Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. birželio 22 d. - Briuselis Tekstas OL

15. BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – A. Desso pranešimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas (2011/2051(INI)) (A7-0202/2011).

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, prieš 50 metų, 1961-aisiais, pradėjau mokytis būti ūkininku. Nuo tada mano orientyras – bendra Europos žemės ūkio politika. Ši politika tapo svarbiu Europos vienijimo proceso ramsčiu.

Nuo BŽŪP pradžios jos uždaviniai keitėsi iš esmės. Pirmasis uždavinys buvo padidinti maisto produktų gamybą, kad mažiau priklausytume nuo maisto importo. Vėliau Europa pasiekė tokį lygį, kad reikėjo spręsti maisto pertekliaus klausimą. Kadangi padėtis nuolat kito, vyko vis daugiau ir daugiau reformų.

Šiandien diskutuojame dėl kitos reformos, naujo požiūrio į BŽŪP po 2013 m. Kaip pranešėjas dėl BŽŪP reformos artėjant 2020 m., esu patenkintas, kad tarp frakcijų pasiekėme kompromisą. Nors juo atsižvelgta ne į visus atskirus interesus, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pranešimas buvo patvirtintas didele balsų dauguma. Aiškus balsavimo rezultatas – nedviprasmiškas ženklas Komisijai, kokio modelio BŽŪP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas mato artėjant 2020 m. Esu tikras, Komisijos nary, kad naujo požiūrio BŽŪP po 2013 m. išsaugos ir Europos Parlamento pėdsaką. Tokia galimybė mums suteikta Lisabonos sutartyje.

Šiandien dėkoju savo kolegoms Parlamento nariams už dalyvavimą bei paramą, taip pat komiteto pirmininkui P. De Castro, koordinatoriams ir šešėliniams pranešėjams už jų puikų bendradarbiavimą ir norą pasiekti kompromisą. Norėčiau padėkoti komiteto sekretoriato personalui, frakcijoms ir savo paties biurui už nuostabų bendradarbiavimą.

Grįžtant prie pranešimo: maisto sauga ir pusės milijardo žmonių aprūpinimo maistu saugumas ir toliau yra pagrindiniai bendros žemės ūkio politikos uždaviniai ne tik ES, bet ir pasaulyje. Siekiama, kad BŽŪP būtų tvari ir konkurencinga, kad vartotojams būtų tiekiamas saugus ir aukštos kokybės maistas, taip pat kad būtų skatinamos atsinaujinančiosios energijos rūšys. Išliks dviejų ramsčių BŽŪP sistema, kad mūsų ūkininkai per ateinantį laikotarpį turėtų aiškias planavimo galimybes.

Pranešime aiškiai teigiama – šiuo klausimu pritariame Komisijos nariui, – kad per ateinantį finansinį laikotarpį žemės ūkio biudžetas liktų dabartinio lygio. Negaliu suprasti Pirmininko J.M. Barroso teiginio, kad antrojo ramsčio atžvilgiu bus daromi dideli finansiniai apkarpymai. Manau, kad tam prieštaraus visos frakcijos.

Bendros žemės ūkio politikos supaprastinimas vis dar yra svarbus uždavinys. Tai kertinis mūsų kompromiso reikalavimas. Taip pat raginame, kad tarp valstybių narių vyktų sąžiningas paskirstymas. Tai taip pat būtina norint sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas. Siekiame panaikinti istorines ir atskirai nustatytas išmokas už plotą. Reikia pripažinti smulkiųjų ūkininkų vaidmenį ir valstybės narės pagal subsidiarumo principą pačios nuspręs, kaip paremti šiuos smulkiuosius ūkininkus. Paminėta jaunųjų ūkininkų svarba. Mano nuomone, svarbu vengti diegti naują papildomą išmokų sistemą, dėl kurios reikėtų papildomos kontrolės ir ekologiškumui didinti skirtos sankcijų sistemos.

Apskritai pasiekėme kompromisą, kuriam rytoj galės pritarti daug Parlamento narių, ir taip parodysime savo aiškią poziciją dėl naujo požiūrio žemės ūkio politikos. Europos liaudies partijos frakcijos (krikščionių demokratų) didžioji dauguma pritars šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Dacian Cioloş, Komisijos narys.(FR) Pone pirmininke, pone A. Dessai, gerbiami Parlamento nariai, šis pranešimas pateiktas svarbiu metu, nes Komisija kaip tik rengia išsamius pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos spalio mėnesį ketina pateikti Parlamentui ir Tarybai.

Norėčiau padėkoti pranešėjui A. Dessui už jo pastarųjų savaičių ir mėnesių darbą. Taip pat norėčiau padėkoti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariams už jų sunkų darbą ir vaisingas diskusijas, kurios vyko nuo tada, kai pradėjau rengti bendros žemės ūkio politikos reformą.

Daug aspektų pranešime atitinka 2010 m. pabaigoje pateiktame ir diskusijai pradėti skirtame komunikate dėl bendros žemės ūkio politikos reformos nustatytą Komisijos viziją.

Ypač tai pasakytina apie aprūpinimo maistu klausimą – vieną svarbiausių žemės ūkio tikslų. Taip pat turiu omenyje dviejų ramsčių bendros žemės ūkio politikos sistemos išlaikymo svarbą, kaip ką tik sakė A. Dess, ir pripažinimą, kad būtina kurti ekologiškesnę politiką ir daugiau dėmesio skirti tinkamo gamtos išteklių valdymo diegimui. Taip pat kalbu apie sąžiningesnį bendros žemės ūkio politikos pinigų padalinimą Europos ūkininkams ir apie biudžetą, su kurio pagalba būtų galima spręsti maisto ir regionų problemas, taip pat apie Europos Sąjungos gamtos išteklių valdymą.

Noriu pažymėti, kad įtraukėte pasiūlymą dėl aukštesnės tiesioginių išmokų viršutinė ribos. Šiuo metu norėčiau pabrėžti, kad daug didelių ūkių labai smarkiai prisideda prie užimtumo kaimo vietovėse. Todėl kai priimsime sprendimą dėl didžiausios galimos paramos žemės ūkio pajamoms, atsižvelgsime į tokius kriterijus kaip užimtumas.

Ekologijos elemento įtraukimas į pirmojo ramsčio sritį kartu su tvirtesne žemės ūkio politika yra dar vienas svarbus tikslas, kuriuo bus sprendžiamos klimato kaitos bei aplinkosaugos problemos ir prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Esu patenkintas matydamas, jog pranešime pabrėžiama, kad reikia labiau susieti tiesiogines išmokas ir gamtos išteklių išsaugojimą. Noriu sukurti veiksmingą visoje Europoje priemonę, kuria būtų pasiektas tiesioginių išmokų sistemos supaprastinimo tikslas. Tvirtai remiu atsietas tiesiogines išmokas, nes tokios išmokos buvo naudingos padėdamos ūkininkams geriau prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Vis dėlto pritariu jūsų pranešime pateiktai nuomonei, kad turime būti praktiški ir realistiški. Manau, kad tam tikrais atvejais tam tikruose ekonomiškai, ekologiškai ir socialiai jautriuose segmentuose ir sektoriuose turėtų būti galima ir pasirenkama susieta pagalba.

Tiesioginėms išmokoms ir toliau teks svarbus vaidmuo išlaikant regiono gyvybingumą. Tai ypatingas uždavinys, tenkantis didelius gamtinius apribojimus turinčioms vietovėms. Būtent todėl Komisijos komunikate pabrėžiama, kad kartu su antrojo ramsčio išmokomis sritims, kuriose yra gamtinių suvaržymų, – šios išmokos ir toliau bus mokamos – verta teikti paramą pajamoms.

Išnagrinėsime jūsų pranešime nurodytus susirūpinimą keliančius dalykus, kuriais teigiama, kad šis komponentas neturėtų būti įtrauktas į pirmojo ramsčio sritį. Komunikate dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos siūlau sukurti specialią paramos smulkiesiems ūkininkams sistemą, kuri, sumažinus su tiesioginės parmos administravimu susijusią biurokratiją, jiems būtų naudingesnė. Pagal antrąjį ramstį ūkininkai taip pat galėtų gauti svarią paramą už restruktūrizavimą arba jiems būtų sudarytos sąlygos labiau prisidėti teritoriniu lygmeniu ir ekonomine prasme, jiems vykdant pelningesnę ir konkurencingesnę veiklą.

Tiesioginių išmokų ribojimas aktyviems ūkininkams yra dar vienas dalykas, dėl kurio sutampa jūsų lūkesčiai ir mano būsimos bendros žemės ūkio politikos vizija. Ir šiuo klausimu norime sukurti Europos lygmens taisykles, kuriomis būtų atsižvelgiama į konkrečias valstybių narių sąlygas.

Taip pat didelį dėmesį skyriau jūsų pasiūlymams dėl rinkos priemonių. Valdymo pajėgumų stiprinimas, gamintojų ir gamintojų organizacijų derybinių galių didinimas, skaidrus kainų nustatymas ir kitos rizikos valdymo priemonės – tai priemonės, kurias esu pasiryžęs nuodugniai ištirti atliekant poveikio vertinimą. Ketinu parengti specialius teisės aktų pasiūlymus šiais klausimais.

Pritariu jūsų pastaboms dėl kaimo plėtros priemonių gerinimo ir tobulinimo. Taip pat pritariu, kad mums reikia priemonių, kuriomis galėtume veiksmingiau reaguoti į su pasaulio klimato atšilimu, biologine įvairove ir tausiu gamtos išteklių valdymu susijusias problemas.

Pasitelkiant antrąjį būsimos bendros žemės ūkio politikos ramstį reikės spręsti visas šias problemas ir apsvarstyti, kaip gali praversti techninės žinios kuriant ateitį, kurioje derėtų konkurencingumas ir aplinkosaugos klausimai. Galiu jums pasakyti, kad visa Komisija – visa Komisijos narių kolegija, įskaitant Pirmininką J.M. Barroso – pritaria stipriam būsimosios bendros žemės ūkio politikos antrajam ramsčiui.

Man buvo įdomu skaityti jūsų pasiūlymus dėl jaunųjų ūkininkų. Kaimo plėtros politikoje turi būti nustatytos įvairios paramos priemonės, atitinkančios jų poreikius. Taip pat norėčiau apsvarstyti, ką jaunųjų ūkininkų labui būtų galima padaryti pagal bendros žemės ūkio politikos pirmąjį ramstį. Norėčiau, kad ateityje valstybės narės galėtų nustatyti temines programas: specialiai jauniesiems ūkininkams skirtų priemonių, kuriomis pripažįstama, kad tai yra prioritetinė grupė valstybėje narėje, rinkinius. Kalbu apie įsikūrimo, profesinio mokymo, konsultavimo paslaugų, investicijų į modernizavimą ir ūkių restruktūrizavimo priemones.

Kaip pabrėžėte savo pranešime, mūsų politikai reikės tinkamo finansavimo, jei norime, kad pasitelkę ją įveiktume būsimus iššūkius. Šiuo metu laukiame Komisijos komunikato dėl kitos daugiametės finansavimo programos, kuris bus paskelbtas iki birželio mėn. pabaigos. Rudenį teikdami savo poveikio įvertinimą ir pasiūlymus dėl teisės aktų, apie kuriuos kalbėjau, remsimės šiuo komunikatu.

Dar kartą ačiū už šį pranešimą. Mielai atsakysiu į visus klausimus. Tikiuosi, kad tai bus vaisingos diskusijos.

 
  
MPphoto
 

  Kriton Arsenis, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien diskutuojame dėl bendros žemės ūkio politikos. Daug žmonių kritikuoja bendrą žemės ūkio politiką, nes jie mano, kad dėl jos daroma žala aplinkai, besivystančios šalys anksčiau patirdavo ir netgi dabar vis dar patiria įvairią riziką, ypač žemės ūkio ir vystymosi požiūriu.

Tokie kritikai yra teisūs, tačiau raginantieji sumažinti bendros žemės ūkio politikos finansavimą klysta. Bendra žemės ūkio politika yra ne vien žemės ūkio politika; tai – priemonė, skirta perskirstyti išteklius iš Europos miestų į kaimo vietoves. Būtent Europos piliečiai kaimo vietovėse rūpinasi mūsų miškais, upėmis ir ežerai, duoda mums maisto, švaraus oro ir vandens.

Turime paskatinti juos daryti pokyčius ten, kur tų pokyčių reikia. Bet jei norime taikyti rimtą politiką, turėtume padidinti finansavimą mūsų žemės ūkio politikai, kad turėtume sąžiningesnę, veiksmingesnę ir gyvybingesnę bendrą žemės ūkio politiką.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonė referentė. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, jei Europos piliečių paklaustume, ko jie tikisi iš Europos politikų, jie atsakytų, kad gyvenimo kokybės, ir kalbėtų apie tokias sąvokas kaip sveikata ir aplinka. Kurdami šią bendrą žemės ūkio politiką, turime pateisinti būtent tokius su mumis, politikais, ir apskritai politika siejamus Europos piliečių lūkesčius.

Šiuo požiūriu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto indėlis yra svarbus, nes norime to paties kaip ir Europos piliečiai. Norime sveiko maisto, gaminamo įvairiapusėje sistemoje – sakydama įvairiapusėje, turiu omenyje biologinę įvairovę, taip pat ir gamybos įvairovę.

Privalome sudaryti sąlygas išsaugoti savo gyvenamąją aplinką. Turime pasirūpinti savo vandens telkiniais, oru ir žeme. Privalome užtikrinti, kad kaimo gyventojai toliau stiprėtų ir netaptų Europos vargšais. Turime vykdyti visų regionų vystymąsi apimančią žemės ūkio politiką. Tam mums reikia pinigų ir reikia, kad pinigai būtų skirstomi tinkamai ir sąžiningai.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. (PL) Pone pirmininke, atsiprašau! Prašom pradėti skaičiuoti laiką. Noriu pateikti keletą pastabų iš Regioninės plėtros komiteto nuomonės. Gaila, kad jos ne visos įtrauktos į Žemės ūkio komiteto pranešimą. Pastabos tokios. Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje esant aprūpinimo maistu poreikiui ir vykstant globalizacijai reikia naujos ir tvirtos bendros žemės ūkio politikos, kuria būtų: pirma, pagerintas mūsų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, antra, užtikrintos sąžiningos pajamos ūkininkams, trečia, užtikrinta, kad vartotojai galėtų nusipirkti geros kokybės produktų sąžiningomis kainomis, ketvirta, užtikrintas darnus kaimo vietovių vystymasis ir, penkta, pagerinta aplinkos būklė.

Kad pasiektume šių tikslų, reikia nustatyti objektyvius, skaidrius ir supaprastintus kriterijus, kuriais pagal tiesioginių išmokų sistemą visiems ūkininkams visose valstybėse narėse būtų užtikrinta vienoda parama. Laikas pamiršti istorinius mokėjimus. BŽŪP turėtų apimti žemės ūkio rinkos reguliavimo ir intervencines priemones, taip pat rizikos valdymo priemonę. Galiausiai BŽŪP reikėtų daugiau dėmesio skirti mažiems šeimų valdomiems ūkiams, atsižvelgiant į įvairinimo poreikį ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Michel Dantin, PPE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite pasveikinti mūsų pranešėją A. Dessą, šešėlinius pranešėjus ir kitus asmenis, prisidėjusius prie darbo rengiant šio teksto projektą. Mano nuomone, tai suderintas ir plataus užmojo tekstas. Rytoj mes balsuosime už pranešimą.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams, kai G. Lyon parengė savo pranešimą, kuriame pateikiamas Europos Parlamento požiūris į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2013 m., Europos Komisija nusprendė pasinaudoti pranešimu ir daug jo minčių įtraukė į savo 2010 m. lapkričio 18 d. komunikatą. Naujajame beveik vienbalsiai Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto patvirtintame pranešime reiškiama nauja kryptis, kuria norėtume per ateinančius metus plėtoti bendrą žemės ūkio politiką. Mūsų ūkininkai gamina ne šiaip parduoti skirtas prekes ar gaminius. Pirmiausia, jie gamina maisto produktus 500 mln. Europos piliečių, antra, padeda pamaitinti likusią pasaulio dalį. Taip kalbu ne tik dėl semantikos – tai filosofinis mūsų daromas pasirinkimas.

