Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0278(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0180/2011

Debatai :

PV 22/06/2011 - 16
PV 22/06/2011 - 18
CRE 22/06/2011 - 15

Balsavimas :

PV 23/06/2011 - 12.13
PV 23/06/2011 - 12.16
CRE 23/06/2011 - 12.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 28/09/2011 - 4.9
CRE 28/09/2011 - 4.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0422

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. birželio 23 d. - Briuselis Tekstas OL

14. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės punktas – paaiškinimai dėl balsavimo.

 
  
  

Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A7-0111/2011)

 
  
MPphoto
 

  Marco Scurria (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėjau balsuoti už šį pranešimą, nes juo nustatomi kai kurie pagrindiniai sanglaudos politikos ir finansavimo elementai.

Visų pirma efektyvesnės procedūros, taikomos nacionalinėms lėšoms ir antra, nuostata, kad sportas ir kultūra taip pat yra svarbūs ir aiškūs sanglaudos elementai.

Tikriausiai vienintelis neigiamas šio pranešimo aspektas yra tai, kad juo numatomos tik trys darbinės kalbos: anglų, prancūzų ir vokiečių, kuriomis, be originalo kalbos, reikia pateikti prašymą. Bet kokiu atveju dėl šios priežasties ir kitų bendresnių priežasčių balsavau už šį pranešimą. Sveikinu pranešėją.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nepaisant šio pranešimo reikšmingumo, tik 19 valstybių narių pateikė ataskaitas apie svarbiausius rodiklius. Tokiomis aplinkybėmis negalime susidaryti aiškaus vaizdo apie tai, kokia yra praktinė sanglaudos politikos įtaka.

Pritariu M. Mikolášiko pasiūlytoms priemonėms ir geros praktikos pavyzdžiams, taip pat manau, kad pasiūlymas dėl platesnio svarbiausių rodiklių taikymo ypač naudingas, kaip ir pasiūlymai rengti ataskaitas apie rezultatus ir nacionalinės bei Europos Sąjungos politikos sąveiką.

Viešų diskusijų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis organizavimas, taip pat ataskaitų nacionaliniams parlamentams teikimas siekiant išsiaiškinti jų nuomonę yra kitos naudingos priemonės šioje srityje. Turime stengtis, kad sanglaudos politikai skiriamas finansavimas kitu programavimo laikotarpiu nebūtų sumažintas. Todėl pritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Ponia pirmininke, iš ES fondų skiriamos lėšos naujosiose valstybėse narėse, įskaitant Slovakiją, turi neigiamą atspalvį dėl per didelio sudėtingumo, perdėtos biurokratijos, neaiškių taisyklių ir užslėptų nesąžiningų interesų. Daugelis norinčiųjų gauti pinigų iš Europos fondų skundžiasi išsitęsusia biurokratine kankyne su neaiškia pabaiga. Biurokratija ir daugelis kliūčių kyla ne dėl Briuselio, bet tiesiogiai dėl atskirų valstybių narių. Jei europinės taisyklės nebus supaprastintos Europos Parlamentui ir kitiems subjektams darant spaudimą atskirose valstybėse narėse taikomos taisyklės dar labiau apsunkins padėtį. Nors pradinės europinės taisyklės yra gan paprastos, įgyvendinant jas nacionaliniu lygmeniu jos tampa sudėtingomis. Anot patarlės, kuo žemiau kopėčiomis leidiesi, tuo sudėtingesnė darosi sistema. Taip pat kyla rimtų problemų dėl to, kad pareigūnai užuot padėję skirstyti ES lėšas, dėmesį skiria vien tik kontrolės priemonėms, kurios gerokai viršija tai, ko reikalaujama pagal teisės aktus. Todėl su šia problema daugiausia susiduriama ES valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, sanglaudos politika gyvuoja dėl tam tikrų priežasčių, ši politikos sritis turi aiškią pradžią ir taip pat turi turėti pabaigą. Manau, kad priežastis, dėl kurios gyvuoja sanglaudos politika yra ta, kad ji padeda rasti gyvenimo lygio ir ekonominio vystymosi visoje Europos Sąjungoje pusiausvyrą. Todėl subsidijuoti ir remti žemiau bendrosios ekonomikos normos esančius regionus yra teisinga. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad šie finansiniai ištekliai būtų naudojami tinkamai, kitaip sakant, kad duotų pageidaujamą poveikį. Šis pranešimas man ypač svarbus, nes jame taip pat pateikiama analizė, kuria remdamiesi galime daryti išvadas dėl kitų dviejų paramos laikotarpių. Norėčiau paminėti vieną pavyzdį: būtent mano regione Rytų Vokietijoje 1990 m. buvo jaučiamas reikšmingas sanglaudos politikos poveikis. Tapome vystymosi šiame regione liudininkais ir neabejotina sėkme laikau tai, kad pasiekėme tašką, kai galime pasakyti, kad šiems regionams programą reikia nutraukti, nes tai reiškia, kad gyvenimo lygis juose pakilo.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Ponia pirmininke, sanglaudos politika, tokia, kokia ji yra šiuo metu, ir jos teikiami rezultatai vertinami palankiai. Valstybėse narėse pastebima apčiuopiama nauda, kurią teikia ši politika, kuri kartu su ES žemės ūkio politika padeda mažinti visos Europos Sąjungos vystymosi skirtumus, taip pat vystymosi skirtumus tarp regionų ir regionuose. Taip pat laikausi nuomonės, kad sanglaudos politikos uždaviniai ir jai įgyvendinti skiriamas finansavimas turėtų likti tokie, kokie yra šiuo metu, tačiau tai tikrai keisis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpiniams regionams.

Turėtume pabrėžti, kad šią politiką palankiai vertina valstybės narės ir vietos valdžia, taip pat norėčiau pabrėžti palankią Regionų plėtros komiteto padėtį. Tikimasi, kad bus sumažinta su sanglaudos politika susijusi biurokratija. Jau minėta, kad tokių vilčių taip pat dažnai kyla dėl papildomų valstybių narių nustatytų apribojimų. Tačiau dabartinę ekonomikos krizę galima įveikti daugeliu priemonių, įskaitant šios politikos tęsimą, nes būtent ji prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo. Ši politika yra ypač svarbi visai Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Ponia pirmininke, Ayn Rand rašė: „galite išvengti tikrovės, tačiau negalite išvengti tikrovės vengimo pasekmių“.

Jau pasiekėme bandymų išjudinti rinkas viešaisiais pinigais ribą. Dabar jau visi mato dėl įsipareigojimų neįvykdymo artėjančią griūtį Graikijoje, visi, išskyrus euro zonos finansų ministrus, kurie po 13 mėn. beprasmiškai įsipareigojo skirti 110 mlrd. EUR, o dabar, atrodo, įsipareigos ir dėl kitos beveik tokio pat dydžio sumos. Iš tiesų tai nebuvo padaryta beprasmiškai, tai net nėra beprasmiška, tai ypač žalinga, nes tokiais veiksmais užtikriname tai, kad atsiradus įsipareigojimų neįvykdymui, o jis bus dar didesnio masto, smūgį teks atlaikyti mums visiems mokesčių mokėtojams, o ne keletui bankininkų ir obligacijų turėtojų.

Taip dėl kelių paauksuotų eurokratijos princiūkščių ambicijų aukojami Graikijos darbuotojų ir Europos mokesčių mokėtojų interesai.

 
  
  

Pranešimas: Georgios Stavrakakis (A7-0141/2011)

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visiškai pritariu sumanymui sukurti horizontalias keleto fondų finansuojamas programas, kurios turėtų aiškiai nustatytus tikslus ir paprastesnius naudojimo mechanizmus. Pritariu profesoriaus F. Barcos pranešimui, pagal kurį vietos vystymusi pagrįstas požiūris yra laikomas būdu pagerinti našumą bei veiksmingumą ir veikti kompleksiškai. Turime sutelkti dėmesį miestų lygmeniu ir užtikrinti fondų ir kitų Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo finansinių priemonių koordinavimą. Tokiomis aplinkybėmis, kai biudžetas ypač ribotas, šios priemonės ir atnaujinamieji fondai leistų stebėti rezultatus. Tai padėtų padidinti turimus išteklius ir padidinti paramos gavėjų skaičių, o tai duotų geresnių rezultatų.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, turime užtikrinti didesnį Europos regionų plėtros fondo ir kitų struktūrinių fondų našumą. Manau, kad ypač svarbu turėti skirtingus fondus. Žinoma, šių fondų uždaviniai ir tikslais grįstas požiūris turėtų būti skirtingi. Manau, kad ypač svarbu į šią veiklą įtraukti regionus ir kad Europos Sąjunga nustatytų gaires, kurias būtų galima įgyvendinti ir atitinkamai taikyti regionuose. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad fondo tikslais grįstas požiūris apimtų ir tikslų įgyvendinimo regionuose stebėjimą, kad šie fondai netrukdytų vienas kitam, kad subsidijos nebūtų dubliuojamos, kad neskatintume nesąmoningų programų, kitaip sakant privalome koordinuoti šiomis lėšomis įgyvendinamus uždavinius. Mano nuomone taip reikia didinti našumą. Tikiuosi, kad tęsime darbą šioje srityje, o mums bus pristatyta daugiau ataskaitų ir rezultatų.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Džiaugiuosi, kad šiandien kalbame apie sanglaudos politikos supaprastinimą ir efektyvinimą. Ne sykį esu kartojusi, kad Europos Sąjungos lėšomis remiama valstybių narių plėtra ir gyvenimo kokybės kėlimas būtų efektyvesni efektyviau naudojant planavimo metodą ir užtikrinant, jog horizontalių tikslų būtų siekiama panaudojant lėšas iš skirtingų fondų.

Tačiau nemažiau svarbu ir pačius fondus reguliuojančių taisyklių peržiūra. Dažnai nutinka taip, jog viena ar kita problema neišsprendžiama dėl lėšų trūkumo. Nors analogiškų tikslų siekianti kita programa, finansuojama iš kito fondo, pilnai nevykdoma. Deja, tokiu atveju lėšų perskirstymas tarp fondų dėl skirtingų taisyklių nėra įmanomas. Todėl pritardama rezoliucijoje išdėstytai būtinybei diegti dar didesnį poveikį turintį koordinavimo mechanizmą tuo pačiu raginu keisti ir fondų lėšų perskirstymo taisykles, jas darant kuo lankstesnes.

 
  
  

Pranešimas: Corien Wortmann-Kool (A7-0178/2011)

 
  
MPphoto
 

  Gianluca Susta (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pranešimus, išskyrus C. Wortmann-Kool pranešimą, dėl kurio susilaikiau, nepaisant to, kad savo frakcijos pataisoms pritariu. Todėl balsavau nesilaikydamas visų frakcijos nurodymų, nes manau, kad šiuo metu susiduriame su tokiomis rimtomis problemomis, kad šiomis aplinkybėmis privalome pademonstruoti Europos institucijų sanglaudą ir mūsų gebėjimą spręsti esamas problemas. Nepaisant tam tikro Tarybos bailumo ir arogancijos krizės atžvilgiu, manau, kad reikia parodyti mano minėtą sanglaudą.

Nepritariu veiksmų atidėjimui, nes šiuo metu aplinkybės tokios, kad turime piliečiams užtikrinti neatidėliotiną atkirtį ekonomikos krizei, kurią lėmė ne tik finansinės spekuliacijos, bet ir mūsų nesugebėjimas spręsti ekonomikos atsigavimo ir augimo problemas. Mūsų pareiga – pagerinti Europos viešųjų finansų padėtį ir nustatyti veiksmus, kuriais pirmiausia reikia įtraukti įmones ir dirbančiuosius, nustatyti skirtingas, atviresnes taisykles siekiant užbaigti bendros rinkos įgyvendinimą ir atsidurti geresnėje konkurencinėje vietoje pasaulio rinkoje. Todėl balsavau už visus pranešimus, išskyrus C. Wortmann-Kool pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Elisa Ferreira (A7-0183/2011)

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Ponia pirmininke, pirmasis ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis atskleidė poreikį gerinti ekonomikos valdysenos sistemą. Naujoji sistema turėtų būti pagrįsta didesne atskirų valstybių narių atsakomybe už bendrai priimtas taisykles ir politikos nuostatas, taip pat patikimesne ES lygmens nacionalinės ekonomikos politikos priežiūros sistema.

Remiantis praėjusių dvejų metų patirtimi ypač matyti, kad norint užtikrinti stiprią konkurenciją, tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietas, reikia tvaraus valstybės deficito ir skolos lygmens, reformų, padedančių panaikinti makroekonominius neatitikimus, ir ryžtingos ES augimo ir užimtumo strategijos. Turiu prisipažinti, kad tam tikri ekonomikos mechanizmuose nustatyti administraciniai elementai man kelia gėdą. Kita vertus, iš ligi šiol sukauptos patirties matyti, kad rinkos priemonėmis į neigiamus pokyčius negalima reaguoti greitai ir lanksčiai, todėl finansų krizė virsta skolos krize.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Ponia pirmininke, noriu pasveikinti draugus iš komunistų ir žaliųjų frakcijų. Jie teisūs dėl vieno dalyko. Jei priimtume dešimtadalį jų siūlomų politikos nuostatų, mus ištiktų rimta bėda, tačiau vieną dalyką jie suprato teisingai, tai, kad šiomis gelbėjimo priemonėmis baudžiame didžiąją dalį žmonių, užuot nubaudę kai kuriuos labai turtingus asmenis. Jei norime gelbėti sudėtingoje padėtyje esančius bankus Graikijoje, ypač Prancūzijos ir Vokietijos bankus, būtų daug pigiau tiesiog duoti jiems pinigų, o ne vaizdžiai juos nukreipti per Atėnus.

Tačiau turiu pagalvoti ir išsiaiškinti prielaidas. Kodėl atsižvelgiant į nesėkmingas pirmojo rato bankų gelbėjimo priemones, vėl tikimasi, kad mokesčių mokėtojai išties ranką ir gelbės kai kuriuos labai turtingus asmenis nuo pasekmių, kurias sukėlė jų pačių klaidos?

Mūsų karta, žvelgdama į senąją Europos santvarką, stebisi, kaip galėjo egzistuoti tokia sistema. Sakome, kaip ji apskritai galėjo būti sukurta taip, kad aukštuomenė būtų atleista nuo mokesčių? Kaip galėjome toleruoti sistemą, kur mokesčius mokėjo tik paprasti gyventojai? Žinote, žarstydami viešuosius pinigus tam, kad apsaugotume kažkieno nustatytus interesus, atkuriame lygiai tokią pat sistemą . Taigi „visada iki pergalės“.

 
  
  

Pranešimas: Diogo Feio (A7-0179/2011)

 
  
MPphoto
 

  Francisco Sosa Wagner (NI). - (ES) Ponia pirmininke, visi paketo pasiūlymai nukreipti ta linkme, kuriai aš, palaikydamas Europos susivienijimo idėją ir būdamas federalistas, pritariu, nepaisant to, kad tai daroma nedrąsiai ir su didelėmis spragomis. Be to, pasiūlymuose yra išmintingų patarimų dėl Ispanijos politinio valdymo. Todėl balsavau už keturis pranešimus dėl ekonomikos valdysenos.

Balsavau prieš D. Feio pranešimą, nes juo remiama prociklinė politika, kuri geriausiu atveju nepadėtų įveikti krizės, blogiausiu – paskatintų sąstingį ir nedarbą.

Taip pat nebalsavau už C. Wortmann-Kool pranešimą, balsavau prieš jį, nes jame neatsižvelgiama į Stabilumo ir augimo paktą, Europos užimtumo strategiją arba strategijos „Europa 2020“ uždavinius, kurie teikia vilties milijonams europiečių, ypač jaunimui.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, kalbant apie požiūrį į per didelį deficitą, manau jis tam tikra prasme panašus į futbolo rungtynes: jei yra nustatytos tam tikros taisyklės, jų reikia laikytis. Nepakanka vien pažvelgti vieni kitiems į akis ir pasakyti, kad pažadame laikytis taisyklių. Gyvenimas pasikeitė. Kitaip sakant, jei pažeidžiamos žaidimo taisyklės, reikia skirti baudas ir baudinius. Žinoma, to negalima pasiekti demokratiniais sprendimais. Norėčiau grįžti prie futbolo rungtynių pavyzdžio. Įsivaizduokite, kad buvo padaryta pražanga. Teisėjas priima sprendimą. Įsivaizduokite, kas būtų jei teisėjas kiekvieną kartą, norėdamas nuspręsti ar tikrai buvo pražanga, surengtų žaidėjų balsavimą. Tai neįmanoma. Todėl mums reikia aiškaus sprendimų priėmimo proceso. Ką darome kai kas nors sulaužo taisykles? Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad mums taip pat reikia solidarumo. Reikia ne tik paprasčiausiai nubausti tą, kuris pažeidė taisykles, bet ir padėti jam sugrįžti į doros kelią.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Pone D. Hannanai, turėtumėte kalbėti apie D. Feio pranešimą, tačiau taip pat esate kitas ir vienintelis pranešėjas, norintis kalbėti apie S. Goulard pranešimą, taigi šiems dviem pranešimams aptarti jums skiriu dvi minutes, jas galite panaudoti, kaip norite.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Ponia pirmininke, jūs esate nepaprastai dosni, taip pat ir labai gera pirmininkė.

Norėčiau panagrinėti kai kuriuos griozdiškus pasakymus, kuriuos girdėjome pastarosiomis savaitėmis diskusijoje apie finansinės pagalbos planus. Mūsų žiniasklaidoje kalbama apie Graikijos gelbėjimą, pagalbos teikimą Portugalijai, pagalbą Airijai, tačiau paramą gaunančiose valstybėse žmonės į šią pagalbą žiūri kitaip.

Graikai protestuoja gatvėse, nes puikiai supranta kokios bus šio ES ir (arba) TVF pasiūlymo pasekmės. Pinigai neatiteks paprastiems Graikijos gyventojams, jie atiteks toms finansų institucijoms, kurioms skolinga Graikijos vyriausybė. Tačiau paskolas mokėti teks paprastiems mokesčių mokėtojams, taigi Airijai, Portugalijai ir Graikijai išsiunčiama sąskaita už paramą visos Europos bankų sistemai.

Kodėl? Nes negalime prisiversti pripažinti, kad pinigų sąjunga buvo klaida. Negalime prisiversti mąstyti logiškai: sumanymas įsprausti į bendros valiutos rėmus valstybes su labai skirtingomis sąlygoms ir poreikiais tikrai turėjo baigtis įtampa, kurią kai kurie mūsų prognozavo dar prieš 10 metų, kai buvo pradėtas šis projektas.

Dar plačiau taikydami integraciją pagilinome krizę ir visa, ką buvo galima išgirsti vakar dienos diskusijoje dėl šio pranešimo, buvo „mums reikia finansų sąjungos“, „mums reikia ekonomikos valdysenos“. Mieli draugai, čia matote logikos trūkumą. Europos integracija žlugo, taigi leiskite mums ją taikyti dar plačiau! Pinigų sąjungos nepakanka, mums riekia didesnės ekonomikos sąjungos.

O tikrovė yra tokia, kad gelbėjame reputaciją, gelbėjame šį projektą pradėjusių eurokratų, kurie yra pasirengę paaukoti ES pakraščiuose esančių valstybių žmones ir neturtingų valstybių mokesčių mokėtojus, reputaciją, kad jie išlaikytų savo pasipūtimą.

Žinoma jų reputacija yra tikriausiai brangiausia nuo Helenos iš Trojos laikų, kai buvo pastatyta tūkstantis laivų.

 
  
  

Pranešimas: Corien Wortmann-Kool (A7-0178/2011)

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Ponia pirmininke, balsavau už galutinio balsavimo atidėjimą, nes manau, kad yra galimybių susitarti su Taryba.

Mano nuomone, pranešimai dėl ekonomikos valdysenos apskritai nėra geriausias pasirinkimas, tačiau esamomis aplinkybėmis šie pranešimai tikriausiai yra mažiausia blogybė.

Nepalankioje padėtyje atsidūrėme dėl iš prigimties trapios eurą remiančios struktūros. Stabilumo ir augimo paktas nepasiteisino, jis nebuvo sėkmingas nuo pat pradžių. Šiuo metu atsidūrėme tokioje padėtyje, kad kovoje dėl valiutos išsaugojimo galime arba pasiduoti, arba bandyti sukurti tam tikros formos ekonomikos valdyseną, kuri padėtų stiprinti jos pagrindus ir tam tikra prasme padėtų atkurti infrastruktūrą.

Sutinku su Mario Monti, kuris sakė, kad pernelyg didelis palankumas didžiosioms valstybėms narėms tam tikra prasme prisidėjo prie dabartinės ekonomikos krizės, o mūsų pasiūlymai galėtų bent padėti išvengti to ateityje. Tik tikiuosi, kad tai nėra tas atvejis, kai arklidės durys uždaromos, kai žirgas jau išbėgo.

 
  
  

Pranešimas: Andreas Schwab (A7-0038/2011)

 
  
MPphoto
 

  Robert Rochefort (ALDE).(FR) Ponia pirmininke, šį rytą, po trejų metų darbo balsavome dėl labai svarbaus teksto dėl vartotojų apsaugos Europoje gerinimo. Jame dėmesys tinkamai skiriamas pirkiniams internetu, kurie per ateinančius 20 metų gali sudaryti 25 proc. visos prekybos Europoje, o tai didelis skaičius.

Kai kurie šių pirkinių bus tarpvalstybiniai. Prekyba internetu suteikia vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes ir užtikrina mažesnes kainas. Tai tikra pažanga. Kalbant apie MVĮ ir apskritai amatininkus, labai svarbi galimybė rasti naujų prekybos vietų.

Be svarbiausių pranašumų, norėčiau paminėti du: apsisprendimo laikotarpis pratęstas iki 14 dienų ir nuostata dėl galutinės santraukos, kurioje prieš paspaudžiant paskutinį mygtuką ar spragtelint pele ir patvirtinant užsakymą, būtų pateikta visa informacija ir visa mokėtina kaina.

Galiausiai atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus dėl balsavimo didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad aš, visi kolegos Europos Parlamento nariai ir politinės frakcijos balsavo vieningai, nes sprendžiant tokį klausimą mums, aišku, reikėjo sutarimo, o ne prieštaravimų. Mums pavyko pasiekti konsensusą.

 
  
MPphoto
 

  María Irigoyen Pérez (S&D). - (ES) Ponia pirmininke, leiskite trumpai pakomentuoti tai, ką išgirdau prieš mane kalbėjusių Parlamento narių kalbose.

Tai nėra ES steigėjų reputacijos išsaugojimo klausimas, tai su Europos kūrimu ir darbu Europos piliečių labui susiję klausimai.

Dabar pereisiu prie balsavimo dėl Vartotojų teisių direktyvos paaiškinimo. Palankiai vertinu šios direktyvos priėmimą. Ši direktyva reiškia žingsnį Europos integracijos link ir žingsnį į priekį vartotojų teisių apsaugos srityje, bet kartu man gaila, kad daugelio direktyvos straipsnių priėmimas yra susijęs su apsaugos panaikinimu Ispanijos vartotojams, kurie neteks kai kurių teisių, kurios jau buvo įtvirtintos Ispanijos teisės aktuose.

Todėl Ispanijos socialistai šiandien balsavo prieš kai kuriuos direktyvos straipsnius: 9 straipsnį dėl visiško nuotolinių sutarčių informacijos reikalavimų suderinimo; 17 straipsnio 2 dalį dėl to, kad vartotojas gali būti atsakingas už tinkamą prekių naudojimą sutarties nutraukimo laikotarpiu; ir 22 straipsnio 2 dalį dėl papildomo prekių pristatymo termino nustatymo, kai pardavėjas nepristato prekių per sutartyje nurodytą laikotarpį.

 
  
MPphoto
 

  Ville Itälä (PPE). - (FI) Ponia pirmininke, neseniai D. Hannan kalbėjo apie kitus dalykus, kuriems, kad ir kas būtų, reikia mažesnės, o ne didesnės integracijos. Tačiau šiame pasiūlyme dėl vartotojų apsaugos kalbama būtent apie didesnę integraciją ir tai visiškai tinkama. Mes remiame piliečių teises ir pritariame vartotojų apsaugai tarptautinėje prekyboje, Europos prekyboje. Žinome, kad apsipirkimas internetu yra šiuolaikinis reiškinys, tačiau jį reglamentuojantys teisės aktai atsilieka, tad dabar laikas judėti į priekį.

Mano šalyje, Suomijoje, teisėkūra yra gana toli pažengusi ir kartais man, aišku, kyla abejonių, ar rengdami bendrus teisės aktus neiname atgal. Nepaisant to, prekyba yra Europos lygmens, todėl teisės aktai taip pat turi būti Europos lygmens ir tai kelias, kuriuo turėtume ir toliau eiti.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE). - (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl Vartotojų teisių direktyvos pavyko sujungti keturias ankstesnes šią sritį reglamentuojančias direktyvas į vieną teisės aktą.

Pritariu pranešimo tikslams. Labai svarbu 27 valstybėse narėse užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kartu tinkamai atsižvelgti į būtinybę gamintojams, nepaisant jų dydžio, tiekti prekes ir paslaugas Europos vartotojams be nereikalingų teisinių kliūčių.

Dabartinėmis aplinkybėmis sunku panaikinti teisinį susiskaidymą. C. Wortmann-Kool pranešime taip pat taikliai reiškiamos abejonės, kad visiškas teisės aktų suderinimas galėtų duoti priešingų, nei tikimasi rezultatų.

Todėl balsavau „už“, nes esu įsitikinęs, kad būtų naudinga Komisijos pasiūlyme padaryti pakeitimų, siekiant būtiniausio suderinimo ir kartu užtikrinant aukšto lygio paslaugas vartotojams.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, šios dienos balsavimu baigėme ilgą, ilgiau nei trejus metus trukusį darbą rengiant Vartotojų teisių direktyvos projektą. Šiuo dokumentu užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga visose valstybėse narėse, dokumentu taip pat bus siekiama išaiškinti painiavą keliančius klausimus dėl mažmeninės prekybos, vykdomos tarp įmonių ir vartotojų iš skirtingų valstybių. Horizontalus šios direktyvos pobūdis suteikia galimybę šiuo metu šioje srityje galiojančius ES teisės aktus sujungti į visumą.

Direktyvos nuostatos turėtų būti ypač svarbios sprendžiant su visų tipų internetiniais sandoriais susijusius klausimus. Tikiuosi, kad pasiūlytas teisės aktas padės padidinti vartotojų pasitikėjimą tokia prekyba. Vartotojams taip pat ypač svarbi nustatyta teisė nutraukti sutartį per 14 dienų nenurodant nutraukimo priežasties ir susijusios teisės atgauti visas sumokėtas sumas. Taip pat palankiai vertinu 5 skyriaus nuostatų dėl draudžiamų sutarčių sąlygų galutinę versiją. Esu tikras, kad direktyva padės reikšmingai pagerinti vartotojų teisių padėtį Europos Sąjungoje, taigi pritariau pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, atsiprašau, kad taip dažnai prašau jūsų dėmesio. Deja, šią savaitę man nesisekė per procedūrą „prašau žodžio“. Vis nepataikydavau. Buvo keletas dalykų, kuriuos norėjau pasakyti šiuo klausimu, tačiau apskritai esu laimingas, kad priėmėme šią direktyvą. Balsavau „už“.

Man taip pat malonu, kad galėjome sustiprinti vartotojų teises ir įtraukėme nuostatą dėl vadinamosios išnešiojamosios prekybos, nes šioje srityje yra nemažai abejotinos praktikos pavyzdžių. Tačiau dar kartą noriu paraginti nepamiršti biurokratijos problemos įgyvendinant šį teisės aktą. Vokietijoje ypač daug mažųjų ir vidutinių įmonių. Nors šios įmonės neužsiima išnešiojamąją prekyba, jos dažnai sudaro sandorius su klientais rankos paspaudimu. Tokios praktikos buvo laikomasi šimtus metų. Turime elgtis apdairiai, kad neapsunkintume šių MVĮ per dideliais biurokratiniais reikalavimais. Grįždamas prie pagrindinės minties noriu pasakyti, kad esu laimingas ir balsavau už direktyvą.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Ponia pirmininke, labai palankiai vertinu tai, kad A. Schwabui pavyko pasiekti kompromisą su Taryba stiprinant vartotojų teises ir kad šis kompromisas apims mano pasiūlymus dėl prekybos internetu. Žinoma, balsavau už šį pranešimą, tačiau man apmaudu, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija blokavo mano pasiūlymą, kuriam pritarė visas Parlamentas, suteikti vartotojams teisę į sutartomis sąlygomis iš kitos valstybės tiekiamas prekes.

Deja, Eurostato duomenimis, dėl to atmetamas trečdalis tarpvalstybinių užsakymų. Internetinės parduotuvės, pvz., „iTunes“ ir kitos netiekia prekių ar paslaugų į naująsias valstybes nares. Taip diskriminuojami Čekijos vartotojai, lyginant juos su vartotojais pvz. iš Prancūzijos ar Nyderlandų. Todėl vidaus rinka vis dar nėra bendroji rinka, bent skaitmeninėje erdvėje, o Taryba taip praleido puikią galimybę.

 
  
  

Pranešimas: Romana Jordan Cizelj (A7-0214/2011)

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Panaudoto branduolinio kuro ir branduolinių atliekų tvarkymas yra itin svarbus tiek aplinkos ir žmogaus, tiek visuomenės saugumui. Todėl raginu Tarybą priimant Direktyvą atkreipti dėmesį ir į Europos Parlamento, vaidinančio vis svaresnį vaidmenį sprendžiant aplinkos klausimus, nuomonę. Vis tik tenka apgailestauti, jog žaisdami politinius žaidimus kartais norime į dokumentus įtraukti įvairias nuostatas, galinčias duoti priešingų rezultatų.

Kai kurios valstybės narės įstodamas į Europos Sąjungą atsinešė joms prieš jų valią užkrautą atominių elektrinių naštą. Viena Lietuvos stojimo į ES sąlygų buvo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Europos Sąjunga savo ruožtu sutartimi įsipareigojo šį uždarymą finansuoti. Šis ES įsipareigojimas kyla visų pirma iš to, kad tokiai valstybei kaip Lietuvai vienai finansuoti visus elektrinės uždarymo darbus yra neįmanoma. Į uždarymo darbus įeina ir pasirūpinimas panaudotu branduoliniu kuru bei branduolinėmis atliekomis.

Todėl raginimai šią naštą užkrauti ant valstybių narių pečių sukeltų priešingą efektą. Negaunant tinkamo finansavimo Lietuvai vienai būtų neįmanoma efektyviai pasirūpinti saugumu. Atvirkščiai, ir ateinančioje finansinėje perspektyvoje Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi likti ir Lietuvos, tačiau ir visos Europos Sąjungos rūpesčiu.

 
  
  

Pranešimas: Francesca Balzani (A7-0230/2011)

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Ponia pirmininke, labai pritariau šios rezoliucijos 25 pastraipai, kuria „gailimasi, ribotai padidinus finansavimą programai „Progress“...“, nes Komisija dar 2010 m. įsipareigojo grąžinti iš programos „Progress“ biudžeto mikrofinansavimo priemonei skirtus 20 mln. EUR ir akivaizdu, kad to nebus.

Mikrofinansavimo priemonė, nors ir labai maža, yra išties svarbi užtikrinant labai mažoms įmonėms galimybę pasinaudoti kreditais socialinės ekonomikos srityje, o tai dabar svarbu, nes finansų institucijos pinigų neskolina.

Tačiau tai neturėtų būti daroma programos „Progress“ lėšomis. Mano nuomone, tai principu „pavok iš Petro, kad sumokėtum Pauliui“ pagrįstas klausimas.

Taip pat noriu pasakyti, kad ypač pritariu pasiūlymui padidinti paramą mokymosi visą gyvenimą programai „Grundtvig“, ypač palankiai vertinu sprendimą padidinti paramą programai LIFE+.

 
  
  

Pranešimas: Albert Deβ (A7-0202/2011)

 
  
MPphoto
 

  Ville Itälä (PPE). - (FI) Ponia pirmininke, šis ypač svarbus pranešimas priimtas ir visų pirma turėtume padėkoti ir paploti pranešėjui A. Dessui, kuris iš tiesų labai sunkiai dirbo, kad pasiektų šį kompromisą, kad šią bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą būtų galima vykdyti tokiu reikšmingu būdu.

Suprantu, kaip sudėtinga, kai skiriasi kiekvienos valstybės narės pageidavimai dėl dalykų, kuriuos turėtų apimti BŽŪP reforma, tačiau čia svarbus vienas dalykas ir tai, žinoma, yra ekologijos aspektas. Svarbu, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai įgyvendintų tvarią aplinkos politiką, tačiau kaip ši ekologiškesnio žemės ūkio sistema bus sukurta? Tai turi būti padaryta taip, kaip pasakojo A. Dess. Ja neturėtų būti sukurta daugiau biurokratijos ir neturėtų būti didinamos gamintojų sąnaudos. Be to, neturime pamiršti skirtingų aplinkybių valstybėse narėse. Jei ji bus sėkminga ir po to, kai Komisija pateiks išsamius pasiūlymus, eisime tinkamu keliu ir galėsime pasidžiaugti, kad ūkininkai dalyvauja savanoriškose aplinkai saugoti skirtose programose.

 
  
  

PIRMININKAVO: ISABELLE DURANT
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). - (ES) Ponia pirmininke, balsavau už šią iniciatyvą, nes Europai reikia tvirtos bendros žemės ūkio politikos be apribojimų, politikos, kuria būtų siekiama skatinti pelningus ūkius ir užtikrinti maisto saugumą, pakankamą teikimą ir produkcijos kokybę.

Be to, reikia remti žemės ūkį, siekiant jį atnaujinti ir sutelkti pastangas tausesniam energijos, vandens ir dirvos vartojimui.

Visa tai reikia derinti su kitomis valdymo formomis, kurios padėtų užtikrinti teisingesnį atlygį už šios srities specialistų, žmonių grupės, kuriems reikia tobulėti ir mokytis visą darbo laiką, atliekamą darbą. Šiems žmonėms reikia užtikrinti paprastesnes procedūras, mažiau biurokratijos ir daugiau skaidrumo tikslų bei priemonių požiūriu.

Atitinkamai naująja bendra žemės ūkio politika reikia stiprinti įsipareigojimus dėl aktyvių ūkininkų, taip pat stiprinti įsipareigojimus dėl ūkininkų indėlio, kurį jie duoda produkcijos forma, ir subalansuotos kaimo vietovių plėtros. Be to, pelningumas yra susijęs su šio sektoriaus politikos ir strategijos „Europa 2020“ uždavinių suderinimu. Todėl reikia išlaikyti pastangas biudžeto srityje.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Ponia pirmininke, šiuo Europos Komisijos pasiūlymu dėl bendros žemės ūkio politikos reformos siūlomi tik kosmetiniai pakeitimai, o ne reformos, kuriomis būtų siekiama pagerinti Europos žemės ūkio produkcijos rinką ir konkurencingumą.