A. Desso pranešime remiamas aiškus požiūris – žemės ūkis prisideda prie aplinkosaugos ir ekologijos, todėl raginama sutrumpinti dažnai varginančias Europos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytas administracines procedūras. Pasisakant už skirtingas tiesiogines išmokas ir reguliavimo priemonių persvarstymą, pranešime taip pat teikiamos naujos BŽŪP ir pasaulinės prekybos socialinio suvokimo perspektyvos.

Kol čia diskutuojame, G20 šalys Paryžiuje pradeda diskusijas dėl pasaulinių prekių rinkų, ypač dėl žemės ūkio produktų prekių. Taigi Parlamento požiūris nėra suformuotas atsiribojus nuo pasaulio. Tai platesnių svarstymų, kaip rasti pasaulinį atsaką į pasaulio iššūkius, dalis.

Kaip ir prieš metus dėl G. Lyono pranešimo, ir praėjusį mėnesį dėl S. Garrigos Polledo pranešimo dėl finansinės perspektyvos, rytoj balsuosime, kad išlaikytume 2014-2020 m. programavimo laikotarpio žemės ūkio biudžetą. Esu tikras, kad persvara bus nedidelė, tačiau turime apsispręsti ir rinktis, nes neturėsime pinigų padaryti viską...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Stéphane Le Foll, S&D frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, pone A. Dessai, M. Dantin buvo nutrauktas, tačiau jis ketino paaiškinti, kad pasauliniai su maistu susiję uždaviniai yra svarbūs, iš tiesų svarbūs. Kaip jau buvo sakyta, šiuo pranešimu kartu su ankstesniais pranešimais ir Komisijos komunikatu siekiama parodyti, kad Europos tikslas – turėti bendrą žemės ūkio politiką, kuria būtų užtikrintas Europos aprūpinimas maistu ir prisidedama prie pasaulinio aprūpinimo maistu. Tai apima politinius įsipareigojimus reguliuoti rinką, ir būtent dėl to šiandien diskutuojama. Mes irgi turėsime to siekti savo diskusijose ES lygmeniu. Kai esama planų panaikinti Europos aprūpinimo maistu programą, turime atminti, kad aprūpinimas maistu vis dar yra solidarumo reikalas ir vis dar labai svarbus Europai: beveik 30 mln. europiečių šiuo metu kenčia nuo prastos mitybos. Nepamirškime šio fakto.

Iš esmės šio pranešimo užmojis platus: norima didinti žemės ūkio politikos ekologiškumą. Be abejo reikia, kad ūkininkaujant būtų tinkamai atsižvelgiama į aplinkos problemas. Ypač reikia sutelkti dėmesį į Europos aspektą ir užtikrinti, kad tai būtų padaryta aplinkos apsaugos klausimus įtraukiant į pirmojo ramsčio sritį.

Kitas svarbus dalykas yra tai, kad šis kompromisas yra ilgų diskusijų jose visuomet dalyvavau dėl skirtingos paramos klausimo rezultatas. Galų gale parama bus skiriama pagal du kriterijus: užimtumą – manau, kad žemės ūkio politikoje reikia atsižvelgti į darbo suteikimo aspektą – ir, be abejo, viešųjų gėrybių gamybą. Toks siūlymas geresnis nei tęsti diskusijas dėl didžiausios galimos paramos ribų niekuomet nerandant jokių sprendimų. Šią popietę tai pabrėžiu, nes atvirai reiškiu savo nuomonę.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šis pranešimas ir Parlamento pasiryžimas turės prasmės tik tuomet, jei žemės ūkio biudžetas liks tokio pat lygio. Toks mano atsakymas į Komisijos nario ir Komisijos Pirmininko pastabas apie antrąjį ramstį. Negalime leisti apkarpyti biudžetą.

 
  
MPphoto
 

  George Lyon, ALDE frakcijos vardu. Pone pirmininke, manau, kad pasaulinio garso Škotijos poetas Rabbie Burns pradinę šio pranešimo versiją galėtų apibūdinti kaip „susigūžusį, baikštų žvėrelį“. Laimei, per pastaruosius derybų mėnesius gerai padirbėjus Albertui Dessui ir prisidėjus visiems kitiems šešėliniams pranešėjams, dabar svarstome tam tikros geros medžiagos turintį pranešimą, kurio daugeliui dalių galime pritarti.

Vis dėlto manau, kad pranešime yra su viena svarbia sritimi susijęs trūkumas – nepateikiamas atsakymas į vieną esminį mūsų mokesčių mokėtojų ir vartotojų, kurie moka už bendrą žemės ūkio politiką, klausimą: kam reikalingos atsietos tiesioginės išmokos? Tai esminis klausimas, į kurį turėtume visi atsakyti. Nebėra jokio sąryšio su maisto produktų gamyba, nes išmokos atsietos. Esama sąsajų su viešosiomis gėrybėmis per kompleksinį paramos susiejimą, tačiau nemanau, kad tai iš esmės atsako į klausimą. Manau, kad pranešime galbūt reikėjo išsamiau atsakyti į šį klausimą: pritarti minčiai dėl tikslingesnių tiesioginių išmokų, iš esmės skatinti plėtoti tvaresnio ir konkurencingesnio žemės ūkio modelį ir suteikti galimybę tikslingai taikyti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms skirtas išmokas, kitaip tariant, tiesioginėmis išmokomis didinti ekologiškumą, kuriam, manau, Komisijos narys labai pritaria.

Manau, jei eisime šiuo keliu, turėsime galimybę atsakyti į minėtą klausimą ir visuomenei tiksliai paaiškinti, kam skiriamos tiesioginės išmokos. Tai taip pat paneigia raginimą pagalbai taikyti viršutines ribas, nes jei viešosios gėrybės susietos su visomis tiesioginėmis išmokomis, tai stambesnis ūkininkas pagamins daugiau viešųjų gėrybių. Taigi nėra reikalo nustatyti išmokų viršutines ribas. Manau, kad pranešime daroma užuomina šia kryptimi, ir aš palankiai vertinu ėjimą tokio modelio link. Tikiuosi, rytoj galėsime pataisyti pranešimą. Jei tai padarysime, mūsų frakcija, be jokios abejonės, su džiaugsmu jam pritars.

 
  
MPphoto
 

  James Nicholson, ECR frakcijos vardu. Pone pirmininke, norėčiau ir aš pasinaudoti galimybe pasveikinti pranešėją. Per vykusias derybas jis neabejotinai įrodė, kad yra labai sumanus, nes daug kas per derybas jam į ratus kaišiojo pagalius. Taigi, atlikdamas šią užduotį, jis įrodė, kad yra lankstus, ir pateikė pranešimą.

Pirmas dalykas, kurį noriu padaryti, tai pasidžiaugti, jog bus dviejų ramsčių sistema, nes manau, kad dėl to visi susitarėme.

Klausiausi kalbų apie ekologiškumo didinimą. Kalbos apie ekologiškumo didinimą skirtingiems žmonėms skirtingose šalyse reiškia skirtingus dalykus, įskaitant ir tai, kaip jis taikomas. Turime kažkaip tai suprasti. Tai nėra paprastas reklaminis šūkis, kuriuo galima naudotis vienokiu ar kitokiu būdu, nes tai vėliau turės milžiniškų padarinių.

S. Le Foll teisus. Jei galų gale nebus pinigų, daugelyje šių sričių mažai ką galėsime padaryti. Turime būti atsakingi ir, kaip Parlamentas, veikti atsakingai, kai pradėsime dirbti su teisės akto tekstu, kurį Komisijos narys pateiks vėlyvą šių metų rudenį. Mums Parlamente tai taps dideliu iššūkiu. Pirmą kartą turėsime atsakomybę, galimybę spręsti ir dalyvauti galutinio sprendimo priėmimo procese.

Taigi šiuo požiūriu nepritariu dabartiniam tekstui, kur kalbama apie viršutines ribas. Pritarsiu pateiktiems pakeitimams, kuriais norima sumažinti jų mastą. Tai dalykas, apie kurį turime pakalbėti išsamiau, tačiau, kaip sakiau, nebus nieko gero, jei nebus biudžeto.

Turime išnagrinėti, kaip leidžiame pinigus. Ar pinigus leidžiame kuo protingiau? Ar ne per daug pinigų tenka administravimui? Ar ne per daug tenka biurokratijai ir kanceliarizmui. Ir ar ne per daug duodama apsirūpinimo maistu saugumui? Vėlgi, kaip ir ekologiškumo didinimo atveju, žmonės apie apsirūpinimą maistu kalba kaip apie reklaminį šūkį.

Ką darome, kad užtikrintume apsirūpinimą maistu? Po devynerių ar dešimt metų galime susidurti su krize. Mažiau žmonių ūkininkauja; mažiau dirba; būtent į tai, mano nuomone, ateityje reikia sutelkti dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Martin Häusling, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų nuomone, šis pranešimas mus veda tikrai teisinga kryptimi. Reikia, kad Europos žemės ūkio politika būtų sąžiningesnė, reikia, kad ji būtų sąžiningesnė aplinkai. Manau, kad pranešime pasiekėme šių tikslų. Galiausiai Europos žemės ūkio politika turi atitikti mūsų tikslus dėl klimato ir įvairovės. Šie dalykai irgi įtraukti į pranešimą. Reikia, kad Europos žemės ūkio politika atitiktų aplinkosauginį veiksmingumą. Tuomet mokesčių mokėtojai bus pasirengę už ją mokėti. Mums reikia sąžiningo paskirstymo ūkiams bei valstybėms narėms ir turime vykdyti sąžiningos prekybos politiką mažiau išsivysčiusių valstybių atžvilgiu. Tai irgi yra pranešime.

Dirbti, kai pateikta beveik 1 300 pakeitimų, buvo labai sunku, tačiau, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, pasiekėme savo tikslą – priėjome svarbų bendrą kompromisą su aiškiai nustatytais tikslais. Parlamentas įrodė, kad gali kurti tokią politiką. Mūsų nuomone, daugelis punktų galėjo būti pateikta aiškiau, pvz., dėl mokėjimų pagal pirmąjį ramstį – už pasėlių rotaciją, pievų apsaugą – sąlygų, tačiau tiek to, dabar Komisija turi sukonkretinti galutinius susitarimus.

Taip pat svarbu, kad įtrauktas proporcingas mažinimas. Vertinant darbo vietų ir aplinkos požiūriu, dideli ūkiai turi duoti daugiau. Tam komitete pritarė didžioji dauguma. Be to, svarbu, kad padidintas ūkininkų vaidmuo prekyboje, ir svarbu, kad nagrinėjamas baltymų trūkumo klausimas. Ilgainiui negalime leisti importuoti iš kitų šalių baltyminių augalų, kuriems užauginti reikia 30 mln. hektarų pašarų ploto. Atėjo laikas pradėti tai daryti.

Visi sutarėme, kad svarbus tvirtas antrasis ramstis. Būtina aiškiai apibrėžti kaimo plėtros, aplinkos apsaugos priemones ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms skirtas priemones. Jei J.M. Barroso nori nukirpti pastarąją dalį, jis susidurs su dideliu Parlamento pasipriešinimu. Būtent čia slypi kaimo plėtros galimybės ir negalime nusisukti nuo mažiau palankių regionų.

 
  
MPphoto
 

  Patrick Le Hyaric, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien pateiktame pranešime nustatyta nauja bendros žemės ūkio politikos kryptis. Pranešimas apima skirtingą viešąjį finansavimą, atsižvelgiant į užimtumą ir aplinkosaugą, faktą, kad žemės ūkyje gaminamos viešosios gėrybės ir aktyvių ūkininkų sąvoką. Antra vertus, matėme pernelyg daug gerų ketinimų, kuriais niekuomet nebuvo pagerintas dirbančių ūkininkų gyvenimas. Nepamiškime to, kas dabar vyksta mūsų kaimo vietovėse. Nors saugos tinklo mintis atrodo patraukli, to nepakanka. Turime grįžti prie viešosios intervencijos priemonių, kad užtikrintume bazines kainas smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams.

Sujungus į viena ekonominį, socialinį ir ekologinį aspektus, bus užkirstas kelias kraštutiniam liberaliam laisvosios prekybos modeliui, dėl kurio pastaruoju metu žlunga šeimų ūkiai. Europos Sąjunga turi siekti radikalių pokyčių Pasaulio prekybos organizacijoje ir artimiau dirbti su Maisto ir žemės ūkio organizacija, kad būtų grąžintos bendradarbiavimo sistemos, apimančios kintamus muitus prie sienos.

Europoje taip pat reikia didesnio finansavimo moksliniams tyrimams. Galiausiai reikia užtikrinti, kad bus išlaikytas politikai skirtas biudžetas… (Kalbėtojas baigė kalbėti ne į mikrofoną.)

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI). - Pone pirmininke, negirdėjome pastarojo kalbėtojo vertimo į anglų kalbą. Man pastaroji kalba buvo labai įdomi, jei kalbėtojui nebūtų pernelyg sunku, gal galėtumėte ką nors padaryti, kad išgirstume šią kalbą anglų kalba, – būčiau labai dėkinga.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ar dar kas nors negirdėjo vertimo anglų kalbą? Galbūt tai tik vietinis nesklandumas, nutikęs galinėse eilėse. Nagrinėjame šį klausimą.

Atrodo, kad buvo sumaišyti kanalai. Sprendžiame šią problemą. Prašom truputį palaukti, tačiau esu tikras, kad kalbą vėliau bus galima perskaityti internete. Vyksta transliacija internetu ir esu įsitikinęs, kad vertimas ten bus.

 
  
MPphoto
 

  Lorenzo Fontana, EFD frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia turiu padėkoti A. Dessui už sunkų kartu su šešėliniais pranešėjais nuveiktą darbą ir juos pasveikinti.

Esame ypač patenkinti, kad šiame pranešime kalbama apie mažiau palankias ūkininkauti vietoves – kalnuotos vietovės mums ypač svarbios. Esame labai patenkinti, kad remiami smulkūs ūkiai, kurie yra svarbiausi, nes jie svarbūs žemės apsaugos ir juose gaminamų produktų kokybės požiūriu. Taip pat esame labai patenkinti, kad iš esmės atsižvelgiama į jaunuosius ūkininkus, kurie tam tikra prasme yra žemės ūkio ateitis.

Kad ir kaip ten būtų, visi turėtume žinoti, jog pagrindinis mūšis turėtų vykti dėl biudžeto, būtent todėl kreipiamės į jus, Komisijos nary, nes tai žinote geriau nei aš ar kas nors kitas. Negalime leisti, kad būtų sumažintas bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetas, nes tai reikštų, jog žemės ūkis Europoje greičiausiai yra bevertis. Vadinasi, jei žemės ūkis Europoje bevertis, tai žemės ūkio produktai, kartu ir visas mūsų maistas irgi beverčiai. Be abejo, mes taip nemanome.

Pabaigoje, Komisijos nary, norėčiau paminėti importo klausimą. Kaip žinote, importas nepatenka į BŽŪP, tačiau importas yra viena iš esminių dėlionės, susijusios su BŽŪP, dalių, nes jei importuojame pigius prastos kokybės produktus, mūsų žemės ūkis tikrai žlugs.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). - Pone pirmininke, norėčiau padėkoti A. Dessui už išsamų pranešimą.

Kaip ir kiti kalbėtojai, norėčiau pabrėžti tinkamo naujos BŽŪP biudžeto svarbą. Manau, kad labai svarbu mūsų biudžetą pagrįsti argumentais, susijusiais su aprūpinimu maistu.

Skaičiuojama, kad iki 2050 m. mums reikės 70 proc. padidinti pasaulinę žemės ūkio produktų gamybą. Norėčiau pasakyti, kad naujoji BŽŪP tam turėtų pagelbėti, šia politika turėtų būtų užtikrinama, kad tokia gamyba Europoje išliks. Neturėtume imtis ko nors, kas galėtų pakenkti mūsų jau turimai maisto gamybos bazei.

Teigiamai vertinu aiškų pritarimą dviejų ramsčių struktūrai ir palankiai vertinu šios dienos Komisijos nario patvirtinimą, kad ir jis tam pritaria. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad nenoriu pamatyti, kaip dėl ekologiškumui didinti skirtos paramos pirmajame ramstyje mūsų ūkininkams bus užkrauta papildoma našta ir išlaidos. Dėl šios priežasties norėčiau, kad nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, atsižvelgiant į didelius ES ūkių struktūros ir žemės naudmenų skirtumus, būtų nustatyta lankstumo galimybė.

 
  
MPphoto
 

  Giovanni La Via (PPE).(IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pranešėjas A. Dess ir šešėliniai pranešėjai nuveikė sunkų darbą – be abejo, visus juos sveikinu – ir šiandien žengiame į galutinį šio darbo etapą.

Nauja bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) labai daug reiškia Europos žemės ūkio ateičiai ir gausių kaimo vietovių išlikimui. Nauja BŽŪP turi būti sudarytos sąlygos žmonėms tiekti tinkamą kokybišką maistą ir galėti išsaugoti ne rinkos viešųjų gėrybių gamybą. Norint pasiekti nurodytų tikslų, reikia naujų veiksmingesnių ir, svarbiausia, paprastesnių ūkininkams skirtų priemonių, lengviau prieinamų galimybių pasinaudoti finansavimu ir mažiau biurokratizmo.

Mums taip pat reikia rinkos priemonių, skirtų veiksmingai kovoti su, deja, vis pasikartojančiomis krizėmis, ir priemonių, skirtų užkirsti kelią su žemės ūkiu susijusiai rizikai ir nuo jos apsidrausti. Mums reikia jauniems žmonėms skirtos BŽŪP, kad galėtume jiems patikėti žemės ūkio ateitį. Pasitelkdami kaimo plėtros politiką, kuria bus didinamos gamtinės ir žmogiškosios kaimo vietovių galimybės, nusprendėme skatinti biologinės įvairovės ir nesuskaičiuojamų Europos Sąjungos regionų ir gamybos savitumų apsaugą. Kartu privalome stengtis, kad ūkininkavimo verslas taptų konkurencingesnis. Būtent todėl norėčiau įtikinti Komisiją, kad į kaimo plėtrą reikia įtraukti technologijų perdavimo priemones.

Kaip ir patvirtinta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, pritariu, kad reikia remti dideliems ekonominės veiklos vykdytojams mokamų tiesioginių išmokų viršutinės ribos nustatymą. Manau, kad proporcingo paramos mažinimo, kai ūkis padidėja iki tam tikros ribos, sistemos įdiegimas būtinas, kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų didesniems ūkiams, kurie ir taip jau turi didelės ekonomijos naudą.

Negaliu nepabrėžti, kad reikia tinkamo BŽŪP finansavimo. Šis Parlamentas negali pritarti kaimo plėtros finansavimo mažinimui.

 
  
  

PIRMININKAVO: RODI KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Luís Manuel Capoulas Santos (S&D).(PT) Ponia pirmininke, kartu su šia reforma mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, norime, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) būtų sąžiningesnė, teisingesnė ir labiau atitiktų nūdieną, kai paramos visuomenei teisėtumo, maisto saugos ir aprūpinimo maistu klausimai plačiausia prasme tampa kaip niekad aktualūs.

Mums pasisekė, kad pagrindiniai mums rūpimi klausimai buvo įtraukti į šį pranešimą. Jie susiję su poreikiu išsaugoti pakankamą Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos finansavimą. Turiu pabrėžti, kad nepritariame jokiam kokių nors lėšų atsisakymui siekiant užtikrinti BŽŪP įgyvendinimą. Norime, kad parama valstybėms narėms ir ūkininkams būtų skirstoma sąžiningiau, nustatant naują ne su gamyba, o su aplinka ir socialiniais kriterijais susijusią sistemą, t. y. užimtumą skatinančią sistemą. Taip pat turime užtikrinti, kad BŽŪP būtų orientuota į tikrus ūkininkus, ir sukurti mažiems ūkininkams skirtą specifinį mechanizmą.

Esu įsitikinęs, kad pasinaudodami didesnėmis Parlamento galiomis, nustatytomis Lisabonos sutartyje, galėsime šiuos tikslus, kurie dabar yra tik teoriniai, pasiekti konkrečiais veiksmais.

 
  
MPphoto
 

  Marit Paulsen (ALDE).(SV) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti A. Dessui už puikų jo darbą. Norėčiau aptarti vieną žemės ūkio politikos aspektą. Tai rimti uždaviniai, su kuriais susiduria žmonija ir visas pasaulis. Jie susiję su klimatu, biologine įvairove ir vandens kelių eutrofikacija. Yra įvairių pavyzdžių, kuriuos galėčiau čia pateikti. Šiuo atveju, manau, turime suprasti, kad būtent ūkininkai kas dieną valdo mūsų aplinką ir jie yra atsakingi už būtinas mūsų gyvenimo ir ateities sąlygas. Būtent žemės ir miškų ūkyje turime geriausias priemones ir būtent už šių aplinkos priemonių naudojimą turėtume mokėti ūkininkams ir turėtume jiems mokėti gerai. Todėl norėčiau, kad ateityje šiek tiek pakeistume savo mąstymą ir atsisakytume pajamų subsidijų, kurias sunku įtraukti į apskaitą, ir užtikrintume, kad ūkininkams už jų atliekamą darbą būtų atlyginama. Kitaip tariant, turėtume liautis mokėję subsidijas ir pradėti mokėti už teikiamas paslaugas. Žinoma, svarbiausias žemės ūkio uždavinys yra gaminti maistą – pakankamai geros kokybės maistą – tačiau, mano nuomone, už maistą turėtų būti mokama rinkoje. Už aplinkos apsaugos paslaugas joje negalima sumokėti.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Wojciechowski (ECR).(PL) Ponia pirmininke, iš esmės A. Desso pranešimas yra labai geras, tačiau vienu atžvilgiu yra visiškai priešingai, nes jame nepritariama idėjai sąžiningai suvienodinti tiesiogines išmokas. Keistu ir absurdišku principu, pagal kurį daugiau paramos suteikiama turtingesniems ir mažiau – skurdesniems, toliau siekiama išlaikyti įtaką žemės ūkio sektoriuje. Ūkininkai naujosiose valstybėse narėse ir ne tik jie ypač nerimauja dėl šių pokyčių ir jų baiminasi. Žemės ūkio sektorius mažėja, ypač naujosiose valstybėse narėse. Norėčiau paprašyti jūsų panagrinėti, kokie dideli žemės plotai palikti pūdymui Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje.

Norėčiau paraginti savo kolegas Parlamento narius iš senųjų valstybių narių užkirsti kelią šiai diskriminacijai. Suvienodinkime galiausiai tiesiogines išmokas, kad jos būtų sąžiningos, ir nekurkime dviejų greičių Europos. Visų pirma norėčiau kreiptis į šio Parlamento narius iš Prancūzijos norėdamas jiems priminti šūkį „laisvė, lygybė, brolybė“, kuris puošė Prancūzijos revoliucijos vėliavas. Esame laisvi, tačiau nėra lygybės, o be lygybės negali būti brolybės. Reikalaukime lygybės.

 
  
MPphoto
 

  José Bové (Verts/ALE).(FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, sutinku, kad ūkininkai ir naujosios valstybės narės Rytų Europoje turėtų būti lygios, lygiai taip pat kaip laisvos ir broliškos. Taip, sutinku su jumis.

Manau, kad šis pranešimas yra didelis žingsnis į priekį. Iš pradžių nebuvo lengva: padėtis buvo pakankamai konfliktiška. Tačiau svarbu yra tai, kad pasiekėme konsensusą. Šis konsensusas leido mums išsaugoti platesnę viziją ir manau, kad joje glūdi didžioji Europos Parlamento stiprybė. Mums pasisekė, nepaisant sunkumų, todėl norėčiau padėkoti pranešėjui A. Dessui ir visiems Parlamento nariams. Pirmasis etapas baigtas.

Šiame dokumente dar kartą pakartojome gamintojų ir regionų lygybės, teisingumo ir sąžiningumo poreikį. Manau, kad tai yra svarbu. Mes aiškiai pareiškėme ir patvirtinome, kad norime apsaugoti mažus ūkius ir užtikrinti jų plėtrą, kad mažiems ūkiams būtų skiriamas dėmesys, nes jie yra labai svarbūs kokybei ir regionų biologinei įvairovei. Mano nuomone, tai buvo kitas labai svarbus aspektas. Idėja labiau susieti žemės ūkį su mokslu, sumažinti priklausomybę nuo gamybinių pramoninių ūkių dabar yra išsamiau aptariama dokumentuose. Dabar turime tai paversti tikrove: tik tuomet ūkininkavimas ateinančioms kartoms taps patrauklia pragyvenimo forma. Tai nėra ideologinis klausimas.

Galiausiai dabar mes nerimaujame dėl realių biudžeto keliamų pavojų. Turime rasti aiškius atsakymus. Dabar norime pereiti prie antrojo etapo, o tai, žinoma, yra diskusijos dėl teisės aktų. Kodėl? Todėl, kad mums reikia daugiau nei vien tik dokumentų ir skambių ketinimų: diskutuodami dėl pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčio akto iš tikrųjų pamatysime, kuria kryptimi einame. Iš esmės būtent to mes laukiame.

Tačiau baigiant leiskite išreikšti pasipiktinimą vokiečių požiūriu. Jie privertė mus penktadaliu, palyginti su pradiniu dydžiu, sumažinti maisto paramą skurdžiausiems Europos piliečiams. Ta parama buvo sudedamoji bendros žemės ūkio politikos biudžeto dalis. Noriu rasti kitą būdą mūsų skurdžiausiems piliečiams padėti: 80 mln. europiečių, kurie neturi pakankamai valgio.

 
  
MPphoto
 

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL).(LV) Ponia pirmininke, atliktas puikus darbas, tačiau galutinis pranešimo tekstas yra labai bendro pobūdžio. Pranešime aiškiai nurodoma nauja kryptis – žemės ūkio ekologiškumo didinimas. Tai galėtų būti gelbėjimosi ratas neproduktyviems ūkininkams, kurie galėtų išvengti žemės ūkio produktų gamybos veiklos ir vis dar gauti išmokas už plotus. Manau, kad taikydami šį pranešimą praktikoje turėtume atsižvelgti į tai, ko trūksta. Trūksta baltymų problemos aptarimo, importuoto maisto kokybės klausimas nebuvo įtrauktas, neužsimenama apie genetiškai modifikuotų kultūrų problemą ir dirvožemio blogėjimo klausimai nėra pakankamai išsamiai sprendžiami. Vis dar neaiškios tokių sąvokų kaip „aktyvus ūkininkas“, „naujas ūkininkas“, „sąžiningos išmokos už plotus“ ir „šeimos ūkiai“ apibrėžtys. Deja, dauguma ūkininkų šiame pranešime neras jokių atsakymų į savo problemas ir jiems rūpimus klausimus. Ateityje turime jį patobulinti.

 
  
MPphoto
 

  John Stuart Agnew (EFD). - Ponia pirmininke, nors pirmojo ramsčio sąvoka „ekologiškumo didinimas“ gali būti susijusi su „kabinetiniais“ ūkininkais, tai sukels didelių problemų daug žemės turintiems ūkininkams, kurie, užuot bandę ką nors joje pasodinti pavasarį, gali ją visiškai apleisti. Jeigu būtume įgyvendinę šią politiką šiais metais, dėl jos javai šiais metais iš viso nebūtų pasodinti. Ekologiškumo didinimo priemonių tinkamo tyrimo ir įgyvendinimo taip pat bus neįmanoma atlikti.

Siekiant veiksmingumo vienkartinės išmokos už plotus turės būti griežtai ribojamos. Tai netrukus paskatins ūkininkus oficialiai pasidalyti savo verslu su savo sutuoktiniu, kad abi šalys gautų visą išmoką. Be to, turiu informaciją, kad dėl ribojimų atsiradę sutaupymai atiteks ES, o ne valstybei narei, kuri faktiškai generavo santaupas.

Valstybės narės atskirai turėtų apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo. Užuomina, kad šias kultūras auginantys ūkininkai negali gauti jokios bendrosios išmokos, yra visiškai absurdiška. Pasaulyje trūksta maisto. Užuot smerkę naujas greitai įsisavinamas ūkininkavimo technologijas, turėtume jas skatinti. Tikiuosi, kad per pastarąsias tris žiemas jūs įsitikinote, kad mums nekyla jokia pasaulinio klimato atšilimo grėsmė.

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI).(HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, įsivaizduokite, kokias skirtingas nuomones apie Europos Sąjungą susidarytų vis labiau besipiktinantys Europos piliečiai, jeigu sužinotų, kad jų mokesčiai buvo išleisti tik kaip viešieji pinigai viešajam interesui ir viešajai gerovei, proporcingai pagamintoms viešosioms gėrybėms. A. Desso pranešime šis aspektas siejamas su Europos Sąjungos teikiama žemės ūkio parama. Rytoj prisiimsime didelę atsakomybę priimdami sprendimą dėl to, ar patvirtinti ribas, didžiausią dydį, kuris nustatytas A. Desso pranešime atsižvelgiant į sunkų darbą tų, kurie pateikė pasiūlymus dėl pakeitimo, dėl hektarų skaičiumi ir ploto dydžiu pagrįstos paramos. Norėčiau paprašyti jūsų atsižvelgti į savo rinkėjų teisingumo poreikį ir patvirtinti šias ribas. Nustatykime viešųjų pinigų, kuriuos iš Europos mokesčių mokėtojų gauna žalieji ir raudonieji baronai ir kiti miesto verslininkai, ribas!

 
  
MPphoto
 

  Esther Herranz García (PPE).(ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nors šios dienos diskusijose didžiausias dėmesys skiriamas šiam svarbiam pranešimui dėl bendros žemės ūkio reformos, norėčiau pakomentuoti antraeilės svarbos klausimą, kuris daro poveikį ir galėtų jį daryti su būsima BŽŪP reforma susijusių principų, kuriuos giname Parlamente, tęstinumui.