Šiuo požiūriu pritariau daugybei Europos Parlamento išvadų ir kritiškai nuomonei. Aš iš esmės prieštarauju tolesniam subsidijų sistemos istorinio metodo taikymui ir pritariu papildomų objektyvių kriterijų, kuriais būtų atsižvelgiama į žemės ūkio finansavimo sąlygas padidėjusioje 27 valstybių narių Europos Sąjungoje, nustatymui. Mano nuomone, vadinamosios subsidijų ribos yra sunkinanti aplinkybė, kuri nepadės pagerinti sąlygų ūkininkams naujosiose valstybėse narėse. Bendra žemės ūkio politika turėtų būti pagrįsta dviem ramsčiais, pagal pirmąjį jų, visas finansavimas turėtų būti iš ES išteklių. Antruoju ramsčiu turi būti žemės ūkio modernizavimas, konkurencingumas ir kaimo plėtros bendras finansavimas iš nacionalinių išteklių.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) iki 2020 m. Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame siūlomos priemonės nėra tikrosios reformos, o tik kosmetiniai ir nežymūs pakeitimai, kuriais remiama ir palaikoma dabartinė nesąžininga bendra žemės ūkio politika. 20 sąstingio metų Europos maisto gamybos srityje ir mažų ūkininkų pajamų mums jau gana.

Pamiršome, kad prieš septynerius ir penkerius metus Europos Sąjunga priėmė naujų valstybių narių, kurioms buvo suteikta nedidelė parama ir kurioms buvo pažadėta, kad po 2013 m. išmokos bus suvienodintos. Noriu aiškiai pabrėžti: reikia išlaikyti tvirtą antrąjį ramstį, o tai apima dabartinių lėšų paskirstymo kriterijų, pagal kuriuos atsižvelgiama į atskirų valstybių narių išsivystymo lygio skirtumus, išsaugojimą. Galiausiai reikia labiau koordinuoti regionų ir bendrą žemės ūkio politiką kaimo vietovėse. Kai kurias žemės ūkio politikos antrojo ramsčio atsakomybės sritis reikėtų perkelti sanglaudos politikai. Kaimo vietovės turi teisę siekti išsivystymo naudodamosi regionų politikai skiriamais pinigais.

Norėčiau pridurti dar vieną dalyką – J. M. Barroso pareiškimas dėl galimybės sumažinti finansavimą pagal antrąjį ramstį rodo, kad jis nežino, kokia tai rimta problema.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui A. Dessui. Jei norime, kad žemės ūkio politika tebebūtų konkurencinga ir taptų dar sveikesnė aplinkosaugos požiūriu, ją reikia tinkamai finansuoti. Norėčiau pabrėžti žodį „tinkamai“. Žodis „tinkamai“ tinka tiek ūkininkams, tiek mokesčių mokėtojams. Manau, kad konkurencingos struktūros žemės ūkio srityje atsiradimas būtų ypač sveikintinas. Tokiomis aplinkybėmis tiesioginių išmokų ribojimas nėra tikslinga priemonė. Konkurencingos struktūros ardymas nėra mūsų darbas. Užaugau buvusioje Rytų Vokietijoje, kur politikai ūkininkams smulkiai nustatydavo veiklos struktūrą ir visus gamybos duomenis. Tai baigėsi valstybės bankrotu. Neturime leisti, kad tai pasikartotų, norėčiau apsaugoti Europos Sąjungą nuo tokios katastrofos, todėl esu prieš tiesioginių išmokų ribojimą ir todėl galiausiai susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Ponia pirmininke, balsavau už A. Dess pranešimą, tačiau turiu pasakyti, kad nusivyliau, kad nepavyko priimti 4 pakeitimo. Jam pritarė mano frakcija, nes remiantis šiuo pakeitimu būtų sudarytos sąlygos teikti konkrečią pagalbą pagal pirmąjį ramstį siekiant kompensuoti už gamtines kliūtis ir taip pat užtikrinti, kad būtų išlaikyta žemės ūkio veikla kalnuotose vietovėse, aplinkos požiūriu jautriose vietovėse ir „Natura 2000“ regionuose.

Balsavau prieš 23 pakeitimą, nes nepritariu GMO – nepritariu – bet palaikau subsidiarumo principą ir manau, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pačioms priimti sprendimus dėl GMO.

Man ypač malonu, kad pritarėme 27 pakeitimui, kuriuo protingai atmesta galimybė sąnaudas atitinkančiai sistemai nustatyti sunkius ir neaiškius iš Vandens pagrindų direktyvos kylančius reikalavimus, kol dar nesame susidarę aiškesnio šios sistemos įgyvendinimo skirtingose valstybėse narėse vaizdo.

Man taip pat malonu, kad Parlamentas pritarė daugiapakopio saugumo tinklo taikymui rinkos sutrikimų atveju ir susidarius kritinėms aplinkybėms. Tai protinga ir tinkama reakcija.

Galiausiai man buvo malonu, kad beveik visi balsavome už tai, kad išlaikytume bent 2013 m. biudžeto lygį. Be šito visa kita lieka tik kalbomis.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Ponia pirmininke, šiandien Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl bendros žemės ūkio politikos iki 2020 m. Pritariu ilgalaikiam pranešimo uždaviniui siekiant sukurti sąžiningas sąlygas visiems ES ūkininkams, o tai reiškia istorinių kriterijų atsisakymą tiesioginių išmokų srityje.

Nepaisant to, nebalsavau už šį pranešimą, nes norėjau išreikšti savo esminį nepritarimą pasiūlymo dėl išmokų, skiriamų pagal ūkio dydį, viršutinės ribos priėmimui. Tokia nuostata bus diskriminacinė pvz., Čekijos ūkininkų atžvilgiu, arba norint gauti subsidijų įpareigos juos dirbtinai skaidyti ūkius į mažesnius. Aš palankiai vertinu mažųjų ūkių plėtrą, tačiau ši priemonė sumažins Europos ūkininkų kai kuriose šalyse konkurencingumą.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Ponia pirmininke, buvau laimingas galėdamas pritarti šiam pranešimui ir noriu pagirti pranešėją A. Dessą už gerai atliktą darbą. Vakar dalyvavau diskusijose nuo pradžios iki pabaigos, tačiau procedūroje „prašau žodžio“ man nepasisekė ir man dėl to gaila, nes Komisijos nariui norėjau užduoti du klausimus. Kartu man malonu, kad beveik visi Europos Parlamento nariai buvo laimingi, galėdami išlaikyti biudžetą bent tokio paties lygio, kokio jis yra dabar.

– Komisijos nariui norėjau pasakyti du dalykus dėl istorinių ataskaitinių metų ir pieno kvotos.

Abu šie dalykai turėtų būti panaikinti. Norime žinoti, kada ir kokiomis priemonėmis jie bus pakeisti? Nežinant šių dalykų, ūkininkams labai sunku planuoti ateitį. Kuo greičiau žinosime atsakymus į šiuos klausimus,

(GA) tuo geriau bus visiems Europos ūkininkams. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Bendroji žemės ūkio politika – viena didžiausių ir tuo pačiu jautriausių Europos Sąjungos politikos sričių – aktuali visoms valstybėms. Visų pirma, žemės ūkis – sritis, turinti daug ir tiesioginės įtakos aplinkos apsaugai. Todėl svarbu, jog tiek nustatant tiesioginės paramos modelius, tiek remiant kaimo plėtrą prioritetas būtų teikiamas tausiam žemės ūkiui ir įvairiems aplinkos apsaugos aspektams, tame tarpe ekologiniam ūkininkavimui.

Taip pat neseniai į ES įstojusioms valstybėms aktualus ir kaimo plėtros aspektas. Deja, kaimo vietovės patiria didžiausią migruojančios darbo jėgos srautą. Todėl jas būtina kuo greičiau daryti patrauklesnes gyventi ir dirbti, pritraukti į jas jaunus žmones. Tam būtina panaudoti kaimo plėtros priemones, remti perspektyvių ir dinamiškų kaimo bendruomenių vystymąsi ir toliau plėtoti „LEADER“ metodo įgyvendinimą

Nemažiau svarbus jaunųjų ūkininkų ir jaunų kaimo žmonių sudominimas ir pritraukimas į žemės ūkio gamybą ir kaimo plėtros procesus, siekiant spręsti žemės apleidimo, kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo, kaimo gyventojų senėjimo ir kitas problemas.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, turiu dvi pastabas dėl savo iniciatyva parengto pranešimo dėl bendros žemės ūkio politikos. Pirmoji – žemės ūkio produktų kainos vartotojams turi būti proporcingos sąnaudoms, pastangoms, darbui ir gamybos sąnaudoms, jei norime, kad Europos vartotojai galėtų valgyti sveikus Europos žemės ūkio produktus, privalome išsaugoti tradicinį žemės ūkį.

Antroji pastaba yra susijusi su įspėjimu kompetentingoms Europos institucijoms. Ar jos žino apie Italijos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerijos karabinierių parengtą pranešimą dėl pieno kvotų? Šis pranešimas aiškiai rodo, kad pieno gamybos kvota, kuri turėjo būti viršyta ir kuri būtų sudariusi teisinį pagrindą skirti baudas Italijos pieną gaminantiems ūkininkams, iš tiesų nebuvo viršyta. Tai labai rimta, nes šios baudos galėtų parklupdyti ir privesti prie bankroto tūkstančius ūkių Padanijoje. Išlaisvinkite Padaniją!

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Paaiškinimai dėl balsavimo baigti.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Sharon Bowles (A7-0229/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko skyrimą, atsižvelgdamas į kandidato įgūdžius ir didžiulę bėgant metams įgytą patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pareikšti, kad didžiuojuosi palankiu Europos Parlamento pritarimu naujuoju Europos Centrinio Banko pirmininku skirti M. Draghi. Šis skyrimas taip pat bus patvirtintas valstybių ir vyriausybių vadovų sudėties Tarybos susitikime, tačiau jau dabar tai yra didelė garbė Italijai, ne tik dėl nepaprastai aukšto lygio M. Draghi profesinio įvaizdžio, kompetencijos ir Europos ekonominių reikalų patirties, bet ir dėl to, kad jo įgaliojimus kitiems aštuoneriems metams visapusiškai parėmė visi Europos vadovai. Linkiu valdytojui M. Draghi visokeriopos sėkmės darbe.

 
  
MPphoto
 
 

  Pino Arlacchi (S&D), raštu. Balsavau už M. Draghi kandidatūrą tapti kitu Europos Centrinio Banko pirmininku dėl jo didelės kompetencijos ir pažangaus požiūrio į pasaulinės finansų sistemos valdymą. Per praėjusią savaitę Ekonomikos ir pinigų politikos komitete surengtą svarstymą jis pabrėžė, kad reikia tvirtesnės Europos ekonomikos valdysenos ir kad jam pirmininkaujant ECB visų pirma sutelktų dėmesį į kovą su infliacija. Dėl visų šių priežasčių didžiuojuosi galėdamas jį visapusiškai paremti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Centrinio Banko (ECB) Vykdomojo komiteto narius skiria valstybių arba vyriausybių vadovai, Tarybai pateikus pasiūlymą ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu. Todėl šiuo atveju Taryba konsultuojasi su Parlamentu dėl M. Draghi skyrimo ECB pirmininku nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą, kuris, kaip pasirodė, iš esmės buvo patenkinamas. Todėl pritariu M. Draghi kandidatūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už M. Draghi kandidatūrą eiti Europos Centrinio Banko pirmininko pareigas, nes manau, kad jis turi aukšto lygio profesinę kompetenciją. Per Ekonomikos ir pinigų politikos komitete surengtą klausymą M. Draghi pateikė išsamius atsakymus į visus jam Parlamento narių užduotus klausimus. Šiuo atžvilgiu palankiai įvertinau jo konstruktyvų požiūrį į finansų krizės Graikijoje padarinius.

Be to, M. Draghi parodė nuoširdų norą ES lygmeniu įgyvendinti tvirtesnės ekonomikos valdysenos modelį siekiant išvengti valstybių nemokumo. Kaip tik dėl to savo pareiškime jis pirmenybę teikia kovai su infliacija pagal Europos Centrinio Banko stabilumo tikslą, taip pat priežiūros mechanizmams stiprinti. Norint užtikrinti, kad ekonomika būtų stipri, reikia veiksmingo Stabilumo ir augimo pakto, kuriame būtų nustatytos sankcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu. (IT) Kaip Parlamento narys iš Italijos palankiai vertinu M. Draghi kandidatūrą į Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkus. Išklausiau jo birželio 14 d. svarstymą Europos Parlamente. Dėl savo pavyzdinės karjeros nuo pat su jo moksliniu darbu susijusių paskyrimų iki jo kaip Finansinio stabilumo tarybos pirmininko pareigų aukščiausiu ekonomikos ir finansų pasaulio lygiu, jis yra geriausias kandidatas į pirmininko pareigas. Europai ypač sunkiu metu M. Draghi tikrai sugebės reaguoti į Europos finansų sistemos poreikius, užtikrinti finansų stabilumą ir remti ekonomikos augimą. Jam įgijus puikios patirties nuo 2006 m. dirbant Iždo generaliniu direktoriumi ir Italijos banko valdytoju, kuomet jis sėkmingai rėmė Italiją Europos ir tarptautinėje arenoje, jo kandidatūra yra svarbus politinis ženklas Italijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. − M. Draghi reikėtų pasveikinti šio paskyrimo proga, nes, manau, kad jis yra labai pajėgus kandidatas. Tačiau tikiu, kad jis pripažįsta įgaliojimus, kuriuos jam suteikė Parlamento nariai, todėl, kaip ECB valdytojas, tinkamai atsižvelgs į jų nuomonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes mano motyvai yra daug rimtesni nei kandidato tautybė. Tiesą sakant, nemanau, kad Italija, o ne ES, turės naudos iš profesoriaus M. Draghi paskyrimo. Veikiau priešingai. Italija netenka Centrinio banko valdytojo, kuris yra labai kompetentingas ir kuris puikiai žino ekonomikos, pinigų ir tikrąsias problemas. Kalbame apie asmenį, kurio gyvenimo aprašymas yra nepriekaištingas ir kuris yra įgijęs reikšmingą tarptautinę patirtį viešosiose ir privačiose institucijose, kuris taip pat visada buvo nepaprastai iniciatyvus (pvz., jam pirmininkaujant Finansinio stabilumo forume). Jo publikacijos liudija apie jo mokslinį įvaizdį, kuris neabejotinai atitinka užduočių, kurias jis turi atlikti, lygį, o dėl jo patirties pinigų srityje turi būti atmestos visos abejonės dėl jo gebėjimų. Neatsitiktinai bendras sutarimas dėl jo skyrimo buvo toks vieningas. Jis turi visus reikiamus duomenis, kad būtų puikus Europos Centrinio Banko pirmininkas. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, jo laukia nemažai sudėtingų uždavinių. Todėl jam nuoširdžiai linkiu sėkmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Šiuo ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu būtina turėti vadovus ir atsakingus darbuotojus, kurie galėtų parodyti šaltakraujiškumą ir savarankiškumą. Europos Centrinio Banko pirmininkas J.-C. Trichet per savo kadenciją sugebėjo pasipriešinti valstybių arba vyriausybių vadovams. Jo įpėdinis turės parodyti tokį pat pranašumą, jis turi būti toks pat nepalenkiamas. Balsavau už M. Draghi kandidatūrą, nes jo reputacija yra puiki ir jis sudarė gerą įspūdį per jo klausymą Ekonomikos ir pinigų politikos komitete. Dėl savo karjeros, ypač savo, kaip Italijos centrinio banko valdytojo, patirties jis, tikiuosi, galės tinkamiausiu būdu išspręsti daugybę uždavinių, kurie jo lauks pradėjus vadovauti Europos Centriniam Bankui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) M. Draghi mokslinė ir profesinė patirtis, taip pat jo klausymas Parlamente, parodė, kad jis turi aiškų supratimą ir aiškių idėjų ne tik apie būtinybę stiprinti ES ekonomikos valdyseną, bet ir apie euro stabilumo reikšmę grįžtant prie augimo. Atsižvelgdamas į tai ir į Europos Centrinio Banko pirmininko pareigų svarbą manau, kad M. Draghi atitinka visas sąlygas, kad galėtų vykdyti įgaliojimus, kuriems vykdyti jis dabar buvo meistriškai ir atsidavusiai siūlomas kandidatu.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) 2011 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba kartu su Parlamentu pasiūlė M. Draghi paskirti Europos Centrinio Banko pirmininku aštuonerių metų kadencijai, prasidedančiai nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete buvo kalbamasi su kandidatu, kuris atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus. Jis, pvz., kalbėjo apie Graikijos skolą ir, be kita ko, išreiškė nuomonę, kad ECB neturėtų atsipalaiduoti stengdamasis išsaugoti valiutos stabilumą. Tada komitetas rekomendavo skirti M. Draghi. Kadangi kandidatas atitinka ECB pirmininko postui nustatytus reikalavimus, aš taip pat norėčiau paremti jo skyrimą į šias pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Nors balsavimas dėl tam tikrų Europos oligarchų skyrimo pagal reglamentą yra slaptas, noriu, jog būtų žinoma, kad balsavau prieš M. Draghi, nes su buvusio „Goldman Sachs“ Europos direktoriaus skyrimu valstybės skolos krizės viduryje tikrai yra siejama kažkas tokio labai liguisto ir iškreipto. Jūsų dėmesį turėtų patraukti laikotarpis, per kurį jis atliko savo pareigas, taip pat jų pobūdis. Jei jis nebuvo tik vidutinis direktorius ir net jei nebuvo kurstytojas, M. Draghi negalėjo nežinoti, kad įmonė, kurioje jis dirbo, tariamai teisėtai, tačiau nesąžiningai, organizavo Graikijos skolos klastojimą, kad pagrįstų Graikijos prisijungimą prie euro zonos. Be to, negalite nepastebėti įmonės „Goldman Sachs“ vaidmens, susijusio su dabartine spekuliacija valstybės skolomis, kaip ir jos atsakomybės dėl ekonomikos ir finansų krizės bei Jungtinėse Valstijoje jos atžvilgiu vykdomų tyrimų. Dėl fakto, kad „Goldman Sachs“ figūruoja M. Draghi gyvenimo aprašyme, jis atsiduria už padorumo ribos, taigi jis tampa netinkamas šioms pareigoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Esu patenkintas šiandien pasiektu rezultatu, daugumai balsavus už Tarybos rekomendaciją skirti M. Draghi kitu Europos Centrinio Banko pirmininku. Iš esmės manau, kad mūsų šaliai garbė turėti tokį žymų atstovą, vadovaujantį tokiai strateginei institucijai, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB). Tai svarbus žmogaus, kuris atstovauja mūsų šaliai ir kuriam bus pavesta sunki ir kartu garbinga užduotis vadovauti ECB tokiu metu kaip dabar, kai Europa turi kovoti su sunkios ekonomikos ir finansų krizės padariniais, įsipareigojimo ir kompetencijos pripažinimas. Tikiuosi, kad būsimame Europos Vadovų Tarybos susitikime jo paskyrimas bus oficialiai patvirtintas ir kad nuo lapkričio mėn. M. Draghi galės vadovauti ECB kitus aštuonerius metus, rodydamas tokį pat aukšto lygio ir nepriekaištingą profesionalumą, kokį rodė anksčiau, taip pat padėti Europos Sąjungos ekonomikai žengti į kitą atsigavimo etapą, kuriame bus garantuotas Europos finansų stabilumas ir tvirtumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Esame patenkinti, jog M. Draghi keliamas kandidatu į būsimus Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkus, nes jis įrodė, kad jo profesinis įvaizdis yra tokio lygio, kokio reikia šioms garbingoms pareigoms, taip pat ilgalaikę ir pripažįstamą patirtį tarptautinių finansų ir bankininkystės sektoriuje. Sveikiname buvusį Italijos banko valdytoją jam kandidatavus ir kad per Europos Parlamento klausymą jis sugebėjo parodyti savo gebėjimus ir pajėgumą spręsti būsimas problemas. Manome, kad jo skyrimas yra sėkmė Italijai, kuriai jis galės atstovauti aukštu lygiu vienoje garbingiausių Europos institucijų. Nuoširdžiai linkime jam sėkmės darbe.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. birželio 16 d. rekomendaciją (10057/2011), atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį, atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0229/2011), kadangi 2011 m. gegužės 20 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl M. Draghi skyrimo Europos Centrinio Banko pirmininku aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. lapkričio 1 d., kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas toliau vertino šio kandidato asmens duomenis, pirmiausia atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 283 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nustatytus reikalavimus ir į visiško Europos Centrinio Banko nepriklausomumo būtinybę pagal SESV 130 straipsnį, ir kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo šio kandidato gyvenimo aprašymą ir jo atsakymus į išsiųstus raštu klausimus, – teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Mario Draghi Europos Centrinio Banko pirmininku. Esu prieš jo paskyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) M. Draghi yra visiškai netinkamas kandidatas į aukščiausias Europos Centrinio Banko pareigas. Jis buvo pirmininko pavaduotojas ir direktorius JAV investicijų banke „Goldman Sachs“, kuriame į jo pareigas, be kita, buvo įtraukta Europa ir ryšiai su jos nacionalinėmis vyriausybėmis. Būtent tuo metu Graikija pateikė ES suklastotus duomenis apie savo deficitą ir biudžetą. Šiuo atveju „Goldman Sachs“ kaltinamas patarinėjimu graikams darant šį klastojimą. Be šių įtartinų sandėrių, M. Draghi taip pat kritikuotinas už savo bekompromisę poziciją prieš Graikijos skolos mažinimą ir už jos gelbėjimą. Jo, kaip pietinės euro zonos valstybės narės, susiduriančios su didžiulėmis finansinėmis problemomis, atstovo, paskyrimu taip pat bus pasiųstas klaidingas signalas rinkoms ir mūsų piliečiams, kurie nori ne pinigų pervedimų sąjungos, o stabilios valiutos.

Tinkamu kandidatu būtų buvęs Vokietijos kandidatas A. Weber. Tačiau jis net nepasiūlė savo kandidatūros į šį postą, nes pripažino priemonių, kurių dabar imamasi su M. Draghi palaiminimu, klaidingumą. M. Draghi skyrimą galima vertinti kaip dar vieną vinį į euro karstą ir grėsmę visai ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Po puikaus svarstymo, surengto Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, visiškai įsitikinęs atiduodu savo balsą už M. Draghi skyrimą Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininku. Mano balsas yra patvirtinimas, kad šiuo sunkmečio ir krizės laikotarpiu ECB vadovauti buvo išrinktas tinkamiausias ir kvalifikuočiausias asmuo. Esu įsitikinęs, kad M. Draghi žinos, kaip tvarkytis su šiomis ECB pirmininko pareigomis, nes tai jis įrodė dirbdamas Italijos banke, taip pat esu įsitikinęs, kad jis tai darys Europai atiduodamas savo sukauptą patirtį ir pritaikydamas savo labai gerą kompetenciją. Išreikšdamas pasitenkinimą Italijos banko, kuris yra elitinė Italijos institucija, pasiekusi aukščiausią plėtros lygį, daroma pažanga norėčiau dar kartą pabrėžti gerą kito ECB pirmininko M. Draghi techninį įvaizdį. Įsitikinęs, kad Taryba patvirtins Parlamento balsavimą už, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narys, M. Draghi garantuoju, jog esu visiškai pasirengęs dalyvauti rezultatyviai bendradarbiaujant su ECB, ypač šiuo euro zonai ir ES sunkiu metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Remdamasis Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimu ir sekdamas konsultavimosi bei kandidato asmens duomenų tikrinimo procesus, visų pirma, atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir atsižvelgdamas į būtinybę, kad ECB būtų visiškai nepriklausomas, balsavau už pranešimą dėl ECB pirmininko paskyrimo ir pritariu M. Draghi paskyrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Galiu tik būti už pasirinkimą siūlyti M. Draghi kandidatu tapti nauju Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininku aštuonerių metų kadencijai, prasidedančiai lapkričio mėn. Šio kandidato gyvenimo aprašymas tikrai atspindi jo aukšto lygio profesionalumą ir gyvenimo patirtį, taip pat susidaromas vieno iš įžymiausių italų pasaulio ekonominėje aplinkoje įvaizdis. Manau, kad šiuo sunkmečiu yra itin svarbu prie ECB vairo turėti aukščiausios kvalifikacijos asmenį, o M. Draghi idealiai atitinka šį įvaizdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pagrindinis strateginis Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas – ES išlaikyti stabilias kainas ir taip svariai prisidėti prie ekonominių ir finansinių sunkumų, kuriuos patiria valstybės narės, įveikimo. Turėdamas Romos Sapienzos universiteto laipsnį ir Masačusetso technologijos instituto daktaro laipsnį, M. Draghi yra Italijos banko valdytojas, ECB Valdančiosios tarybos ir Bendros tarybos narys, Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos narys, Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Azijos plėtros banko Valdytojų valdybos valdytojas Italijai, taip pat Finansinio stabilumo tarybos pirmininkas.

Balsuoju už M. Draghi skyrimą ECB pirmininku, nes manau, kad jis turi daug mokslinio darbo patirties ir profesinės patirties, taip pat dėl to, kad pritariu tvirtam Europos institucijų įsipareigojimui kovoti su infliacija, stiprinti bendrą valiutą ir užtikrinti valstybės skolos tvarumą. Taip pat manau, kad naujas ECB pirmininkas įgyvendins sąžiningumo ir griežtumo kultūrą, taip pat padės nustatyti tvirtą ir nuoseklią ekonominę politiką ir taip parodys aiškų pasitikėjimo ženklą tarptautinėms rinkoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Mano nuomone, M. Draghi skyrimas vadovauti Europos Centriniam bankui (ECB) yra visiškai pagrįstas sprendimas, nes juo patvirtinamas Europos Sąjungos pageidavimas tęsti jo dabartinio pirmininko J.-C. Trichet pradėtą darbą. Šiuo atveju, kai dėl tam tikrų šalių, pvz., Graikijos, ekonominės padėties silpnėja euras, M. Draghi parodytas noras ir pasiryžimas laikytis pastovaus tvirtos valiutos kurso yra būtinai reikalingas, kad būtų užtikrintas mūsų ekonomikos patikimumas. Taip pat palankiai vertinu tai, kad skiriamas žmogus, turintis visas geras savybes, kurių reikia šioms pareigoms eiti. Jo patirtis, įgyta Europos Finansinio stabilumo taryboje ir vadovaujant Italijos bankui, yra didelis turtas siekiant institucijos matomumo tarptautiniu lygiu, taigi Europos Sąjungos, kaip didžiausios pasaulio ekonominės galios, vietos. Laukiant iššūkiams, kurių turime imtis siekdami pakelti savo ekonomiką, esu patenkintas, kad skiriamas asmuo, kuris sugebėjo užsitikrinti bendrą sutarimą ir kuris įrodė esąs pajėgus atverti galimybes stabiliai, stipriai ir konkurencingai pinigų sąjungai.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0191/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes juo parodomas aiškus ES solidarumo ženklas krizės, su kuria šiuo metu susiduria Europos visuomenė, akivaizdoje. Šiuo atveju Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšos bus panaudotos buvusiems įmonės „General Motors Belgium“ ir keturių jos tiekėjų, veikusių variklinių transporto priemonių sektoriuje nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. spalio mėn., darbuotojams remti.

Visi atleisti darbuotojai pasinaudos prie asmeninių poreikių pritaikytomis priemonėmis, remiamomis skiriant iš viso 9,59 mln. EUR finansavimą. 2011 m. tai yra trečias kartas, kai panaudojamos EGF lėšos. Todėl manau, kad šiuo atveju sąžininga ir tinkama panaudoti šio fondo lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šią iniciatyvą, kad padėčiau sugrįžti į darbo rinką 2 834 asmenims, kuriuos atleido įmonė „General Motors Belgium“ dėl to, kad dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės nesugebėjo išplėsti Antverpeno gamyklos. Palankiai vertinu susitarimą, kurį socialiniai partneriai pasiekė siūlomų priemonių paketo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsavau už B. Materos pranešimą, nes Belgijos pateikto klausimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo ypatybės atitinka sąlygas, kurias turi atitikti norint pasinaudoti šiuo fondu. 9 593 931 EUR, prašomas dėl 2 843 [sic] darbuotojų atleidimo įmonėje „General Motors“ ir keturiose tiekėjų įmonėse, veikusiose variklinių transporto priemonių sektoriuje nurodytu keturių mėnesių laikotarpiu (2010 m. birželio–spalio mėn.), bus naudojamas tik šių darbuotojų, netekusių darbo dėl vykstančios pasaulio rinkų globalizacijos, reintegracijai ir jokiu būdu nebus išmokamas įmonei, kuri organizavo šiuos atleidimus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas padeda palengvinti darbuotojams tenkančią naštą dėl pokyčių, susijusių su pasaulio darbo jėgos mainų įpročiais. Atsižvelgdamas į „General Motors Belgium“, manau, kad pranešėjos padarytos išvados yra pagrįstos, todėl nusprendžiau balsuoti už šį dokumentų rinkinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu darbą, atliktą remiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF), ypač dėl paramos skyrimo automobilių pramonei, kurią paveikė ekonomikos ir finansų krizė. Taip pat balsuoju už sprendimą skirti EGF lėšų Belgijos automobilių sektoriaus darbuotojų naudai, taikant priemones, sudarančias suderintą prie asmeninių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo siekiama vėl įtraukti darbuotojus į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. − Svarbu, kad šis Parlamentas atstovauja didžiulėms EGAF galimybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Po didžiulės įmonės „General Motors Belgium“ ir jos keturių subrangovų, veikiančių variklinių transporto priemonių sektoriuje, darbuotojų atleidimų bangos, 2010 m. gruodžio 20 d. Belgija paprašė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) pagalbos, kad galėtų padėti perkvalifikuoti 2 834 atleistus darbuotojus. Šis Europos fondas įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, netekusiems darbo dėl pasaulinės prekybos pokyčių. Esu patenkinta, kad šiandien Parlamentas patvirtino šią pagalbą, kuri suteiks galimybę padėti darbuotojams, visų pirma ieškant darbo ir juos mokant. Tai gera žinia tūkstančiams su tuo susijusių šeimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Vėl nusprendėme paremti sumanymą panaudoti ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas – šį kartą siekiant padėti iš viso maždaug 2 800 žmonių, kurie neteko darbo Belgijoje, – nes Europa vis dar kenčia nuo ekonomikos krizės padarinių, o išskirtiniu metu reikia imtis ir išskirtinių priemonių.

Tačiau manome, kad ateityje siekiant padidinti apie atleidimą įspėtų arba atleistų darbuotojų įsidarbinimo galimybes reikėtų pasitelkti jau esamas priemones, ypač Europos socialinį fondą. Per kitą biudžeto laikotarpį prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikriausiai nebereikės.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, po darbuotojų atleidimo įmonėje „General Motors Belgium“ ir jos keturiose įmonėse tiekėjose, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimas bus būtinas. Reikėtų pabrėžti Belgijos valdžios institucijų pastangas: jos pateikė nemažai svarbių priemonių, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems darbuotojams ieškoti darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m. siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, ir siekiant jiems suteikti galimybę grįžti į darbo rinką. 2009 m. jis buvo išplėstas, siekiant įtraukti darbuotojus, atleistus iš darbo dėl ekonomikos ir finansų krizės. Tai trečioji paraiška, kuri turi būti apsvarstyta vykdant 2011 m. biudžetą ir kurioje nurodoma 9 593 931 EUR suma iš EGF, skiriama 2 834 darbuotojams, atleistiems iš įmonės „General Motors Belgium“ ir jos Antverpeno įmonių tiekėjų, grąžinti į darbo rinką. Pasak Komisijos, paraiška atitinka EGF pagalbai taikomų reikalavimų atitikties kriterijus, todėl ši institucija rekomenduoja biudžeto valdymo institucijai patvirtinti jo lėšų panaudojimą. Fondo lėšas reikės panaudoti greitai ir veiksmingai, kad neverstume darbuotojų, kurie iš tiesų turėtų pasinaudoti jomis, laukti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas yra susijęs su pasiūlymu dėl Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą. 2006 m. įsteigtu EGF siekiama remti darbuotojus, netekusius darbo dėl globalizacijos nulemtų struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių. 2010 m. gruodžio 20 d. automobilių sektoriaus įmonė „General Motors Belgium“ pateikė paraišką dėl EGF lėšų, kai buvo priversta atleisti iš darbo 2 834 darbuotojus iš pagrindinės įmonės ir keturių savo įmonių tiekėjų.

Dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės EGF atlieka svarbų vaidmenį švelninant daugelio įmonių bankrotų, kurie dažnai kyla dėl agresyvios naujai atsirandančių rinkų politikos, socialinį poveikį. Tai trečiasis prašymas, nagrinėjamas pagal 2011 m. ES biudžetą. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus, pritariu pranešėjos rekomendacijoms, todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Masinio darbuotojų atleidimo iš darbo visoje Europoje atvejais buvo pateikti prašymai skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų. Šiuo atveju kalbama apie daugiau nei 9 mln. EUR skyrimą Belgijai, kad ji galėtų suteikti pagalbą apytikriai 2 800 darbuotojų, atleistų iš darbo automobilių sektoriuje. Tai yra trečias pasiūlymas panaudoti fondo lėšas, kuris turi būti nagrinėjamas pagal 2011 m. biudžetą. Todėl, atėmus dabar prašomą sumą iš suteikiamų asignavimų, iki 2011 m. pabaigos dar bus galima panaudoti 489 628 679 EUR iš galimos didžiausios 500 mln. EUR sumos.

Nors remiame šį lėšų panaudojimą, nes būtina remti šiuos darbuotojus, norėtume pakartoti savo abejones ir kritišką poziciją dėl šio fondo, nes manome, kad būtų buvę daug geriau, jei pirmiausia būtų imtasi priemonių siekiant išvengti nedarbo. Šiuo tikslu būtina pakeisti ES galiojančią neoliberalią politiką, įskaitant primygtinį reikalavimą panaikinti ir liberalizuoti tarptautinės prekybos reglamentavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) klausimu laikomės kritiškos pozicijos, nes manome, kad pirmiau vertėjo imtis priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią didėti nedarbui, balsavome už šio fondo lėšų panaudojimą siekiant toliau padėti darbuotojams, netekusiems darbo dėl struktūrinės įmonių pertvarkos ar tarptautinės prekybos liberalizavimo. Šiuo atveju kalbama apie daugiau nei 9 mln. EUR skyrimą Belgijai, kad ji galėtų suteikti pagalbą apytikriai 2 800 darbuotojų, atleistų iš darbo automobilių sektoriuje. Tai yra trečias prašymas panaudoti fondo lėšas, kuris turi būti nagrinėjamas pagal 2011 m. biudžetą.