Kitą savaitę Europos Komisija pristatys savo pasiūlymą dėl laikotarpio po 2014 m. finansinių perspektyvų, ir jeigu mano turima informacija yra tiksli, Bendrijos įstatymų vykdomoji valdžia yra ryžtingai nusiteikusi siūlyti sumažinti ES žemės ūkio biudžetą.

Todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisija neatsižvelgs į nuomonę, kurią rytoj patvirtinsime ir kurioje mes aiškiai prašome nekeisti bendros žemės ūkio politikos išlaidų dydžio.

Nesuprantu, kaip turėdami mažesnį biudžetą galėsime išspręsti visus tame dokumente aprašytus uždavinius; kaip padidinsime bendros žemės ūkio politikos subsidijų ekologiškumą, t. y. procesą, kurį norime užtikrinti ir kuris nepareikalaus papildomų ūkininkų ar gyvulių augintojų pastangų; kaip sugebėsime tai pasiekti?

Nesuprantu, kaip sumažinę BŽŪP apimtį galėsime reaguoti – pateiksiu tik vieną pavyzdį – į kainų nepastovumą ir numatyti biudžeto išlaidų kategoriją, nes ketiname tai padaryti, kuri padės įveikti puikiai žinomos krizės padarinius.

BŽŪP neturėtų būti vertinama vien tik išlaidų požiūriu, nes manau, kad, neskaitant žemės ūkyje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų, turėtume aiškiai pasakyti būtent šiandien, kad į žemės ūkį investuotas 1 EUR sukuria 10 EUR pelną žemės ūkio maisto sektoriuje. Nustatant kitą biudžeto sistemą tam turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad derybos su trečiosiomis šalimis ir Pasaulio prekybos organizacija kelia rimtą pavojų ateities žemės ūkio produktų gamybai ir gyvulių auginimui Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Paolo De Castro (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, A. Desso pranešimas žymi naujo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos proceso etapo pradžią. Tai kelių mėnesių sunkaus Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto darbo, už kurį norėčiau padėkoti A. Dessui, visiems šešėliniams parnešėjams ir Parlamento frakcijoms, rezultatas.

Šiandien šis Parlamentas gali pateikti aiškią nuomonę dėl bendros žemės ūkio politikos ateities: tai turi būti tvirta, paprasta, lanksti ir ekologiškesnė BŽŪP, kurioje atsižvelgiama į jaunimą ir užimtumą. Pone Komisijos nary, būtent todėl mums nerimą kelia šiandien spaudoje pasirodžiusios naujienos dėl biudžeto, visų pirma antrojo ramsčio, finansavimo mažinimo. Tai būtų nesuderinama nei su A. Desso pranešimu, nei su Garriga Polledo pranešimu dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, kurį pastarosiomis savaitėmis patvirtinome plenarinėje sesijoje. Pastarajame pranešime įtvirtintas svarbus BŽŪP principas, susijęs su dabartinio finansavimo lygio išsaugojimu kitame finansinio programavimo laikotarpyje.

Todėl, pone Komisijos nary, norėtume gauti tam tikrą paaiškinimą dėl platinamų naujienų ir norėtume žinoti, ar jūs, savo ruožtu, galite pateikti kitokias gaires nei tos, kurios mums buvo teikiamos iki šiol.

 
  
MPphoto
 

  Britta Reimers (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui už jo atkaklų ir teigiamą darbą.

Svarstydami žemės ūkio politikos ateitį po 2013 m., turime pasirinkti kryptį, kuria norime eiti. Ar norime, kad žemės ūkio sektorius būtų pasirengęs išspręsti rinkos uždavinius novatoriškai, šiuolaikiškai, drąsiai, sąmoningai, atsakingai ir nepriklausomai? O gal norime, kad Europa toliau žindytų žemės ūkį, kurį tarsi kūdikį reikia laikyti už rankos ir kuriam reikalingi mamytės padrąsinami žodžiai kiekviename jo žingsnyje ateityje? Tai yra kryptis, kurią dabar nustatome. Norėdami išspręsti ateities uždavinius, užuot nuolat diskutavę dėl ideologijos, turime remti šiuolaikines žemės ūkio sektoriaus technologijas. Jeigu ūkiams bus suteikta galimybė užtikrintai planuoti, negalėsime nuolat kas kelerius metus keisti krypties. Tai per didelis krūvis mūsų ūkininkų finansams. Kiekvienas šiame Parlamente turi tiksliai žinoti, kad kiekvieną kartą pakeitus politinę kryptį sukuriami nauji įstatymai ir direktyvos, kurių įgyvendinimas reikalauja investicijų iš ūkių kartu nepadidinant jų pajamų.

Neturėtume rūpintis dėl to, ar ūkis yra didelis, ar mažas; mums turėtų rūpėti, ar ūkis valdomas ekonomiškai pagrįstai. Neturėtume rūpintis dėl to, ar žemės ūkio produktai gaminami įprastu būdu, ar ekologiškai, kol ūkyje ištekliai valdomi atsakingai. Taip pat neturėtume rūpintis dėl to, kiek gyvulių laikoma, kol su tais gyvuliais tinkamai elgiamasi. Svarbiausia, kas mums turi rūpėti – tai pakankamas Europos aprūpinimas geros kokybės maistu ateityje priimtinomis kainomis. Galiausiai pasaulyje egzistuoja ne vien tik Europa.

 
  
MPphoto
 

  Hynek Fajmon (ECR).(CS) Ponia pirmininke, galiausiai artėja ta diena, kai bendra žemės ūkio politika bus taikoma senosiose ir naujosiose valstybėse narėse ir taip bus užbaigta 10 metų trunkanti naujųjų valstybių narių ūkininkų diskriminacija. Labai palankiai vertinu šį pokytį. Tikiuosi, kad naujame programavimo periode ūkininkams nebus nustatytos privalomos diskriminacinės sąlygos. Deja, turiu pasakyti, kad A. Desso pranešime toks pasiūlymas yra. Visų pirma omenyje turiu vadinamąjį tiesioginių išmokų didesnėms žemės ūkio įmonėms ribojimą. Manau, kad tokia įvykių eiga diskriminuoja tokias valstybes nares kaip Čekija, kurioje dėl istorinių priežasčių didesnių ūkių yra daugiau nei kur nors kitur Europos Sąjungoje.

Todėl nepritariu idėjai riboti tiesiogines išmokas, nes šis žingsnis sumažins žemės ūkio produktyvumą visoje Europos Sąjungoje. Pagrindinis žemės ūkio tikslas visada yra gaminti maistą. Tačiau šiais laikais dauguma politikų, visų pirma Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir kairiųjų pažiūrų politikai nori paversti ūkininkus biodegalų gamintojais ir kovotojais su pasauliniu klimato atšilimu. Negaliu pritarti tokiems pokyčiams.

 
  
MPphoto
 

  Alyn Smith (Verts/ALE). - Ponia pirmininke, pritariu frakcijos kolegoms ir kitiems kolegoms Parlamento nariams ir prisidedu prie padėkos mūsų pranešėjui. Jam – ir, tiesą sakant, kiekvienam mūsų – tai nebuvo lengvas darbas, tačiau mums pateiktas pranešimas yra daug tobulesnis dėl bendro darbo ir jame daug teigiamų dalykų.

Man ypač patinka idėja toliau mokėti tiesiogines išmokas ir aiškus istorinių orientacinių dydžių atsisakymas 15-oje pastraipoje ir sąžiningesnis pasiskirstymas tarp valstybių narių ir valstybių narių regionų, ir tų regionų tautų, kaip nustatyta 16-oje pastraipoje.

Kadangi esu kilęs iš Škotijos, man ypač malonu matyti tvirtą teigiamą nuostatą dėl mažiau ūkininkavimui palankių vietovių 82-oje pastraipoje. Žinau, kad Škotijos ūkininkai – ir taip pat visi kiti ūkininkai – džiaugsis dėl 44-os pastraipos, kurioje įtvirtinta aiški nuostata, kad kompleksinis paramos susiejimas turi būti grindžiamas rizikos vertinimu ir proporcingas. Pone Komisijos nary, galbūt galėtumėte užsiminti apie tą dalį visų pirma kai kuriems savo kolegoms auditoriams.

Nors šiame pranešime yra daug teigiamų dalykų, būkime sąžiningi sau ir savo rinkėjams. Jeigu neturėsime 1-osios pastraipos, visa tai bus beprasmiška, o 1-oje pastraipoje įtvirtintas siekis turėti tvirtą ir tvarią BŽŪP, turinčią plataus užmojo tikslus atitinkantį biudžetą, taip pat bus beprasmiška. Kaip ir kiti kolegos Parlamento nariai, noriu išreikšti savo asmenišką susirūpinimą visų pirma dėl šiandien pasigirdusių gandų, kad Pirmininkas J. M. Barroso ketina radikaliai sumažinti biudžetą, o ypač antrojo ramsčio finansavimą.

Pone Komisijos nary, jums reikės visų sąjungininkų, kuriuos galite rasti per šias diskusijas Komisijoje ir su valstybėmis narėmis. Turime turėti tinkamai finansuojamą BŽŪP, kurios plataus masto užmojai atitiktų mūsų ūkininkų ir piliečių interesus. Europos žemės ūkio istorija yra didinga. Dabar netinkamas laikas pradėti pyktis dėl smulkmenų.

 
  
MPphoto
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL).(GA) Ponia pirmininke, palankiai vertinu A. Desso pranešimą dėl bendros žemės ūkio politikos reformos (BŽŪP) ir dėkoju jam už jo darbą.

Šią savaitę vyksiantis balsavimas atskleis, ko Europos Parlamentas tikisi iš su BŽŪP susijusių pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčio akto. Artėjantis balsavimas dėl biudžeto taip pat yra labai svarbus siekiant užtikrinti pakankamą žemės ūkio finansavimą ateityje.

Mums reikalinga stipri ir tvari dviem ramsčiais pagrįsta BŽŪP, kuri paskatintų ūkininkus toliau dirbti žemę, padėtų užtikrinti aplinkos apsaugą, skatintų kaimo ekonomiką ir užtikrintų skaidrumą ir sąžiningumą visiems, kurie dirba maisto grandinėje.

Ekologiškumą skatinančios priemonės pagal pirmąjį ramstį turi būti aiškios, tinkamai sukurtos ir lengvai išmatuojamos, o antrojo ramsčio finansavimas turi būti tvirtas ir sąžiningas.

 
  
MPphoto
 

  Giancarlo Scottà (EFD).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iš visų Europos politikos sričių bendros žemės ūkio politikos sritis yra ta, kurią per pastaruosius metus labiausiai reikia atnaujinti siekiant įveikti ekonomikos srityje ir tarptautiniu lygmeniu nuolat kylančius uždavinius.

Ji nuolat atnaujinama atsižvelgiant į du pagrindinius tikslus: užtikrinti Europos ūkininkų pajamas ir spręsti nuolat mažėjančio ES biudžeto problemą kartu nepamirštant daugybės kitų uždavinių, susijusių su produktų kokybe, aplinka, biologine įvairove ir vandens ištekliais.

BŽŪP reforma, dėl kurios balsuosime rytoj, yra labai svarbi, jeigu norime toliau remti savo ūkininkų pajamas, kaip jau minėjo mano kolegos Parlamento nariai. Todėl tikslas – ne sumažinti tiesiogines subsidijas, bet, nepažeidžiant konkurencijos taisyklių, rasti tokių subsidijų ir kaimo vietovių plėtros pusiausvyrą, kad sistema taptų paprastesnė ir sąžiningesnė.

Kalbant apie strategijoje „Europa 2020“ numatytus BŽŪP uždavinius, BŽŪP gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo padėdama rasti tinkamą atsaką į naujus uždavinius ir atsižvelgti į 27 valstybių narių žemės ūkio įvairovę ir turtus bei konkrečius bruožus.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE).(EL) Ponia pirmininke, akivaizdu, kad mums reikalinga tvirta BŽŪP. Žemės ūkio sektorius sukuria aiškią pridėtinę vertę Europos ekonomikai. Jis atlieka daugialypį vaidmenį prisidėdamas prie viešųjų gėrybių, skirtų visai visuomenei, gamybos. BŽŪP biudžetas turi išlikti bent dabartinio dydžio ir panašus lėšų dydis ir uždaviniai turi būti išsaugoti naujojoje BŽŪP.

BŽŪP lėšų paskirstymo Europos Sąjungos ūkininkams klausimą, kuris užima svarbiausią vietą viešo dialogo darbotvarkėje, reikia spręsti atidžiai. Vienodo tarifo visoje Europos Sąjungoje idėjai visuotinai prieštaraujama. Manau, kad mums reikia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos pakankamas dėmesys būtų skiriamas specifiniams žemės ūkio sektoriaus bruožams atskirose valstybėse narėse.

Agrarines aplinkos apsaugos priemones turėtų būti lengva taikyti, joms turėtų būti numatytos pakankamos kompensacijos ir dėl jų neturėtų padidėti administracinė našta. Atsižvelgiant į paplitusį nestabilumą žemės ūkio rinkose, klimato keliamus pavojus ir maisto krizę, turime pradėti įgyvendinti veiksmingas priemones. Dabartines rinkos priemones reikia sustiprinti. Mums taip pat reikia nuolatinio krizės valdymo fondo. Pasiūlymas dėl naujos ūkio pajamų stabilizavimo priemonės yra gera idėja. Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į veiksmingų priemonių, kurios būtų naudingos jauniems ūkininkams, poreikį.

Dėkoju pranešėjui Albertui Dessui už puikiai atliktą sunkų ir sudėtingą darbą. Pone Komisijos nary, bet koks bandymas susilpninti BŽŪP sulauks politinio Europos Parlamento pasipriešinimo. Manau, kad tai įvairių šio Parlamento politinių partijų siunčiamas signalas ir į jį reikia rimtai atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Rodust (S&D).(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui ir man malonu, kad pranešimas pasižymi aiškiais socialistiniais, socialinės demokratijos bruožais. Norime tvarios, ekologiškos ir socialinės žemės ūkio politikos. Norime didesnio ekologiškumo ir norime, kad jis būtų numatytas pirmajame ramstyje. Dabartinio kompleksinio paramos susiejimo ir sistemos agrarinių aplinkos apsaugos priemonių nepakanka siekiant užtikrinti paramą visai visuomenei, tačiau būtent to mums reikia.

Pagrindinis mūsų uždavinys turi būti užtikrinti aukštos kokybės ir tvaraus maisto gamybą Europoje ir kad mūsų kaimo vietovės būtų aktyvios ir gyvybingos. Turime visiškai sustabdyti vis didėjantį žemės apleidimą, nes mums reikia žmonių. Žmonių, kurie rūpintųsi žemės ūkio, taip pat gamintojų ir vartotojų sektoriais. Iš Komisijos sklindantys gandai, susiję su planais masiškai mažinti kaimo vietovių plėtrai skirtą finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje, yra nepriimtini.

Turime tęsti darbą stiprindami bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrąjį ramstį, skirtą kaimo vietovėms ir Europai. Norėčiau bendrai įspėti visus, kurie ketina mažinti žemės ūkiui skirtą finansavimą. Jeigu tai padarysime, nebus jokios reformos. Tuomet niekas nepasikeis. To visiškai nesupras Europos piliečiai.

 
  
MPphoto
 

  Richard Ashworth (ECR). - Ponia pirmininke, Parlamento reikalavimas išlaikyti, jei ne padidinti, žemės ūkio biudžetą, mano nuomone, yra labai optimistinis. Išgyvename sudėtingą laikotarpį ir biudžeto ištekliai nėra neišsemiami. Mano nuomone, šie pasiūlymai turės būti patikrinti praktikoje, kai kada nors kitais metais tvirtinsime bendrą ES biudžetą.

Turime prisiminti tikruosius bendros žemės ūkio politikos prioritetus. Didžiausią dėmesį turime skirti aprūpinimui maistu, maisto saugai, biologinei įvairovei, klimato kaitai, naujoms technologijoms ir gyvybingos, konkurencija rinkoje pagrįstos pramonės sukūrimui.

Mano nuomone, Komisijos pasiūlymuose nukrypstama nuo tos krypties, kurią nustatėme ankstesniuose dviejuose pranešimuose. Juose trūksta apibendrinimo ir jie per daug sudėtingi. Esu laimingas galėdamas pasakyti, kad savo pasiūlymuose A. Dess nustatė labai protingą sistemą, kuria remdamiesi galime kurti būsimą reformą.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE).(DE) Ponia pirmininke, A. Desso pranešime raginama atkreipti dėmesį į aplinką ir klimatą, taip pat didesnę konkurenciją žemės ūkyje. Šiais klausimais pasiekėme gerų kompromisų. Manau, kad turėtume aiškiai pasisakyti už gerai apgalvotas viršutines išmokų ribas ūkiams, visų pirma kai gavėjai yra tarptautinės grupės, kurios kartais gauna tiesiog nepateisinamas sumas.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija tvirtai gina ūkininkus, kai kalbama apie biurokratijos pašalinimą. Visiška sistemų reorganizacija ir su tuo susijęs papildomų patikrų nustatymas, kurio kai kas reikalauja, neturėtų jokios prasmės. Turime aiškiai pasakyti vieną dalyką: jeigu vartotojai tikisi, kad Europos žemės ūkio ekologiškumas ir tvarumas bus toliau didinamas, atitinkamoms priemonėms reikės skirti reikalingą finansavimą.

Tvirtai prieštarauju ES žemės ūkio biudžeto sumažinimui per artimiausią biudžeto planavimo periodą. Kalbant apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso nori griebtis kirvio kaimo plėtrai kapoti, norėčiau aiškiai pareikšti, kad, jeigu Komisija sumažins kaimo plėtros programų finansavimą, ji nutrauks kaimo vietovių gyvybinę arteriją. Mažesnis antrojo ramsčio finansavimas labai pakenktų gerai veikiančioms ūkininkavimo struktūroms. J. M. Barroso norėčiau patarti atkreipti dėmesį į tai, ką sako šis Parlamentas.

Bendra žemės ūkio politika buvo ir yra pagrindinė Bendrijos politikos ir ES biudžeto sritis. Negalime nustatyti papildomų ribojimų savo ūkiams, kurie susiduria su didėjančia konkurencija pasaulyje, ir kartu sumažinti jiems paramą. Priešingai, antrajame ramstyje numatytos investicinės subsidijos skatins ryžtą ir norą įgyvendinti inovacijas. Tai bus visiems naudinga kaimo vietovėse. Siekdami ateityje užtikrinti žemės ūkio apsaugą visų pirma turime įgyvendinti jauniems ūkininkams skirtas priemones. Mūsų būsima žemės ūkio politika lems, ar Europa ateityje galės pati apsirūpinti maistu.

 
  
MPphoto
 

  Iratxe García Pérez (S&D).(ES) Ponia pirmininke, per šios popietės diskusijas aiškiai atsiskleidė, kad šis Parlamentas remia ir iš tikrųjų yra pasirengęs sukurti tvirtą bendrą žemės ūkio politiką, kuri padėtų išspręsti maisto saugos, aplinkos tvarumo ir užimtumo kaimo vietovėse uždavinius. Jeigu norime tai pasiekti, negalime leisti – tikiuosi, tam pritars šis Parlamentas – kad būtų sumažintas dabartinis BŽŪP biudžetas. Mums reikia pakankamo finansavimo, kad galėtume išspręsti šiuos uždavinius.

Turime padaryti taip, kad užtikrintume ūkininkų pajamų apsaugą ir praktikoje pritaikytume rinkos mechanizmus siekdami užkirsti kelią kainų nepastovumui, su kuriuo dabar susiduriame, ir jį pašalinti.

Be to, nenorėčiau pamiršti pastarųjų kelių savaičių įvykių vaisių ir daržovių sektoriuje, kurie patvirtina, kad naujoje BŽŪP taip pat turi būti numatytos reagavimo į krizę priemonės visiems susijusiems sektoriams, t. y. veiksmingos, greitai įgyvendinamos ir kiekvieno atskiro sektoriaus poreikius atitinkančios priemonės.

 
  
MPphoto
 

  Julie Girling (ECR). - Ponia pirmininke, dėkoju A. Dessui už labai įdomų ir informatyvų pranešimą. Žinoma, kai nagrinėjamas toks sudėtingas klausimas, yra aspektų, kuriems pritari, ir yra aspektų, kuriems nepritari.

Kai 42 proc. Europos išlaidų skiriama BŽŪP, labai svarbu, kad užtikrintume visišką atskaitomybę savo piliečiams. Dauguma žmonių, susidūrę su didėjančiomis maisto kainomis – staigiai didėjančiomis maisto kainomis – ir skaudžiais įspėjimais apie tiekimo trūkumą, tikėsis matyti tokią BŽŪP, kurioje akivaizdžiai didžiausias dėmesys skiriamas produktyvumui ir veiksmingumui didinti.

Taip, turime rūpintis aplinka – esu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė –tačiau šiuo atveju susiduriame su tikru pavojumi sukurti pranešimą, kurio retorika būtų susijusi su tokiais dalykais kaip „pirmojo ramsčio ekologiškumo didinimas“; kalbame apie nukrypimą nuo tikrojo klausimo, t. y. veiksmingumo. Atsižvelgdama į tai, nepritariu išmokų dideliems ūkiams ribojimui. Šis žingsnis instituciškai įtvirtins neveiksmingumą ir tam nėra jokio pateisinimo.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Jeggle (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia, kaip jau jūs visi padarėte, turiu nuoširdžiai padėkoti mūsų pranešėjui už pastangas, kurias jis įdėjo rengdamas šį pranešimą, ir taip pat už jo ištvermę siekiant šių kompromisų. Esu įsitikinusi, kad tai nebuvo lengva, tačiau pasiekėme gerų kompromisų.

Pasisakome už konkurencingą ir tvarų žemės ūkį Europoje. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkai gamina aukščiausios kokybės maistą. Tačiau mes taip pat kuriame kultūrinį kraštovaizdį, kurį galima matyti ir kuris užtikrina rekreacinę erdvę jums visiems, mums visiems, mūsų visuomenei, kuris padeda sukurti darbo vietas ne tik žemės ūkyje, bet taip pat turizmo ir daugybėje kitų sektorių. Tai yra žemės ūkio teikiama paslauga visuomenei, tačiau visuomenė – ir kartais mes taip pat – per menkai ją vertiname. Tai įvairiapusė paslauga ir tokiai įvairiapusei paslaugai negalima mažinti žemės ūkio biudžeto, jeigu tai apskritai įmanoma.

Pone Komisijos nary, mes remiame jūsų požiūrį skatinti ir didinti pirmojo ramsčio ekologiškumą. Tačiau dėl šio naujo požiūrio neturi būti diskriminuojamos tos šalys ir ūkininkai, kurie jau yra parengę itin plataus užmojo aplinkosaugos programas pagal antrąjį ramstį. Šiuo atveju reikia rasti sprendimą, kuris būtų sąžiningas abiem šalims.

Aplinkosaugos programos yra brangios. Kai laikraščiuose skaitau – kaip jau minėjo dauguma Parlamento narių – kad bus sumažintas antrojo ramsčio finansavimas, iš karto atmetu pranešimą. Mums reikalingas tvirtas pirmasis ramstis. Mums taip pat reikalingas – ir atvirai tam pritariau – tvirtas antrasis ramstis. Pone Komisijos nary, mes jus remsime siekiant šių tikslų.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, visi – Parlamentas, Komisija ir Taryba – sutinka, kad BŽŪP biudžetas turėtų būti tinkamas ir turėtų būti išsaugotas bent dabartinis jo lygis. Svarbu išlaikyti dviejų ramsčių struktūrą, išsaugoti tiesiogines išmokas ir visų pirma tvirtą kaimo plėtros politiką ir padidinti konkurencingumą, ir sustiprinti sąmoningumą aplinkos klausimais. Inovacijos, moksliniai tyrimai ir plėtra taip pat yra labai svarbūs. Aplinkos viešosioms gėrybėms ir technologijoms, kurios padeda sumažinti klimato kaitos padarinius ir padidinti biologinę įvairovę ir vandentvarką, turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys kaimo plėtroje. Ateityje reikalinga papildoma finansinė parama, taip pat naujosioms valstybėms narėms reikia padėti sumažinti skirtumus ir užtikrinti, kad jos galėtų pasinaudoti pagalba kaimo plėtrai nustatant geresnes bendrojo finansavimo sąlygas taip pat po 2013 m. Nuo 2014 m. naujosioms valstybėms narėms svarbu sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ir vienodas galimybes. Galiausiai svarbu nesupriešinti tarpusavyje didelių ūkių ir mažų gamintojų.

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Ponia pirmininke, pripažinkime, kad artėjome prie katastrofos pateikdami 1 267 pakeitimus. Todėl Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nusprendė pateikti kuo mažiau pakeitimų. Didžiuojamės galėdami jaustis tvirti ir vieningi kartu su savo šešėliniu pranešėju S. Le Folliu. Taip pat esame patenkinti, kad galėjome bendradarbiauti su kitomis frakcijomis ir pranešėju, kad parengtume plataus užmojo kompromisą.

Mano nuomone, labai svarbu, kad užuot paramą skyrę žemės savininkams, ją visų pirma turėtume skirti aktyviems ūkininkams. Tai prisidės ne tik prie aprūpinimo maistu didinimo, bet taip pat tvaresnio ir aplinkai palankesnio žemės ūkio, padedančio užtikrinti geresnį išteklių valdymą ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Be to, mums malonu matyti, kad ekologiškumo didinimo elementas bus privaloma pirmojo ramsčio dalis, o tiesioginės išmokos bus išdalytos tolygiau atskiroms valstybėms narėms ir skirtingiems žemės ūkio sektoriams.

Pirmą kartą istorijoje sukūrėme proporcingai mažėjančią paramos sistemą, pagrįstą su užimtumu ir aplinkos klausimais susijusiais kriterijais. Kalbant apie jaunus ūkininkus, buvo nustatytos paramos priemonės ir iniciatyvos siekiant padėti ir paskatinti juos įkurti ūkius. Iš esmės turime visas sudedamąsias dalis, kurių reikia, kad Komisija ir Parlamentas galėtų dirbti nustatydami naujas bendros žemės ūkio, maisto ir aplinkos politikos sritis, kurių mums taip skubiai reikia.

 
  
MPphoto
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D).(RO) Ponia pirmininke, mums reikia žemės ūkio sektoriaus, kurio tvirtumą užtikrintų bendra žemės ūkio politika, turinti pakankamą biudžetą ir galinti užtikrinti aprūpinimą maistu Europoje.

Manau, kad Europos ūkininkai turi teisę gauti deramas pajamas, kurios, kartu su aprūpinimo maistu užtikrinimu, sudarytų pradinį pagrindą BŽŪP išsaugoti. Tačiau reikia sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas valstybėms narėms ir ūkininkams. Tikiuosi, kad ateityje pasiūlymuose dėl įstatymo galią turinčio akto bus numatytos nesąžiningų skirtumų pašalinimo priemonės. Kartu noriu padėkoti Komisijai už jos ketinimą nustatyti supaprastintą finansavimo programą mažiems ūkiams.

Jauniems ūkininkams skirtos programos yra vienodai svarbios. Jiems turi būti suteikta parama pradedant ūkininko karjerą, ne tik prisidedant prie kaimo plėtros, bet taip pat siekiant užtikrinti kartų kaitą, kuri Europos žemės ūkio ateičiai yra visapusiškai svarbi vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, manau, kad A. Desso pranešime yra vienas labai rimtas trūkumas. 16 pastraipa akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniam vienodų konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje principui. Viena vertus, siūloma atsisakyti istorinių orientacinių dydžių ir vis dar, kita vertus, siūloma pritarti dideliems tiesioginės paramos ūkininkams skirtingose valstybėse narėse skirtumams. Kai kuriems būtų skirta 200–250 EUR už hektarą, kitiems 350 EUR arba daugiau kaip 400 EUR, ir mes kalbame ne tik apie pasidalijimą į senąsias ir naująsias valstybes nares, nes Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Suomijos ir Švedijos ūkininkai taip pat gautų mažesnes išmokas. Pats laikas nustatyti vienodas konkurencijos sąlygas žemės ūkio sektoriuje, ir visi skirtumai – kurie bus akivaizdūs – turėtų atsirasti tik dėl objektyvių kriterijų.

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visi supranta bendros žemės ūkio politikos ir jos indėlio į ES plėtrą ir aprūpinimo maistu sritį svarbą.

Aplinkos uždaviniai ir kova su klimato kaita reiškia, kad BŽŪP po 2013 m. turi tapti tvirtesnė ir tvaresnė, turinti pakankamą biudžetą, kad būtų galima užtikrinti siekiamų uždavinių įgyvendinimą, ypač didelį dėmesį skiriant geros kokybės maisto produktų gamybos skatinimui ir mažų ūkininkų poreikiams. Spekuliacija žemės ūkio prekėmis ir ypač didelis kainų nepastovumas kelia pavojų aprūpinimui maistu ir reikalauja lanksčių priemonių. Galimi rinkos svyravimai turi būti įveikiami anticiklinėmis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos pirmajame ramstyje ir jas taikant būtų galima reaguoti greitai ir automatiškai.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, šiame pranešime nėra sprendžiami jo pavadinime paminėti uždaviniai, tačiau dar svarbiau, kad jame nėra spendžiamos dabartinės rimtos problemos. Būtent todėl pateikėme daugybę pakeitimų projektų, kurie, mūsų manymu, yra labai svarbūs siekiant kruopščiai peržiūrėti dabartinę bendrą žemės ūkio politiką.

Norėčiau atkreipti dėmesį į pakeitimų projektus, kuriais raginama įgyvendinti rinkos reguliavimo priemones ir įsikišimo mechanizmus, siekiant užtikrinti ūkininkams sąžiningas kainas už jų gaminamus produktus ir kiekvienos šalies teisę gaminti produktus. Be kitų pavyzdžių, siūlome išsaugoti pieno gamybos kvotų sistemą kaip būtiną sąlygą gamintojams, visų pirma padidintos rizikos šalyse, apsaugoti; raginame išsaugoti sodinimo teises vyno sektoriuje ir toliau teikti paramą geriamojo alkoholio distiliavimui ir distiliavimui krizės atveju; ir siūlome sukurti viešą žemės ūkio draudimo schemą, finansuojamą ES lėšomis, kad būtų užtikrintos minimalios ūkininkų pajamos gaivalinių nelaimių atveju. Pateikėme pasiūlymus dėl socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaraus žemės ūkio, t. y. viziją, kuri nesuderinama su begėdiškais pareiškimais apie tikėjimą rinka ir konkurencingumu, kaip tie, kurie buvo pateikti šiame pranešime.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). - Ponia pirmininke, mano partija apskritai pritaria išstojimui iš ES taigi ir BŽŪP atsisakymui. Tačiau tikrovė yra ta, kad joje dalyvaujame ir turime ja kuo geriau pasinaudoti.