Todėl, atėmus dabar prašomą sumą iš suteikiamų asignavimų, iki 2011 m. pabaigos dar bus galima panaudoti 489 628 679 EUR iš didžiausios galimos 500 mln. EUR sumos. Ypač būdinga tai, kad socialinės ir finansų krizės gilėjimo laikotarpiu panaudota tik šiek tiek daugiau nei 10 mln. planuotos sumos, ir vien tai jau byloja apie būtinybę bent jau persvarstyti reikalavimus, kuriais reglamentuojama šio fondo veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo įsteigtas siekiant užtikrinti pakankamą paramą darbuotojams, jaučiantiems esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių poveikį. Pagal tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo fondas negali viršyti didžiausios metinės 500 mln. EUR sumos. 2011 m. balandžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą panaudoti fondo lėšas siekiant padėti Belgijai, kad ji galėtų remti darbuotojų, anksčiau atleistų iš darbo dėl finansų ir ekonomikos krizės padarinių, sugrįžimą į darbo rinką. Komisijos vertinimas buvo grindžiamas darbuotojų atleidimų ir esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių arba finansų krizės tarpusavio ryšio vertinimu. Remiantis Komisijos vertinimu, prašymas atitinka kriterijus, pagal kuriuos įgyjama teisė prašyti finansinės paramos, todėl manau, kad teisinga pritarti šiam prašymui. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bendroje 2008 m. posėdyje priimtoje deklaracijoje patvirtino, kad, atsižvelgiant į tarpinstitucinį susitarimą, svarbu užtikrinti greitą sprendimų dėl šio fondo lėšų panaudojimo priėmimo procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, kadangi Belgija paprašė pagalbos, kuri susijusi su 2 834 darbuotojų (visiems skirtina parama) atleidimu iš pagrindinės „General Motors“ įmonės Belgijoje ir keturių jos tiekėjų, kurios vykdo veiklą motorinių transporto priemonių sektoriuje NUTS II regione Antverpene, Belgijoje. 2010 m. gruodžio 20 d. Belgija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo įmonėje „General Motors Belgium“ ir keturiose jos įmonėse tiekėjose, o iki 2011 m. sausio 24 d. pateikė papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 9 593 931 EUR sumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Lenkijai, nes manau, kad ši priemonė yra naudinga sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojams paremti. Kaip jau ne kartą buvo nurodyta, nuo 2006 m. EGF teikia praktinę paramą Europos darbuotojams, atleistiems dėl priežasčių, susijusių su jų bendrovių perkėlimu, arba, po 2009 m. priimto pakeitimo, dėl ekonomikos krizės, siekiant jiems padėti sugrįžti į darbo rinką. Šios dienos balsavimas susijęs su prašymu suteikti paramą 2 834 darbuotojams, kuriems visiems teiktina parama, per ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki spalio 14 d. atleistiems iš įmonės „General Motors Belgium“ ir keturių jos įmonių tiekėjų, kurios vykdo veiklą Antverpeno NUTS II regiono variklinių transporto priemonių sektoriuje, kuri finansuojama iš EGF, ir kurios dydis – 9 593 931 EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių.

Siekdama remti darbuotojų, atleistų iš darbo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, labiausiai paveikusios įmonę „General Motors Belgium“, padarinių, reintegraciją į darbo rinką, Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl sprendimo dėl EGF lėšų panaudojimo Belgijai. Atsižvelgiant į tai, konkrečiai buvo kalbama apie nenumatytą darbuotojų atleidimo pobūdį ir darbuotojų atleidimo poveikį vietos, regioniniam ir nacionaliniam užimtumui.

Nepamirškime, kad EGF buvo įsteigtas kaip atskira speciali priemonė, kuriai buvo nustatyti konkretūs tikslai ir terminai, todėl toks fondas vertas atskirų asignavimų, pakeičiančių perkėlimą iš nepanaudotų biudžeto eilučių, dėl kurio galėtų nepavykti pasiekti tikslų kitose politikos srityse.

Manome, kad prašymas atitinka EGF nuostatuose nustatytus reikalavimų atitikimo kriterijus, todėl, pateikdami teigiamą nuomonę apie jį, pritariame jo patvirtinimui. Tačiau tebėra svarbu persvarstyti EGF taisykles, kad būtų galima spręsti problemas, susijusias su tarptautinėmis organizacijomis, dėl kurių restruktūrizavimo ir perkėlimo prasideda darbuotojų atleidimas, taigi ir EGF lėšų panaudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Susilaikau iš pagarbos Antverpene esančios „Opel“ gamyklos darbuotojams belgams, kurie buvo paaukoti dėl šventos ir neliečiamos globalizacijos. Atsižvelgiant į padėtį, į kurią jie įstumti dėl Europos Sąjungoje rekomenduojamos neoliberalizmo politikos, būtų galima balsuoti prieš menką sumą, kurią jiems skiria Europos elitas. Tačiau ta maža skiriama parama gali palengvinti jų vargą. Dėl to Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimo loginis pagrindas netampa labiau toleruotinas. Vadovaujantis šia politika pritariama JAV įmonės „General Motors“ vykdomiems perkėlimams. Ja remiantis pritariama ir tarptautinių verslo įmonių bei jų bosų milijardierių pelno troškimui. Jie geriau pasiims šį pelną, tikriau sakant Europos mokesčių mokėtojų pinigus, kurie naudojami šiems darbuotojams padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Žinoma, kad EGF lėšų panaudojimas susijęs su 2 834 darbuotojais (visiems teiktina parama), per ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki spalio 14 d. atleistais iš pagrindinės įmonės „General Motors Belgium“ ir keturių jos įmonių tiekėjų, kurios vykdo veiklą Antverpeno regiono variklinių transporto priemonių sektoriuje. Taigi, atleisti darbuotojai pagalbą gaus kaip asmeniniams poreikiams pritaikytas priemones, kurios remiamos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, iš kurio šioms priemonėms bus skirta 9,59 mln. EUR suma. Nesu prieš finansinės pagalbos panaudojimą atleistiems Belgijos darbuotojams. Tačiau manau, jog fondo taikymo taisykles reikėtų pakeisti, kad šia pagalba galėtų pasinaudoti mažiau išsivysčiusios Europos Sąjungos valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas gauna kasmetinį 500 mln. EUR finansavimą, kad galėtų teikti finansinę paramą darbuotojams, kuriuos paveikė esminiai pasaulio prekybos sistemos struktūriniai pokyčiai. Apytikriais skaičiavimais, kiekvienais metais ši parama gali padėti nuo 35 000 iki 50 000 darbuotojų. Pinigai gali būti mokami už pagalbą susirandant naują darbą, teikiant konkretiems poreikiams pritaikytą mokymą, pagalbą pradedant verstis privačia veikla arba steigiant įmonę, skatinant judumą ir remiant palankių sąlygų neturinčius arba vyresnio amžiaus darbuotojus. Kadangi automobilius gaminančioje įmonėje „General Motors Belgium“ buvo atleisti 2 834 darbuotojai ir dėl to dar buvo atleista darbuotojų keturiose įmonėse tiekėjose, iš EGF Belgijai turi būti skirta 9 593 931 EUR suma. Balsavau už pranešimą, nes būtent toks yra šio fondo tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant padėti darbuotojams, kurie patiria nepatogumų dėl atleidimo iš darbo arba kitų pokyčių dėl globalizacijos nulemtos konkurencijos tarptautiniu lygmeniu. Palankiai vertinu tai, kad dėl dažnų Parlamento raginimų biudžete pagal EGF eilutę buvo nustatyti mokėjimų asignavimai, kurių suma sudaro 47 608 950 EUR. Būtent dėl šios priežasties balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos turi būti naudojamos tikslingai ir kryptingai. Finansinė parama turi būti skiriama kuo skubiau, ypač tais atvejais, kai iš vienos įmonės atleidžiami tūkstančiai darbuotojų. Delsimas suteikti finansinę paramą gali sukelti ypač skaudžius ir sunkius padarinius, dėl to labai svarbu mobilizuoti fondo lėšas ir operatyviai reaguoti į valstybės narės prašymą. Pažymėtina, kad atleisti asmenys ir jų šeimos patiria neapskaičiuojamą moralinę ir materialinę žalą. Visų pirma jie patiria didelių sunkumų siekdami sugrįžti į darbo rinką. Jie neturi galimybių mokytis ar persikvalifikuoti. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad šiems asmenims būtų laiku suteikiama finansinė parama, kad jie galėtų tinkamai integruotis į darbo rinką. Atsižvelgdamas į šios finansinės paramos svarbą, pritariu siūlymui skirti finansinę paramą iš EGF fondo Belgijai dėl masiško darbuotojų atleidimo įmonėje „General Motors Belgium“. Raginu ir kitas valstybės narės, kuriose dėl finansų krizės iš įmonių atleidžiami darbuotojai, nedelsiant kreiptis dėl finansinės paramos siekiant sušvelninti neigiamus padarinius, spręsti užimtumo problemas, skatinti darbo vietų išsaugojimą ir naujų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Deja, dar kartą paraginome balsuoti dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo. Sakau „deja“, nes toks panaudojimas leidžia iš anksto numanyti labai sunkią padėtį. Tačiau kita vertus, privalome pritarti šiai institucijai, kuri sudaro sąlygas įkvėpti gyvybės sunkių krizių aplinkybėmis, dėl kurių kitaip kiltų didelis pavojus pramonės sektoriams ir visų pirma daugelio darbuotojų likimui. Pritariu fondo lėšų skyrimui ir panaudojimui, tačiau tai gali būti tik laikina priemonė. Šis sprendimas turi būti remiamas pagal ilgalaikę strategiją, kuria būtų siekiama remti Europos ekonomiką, kad ji galėtų neatsilikti nuo globalizuotos rinkos, kurioje gyvename.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas siekiant užtikrinti papildomą paramą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių nukentėjusiems darbuotojams. 2011 m. balandžio 14 d. Komisija priėmė naują sprendimo skirti EGF lėšų Belgijai projektą, siekdama padėti dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės atleistiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. Tai trečioji paraiška, kuri turi būti apsvarstyta vykdant 2011 m. biudžetą ir kurioje nurodoma 9 593 931 EUR suma iš EGF, skiriama 2 834 darbuotojams, atleistiems iš įmonės „General Motors Belgium“ ir jos Antverpeno įmonių tiekėjų, grąžinti į darbo rinką. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus, pritariu pranešėjos rekomendacijoms, todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems nuo esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių. 2011 m. balandžio 14 d. Komisija priėmė naują sprendimo skirti EGF lėšų Belgijai projektą, siekdama padėti pagrindinėje įmonėje „General Motors Belgium“ ir keturiose jos įmonėse tiekėjose, veikiančiose Antverpeno variklinių transporto priemonių sektoriuje, atleistiems 2 834 darbuotojams grįžti į darbo rinką. Komisijos vertinimas grindžiamas tyrimais, susijusiais su tokiais keliais šio klausimo aspektais: atleistų darbuotojų ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ryšys; finansų krizė; nenumatytas šių atleidimų pobūdis; duomenys apie atleidimų skaičių; paaiškinimas apie nenumatytą šių atleidimų pobūdį; darbuotojus atleidžiančių įmonių ir remtinų darbuotojų nustatymas; paveikta teritorija, kartu su jos valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; atleidimų poveikis užimtumui vietos, regiono ar valstybės mastu; suderintas remtinų asmeniniams poreikiams pritaikytų paslaugų paketas. Siekdamas užtikrinti, kad šie asmenys būtų grąžinti į darbo rinką, balsavau už svarstomą pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Protasiewicz (PPE), raštu. Balsavau už šį pranešimą, nes jame remiamas Komisijos pasiūlymas skirti EGF lėšų Belgijai siekiant padėti 2 834 darbuotojams, atleistiems pagrindinėje įmonėje „General Motors Belgium“, rasti darbą, nes tai atitinka mano ir PPE frakcijos poziciją. Be to, pranešime pagristai nurodoma, kad 2011 m. biudžete EGF biudžeto eilutėje pirmą kartą nurodyti mokėjimų asignavimai (47 608 950 EUR). Tai reiškia, kad EGF buvo pripažintas kaip atskira speciali priemonė, kuriai buvo nustatyti konkretūs tikslai ir terminai, todėl jam verta skirti atitinkamų asignavimų, kad būtų galima pasiekti visus jam priskirtus tikslus, ir kartu jais pakeisti perkėlimą iš nepanaudotų biudžeto eilučių, dėl kurio galėtų nepavykti pasiekti tikslų kitose politikos srityse. Taip pat pritariu pranešėjos raginimui būsimame EGF reglamento persvarstyme būtinai spręsti klausimą, kaip elgtis su tarptautinėmis įmonėmis, kurių restruktūrizavimas ir perkėlimas vykstant esminiams pasaulio prekybos sistemos struktūriniams pokyčiams veikia, ypač finansų krizės laikais, paprastus darbuotojus, kurie daugiausia nukenčia nuo jų padarinių ir dėl to jiems reikalingos EGF lėšos.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti darbuotojams, kurie kenčia dėl esminių tarptautinės prekybos sistemos pokyčių padarinių, vėl grįžti į darbo rinką. Būtent atsižvelgiant į tai skubi parama turi būti suteikta įmonės „General Motors“ Antverpeno regione atleistiems 2 834 darbuotojams. Mums reikia paremti Parlamento pasiūlymą panaudoti 9 593 931 EUR sumą, už kurią bus suteiktos jų asmeniniams poreikiams pritaikytos paslaugos, pvz., pagalba ieškant darbo, pokalbių dėl darbo mokymas, pagalba pradedant savarankišką darbą ir individualus profesinis mokymas. Susidūrusi su ekonomikos ir finansų krizės padariniais Europa privalo būti vieninga ir rodyti solidarumą, todėl turėtų atsiliepti į Belgijos prašymą. Nepaisant to, teikiant Europos pagalbą įmonės neturėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės ir būtinų jų pastangų pritaikyti savo strategijas prie dabartinių iššūkių.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Už. Raginame susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant sparčiau sutelkti EGF lėšas; šiuo atžvilgiu palankiai vertiname tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo procedūrą, patobulino esamą tvarką, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai kartu teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo įvertinimą ir pasiūlymą sutelkti EGF lėšas; tikimės, kad peržiūrint EGF veiklą bus atlikta dar daugiau procedūros patobulinimų; todėl primename institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF sutelkimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipiame dėmesį, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį į darbo rinką grąžinant iš darbo atleistus darbuotojus; vis dėlto raginame atlikti šių darbuotojų ilgalaikės integracijos į darbo rinką kaip tiesioginio EGF finansuotų priemonių įgyvendinimo rezultato vertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) 2011 m. balandžio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujo sprendimo skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų Belgijai projekto, siekdama padėti dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės atleistiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. Šiandien išreikšta nuomonė susijusi su 2 834 darbuotojais, kuriems visiems teiktina fondo parama, atleistais iš pagrindinės įmonės „General Motors Belgium“ ir keturių jos įmonių tiekėjų, kurios vykdo veiklą variklinių transporto priemonių sektoriuje. Remiantis Komisijos vertinimu, prašymas atitinka EGF taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus, todėl institucija biudžeto valdymo institucijai rekomendavo jam pritarti. Parlamentas palankiai įvertino šiandienos klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Buvę darbuotojai ir keturios „Opel“ gamyklos Antverpene įmonės tiekėjos iki šiol pyksta dėl to, kaip su jais pasielgė „General Motors“. „Opel“ gamykla Antverpene buvo šiuolaikinė ir sėkmingai veikianti automobilių surinkimo įmonė. Tačiau „General Motors“ nusprendė sunaikinti 2 834 darbo vietas. Nepaisant daugelio pastangų rasti pirkėją, Antverpenui nebuvo suteikta galimybė. Belgija visiškai teisėtai paprašė pagalbos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), kuris įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, susidūrusiems su esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padariniais. Gavęs palankią Komisijos nuomonę, šiandien Europos Parlamentas pagrįstai nusprendė iš EGF skirti bendrą 9 593 931 mln. EUR sumą, siekdamas sušvelninti poveikį šiems darbuotojams, kurie buvo ne savo noru atleisti iš darbo. Esu patenkintas, kad šiandien šis Parlamentas aiškiai konstatuoja, jog „Opel“ vadovybė nepakankamai norėjo prisitaikyti prie šių dienų iššūkių. Parlamentas taip pat pagrįstai kritikuoja būdą, kuriuo minėtos valstybės narės sprendė „Opel“ krizės problemą. Įvairiuose nacionaliniuose gaivinimo planuose trūko ilgalaikių priemonių, kuriomis siekiama remti šį sektorių, koordinavimo. Dėl viso to lieka nemalonus įspūdis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 buvo įsteigtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), siekiant remti darbuotojus, netekusius darbo dėl struktūrinių pasaulio ekonomikos pokyčių. Komisija mano, kad turint 2011 m. 500 mln. EUR biudžetą, 9 593 391 EUR reikėtų skirti Belgijai, kad ji galėtų spręsti problemas, susijusias su darbuotojų atleidimu įmonėje „General Motors Belgium“ ir atitinkamai jos keturiose Antverpeno regiono įmonėse tiekėjose ir gamintojose. Manau, kad iš EGF reikėtų finansuoti aktyvias priemones, kuriomis būtų siekiama darbuotojus grąžinti į darbo rinką, sudaryti jiems sąlygas įgyti naujų įgūdžių ir šiuos įgūdžius pritaikyti naujomis darbo sąlygomis, su kuriomis turės susidurti 2 834 darbuotojai. Taip pat manau, kad Europos institucijos turėtų paspartinti EGF lėšų skyrimą Belgijai, nes ši valstybė narė garantuoja integraciją į aktyvų darbuotojų, atleistų iš darbo dėl globalizacijos, gyvenimą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad EGF greičiau turėtų būti ne teisinės ir finansinės įmonės „General Motors Belgium“ atsakomybės pakaitalas, o papildoma ES skiriama parama siekiant sumažinti socialinius sunkumus, su kuriais susidurs šie darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo Antverpeno regione esančiai įmonei „General Motors Belgium“, kuri užsiima mašinų ir įrenginių gamyba.

2010 m. gruodžio 20 d. atleidus 2 834 darbuotojus, Belgija pateikė prašymą panaudoti EGF lėšas. Šiame prašyme minimas darbuotojų atleidimas įmonėje „General Motors Belgium“ ir keturiose jos įmonėse tiekėjose. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki spalio 14 d. buvo atleisti 1 336 darbuotojai, be to, dar 1 498 darbuotojai buvo atleisti iki šio laikotarpio ir po jo.

Dėl ekonomikos ir finansų krizės Europa susidūrė su staigiu komercinių ir keleivinių transporto priemonių paklausos mažėjimu, dėl kurio gerokai sumažėjo variklinių transporto priemonių gamyba. 2009 m., palyginti su 2008 m., Belgijoje buvo užregistruotas 23,8 proc. variklinių transporto priemonių surinkimo sumažėjimas ir 34,8 proc. keleivinių transporto priemonių gamybos sumažėjimas.

Turėčiau pabrėžti svarbų vaidmenį, kurį atlieka EGF grąžinant iš darbo atleistus darbuotojus į darbo rinką. Raginu atlikti ilgalaikės šių darbuotojų integracijos į darbo rinką, kaip tiesioginio iš EGF finansuojamų priemonių rezultato, vertinimą. EGF lėšomis turėtų teisingai naudotis visos valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Labai didelė Europos Parlamento dauguma patvirtino B. Materos pranešimą, kuriame raginama 9,5 mln. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skirti įmonei „General Motors (GM)“ ir „Opel“ gamyklai, esančiai Antverpene (Belgija) uždaryti. Balsavome prieš šį pranešimą, nes jame numatoma finansuoti 2 834 darbuotojų atleidimą iš įmonės, kuri 2010 m. vasarą gavo 5 mlrd. JAV dolerių paskolą iš JAV valdžios institucijų. Be to, dėl daugelio prekės ženklų įmonių pardavimo ji dar 2010 m. rudenį galėjo iš esmės pagerinti savo finansinę padėtį, o 2010 m. lapkričio mėn. – vėl patekti į vertybinių popierių biržos sąrašus. Valdžios institucijos, Europos, nacionalinės ar regioninės, pritardamos viešųjų finansų panaudojimui siekiant sušvelninti gamyklos, kuri be darbuotojų perleidimo darbo rinkai nepasiekia nieko, uždarymo poveikį, atsisako savo įgaliojimų. Šis sprendimas tuo labiau nepriimtinas atsižvelgiant į tai, kad jis priimtas tuo metu, kai Europos Sąjunga ir valstybės narės priima griežto taupymo ir biudžeto mažinimo priemones, kuriomis bus nulemtas ekonomikos nuosmukis, viešųjų paslaugų panaikinimas, nedarbas, neužtikrintumas dėl darbo, atlyginimų mažinimas ir socialinė nelygybė.

 
  
  

Pranešimas: Carlo Casini (A7-0197/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes nauja pasiūlymo dėl 51 straipsnio versija siekiama įgyvendinti tris svarbius tikslus: pirma, nuostatą padaryti suprantamesnę, kad būtų lengviau ją taikyti; antra, apibrėžti naujas procedūros taikymo sąlygas; trečia, paaiškinti procedūros tikslą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Mano kolegos M. Casini pranešime imamasi spręsti problemas, susijusias su Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsniu, ir įnešamas teigiamas indėlis jas sprendžiant. Visiškai pritariu C. Casini nuomonei, kad nepakanka kalbėti tik apie aiškinimą ir gaires, skirtas įgyvendinimui supaprastinti. Bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūros taikymo sąlygos – visų pirma kalbu apie svarstomo klausimo kriterijų „kompetencija ir didžiausia svarba“ – yra aiškios ir tinkamos iki šiol pasitaikantiems teisiniams neaiškumams pašalinti. Sveikinu su puikiai atliktu darbu ir tikiuosi, kad remiantis šiuo pranešimu galima palengvinti Parlamento darbą, plačiau taikant šią procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes svarstomame 51 straipsnio pakeitime ne tik numatomas naujoviškas įvairių komitetų bendradarbiavimo būdas, bet ir dėl jo tampa lengviau suprasti ir taikyti šį straipsnį. Jame išaiškinamos sąlygos, kurių turi būti laikomasi jį įgyvendinant, ir apibrėžiamas normatyvinis turinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šiame pranešime siūlomas 51 straipsnio pakeitimas, pasiūlytas Pirmininkų sueigoje iškėlus problemą, susijusią su Darbo tvarkos taisyklių trūkumais, susijusias su bendrais komitetų posėdžiais. Šiame pranešime pateikiamas pasiūlymas dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo, pagal kurį būtų atidžiau ir pagal griežtesnius kriterijus tikrinamos 51 straipsnio taikymo sąlygos, įskaitant tikrinamąsias Pirmininkų sueigos. Tuo, kad bendri posėdžiai gali vykti tik tada, kai svarstomas klausimas yra labai svarbus, užtikrinama, kad nebūtų per dažnai taikoma procedūra, kuri dėl savo pobūdžio yra išimtinė. Balsuoju už C. Casini pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes juo labai pagerinamas komitetų bendradarbiavimas ir vykdoma būtina Parlamento reforma. Šiame pranešime atsakoma į esminius klausimus apie komiteto kompetenciją tais atvejais, kai teisės aktų rinkinys yra ypač svarbus, nors jais turi būti tvirtai laikomasi ir lygybės bei bendradarbiavimo principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dabar Parlamento darbo tvarkos taisyklėse, kurios buvo iš dalies pakeistos 2009 m., numatyta nauja procedūra, taikoma bendriems Parlamento komitetų posėdžiams, kai klausimas aiškiai nepriskiriamas vieno komiteto kompetencijai. Nepaisant visiško šio naujo straipsnio integravimo, Konstitucinių reikalų komitetas buvo įpareigotas išaiškinti ir konsoliduoti šios nuostatos turinį, kad jis būtų lengviau suprantamas, ypač vykdant įprastą teisėkūros procedūrą. Akivaizdu, kad dalijant komitetų kompetenciją atsiranda tam tikros besidubliuojančios sritys, kurias sunku atskirti, todėl manau, kad šis išaiškinimas yra teigiamas žingsnis ir kad pasiūlyta nauja formuluote bus užtikrintas didesnis Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio taikymo nuoseklumas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimo projektas susijęs su Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio pakeitimais, pateiktais tiek sudarius darbo grupę, turinčią įsipareigoti persvarstyti Darbo tvarkos taisykles, tiek po Pirmininkų sueigos sprendimo. 2009 m. gegužės 6 d. Parlamentas pradėjo Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą ir į jų 51 straipsnį įtraukė naują bendrų komitetų posėdžių procedūrą, siekdamas supaprastinti procedūras, taikomas tvirtinant klausimus, nepriklausančius vieno komiteto kompetencijai, kad plenariniam posėdžiui būtų pateiktas tik vienas pranešimas, kuriame atsispindėtų visų susijusių komitetų pozicija. Komitetų pirmininkų sueigoje išnagrinėjus bendradarbiavimo pagal 51 straipsnį gaires, šios institucijos pirmininkas pateikė prašymą, jas apsvarstyti Konstitucinių reikalų komitetui. Šiame pasiūlyme išaiškinami susiję klausimai ir atkreipiamas dėmesys į jų patvirtinimą plenariniame posėdyje atsižvelgiant į galiojančias Darbo tvarkos taisykles. Todėl pritariu pranešėjo rekomendacijai „bendru komitetu“ laikyti „atsakingą komitetą“, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Per ankstesnę kadenciją Pirmininkų sueiga sudarė Parlamento reformos darbo grupę, kuri turėjo peržiūrėti Parlamento darbą ir pasiūlyti patobulinimų. Svarstydama komitetų bendradarbiavimui skirtą skyrių, darbo grupė pasiūlė ne tik sustiprinti susijusio komiteto poziciją, kai vykdoma darbo su susijusiais komitetais procedūra, bet ir plėtoti naują komitetų bendradarbiavimo formą, apibrėžtą remiantis 51 straipsniu. Šis pasiūlymas buvo pagrįstas tuo, kad konkrečiais atvejais, kai itin svarbus teisėkūros dokumentas aiškiai nepriklauso vieno komiteto kompetencijai, jis taip pat gali būti padalytas keliems komitetams. Ginčai dėl kompetencijos turi būti sprendžiami laikantis lygybės ir bendradarbiavimo principų. Tada atitinkamų komitetų nariai gali parengti bendrą deklaraciją dėl pateiktų teisės akto pasiūlymo pakeitimų. Paskui geriau subalansuotas pranešimas bus pateiktas plenariniam posėdžiui. Mano nuomone, norint palengvinti šios procedūros taikymą reikia daugiau nei paprasčiausio Darbo tvarkos taisyklių arba gairių išaiškinimo. Tai apima svarbų procedūrinį klausimą, dėl kurio sprendimas turi būti priimtas balsų dauguma plenariniame posėdyje. Mums reikia parengti suprantamesnes nuostatas, kurias būtų daugiau galimybių įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pasiūlymas grindžiamas samprotavimu, kad konkrečiais atvejais, kai ypač svarbi teisėkūros dokumentų byla aiškiai nepriskiriama tam tikro komiteto kompetencijai ir gali būti paskirstyta keliems komitetams, konfliktą dėl kompetencijos derėtų spręsti vadovaujantis lygybės ir bendradarbiavimo principais. Atitinkami komitetai rengia bendrus posėdžius, kad galėtų iš anksto pasikeisti argumentais ir išsiaiškinti susidarysiančias balsų daugumas bei mažumas. Po to suinteresuotų komitetų nariai kartu balsuoja dėl pateiktų teisėkūros pasiūlymo pakeitimų. Taigi plenariniame posėdyje pristatoma geriau suderinta bendra ataskaita. Todėl ir pritariau šiam pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Pritariame šiam Darbo tvarkos taisyklių pakeitimui, kuriame Pirmininkų sueigai leidžiama itin svarbaus teisėkūros klausimo atveju priimti sprendimą taikyti bendrų Parlamento komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą. Tačiau tai gali vykti tik tais atvejais, kai atsakomybės už klausimą negalima padalyti tarp kelių komitetų ir kai klausimas yra vienas iš itin svarbių klausimų. Šiuo pakeitimu turi būti iš tiesų siekiama pabrėžti išskirtinį šios procedūros pobūdį ir jis turi būti pagrindžiamas, inter alia, administracinio ir techninio darbo, kurio pagal ją reikia, apimtimi. Tikime, kad visa tai tikrai pradiniame etape padės atitinkamiems komitetams keistis argumentais ir kad itin svarbiais atvejais tai taip pat gali būti naudinga „rengiant pagrindą“ balsavimams per plenarinį posėdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Kiekvienu Darbo tvarkos taisyklių straipsniu turėtų būti siekiama trijų tikslų: nuostatą padaryti suprantamesnę, kad būtų lengviau ją taikyti; apibrėžti naujas procedūros taikymo sąlygas; apibrėžti procedūros taikymo sritį. Visiškai sutinku su pranešėju.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už C. Casini pranešimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio pakeitimą, nes šis pakeitimas yra darbo apibendrinant nuostatas, kuriomis išaiškinama sritis, kurioje galima taikyti 51 straipsnį, rezultatas. Naujame tekste supaprastinamas straipsnis, išbraukiant nuorodas į kitus straipsnius ir geriau reglamentuojant įprastą procedūrą, pagal kurią du komitetai gali susirinkti kartu bendrame posėdyje, kad galėtų apsvarstyti svarbius klausimus, atspindinčius bendrus interesus. Todėl pakeitimo tikslas – suteikti galimybę atitinkamiems komitetams keistis argumentais ir „parengti dirvą“ diskusijoms. Bendri komitetai per šią procedūrą tampa atsakingi, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Per ankstesnę kadenciją Pirmininkų sueiga sudarė Parlamento reformos darbo grupę, kuriai pavesta peržiūrėti Parlamento darbą ir pasiūlyti patobulinimų. Kaip šio proceso dalis, buvo sukurta ir pasinaudojant 51 straipsniu įgyvendinta nauja komitetų bendradarbiavimo forma. Buvo iškelta tam tikrų abejonių dėl šios naujos komitetų bendradarbiavimo formos įgyvendinimo, kurios buvo perduotos Konstitucinių reikalų komitetui. Konstitucinių reikalų komitetas mano, kad tai yra ne tik aiškinimo klausimas, bet ir svarbus procedūrinis klausimas, dėl kurio sprendimas turi būti priimtas daugumos balsavimu plenariniame posėdyje, taikomu su Darbo tvarkos taisyklėmis susijusiais atvejais, būtent daugumos Parlamento narių. Pritariu pateiktai versijai, kuria straipsnis padaromas aiškesnis, kad būtų galima lengviau juo naudotis, todėl balsavau už jo pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Šiuo atveju tikslas – suteikti galimybę atitinkamiems komitetams pradiniame etape keistis argumentais ir „paruošti dirvą“ plenariniam posėdžiui itin svarbiais atvejais. Pasitvirtina, kad 51 straipsnis yra nepakeičiamas, nes juo nuostata padaroma suprantamesnė, kad ją taikyti būtų lengviau, nustatomos naujos procedūros taikymo sąlygos ir apibrėžiama procedūros taikymo sritis. Siekiant šių tikslų, dvi sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai ir iškart suprantamai. Neturi būti dalijama atsakomybė už klausimą keliems komitetams ir galiausiai turi būti nustatytas straipsnio taikymo praktinis poveikis vykdomai teisėkūros procedūrai. Bendri komitetai per šią procedūrą tampa „atsakingu komitetu“, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklėse. Siekdamas, kad galėtų būti priimtas Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio pakeitimas dėl bendrų komitetų posėdžių procedūrų, balsuoju už svarstomą pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Už. Per ankstesnę kadenciją Pirmininkų sueiga sudarė Parlamento reformos darbo grupę, kuriai pavesta peržiūrėti Parlamento darbą ir pasiūlyti galimų patobulinimų. Svarstydama komitetų bendradarbiavimui skirtą skyrių, darbo grupė pasiūlė ne tik sustiprinti susijusio komiteto poziciją, kai vykdoma darbo su susijusiais komitetais procedūra, – Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis, buvęs 47 straipsnis, – bet ir plėtoti naują komitetų bendradarbiavimo formą, apibrėžtą naujajame 51 straipsnyje. Pasiūlymas grindžiamas samprotavimu, kad konkrečiais atvejais, „kai ypač svarbi teisėkūros dokumentų byla aiškiai nepriskiriama tam tikro komiteto kompetencijai ir gali būti paskirstyta keliems komitetams (…), konfliktą dėl kompetencijos derėtų spręsti vadovaujantis lygybės ir bendradarbiavimo principais. Atitinkami komitetai rengia bendrus posėdžius, kad (…) galėtų iš anksto pasikeisti argumentais ir išsiaiškinti susidarysiančias balsų daugumas bei mažumas. Paskui suinteresuotų komitetų nariai kartu balsuoja dėl pateiktų teisės akto pasiūlymo pakeitimų. Taigi plenariniame posėdyje pristatoma geriau suderinta bendra ataskaita (…).“

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šiame pranešime pritariama pasiūlymui iš dalies pakeisti Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, susijusį su bendrų komitetų posėdžių procedūra. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į procedūros klausimo svarbą, straipsnio teksto prieštaravimų negalima panaikinti tik aiškinimu.

Naujose formuluotėse aiškiai ir iškart suprantamai išdėstytos bendrų posėdžių sąlygos, todėl nebereikia nurodyti kitų nuostatų. Be to, šių sąlygų nustatymo iš naujo veiksmas pagrindžiamas administracinio ir techninio darbo, kurio reikia pagal šią procedūrą, apimtimi. Galiausiai bendrai pripažintas bendrų posėdžių tikslas – iš anksto apsikeisti argumentais ir nuomonėmis siekiant „paruošti dirvą“, kai svarstomas klausimas yra itin svarbus, – pasiekiamas tik tada, jei komitetai lieka bendrai atsakingi visuose procedūros etapuose iki pat teisės akto priėmimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Siūloma Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio versija yra bandymas būsimam kelių Parlamento komitetų bendradarbiavimui nustatyti bendrą teisinį pagrindą. Pasiūlymas grindžiamas lygybės ir bendradarbiavimo principu. Balsavau už.