Ką manome apie A. Desso pranešimą? Ką gi, panašu, kad jis turi gerų ir blogų savybių. Kai kurios jo dalys yra geros. Idėja padaryti tiesiogines išmokas priklausomas nuo kompleksinio paramos susiejimo su aplinkos apsauga ir kraštovaizdžio valdymu gali būti naudinga, tačiau tik tol, kol jos bus susietos su pusiau religiniais klimato kaitos principais ir beprasmiška socialine įvairove.

Pranešime pripažįstama, kad žemės ūkio sektoriui toliau turi būti teikiama vyriausybės parama nustatant kainas, nes gaminamas kiekis negali būti tiksliai nuspėjamas arba planuojamas ir žemės ūkio produktų paklausa menkai priklauso nuo kainų elastingumo. Tai svarbu siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir išvengti kainų svyravimo.

Mūsų nuomone, svarbiausia yra tai, kad Jungtinė Karalystė turi liautis buvusi pagrindine BŽŪP išlaidų mokėtoja.

 
  
MPphoto
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE).(PT) Ponia pirmininke, dėl ilgo darbo proceso, kurio prireikė rengiant šį svarbų pranešimą, įskaitant daugybę pasiektų kompromisų, tai tapo plataus masto, gerai subalansuotu dokumentu, kuriame suderinami įvairūs principai, kurie turi būti įgyvendinami bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP).

Šis pranešimas – tai geras orientyras rengiant pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčio akto ir sveikinu su tuo pranešėją. Tačiau jame pateikiama keletas pasiūlymų, kurie man kelia nerimą, ir pasistengsiu atidžiai stebėti jų įgyvendinimo eigą. Šiuo atveju kalbu apie paramos paskirstymą, kuris, manau, turėtų būti atliekamas griežtai atsižvelgiant į pirmojo ramsčio taikymo sritį ir remiantis išimtinai objektyviais kriterijais, kad paramos paskirstymo tikslas nebūtų griaunamas remiantis teisingumo kriterijais, kuriais tik siekiama išsaugoti dabartinę padėtį.

Mums reikia sąžiningesnės BŽŪP, turinčios pakankamai didelį biudžetą atsižvelgiant į tai, ko reikalaujama iš BŽŪP. Taip pat turiu paminėti poreikį įtraukti pieno sektorių, kuriuo dažnai piktnaudžiaujama, į BŽŪP politinę darbotvarkę patvirtinant 16, 12 ir 5 pakeitimus.

 
  
MPphoto
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D).(PL) Ponia pirmininke, bendros žemės ūkio politikos tikslas – užtikrinti maisto tiekimo Europos piliečiams tęstinumą. Turime tiekti saugų ir aukštos kokybės maistą prieinamomis kainomis. Būtent to tikisi vartotojai. Gamindami ir apdorodami maistą turime rūpintis aplinka. Pritariame bendrai žemės ūkio politikai ir nepritariame jos nacionalizacijai. Pritariame dideliam biudžetui ir nepritariame bendros žemės ūkio politikos finansavimo mažinimui. Tiesioginės išmokos turėtų būti mokamos vienodu pagrindu visiems ūkininkams visose valstybėse narėse.

Nepamirškime, kad tiesioginės išmokos sudaro tik dalį ūkininkų pajamų. Todėl svarbu nustatyti rinkos taisykles. Geros kainos ir rinkos stabilumas užtikrina ūkininkų pajamas. Turime užtikrinti galimybę pasinaudoti tokiomis viešosiomis paslaugomis kaip išsilavinimas, sveikatos paslaugos, transporto paslaugos, kaimo vietovių piliečių sportinė ir kultūrinė veikla. Tai yra priemonės, kurios turėtų būti numatytos antrajame ramstyje ir sanglaudos politikoje.

Pone Komisijos nary, įgyvendinkime programą, kuri leistų mums tiekti maistą skurdžiausiems Europos piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE).(RO) Ponia pirmininke, aprūpinimas maistu yra vienas iš ateities uždavinių. BŽŪP turi padėti išspręsti šį uždavinį. Naujoje politikoje toliau turi būti numatyti teigiami dabartinės politikos bruožai ir ištaisytos klaidos.

Manau, kad būtent tai padaryta A. Desso pranešime. Siūloma nustatyti du – tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros – ramsčius. Istoriniai kriterijai turi būti pašalinti ir reikia nustatyti objektyvius kriterijus. Nėra jokio siūlymo visoms valstybėms narėms mokėti vienodas tiesiogines išmokas. Turi būti sąžiningi skirtumai, pagrįsti geografinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, kartu atsižvelgiant į Europos vidurkį turi būti nustatyta mažiausia ir didžiausia riba. Dėmesys atkreipiamas į aplinkos aspektą, kuris taip pat supaprastinamas. Tvirtas kaimo plėtros komponentas išsaugomas ir prašoma, kad po 2014 m. biudžetui numatytas finansavimas bent atitiktų 2013 m. lygį.

Malonu, kad pirmajame Parlamento pranešime, kurio projektas buvo parengtas po Komisijos komunikato, numatyta daug orientacinių principų, kurie taip pat numatyti Komisijos komunikate.

 
  
MPphoto
 

  Sergio Gutiérrez Prieto (S&D).(ES) Ponia pirmininke, svarbiausia žinia, kurią siunčia šis Parlamentas šiandien, yra tai, kad jis nori sąžiningos bendros žemės ūkio politikos, arba, kitaip tariant, BŽŪP, užtikrinančios pakankamą pajamų lygį visiems gamintojams, nepaisant jų veiklos ir jos vykdymo vietos.

Norint tai pasiekti, mums reikia plataus užmojo politikos sričių tiesioginių išmokų, rinkos valdymo – įskaitant naujausias intervencines kainas – ir kaimo plėtros srityse, taip pritaikant BŽŪP prie naujų sąlygų. Iš tikrųjų nauja BŽŪP turi būti pritaikyta prie strategijos „Europa 2020“, tačiau dėl to BŽŪP finansavimas neturi sumažėti nė 1 EUR, nes visiems su aplinka susijusiems, socialiniams ir sveikatos uždaviniams, kuriuos ketiname spręsti, nepakaks išteklių.

Esu ypač patenkintas Komisijos nario D. Cioloșo pranešimu, kad taip pat pirmajame ramstyje bus ištirtos visos galimybės pritraukti jaunimą į žemės ūkį. Kartais, pakankamai teisingai, didžiausią dėmesį skiriame dabartinių darbuotojų sąlygoms pagerinti, tačiau viešose diskusijose nekreipiame dėmesio į tai, ką reikia padaryti, kad nauji darbuotojai atvyktų į žemės ūkį, kad mūsų produkcija būtų užtikrinta ir pagerinta, atsižvelgiant į tai, kad šalims, kurios daugiausia paskolino jauniems ūkininkams, gresia mažiausias ūkių apleidimo pavojus. Šis uždavinys, kuris rūpi visai Europai, yra toks rimtas, kad jo jokiomis priemonėmis neturėtume palikti savo nuožiūra spręsti vykdant vidaus politiką.

 
  
  

PIRMININKAVO: LÁSZLÓ TŐKÉS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Pone pirmininke, pareiškimas dėl darbo tvarkos: norėčiau atkreipti dėmesį į sukrečiantį Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos, kuri turbūt yra viena iš prasčiausiai kada nors ES pirmininkavusių valstybių narių, požiūrį. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai dalyvavo pirmosiose diskusijose dėl Europos Vadovų Tarybos, prasidėjus diskusijoms dėl bendros žemės ūkio politikos išėjo ir sugrįžo tik į diskusijas dėl ekonomikos valdysenos. Tai parodo, kaip ji vertina Europos žemės ūkį ir Europos ūkininkus. Vis dėlto BŽŪP sudaro 40 proc. biudžeto: Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai vertėjo kurį laiką pasilikti diskusijose. Norėjau padaryti šį pareiškimą.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsuosime už šį savo iniciatyva parengtą pranešimą, nes BŽŪP yra labai svarbi Europos žemės ūkio ir ES gamintojų ir produktų apsaugos nuo trečiųjų šalių gamintojų ir produktų priemonė.

Pagrindinėse pranešimo, kuris pagrįstas dabartinio finansavimo dydžio išsaugojimu, nuostatose įtvirtinti nauji ir pagrįsti finansavimo paskirstymo kriterijai, nes istorinis kriterijus nebenaudojamas kaip matas perskirstant tiesiogines išmokas. Pranešime numatytos išmokos ūkiams, atsižvelgiama į gamybos apimtį ir išlaidas, ir supaprastinama išmokų tvarka. Pranešime raginama nustatyti tiesioginių išmokų ribas ir mokėti jas tik aktyviems ūkininkams būtent taip, kad jas gautų faktiškai žemę dirbantys ūkininkai, o ne spekuliantai.

Kitas, mūsų nuomone, labai svarbus aspektas yra susijęs su kaimo plėtra ir visų gamtinių ir žmogiškųjų išteklių potencialo panaudojimu gaminant geros kokybės žemės ūkio produkciją ir užtikinant kalnuotų vietovių apsaugą. Vienas iš naujos BŽŪP uždavinių turi būti naujų ūkininkų, o ypač jaunų ūkininkų integracija numatant tikslingas biudžeto išlaidų kategorijas ir administracinės naštos ir biurokratinių reikalavimų mažinimas.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Dorfmann (PPE).(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, A. Desso pranešimas reiškia svarbų žingsnį bendros žemės ūkio politikos reformos link. Labai svarbu, kad rastume ir nustatytume veiksmingą žemės ūkio lėšų paskirstymo pagrindą. Tai visų pirma reiškia sąžiningesnį lėšų paskirstymą pagal pirmąjį ramstį. Manau, kad tinkamas laikas atsisakyti istorinio požiūrio.

Daug diskutuojame apie tai, kaip lėšos padalijamos valstybėms narėms, tačiau taip pat turime aptarti, kaip jos paskirstomos valstybių narių viduje. Šioje srityje taip pat yra didelių skirtumų. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, visų pirma kalnų vietovėms ir mažiems ūkiams reikia skirti ypatingą dėmesį. Pone Komisijos nary, kalbant apie mažiau palankias ūkininkauti vietoves prieš 12 mėn. šiame Parlamente buvo parengtas pranešimas dėl naujų šių vietovių apibrėžčių, kurį rengdami buvome labai kritiški. Apie tai nieko daugiau neišgirdome ir man būtų labai įdomu sužinoti Komisijos nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Dacian Cioloş, Komisijos narys.(FR) Pone pirmininke, po maždaug daugiau nei valandą trukusių diskusijų dėl A. Desso pranešimo vis dar esu labai optimistiškai nusiteikęs ne tik dėl rytoj vyksiančio balsavimo ir paramos pranešimui, kuris, kaip jau sakiau savo įžanginėje kalboje, yra labai panašus ne tik į praėjusių metų pabaigoje pateiktame Komisijos komunikate pateiktus pasiūlymus, bet taip pat dėl mūsų bendros žemės ūkio politikos ateities.

Norėčiau pakartoti tai, ką sakiau savo įžanginėje kalboje: esu pasiryžęs toliau laikytis proporcingumo ir bendros žemės ūkio politikos dviejų ramsčių suderinamumo principo. Taip pat ketinu ateityje išsaugoti tvirtą bendros žemės ūkio politikos antrąjį ramstį. Iš tikrųjų antrajame ramstyje esame numatę daug siekių, susijusių su teritorine pusiausvyra, aplinkos klausimais, jaunais ūkininkais, mažais ūkiais, vietos rinkomis ir kaimo plėtra. Galiu jums pažadėti, kad kartu su Pirmininku J. M. Barroso ir Komisija teikiame prioritetą antrajam ramsčiui. Jis nebus aukojamas diskutuojant dėl būsimo bendros žemės ūkio politikos biudžeto. Noriu jus patikinti šiuo klausimu – ir tai sakau taip pat Pirmininko J. M. Barroso vardu.

Taip pat nenoriu supriešinti maisto klausimo, kuris tebėra pagrindinis ir svarbiausias bendros žemės ūkio politikos klausimas, su aplinkos problemomis – be to, tiesą sakant, Komisijos komunikate jie nėra supriešinami. Mes siūlome subalansuotą paramą įvairiai žemės ūkio veiklai. Tai padės užtikrinti pusiausvyrą tarp tikslo, susijusio su finansiniu konkurencingumu, ir noro išsaugoti ir išlaikyti savo gamtinių išteklių atkūrimo pajėgumus. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip galima užtikrinti žemės ūkio konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu, jeigu gamtiniai ištekliai nėra atsakingai valdomi. Būtent todėl, užuot priešinę maisto problemas su aplinkos klausimais, bendroje žemės ūkio politikoje norime rasti pusiausvyrą.

Be to, turime išspręsti tikslingesnės bendros žemės ūkio politikos klausimą. Šį klausimą iškėlė R. Ashworth, nors matau, kad jo čia nebėra. Komisija siūlo tikslingesnes tiesiogines išmokas. Be to, šiuo atveju manau, kad A. Desso pranešime pateikti pasiūlymai iš esmės atitinka Komisijos planus rengiant savo pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčio akto.

Mes pasiūlysime priemones, kurios leis mums valdyti krizes, ar tai būtų rinkos krizės, sveikatos krizės, ar su ekstremaliomis oro sąlygomis susijusios krizės. Būtent tokios rūšies priemones siūlysime. Taip pat norėčiau padėkoti Parlamentui už mums suteiktą paramą siekiant šio pagrindinio tikslo, kuris padės ateityje ūkininkams atgauti pasitikėjimą.

Pateikęs šiuos papildomus komentarus kalbą baigsiu pakartodamas savo įsitikinimą dėl rytojaus balsavimo ir A. Desso pranešimo kokybės. Galiu jums pažadėti, kad spalio mėn., kai Komisija pristatys savo pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčio akto, jūs atpažinsite visus pagrindinius elementus. Norėčiau dar kartą jums padėkoti už šį darbą, kuris padėjo sukurti tikrą pridėtinę vertę teisės aktų paketui, kurį pateiks Komisija.

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau visiems padėkoti už šias aktyvias diskusijas ir taip pat už man suteiktą paramą čia, Europos Parlamente. Pone Komisijos nary, visi nekantriai laukiame jūsų komunikato spalio mėn. ir tuomet tikimės gero, tinkamo bendradarbiavimo. Europos žemės ūkis yra teigiamas veiksnys. Jis padeda išmaitinti daugiau nei 500 mln. žmonių, ūkių ir prižiūri daugiau nei 170 mln. hektarų ariamos žemės ir ganyklų, jis suteikia daugybę darbo vietų gamintojų ir vartotojų sektoriuose, yra svarbi kaimo vietovių atrama ir jau yra tvariausias žemės ūkis pasaulyje. Todėl negaliu suprasti, kodėl Pirmininkas J. M. Barroso kalbėjo apie milžinišką antrojo ramsčio finansavimo mažinimą. Tai darydamas jis taip pat pažeidžia strategijos „Europa 2020“ tikslus – kitaip tariant, savo paties tikslus. Kai 14 mln. ūkininkų išmaitina 500 mln. Žmonių, ar per daug yra prašyti, kad Europos žemės ūkio politika būtų naudojama siekiant užtikrinti, kad, šiurkščiai tariant, 500 mln. žmonių taip pat tinkamai aprūpintų 14 mln. ūkininkų?