 
  
  

Pranešimas: Enrico Speroni (A7-0242/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už dėl skaidrumo ir dėl to, kad būtų veikiama be kliūčių, atsirandančių dėl teisinės sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Pranešimas ir Teisės reikalų komiteto darbas gana aiškiai parodo, jog nėra pagrindo manyti, kad Rumunijos valdžios institucijos veikia prieš A. Severiną persekiojimo tikslais; nepaisant to, kad dėl fiktyvios lobistinės agentūros padėties gali kilti abejonių dėl informacijos ekonominės veiklos vykdytojų elgesio tinkamumo, reikia konstatuoti, jog neatrodo, kad svarstomas klausimas priskirtinas atvejų, kuriais imunitetas teisėtai gali turėti reikšmės, kategorijai. Balsuoju už prašymą atšaukti imunitetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Europos Parlamentas balsavo už Parlamento nario iš Rumunijos A. Severino imuniteto atšaukimą ir ne be pagrindo. Iš tiesų po kovo mėn. Sunday Times paskelbtų straipsnių jam pateikus įtarimus dėl korupcijos (prisiminkite Parlamentą sukrėtusį korupcijos skandalą), Rumunijos nacionalinis kovos su korupcija departamentas pradėjo teismo procesą prieš A. Severiną remdamasis tuo, kad jis buvo įtariamas priėmęs 100 000 EUR mokėjimą iš Sunday Times įsteigtos vadinamosios konsultacinės įmonės atstovų už pritarimą direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų pakeitimo projektui. Žiūrėkite šią vietą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime kalbama apie prašymą 2011 m. kovo 24 d. Rumunijos nacionaliniam kovos su korupcija departamentui pradėjus teismo procesą atšaukti Parlamento nario iš Rumunijos A. Severino imunitetą. Ši byla grindžiama informacija, kad A. Severin tariamai gavo 100 000 EUR mokėjimą iš konsultacinės įmonės „Taylor Jones Public Affairs“ už pritarimą Direktyvos 94/19/EB dėl kompensacijų išmokėjimo indėlininkams terminų banko bankroto atveju pakeitimui. Ši įmonė jam taip pat pažadėjo apmokamas Tarptautinės patariamosios valdybos nario pareigas. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Jungtinės Karalystės laikraščio The Sunday Times įsteigta fiktyvi įmonė, kurios elgesys yra smerktinas. Tačiau, nors A. Severin įrodinėja, kad visa tai nutiko su fiktyvia įmone, kuri jį apgavo, kad jokių pinigų nebuvo perduota ir kad joks teisės aktas nebuvo pakeistas, pagal Rumunijos įstatymus už tokį elgesį griežtai baudžiama. Atsižvelgdamas į tai ir į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją, kurioje rekomenduojama atšaukti mūsų Parlamento nario A. Severino imunitetą, balsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Paaiškėjus Europos Parlamento korupcijos skandalui, į kurį buvo įsivėlęs buvęs Rumunijos ministro pirmininko pavaduotojas A. Severin, jo gimtojoje šalyje buvo sustabdyta jo narystė socialdemokratų partijoje. Jis taip pat buvo pašalintas iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, tačiau lieka Parlamento nariu. Kaip ir dviem kitiems šio Parlamento nariams, jam tariamai sutikus pritarti teisės akto pakeitimui už pinigus gresia kaltinimai korupcija. Nepaisant to, jis pats tvirtina, kad visi kaltinimai yra sufabrikuoti. Aš laikausi nuomonės, kad mano kolegos elgesys yra apgailėtinas ir kad bet kuriuo atveju – ar net esant požymių – korupcija visiškai nepriimtina. Mums reikia teisinių priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią panašiems atvejams, todėl tvirtai tikiu, kad jei kas nors įsipareigoja padaryti panašų pažeidimą, jis turėtų atsakyti už savo elgesį. Taip pat manau, kad tokiais atvejais būtų teisinga ir derėtų atsisakyti savo Parlamento nario pareigų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Apsvarstęs priežastis panaikinti nario imunitetą ar jo nepanaikinti, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui panaikinti Adriano Severino, kaip Parlamento nario, imunitetą, tačiau svarstymo metu iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys turėtų būti apsaugotas nuo sulaikymo ar arešto ar bet kokių kitų priemonių, trukdančių Parlamento nariui atlikti pagal mandatą priderančias pareigas. Pritariu tokiam Teisės reikalų komiteto rekomenduojamam pasirinkimui. Tačiau iš esmės esu prieš imuniteto panaikinimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Parlamento buvo paprašyta atšaukti mūsų kolegos Parlamento nario A. Severino imunitetą dėl baudžiamosios bylos, kurioje jis kaltinamas šmeižtu pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą. Nėra jokių požymių, kad ši byla galėtų būti Rumunijos teisinių institucijų fumus persecutionis atvejis; t. y. nėra pakankamai rimto ir konkretaus pagrindo įtarti, kad ieškinys buvo pateiktas siekiant pakenkti Parlamento nario politinei reputacijai. Apsvarstęs faktines ir teisines priežastis panaikinti nario imunitetą ar jo nepanaikinti, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja Parlamentui panaikinti Adriano Severino, kaip Parlamento nario, imunitetą, tačiau taip pat mano, kad svarstymo metu iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys turėtų būti apsaugotas nuo sulaikymo ar arešto arba bet kokių kitų priemonių, trukdančių Parlamento nariui atlikti pagal mandatą priderančias pareigas. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Už. 2011 m. balandžio 6 d. plenariniame posėdyje Pirmininkas, remdamasis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi, paskelbė, kad 2011 m. balandžio 5 d. gavo Nacionalinio kovos su korupcija departamento (Prokuratūros prie Rumunijos aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo) laišką, kuriame prašoma panaikinti Parlamento nario Adriano Severino imunitetą. Vadovaudamasis 6 straipsnio 2 dalimi Pirmininkas prašymą perdavė atsakingam komitetui. Remdamasis keliomis pastabomis ir vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalimi, apsvarstęs priežastis panaikinti Parlamento nario imunitetą ar jo nepanaikinti, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui panaikinti Adriano Severino, kaip Parlamento nario, imunitetą, tačiau svarstymo metu iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys turėtų būti apsaugotas nuo sulaikymo ar arešto ar bet kokių kitų priemonių, trukdančių Parlamento nariui atlikti pagal mandatą priderančias pareigas.

 
  
  

Rekomendacija: Alain Cadec (A7-0192/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, atsižvelgdamas į tai, kad dabartinis Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės susitarimas galioja nuo 2006 m. ir kad 2011 m. sausio 17 d. baigė galioti šio susitarimo protokolas.

Naujasis 2011–2014 m. laikotarpio protokolas bus taikomas laikinai, tačiau manau, kad šiuo metu to turi pakakti. Šiame protokole numatyta, kad Europos Sąjunga per trejus metus Seišeliams išmokės 16,8 mln. EUR, iš jų 2,22 mln. EUR bus skirta Seišelių žuvininkystės politikai remti. Šios sumos pakankamos.

Taip pat palankiai vertinu tai, kad naujajame protokole yra sustabdymo nuostata, taikoma žmogaus teisių pažeidimo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Balsavau už šį susitarimą, nes jis padės visame pasaulyje skleisti tvarios žvejybos būdus. Juo taip pat užtikrinama visapusiška sugautos žuvies kiekio ir žvejybos būdų, taip pat iš jūros ištrauktų žuvų sąlygų ir jų atsekamumo maisto saugumo ir komerciniais tikslais kontrolė. Be to, Seišeliai gaus 16,8 mln. EUR sumą, kuria bus remiamas ir modernizuojamas šio archipelago žuvininkystės sektorius ir skatinama vietos plėtra. Galiausiai šiuo susitarimu ketinama leisti šešiasdešimčiai šiame rajone žvejojančių Europos tunų žvejybos laivų – 48 tunų žvejybos seineriams ir 12 ūdomis žvejojančių laivų – sužvejoti iki 56 000 tonų per metus. Dėl šio susitarimo taip pat galėsime užmiršti šiame Parlamente girdimą demagogiją kalbant apie trečiosiose šalyse žvejojančius Europos laivus. Mūsų laivai Seišeliuose verčiasi reglamentuota veikla, kuri yra griežtai kontroliuojama ir kurią vykdant visapusiškai tausojama aplinka. Jie neeikvoja išteklių ir remia vietos plėtrą. Būtent tokiais susitarimais užtikrinamas šių principų laikymasis. Galiausiai dėl piratų grėsmės per pastaruosius metus 25 proc. sumažėjo šiuose žvejybos plotuose sugaunamų žuvų kiekis, todėl reikia toliau stiprinti būtinas priemones, kad laivai galėtų žvejoti tinkamomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) A. Cadeco pranešimas susijęs su protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymu. Pritariau šiam pranešimui, nes iš susitarimo vertinimo matyti, kad jis padeda užtikrinti ES laivų buvimą regione, taip pat padeda kurti darbo vietas šioje vietovėje; viena iš priežasčių, kodėl norėjau pritarti šiam susitarimui, yra ta, kad juo gerokai prisidedama prie Europos konservuotų tunų rinkos stabilizavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį dokumentą. Ankstesnis Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas, kurio galiojimas baigėsi 2011 m. sausio mėn. ir kurio galiojimą Komisija pratęsė trejų metų laikotarpiui, buvo naudingas abiem šalims atitinkamų jų interesų tunų žvejybos sektoriuje aspektu. Tiesą sakant, dėl tokio susitarimo buvo sukurta 230 darbo laivuose vietų Seišelių gyventojams, 2 900 su šiuo sektoriumi susijusių sričių darbo vietų Seišeliuose ir 760 darbo vietų Europoje. Pasirodo, kad šio susitarimo, padedančio stabilizuoti Europos tunų konservų rinką, pratęsimas yra naudingas, nes juo užtikrinamas 60 Europos tunų žvejybos laivyno laivų buvimas regione ir kartu galimybė kurti naujas darbo vietas. Be to, pasirodo, kad susitarimas yra veiksmingas, nes juo Seišelių Respublikai buvo suteiktos priemonės, kurių reikia norint plėtoti atsakingą žvejybą bei didinti žuvų išteklių valdymą ir žvejybos plotų kontrolės pajėgumą. Todėl manau, kad teisinga toliau žengti šio Europos ekonomikai itin svarbaus sektoriaus partnerystės susitarimų keliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas, dėl kurio trejų metų laikotarpiui susitarė ES ir Seišelių Respublika, bus naudingas abiem šalims. Protokolas padės stabilizuoti Europos konservų gamybos rinką, taip pat juo bus paskatinta tausios žvejybos Seišeliuose politika. Šis susitarimas reiškia, kad bus sukurta 2 900 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų Seišeliuose ir 760 darbo vietų Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu ES ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimą, nes jis atitinka ir ES, ir Seišelių žuvininkystės interesus. Dėl šio susitarimo buvo sukurta 230 darbo laivuose vietų Seišelių gyventojams, 2 900 darbo vietų Seišeliuose ir 760 darbo vietų įvairiose šio Europos sektoriaus srityse. Juo taip pat bus sudarytos sąlygos Seišeliams kurti priemones, skirtas atsakingai žvejybai plėtoti. Naujuoju protokolu bus sustiprintas dviejų šalių bendradarbiavimas ir remiama partnerystės sistema, kurioje bus galima plėtoti tausią žuvininkystės politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytų žvejybos galimybių ir finansinio įnašo, nes jame numatytas laikinas naujojo protokolo taikymas, dėl kurio Europos laivų veikla nebus sustabdyta. Pritariu tam, kad naujajame protokole yra sustabdymo nuostata, taikoma žmogaus teisių pažeidimų atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Sudarant arba iš dalies keičiant žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus vienas pagrindinių Europos Sąjungos rūpesčių yra tausus žvejybos išteklių naudojimas, taip pat poveikis, kuri ši veikla turės vietos plėtrai. Jeigu šiuos išteklius naudosime netausodami, greitai priartėsime prie žuvų rūšių išnykimo ribos ir skatinsime vis didesnę jūrų taršą. Naujuoju protokolu numatoma daugiau žvejybos galimybių Europos laivynams, taip pat dėl jo sukurta darbo vietų ir Seišeliuose, ir Europoje. Tikiuosi, kad piratavimo atvejai, kurių pasitaikė šiame regione, neigiamai nepaveiks šios veiklos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) A. Cadeco pranešime mums pristatomas pasiūlymas dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir atitinkamas finansinis įnašas, sudarymo projekto. 1987 m. Europos Sąjunga ir Seišelių Respublika pasirašė dvišalį žvejybos susitarimą. Protokolas galiojo nuo 2006 m., kol 2011 m. sausio 17 d. baigėsi jo galiojimas. Komisija, suprasdama šios partnerystės atnaujinimo svarbą ir remdamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais, su Seišelių vyriausybe susitarė dėl naujos partnerystės sistemos, grindžiamos tausios žvejybos politikos plėtojimu. Atsižvelgdamas į tai, kad Seišelių ekonominė veikla yra žvejyba ir turizmas ir kad šis susitarimas naudingas ir ES, ir Seišelių Respublikai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad sukuriama 3 000 darbo vietų Seišeliuose ir 760 Europoje ir kad kontroliuojamas sugaunamų žuvų kiekis vykdant daugiametę sektoriaus programą, kurioje numatytas mokslinis bendradarbiavimas ir atsakingos bei tausios žvejybos skatinimas, balsuoju už šį pasiūlymą dėl rekomendacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo žuvininkystės sektoriaus protokolu Seišelių išskirtinėje ekonominėje zonoje užtikrinamos žvejybos galimybės įvairiems valstybių narių laivynams. Jiems priskiriami penki Portugalijos dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai.

Šio protokolo atnaujinimu siekiama remti valstybių narių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynų, nuo žuvininkystės sektoriaus krizės pastaraisiais metais labai nukentėjusios laivynų dalies, tvarumą. Toks yra tikslas ir interesas, kuriems, žinoma, pritariame. Tačiau negalime nenurodyti tam tikrų likusių abejonių – išplaukiančių iš kitų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų – dėl nustatytų bendradarbiavimo tikslų šios trečiosios šalies sektoriaus tvarios plėtros ir jos žvejybos veiklos tvarumo bei kontrolės srityje veiksmingumo. Tokie yra klausimai, kuriuos ateityje bus svarbu išsiaiškinti.

Pažymime tai, kad žvejybos galimybės buvo perpus sumažintos ir kad licencijų tunų žvejybos seineriams kaina buvo padidinta iki 40 000 EUR, nors buvo padidintas sutartyje numatytas šių laivų skaičius.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo žuvininkystės sektoriaus protokolu Seišelių išskirtinėje ekonominėje zonoje užtikrinamos žvejybos galimybės įvairiems valstybių narių laivynams, įskaitant Portugalijos paviršinėmis ūdomis žvejojančius laivus.

Pritariame šio žuvininkystės sektoriaus protokolo atnaujinimui, kuris svarbus siekiant užtikrinti valstybių narių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynų, nuo žuvininkystės sektoriaus krizės pastaraisiais metais labai nukentėjusios laivynų dalies, išlikimą. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, kad šio susitarimo galiojimo terminas yra treji metai ir kad dėl to žvejybos galimybės buvo perpus sumažintos, esame susirūpinę, kad licencijų tunų žvejybos seineriams kaina buvo padidinta iki 40 000 EUR, nors buvo padidintas sutartyje numatytas šių laivų skaičius.

Taip pat pritariame pranešėjo susirūpinimui dėl vis labiau žvejybai kenkiančio piratavimo Indijos vandenyne. Dėl šios priežasties susitarime numatyta galimybė mokėti pro rata temporis siekiant kompensuoti laivų savininkų patirtus nuostolius, jeigu jie pajustų, kad jų saugumui kyla didelė grėsmė, ir būtų priversti palikti Indijos vandenyną.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Dvišalis ES ir Seišelių žuvininkystės sektoriaus susitarimas buvo pasirašytas 1987 m., o nuo 2006 m. žuvininkystės sektoriuje galiojo partnerystės susitarimas. Seišelių ekonomika daugiausia grindžiama turizmu ir žuvininkyste, o žvejybos pramonė, kurios pagrindinė veikla yra konservavimas, sudaro 15 proc. BVP ir joje dirba 17 proc. darbingų vietos gyventojų. Remdamasi Tarybos įgaliojimu, Komisija Europos Sąjungos vardu derėjosi su Seišelių Respublika dėl ES ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo. Šis susitarimas naudingas ir ES, ir Seišeliams, nes dėl jo su žvejybos sektoriumi susijusiose srityse sukuriama 2 900 darbo vietų Seišeliuose ir 760 – Europoje. Pagal susitarimą buvo pasiekta kokybinė pažanga pagal sektoriaus programą, kuria siekiama remti atsakingą žvejybą ir tausią žvejybą Seišelių vandenyse, taip pat į protokolą buvo įtraukta sustabdymo nuostata, dėl kurios susitarimo galiojimą galima sustabdyti, jeigu viena iš šalių nustato žmogaus teisių pažeidimą. Susitarimu labai prisidedama prie Europos rinkos stabilizavimo ir tausios žvejybos valdymo politikos plėtojimo bei atsakingo žuvų išteklių naudojimo Seišelių žvejybos zonoje. Todėl dera pritarti ES ir Seišelių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo naujojo protokolo projektui.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes buvo siūloma pritarti protokolo, kuris baigė galioti 2011 m. sausio 27 d., atnaujinimui. Taip pat iš šio susitarimo ex-post vertinimo matyti, kad jis svarbus, nes padeda užtikrinti ES laivų buvimą regione, sudarant galimybes ten kurti darbo vietas. Protokolo taikymas pasirodė esąs veiksmingas, kadangi Seišeliams sudarytos galimybės plėtoti atsakingą žvejybą. Dėl gerų seinerių veiklos rezultatų susitarimas pasirodė esąs veiksmingas, kadangi buvo užtikrinta, kad galimybių žvejoti, dėl kurių buvo deramasi, kaina liko ekonomiškai naudinga. Seinerių vykdoma žvejyba nekelia grėsmės naudojamų išteklių biologiniam tvarumui. Susitarimas labai prisideda prie Europos tunų konservų rinkos stabilizavimo. Seišelių žvejybos sektoriaus vystymasis labai priklauso nuo šio susitarimo. Įgyvendinus finansinę sektoriaus paramą Seišeliai padidino savo išteklių valdymo ir žvejybos plotų kontrolės pajėgumus. O taip pat naujasis protokolas atitinka žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo tikslus – sustiprinti dviejų šalių bendradarbiavimą ir skatinti partnerystės ryšius ir taip plėtoti tausios žvejybos politiką ir atsakingai naudoti žuvininkystės išteklius Seišelių žvejybos zonoje. Dėl visų šių priežasčių manau, kad šis siūlomas naujas ES ir Seišelių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolas yra iš esmės naudingas abiem šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šiandienos balsavime patvirtinome Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto. 1987 m. Europos Sąjunga ir Seišeliai pasirašė dvišalį žvejybos susitarimą, o 2006 m. įsigaliojo partnerystės susitarimas. Kaip visi žinome, iš esmės Seišelių ekonomika grindžiama turizmu ir žuvininkyste; tiesą sakant, žvejybos pramonė sudaro 15 proc. BVP ir joje dirba 17 proc. darbingų gyventojų. Manau, kad Europos Komisijos, leidusios pratęsti partnerystės susitarimo protokolo galiojimą, surengtose derybose buvo parengtas dokumento, kuris yra abipusiai naudingas dėl to, kad juo sustiprinamas ES ir Seišelių bendradarbiavimas ir skatinama partnerystė, pagal kurią Seišeliuose plėtojama tausios žvejybos politika ir atsakingas žuvininkystės išteklių naudojimas Seišelių žvejybos zonoje, projektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Naujas Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės susitarimas galios trejus metus ir juo bus sudarytos palankesnės sąlygos kurti darbo vietas, tausiai naudoti jūrų išteklius ir atsakingai žvejoti, remiantis įvairių šioje zonoje žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu. Kartu juo bus skatinamas politinis dialogas apie būtinas reformas, kuriomis būtų siekiama stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą remiant partnerystės sistemą, pagal kurią būtų galima plėtoti tausią žvejybos politiką ir atsakingai naudoti žuvininkystės išteklius Seišelių žvejybos zonoje.

Vis dėlto žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimai neturėtų būti vien teisinė priemonė, kuria Europos laivams suteikiama prieiga prie trečiųjų šalių žuvininkystės išteklių; jie taip pat turėtų būti priemonė, skirta skatinti tausiai naudoti jūros išteklius. Manome, kad itin svarbu padaryti skaidresnes procedūras, taikomas bendram sugautų kiekiui nustatyti, ir užtikrinti visų mechanizmų patikimumą dėl korupcijos problemų, griežtinant vietos valdžios atskaitomybę. Europos Sąjungai turi būti teikiamos reguliarios susitarimo įgyvendinimo ataskaitos siekiant supaprastinti stebėseną, skatinti skaidrumą ir vystymosi politikos nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Europos laivų veikla Seišeliuose reglamentuojama protokolu, kuris apima laikotarpį nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2011 m. sausio 17 d. Seišeliams priklauso 1 374 000 km² išskirtinė ekonominė zona ir 453 km² sausumos teritorijos. Šioje 115 salų turinčioje valstybėje gyvena apie 80 000 gyventojų, 88 proc. jų gyvena Mahė saloje, kurios sostinėje Viktorijoje yra pagrindinis šalies uostas. Pagrindiniai Seišelių ekonomikos sektoriai yra turizmas ir žvejyba. Žuvininkystės pramonė, kurios pagrindinė veikla yra konservavimas, sudaro 15 proc. BVP ir joje dirba 17 proc. darbingų vietos gyventojų. Iš šio susitarimo vertinimo matyti, kad jis svarbus, nes padeda užtikrinti ES laivų buvimą regione, sudarius galimybes ten kurti darbo vietas. Protokolo taikymas pasirodė esąs veiksmingas, kadangi Seišeliams sudarytos galimybės plėtoti atsakingą žvejybą. Susitarimu labai prisidedama prie Europos tunų konservų rinkos stabilizavimo. Naujasis protokolas galios nuo 2011 iki 2014 m. ir atitiks žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo tikslus sustiprinti Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės susitarimas žuvininkystės sektoriuje yra naudingas abiem šalims. Visų pirma ES laivai gali plaukioti Seišelių vandenyse ir verstis žvejyba. Šie laivai sukuria daug naujų darbo vietų Seišelių jūreiviams. Susitarimas stiprina šalių bendradarbiavimą ir skatina partnerystės ryšius, mokslinį bendradarbiavimą atsakingos žvejybos ir tausios žuvininkystės srityse. Be to, Seišelių žvejybos sektoriui sukuriamos palankios vystymosi sąlygos, vykdant atsakingą žvejybą, efektyviai kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, visapusiškai panaudojant savo laivų kontrolės sistemą. Pažymėtina, kad atnaujinto susitarimo nuostatos turės teigiamos įtakos Europos tunų konservų rinkai ir neabejotinai prisidės prie jos stabilizavimo, skatins apsaugos priemonių laikymąsi tolimosiose jūrose ir sudarys sąlygas užkirsti kelią neteisėtai žvejojančių laivų veiklai. Sveikintina, kad pavyko pasiekti kompromisą tarp abiejų šalių ir į protokolą dėl susitarimo atnaujinimo yra įtraukta sustabdymo išlyga dėl žmogaus teisių pažeidimų, TDO principų nesilaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piratavimas vis dar kelia ypatingą grėsmę laivų saugumui Indijos vandenyne. Dėl to abi šalys turi imtis būtinų priemonių ir veiksmų, kad būtų užkirstas kelias šios nelegalios veiklos masto augimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šių metų sausio 17 d. baigė galioti protokolas, kuriuo reglamentuojama žvejyba ir atitinkama ekonominė ES ir Seišelių partnerystė. Siekdama, kad Europos laivams būtų leista toliau žvejoti Indijos vandenyne esančioje Seišelių žvejybos zonoje, ES susitarė pratęsti žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo galiojimą. Taigi, balsavau už Tarybos rekomendacijas dėl naujo partnerystės susitarimo su Seišeliais sudarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. Remdamasi atitinkamu Tarybos įgaliojimu, Komisija Europos Sąjungos vardu derėjosi su Seišelių Respublika dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo. Pasibaigus deryboms naujasis protokolas buvo parafuotas 2010 m. birželio 3 d., o 2010 m. spalio 29 d. pasikeitus raštais jis buvo iš dalies pakeistas. Jis galios trejus metus nuo Tarybos sprendimo dėl protokolo pasirašymo ir laikino taikymo priėmimo dienos ir 2011 m. sausio 17 d. pasibaigus dabartinio protokolo galiojimo laikotarpiui.

Šis susitarimas abipusiai naudingas tiek ES, tiek Seišeliams: viena vertus, juo labai prisidedama prie Europos tunų konservų rinkos stabilizavimo išduodant tunų žvejybos licencijas ir taip skatinama Europoje sukurti 760 darbo vietų; kita vertus, įgyvendindami finansinę sektoriaus paramą Seišeliai didina savo išteklių valdymo ir žvejybos plotų kontrolės pajėgumą.

Manau, kad šis dokumentas atitinka abiejų šalių interesus, todėl rekomenduoju jį patvirtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Naujojo ES ir Seišelių partnerystės susitarimo protokolo sudarymas yra svarbus ekonomikai ir Europos žvejybos laivyno plėtojimui. Naujasis protokolas atitinka žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo tikslus sustiprinti ES ir Seišelių bendradarbiavimą bei skatinti partnerystės ryšius ir taip padėti abiejų šalių interesais plėtoti tausios žvejybos politiką ir atsakingai naudoti žuvininkystės išteklius Seišelių žvejybos zonoje. Naujajame protokole numatyta finansinė parama trejų metų laikotarpiui ir metinių leidimų žvejoti Seišelių vandenyse išdavimas 48 seineriams ir 12 ūdomis žvejojančių laivų. Šias galimybes būtų galima padidinti. Naujasis protokolas apima 3 metų laikotarpį, prasidedantį tada, kai Taryba priima sprendimą dėl protokolo pasirašymo ir laikino taikymo ir kai 2011 m. sausio 17 d. pasibaigia dabartinio protokolo galiojimo laikotarpis. Dėl šių priežasčių ir siekdamas, kad būtų galima sustiprinti ES ir Seišelių Respublikos bendradarbiavimą dėl plėtros, atsakingo išteklių naudojimo ir atsakingos žvejybos, taip išreiškiu savo balsavimą už.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Prieš. Remdamasi atitinkamu Tarybos įgaliojimu, Komisija Europos Sąjungos vardu derėjosi su Seišelių Respublika dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolo atnaujinimo. Pasibaigus šioms deryboms naujasis protokolas buvo parafuotas 2010 m. birželio 3 d., o 2010 m. spalio 29 d. pasikeitus raštais jis bus iš dalies pakeistas. Jis galios trejus metus nuo tos dienos, kai Taryba priima sprendimą dėl protokolo pasirašymo ir laikino taikymo ir kai 2011 m. sausio 17 d. pasibaigia dabartinio protokolo galiojimo laikotarpis. Naujasis protokolas laikinai taikomas nuo 2011 m. sausio 17 d., kad nebūtų nutraukta ES laivų veikla. Mūsų frakcija mano, kad tokiu susitarimu kenkiama trečiųjų šalių žuvų ištekliams ir socialinės struktūros kūrimui, dėl kurio jos tampa pernelyg priklausomos nuo ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Manau, kad šis partnerystės susitarimas yra abipusiai naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek Seišelių žuvininkystei. Dėl senojo susitarimo jau buvo sukurta darbo vietų tiek Seišelių gyventojams, tiek Europoje, kurioje jis paskatino sukurti darbo vietų su šiuo sektoriumi susijusiose srityse. Be to, į šį susitarimą įtraukta sustabdymo nuostata tam atvejui, jeigu viena iš šalių nustatytų žmogaus teisių pažeidimą. Dar reikia labai daug nuveikti, visų pirma piratavimo Indijos vandenyne reiškinio, kuris pirmiausia vis labiau kenkia tunų žvejybai, klausimu. Tačiau šiandieniniu pasirinkimu sustiprinamas dviejų šalių bendradarbiavimas ir remiama partnerystė, kuri gali padėti plėtoti tausią žvejybą ir subalansuotą Seišelių išteklių naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Michèle Striffler (PPE), raštu. (FR) Kaip Žuvininkystės komiteto nuomonės referentė, balsavau už A. Cadeco pranešimą, į kurį įtrauktos mano išvados. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimai neturėtų būti vien teisinė priemonė, kuria Europos laivams suteikiama prieiga prie trečiųjų šalių žuvininkystės išteklių. Jie taip pat turėtų padėti skatinti tausiai naudoti jūros išteklius. Europos mokesčių mokėtojų mokamos sumos turėtų būti išskirtinai naudojamos vystymosi tikslams, t. y. panaudojamos žvejų bendruomenių labui siekiant gerinti jų gyvenimo sąlygas, užtikrinti mokymo programas, saugą jūroje ir vietoje kurti naujas darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Balsavau už susitarimo patvirtinimą, nes jis atitinka abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus interesus. Seišelių žvejybos institucijos, turinčios veiksmingą laivų kontrolės sistemą, veikla yra labai svarbi šiam bendradarbiavimui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į neteisėto, nedeklaruojamo ir nereglamentuojamo laimikio problemą, su kuria susiduria Seišelių valdžios institucijos. Susitarime reglamentuojama daug klausimų, įskaitant stebėtojų dalyvavimą vykstant žvejybai. Europos laivai, turintys teisę žvejoti Seišelių vandenyse, į laivą priims Seišelių valdžios institucijų paskirtus stebėtojus ir kiekvienas tunų žvejybos seineris, laivo savininkui pritarus, į laivą priims ne mažiau kaip du Seišelių jūreivius iš kompetentingos Seišelių valdžios institucijos pateikto pavardžių sąrašo.

Susitarime rūpinamasi ne vien pragmatiškais reikalais, bet ir daugiamete sektoriaus programa, kurioje numatomas bendradarbiavimas atsakingos žvejybos, tausios žuvininkystės ir bendrų mokslinių tyrimų klausimais. Svarbiausias šio susitarimo rezultatas – buvo sukurta 230 darbo laivuose vietų Seišelių gyventojams, su sektoriumi susijusiose srityse – 2 900 darbo vietų Seišeliuose ir 760 darbo vietų Europoje, o tai neabejotinai padės pagerinti šio sektoriaus ekonominę padėtį.

 
  
  

Rekomendacija: Luis Manuel Capoulas Santos (A7-0194/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą atsižvelgdamas į tai, kad dabartinis Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas galiojo nuo 2006 m. ir kad 2011 m. gegužės 31 d. baigė galioti šio susitarimo protokolas. Šis naujas 2010 m. birželio 15 d. protokolas pasirašytas su San Tomė ir Prinsipe 2011–2014 m. laikotarpiui, todėl neabejotinai tikslinga ir būtina, kad Parlamentas jam pritartų.

Šiame protokole numatytas 682 500 EUR metinis Europos Sąjungos įnašas į San Tomė ir Prinsipę, iš jų 227 500 EUR bus skiriama San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės politikai remti, o šios sumos, mano manymu, turi pakakti. Taip pat palankiai vertinu tai, kad naujajame protokole yra sustabdymo nuostata, taikoma žmogaus teisių pažeidimo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Balsavau už šį susitarimą, nes juo įgyvendinamas ES žvejybos laivyno veiklos išsaugojimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis tikslas siekiant stiprinti tausią žvejybą, kartu atsižvelgiant į aplinkosaugos bei socialinius ir ekonominius aspektus. San Tomė ir Prinsipė kasmet gaus 682 500 EUR, iš jų 227 500 EUR bus skiriama jos žuvininkystės sektoriaus politikai remti. Šiuo susitarimu bus leista žvejoti 28 tunų seineriams ir 12 dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų. Noriu pabrėžti, kad nebuvo išnaudotos visos ankstesniame susitarime numatytos žvejybos galimybės ir kad šiame naujame protokole sumažintos ūdomis žvejojančių laivų sektoriaus žvejybos galimybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsuoju už šį Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto projekto. Šiuo projektu siekiama ES vaidmenį tunų žvejybos Atlanto vandenyne sektoriuje sustiprinti teisiškai reglamentuojant ES laivyno veiklą. Atsižvelgiant į tunų sektoriaus svarbą ES ir atskirai Italijai, svarbiausia sukurti ES laivyno veiklos Gvinėjos įlankoje sistemą. Remdamasi šiais argumentais nusprendžiau balsuoti už šį projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už L. M. Capoulas Santoso pateiktą pranešimą. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymu iš tiesų siekiama išsaugoti ir užtikrinti Europos žvejybos laivyno veiklą. Visų pirma šiuo partnerystės susitarimu prisidedama prie ES tunų žvejybos Atlanto vandenyne išlikimo, nustačius stabilią teisinę sistemą. Šiame susitarime, kuriam reikėtų pritarti, numatoma, kad laivuose, iš kurių 40 bus šioje geografinėje vietovėje, bent 20 proc. įgulos narių bus iš San Tomė ir Prinsipės ar kitų AKR šalių (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės), taip pat numatoma galimybė laive būti San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės ministerijos paskirtam stebėtojui. Taigi, šiomis partnerystės nuostatomis sudaromos sąlygos veikti kartu su vietos valdžios institucijomis kuriant svarbias darbo vietas; jomis taip pat leidžiama Europai būti kitose draudžiamose zonose ir taip sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti gerąją žvejybos praktiką ir suteikiama galimybė kontroliuoti laivų buvimą ir atitinkamų žuvų išteklių kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu ES ir San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo (FPA) protokolo atnaujinimą, nes jis atitinka ir ES, ir San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės interesus. San Tomė ir Prinsipės FPA galėtų padėti paremti ES tunų žvejybos sektoriaus Atlanto vandenyne gyvybingumą, nes ES laivams ir nuo jų priklausantiems sektoriams vidutinės trukmės laikotarpiu būtų suteiktas tvirtas teisinis pagrindas ir išliktų galimybė žvejoti Gvinėjos įlankos žvejybos zonose, dėl kurių sudaryti susitarimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Balsavome prieš žvejybos susitarimus dėl to, kad nėra nustatytos aukščiausios žvejybos kvotų ribos ir kad tyrimai rodo, jog pasaulio vandenynų žuvų ištekliai mažėja. Kai kuriose minimose šalyse plačiai paplitusi korupcija, dėl kurios iš pagal šiuos susitarimus gautų pinigų vietos gyventojai naudos negauna. Be to, dažnai nėra jų laikymosi tikrinimų.

Apibrėždama savo derybinę poziciją, Komisija rėmėsi ir išorės ekspertų atlikto dabartinių protokolų ex-post vertinimo rezultatais. Šie vertinimai buvo Komisijos įslaptinti, tačiau manome, kad Europos Parlamentui kuo greičiau turi būti suteikta galimybė su jais susipažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytų žvejybos galimybių ir finansinio įnašo, nes jame numatytas laikinas naujojo protokolo taikymas, dėl kurio Europos laivų veikla nebus sustabdyta. Pritariu tam, kad naujajame protokole yra sustabdymo nuostata, taikoma žmogaus teisių pažeidimo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tarybos sprendimo projektas susijęs su naujojo ES ir San Tomė ir Prinsipės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo (FPA) protokolo sudarymu. Naujasis protokolas laikomas naudingu abiem šalims, nes jis visų pirma gali padėti didinti Europos tunų sektoriaus stabilumą. Tikiuosi, kad San Tomė ir Prinsipės, su kuria Portugalija sieja bendra istorija ir kalba, žmonės gaus apčiuopiamos naudos dėl sąžiningo FPA taikymo ir kad jie galės įvairinti savo veiklą ir matyti realią pažangą bei plėtrą. Tikiuosi, kad jungtinis komitetas reguliariau rinksis, kad abi šalys galėtų tiesiogiai stebėti susitarimo taikymą. Galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją su jo atliktu darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) L. M. Capoulas Santoso pranešime mums pristatomas pasiūlymas dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime (FPA) numatytos žvejybos galimybės ir atitinkamas finansinis įnašas, sudarymo projekto. 2007 m. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 894/2007 dėl Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, prie kurio buvo pridėtas protokolas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir atitinkamas finansinis įnašas ir kurio galiojimas baigėsi 2010 m. gegužės 31 d., sudarymo. Suprasdama šio susitarimo atnaujinimo svarbą ir vadovaudamasi Tarybos jai suteiktais įgaliojimais Komisija derėjosi dėl naujojo protokolo, kuris buvo sudarytas 2010 m. liepos 15 d. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo sąlygas jis įsigalioja jį patvirtinus Parlamentui. Atsižvelgdamas į tai, kad šis protokolas atitinka abiejų šalių interesus ir kad juo skatinama atsakinga ir tausi žuvininkystė, balsuoju už šį pasiūlymą dėl rekomendacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo žuvininkystės sektoriaus protokolu prie San Tomė ir Prinsipės užtikrinamos žvejybos galimybės įvairiems valstybių narių laivynams iki 2014 m. gegužės 12 d. Pagal šį susitarimą Portugalija turi tris licencijas paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams, todėl turi mažiau laivų nei buvo numatyta ankstesniame susitarime.

Atsižvelgdami į dabartinę šio sektoriaus krizę manome, jog svarbu, kad savininkų mokėtini mokesčiai nebūtų keičiami, palyginti su ankstesniu susitarimu, ir kad jie turėtų likti 35 EUR, nepaisant to, kad gerokai padidėjo sugautų žuvų kiekis laivo tonai: 25 tonos tunų seineriams ir 10 tonų dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams. Tačiau remiantis vertinimais, atliktais galiojant ankstesniam susitarimui, vidutinis metinis sugautų žuvų kiekis tonomis buvo mažesnis nei orientacinis kiekis tonomis. Pagal šį vertinimą ir pastarųjų metų tendencijas, orientacinis kiekis tonomis sumažėjo. Taip pat buvo nustatyta, kad ūdomis žvejojantys laivai išnaudojo mažiau žvejybos galimybių, todėl dabartiniame pranešime šis segmentas buvo sumažintas. Kaip ir kitais atvejais, liko nuogąstavimų dėl vystomojo bendradarbiavimo tikslų veiksmingumo...

(Sutrumpinta pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo žuvininkystės sektoriaus protokolu prie San Tomė ir Prinsipės žvejybos galimybės įvairiems valstybių narių laivynams užtikrinamos iki 2014 m. gegužės 12 d. Pagal šį susitarimą Portugalija turi tris licencijas paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams, todėl turi mažiau laivų nei buvo numatyta ankstesniame susitarime.

Palankiai vertiname tai, kad savininkų mokėtini mokesčiai neturėtų būti keičiami, palyginti su ankstesniu susitarimu, ir kad jie turėtų likti 35 EUR, nepaisant to, kad gerokai padidėjo orientacinis sugautų žuvų kiekis. Tačiau remiantis vertinimais, atliktais galiojant ankstesniam susitarimui, vidutinis metinis sugautų žuvų kiekis tonomis buvo mažesnis nei orientacinis tonažas. Pagal šį vertinimą ir pastarųjų metų tendencijas, orientacinis kiekis tonomis sumažėjo. Taip pat buvo nustatyta, kad ūdomis žvejojantys laivai išnaudojo mažiau žvejybos galimybių, todėl dabartiniame pranešime šis segmentas buvo sumažintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir jų sudarymas atitinka bendrą tikslą toliau vykdyti ir išsaugoti ES laivyno, įskaitant tolimosios žvejybos laivyną, žvejybos veiklą. Tai taip pat atitinka tikslą plėtoti partnerystės ir bendradarbiavimo ryšius su trečiosiomis šalimis siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne ES priklausančiuose vandenyse, kartu atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus. Atsižvelgdama į tai, 2007 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė reglamentą dėl San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo. Žuvininkystės sektoriaus susitarimu su San Tomė ir Prinsipe ne tik tenkinami Europos laivyno poreikiai, bet ir padedama remti perspektyvų ES tunų žvejybos sektorių, veikiantį Atlanto vandenyne. San Tomė žuvininkystė daugiausia sutelkta į jūros pakrantės išteklius ir apie 15 proc. jos darbingų gyventojų pragyvenimas priklauso nuo žuvininkystės. Šis pasiūlymas iš esmės atitinka abiejų šalių interesus, todėl būtų tikslinga jį patvirtinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Atlikus ex-ante vertinimą buvo nustatyta, kad siekiant patenkinti Europos laivynų poreikius Žuvininkystės sektoriaus susitarimas su San Tomė ir Prinsipe galėtų prisidėti norint paremti ES tunų žvejybos sektoriaus Atlanto vandenyne gyvybingumą, nes ES laivams ir nuo jų priklausantiems sektoriams vidutinės trukmės laikotarpiu būtų suteiktas tvirtas pagrindas ir išliktų galimybė žvejoti Gvinėjos įlankos žvejybos rajonuose, dėl kurių sudaryti susitarimai. Ex-post vertinime nurodoma, kad padaryta esminė pažanga, susijusi su žuvininkystės kontrolės ir stebėsenos priemonėmis (imtasi pirmųjų veiksmų siekiant įdiegti satelitinės laivų kontrolės sistemą, parengtas naujasis teisinis pagrindas, padėsiantis sukurti laivų valdymo duomenų bazę), San Tomė ir Prinsipė aktyviau dalyvauja regioninių ar subregioninių organizacijų, pvz., Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) ir COREP komiteto (Gvinėjos įlankos regioninis žvejybos komitetas) veikloje ir yra labiau regima. Vertinime taip pat daroma išvada, kad daugiau kaip 50 proc. Sąjungos finansinio įnašo buvo panaudota San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės sektoriaus valdymo biudžetui, o tai atitinka įsipareigojimus, kuriuos pagal ankstesnį protokolą prisiėmė nacionalinės valdžios institucijos. Pritariau šiam dokumentui, kadangi iš pateiktų vertinimų matyti, kad šis pasiūlymas iš esmės atitinka abiejų šalių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Naujasis Europos Sąjungos ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus susitarimas galios trejus metus ir juo bus stiprinama tausi žvejyba ne Europos Sąjungos vandenyse ir kartu tinkamai atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir ekonominius veiksnius.

Pritariame netaikymo sąlygos, kuri išsamiau išaiškinama tiek sustabdymo, tiek finansinės kompensacijos mokėjimo peržiūros sąlygose, taip pat protokolo įgyvendinimo sustabdymo tam tikromis aplinkybėmis sąlygose, atnaujinimui.

Todėl manau, kad komitetas turėtų Europos Parlamentui pateikti jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos išvadas, taip pat protokole minimą žuvininkystės sektoriaus programą ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus. Prieš pradėdamas iš naujo derėtis dėl šio susitarimo komitetas taip pat turėtų Parlamentui ir Tarybai pateikti visiško įgyvendinimo ataskaitą ir sudaryti palankesnes sąlygas Parlamento atstovams dalyvauti savo posėdžiuose kaip stebėtojams. Galiausiai komitetas ir Taryba, atsižvelgdami į atitinkamus savo įgaliojimus, turėtų visuose etapuose informuoti Parlamentą apie procedūras, susijusias su šiuo protokolu, ir apie galutinį jo atnaujinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą – toliau vykdyti ir išsaugoti ES laivyno, įskaitant tolimosios žvejybos laivyną, žuvininkystės veiklą ir plėtoti partnerystės ir bendradarbiavimo ryšius siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne ES priklausančiuose vandenyse atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus. Atsižvelgdama į tai, 2007 m. liepos 23 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 894/2007 dėl San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo. Šiuo susitarimu, kuris taikomas ketverius metus ir atnaujinamas nebyliu sutikimu, nebent viena iš šalių jį nutrauktų, buvo panaikintas ir pakeistas pirmasis EB ir San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės susitarimas, sudarytas 1984 m. Naujasis protokolas pasirašytas 2011 m. gegužės 13 d., o Parlamentui ir Tarybai tą pačią dieną pateiktas prašymas dėl pritarimo. Visiškai sutinku su pranešėju.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Naujojo protokolo nauda abiem šalims yra neabejotina, siekiant stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje, kad žuvininkystė būtų vykdoma atsakingai ir tausiai. Visų pirma bus išplėstos žvejybos galimybės. ES laivams liks galimybė žvejoti Gvinėjos įlankos žvejybos rajonuose. Tai teigiamai paveiks ES tunų žvejybos sektoriaus Atlanto vandenyne gyvybingumą, konkurencingumo didinimą. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad žvejybos veikla atitiktų tuos pačius tvarumo kriterijus, kurie taikomi žvejybai ES vandenyse. Pažymėtina, kad San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių ir labiausiai įsiskolinusių šalių. Remiantis šio susitarimo nuostatomis didesnė finansinė parama bus skiriama šios šalies žuvininkystės sektoriaus politikai, kuri sudarys palankias sąlygas šios sektoriaus vystymuisi. Atsižvelgiant į itin sunkią šalies padėtį, šiuo susitarimu turime bent minimaliai prisidėti prie ekonominės šalies gerovės, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šiuo protokolu reglamentuojamas ES ir San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas, kuris baigė galioti 2010 m. gegužės 31 d. ir dėl kurio tą pačią dieną Taryba Europos Parlamentui pateikė prašymą dėl pritarimo. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų tikslas – išsaugoti ir užtikrinti ES žuvininkystės sektoriaus veiklą ir stiprinti ryšius su trečiosiomis šalimis siekiant stiprinti tausų ne Europos Sąjungos vandenų išteklių naudojimą. Balsavau už Tarybos rekomendaciją Parlamentui pritarti šio susitarimo sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą toliau vykdyti ir išsaugoti ES laivyno, įskaitant tolimosios žvejybos laivyną, žuvininkystės veiklą, todėl šio dokumento sudarymas yra itin svarbus siekiant bendros žuvininkystės politikos užsienio politikos tikslų.

Abiejų šalių interesais savo rekomendacijoje Parlamentas nurodė tam tikrus tobulintinus institucijų komunikavimo aspektus, būtent tai, kad Komisija turėtų perduoti Parlamentui susitarime numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat protokole minimą daugiametę sektoriaus programą ir metinių vertinimų rezultatus.

Parlamentas taip pat prašo visos ataskaitos apie susitarimo įgyvendinimą ir prašo jo narius informuoti vykstant būsimoms pakartotinėms deryboms dėl sutarties, kad jie galėtų turėti įtakos derybų procesui.

Balsuoju už šią rekomendaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Šiame pasiūlyme kalbama apie naujo ES ir San Tomė ir Prinsipės partnerystės susitarimo protokolo sudarymą. Šiuo atveju pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į esamą perviršį nustatyti ES laivynui siūlomas žvejybos galimybes ir nustatyti mokėtiną finansinio įnašo sumą, kuri turi būti mokama atskirai už žvejybos teises ir kaip parama sektoriui. Šiame regione bus leista žvejoti 28 gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems seineriams ir 12 paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų. Atsižvelgiant į išteklių būklės metinius vertinimus, šios žvejybos galimybės galės būti persvarstomos ir padidinamos ar sumažinamos, todėl atitinkamai bus persvarstoma ir finansinio įnašo suma. Kaip finansinis įnašas kasmet bus mokama 682 500 EUR suma. Jei ES laivyno sužvejotas bendras kiekis viršija 7 000 tonų per bet kuriuos metus, metinis finansinis įnašas yra didinamas 65 EUR už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Susitarimas galios trejus metus. Dėl šių priežasčių ir siekdamas stiprinti ES tunų sektoriaus tvarumą balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą toliau vykdyti ir išsaugoti ES laivyno, įskaitant tolimosios žvejybos laivyną, žuvininkystės veiklą ir plėtoti partnerystės ir bendradarbiavimo ryšius siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne ES priklausančiuose vandenyse atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus. Atsižvelgdama į tai, 2007 m. liepos 23 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 894/2007 dėl San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo (1). Šiuo susitarimu, kuris taikomas ketverius metus ir atnaujinamas nebyliu sutikimu, nebent viena iš šalių jį nutrauktų, buvo panaikintas ir pakeistas pirmasis EB ir San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės susitarimas, sudarytas 1984 m. Vis dėlto mūsų frakcija tradiciškai nepritarė tiek šios procedūros formai, tiek turiniui.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad ji atitinka svarbiausius abiejų šalių interesus. Partnerystės susitarimas tikrai galėtų padėti paremti ES tunų žvejybos laivyno Atlanto vandenyne gyvybingumą, nes nuo jo priklausantiems ES sektoriams vidutinės trukmės laikotarpiu būtų suteiktas tvirtas pagrindas ir išliktų galimybė žvejoti Gvinėjos įlankos žvejybos rajonuose, dėl kurių sudaryti susitarimai. Tačiau pageidautina, kad ateityje jungtinis komitetas rinktųsi dažniau ir kad Europos Parlamento atstovams būtų leidžiama dalyvauti šiuose susitikimuose kaip stebėtojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir jų sudarymas atitinka bendrą ES tikslą toliau vykdyti ir išsaugoti jos žvejybos laivyno veiklą. Balsuoju už ES ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo patvirtinimą, nes jis susijęs su partnerystės ir bendradarbiavimo ryšių su trečiąja šalimi plėtojimu siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne Europos Sąjungai priklausančiuose vandenyse, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus. Naujajame protokole numatomas finansinis įnašas už galimybę žvejoti San Tomė ir Prinsipės išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), atitinkantis žvejybos galimybes, vertas 2 047 500 EUR per trejus metus. Leidimai žvejoti bus išduoti 28 tunų žvejybos seineriams ir 12 dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų. Šias žvejybos galimybes galima peržiūrėti.

 
  
  

Rekomendacija: Vital Moreira (A7-0198/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą ir teigiamai vertinu priemones, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų prekybos tarp abiejų šalių plėtojimą aukšto lygio muitinės saugumo sąlygomis ir įtraukti taisykles, skirtas užtikrinti, kad susitarimas toliau atitiktų ES acquis nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šį susitarimą, nes juo siekiama užtikrinti, kad prekyba vyktų aukšto lygio muitinės saugumo sąlygomis ir kad būtų taikomas ES acquis labiau atitinkantis taisyklių rinkinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsavau už šią priemonę, ja siekiama į esamą ES ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą įtraukti muitinės saugumo priemones. Pastaraisiais metais šios priemonės poreikis nuolat didėjo, kadangi Andoros Kunigaikštystė tapo svarbiausia neteisėtos prekybos prekėmis, ypač cigaretėmis, kurios vėliau atsiduria komerciniuose ES valstybių narių tinkluose, jungtimi. Todėl labai svarbu, kad ES ir pati Andoros Kunigaikštystė bendradarbiavimo projekte apibrėžtų muitinės saugumo klausimus. Atsižvelgdama į tai, kad sienų apsauga visada buvo svarbiausias Lega Nord politinės ideologijos aspektas, galiu tik pritarti šiai priemonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už Protokolą, kuriuo į Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą pasikeičiant raštais įtraukiamos muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės, nes juo skatinama abiejų šalių prekyba užtikrinant aukšto lygio muitinės saugumą bei susitarimo ir ES acquis suderinamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Andoros Kunigaikštystė su ES istoriškai susijusi įvairiose srityse. 1990 m. sudaryta muitų sąjunga sutvirtino ir taip tvirtus ir tikrus ryšius. Šis pasiūlymas susijęs su Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo taisyklių pataisomis dėl į ES nepriklausančias šalis eksportuojamų ir iš jų importuojamų prekių muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių. Pasiūlyme nustatoma speciali ES ir Andoros tvarka, skirta sklandžiai abiejų šalių prekybai užtikrinti nepažeidžiant reikiamos parduodamų prekių apsaugos. Todėl savo muitų teritorijoje reikia užtikrinti lygiavertį saugumą. Tikiuosi, kad ES ir Andoros prekybos santykiai bus naudingi ir šis pasiūlymas svariai prisidės siekiant šio tikslo. Galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją dėl jo atlikto darbo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) V. Moreira mums pristatė rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo į ES ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą pasikeičiant raštais įtraukiamos muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės ir kurį partnerės sudarė 1990 m. birželio 28 d., pasiūlymą. Prie galiojančio susitarimo bus pridėta nauja IIA antraštinė dalis, skirta žemės ūkio produktams. Atsižvelgdamas į tai, kad tai dar vienas teigiamas ir taip išplėtotų ES ir Andoros Kunigaikštystės santykių žingsnis galimos integracijos į vidaus rinką link ir į tai, kad įtraukiamos taisyklės, skirtos užtikrinti, jog susitarimas toliau atitiktų ES acquis nuostatas ir užtikrintų abiejų šalių muitinės saugumą ir normalius santykius, pritariu šios rekomendacijos, už kurią balsavau, tvirtinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo Protokolu siekiama sustiprinti tarp ES ir Andoros Kunigaikštystės sudaryto susitarimo muitinės saugumo priemones. ES ir Andoros susitarimas galioja nuo 1990 m. Vis dėlto neseniai nuspręsta jį, kaip dalį susitarimo dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių, taikyti žemės ūkio produktams.

Tokiu susitarimu užtikrinama, kad abiejų šalių prekyba vyks sklandžiai aukšto lygio muitinės saugumo sąlygomis. Juo taip pat numatoma, jog panaikinamas reikalavimas deklaruoti prekes prieš jas įvežant su sąlyga, kad ES ir Andora savo muitų teritorijoje užtikrins lygiavertį saugumo lygį, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos teisyno nuostatose. Vis dėlto, nors ir balsuodami „už“, manome, kad dėl skatinamo kapitalo judėjimo intereso neturėtų nukentėti žmonių ir darbuotojų teisių apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo Protokolu siekiama sustiprinti tarp ES ir Andoros Kunigaikštystės sudaryto susitarimo muitinės saugumo priemones. ES ir Andoros susitarimas galioja nuo 1990 m. Vis dėlto neseniai nuspręsta jį, kaip dalį susitarimo dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių, taikyti žemės ūkio produktams. Susitarimu siekiama užtikrinti, kad dvišalė abiejų šalių prekyba vyktų sklandžiai ir įgyvendinant aukšto lygio muitinės saugumo priemones. Juo taip pat numatoma, jog panaikinamas reikalavimas deklaruoti prekes prieš jas įvežant su sąlyga, kad ES ir Andora savo muitų teritorijoje užtikrins lygiavertį saugumo lygį, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos teisyno nuostatose.

Apžvelgdami šį susitarimą, norėtume pakartoti, kad dėl skatinamo kapitalo judėjimo intereso neturėtų nukentėti žmonių ir darbuotojų teisių apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Tarybos sprendimo pateikimas Europos Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą yra teisinė priemonė sudaryti Europos Sąjungos ir Andoros Kunigaikštystės savitarpio Protokolą, pagal kurį į susitarimo taikymo sritį būtų įtrauktos muitinės saugumo priemonės. Susitarimas buvo šių dviejų šalių muitų sąjungos pagrindas. Bendrijos muitinės kodeksas iš esmės gali galioti prekiaujant su visomis ES nepriklausančiomis šalimis, tačiau jeigu pagal tarptautinį susitarimą numatytos specialios saugumo procedūros, remiantis juo, gali būti taikomos kitokios taisykles. Protokolu turėtų būti užtikrinta, kad dviejų šalių prekyba vyktų sklandžiai, užtikrinant aukšto lygio muitinės saugumo priemones ir kad į jį būtų įtrauktas taisyklių, skirtų užtikrinti, jog susitarimas toliau atitiktų ES acquis nuostatas, rinkinys. Manau, kad Parlamentas turėtų pritarti šiam susitarimui. Antra vertus, nors ES ir Andoros Kunigaikštystės santykiai plėtojami įvairiomis kryptimis, tačiau tai daroma nenuosekliai, didelė dalis su vidaus prekyba susijusių acquis nuostatų, neįtraukta į Andoros teisės aktus, todėl netaikoma. Todėl kuo greičiau turėtume atlikti galimo pažangaus jos įtraukimo į vidaus rinką galimybių ir būdų analizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi yra siūloma į šį pasiūlymą įrašyti Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų, susijusių su muitinės saugumo priemonėmis į ne ES šalis eksportuojamoms ar iš jų importuojamoms prekėms, pakeitimus. Svarbiausia, kad į pakeitimus įtraukta nuostata, jog iš ekonominių operacijų vykdytojų prieš įvežant ir išvežant prekes bus reikalaujama pateikti tam tikrus duomenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Manome, kad Europos Sąjungos ir Andoros Kunigaikštystės Protokolo, į kurį įtraukiamos muitinės saugumo priemonės, sudarymas užtikrins sklandžią abiejų šalių prekybą paisant aukšto lygio muitinės saugumo priemonių, o įtrauktas taisyklių rinkinys užtikrins, kad susitarimas toliau atitiktų ES acquis nuostatas. Todėl balsavome už tai, kad Parlamentas pritartų pasiūlymui. Vis dėlto manome, kad Komisija turėtų informuoti Parlamentą apie jungtinio komiteto posėdžių ir tyrimų rezultatus, nuolat atliekamų vertinimų išvadas, taip pat turėtų įsipareigoti pateikti susitarimo įgyvendinimo apžvalgas.

Atsižvelgdami į tai, kad ES ir Andoros Kunigaikštystės santykiai plėtojami įvairiomis kryptimis, tačiau nenuosekliai, patariame kuo greičiau atlikti galimo pažangaus jos įtraukimo į vidaus rinką galimybių ir būdų analizę. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad dviejų šalių prekyba būtų sklandi, išlaikant aukšto lygio saugumą. Galiausiai tikimės, kad bus panaikintas reikalavimas deklaruoti prekes prieš jas įvežant su sąlyga, kad ES ir Andora savo muitų teritorijoje užtikrins lygiavertį saugumo lygį, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos teisyno nuostatose.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Žinoma, kad šiuo Protokolu siekiama užtikrinti sklandžią abiejų šalių prekybą aukšto lygio muitinės saugumo sąlygomis ir kad į jį būtų įtrauktas taisyklių, skirtų užtikrinti, jog susitarimas toliau atitiktų ES acquis nuostatas, rinkinys. Tai – labai svarbi iniciatyva

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) ES ir Andoros Kunigaikštystės santykiai turi ir toliau nuosekliai ir efektyviai vystytis įvairiomis kryptimis. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti tinkamas sąlygas. Visų pirma siekiant palengvinti prekybą tarp ES ir Andoros svarbu tinkamai įgyvendinti muitinės saugumo priemones, susijusias su prekių deklaravimu prieš jas įvežant į muitų teritoriją arba išvežant iš jos, įgaliotaisiais ekonominių operacijų vykdytojais, muitinės atliekamais saugumo tikrinimais ir saugumo rizikos valdymu. Be to, remiantis bendrais reguliavimo standartais, reikia skatinti vidaus rinkos plėtimą už ES ribų. Tai suteiktų abipusės naudos abiejų šalių piliečiams ir įmonėms. Pažymėtina, kad Protokole nustatoma speciali ES ir Andoros tvarka teigiamai prisidės prie sklandaus abiejų šalių prekybos vystymosi, kartu išlaikant aukšto saugumo lygio standartus. Siekiant muitinės saugumo priemonių tinkamo įgyvendinimo, pritariu pasiūlymui į Protokolą įtraukti nuostatą, kad iš ekonominių operacijų vykdytojų prieš įvežant ir išvežant prekes būtų reikalaujama pateikti tam tikrus duomenis. Manau, kad tikslinga panaikinti reikalavimą deklaruoti prekes prieš jas įvežant su sąlyga, kad ES ir Andora savo muitų teritorijoje užtikrins tinkamą saugumo lygį pagal Bendrijos teisės aktų reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. Abipusio kaimyninių šalių ir ES sienų saugumo skatinimas reikalingas siekiant išsaugoti mūsų Sąjungos suverenumą ir stiprinant abipusį bendradarbiavimą. Tinkama ES sienos su Andora, tarp dviejų didelių ES valstybių Prancūzijos ir Ispanijos esančia kunigaikštyste, apsauga ateityje užtikrins naudingesnius ir draugiškesnius santykius. Balsavau už šį Protokolą, nes jis paskatins su Andora labiau keistis su saugumo rizikos valdymu ir kontrole susijusia informacija, taip pat informacija, susijusia su ES muitinės saugumo priemonių standartizacija, paskatins saugų prekių judėjimą tarp Andoros ir kitų ES valstybių narių. Stiprėjanti Andoros ir ES dvišalė prekyba saugesnėje ir standartizuotoje aplinkoje bus naudinga visai Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį V. Moreiros pranešimą apie muitinės saugumo priemones, nes manau, kad svarbu aiškiai apibrėžti prekybos su šalimi, kuri, nors ir nėra ES dalis, tačiau yra jos apsuptyje, todėl puikiai tinkama prekybos integracijai, taisykles. Protokolu siekiama sustiprinti muitinės saugumo priemones, taikomas iš ES nepriklausančių šalių importuojamoms ir į jas eksportuojamoms prekėms. Pasienio kontrole užtikrinama, kad prekybos subjektai, vykdydami prekybos operacijas, teiktų išsamią informaciją drauge išlaikydami tinkamą sklandaus prekybos srautų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo į Europos ekonominės bendrijos (EEB) ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą pasikeičiant raštais įtraukiamos muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės, sudarymo pasiūlymo. Ir Tarptautinės prekybos komitetas, ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas pataria sudaryti šį Protokolą. Naujo susitarimo sudarymas – dar vienas žingsnis glaudesnio Andoros Kunigaikštystės ir ES bendradarbiavimo link. Svarbu, jog abi šalys užtikrintų, kad šiuo susitarimu toliau būtų stebimi ES acquis pokyčiai šioje srityje. Susitarime reiškiamas toks nerimas. Kaip minėjo pranešėjas, norėčiau pabrėžti poreikį, kad Komisija ir Andoros Kunigaikštystė tolesnėse derybose kreiptų dėmesį į vykdomą Modernizuoto muitinės kodekso įgyvendinimą, kuris ES turėtų būti baigtas per dvejus metus, ir, jei reikia, pritaikytų sudarytus dvišalius susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Dėl Protokolo, kuriuo į Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą (jis sudarytas 1990 m. birželio 28 d. Europos ekonominės bendrijai ir Andoros Kunigaikštystei pasikeičiant raštais) įtraukiamos muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės, sudarymo – šis susitarimas buvo šių dviejų šalių muitų sąjungos sudarymo pagrindas. Dabartinis susitarimas dėl muitinės saugumo priemonių bus įtrauktas į 1990 m. susitarimą įterpiant naująją IIA antraštinę dalį ir, kitaip negu muitų sąjungos taisyklės, bus taikomas žemės ūkio produktams. Bendrijos muitinės kodeksas iš esmės galioja prekiaujant su visomis Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, tačiau jeigu pagal tarptautinį susitarimą numatytos specialios saugumo procedūros, remiantis juo, gali būti taikomos kitokios taisykles. Atsižvelgiant į atitinkamų ES muitinės teisyno nuostatų pakeitimus, pasiūlyme nustatoma speciali tarp ES ir Andoros galiojanti tvarka, skirta sklandžiai abiejų šalių prekybai užtikrinti ir aukštam saugumo lygiui išlaikyti. Dėl šių priežasčių ir tam, kad suaktyvėtų ES ir Andoros Kunigaikštystės prekyba, balsuoju už naujas muitinės saugumo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsuoju „už“. Tarybos sprendimo pateikimas Europos Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą yra teisinė priemonė sudaryti Europos Sąjungos ir Andoros Kunigaikštystės savitarpio Protokolą, pagal kurį į 1990 m. birželio 28 d. tarp Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės pasikeičiant raštais sudarytą susitarimą būtų įtrauktos muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės. Susitarimas buvo šių dviejų šalių muitų sąjungos pagrindas. Dabartinis susitarimas dėl muitinės saugumo priemonių bus įtrauktas į 1990 m. susitarimą įterpiant naująją IIA antraštinę dalį ir, kitaip negu muitų sąjungos taisyklės, bus taikomas žemės ūkio produktams (Protokolo 12b straipsnio 2 dalis).

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Andora ir ES nuo 1990 m. yra sudariusios muitų sąjungą, kurios pagrindas Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimas pasikeičiant raštais. Dabartinėje pataisoje teigiama, kad jungtinis komitetas turėtų numatyti muitinės saugumo priemonių įgyvendinimo sąlygas. Nebebus reikalaujama deklaruoti prekių, jeigu ir ES, ir Andora savo suvereniose teritorijose užtikrins tinkamą saugumo lygį. Vidaus rinkos normų galiojimas didesnėje teritorijoje bus abipusiškai naudingas tiek ES, tiek Andoros piliečiams ir įmonėms.

 
  
  

Rekomendacija: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0298/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už pasiūlymą, kad Parlamentas pritartų susitarimo sudarymui. Pritarus trumpesnėms, paprastesnėms, todėl ne tokioms brangioms gaminių patvirtinimo procedūroms ir abipusiškai pripažinus sertifikavimo išvadas, Europos ir Kanados įmonės per metus sutaupys milijonus eurų. Be to, susitarimas tiesiogiai naudingas Europos Sąjungai, nes visos valstybės narės galės naudotis abipusiu visų sertifikavimo išvadų dėl tinkamumo skraidyti pripažinimu. Sudarius susitarimą, Kanados ir Europos rinkos taps ne tik konkurencingesnės, padidės keleivių ir krovininių skrydžių sauga, nes susitarime skatinamas bendradarbiavimas visose sertifikavimo, patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (ECR), raštu.(PL) Kanada – pirmaujanti pasaulyje orlaivių ir aviacijos įrangos gamintoja. Šiuo metu tik šešios valstybės narės sudariusios dvišalius susitarimus dėl aviacijos paslaugų sertifikavimo. Siūlomas susitarimas dėl civilinės aviacijos saugos, kaip ir susitarimas su JAV, labai pagerins Europos Sąjungos ir Kanados bendradarbiavimą, juo šis klausimas bus reglamentuojamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šiuo susitarimu būtų suderinta sertifikavimo sistema. Jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu kitos šalies sistema ir reglamentavimo skirtumų palyginimu, todėl sumažėtų dvigubų bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičius. Pasirašius susitarimą, būtų pradėti bendri patikrinimai, tyrimai ir keitimasis saugos duomenimis. Abipusis sertifikavimo išvadų dėl orlaivių tinkamumo skraidyti arba naudoti pripažinimas padės Europos ir Kanados aviacijos įmonėms savo veikloje sutaupyti daug lėšų. Dėl šio susitarimo padidės aviacijos rinkos konkurencingumas, antra vertus, priežiūros institucijoms dirbant drauge, padidės ir rinkų saugumas. Atsižvelgdamas į tai, kas minėta pirmiau, sutinku, kad susitarimas būtų sudarytas.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Balsavau „už“, nes šis susitarimas bus naudingas Europos ir Kanados įmonėms, oro linijoms ir keleiviams. Pritarus gaminių patvirtinimo procedūroms ir dėl greitesnio, paprastesnio ir pigesnio abipusio sertifikavimo išvadų pripažinimo bus sutaupyti milijonai. Susitarime numatoma galimybė naudotis viena kitos remonto ir techninės priežiūros infrastruktūra ir pripažinti ją. Be to, sudarius susitarimą, rinka taps saugesnė ir konkurencingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsavau už S. A. Ţicău pranešimą, nes Kanadai turėtų būti suteiktas prioritetas sudarant tokios rūšies susitarimus, turint omenyje, kad tiek Europa, tiek Kanada yra pirmaujančios orlaivių gamintojos pasaulyje. Šiuo susitarimu bus sudarytos sąlygos kuo labiau sumažinti dvigubas procedūras ir pasikliauti abipusiškai pripažįstamu sertifikavimu. Taigi sutaupytos lėšos ir supaprastintos biurokratinės procedūros taps labai reikšmingos, o tai bus labai naudinga mūsų įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes manau, jog dvišalis ES ir Kanados civilinės aviacijos saugumo susitarimas, kurį yra siekiama sudaryti, atneš naudos Europos žmonėms per prekybos santykių palengvinimą tarp šių dviejų šalių. Šio susitarimo tikslas – sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių ir pasiekti, kad ES ir Kanada galėtų pasikliauti viena kitos aviacijos produktų sertifikavimo sistemomis. Suvienodinus abiejų šalių reikalavimų ir reguliavimo procesų sistemas, importuojanti institucija galės pati išduoti sertifikatą aviacijos produktui, daliai ar prietaisui, ir jai nebereikės kartoti visų eksportuojančios institucijos atliktų patikrinimų. Trumpesnės, paprastesnės ir dėl to pigesnės produktų patvirtinimo procedūros leis abiejų šalių kompanijoms sutaupyti per metus milijonus eurų, naudos gaus ir oro linijų bendrovės, o Kanados bei Europos aviacijos rinkos taps dar saugesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Abipusiu sertifikavimo išvadų pripažinimu bus užtikrinamos trumpesnės, paprastesnės, todėl ne tokios brangios gaminių patvirtinimo procedūros, o tai bus ekonomiškai labai naudinga tiek Europos, tiek Kanados įmonėms.

Balsuoju už šį susitarimą, nes jis, be duosimos ekonominės naudos, visoms valstybėms narėms nustatys abipusio visų sertifikavimo išvadų dėl tinkamumo skraidyti pripažinimo prievolę. Todėl šis susitarimas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu galiojančiomis ES ir Kanados sistemomis, juo nustatomi tokie įpareigojimai ir pateikiami tokie bendradarbiavimo būdai, kad importuojanti institucija pati galėtų išduoti pažymėjimą aviacijos gaminiui, jo daliai ar prietaisui nekartodama visų eksportuojančios institucijos atliktų patikrinimų. Naudos gaus ir oro linijų bendrovės, nes susitarime numatoma galimybė naudotis viena kitos patvirtinta remonto ir techninės priežiūros infrastruktūra.

Šis susitarimas – didžiulis žingsnis į priekį, nes rinkos taps ne tik konkurencingesnės, bet ir saugesnės: didesnis suartėjimas ir bendradarbiavimas visose sertifikavimo, kontrolinių patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo srityse leis išlaikyti aukščiausią keleivių ir krovininių skrydžių saugos lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Balsavau už S. A. Ţicău pranešimą, kad Europos Parlamentas galėtų jį taikyti Europos bendrijos ir Kanados susitarimui dėl civilinės aviacijos saugos. Šiuo susitarimu bus abipusiškai pripažįstamos aviacijos gaminių, jų dalių ar prietaisų sertifikavimo sistemos, patvirtinančios tinkamumą skraidyti ir techninės priežiūros būklę. Dėl šio susitarimo įmonėms, kurių gaminiai sertifikuoti vienoje šalyje, nereikės jų dar kartą sertifikuoti kitoje šalyje. Toks supaprastinimas – puiki žinia rinkai, kurios prekybos tarp šių dviejų regionų apimtis sudaro beveik 50 mlrd. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes pritariu susitarimo, kuris, pirma, bus naudingas Europos ir Kanados įmonėms ir oro linijoms, nes dėl trumpesnių ir paprastesnių sertifikavimo procedūrų padės sutaupyti milijonus eurų, antra, juo bus užtikrintas didesnis keleivių saugos lygis, sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Svarbiausias šio Europos bendrijos ir Kanados susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos (toliau – susitarimas) tikslas – įvairiems rinkos dalyviams užtikrinti aviacijos saugą ir suderintas taisykles.

Susitarimas toks pat svarbus, kaip ir šių šalių aviacijos pramonė, todėl, patvirtinus bendras taisykles, bus išvengta dvigubų procesų, pvz., bandymų, vertinimų ir sertifikavimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad abipusio pripažinimo, bendrų patikrinimų, tyrimų, ir keitimosi saugos duomenimis taisyklė visiems suinteresuotiesiems subjektams padės veikti našiau.

Ne mažiau svarbu, kad dėl šio susitarimo lėšų sutaupys ne tik aviacijos pramonė, bet ir pačios oro linijos veiks našiau, nes jos galės naudotis susitarimo šalių pripažinta remonto ir techninės priežiūros infrastruktūra.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos ir Kanados ekonominiai ir politiniai santykiai plėtojami gana seniai, šiose srityse sudaryta keletas dvišalių susitarimų. 2009 m. gegužės 6 d. buvo sudarytas ES (tada – Europos bendrijos) ir Kanados civilinės aviacijos saugos susitarimas, kurio tikslas, panašiai kaip ir susitarimo su JAV, – tvirtinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir sumažinti dvigubų kontrolinių patikrų ir bandymų skaičių. Balsavau už šią rekomendaciją ir pritariu šių dviejų šalių santykių stiprinimui. Sudarius šį susitarimą, tiek Kanados, tiek Europos rinkos taps saugesnės ir konkurencingesnės, kadangi tai – svarbus žingsnis į priekį kuriant tarptautinius civilinės aviacijos saugos standartus. Susitarimas taip pat bus naudingas oro linijoms, nes jos galės naudotis viena kitos patvirtinta remonto ir techninės priežiūros infrastruktūra.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime aptariamas susitarimas susijęs su konkrečiais civilinės aviacijos saugos aspektais, įskaitant gaminių sertifikavimą, juo bus pakeisti šeši galiojantys dvišaliai valstybių narių ir Kanados susitarimai. Pranešėja aiškiai nurodo, kad ketinimas sukurti visiškai atvirą šių dviejų šalių oro erdvę yra klausimas, dėl kurio kyla daug nerimo ir kuris nepatenka į šio susitarimo taikymo sritį, bet jis turėtų būti aptariamas atskiroje rekomendacijoje.