Šiuo atveju norėčiau pabrėžti – kaip jau šiandien buvo minėta keletą kartų – kad nuo mano pradinio pranešimo tam tikrais klausimais buvo nukrypta į šalį. Per ilgai dalyvauju politiniame gyvenime ir tiksliai žinau, kodėl parengiau būtent tokį pranešimo projektą. Jeigu būčiau parašęs tokį pranešimą, koks parengtas šiandien, ką būčiau galėjęs pasiūlyti derybose dėl kompromiso? Siekdamas užtikrinti, kad visi būtų patenkinti, palikau pakankamai erdvės patobulinimams ir šiandien buvo pasiektas geras rezultatas. Todėl mano pranešimas turėjo tvirtą pagrindą.

Mano tikslas buvo, kad mes, kaip Parlamentas, parodytume, jog sprendžiame svarbius klausimus norėdami užtikrinti Europos ūkininkams gerą ateitį. Pone Komisijos nary, kai bus pateikti pasiūlymai dėl įstatymo galią turinčio akto, dirbsime intensyviai, kad kartu pasiektume gerus rezultatus. Jau galiu jus patikinti, kad tikėtina, jog jūs čia, Parlamente, turėsite didesnę paramą, nei kad ją turi kiti Komisijos nariai. Mes jums tai galime pasiūlyti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. 23 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Žemės ūkis padeda užtikrinti įperkamo, geros kokybės maisto tiekimą; jis padeda užtikrinti būtiną aplinkos apsaugą ir subalansuotą žemės naudojimą; ir jame kuriamos darbo vietos, skatinamas augimas ir gerovė. Pinigų davimas ūkininkams paprasčiausiai remiantis jų turimos žemės kiekiu negali būti pateisinamas.

Sėkmingai privertėme pakeisti subsidijas, kad 80 proc. subsidijų nebebūtų toliau skiriamos tik 20 proc. didžiausių ūkių, ir taip padėjome mažiems ūkininkams. Padėjome sukurti tokią bendrą žemės ūkio politiką, kuri yra sąžiningesnė Europos Sąjungos šalims ir ūkininkams, ir skirtingos rūšies produkcijos atžvilgiu, kuria atsižvelgiama į specifines sąlygas mūsų regionuose, kuri yra kuo mažiau kenksminga aplinkai ir kuria skatinamas užimtumas kaimo vietovėse.

Kalbant apie pieno kvotas, turime patikrinti, ar iš tikrųjų yra gera idėja toliau įgyvendinti prieš aštuonerius metus priimtą sprendimą, pagrįstą prognozėmis. Ši aplinkybė yra labai svarbi Azorų saloms, atsižvelgiant į tai, kad sektorius atlieka strateginį vaidmenį ir iki šiol kvotos buvo labai svarbios pieno gamintojams. Turiu tai pabrėžti, nes dar nebuvo pateiktos alternatyvos pieno kvotos schemai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Visi suprantame galimą ir labai svarbų bendros žemės ūkio politikos vaidmenį siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, gaminant viešąsias gėrybes ir taip pat siekiant ES aprūpinimo maistu tikslų. Tačiau labai svarbu, kad, kalbėdami apie žemės ūkį ir BŽŪP ateitį, didžiausią dėmesį skirtume supaprastinimui ir inovacijoms. Didžiausią dėmesį turime skirti toms politinėms priemonėms, kuriose nėra nustatyta naujų administracinę naštą didinančių reikalavimų, nes nenorime dar labiau apsunkinti gyvenimo savo ūkininkams. Bendra žemės ūkio politika turi tapti sąžiningesnė ir paprastesnė. Manau, kad turime rasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo siūlomų politikos uždavinių ir administracinės naštos. Taip pat turime užtikrinti ūkininkų gerovės apsaugą ir stiprinti vietos ekonomiką. Turime užtikrinti aplinkos apsaugą ir taip pat rūpintis aukštos kokybės, saugaus ir sveiko maisto gamyba. Kalbėdami apie žemės ūkį negalime didžiausio dėmesio skirti vien tik technologiniams sprendimams ar diskusijoms dėl technologinių sprendimų. Taip pat turime atsižvelgti į vartojimo įpročius, atliekų klausimą ir sudėtingus aplinkos, biologinės įvairovės ir sveikatos ryšius.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. Pirmiausia noriu padėkoti pranešėjui už puikų darbą. Galutiniame dokumente Komisijai siunčiama aiški žinia, kuri dabar įpusėjo savo vidaus biudžeto diskusiją dėl kitos finansinės programos, t. y. kad Parlamentas mano, jog ateities bendra žemės ūkio politika yra ta politikos sritis, kuri gali prisidėti prie Europos ekonomikos padėdama skatinti užimtumą ir augimą. Tai politika, kuri padės spręsti aprūpinimo maistu uždavinius; tai politika, kuri padės gaminti viešąsias gėrybes, užtikrinti aplinkos apsaugą ir skatins biologinę įvairovę; ir tai yra priemonė klimato kaitos klausimui spręsti.

Europos ūkininkų pajėgumų mažinimas ir jų konkurencingumo ir gyvybingumo varžymas nustatant silpną BŽŪP biudžetą sukeltų neigiamas pasekmes ir būtų trumparegiškas. Tai yra sektorius, kuris turi didelių galimybių plėstis, prisidėti prie ekonomikos augimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo ir padėti spręsti klimato kaitos problemą. BŽŪP suteikia išmatuojamus rezultatus ir aiškią investicijų grąžą gaminant viešąsias gėrybes. Kaip nurodoma šiame pranešime, BŽŪP po 2014 m. nustatyti aiškūs tikslai ir prioritetai, kuriuos Europos ūkininkai gali pasiekti ir jie juos pasieks, tačiau jiems reikalinga užtikrinta biudžeto parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Manau, kad A. Desso parengtas pranešimo projektas yra labai svarbus atsižvelgiant į pasaulinę maisto krizę ir dabartines aplinkai kylančio pavojaus rūšis. Naujoje bendros žemės ūkio politikos versijoje numatytos tokios vertybės kaip vartotojų apsauga ir regioninė sanglauda. Manau, kad ilgalaikis produktyvumas didele dalimi priklauso nuo tvaraus gamtinių išteklių valdymo, o tai yra kitas darbotvarkėje numatytas uždavinys. Palankiai vertinu iniciatyvą skatinti aktyvesnį ūkininkų dalyvavimą kaimo plėtros programose, kurios padės didinti vietos konkurenciją.

Aprūpinimas maistu yra kitas naujos bendros žemės ūkio politikos prioritetas. Valstybių narių bendradarbiavimas, kaip šią vasarą paaiškėjo per E. coli krizę, yra labai svarbus. Siekiant išvengti maisto kainų svyravimų pritariu tam, kad būtų patvirtintos visiems ES ūkininkams prieinamos papildomos pavojaus mažinimo priemonės.

Taip pat manau, kad svarbu žemės ūkiui skirtas lėšas paskirstyti sąžiningai. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, pvz., tiesioginės paramos teigiamą poveikį mažų ūkių pelnui ir konkurencingumui.

Specialios išmokos taip pat turi būti numatytos gamtinių trūkumų turinčioms vietovėms, kuriose yra specifinių poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. Esu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė ir aktyvi kovotoja už aplinką ir tikėjausi, kad A. Desso pranešime bus įtvirtinta anglies erai skirta BŽŪP – politika, kuri pagrįsta su aplinka susijusiomis iniciatyvomis, išteklių valdymu ir tvirtomis investicijomis sprendžiant platesnio pobūdžio aplinkos klausimus, su kuriais susiduria ES. Todėl man didelį įspūdį padarė A. Desso pranešime įtvirtintas ryžtingas įsipareigojimas didinti BŽŪP ekologiškumą, remti mažus ir vidutinio dydžio maisto gamintojus ir rūpinimasis ateitimi kartu sprendžiant dabartinius Europos žemės ūkyje kylančius klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija iš esmės pritaria Parlamento pasiūlymams, raginu šį Parlamentą pasinaudoti savo įtaka užtikrinant, kad Europos Vadovų Taryba taip pat remtų šiame pranešime pateiktus su aplinka susijusius pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Bendroje žemės ūkio politikoje susiduriama su daugybe uždavinių, dėl kurių Europos Sąjunga ir valstybės narės raginamos priimti strateginį sprendimą dėl žemės ūkio ateities. Norint sugebėti veiksmingai išspręsti šiuos uždavinius, BŽŪP turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į pagrįstas ekonomikos politikos sritis ir tvarų viešąjį finansavimą, kuris padės Europos Sąjungai pasiekti strategijos „Europa 2020“ uždavinius. Manau, kad Europos Sąjunga ateityje taip pat turi numatyti tinkamas priemones krizėms, kurios turi poveikį rinkai ir maisto tiekimui, taip pat kainų ir žemės ūkio sektoriaus rinkos svyravimams, įveikti. Manau, kad BŽŪP lėšas reikia sąžiningai padalyti pirmajam ir antrajam ramsčiui tiek valstybėms narėms, tiek ir ūkininkams valstybėje narėje. Tai pastebimai sumažintų didelius skirtumus, susijusius su tuo, kaip šios lėšos dalijamos valstybėms narėms. BŽŪP antrasis ramstis yra labai svarbus kaimo plėtrai. Manau, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunų ūkininkų motyvavimui ir skatinimui. Todėl palankiai vertinu tai, kad šiame ramstyje yra numatomos tikslinės priemonės, kurias nustatys valstybės narės siekdamos ES prioritetinių tikslų, kad kompensaciniai mokėjimai pagal antrąjį ramstį būtų toliau mokami nepalankioms ūkininkauti vietovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Žemės ūkis neabejotinai yra ekonomikos sektorius, kuriame Europos Sąjungos pasiekimai yra didžiausi. Dabartinės diskusijos vyksta atsižvelgiant į Komisijos planus atskleisti gyvybiškai svarbius su reforma susijusius pasiūlymus spalio mėn.

Šis Parlamentas pasiekė kompromisą diskutuodamas dėl pranešimo. Mes išsaugojome du tvirtus ramsčius: pirmajam ramsčiui, tiesioginei paramai reikia tinkamo finansavimo, kuris atitiktų žemės ūkyje kylančius uždavinius, o tai reiškia bent dabartinio finansavimo lygio išsaugojimą. Be to, jis taip pat bus labiau suderintas su antruoju ramsčiu, t. y. parama tvariai plėtrai. Manau, kad pirmojo ramsčio ekologiškumo didinimas turi būti tinkamai pagrįstas, kad nebūtų numatyti papildomi apsaugosiu aplinka susiję reikalavimai, kurie ir taip sukuria didelę naštą ūkininkams. Galiausiai pagrindinis jų tikslas yra gaminti maistą. Pranešime taip pat aptariama jaunų ūkininkų, kurie, kaip žinome, kovoja siekdami pradėti veiklą sektoriuje, padėtis.

Tačiau akivaizdu, kad šiuos uždavinius galima pasiekti tik jeigu nebus sumažintas Europos Sąjungos biudžetas. Kokia prasmė nustatyti plataus užmojo tikslus, jeigu neturime priemonių jiems pasiekti?

 
  
MPphoto
 
 

  Ismail Ertug (S&D), raštu.(DE) Mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, sunkiai dirbome siekdami užtikrinti, kad naujoji bendra žemės ūkio politika būtų orientuota į ekologinius standartus. Mūsų nuomone, ūkininkams turi būti atlyginta už paslaugų teikimą visuomenei. Būtent tai jie daro ir mažiausiai, kaip jiems galime atsilyginti – mokėti šiuo metu rinkoje nusistovėjusias kainas.

Dviejų ramsčių modelio išsaugojimas padės užtikrinti, kad ūkininkai toliau ateityje gautų pastovią sumą, kuria jie galėtų pasikliauti. Šios išmokos yra svarbios ilgalaikiam planavimui. Susiedami tiesioginę išmoką su ekonominiu kintamuoju nieko per daug nenuskriausdami galime pereiti nuo Europos, kurią sudaro 15 valstybių narių, prie Europos, kurią sudaro 27 valstybės narės.

Pranešimas yra geras kompromisas; tai – Europos kompromisas. Dabar kyla klausimas, kaip su juo pasielgs Komisija, visų pirma Pirmininkas J. M. Barroso. Aplinkos apsaugai skirto finansavimo sumažinimas visų pirma reiškia siaurą mąstymą ir tikiuosi, kad Komisijos narys D. Cioloş galės jį perkalbėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pranešime pasisakoma už bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tęstinumą, nors ir esama tam tikrų prieštaravimų.

Todėl laikomės kritiškos pozicijos ir pateikėme alternatyvius pasiūlymus, kuriais veiksmingai sprendžiami klausimai, susiję su poreikiu, kad žemės ūkio produkcija padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir aprūpinimą maistu kiekvienoje šalyje, ir šeimos ūkių ir kaimo plėtros problemos. Visuose šiuose pasiūlymuose atsižvelgiama į žemės ir joje dirbančių žmonių socialinę svarbą, kiekvienos šalies specifinius bruožus ir socialinį teisingumą skirstant paramą valstybėms narėms, javų augintojams ir ūkininkams.

Būtent todėl pateikėme šį pasiūlymų rinkinį, kuriame visų pirma aiškiai ir nedviprasmiškai raginame sukurti produkcijos kvotų, pritaikytų prie kiekvienos valstybės narės maisto poreikių, sistemą, taip apsaugant tokių šalių kaip Portugalija ūkininkus.

Norime užtikrinti kiekvienos šalies teisę gaminti ir nepritariame pieno sektoriaus ar sodinimo teisių vyno sektoriuje liberalizavimui. Taip pat norime išsaugoti paramą geriamojo alkoholio distiliavimui ir distiliavimui krizės atveju po 2012 m. ir pritariame „rinkos reguliavimo priemonių ir intervencijos mechanizmų, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningas produkcijos kainas, egzistavimui“, taip priešinamės reguliavimo mažinimo tendencijoms, kurios pasireiškė vykdant ankstesnes BŽŪP reformas.