Svarbiausi šio susitarimo tikslai – sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių, nebent būtų dideli reglamentavimo skirtumai, ir pasiekti, kad tiek ES, tiek Kanada galėtų pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis. Be kitų aspektų, to būtų galima pasiekti pamažu suvienodinant abi reikalavimų ir reguliavimo procesų sistemas.

Dėl susitarime numatytų trumpesnių, paprastesnių, todėl ne tokių brangių gaminių patvirtinimo procedūrų ir abipusio sertifikavimo išvadų pripažinimo Europos ir Kanados įmonės galės sutaupyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis susitarimas susijęs su konkrečiais civilinės aviacijos saugos aspektais, į jį neįtraukti atviros šių dviejų šalių oro erdvės kūrimo klausimai, kurie, pasak pranešėjos, turėtų būti aptariami atskiroje rekomendacijoje. Svarbiausias susitarimo tikslas – sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių, nebent būtų dideli reglamentavimo skirtumai, ir pasiekti, kad tiek ES, tiek Kanada galėtų pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis.

Dėl susitarime numatytų trumpesnių, paprastesnių, todėl ne tokių brangių gaminių patvirtinimo procedūrų ir abipusio sertifikavimo išvadų pripažinimo Europos ir Kanados įmonės galės sutaupyti. Pasak pranešėjos, šiuo susitarimu taip pat galima būtų sustiprinti saugumą, nes priežiūros ir teisėsaugos institucijos, siekdamos užtikrinti aukščiausią keleivių ir krovininių skrydžių saugos lygį, vis labiau bendradarbiauja visose sertifikavimo, patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Rekomendacija taikoma 2009 m. gegužės mėn. Europos bendrijos vardu pasirašytam susitarimui. Vertinant civilinės aviacijos saugos susitarimo, kuris papildytų oro transporto susitarimą, sudarymą, Kanadai suteiktas prioritetas, nes tiek Europoje, tiek Kanadoje yra orlaivių, variklių ir avionikos gamintojų, užimančių pasaulio rinkoje svarbią padėtį. Kaip ir panašaus oro saugos susitarimo su JAV, svarbiausias šio susitarimo tikslas – sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių ir pasiekti, kad tiek ES, tiek Kanada galėtų pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis. Bendra susitarimo struktūra panaši į esamus dvišalius valstybių narių ir Kanados civilinės aviacijos saugos susitarimus. Juo nustatomi įpareigojimai ir pateikiami bendradarbiavimo būdai, grindžiami abipusiu pasitikėjimu kitos šalies sistema ir reglamentavimo skirtumų palyginimu. Trumpesnės, paprastesnės ir todėl ne tokios brangios gaminių patvirtinimo procedūros bei abipusis sertifikavimo išvadų pripažinimas Europos ir Kanados įmonėms leis per metus sutaupyti milijonus eurų. Naudos turės ir oro linijų bendrovės, nes susitarimas – svarbus žingsnis į priekį nustatant tarptautinius civilinės aviacijos saugos standartus. Todėl manau, kad Parlamentas turėtų pritarti šio susitarimo sudarymui, nes dėl jo tiek Kanados, tiek Europos rinkos taps ne tik konkurencingesnės, bet ir saugesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Svarstoma rekomendacija susijusi su 2009 m. gegužės 6 d. susitarimu dėl civilinės aviacijos saugos. Atsižvelgdamas į bendradarbiavimą, numatomą susitarime, patvirtinu, kad balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi pagrindiniai derybų nurodymuose nustatyti tikslai buvo sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių (nebent būtų dideli reguliavimo skirtumai) ir pasiekti, kad tiek ES, tiek Kanada galėtų pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis. To būtų galima pasiekti palaipsniui suvienodinant abi reikalavimų ir reguliavimo procesų sistemas, nuolat abiem šalims konsultuojantis ir įsitikinant, kad su susitarimo įgyvendinimu susiję reguliavimo organai ir toliau tinkamai pasirengę ir pajėgūs, ir įsteigiant jungtinį komitetą, kuris siūlytų problemų, iškilusių įgyvendinant susitarimą, sprendimus. Siekiant palaikyti pasitikėjimą viena kitos sistemomis, susitarime numatomi bendri patikrinimai, tyrimai, keitimasis saugos duomenimis (orlaivių patikrinimų ir avarijų informacija), padidintas techninio lygmens reguliavimo bendradarbiavimas ir konsultavimasis, kad problemos būtų išspręstos anksčiau, nei galėtų pavirsti „ginčais“. Numatoma įsteigti jungtinį komitetą ir tokių klausimų kaip tinkamumas skraidyti ir techninė priežiūra pakomitečius. Taip pat numatomos griežtos apsaugos priemonės, kurios galiausiai leistų bet kuriai iš šalių įšaldyti kitos kompetentingos institucijos išvados priėmimą arba visiškai ar iš dalies nutraukti susitarimą. Tačiau visa konsultacijų, komitetų ir pakomitečių sistema siekiama užtikrinti, kad visi prieštaravimai būtų tinkamai išspręsti ir nebūtų prie to prieita.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) 2009 m. susitarimas dėl civilinės aviacijos saugos – pirmas žingsnis siekiant visiškai atviros ES ir Kanados oro erdvės sukūrimo. Siekiant palaikyti pasitikėjimą viena kitos sistemomis, susitarime numatomi bendri patikrinimai, tyrimai, keitimasis saugos duomenimis, didesnis techninio reguliavimo bendradarbiavimas ir konsultavimasis, kad problemos būtų išspręstos anksčiau nei galėtų pavirsti „ginčais“.

Be to, jungtinio komiteto ir keleto pakomitečių steigimas leis Europos ir Kanados įmonėms kasmet sutaupyti milijonus eurų dėl abipusio sertifikavimo išvadų pripažinimo. Importuojančios institucijos aviacijos gaminiui, jo daliai ar prietaisui pažymėjimą galės išduoti pačios nekartodamos visų eksportuojančios institucijos atliktų patikrinimų.

Dėl susitarimo naudos turės ir oro linijų bendrovės, nes joms suteikiama galimybė naudotis viena kitos remonto ir techninės priežiūros infrastruktūra. Sudarius susitarimą, Kanados ir Europos rinkos taps ne tik konkurencingesnės, sustiprės ir visuotinis saugumas.

Galiausiai, mūsų nuomone, šis susitarimas svarbus, nes juo nustatomi tarptautiniai civilinės aviacijos saugos standartai, ateityje jis turėtų tapti derybų su kitais svarbiais orlaivių gamintojais atspirties tašku.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Šis susitarimas – plačiausio užmojo ES ir svarbios pasaulinės partnerės oro transporto susitarimas. Sudarius susitarimą, Kanados ir Europos rinkos taps ne tik konkurencingesnės, bet ir saugesnės, nes priežiūros ir teisėsaugos institucijos, siekdamos užtikrinti aukščiausią keleivių ir krovininių skrydžių saugos lygį, vis labiau bendradarbiauja visose sertifikavimo, patikrinimų ir vykdymo užtikrinimo srityse. Susitarimas – svarbus žingsnis į priekį nustatant tarptautinius civilinės aviacijos saugos standartus ir ateityje turėtų tapti derybų su kitais svarbiais orlaivių ir įrangos gamintojais atspirties tašku. Palaikau Silvią Adrianą Ţicău.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) ES ir Kanados susitarimu dėl civilinės aviacijos saugos, kuris yra oro transporto susitarimo su Kanada priedas, siekiama pašalinti technines prekybos kliūtis. Svarbiausias jo tikslas – kuo labiau sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių ir sudaryti vienodo sertifikavimo sąlygas. Bus įsteigtas jungtinis komitetas problemoms, kylančioms įgyvendinant susitarimą, spręsti. Bendradarbiavimas ir abipusis sertifikavimo pripažinimas bus taikomas tinkamumo skraidyti ir techninės priežiūros srityse. Ateityje galimas neribotas abipusis pripažinimas. Be praktines problemas ir ginčus sprendžiančio jungtinio komiteto įsteigimo, planuojami bendri patikrinimai, tyrimai, keitimasis saugos duomenimis. Sveikintina, kad numatomos griežtos apsaugos priemonės, kuriomis būtų leidžiama įšaldyti kitos kompetentingos institucijos išvadų pripažinimą arba, jei būtina, visiškai nutraukti susitarimą.

Susitarimui reikia pritarti, jeigu gaminių patvirtinimo procedūros taps trumpesnės bei paprastesnės ir nebus daroma kompromisų dėl saugos standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šioje rekomendacijoje aptariamas 2009 m. gegužės 6 d. Europos bendrijos (pagal tuometę padėtį) vardu pasirašytas civilinės aviacijos saugos susitarimas. Šiuo metu tik šešios valstybės narės su Kanada turi dvišalius susitarimus dėl gaminių sertifikavimo. Įsigaliojus ES ir Kanados civilinės aviacijos saugos susitarimui, jie nustos galioję. Susitarime numatomomis griežtomis apsaugos priemonėmis leidžiama įšaldyti kitos kompetentingos institucijos išvadų pripažinimą arba, jei reikės, nutraukti susitarimą. Susitarimą bus galima nutraukti visiškai ar iš dalies. Susitarimui reikia pritarti, jeigu gaminių patvirtinimo procedūros taps trumpesnės bei paprastesnės ir nebus pakenkta saugos standartams.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Europos bendrijos ir Kanados susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos nauda abiem šalims yra neabejotina. Pažymėtina, kad ES ir Kanadoje yra įsikūrę svarbiausi aviacijos technologijų gamintojai. Abiejų šalių prekybos ir eksporto mastai šioje srityje yra milžiniški. Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo aviacijos saugumo srityje labai svarbu užtikrinti, kad sertifikavimo sistemos atitiktų abiejų šalių reikalavimus. Džiugu, kad derybų metu buvo pasiektas susitarimas dėl dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų sumažinimo. Manau, kad tikslinga suteikti teisę importuojančiai institucijai išduoti savo sertifikatą aviacijos produktui, tokiu būdu atsisakant eksportuojančios institucijos atliktų patikrinimų pakartojimo. Abipusis pripažinimas dėl techninės priežiūros ir tinkamumo skraidyti bei techninės priežiūros licencijavimo srityje tik įrodo abiejų šalių pasitikėjimą viena kitos sistemomis. Toks susitarimas sudarys sąlygas geresniam abiejų šalių reguliavimo institucijų bendradarbiavimui visose sertifikavimo, patikrinimų ir vykdymo, konsultavimosi srityse. Vykdant bendrus patikrinimus, tyrimus ir keičiantis saugos duomenimis bus užtikrintas aukščiausias keleivių ir krovininių skrydžių saugos lygis. Pažymėtina, kad įsigaliojus šiam susitarimui produktų patvirtinimo ir licencijavimo procedūros bus lankstesnės, trumpesnės ir pigesnės. Visa tai sąlygos mažesnes šios sektoriaus kompanijų sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos bendrijos ir Kanados susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos sudarymą, nes manau, kad jis naudingas Europos Sąjungai, juo visoms valstybėms narėms nustatomas abipusis dokumentų, teikiamų visuose su aviacija susijusiuose sektoriuose, pripažinimas. Susitarime numatomi bendri patikrinimai, tyrimai, keitimasis saugos duomenimis, didesnis techninio lygmens bendradarbiavimas ir konsultavimasis. Pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis reiškia stiprinti sistemos saugumą, taupyti laiką, kuris kitais atvejais prarandamas kartojant visų eksportuojančios institucijos atliktus patikrinimus, užtikrinti naudą aviacijos įmonėms suteikiant galimybę joms naudotis viena kitos remonto ir techninės priežiūros infrastruktūra. Visa tai padės aviacijos rinkoms tapti konkurencingesnėms ir saugesnėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Kanados susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos pasirašymo. Svarbiausi šio susitarimo, kaip ir oro saugos susitarimo su JAV, tikslai – derybomis sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių ir pasiekti, kad tiek ES, tiek Kanada galėtų pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis. To būtų pasiekta pamažu suvienodinant abi reikalavimų ir reguliavimo procesų sistemas, abiem šalims nuolat konsultuojantis ir įsitikinant, kad su susitarimo įgyvendinimu susijusios priežiūros institucijos ir toliau yra tinkamai pasirengusios ir kompetentingos. Šios priemonės, patvirtinus trumpesnes, paprastesnes ir todėl ne tokias brangias gaminių patvirtinimo procedūras, leis Europos ir Kanados įmonėms per metus sutaupyti milijonus eurų. Abipusis sertifikavimo išvadų pripažinimas – didžiulė nauda ES, atsižvelgiant į tai, kad visoms valstybėms narėms bus nustatytas abipusis visų sertifikavimo išvadų dėl tinkamumo skraidyti pripažinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Svarbiausi tikslai – pasiekti, kad tiek ES, tiek Kanada galėtų pasikliauti viena kitos sertifikavimo sistemomis. To būtų galima pasiekti pamažu suvienodinant abi reikalavimų ir reglamentavimo procesų sistemas, nuolat abiem šalims konsultuojantis ir įsitikinant, kad su susitarimo įgyvendinimu susijusios priežiūros institucijos ir toliau tinkamai pasirengusios ir pajėgios, taip pat įsteigiant jungtinį komitetą, kuris siūlytų problemų, kylančių įgyvendinant susitarimą, sprendimus. Bendra susitarimo struktūra panaši į esamus dvišalius valstybių narių ir Kanados aviacijos saugos susitarimus (DASS). Šis susitarimas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu kitos šalies sistema ir reglamentavimo skirtumų palyginimu. Todėl jame priskiriami įpareigojimai ir pateikiami bendradarbiavimo būdai, kad importuojanti institucija pati galėtų išduoti pažymėjimą aviacijos gaminiui, jo daliai ar prietaisui, nekartodama visų eksportuojančios institucijos atliktų patikrų. Balsuoju už šį pasiūlymą, kad Kanados ir Europos rinkos taptų konkurencingesnės bei saugesnės ir kad gaminių patvirtinimo procedūros taptų trumpesnės ir paprastesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. – (CS) Neturiu didelių abejonių dėl ES ir Kanados susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos. Vis dėlto per balsavimą susilaikiau, kadangi neišspręstas klausimas dėl ES, Čekijos Respublikos ir Kanados santykių, susijusių su vienašalio vizos Čekijos piliečiams reikalavimo panaikinimu. Ne kartą įspėjau, kad Čekijos Respublikos Parlamentas dėl tų pačių priežasčių neratifikuos susijusio aviacijos susitarimo. Norėčiau paraginti Komisiją galiausiai rimtai spręsti šį klausimą. Dėl abejingo Komisijos narės C. Malmström požiūrio reikalas praėjus dvejiems metams vis dar neišspręstas, o tai blogina Čekijos Respublikos ir Kanados santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsuoju „už“. Šioje rekomendacijoje aptariamas 2009 m. gegužės 6 d. Europos bendrijos vardu (pagal tuometę padėtį) pasirašytas civilinės aviacijos saugos susitarimas. 2009 m. gruodžio 17−18 d. pasirašytas ES ir Kanados oro transporto susitarimas, kuriuo galutinai sukuriama visiškai atvira ES ir Kanados aviacijos erdvė, bus aptariamas atskiroje rekomendacijoje. Šiuo metu tik šešios valstybės narės turi dvišalius susitarimus su Kanada dėl gaminių sertifikavimo. Įsigaliojus ES ir Kanados civilinės aviacijos saugos susitarimui (toliau – susitarimas), jie nustos galioję. Kadangi techninių prekybos kliūčių pašalinimas priskiriamas išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, susitarimą galima sudaryti Tarybos sprendimu. Priešingai nei Kanados oro transporto susitarimui, šiam susitarimui netaikomas laikino galiojimo laikotarpis ir nereikalaujama, kad valstybės narės jį ratifikuotų. Priimtina, kad, siekiant sudaryti aviacijos saugos susitarimą, kuris papildytų minėtą Oro transporto susitarimą, Kanadai teikiamas prioritetas, nes tiek Europoje, tiek Kanadoje yra svarbiausių pasaulyje orlaivių, variklių ir avionikos gamintojų. Bendras civilinės aviacijos technologijų eksportas viršija 50 mlrd. eurų, o bendra Europos ir Kanados orlaivių, erdvėlaivių ir jų dalių prekybos apimtis 2008 m. buvo daugiau nei 49 mlrd. eurų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šis ES ir Kanados civilinės aviacijos saugos susitarimas susijęs su 2011 m. kovo mėn. Parlamento jau patvirtintu horizontaliuoju susitarimu. Kanada – ES valstybėms narėms strategiškai svarbi šalis šioje srityje, nes abiejose šalyse yra svarbiausių pasaulyje orlaivių, variklių ir avionikos gamintojų ir šiuo metu Kanada yra vienuolikta pagal svarbą ES prekybos partnerė. Šiuo susitarimu siekiama supaprastinti prekybą prekėmis ir paslaugomis pašalinant technines kliūtis ir, taikant abipusiškumo principą, sumažinti dvigubų tinkamumo skraidyti vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių. Atviros aviacijos erdvės sukūrimas ekonomiškai bus naudingas abiem šalims. Supaprastinimas ir administracinių išlaidų sumažinimas Europos ir Kanados įmonėms suteiks didesnio konkurencingumo ir sustiprins keleivių saugą. Būdamas pakaitinis Transporto ir turizmo komiteto narys, balsavau už šį pranešimą, tačiau dar kartą pabrėžiu, kad Parlamentas turėtų prisiimti naujus Lisabonos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus ir būti nuolat informuojamas apie visus derybų dėl tarptautinių susitarimų proceso etapus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Susitarimu siekiama sumažinti dvigubų vertinimų, bandymų ir kontrolinių patikrinimų skaičių ir pasiekti, kad abi šalys galėtų naudotis viena kitos sertifikavimo sistemomis. Šis abipusis pasitikėjimas susitariančiųjų šalių sistema pagrįstas reikalavimų ir reglamentavimo procesų suvienodinimu, nuolatinėmis šalių konsultacijomis bei jungtinio komiteto įsteigimu. Trumpesnės, ir ne tokios brangios gaminių patvirtinimo procedūros leis to sektoriaus įmonėms kasmet sutaupyti milijonus ir padidinti jų konkurencingumą. Dėl šio susitarimo rinka taps konkurencingesnė ir saugesnė, nes iš vykdomųjų institucijų bus reikalaujama glaudžiau bendradarbiauti.

 
  
  

Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A7-0111/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Šiame pranešime pažymima, kad gera finansinė drausmė ir skaidrumas skiriant lėšas yra esminės prielaidos siekiant bendrų sanglaudos politikos tikslų, prisidedant prie atskaitomybės didinimo siekiant strateginių tikslų. Reikia papildomų pastangų siekiant išvengti per didelio delsimo, pagerinti įgyvendinimo rezultatus.

Taip pat pabrėžčiau kitų politikos priemonių sąveikos poreikį. Vadovaujantis sanglaudos politika, toliau turėtų būti siekiama padėti neturtingiausiems regionams pasivyti turtingesnius ir pritaikyti jos tikslus prie dabarties ir ateities iššūkių, numatant pažangų, tvarų ir integracinį augimą pagal strategiją „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Sanglaudos politika šiandien galima pasiekti kur kas daugiau nei bet kada, ir reikėtų tai įvertinti. Ji gali padėti stiprinti mažiau išsivysčiusius regionus, kuriems būdingos nuolat nepalankios geografinės ar gamtinės sąlygos. Būtų didelė gėda nepanaudoti arba iššvaistyti turimus išteklius, todėl, nustatant aiškius ir pagrįstus tikslus bei galutinius rodiklius, reikia skubiai vadovautis rezultatais grindžiamu požiūriu. Pirmoji priemonė, kurią reikėtų taikyti visiems Bendrijos ištekliams, – supaprastinti procedūras ir didinti lėšų skyrimo lankstumą mažinant biurokratinius sunkumus, pernelyg dideles administracines išlaidas ir kitokias kliūtis, kurios trukdo siekti užimtumo ir kovos su skurdu politikos tikslų. Nepamirškime, kad sanglaudos politika – ilgalaikė priemonė, todėl pagrįsto darbo pradžia, aiškiai apibrėžtų tikslų nustatymas ir aiškių įgaliojimų priskyrimas kiekvienam valdymo lygmeniui yra pažangos, kurios akivaizdūs rezultatai bus matomi tik antrojoje programavimo laikotarpio dalyje, veiksniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Vienas svarbiausių Europos projekto tikslų – pasiekti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. Šio tikslo, kaip Europos integracijos proceso dalies, siekia visos valstybės narės. Būtent todėl manau, kad sanglaudos projektų finansavimas turi būti pagrįstas griežtesne finansine drausme, jų įgyvendinimu strateginėse srityse ir – kas ne mažiau svarbu – tinkamo valdymo principu. Šios politikos tikslas – sumažinti Europos regionų skirtumus. Vis dėlto, siekiant norimo tikslo, reikia supaprastinti visą šios politikos įgyvendinimo procesą. Lėšos turi būti naudojamos. Manau, kad turime įveikti didžiausią priešą, vilkinantį ar net visai sustabdantį tokius projektus, – Europos biurokratiją. Neturėtume maišyti biurokratijos su skaidrumu – ne dėl kiekvieno popieriaus lape padaryto įrašo ar ant dokumento užrašyto kiekvieno patvirtinimo sanglaudos projektai tampa skaidrūs.

Skirtumai tarp Europos regionų atsirado per ilgą laiką. Pritariu pranešimo pasiūlymui, kad, norint sumažinti šiuos skirtumus ir racionalizuoti visų valstybių narių Europos integracijos procesą, reikia sutrumpinti finansavimo patvirtinimo laikotarpį ir sumažinti biurokratiją, o kartu ir visas taisykles bei procedūras, kurios be reikalo veikiau trukdo nei padeda Europos Sąjungos sanglaudos politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Mano kolegos M. Mikolášiko parengtame pranešime dėl programų įgyvendinimo pateikiami puikūs duomenys, ko pasiekta sanglaudos politikos srityje 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu. Pranešimas įrodo, kad ši politika naudinga, – negalima paneigti jos indėlio siekiant Europos Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Pagaliau norėčiau pabrėžti, kad šio pranešimo tvirtinimo laikas idealus, nes jis papildė diskusijas dėl būsimos sanglaudos politikos (2014–2020). Iš tiesų, siekdama atnaujinti ir taip patobulinti šią politikos sritį, Europos Komisija greitai paskelbs savo pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Balsavimas dėl sanglaudos dokumentų rinkinio aiškiai rodo mūsų norą, kad sanglaudos politika būtų reiškiamas solidarumas ir kad ji būtų veiksminga, plačių užmojų, nes tai – viena svarbiausių Europos politikos sričių. Iš tiesų, kai pasaulinė krizė pablogino daugelio regionų socialinę ir ekonominę padėtį, kai jau diskutuojame dėl būsimos sanglaudos politikos, Europos Parlamentui buvo svarbu pabrėžti savo pasipriešinimą bandymams nacionalizuoti sanglaudos politiką ar padaryti ją labiau skirtą konkrečiam sektoriui. Šiame pranešime, kuriuo siekiama įvertinti programų įgyvendinimą, Europos Parlamentas parengė vertinimą ir pabrėžė sėkmę, sunkumus ir galimus sprendimus. Tai bus labai naudinga ateinančiais mėnesiais, kai Europos Sąjunga pristatys naują sanglaudos politiką po 2013 m., kurioje turės būti pašalinti dabartinės politikos trūkumai. Ypač svarbu bus supaprastinti ir paspartinti lėšų skyrimo procedūras, ypač MVĮ atveju, ir paskatinti finansavimą iš įvairių fondų ir kryžminį finansavimą. Todėl balsavau už šį pranešimą, kaip ir už kitus tris, kad dar kartą išreikščiau savo įsipareigojimą šiai svarbiai politikos sričiai, drauge ragindamas įgyvendinti konkrečius pakeitimus, kurių reikia naujoms problemoms spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Valstybės narės, siekdamos sanglaudos politikos tikslų, daro pažangą. Tai faktais ir skaičiais patvirtinama skelbiamose nacionalinėse ataskaitose, nepaisant to, kad tarp šalių ir regionų pastebima nevienodumų. Be to, primenu, kad sanglaudos politika – ilgalaikė priemonė ir daugelį rezultatų bus galima matyti tik vėlesniame programavimo laikotarpio etape. Manau, kad pagrindinės prielaidos siekiant bendrų sanglaudos politikos tikslų yra gera finansinė drausmė ir skaidrumas skiriant lėšas. Kelerius artimiausius metus būsimos 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politikos struktūros klausimas bus svarbiausia politinė diskusija. Atsižvelgdamas į derybas dėl naujo programavimo laikotarpio, manau, kad stipri ir tinkamai finansuojama ES regioninė politika yra būtina sąlyga siekiant socialinės, ekonominės ir teritorinės ES sanglaudos. Todėl jokiu būdu nereikėtų sumažinti būsimuoju programavimo laikotarpiu sanglaudos politikai skiriamo biudžeto. Be to, siekiant išvengti, kad liktų nepanaudotų lėšų dėl pernelyg sudėtingų taisyklių ir procedūrų, būtina supaprastinti sanglaudos politikos valdymą ir įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2010 m. ataskaitos dėl 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo yra mūsų politinės pozicijos principams priešingų punktų, todėl negalima jam pritarti. Ypač dėl to, kad projekte raginama pagerinti ir supaprastinti paslaugų teikimą romų bendruomenei, kuri projekte vadinama „socialiai atskirta“ bendruomene. Lega Nord visada pabrėžė, kad romų mažuma negali būti laikoma jokios „socialinės atskirties“ auka, nes pati mažuma atsisako integruotis į mūsų visuomenę. Todėl manau, kad projektas, kuriame romai laikomi socialinės atskirties aukomis ir kuriame dėl šios tariamos atskirties skatinamas privilegijuotas elgesys su jais, negali būti patvirtintas. Taigi balsuoju „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau dėl šio pranešimo, kadangi sanglaudos politika išlieka aktuali, nes ji labai prisideda prie socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo. Be to, sanglaudos politika siekiama sumažinti Europos regionų išsivystymo skirtumus, padedama siekti šiuolaikinio ir tvaraus augimo ir rodomas Europos solidarumas. Įrodyta, kad ši politika labai svarbi Europos integracijos pažangai ir Europos politikos sričių sąveikai. Aišku, kad Europos regionai turi nemažai ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos skirtumų. Kai kurie skirtumai atsirado dėl paskutinių dviejų plėtrų, kitus sustiprino tiesioginės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės pasekmės. Valstybės narės teigiamai priėmė naujus reikalavimus ir daro pažangą siekdamos sanglaudos politikos tikslų, tai faktais ir skaičiais patvirtinama teikiamose nacionalinėse ataskaitose, tačiau vis dar yra natūralių šalių bei regionų skirtumų. Atsižvelgdamas į tai, kad Europos socialinis fondas yra pagrindinė priemonė kovai su skurdu, su socialine atskirtimi ir nedarbu, lyčių nelygybe, socialine (neįgalių asmenų, migrantų, vyresnio amžiaus ir t. t.) diskriminacija, užtikrinant žmonėms galimybes įsidarbinti, Europos Parlamentas ragina Komisiją didinti šio fondo potencialą ir finansinę nepriklausomybę. Be to, reikėtų supaprastinti projektų valdymą, suderinti bei pagerinti procedūras ir kontrolę bei atlikti veiksmingesnę vykdomų projektų stebėseną.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Sanglaudos politika – vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų, todėl reikia skirti daugiau dėmesio ES ir priklausomų nuo šio sektoriaus valstybių narių veiklos koordinavimui. Dėl šios priežasties balsavau už šį dokumentą. Ekonominė krizė, kaip ir 2007–2013 m. politikos reforma, lėmė veiklos sulėtėjimą Europoje. Atsižvelgiant į galimą sanglaudos politikos naudą, kaip pranešėjas aiškiai nurodė, reikia ryžtingiau įsipareigoti mažinti takoskyrą tarp labai išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių ES regionų. Mano manymu, šį tikslą galima pasiekti didinant sanglaudos politikai skirtas lėšas ir griežčiau valdant projektų tvirtinimą bei investavimo būdus.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (ECR), raštu. − Dėl M. Pieperio, M. T. Sanchez-Schmid, G. Stavrakakio, O. Vlasáko ir M. Mikolášiko pranešimų: Parlamento nariai konservatoriai nusprendė atmesti šiuos pranešimus dėl būsimos sanglaudos politikos krypties, išskyrus O. Vlasáko pranešimą, dėl kurio susilaikėme. Tam yra keletas svarbių priežasčių: mūsų manymu, vykstant fiskaliniam konsolidavimui valstybėse narėse, visiškai nepriimtina, kad didelis ES sanglaudos biudžetas išliktų nepaliestas. Iš esmės šie pranešimai niekaip neatspindi su ES sanglaudos politikos valdymu susijusio konservatorių nerimo. Juose atmetami bet kokie veiksmai, kuriais turtingesnėms valstybėms narėms būtų leidžiama finansuoti savo regionų vystymąsi ir neleidžiama atsirasti smulkesnei, veiksmingesnei ir tikslingesnei skurdžiausiems Europos regionams skirtai sanglaudos politikai. Vietoj to siūlomos naujos biurokratijos priemonės, pvz., makroregioninės įmonės, o tautinės valstybės vėl nuvertinamos, ryžtingai krypstant į regionalizmą. Šiuo griežto taupymo metu ES galėtų mažiau išleisti rinkdamasi senus ir išlaidžius prioritetus. Šių pranešimų kryptis visiškai klaidinga.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Dokumentai, kuriuose analizuojamas ES teisės aktų perkėlimo į valstybių narių teisę veiksmingumas, itin svarbūs. Pritariu pranešėjo išvadoms, ypač susijusioms su MVĮ svarba Europos ekonomikai, būtinybe supaprastinti galimybę pradėti naudotis lėšomis ir poreikiu labiau skatinti MVĮ imtis naujovių, taip didinant savo konkurencingumą. Dėl šių ir kitų priežasčių nusprendžiau balsuoti už šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Atsižvelgiant į dabartinę krizę Europos Sąjungoje, neseniai priimta sanglaudos politika – vienas iš būdų veiksmingai pagyvinti ES ekonomiką. M. Mikolášiko pranešimas dėl ataskaitos dėl 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo, kuriam pritariau, šiuo atžvilgiu veiksmingai padeda iš naujo apibrėžti šios politikos tikslus. Šiuo pranešimu, kuriame pagalbos skyrimą pagal strategiją „Europa 2020“ raginama supaprastinti, padidinti ir padaryti skaidresnę, siekiama skatinti Europos sanglaudos programas, kad būtų sumažintos administracinės kliūtys. Būtent dėl jų šiuo metu daugelis skirtų lėšų sulaikyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo, kadangi manau, kad sanglaudos politiką reikia pritaikyti prie sunkumų, su kuriais, skatinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą, susiduria Europos regionai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Sanglaudos politika išlieka vienu svarbiausių ES politikos ramsčių, kadangi ji labai svarbi įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Dėl tos pačios priežasties pagal sanglaudos politiką turėtų būti remiami visi Europos regionai, taip skatinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą.

Europai patiriant beprecedentę ekonominę, finansų ir socialinę krizę, kuri ypač kenkia konkretiems jau buvusiems silpnesniems regionams, būtina, kad ir ateityje su darniu ir tvariu vystymusi susijęs sanglaudos politikos vaidmuo būtų itin svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo dokumentu, kurio pranešėjas M. Mikolášik, atsižvelgiama į Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“. Tai pirmasis kruopštus maždaug 450 Komisijos priimtų veiklos programų vertinimas. ES sanglaudos politika yra 27 valstybes nares ir 271 jų regioną apimančios Europos solidarumo programos, kuria siekiama panaikinti esamus ES ekonominius ir socialinius skirtumus, dalis.

Atsižvelgiant į Europos patiriamą ekonominę ir finansų krizę, šis pranešimas dar svarbesnis, todėl tai turėtų būti sanglaudos lėšų perskirstymo ir didinimo priemonė. Atsižvelgiant į mažus įgyvendinimo rodiklius, tikrai reikia sukurti priemones, padedančias silpniausioms valstybėms narėms pasinaudoti joms skirtomis lėšomis, arba kils pavojus, kad jos bus priverstos grąžinti šias lėšas ES, o šį perskirstys jas turtingesnėms šalims. Pritariu šio pranešimo tvirtinimui, už jį balsavau ne tik dėl jame siūlomų sprendimų, bet ir dėl siūlomos būsimos sanglaudos politikos struktūros.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime pripažįstamos esamos sanglaudos politikos problemos, pradedant užsitęsusiomis derybomis dėl daugiametės finansinės programos (angl. MFF) ir teisėkūros dokumentų rinkinio, kas lėmė tai, jog per vėlai buvo parengtos nacionalinės strategijos ir veiklos programos. Šie veiksniai atsirado dėl 2007–2013 m. laikotarpiu teiktų lėšų nepakankamumo, ypač turint galvoje ES plėtrą, ir tik 27,1 proc. šiam laikotarpiui turimų ES išteklių panaudojimo, taip pat dėl toliau galiojančios bendro nacionalinio finansavimo tvarkos ir administracinių kliūčių. Ši padėtis atskleidžia kai kurias sanglaudos politikos klaidas ir silpnąsias vietas, kurias visada kritikavome.

Tokios šalys kaip Portugalija dar labiau tolsta nuo žadėtos ekonominės ir socialinės plėtros, dėl kurios jos priartėtų prie ES vidurkio. Bendras nacionalinis finansavimas toliau yra galimybės naudotis lėšomis kliūtis, ypač ekonomiškai silpnesnėms šalims, kurios ir toliau stebi, kaip milijonai eurų grąžinama šalims, kurios gauna daugiausia naudos iš pagrindinių ES politikos sričių, ypač iš Ekonominės ir pinigų sąjungos bei vidaus rinkos. Taip skirtumas tarp šių šalių veikiau didinamas nei mažinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime pripažįstamos esamos sanglaudos politikos problemos, pradedant užsitęsusiomis derybomis dėl daugiametės finansinės programos (angl. MFF) ir teisėkūros dokumentų rinkinio, kas lėmė tai, jog per vėlai buvo parengtos nacionalinės strategijos ir veiklos programos, ir lėmė 2007–2013 m. laikotarpio lėšų nepakankamumą, ypač atsižvelgiant į ES plėtrą, ir tik 27,1 proc. šiam laikotarpiui turimų ES išteklių panaudojimą ir toliau galiojančią bendro nacionalinio finansavimo tvarką bei biurokratines kliūtis. Tai atskleidžia sanglaudos politikos klaidas ir silpnąsias vietas, kurias visada kritikavome.