 
  
MPphoto
 
 

  Béla Glattfelder (PPE), raštu.(HU) Europai po 2013 m. reikės tvirto žemės ūkio, nes pagrindinė Europos piliečių maisto saugumo užtikrinimo priemonė yra Europos žemės ūkis. Maisto gamyba turi išlikti pagrindiniu žemės ūkio tikslu, nes pasaulio gyventojų skaičius toliau didėja ir numatoma, kad 2045 m. jis pasieks 9 mlrd. Tačiau mums reikia tvirtos bendros žemės ūkio politikos ir tvirtos žemės ūkio paramos, kad pasiektume šį tikslą. Todėl manau, kad svarbu, kaip nustatyta pranešime, kitame ES finansavimo periode išsaugoti žemės ūkio biudžetą bent tokio pat lygio, koks jis bus 2013 m. Šių metų kovo mėn. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija patvirtino pirmininkavimo išvadas, kurios atitinka Europos ūkininkų interesus. Per didelis kainų svyravimas ankstesniame periode iš dalies yra klaidingų ES priimtų sprendimų pasekmė, pvz., intervencinis kukurūzų supirkimas. Todėl mums reikia žemės ūkio politikos, kuri padėtų užtikrinti veiksmingą reakciją į didelį kainų nepastovumą ir spekuliavimą. Per pieno krizę paaiškėjo, kad pieno sektoriuje reikia imtis gamybą ribojančių priemonių. Valstybėms narėms, kuriose daugiau nei vidutiniškai sumažėjo cukraus gamyba dėl cukraus reformos, turi būti leista padidinti gamybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Būtina BŽŪP aprūpinti priemonėmis, kurios padėtų įveikti uždavinius, kurių jai kils ateityje. BŽŪP negali būti monolitiška; ji turėtų būti įgyvendinama lanksčiai ir atsižvelgiant į dabartines ekonomines ir politines aplinkybes. Politiškai pagrįsta reguliavimo sistema turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus. Tai suteiktų mažiems ūkininkams daugiau stabilumo ir leistų jiems parengti ilgesnio laikotarpio investavimo planus nesibaiminant suirutės, kurią galėtų sukelti trumpalaikės greitam neigiamų pasekmių pašalinimui skirtos politikos sritys, ir suteikti jiems paramą, kurios jiems reikia savo verslui užtikrinti. Žemės ūkio sektoriaus jautrumas rinkos nestabilumui ir kainų nepastovumui turi būti sprendžiamas ir BŽŪP turėtų padėti užtikrinti saugumo mechanizmą ir veiksmingą rizikos prevenciją, kuri užtikrintų tam tikrą ūkininkų pajamų saugumą šiais ekonomiškai neramiais laikais ir padėtų numatyti, kokį poveikį pasaulinis kainų nepastovumas turės besivystančioms šalims. Pasauliniai klimato uždaviniai, demografinių pokyčių keliama įtampa, susijusi su aprūpinimu maistu, taip pat ekonomikos nuosmukis turėtų lemti intensyvesnes pastangas siekiant užtikrinti tvarų augimą, skatinti darbo vietų kūrimą ir jas apsaugoti. Specialiai tam skirtos inovacijos ir moksliniai tyrimai suteiks paramą Europai pereinant prie tvaresnės aplinkos ir ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ville Itälä (PPE), raštu. (FI) Šis pranešimas reiškė Suomijos ir Europos žemės ūkio gynėjų pergalę. Dėl mūsų šiaurinės padėties mūsų vietovės Suomijoje yra daug mažiau palankios ūkininkauti, kai kalbama apie javus, ir todėl svarbu, kad mūsų gaunama parama nepasikeistų. Parlamento pozicija – tai svarbi žinia Komisijai, kuri rengia savo pasiūlymų projektus dėl bendros žemės ūkio politikos reformos. Dabartinių nacionalinės paramos lygių ribojimai po to negali būti priimtini.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Aprūpinimas maistu yra ir išliks pagrindiniu ES uždaviniu. Tai nėra vienintelis uždavinys, kaip tai numatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitoje „Žemės ūkio perspektyva 2011–2020 m.“

Manau, kad ypatingą dėmesį turime skirti demografiniams pokyčiams, kurie turi neigiamą poveikį visų pirma kaimo vietovėms. Jeigu nesugebėsime suvaldyti demografinių pokyčių ir nepadarysime kaimo vietovių patrauklesnių jauniems ūkininkams, mums gresia pavojus, kad per tam tikrą laiką ši padėtis taps tikra kliūtimi stabiliai, aukštos kokybės žemės ūkio produkcijai. Atsižvelgdami į tai turime jaunimui pasiūlyti naujų, patrauklių priemonių, nuolatinę finansinę paramą ir didesnių galimybių pasinaudoti novatoriškomis paslaugomis ir infrastruktūros priemonėmis.

Neskaitant visų šių priemonių, taip pat reikia geriau koordinuoti kaimo plėtrai ir kitoms regioninės politikos sritims skirtą finansinę paramą, taip pat reikia išlaikyti tokio lygio BŽŪP finansavimą, kuris padėtų užtikrinti, kad būtų galima įgyvendinti visas nustatytas užduotis. Tai leis mums pasiekti aktyvesnę ekonomiką, socialinį ir kultūrinį jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos žemės ūkyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu.(FR) Deja, ryžtingi ir novatoriški uždaviniai, kuriuos iš pradžių pasiūlė pranešėjas, išnyko mums bediskutuojant. Kai kuriais atvejais jie buvo pakeisti silpnais, blankiais ir neišraiškingais kompromisiniais tikslais.

Galiu tuo pasitenkinti, ypač kai kalbama apie sąžiningesnį tiesioginių išmokų paskirstymą Europoje siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą.

Tačiau gailiuosi, kad mums trūksta drąsos visapusiškai didinti bendros žemės ūkio politikos ekologiškumą. Mūsų ūkininkai nori veiksmingai gaminti sveiką maistą siekdami užtikrinti 500 mln. Europos piliečių aprūpinimą maistu.

Vienuolika valstybių narių, įskaitant Liuksemburgą, pasirašė bendrą laišką Komisijos nariui D. Cioloşui, kuriame išreiškiamas jų prieštaravimas vynuogynų sodinimo teisių sistemos panaikinimui 2015 m.

Malonu, kad Europos Parlamentas pritarė tam pasiūlymui A. Desso pranešime. Tačiau turime būti atsargūs: mūsų ūkininkai neturi tapti dekoratyvinės sodininkystės specialistais, gaunančiais mažus atlyginimus, dėl ko mes taptume priklausomais nuo maisto ir žemės ūkio prekių importo iš trečiųjų šalių, t. y. produktų, kuriems taikomi daug švelnesni reikalavimai nei tie, kurie nustatyti mūsų ūkininkams.

Visiškai pritariu šiai pozicijai. Tikimės, kad tai bus numatyta Komisijos nario pasiūlymuose dėl įstatymo galią turinčio akto.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu.(BG) Europos Parlamentas turi kovoti už stiprią, sąžiningą ir gerai finansuojamą BŽŪP. Laikas užtikrinti, kad tiesioginės išmokos būtų sąžiningai dalijamos valstybėms narėms, regionams ir sektoriams. Turime parodyti Europos piliečiams, kad tikras Europos solidarumas egzistuoja ir tai nėra tik tuščios kalbos. A. Desso pranešimas yra labai mažas žingsnis, tačiau tinkama kryptimi. Taip pat palankiai vertinu pasiūlytas priemones dėl teritorinės pusiausvyros išsaugojimo ES. Man malonu, kad pranešime išreiškiama parama jaunimui žemės ūkio sektoriuje, nes turime kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse. Svarbu išsaugoti paramą mažiau palankiems ūkininkauti regionams ir galimybę mokėti su gamyba susijusias išmokas regionuose, kuriuose nėra kitos alternatyvos konkrečios rūšies produkcijai. Man malonu atkreipti dėmesį, kad į mano prašymą dėl didesnio lankstumo antrajame ramstyje taip pat buvo atsižvelgta. Įvairiose valstybėse narėse žemės ūkio sektoriaus padėtis yra skirtinga. Didesnė laisvė nustatant šalių prioritetus suteiks praktinių galimybių vystytis žemės ūkio regionams. Tačiau svarbu, kad pasirūpintume, kad pasiūlytose priemonėse nenustatytume papildomų biurokratinių kliūčių žemės ūkio produktų gamintojams. Nusiųskime aiškią žinią Europos Komisijai ir Europos žemės ūkio gamintojams, parodančią mūsų paramą sąžiningesnei, paprastesnei ir lankstesnei BŽŪP.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Sveikas ūkininkavimo sektorius – ir šiuo atveju kalbu ne apie pramonines žemės ūkio gamyklas, bet apie mažus šeimos ūkius – padeda užtikrinti nuolatinį kaimo kultūros, gamtos ir mūsų kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą, taip pat jis yra labai svarbus užtikrinant maisto tiekimo mūsų gyventojams saugumą. Kokia svarbi yra pastaroji aplinkybė, dar kartą mums parodė paskutinė neterohemoraginė E. coli (angl. EHEC) krizė. Vartotojų reikalavimai ekologiškiems produktams yra aukšti. Jie tikisi, kad ekologiški produktai užtikrins ekologinę pusiausvyrą, kuri tikrovėje dažnai yra daugiau nei abejotina. Užuot darę ypač teigiamą poveikį tvarumui, protingam išteklių naudojimui, CO2 kiekio mažinimui ir gyvulių apsaugai, ekologiški produktai vežami tiesiai iš Europos. Šioje srityje ES turi veikti – ir kalbu kaip Austrijos, ekologiško ūkininkavimo lyderės, atstovas. Daugiau svarbos turi būti suteikiama regionų aprūpinimui ir sezoniniam prieinamumui, taip pat griežtam prekių kilmės vietos etiketėse žymėjimui. Todėl už žemės ūkio suteiktas paslaugas turi būti kompensuojama nustatant sąžiningas produktų kainas. Nenaudokime bendros žemės ūkio politikos siekdami skatinti žemės ūkio pramonę; vietoj to skatinkime savo ūkininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu. – (FI) Viena iš svarbiausių šio Parlamento užduočių – ES bendros žemės ūkio politikos reforma. A. Desso pranešimas yra geras pagrindas reformai tęsti. Tačiau mums reikia platesnių diskusijų, kad pasiektume savo tikslą – tinkamą aplinkai, taupiai išteklius naudojantį ir įvairų žemės ūkį. Atsakymo į klausimą, susijusį su pasaulinėmis žemės ūkio problemomis, nerasime padidinę gamybą Europoje, tai yra sudėtingesnė lygtis, kurioje atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir aplinkos klausimus. Užuot įgyvendinę siauro požiūrio žemės ūkio politiką, turėtume sukurti maisto politiką, kuria būtų numatyta visa maisto produktų gamybos grandinė, nuo pradžios iki pabaigos. Tai geriausias būdas, kuriuo galime reaguoti į rimtus, visuotinius uždavinius, su kuriais susiduria dabartinis 2000 m. sukurtas žemės ūkis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pavel Poc (S&D), raštu.(CS) Man malonu žinoti, kad kartu su nauja bendra žemės ūkio politika baigsis ūkininkų diskriminacija tam tikrose valstybėse narėse, įskaitant mano paties valstybę. Norėčiau padėkoti pranešėjui už darbą, nes akivaizdu, kad autorius supranta sprendžiamus klausimus. Tačiau man dar didesnį nerimą kelia bandymas nustatyti naujas diskriminacines sąlygas. Tiesioginių išmokų ribojimas yra nauja valstybių narių diskriminacijos forma, kuriose dėl istorinių priežasčių dauguma žemės ūkio įmonių valdo didesnes žemės teritorijas. Šios žemės ūkio įmonės laikosi tokių pat taisyklių ir teikia tokias pat paslaugas kaip ir mažos įmonės kitose šalyse ir jos lygiai taip pat tenkina tiesioginių išmokų sąlygas. Didelių įmonių diskriminacija, kuri atsiranda dėl ribojimo, gali kelti pavojų darbo vietoms kaimo vietovėse ir slopinti inovacinį potencialą. Jeigu norime patikimai kalbėti apie bendrąją rinką, ar iš tikrųjų galime pritarti tam tikrų valstybių narių diskriminacijai nustatydami skirtingas išmokas už hektarą arba jas ribodami?

Naujų 12 valstybių narių ūkininkai dabar pasiekė sudėtingo 10 metų laikotarpio pabaigą, dėl kurio jie susitarė suprasdami, kad tai buvo pereinamasis laikotarpis, kuris nebus pratęstas. Nepratęskime šių skirtumų, kurie yra priešingi stojimo į ES derybų dvasiai, ir nepadarykime žalos ES patikimumui kai kurių jos piliečių akyse. Ant kortos statome pačios ES ateitį. Todėl norėčiau paraginti visus kolegas Parlamento narius pritarti 10-am ir 11-am pakeitimams, kuriuose atsisakoma riboti išmokas.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu.(CS) Pagrindinis sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje reikalavimas – nustatyti sąžiningas ir skaidrias sąlygas visiems ūkininkams visoje ES. Pranešime dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) siekiama šio tikslo. Daugumai išsiderėtų kompromisų turėtų būti vieningai pritariama, pvz., administracinių procedūrų įvairiose BŽŪP srityse supaprastinimas arba tolesnis visapusiškas tiesioginių išmokų finansavimas iš ES biudžeto ir atsisakymas jas renacionalizuoti. Tačiau manau, kad sprendžiant su Europos ūkininkais susijusius klausimus jiems pradedama taikyti pirmenybė vieniems kitų atžvilgiu arba vieni klausimai nustumiami į antrą planą remiantis papildomais kriterijais, pvz., įmonių dydžiu, kurie kelia problemų atsižvelgiant į istorinių aplinkybių nulemtą atskirų valstybių narių pobūdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE), raštu.(IT) Noriu išreikšti savo pasitenkinimą šiuo pirmu dokumentu dėl BŽŪP ateities. Net ir šiame ankstyvame etape juo siekiama nusiųsti Komisijai žinią, kuri yra palanki mūsų ūkininkams, laukiant, kol bus priimtas teisinis dokumentas. Iš tikrųjų, manau, į daugumą dalių įtraukta informacija, kurią aš ir kai kurie mano kolegos Parlamento nariai siekėme įtraukti. Kalbu apie svarbius pareiškimus, kuriais skatinamas mūsų žemės ūkis pietuose. Pvz., tiesioginė parama jau nebebus grindžiama vien tik išmoka už hektarą, bet ūkio dydžiu, įdarbinimo taisyklėmis, darbo našumu ir galiausiai taip pat bus atsižvelgiama į teisinę formą. Man taip pat labai malonu, kad šios išmokos bus skiriamos ūkininkams, kurie iš tikrųjų aktyviai dirba sektoriuje, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos tikrai reikia ir kurie ją naudoja žemės ūkiui plėtoti. Taip pat įtvirtinta nuostata dėl vienodesnio paramos padalijimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl istorinių priežasčių Europos Sąjungos žemės ūkių struktūra yra labai skirtinga. Visiškai pritariu daliai, kurioje raginama, kad BŽŪP būtų aprūpinta priemonėmis, reikalingomis kainų nepastovumui riboti. Baigdamas paminėsiu, kad pagrindinis mano regione gaminamas žemės ūkio produktas yra alyvuogių aliejus, ir mes laukiame, kad Komisija patvirtintų priemonę: atnaujintų privataus saugojimo sistemą ir numatytų privatų saugojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Atsižvelgiant į tai, kad šiandieniniame globalėjančiame pasaulyje aprūpinimas maistu yra pagrindinis veiksnys, turime išsaugoti savo gebėjimą pagaminti užtektinai maisto. Tai reiškia plataus užmojo bendros žemės ūkio politikos, kuri gali patenkinti pagrindinį mūsų ilgalaikį poreikį, susijusį su maistu, išsaugojimą. Tačiau siekiant sąžiningesnės BŽŪP negalime jos sumenkinti. Europos piliečiai nesuprastų, jeigu didelė dalis paramos būtų skirta dideliems žemės ūkyje veikiantiems veiklos vykdytojams: maži ūkininkai taip pat turi pajėgti išgyventi iš savo gaminamos produkcijos, dirbti deramomis sąlygomis ir gauti sąžiningą užmokestį. Skirstant paramą taip pat turime apsvarstyti gamtinius suvaržymus, pvz., pasaulinis atšilimas, kalnuotos vietovės ir menki vandens ištekliai. Dabartinė sausra rodo, kad BŽŪP reikia skubiai numatyti praktines priemones, kurias taikydami mūsų ūkininkai išspręstų vandens trūkumo klausimą. Todėl raginčiau protingai pakeisti BŽŪP, kad ji labiau atitiktų dabartinį laikotarpį ir padėtų užtikrinti pakankamą mūsų apsirūpinimą maistu, mūsų žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą ir mūsų kaimo vietovių išsaugojimą.

 
Atnaujinta: 2011 m. gruodžio 5 d.Teisinis pranešimas