Tokios šalys kaip Portugalija dar labiau tolsta nuo žadėtos ekonominės ir socialinės plėtros, dėl kurios jos priartėtų prie ES vidurkio. Be kitų problemų, tai apsunkina svarbiausios ES politikos sritys, ypač Ekonominės ir pinigų sąjunga, vidaus rinkos konkurencija ir tarptautinės prekybos liberalizavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Įgyvendinimo pranešimuose nagrinėjamas ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimas bei taikymas valstybėse narėse. Sanglaudos politikos teisinį pagrindą sudaro tiesiogiai taikomi reglamentai. Komisijos komunikate „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ nagrinėjama, ar valstybėse narėse tinkamai taikomi teisės aktai, taip pat tai, kaip valstybės narės suprato Bendrijos strategines gaires ir kaip jų laikėsi įgyvendindamos nacionalinį strateginių krypčių planą bei veiklos programas. Sanglaudos politikos svarba akivaizdi, ji itin prisideda prie socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo. Valstybės narės, siekdamos sanglaudos politikos tikslų, daro pažangą, tai patvirtinama nacionalinėse ataskaitose minimais faktais ir skaičiais. Vis dėlto pagrindinės prielaidos siekiant bendrų sanglaudos politikos tikslų yra gera finansinė drausmė ir skaidrumas skiriant lėšas. Teikiamos strateginės ataskaitos, kaip nauja priemonė, gali ypač padėti padidinti atsakomybę siekiant politikos tikslų. Panašiai, siekiant įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus ir taip prisidėti prie Europos solidarumo, labai pageidaujamas ir pateisinamas šios politikos valdymo ir įgyvendinimo supaprastinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu.(PL) Balsavau „už“, nes, nepaisant Sanglaudos fondo lėšų naudojimo problemų, dabartinė sanglaudos politika, atsižvelgiant į jos ilgalaikį tikslą, turėtų būti vykdoma nuolat. Europos Sąjungos sanglauda reiškia veiksmingą ekonomiškai atsiliekančių regionų potencialo panaudojimą ir augimo galimybę pasinaudojant poveikiu visos Europos Sąjungos mastu. Taigi dėmesys skiriamas investicijoms į ryšių infrastruktūrą, dėl kurių bendroji rinka geriau veiks, ir į ekologiją. Naujoje finansinėje perspektyvoje lėšos neturi būti švaistomos atskirų sektorių projektams.

Taip pat reikia pagerinti valstybių narių sanglaudą ir geriau panaudoti infrastruktūros investicijoms, susijusioms su klimato kaita, pvz., hidrotechniniams statiniams, skirtus finansinius išteklius. Pvz., Lenkijoje prastai naudojamos Sanglaudos fondo lėšos, skirtos viešojo susisiekimo ir ryšių projektams, – geležinkeliui, tramvajams ir internetui. Reikia atkreipti dėmesį į geresnį antrinio perdirbimo išteklių panaudojimą. Europos Sąjungos išteklių, skirtų šilumos sistemoms modernizuoti, dalis taip pat per maža, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Europos Sąjunga suinteresuota panaikinti skirtumą tarp svarbių centrų ir nepakankamai išsivysčiusių atokiausių regionų, kad atokiausi regionai nebūtų tik pardavimo rinkos ir darbo jėgos šaltiniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE), raštu. (SV) Švedijos konservatoriai nejaučia pranešime išreikšto entuziazmo dėl struktūrinių fondų naudojimo sanglaudos politikoje. Kritiškai vertiname dabartinę sistemos struktūrą ir mastą, vis dėlto svarbu, kaip naudojamos lėšos. Šiame savo iniciatyva parengtame pranešime nepalaikomas papildomų išteklių skyrimas fondams, taip pat jame teigiama, kad skiriant lėšas pirmenybė turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams ir vystymuisi. Todėl galime pritarti šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi reikia skubiai imtis taisomųjų veiksmų siekiant pagerinti nepakankamą projektų vykdymą tam tikrose prioritetinėse srityse. Yra rekomenduojama srityse, kuriose nustatytas specifinis projektų atrankos vilkinimas, atlikti išsamų įgyvendinimo problemų tyrimą ir atsižvelgiant į tai raginamos valstybės narės dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerinta projektų atranka srityse, kuriose vėluojama, ir paspartintas visų atrinktų projektų įgyvendinimas, siekiant išvengti pavojaus nepasiekti sutartų tikslų. Pažymėtina tai, kad MVĮ atlieka svarbų novatorišką vaidmenį ekonomikoje, todėl būtina vystyti šį sektorių, inter alia, įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą, lengvinti MVĮ prieigą prie finansinio ir veiklos kapitalo ir skatinti MVĮ dalyvauti novatoriškuose projektuose ir padėti joms tapti konkurencingomis bei geriau išnaudoti savo pajėgumus dėl didesnio užimtumo. Manau, kad veiksmingai projektų atrankai ir įgyvendinimui kai kuriose srityse trukdo tai, jog nėra atitinkamų prielaidų, pavyzdžiui, paprastesnių paraiškų teikimo procedūrų nacionaliniu lygmeniu, aiškių nacionalinių prioritetų tam tikriems veiksmams, savalaikio ES teisės perkėlimo ir institucinių bei administracinių pajėgumų stiprinimo, esama milžiniškos nacionalinės biurokratijos. Todėl yra raginamos valstybės narės ir regionai palengvinti politikos įgyvendinimą sprendžiant šias problemas ir visų pirma pritaikant teisinę sistemą valstybės pagalbos srityje, viešųjų pirkimų bei aplinkosaugos taisykles ir tęsiant institucines reformas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Sanglaudos politika visada buvo pagrindinė Europos ekonomikos atgaivinimo plano sudedamoji dalis, todėl visiems suprantama struktūrinių fondų svarba. Konkrečiai turint galvoje mažąsias įmones, kadangi jos laikomos teritorijos vystymo veiksniu, sanglaudos priemonės skatinamos siekiant remti regionines darbo rinkas: mažinant lyčių atotrūkį ir nelygybę, skatinant institucijų dialogą ir gerinant nepakankamai išsivysčiusių mikroregionų, kuriuose yra daug socialinę atskirtį patiriančių grupių, infrastruktūrą ir paslaugas. Tokie įsikišimo atvejai, kurių yra ir daugiau, yra tiksliai apibrėžti ir reikalingi išlaikyti teritorijoje svarbią pusiausvyrą. Remdamas šį pranešimą pripažįstu, jog M. Mikolášik puikiai atliko darbą, ir viliuosi, kad taip pat ir kitu programavimo laikotarpiu sanglaudos politika toliau bus skirta telkti ir vystyti teritorijas ir visą Europos ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Parlamentas turėtų atkreipti dėmesį į 2007–2013 m. sanglaudos politikos įgyvendinimą dėl keleto priežasčių: nuolatinis sanglaudos didėjimas strategiškai svarbus Europos Sąjungos ateičiai, Sanglaudos fondas suteikia galimybių naujoms valstybėms narėms ir ypač sudėtingas vystymosi sąlygas turintiems regionams, pastaraisiais metais Biudžeto kontrolės komitetas pareiškė abejonių dėl politikos įgyvendinimo, padaryta per daug klaidų. M. Mikolášiko pranešimui verta pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Šis strateginių ataskaitų teikimas atskleidė naują sanglaudos politikos ypatybę. Jose periodiškai parodoma visų 27 ES valstybių narių pažanga įgyvendinant projektus ir, laikantis Bendrijos prioritetų, skatinamas veiklos skaidrumas.

Galima vertinti, kad valstybių narių pažanga nebloga, atsižvelgiant į tai, kad dėl pasaulinės krizės labai pablogėjo socialinė ir ekonominė padėtis ir per 2007–2013 m. laikotarpį buvo atlikta šios politikos srities reforma. Vis dėlto daugeliu požiūrių vis dar išlieka aiški takoskyra tarp skirtingų ES regionų. Kadangi kai kuriose strateginėse srityse vėluojama atrenkant projektus, pažanga, jei vertinsime skirtingas šalis ir vertinsime pagal kategorijas, labai skiriasi.

Ypač svarbios sritys, kuriose reikėtų atlikti išsamią vilkinimo priežasčių analizę, yra šios: geležinkelių sektorius, tam tikros investicijos į energetiką ir aplinkos apsaugą, skaitmeninė ekonomika, socialinė įtrauktis, valdysena ir gebėjimų stiprinimas. Taigi, siekiant išvengti per didelio delsimo, pagerinti įgyvendinimo rodiklius ir užtikrinti griežtesnę finansinę drausmę, reikia papildomų pastangų.

Sanglaudos politika išlieka svarbi, nes daug prisideda prie socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo. Pagrindinės prielaidos siekiant bendrų sanglaudos politikos tikslų yra gera finansinė drausmė ir skaidrumas skiriant lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Sanglaudos politika – mūsų socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo garantas, kuriuo mažinami regionų išsivystymo skirtumai, siekiama šiuolaikiško ir tvaraus augimo. Tai efektyvi ir veiksminga priemonė, skirta finansų krizės sukeltoms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Siekiant mažinti skirtumus tarp mažiau išsivysčiusių ir labai išsivysčiusių ES regionų, reikia skatinti valstybes nares didinti struktūrinių ir sanglaudos fondų įsisavinimą. Valstybės narės turi aktyviau dalyvauti įgyvendinant sanglaudos politikos programas. Siekiant šių tikslų svarbu užtikrinti, kad nebūtų delsiama atrinkti projektus ir juos tinkamai įgyvendinti. Tam turi veikti efektyvus kontrolės ir stebėsenos mechanizmas, sumažinta biurokratinė ir administracinė našta. Pažymėtina, kad ypatingas dėmesys ir finansavimas turi būti skiriamas transportui, kuris yra labai svarbus veiksnys įgyvendinant teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą. Apmaudu, kad investavimo į geležinkelių sektorių lygis nekyla lyginant su kelių transporto sektoriumi. Be to, investicijų į geležinkelių sektorių atidėliojimas daro milžinišką žalą visam TEN–T tinklo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad struktūriniai fondai – labai svarbi ekonominių paskatų priemonė smulkiajam verslui. Pasinaudojant šių fondų galimybėmis būtina sukurti palankias veiklos sąlygas MVĮ, gerinant finansavimo galimybes, skatinant dalyvavimą įvairiose novatoriškuose projektuose bei bendradarbiavimą vietos ir regiono lygiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Sanglaudos politika – pagrindinis socialinio ir ekonominio vystymosi ramstis. Valstybės narės pritariamai priėmė naujus reikalavimus, greitai susipažįsta su ES gairėmis ir daro atitinkamą pažangą siekdamos sanglaudos politikos tikslų. Tai paaiškėjo iš pranešimo dėl 2010 m. ataskaitos. Todėl, tikėdamasis, kad ir toliau eisime tuo pačiu keliu, balsuoju už pranešimą dėl 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo. Be to, pranešime pateikiami didesnio skaidrumo ir lankstumo pasiūlymai bei rekomendacijos skiriant ir naudojant Europos lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Sanglaudos politika labai svarbi Europoje gerinant socialinę ir ekonominę aplinką, be to, ji – praktinė valstybių narių solidarumo išraiška. Vis dėlto pranešime teisingai pabrėžiama, kad strateginės ir veiklos programos parengtos per vėlai dėl sudėtingų derybų procedūrų. Jame taip pat minima – o tai svarbu Graikijai, – kad ES turi rasti būdų išvengti šių vėlavimų, kai taip atsitinka dėl nepakankamų viešųjų lėšų bendrai finansuoti projektus. Taip pat svarbu kiekviena proga pabrėžti, kad pagrindinės prielaidos siekiant bendrų sanglaudos politikos tikslų yra gera finansinė drausmė ir skaidrumas skiriant lėšas. To galima pasiekti nuolat teikiant pažangos ataskaitas ir didinant viešojo administravimo veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Sanglaudos politika – pagrindinis ES politikos ramstis ir viena iš varomųjų jėgų kuriant vienodo lygmens Europą, nes ji prisideda prie socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo. Kaip matyti iš nacionalinių ataskaitų, valstybės narės, siekdamos sanglaudos politikos tikslų, daro pažangą, tačiau yra tam tikrų šalims bei regionams būdingų skirtumų. Šia politika nesiekiama skubių rezultatų, tai – ilgalaikė priemonė. Visus 2007–2013 m. programavimo laikotarpio rezultatus iš tikro bus galima matyti tik 2015 m., t. y. praėjus dvejiems metams po antrosios strateginės ataskaitos pateikimo, kadangi konkreti šalis visas skirtas lėšas gali naudoti dar dvejus metus. Balsavau už šį pranešimą, jame, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam tikrose srityse atlikti veiksmingą projektų atranką ir juos įgyvendinti trukdo nemažai veiksnių, kuriuos reikėtų įveikti. Norėčiau atkreipti dėmesį į vėlai baigtas derybas dėl daugiametės finansinės programos ir šios politikos teisėkūros dokumentų rinkinio, kas lėmė tai, kad per vėlai buvo parengtos nacionalinės strategijos ir veiklos programos, ir tai, kad valstybės narės neturėjo pakankamai viešųjų lėšų bendram projektų finansavimui. Būtina spręsti šiuos klausimus, kad būtų pasiekti visi proceso tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Šiame pranešime nagrinėjama, ar valstybėse narėse tinkamai taikomi teisės aktai, taip pat tai, kaip valstybės narės suprato Bendrijos strategines gaires ir kaip jų laikėsi įgyvendindamos nacionalinį strateginių krypčių planą ir veiklos programas. Pranešimas parengtas vadovaujantis daugiausia dviem dokumentais: Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ ir Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, pridėtu prie komunikato. Remiantis programų įgyvendinimu, atliktas pagrindinių aspektų vertinimas, atliekant lyginamąją analizę, taip pat atsižvelgta į kelių mėnesių skirtumus, nes jie gali turėti įtakos konkrečiam sektoriui skirtų lėšų dydžiui. Taip pat atliktas strateginių ataskaitų, kuriomis periodiškai parodoma projektų įgyvendinimo visos Europos mastu pažanga, teikimo pagrindinių aspektų vertinimas suteikiant aukšto lygio diskusijų, vertinimų, politikos mokymo pagrindą ir paskatą gerinti vykdymo kokybę, net jei šiose ataskaitose yra tam tikrų trūkumų. Taigi politikos tikslų vykdymo kontrolė galėtų būti sustiprinta. Balsuoju už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. − Svarbu, kad ES toliau skirtų dėmesį nepakankamai išsivysčiusiems regionams siekdama užtikrinti, kad jie daugiau nenukentėtų nuo dabartinės ekonomikos krizės. Pagalba skurdesniems regionams padeda ir turtingesniems regionams kaimyninėse rinkose didindama perkamąją galią, o tai yra vienas bendrosios rinkos elementų. Struktūriniai fondai labai naudingi sprendžiant šių regionų problemas, todėl turime užtikrinti, kad jie toliau būtų veiksmingi skatindami tvarų ir integracinį augimą. Šiame pranešime aptariamas vilkinimas atrenkant tokių strateginių sričių kaip geležinkelių sektorius, energetika, aplinkos apsauga, skaitmeninė ekonomika, socialinė įtrauktis, valdymas ir gebėjimų stiprinimas projektus. Tai svarbiausi konkurencingumo, taigi ir ekonomikos augimo klausimai. ES turi užtikrinti, kad būtų išvengta per didelio delsimo skiriant lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsuoju „už“. Pranešimo projektas buvo gana silpnas, tačiau jį buvo galima pagerinti 22 kompromisiniais pakeitimais ir keletu stipresnių kitų nuomonių punktų, pvz., socialinės sanglaudos srityje (7 ir 19 punktai), lyčių aspekto integravimo srityje (9 punktas), transporto išmetamųjų dujų srityje (11 punktas), energijos vartojimo efektyvumo srityje (14 punktas), aplinkos ir klimato apsaugos srityje (15 punktas). Taip pat galima įtraukti mūsų formuluotę apie struktūrinių fondų sąveiką („kiekvienam fondui reikalingos savos taisyklės“, 28 punktas) ir mūsų raginimą didinti kryžminį finansavimą (29 punktas), stiprinti partnerystę (33 punktas) ir skaidrumą (3 punktas). Taip pat gerai suformuluotos mintys dėl programų pergrupavimo pagal tvaraus vystymosi nuostatas (35 punktas). Vis dėlto negalėjome sulaikyti džiaugsmo dėl Lisabonos sutarties pabrėžimo (5 ir 20 punktai) ir raginimo geriau finansuoti TEN-T projektus (12 punktas). Žalieji taip pat negalėjo daugiau dėmesio skirti priemonėms krizei įveikti (27 punktas).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje teigiama, kad ES „plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“, todėl ES 2007–2013 m. laikotarpiui numato 347 mlrd. EUR dydžio fondus, o tai sudaro 35,7 proc. viso ES biudžeto. Balsuoju už šį pranešimą, nes jame pateikiama tiksli dabartinės Europos Sąjungos fondų padėties analizė, nurodant sritis, kuriose iki šiol išleista 93,4 mln. EUR, pateikiamos rekomendacijos ir sritys, kur padėtį reikėtų pagerinti. Pranešimu prisidedama sprendžiant ekonominę ir finansų krizę, jame skatinama geriausia patirtis ir abipusis mokymasis regioniniu lygmeniu.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ES lėšų panaudojimas skirtingose valstybėse narėse yra skirtingas. Svarbu, jog ES suprastų, kokių sunkumų patyrė kai kurios šalys, ėmusiosi taisomųjų veiksmų, kad galėtų aktyviai prisidėti prie platesnio ES fondų naudojimo pagal strategiją „Europa 2020“. Pagaliau taip pat norėčiau pasveikinti valstybes nares dėl jų pastangų rengiant pirmą nacionalinės strategijos ataskaitą, aktyviai prisidedant prie didesnio su sanglaudos politikos lėšų naudojimu susijusio skaidrumo, lankstumo, veiksmingumo ir atskaitomybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo, kadangi sanglaudos politika labai svarbi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač užimtumo ir socialinių reikalų srityse. Apgailestauju, kad buvo delsiama atrinkti projektus tokiose strateginėse srityse kaip geležinkelių sektorius, tam tikros investicijos į energetiką ir aplinkos apsaugą, skaitmeninė ekonomika, socialinė įtrauktis, valdymas ir administravimo gebėjimų stiprinimas. Veiksmingai kai kurių sričių projektų atrankai ir įgyvendinimui trukdo tai, jog nėra atitinkamų sąlygų, pavyzdžiui, paprastesnių paraiškų teikimo procedūrų nacionaliniu lygmeniu, aiškių nacionalinių pagalbos tam tikroms sritims prioritetų, greitesnio ES teisės perkėlimo, institucijų ir administracinės kompetencijos, esama milžiniškos nacionalinės biurokratijos.

Manau, kad Europos įvairiarūšio vežimo sistemos kūrimas, remiantis TEN-T tinklu ir sujungiant jį su nacionaliniais kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių projektais, yra būtinas užtikrinant teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą.

Apgailestauju dėl netinkamų investicijų į projektus, skatinančius energijos vartojimo efektyvumą ir skatinančius atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą socialiai atskirtų bendruomenių būsto statybos ir būsto statybos projektų srityje. Ateityje Europa turi daug investuoti inovacijų, švietimo ir naujųjų technologijų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Strateginė ataskaita dėl bendrai finansuojamų sanglaudos politikos remiamų veiklos programų įgyvendinimo yra nauja priemonė, kuri bus labai svarbi siekiant skaidrumo ir padės visuomenei ateityje suprasti šį sudėtingą klausimą. Kiekvienais metais Audito Rūmai atskleidžia daugybę pažeidimų skiriant subsidijas. Jeigu šia priemone bus naudojamasi tinkamai, jos vaidmuo užkertant kelią minėtiems dalykams galėtų būti svarbus. Todėl balsuoju už pranešėjo siūlomas gerinimo priemones, ypač susijusias su valstybių narių parengtų ataskaitų kokybe, ateityje užtikrinant veiksmingą valdymą.

 
  
  

Pranešimas: Oldřich Vlasák (A7-0218/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes jame nagrinėjami miesto vietovių poreikiai, daugiausia dėmesio skiriant dviem aspektams: pagrindinei infrastruktūrai ir pažangiam investavimui į infrastruktūrą ir paslaugas, pagrįstam technologine pažanga. Taip pat sutinku dėl raginimo atkreipti dėmesį į strateginio planavimo principus ir dėl lankstesnio integruoto finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) poreikio.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europos miestų įvairovė turi būti palaikoma pirmiausia lanksčiai įgyvendinant sanglaudos politiką, taip pat miestų plėtros projektus derinant ir pritaikant pagal kiekvieno miesto plėtros poreikius ir strategines gaires. Kalbama apie pažangią miestų plėtrą ir būtinybę miestams gerinti ir modernizuoti savo infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas. Kad tai nebūtų vien tuščia sąvoka, manau, turime pasitikėti vietos valdžios institucijomis ir išrinktais tų miestų atstovais. Turėtume įsiklausyti į bendruomenių norus, visas statybas pradėti remdamiesi jų eiliškumo sąrašu ir suprasti, kad merai geriausiai žino, kam teikiama arba turėtų būti teikiama pirmenybė jų miestuose. Būtent todėl kartu su pranešėju tvirtai tikiu, kad ES paramos siūlymas turi atitikti vietos poreikius ir integruotus strateginio planavimo principus ES lygmeniu. Europos miestų darbotvarkė turi padėti mažinti skirtumus strateginėse srityse, reikalingose kiekvienam moderniam Europos miestui, būtent infrastruktūros, tyrimų ir naujovių, transporto, aplinkos, švietimo, sveikatos priežiūros ir kultūros srityse. Todėl integruotas požiūris į sanglaudos politiką yra vienintelis būdas, kuriuo padėsime šiandienos miestams plėtotis natūraliai, tvariai ir atsakingai aplinkos apsaugos požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pino Arlacchi (S&D), raštu. Pone pirmininke, pranešime dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką pabrėžiama, kad greta svarbaus sanglaudos politikos poveikio miestų teritorijų plėtrai didelę įtaką turi ir daugelis kitų ES politikos krypčių (pvz., aplinkosauga, transportas ir energetika). Dėl šios priežasties Komisija turėtų tęsti politikos krypčių poveikio teritorijoms vertinimą, kad būtų tobulinama veiksminga ES miestų darbotvarkė. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad vienas iš Lisabonos strategijos trūkumų buvo gerai veikiančio daugiapakopio valdymo stoka ir nepakankamas regioninių ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimas planuojant, įgyvendinant strategiją, teikiant apie ją informaciją ir vertinant atskirus strategijos etapus. Atsižvelgiant į šį trūkumą, būtina gerinti strategijos „Europa 2020“ valdymo sistemą ir užtikrinti didesnę suinteresuotųjų šalių integraciją visais etapais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Būdama darbo grupės miestų klausimams pirmininko pavaduotoja, manau, kad sanglaudos politikos galima įtaka mūsų miestuose, ypač sunkumus patiriančiose srityse, yra labai svarbi. Balsavau už šį pranešimą, kadangi jame mano kolega O. Vlasák pasisako už svarbų miestų teritorijų vaidmenį ir siūlo protingą kompromisą tarp vietos, nacionalinės ir ES atsakomybės. Baigdama norėčiau pridurti, kad ir toliau sieksiu, jog būtų plėtojami ryšiai tarp miesto ir kaimo vietovių, nes pastarosios yra pernelyg dažnai pamirštamos teritorijų planavimo strategijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Didžiajai daliai europiečių gyvenant miestuose ir šiems miestams susiduriant su naujais iššūkiais, sanglaudos politikos miestų darbotvarkė buvo gana mažai žinoma, nesutvarkyta ir dėl to nepakankama. Šiandien įvykęs balsavimas suteikė galimybę pabrėžti, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp miestų ir priemiesčių, taip pat skirti daugiau laiko konkrečių miestų problemoms svarstyti. Kadangi esu išrinktas Prancūzijos pietryčių rinkimų apygardoje, atidžiai seku su miestais susijusius klausimus, ypač todėl, kad Marselis yra antrasis pagal gyventojų skaičių Prancūzijos miestas. Kaip ir nemažai kitų miestų, Marselis susiduria su daugeliu iššūkių, kaip antai viešojo transporto, užimtumo, būstų, socialinės atskirties mažinimo, kuriuos ES gali padėti išspręsti, ypač taikydama sanglaudos politikos priemones. Daugiausia dėmesio šiame pranešime skiriama trims uždaviniams: fizinės infrastruktūros plėtrai, miestų ekonominiam, socialiniam ir aplinkosaugos modernizavimui bei pažangesnei miestų plėtrai. Todėl šiame pranešime, nepamirštant kaimo vietovių, pabrėžiamas vaidmuo, kurį miestų vietovės atlieka Europos regionuose, ir nurodoma, kad miestų vietovės neturėtų būti pamirštos, jei norime subalansuotos regionų plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau dėl šio pranešimo, kadangi pagrindinis patobulintos Europos miestų darbotvarkės tikslas turėtų būti pagalba plėtojant ir kokybiškai atnaujinant Europos miestų infrastruktūrą ir paslaugas. Būsimos priemonės turi būti glaudžiai susijusios su bendrais Europos Sąjungos prioritetais, kad būtų galima pagrįsti iš ES biudžeto skiriamą paramą. Miestai yra Europos ekonominės veiklos, naujovių ir užimtumo centrai, tačiau juose yra nemažai problemų. Tokias sudėtingas problemas, kaip kėlimosi į priemiesčius tendencija, skurdo ir nedarbo koncentravimasis priemiesčiuose ar didėjančios transporto grūstys, reikia spręsti kompleksiškomis prie vietos poreikių pritaikytomis transporto, būsto, mokymo ir užimtumo programomis. Šios problemos turėtų būti sprendžiamos, atsižvelgiant į Europos regioninę ir sanglaudos politiką. Be to, Europos Komisija turėtų siekti kuo geriau suderinti taisykles, taikomas atskiriems Europos Sąjungos fondams, ir programas, pagal kurias vykdomi miestų ir vietos plėtros projektai, siekiant kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą ir galimas įgyvendinimo klaidas. Komisija turėtų parengti studiją, kurioje būtų palyginta naujausia pavienių valstybių narių integruoto strateginio planavimo patirtis, ir, remiantis jos išvadomis, parengti konkrečias Europos Sąjungos integruotos miestų plėtros planavimo gaires, pagal kurias būtų skatinama veiksminga ir teisiškai reguliuojama partnerystė, įskaitant tarpvalstybinę miestų partnerystę.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. Šiame pranešime apžvelgiami keli klausimai, susiję su sanglaudos politikos miestų aspektu, kuriuos Regioninės plėtros komitetas laiko ypač sudėtingais įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką. Griežtos taupymo priemonės Europos Sąjungoje visais valdymo lygmenimis padidino įtampą skiriant viešąsias lėšas, todėl iškilo būtinybė geriau koordinuoti išteklius, kad būtų užtikrintas pats efektyviausias jų paskirstymas ir naudojimas. Išteklių srautas taip pat turėtų būti veiksmingas nuo ES iki regionų ir vietos lygmens. Šiais klausimais sutinku su pranešėju, todėl nusprendžiau balsuoti už šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Svarbu nustatyti tokią Europos Sąjungos miestų politiką, kuri prisidėtų prie tvarios plėtros miestų vietovėse ir kuria būtų atsižvelgiama į subsidiarumo principą. Europos miestų darbotvarkė apima ne tik ES politikos krypčių, visų pirma sanglaudos politikos, miestų aspektą, bet ir tarpvyriausybines Europos lygmens pastangas koordinuoti valstybių narių miestų politikos kryptis; pastarojo tikslo siekiama rengiant neoficialius ministrų susitikimus.

Svarbu stiprinti miestų aspektą įgyvendinant sanglaudos politiką ir skatinti tvarią miestų plėtrą, stiprinant ir kuriant priemones, kuriomis visais lygmenimis būtų įgyvendinama Leipcigo chartija. Tuo pačiu metu miestų teritorijų dinamiškumą turėtų skatinti veiksminga ir naši įvairių finansavimo Europos fondų lėšomis priemonių sąveika, ypač mokslinių tyrimų ir naujovių srityje.

Todėl turėtų būti užtikrinama, kad visuose Europos regionuose miestai, būdami ekonominio aktyvumo, naujovių ir užimtumo centrai, galėtų pasinaudoti būtina ir tinkama parama, spręsdami sudėtingas problemas, su kuriomis jie susiduria, kaip antai kėlimosi į priemiesčius tendencija, skurdo ir nedarbo koncentravimasis, didėjančios transporto grūstys ir užterštumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Miestai yra socialinio ir ekonominio gyvenimo centrai ir išsiskiria fundamentaliu socialinės įtraukties bruožu, kadangi, viena vertus, jie garantuoja kultūrinės įvairovės išsaugojimą, kita vertus, palaiko nuolatinį centro ir atokių vietovių ryšį. Dėl šios priežasties balsuoju už pasiūlymą padidinti lėšas, skirtas miestų plėtrai. Taip pat pritariu, kad naujosios investicijos neturėtų būti vien ekonomikos ir siauruose sektoriuose, ir pasisakau už tai, kad būtina įgyvendinti projektus, daugiausia nukreiptus į socialinę sanglaudą ir dalių integraciją. Kad tai pasiektume, svarbu kurti išlaidų ir išteklių požiūriu tvarius projektus, pakankamai lanksčius, kad kiekviename mieste būtų galima ieškoti sprendimų, geriausiai atitinkančių to miesto poreikius. Todėl Europos darbotvarkės plėtros tikslai turėtų būti nukreipti į: socialinės sanglaudos miestų vietovėse gerinimą vykdant ekonominę pažangą ir ne tik ją; puikiai koordinuotos strategijos įgyvendinimą Europos ir vietos lygmeniu, kad išrinkti vietos valdžios atstovai būtų įtraukti į strateginių sprendimų priėmimo procesą; lėšų suradimą ir investicijų skatinimą, kad nauji projektai būtų įgyvendinami, o ne rengiami finansinei paramai gauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Karima Delli (Verts/ALE), raštu. (FR) Džiaugiuosi, kad šis pranešimas buvo priimtas, nes į jį įtraukta dauguma mūsų sumanymų (dėl klimato, socialinės sanglaudos, integruoto ir „iš apačios į viršų“ metodo, nepalankioje padėtyje esančių vietovių, kryžminio finansavimo ir kt.). Tačiau apgailestauju, kad, kalbant apie miesto matmens įgyvendinimą, nėra aiškiai skatinama plačiau naudoti bendrąsias subsidijas, kurias tiesiogiai tvarkytų patys miestai. Be to, šiame pranešime reikėjo daugiau aptarti skurdžių miesto dalių atvėrimą, vidutinio dydžio miestų vaidmenį miestų darbotvarkėje, taip pat ir kovą dėl klimato bei socialinį maišymąsi mūsų miestuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Nors jose gyvena beveik 70 proc. gyventojų ir sukuriamos keturios penktosios ES BVP, miestų vietovės turi tapti didelės konkurencijos zonomis su išvystyta ekonomine struktūra, technologinės pažangos traukos centrais, taip pat būti tiesiogiai susijusios su jas palaikančiu regionu. Remdama pranešimą dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką, pasisakau už naują požiūrį į miestų politiką, pagrįstą glaudžiu bendradarbiavimu tarp institucijų, dirbančių skirtingais sprendimų priėmimo lygmenimis: ES, nacionaliniu, miestų vietovių ir atokių miestų vietovių lygmeniu. Tai, kad šio tikslo siekiantys kolegos Parlamento nariai beveik vienbalsiai remia Europos sanglaudos veiksmų kryptį, rodo, kokią svarbą mes teikiame plėtros perskirstymo skirtingose teritorijose projektui.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką, nes jame pabrėžiama miestų jungimosi į tinklus, dalijimosi geriausia patirtimi ir pažangių sprendimų priėmimo svarba, miestų aspekto kaip Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo stiprinimas, taip pat veiksmingesnis sanglaudos politikos partnerystės principo įgyvendinimas, atsižvelgiant į tvarią miestų plėtrą, ypač infrastruktūros modernizavimo ir miestų transporto tinklų plėtros srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Viena iš svarbiausių sanglaudos politikos krypčių yra miestų aspektas, kadangi dauguma miestų yra vietovės, vykdančios sanglaudos politiką ir susiduriančios su daugeliu sunkumų, kuriuos spręsti numatyta strategijoje „Europa 2020“.

Pranešėjo pateiktais duomenimis, miestų teritorijose gyvena 70 proc. Europos gyventojų. Jie sukuria 80 proc. ES BVP ir sunaudoja apie 70 proc. ES energijos. Didžiulės miestų vietovės taip pat yra pagrindiniai naujovių, žinių ir mokslo centrai, jose vykdoma didžioji dalis produktyvios veiklos, kuriančios gerovę ir skatinančios ekonomikos augimą. Miestų vietovėse taip pat susiduriama su svarbiausiais iššūkiais veiksmingos vadybos infrastruktūros ir transporto srityse, o tai daro tiesioginį poveikį aplinkosaugos ir energetikos politikos kryptims.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) ES sanglaudos politika yra dalis Europos solidarumo sistemos, kuriai priklauso 27 valstybės narės su savo 271 regionu ir kuria siekiama panaikinti ekonominius ir socialinius skirtumus ES viduje. Šio O. Vlasáko parengto pranešimo tikslas yra papildyti ankstesnį pranešimą dėl sanglaudos politikos miestų aspekto naujuoju programavimo laikotarpiu. Miestų, kuriuose gyvena 80 proc. Europos gyventojų ir kuriuose yra gerovės kūrimo ištakos ir socialinio bei ekonominio vystymosi centrai, vaidmuo nenuginčijamas.

Tačiau juos kamuojančios problemos, kaip antai skurdas ir socialinė atskirtis, nedarbas, būstų trūkumas, nusikalstamumas ir narkotikų vartojimas, yra didžiulės ir reikalauja daug dėmesio. Nepaisant Europos Komisijos ir Europos investicijų banko sukurtų finansinių priemonių, tokių kaip „Jungtiniai Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms“ (JEREMIE), „Bendra pagalba projektams Europos regionuose remti“ (JASPERS) ir „Bendra Europos parama tvarioms investicijoms miestų teritorijose“ (JESSICA), bei kitų struktūrinių fondų, gauti rezultatai neatitiko lūkesčių. Todėl sutinku su pranešėjo rekomendacijomis parengti visapusį ir integruotą finansavimo planą, pagal kurį lėšos galės būti skiriamos projektams, kuriais siekiama strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų tikslų, o ne veiksmams, kuriais tik panaudojamos gautos lėšos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Didžiulis prieštaravimas šiame pranešime yra tas, jog skiriama daug dėmesio miestams, bet pamirštami jų gyventojai. Daug dėmesio skiriama Europos miestų darbotvarkės tobulinimui, pirminės fizinės infrastruktūros plėtrai ir jos indėliui į ekonominę sistemą, taip pat energetikai ir aplinkosaugos pusiausvyrai darant investicijas, pagrįstas technologine pažanga, tačiau žmonės paliekami nuošalyje.

Miestus ir visą jų infrastruktūrą kuria žmonės. Jie gyvena miestuose, jų dėka veikia visuomeninės švietimo, sveikatos ir transporto paslaugos, klesti prekyba, pramonė ir miestų kultūrinė veikla. Šie žmonės turėtų būti visų miestų politikos krypčių centras. Tačiau būtent jie dažniausiai ir yra pamirštami nustatant ES veiklos kryptis.

Mūsų nuomone, miestų darbotvarkėje visų pirma turėtų būti rūpinamasi tolygesniu gyventojų pasiskirstymu kai kurių šalių teritorijose, ypač Portugalijoje, palengvinant miestų naštą reikiamai įvertinant kaimo vietoves ir tinkamai atlyginamą žemės ūkį, skleidžiant produktyvią veiklą visoje šalyje, vertinant kokybiškas viešąsias paslaugas kaimo ir miesto vietovėse, kovojant su nedarbu, ginant darbo vietas teisinėmis priemonėmis, vertinant atlyginimus ir pensijas ir kovojant su skurdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šio pranešimo tema – Europos miestų darbotvarkė ir jos ateitis įgyvendinant sanglaudos politiką. Didžiulis dėmesys skiriamas miestams, bet pamirštama pagrindinė šių miestų sudedamoji dalis – žmonės. Pranešimas akivaizdžiai prieštaringas. Jame propaguojamas Europos miestų darbotvarkės tobulinimas, pirminės fizinės infrastruktūros plėtra ir jos indėlis į ekonominę sistemą, taip pat energetika ir aplinkosaugos tvermė dėl technologine pažanga pagrįstų investicijų, tačiau žmonės lieka antroje vietoje. Tačiau iš tikrųjų miestus ir visą jų infrastruktūrą kuria žmonės. Šiems žmonėms ir turėtų būti skirta bet kokia miestų politika. Tačiau būtent jie dažniausiai ir yra pamirštami nustatant ES veiklos kryptis.

Mūsų nuomone, miestų darbotvarkėje visų pirma turėtų būti rūpinamasi tolygesniu gyventojų pasiskirstymu kai kurių šalių teritorijose, ypač Portugalijoje, palengvinant miestų naštą reikiamai įvertinant kaimo vietoves ir tinkamai atlyginamą žemės ūkį, skleidžiant produktyvią veiklą visoje šalyje, vertinant kokybiškas viešąsias paslaugas kaimo ir miesto vietovėse, kovojant su nedarbu, ginant darbo vietas teisinėmis priemonėmis, vertinant atlyginimus ir pensijas ir kovojant su skurdu. Šiame pranešime tai visiškai neatskleista.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Pranešime nagrinėjami klausimai susiję su sanglaudos politikos miestų aspektu, Regioninės plėtros komiteto nuomone, yra esminiai arba problemiški sanglaudos politikos ateities požiūriu, politikos, kuri turėtų tapti visaverte ir veiksminga veiklos kryptimi, sutelkta į ES miestus. Europai būdinga teritorinė įvairovė ir policentrinė plėtra, gana tankus miestų tinklas, kuriame yra nedaug labai didelių miestų. Griežtesnėje miestų darbotvarkėje reikalaujama Europos miestų infrastruktūros ir paslaugų plėtros bei kokybiško jų atnaujinimo. Norima, kad ateities veiksmai glaudžiai sietųsi su bendraisiais ES prioritetais. Nors Europos miestai atlieka ekonominės veiklos, naujovių ir užimtumo centrų vaidmenį, jiems kyla daug problemų, kurias išspręsti padėtų individualus dėmesys vietos poreikiams. Europos regionų politika ir sanglaudos politika sprendžiamas būtent šis klausimas. Kilusias problemas privalu spręsti integruotu metodu ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, o finansavimo būdus privalu koordinuoti, kad būtų patenkinta daug įvairių konkrečių poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Balsuosiu už šį pranešimą, kadangi jame pabrėžiama svarba peržengti dabartinę išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio 20 proc. normą, padidinant ją iki 30 proc., kad būtų siekiama ambicingo 2 laipsnių pagal Celsijų tikslo. Tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei bus visuotinai įsiklausoma ir dalyvaujama prekybos emisijų leidimais schemoje, kuri taps visiškai veiksminga, tik jei ji bus įgyvendinama platesniu mastu. Tačiau ES ŠESD apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema privalo likti lanksti ekonominės krizės metu, įgyvendinant finansines priemones, skatinančias rentabilų išmetamo ŠESD kiekio mažinimą Europoje. Darosi vis aiškiau, kad veiksmų atidėliojimas netvarus ir tai ne tik padidins išlaidas, skirtas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, bet ir lems ES lyderės vaidmens praradimą žaliajame tyrime. Todėl investicijos į ekologiniu požiūriu veiksmingos plėtros naujoves ir skatinimą valstybėse narėse privalo būti tęstinės. Tarptautinis bendradarbiavimas atsižvelgiant į šį svarbų klimato iššūkį užtikrins, kad Europos pramonė išliktų konkurencinga ir nepatirtų ekonominių nuostolių. ES, kurios dalis, palyginti su pasaulio išmetamu dujų kiekiu, yra kiek daugiau nei 10 proc., su klimato kaita negali susidoroti pati viena; tai – pasaulinė problema, kuriai spręsti reikalingi viso pasaulio veiksmai.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu. (IT) Miestų vietovės, kuriose gyvena 73 proc. Europos gyventojų ir sukuriama apie 80 proc. BVP, yra svarbūs ES naujovių, kultūros ir augimo centrai. Nepaisant to, miestų aspektas iki šiol buvo nepakankamai pripažįstamas. Todėl svarbu, kad Parlamentas siūlytų tobulinti Europos miestų darbotvarkę įgyvendinant ES politikos kryptis, stiprindamas sanglaudos politikos indėlį į miestų plėtrą ir skatindamas aktyvesnį vietos suinteresuotųjų politinių grupių dalyvavimą šiame procese.

Politinės sanglaudos miestų aspektą svarbu nukreipti pagrindinės fizinės infrastruktūros plėtros, ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos miestų bruožų modernizavimo, miestų atnaujinimo ir socialinių naujovių skatinimo skurdžiuose priemiesčiuose paramai. Visam tam reikalingas tiesioginis vietos valdžios ir pilietinės visuomenės dalyvavimas, taip pat miestų politikos atstovų dalyvavimas strateginio planavimo procese bei apibrėžiant ir derantis dėl partnerystės sutarčių. Šiuo aspektu svarbus raginimas, kad Europos Komisija skatintų miestų administratorių steigimą ir sukurtų programą, panašią į „Erasmus“ ir skirtą išrinktiems vietos ir regionų atstovams.

Atidžiai stebėkime, kaip Europos Komisija įsipareigos priimti svarbius šio pranešimo siūlymus, būdami įsitikinę, kad būtina miestų matmens sėkmės sąlyga yra jo, kaip centrinės ES politikos krypties, suvokimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE), raštu. (SV) Švedijos konservatoriai nesutinka su pranešime išreikšta nuomone keletu klausimų. Nesutinkame su papildoma Europos investicijų banko kontrole, taip pat su ES dalyvavimu miestų planavime. Tačiau pranešime neremiama nuostata dėl papildomo finansavimo ES lėšomis, taip pat paminėtas miestų, kaip augimo centrų, vaidmuo. Dėl to už šį pranešimą galėjome balsuoti kaip už visumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Brice Hortefeux (PPE), raštu. (FR) Subsidiarumo principas reiškia, kad miestų politika priklauso valstybių narių kompetencijai. Tačiau mūsų teritorijų plėtra negali būti laikoma užbaigta tol, kol miestų aspekto neimsime vertinti Europos lygmeniu. Iš tiesų miestai atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant mūsų tikslų užimtumo, mokymo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse.

Kalbant apie Europos miestų plėtrą ir infrastruktūros bei paslaugų naujinimą, pranešime sėkmingai parodyta pridėtinė ES politikos krypčių, ypač sanglaudos politikos, vertė. Dėl to džiaugiuosi, kad šis pranešimas buvo priimtas didele balsų dauguma.

Pranešime sėkmingai suderinami nacionaliniai reikalai ir vietinės reikšmės poreikiai su europiniais prioritetais, nustatytais strategijoje „Europa 2020“, kartu gerbiant daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi yra rekomenduojama, kad sanglaudos politikos miestų aspektas būtų sutelktas į tris tikslus: pirma, padėti miestų teritorijoms plėtoti savo pagrindinę fizinę infrastruktūrą, kuri ypač svarbi augimui, siekiant visapusiškai pasinaudoti jų galimu indėliu į Europos ekonomikos augimą, ekonomikos pagrindo įvairinimą ir energijos ir aplinkos tvarumą, ypač siekiant išlaikyti ir pagerinti oro kokybę miestų centruose, nedarant žalos upėms; antra, padėti miestų teritorijoms modernizuoti savo ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius aspektus, sumaniai investuojant į infrastruktūrą ir paslaugas, grindžiamas technologijų pažanga ir glaudžiai susijusias su konkrečiais regionų poreikiais; trečia, atkurti miestų teritorijas vėl panaudojant pramoninius objektus ir užterštą žemę ir atsižvelgti į tai, jog reikia užtikrinti miesto ir kaimo vietovių sąsajas, kad būtų skatinama integracinė plėtra laikantis strategijos „Europa 2020“. Miestų teritorijos nėra izoliuoti regionų elementai, tad jų plėtra turi būti glaudžiai susieta su jas supančiomis funkcinėmis, priemiesčių arba kaimo teritorijomis. Pritariu nuomonei, kad Europos Komisija turi siekti kuo geriau suderinti taisykles, taikomas atskiriems ES fondams, ir programas, pagal kurias vykdomi miestų ir vietos plėtros projektai yra tinkami skirti bendrą finansavimą, siekiant kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą ir galimas įgyvendinimo klaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas svarbus kryžminio finansavimo tarp Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) indėlis keliant Europos pridėtinę vertę, atsirandantis lanksčiai vykdant socialinės įtraukties projektus ir integruotos miestų plėtros projektus. Mano nuomone, lankstesnės kryžminio finansavimo sąlygos galėtų būti naudingos gerinant planų ar strategijų, apie kuriuos kalbama, panaudojimą, efektyviai ir veiksmingai pasinaudojant sutelktomis šių fondų lėšomis. Dažnai, ypač miestų teritorijose, išsiskiriančiose socialinės atskirties problemomis ar aplinkos užterštumu, ESF ištekliai galėtų būti naudojami remiant kovai su atskirtimi skirtus vietos projektus, kuriuos koordinuotai ir vieningai vykdytų trečiasis sektorius ir privatusis sektorius, veikdami kaip miestų tinklo vadovai. Viliuosi, kad šiandien įvykęs balsavimas paskatins taisyklių, skirtų tam tikriems ES fondams ir programoms, pagal kuriuos miestų ir vietos plėtros projektai yra tinkami bendram finansavimui, suvienodinimą, kad kuo labiau būtų sumažinta biurokratija ir išvengta galimų įgyvendinimo klaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Tikime, kad pagrindinis Europos miestų darbotvarkės tikslas – pasitarnauti Europos miestų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai bei kokybiškam jų atnaujinimui. Todėl prieš imantis tolesnių priemonių turi būti atliktas tinkamas vyraujančių tendencijų, įskaitant pranašumus ir trūkumus, įvertinimas. Po to turėtų būti parengtos rekomendacijos arba pavyzdžiai dėl formalesnio vietos gyventojų dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant būsimos politikos kryptis.

Taigi miestų darbotvarkės parengimas neturėtų būti vienpusis procesas, tačiau turėtų būti glaudžiai susijęs su požiūriu „iš apačios į viršų“. Todėl labai svarbu, kad miestai galėtų išreikšti savo nuomonę ir kad jiems būtų skiriamas reikiamas dėmesys ES lygmeniu. Taip pat manome, kad miestams turėtų būti sudarytos pakankamai lanksčios sąlygos tam, kad jie galėtų panaudoti lėšas jų pačių nustatyta prioritetų tvarka. Regioninio, nacionalinio ir ES finansavimo galimybės turėtų būti derinamos, kad būtų patenkinti įvairiausi konkretūs poreikiai. Baigdami norime išreikšti savo įsitikinimą, kad ateities sanglaudos politika turėtų tapti tikrai vertinga ir veiksminga politikos kryptimi ES miestų atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Miestų teritorijos yra vienas iš svarbiausių Europos plėtros veiksnių. Jie sparčiai auga ir kaupia ekonominę galią, pramonę, o labiausiai – itin daug gyventojų, tuo pačiu metu keldami daugelį socialinių ir infrastruktūros klausimų. Taigi miestai užima ypatingą padėtį ES sanglaudos politikoje. Pranešime tam skirtas deramas dėmesys, todėl balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Miestai skatina ekonomikos augimą, verslumą, prisideda prie naujų, tvarių darbo vietų kūrimo. Įgyvendinant miestų darbotvarkę didesnį dėmesį turime sutelkti pagalbai plėtojant ir kokybiškai atnaujinant Europos miestų infrastruktūrą ir paslaugas. Siekiant įgyvendinti pažangesnės miestų plėtros principą, turi būti sudarytos sąlygos miestams tinkamai ir efektyviai plėtoti savo infrastruktūrą, naudojant pažangias technologijas, ypač IRT. Intelektinių transporto sistemų taikymas padėtų spręsti problemas, susijusias su transporto spūstimis, energijos vartojimo efektyvumu, viešojo sektoriaus saugumu. Atsižvelgiant į konkrečius regionų poreikius, būtina skatinti investicijas į technologinę pažangą. Pasinaudojant sanglaudos politikos teikiamomis galimybėmis būtina skatinti socialines naujoves miestų, ypač rajonų, teritorijose. Labai svarbu atkurti miestų teritorijas panaudojant pramoninius objektus ir užterštą žemę, skatinant integracinę miestų ir kaimo vietovių plėtrą. Šiam tikslui pasiekti būtina įgyvendinti daugiapakopį valdymą, regioninį planavimą ir partnerystės principą. Pažymėtina, kad Komisija, remdamasi gerąja valstybių narių strateginio planavimo patirtimi, turi parengti konkrečias ES integruotos miestų plėtros planavimo gaires bei įtvirtinti įpareigojimą vykdyti integruotą miestų planavimą. Be to, vietos valdžios iniciatyvos turi aktyviai vykdyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę ir įgyvendinti novatoriškas miestų infrastruktūros plėtros strategijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Pranešime siekiama įvardyti šiuolaikinius, ypač gyvenimo kokybės, iššūkius, su kuriais susiduria ES piliečiai, gyvenantys miestų vietovėse. Verta prisiminti, kad Europoje yra apie 5 000 miestų, kuriuose gyvena nuo 5 000 iki 50 000 gyventojų ir beveik 1 000 miestų, kurių gyventojų skaičius yra didesnis nei 50 000. Nors tik 7 proc. ES gyventojų gyvena miestuose, kuriuose gyventojų skaičius didesnis nei 5 mln., palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kur tokių miestų gyventojai sudaro 25 proc., daugelyje miestų vietovių, įskaitant miestus Graikijoje, gyventojų skaičius auga. Bet kuriuo atveju Europos miestai yra ekonominės veiklos, naujovių ir užimtumo centrai, todėl svarbu juos remti, ypač ekonominio nuosmukio metais. Pranešime, už kurį balsavau, teisingai nurodoma, kad ši parama turėtų būti skiriama keturiais lygmenimis (ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos), naudojant atitinkamas ekonomines ir politines priemones, prieinamas kiekvienu atveju (Bendrijos lėšas, nacionalines strategines programas, regionines veiklos programas ir vietos bei privačius išteklius).

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Nuo 2009 metų, kai buvo pateiktas pirmasis pranešimas dėl sanglaudos politikos miestų aspekto naujuoju programavimo laikotarpiu, šis klausimas buvo toliau svarstomas ir tobulinamas. Šio pranešimo tikslas – papildyti ankstesnį pranešimą, pabrėžiant keletą dalykų, susijusių su miestų aspektu įgyvendinant sanglaudos politiką, kuriuos Regioninės plėtros komitetas laiko esminiais ir sudėtingais įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką. Ši politika turėtų tapti tikrai vertinga ir veiksminga ES miestų atžvilgiu. Balsavau už, atsižvelgdama į ypatingą šio klausimo svarbą siekiant, kad maži ir vidutinio dydžio miestai ir miesteliai panaudotų savo galimybes. Sutinku su pranešėjo perspėjimu, kad metodas „projektai už pinigus“ turėtų būti pakeistas metodu „pinigai už projektus“. Iš tiesų projektai turėtų būti rengiami ne siekiant panaudoti turimas lėšas, o siekiant įgyvendinti strateginius tikslus. Patirtis rodo, kad daugeliu atvejų idėjos projektams kuriamos remiantis ne tikrais poreikiais ir strateginiais prioritetais, o skirtu finansavimu. Tai vienas iš pagrindinių sunkumų įgyvendinant plėtros, taip pat ir sanglaudos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos miestai yra jos ekonominės veiklos, naujovių ir užimtumo centrai, tačiau jie susiduria su daugeliu sunkumų. Tokias sudėtingas problemas, kaip antai kėlimosi į priemiesčius tendencija, skurdo ir nedarbo koncentravimasis priemiesčiuose ar didėjančios transporto grūstys, reikia spręsti prie vietos poreikių pritaikytomis transporto, būsto, mokymo ir užimtumo programomis. Šios problemos sprendžiamos Europos regionine ir sanglaudos politika. Pagrindinis Europos miestų darbotvarkės tikslas – padėti Europos miestų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai bei kokybiškam jų atnaujinimui. Viena vertus, ateities priemonės privalo glaudžiai sietis su bendraisiais ES prioritetais, kad būtų pateisinamas jų finansavimas iš ES biudžeto. Tačiau strategijoje „Europa 2020“ daugiausia dėmesio skiriama ateities tendencijoms. Taip pat svarbu sumažinti dabartinius netolygumus tarp Europos miestų, ir į tai turėtų būti atsižvelgta nustatant būsimos sanglaudos politikos prioritetus. Turint omenyje Lisabonos strategijos patirtį, Miestų darbotvarkės parengimas neturėtų būti vienpusis procesas, tačiau turėtų būti glaudžiai susijęs su požiūriu „iš apačios į viršų“. Kad Europos miestai nuolatos vystytųsi, reiškiu savo pritarimą šiam pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. Europoje yra apie 1 000 miestų, kur gyventojų skaičius yra didesnis nei 50 000, ir jų sudėtis nuolat kinta. Atsižvelgiant į naujausius gyventojų skaičiaus pokyčius ir migracijos tendencijas, svarbu nuolatos vertinti, kaip miestai turėtų plėtotis ateityje. Privalome rasti atsakymus, kaip įveikti sunkumus, susijusius su transportu, būstais, priemiesčiais ir žaliaisiais plotais. Šie atsakymai turi būti pritaikyti prie vietos poreikių, tačiau tokie sunkumai kaip nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis yra visuotinės problemos. Šias problemas turi spręsti ES regionų ir sanglaudos politika. Miestų, kaip varomosios ekonomikos jėgos, iškilimas regionuose ir valstybėse reiškia, kad miestų darbotvarkė turi remtis erdvinėmis strategijomis, kuriose miestas suvokiamas ne tik kaip vieta gyventi ir dirbti, bet ir kaip paslaugų teikėjas atokesnėms vietovėms ir toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu. (IT) Europai būdinga didelė teritorinė įvairovė ir policentrinė plėtra. Todėl Europos miestai yra jos ekonominės veiklos, naujovių ir užimtumo centrai, tačiau jie susiduria su daugeliu sunkumų. Pritariu tam, kad šioje miestų darbotvarkėje, remiantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms palikta teisė pačioms apibrėžti „miesto“ sąvoką. Taip bus daugiau galimybių priderinti intervencijos priemones, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės poreikius. Dėl to pritariau ir balsavau už šią priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Už. Tai dar vienas pranešimas savo iniciatyva apie miestų plėtrą Europoje, kuriame daugiausia pakartojama tai, kas jau buvo minėta ankstesniuose pranešimuose šia tema. Vienintelis svarbus klausimas šiuo metu – tai miestų aspekto vaidmuo sanglaudos politikoje po 2013 metų, tačiau pranešimas šiuo klausimu lieka atviras ir jame nepateikiama aiški rekomendacija. Pranešime apžvelgta keletas miestų aspekto sanglaudos politikoje klausimų, kaip antai daugiapakopis valdymas, partnerystės principas, įgaliojimų perdavimas, integruotas strateginis planavimas ir visapusis finansų planavimas. Nepaisant IBM draugiško teksto apie „pažangią miestų plėtrą“ (8 pastraipa), buvome labiau apvilti, nes S&D frakcijos šešėlis sugebėjo susilpninti gerą partnerystės principo formuluotę. Pranešimo projektą galėjo patobulinti nemažai kompromisinių pataisų, ir šios mūsų pataisos buvo gana neblogai įtrauktos į pranešimą. Randame tinkamas ekonominio augimo sąnaudų (4 pastraipa), klimato apsaugos (9 pastraipa), vidaus sanglaudos (10 pastraipa), integruoto ir „iš apačios į viršų“ požiūrio (21 ir 23 pastraipos), skurdžių priemiesčių (25 pastraipa) ir kryžminio finansavimo (28 pastraipa) apibrėžtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Europai būdinga didelė teritorinė įvairovė. Europos miestai yra ekonominės veiklos, naujovių ir užimtumo centrai, tačiau jie susiduria su daugeliu sunkumų. Sutinku su pranešėju, kad sanglaudos politika, įskaitant Europos miestų darbotvarkę, turėtų būti siekiama tikslo – išlyginti teritorinius skirtumus, investuojant į pažangią miestų plėtrą, kad miestų infrastruktūra ir paslaugos taptų aukštesnės kokybės. Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) parengė tris finansines priemones, iš kurių viena skirta bendros paramos tvariai plėtrai miestų vietovėse administravimui (tai yra „Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestus“, arba JESSICA). Siekiant tenkinti konkrečius teritorinius poreikius, siūlytina kuo geriau suderinti regioninio, nacionalinio ir ES finansavimo galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Balsavau už O. Vlasáko pranešimą dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką. Pritariu pagrindiniam pranešimo tikslui – nauju programavimo laikotarpiu remti sanglaudos politikos miestų aspektą ir atsižvelgti į naujausius miestų darbotvarkės tobulinimus ES. Tačiau taip pat norėčiau paminėti išleistą naujausią Baltąją knygą dėl transporto ateities iki 2050 metų, kurioje numatomi žingsniai vieningos ES transporto teritorijos link. Mano nuomone, viena iš pagrindinių kliūčių siekiant ambicingų šios baltosios knygos tikslų yra nuolatiniai infrastruktūros ir transporto paslaugų kokybės netolygumai skirtingose valstybėse narėse. Todėl sanglaudos politikos priemonės turėtų ir toliau atlikti svarbų vaidmenį suartinant šiuos skirtingus lygmenis, kad būtų sukurtas tvarus ir saugus Europos transportas. Tai pasakytina ir apie miestus, ir apie kaimo vietoves, ypač apie tarpvalstybines teritorijas, kur gyventojų gerovė ir užimtumo galimybės priklauso nuo infrastruktūros plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Esu įsitikinęs, kad Europos miestų darbotvarkė yra neabejotinos svarbos veiklos kryptis, atsižvelgiant į tai, kad 70 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose ir sukuria apie 80 proc. ES BVP. 2007–2013 m. miestų plėtrai numatyta apie 21,1 mlrd. EUR, kurie bus skirti pramoninių vietovių ir užterštų teritorijų atkūrimui, miesto ir kaimo vietovių atnaujinimui, netaršiam miesto transportui, būstui. Europos miestų darbotvarkėje dėmesys sutelktas į miestų infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Šiuo metu miestai susiduria su įvairiomis skirtingomis problemomis, kurioms spręsti reikia įgyvendinti pritaikytus ir integruotus vietos plėtros modelius. Todėl, kadangi miestų politika yra integruota į sanglaudos politikos tikslus, pastarieji turėtų pasitarnauti kaip sąsaja su kaimo vietovėmis, kad būtų skatinama integracinė plėtra. Miestams turėtų būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę sprendžiant jiems iškilusius sunkumus pasitelkus daugiapakopį valdymą ir partnerystės principą. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad integruoto strateginio planavimo parengimą turėtų papildyti lankstūs finansiniai mechanizmai, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos galėtų nevaržomos įgyvendinti savo prioritetus.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateitis vykdant sanglaudos politiką. Miestų vietovės sukuria apie 80 proc. BVP, sunaudoja iki 70 proc. ES energijos ir yra svarbūs naujovių, žinių ir kultūros centrai. 2007–2013 m. miestų plėtrai numatyta apie 21,1 mlrd. EUR, o tai sudaro 6,1 proc. ES sanglaudos politikos biudžeto. Iš jų 3,4 mlrd. EUR skirta pramoninių vietovių ir užterštų teritorijų atkūrimui, 9,8 mlrd. EUR skirta miesto ir kaimo vietovių atnaujinimo projektams, 7 mlrd. EUR – netaršiam miesto transportui, o 917 mln. EUR – būstui.

Pažangūs miestai reikalauja pažangios komunikacijų, transporto ir energetikos infrastruktūros. Remiu integruotų judumo miestuose planų kūrimą ir raginu vietos valdžios atstovus atnaujinti miestų viešąjį transportą, kad jis būtų veiksmingas ir nekenksmingas aplinkai. Intelektinių transporto sistemų (ITS) taikymas labai padės gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir transporto sektoriaus saugą ir saugumą.

Kadangi 99 proc. Europos būstų yra senuose pastatuose, kviečiu Komisiją ir valstybes nares padidinti ERPF skiriamas lėšas, kurias kiekviena valstybė narė gali naudoti, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje padidintų energijos vartojimo efektyvumą būstuose nuo 4 iki 15 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Pranešėjas teisingai pastebi, kad šalys narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos, kad tvari miestų plėtra taptų strateginiu prioritetu. Nors beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų gyvena miestuose ir jų rajonuose, vis dėlto mano šaliai trūksta aiškaus, integruoto ir tvaraus požiūrio. Tai sąlygoja sumažėjusi konkurencija.

Labai svarbu subalansuoti ES prioritetus ir vietos poreikius. ES miestų darbotvarkė neturi tapti vienos krypties procesu – esmingai svarbu, kad savo žodį tartų piliečiai.

Pranešimas paliečia keletą urbanistikos iššūkių, kaip antai miestų regeneracija, adekvatus apgyvendinimas ir švarus miesto transportas. Deja, sąrašas socialinių problemų Lietuvos miesto zonose yra kur kas ilgesnis. Remiantis oficialia Lietuvos vyriausybės statistika, apie 18 proc. Lietuvos miesto zonose gyvenančių žmonių gyvena ties skurdo riba. Lietuva pasižymi vienu aukščiausių pasaulyje savižudybių, įvykusių miestuose, skaičiaus rodikliu.

ES statistika rodo, kad daugiau nei 25 proc. jaunų Lietuvos žmonių yra priversti imtis mažai apmokamų darbų, sudaryti trumpalaikes darbo sutartis be pakankamų socialinės apsaugos garantijų. Tai turi didelės įtakos jaunų žmonių, gyvenančių miestuose, nepriklausomumui, ir tai kelia didelius demografinius iššūkius, nes planuoti šeimą miesto zonose tampa problemišku uždaviniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Balsavau už šį pranešimą. Viena iš priežasčių, dėl kurių Lisabonos strategija negalėjo pasiekti savo tikslų, buvo silpna miestų ir regionų integracija. Tarp kitų pranešėjo pasiūlymų esminis skirtumas yra tas, kaip skiriamos lėšos: „projektai turėtų būti rengiami ne siekiant panaudoti turimas lėšas, o siekiant įgyvendinti strateginius tikslus“.

 
  
  

Pranešimas: Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (A7-0110/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes jame atkreipiamas dėmesys į poreikį priimti konkrečius sprendimus dėl tam tikrų pagrindinių klausimų, susijusių su būsima sanglaudos politika, įskaitant 3 tikslo stiprinimą. Šiuo atžvilgiu svarbu neužmiršti labiausiai atskirtų ir atokiausių regionų.

Teritorinio bendradarbiavimo tikslas svarbus norint įgyvendinti sanglaudos politiką. Norėčiau pabrėžti, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) labai padeda siekti sanglaudos vykdant tarpregioninio bendradarbiavimo programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Siekti darnaus ES vystymosi – vienas iš sanglaudos politikos, kuri yra nepakeičiama ekonominės, socialinės ir teritorinės Europos Sąjungos tikrovės užtikrinimo priemonė, tikslų, ir pagrindinis pažangaus ir integracinio augimo įgyvendinimo veiksnys, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“. Remiu šį pranešimą, nes manau, kad teritorinė sanglauda turėtų būti pakankamai remiama skiriant daugiau struktūrinių lėšų, ir dėl to teisinga būtų 3 tikslui įgyvendinti skiriamą dalį padidinti nuo dabar skiriamų 2,5 proc. iki 7 proc., papildomai atsižvelgiant į tai, kad apie 37,5 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyvena pasienio regionuose. Skiriant daugiau išteklių, pirmiausia būtų investuojama į transeuropinius transporto tinklus (TEN), kurių modernizavimas laikomas prioritetiniu dalyku; ir, antra, tai padėtų sumažinti fizines, kultūrines, administracines ir reglamentavimo kliūtis, trukdančias šiam bendradarbiavimui ir teritorinei sanglaudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pino Arlacchi (S&D), raštu. − Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame pabrėžiama, kad Europos Sąjungos teritorinis bendradarbiavimas, taip pat jam tenkantis svarbus vaidmuo prisidedant prie daugiapakopio valdymo modelio įgyvendinimo, yra vienas iš sanglaudos politikos ramsčių. Atsižvelgiant į tai, kad teritorinis bendradarbiavimas pasirodė veiksminga priemonė, skatinanti darnią Europos Sąjungos, kaip visumos, plėtrą, svarbiausias dalykas dabar – būsimuoju programavimo laikotarpiu didinti šios priemonės biudžetą nuo šiuo programavimo laikotarpiu skirtų 2,5 proc. iki ne mažiau kaip 7 proc. bendro sanglaudos politikos biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Nors atstovauju centrinei daliai – Overnės ir Limuzeno regionams – kurie nėra kitų Europos Sąjungos valstybių narių pasienyje, esu įsitikinusi tarpvalstybinio bendradarbiavimo teikiama nauda – ir, bendrai kalbant, teritorinio bendradarbiavimo teikiama nauda – kad jis naudingas Europos Sąjungos vystymuisi ir ryšių tarp žmonių stiprinimui. Visiškai sutinku su pranešėjos, mano kolegės M.-T. Sanchez-Schmid, pateiktais pasiūlymais, pirmiausia, susijusiais su Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) vaidmens stiprinimu ir šio tikslo finansavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) 3 sanglaudos politikos tikslas – suartinti visus Europos Sąjungos regionus, pirmiausia pasienio regionus, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu. Jis svarbus, nes svarbu stiprinti šių regionų ryšius, pirmiausia energetikos ir transporto srityse. Tokiu metu, kai išgyvename vadinamąją europinės idėjos krizę, pravartu pakartoti, kokią papildomą naudą Europos Sąjungai teikia teritorinis bendradarbiavimas. Siekiant kuo geriau įgyvendinti 3 tikslą, paprašėme gerokai padidinti šiam tikslui įgyvendinti skiriamas struktūrines lėšas, pirmiausia siekiant pagerinti transporto infrastruktūrą ir taip padidinti Europos Sąjungos piliečių judumą regionuose ir tarp jų. Kadangi esu išrinktas pasienio regiono atstovas, ypač daug dėmesio skyriau šiam klausimui, ir džiaugiuosi, kad raginome stiprinti vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, t. y. vietos valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, ir jų bendradarbiavimą su Europos Sąjungos institucijomis. Mums reikia gerinti dialogą su šiomis valdžios institucijomis, kad geriau suprastume esamas problemas, ir būtume pasiruošę spręsti iškilusius sunkumus. Galiausiai, kadangi kol kas per sunku įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo programas, paprašėme jas supaprastinti, ir pabrėžėme ypatingą šių programų pobūdį, kuris susijęs su šiuo tikslu, t. y. iš esmės šios programos yra tarptautinės.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsuoju už šį pranešimą, kuriame pabrėžiama didesnio įvairių valstybių narių kaimyninių regionų bendradarbiavimo teikiama nauda. Pritariu tam, kad prireikus teritorinio bendradarbiavimo tikslas būtų pakeistas vienu iš Bendrijos sanglaudos politikos ramsčių, siekiant padidinti kaimyninių teritorijų, kurios natūraliai turi tuos pačius poreikius ir problemas, sąveiką, bei padidinti jų galimybes ir suteikti daugiau priemonių kaimyniniams regionams keistis politinio, ekonominio ir administracinio pobūdžio informacija. Taip pat manau, kad šiame pranešime pateiktas pasiūlymas didinti Bendrijos finansinius įsipareigojimus šiam politinės sanglaudos ramsčiui remti yra tinkamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau dėl šio pranešimo, kadangi reikėtų sustiprinti teritorinį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama skatinti teritorijas ir regionus bendradarbiauti, kad jie galėtų kartu spręsti bendrus uždavinius, panaikinti fizines, kultūrines, administracines ir reglamentavimo kliūtis, trukdančias šiam bendradarbiavimui, ir sušvelninti sienų poveikį. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos taip pat svarbios, siekiant efektyviai veikti ir pasiekti rezultatų, įgyvendinant strategijas, susijusias su skurdo mažinimu ir pažeidžiamiausių gyventojų grupių integracija į visą Europos visuomenę. Be to, siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, reikia pasinaudoti istoriniu palikimu – glaudžiais kultūriniais ir kalbiniais pasienio regionų skirtingose valstybėse narėse ryšiais. Reikėtų taip pat siekti geresnio valdymo institucijų ir jau esamų tarpvalstybinių institucijų, pvz., euroregionų, koordinavimo, įgyvendinant tarpvalstybines programas, kad būtų užtikrinama projektų kokybė, skaidrumas ir artimumas piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos. Iš tiesų, suprantu, kaip svarbu vykdyti didesnį politinės arenos dalyvių bendradarbiavimą siekiant vystyti ir vykdyti platesnio užmojo visiems piliečiams naudingus projektus, kaip tai teisingai pabrėžė pranešėja. Gerai žinoma, kad labiau tikėtina, jog pasienio regionų gyventojai patirs infrastruktūros stygių; dėl to visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas galėtų padėti patenkinti visų tokių gyventojų poreikius, netgi tokiu atveju, jeigu šie gyventojai gyvena toliau nuo Europos Sąjungos centrinės dalies. Todėl, siekiant šio tikslo, reikia daugiau strateginio valdžios planavimo ir bendradarbiavimo, kad būtų paprasčiau naudoti tam tikras finansines programas; taip pat būtų naudinga atlikti plačiai paplitusią patikrą, siekiant garantuoti didesnį naudojamų lėšų skaidrumą ir atsekamumą. Šiomis sąlygomis, manau esant teisinga, kad Europos Komisija visas šias priemones daro matomesnes: tik labiau jas viešinant susijusios šalys gali veikti nedviprasmiškomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. − Pastaraisiais metais tapo dar svarbiau riboti reglamentavimo ir administracines kliūtis, trukdančias siekti sanglaudos, kad būtų galima didinti įvairių regionių galimybes kartu spręsti bendras problemas. Pritariu pranešėjos pateiktoms išvadoms, ir nusprendžiau balsuoti už šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Šiandien Europos Sąjungai teritorinis bendradarbiavimas – neabejotinai viena iš svarbiausių temų. Poreikis šalims susitelkti ir stiprinti tautų ryšius darosi vis akivaizdesnis, atsižvelgiant į tai, kad 37,5 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyvena pasienio regionuose. Dėl to teritorinis bendradarbiavimas yra esminis daugeliu atžvilgių. Viena vertus, jis veiksmingai skatintų sutvirtinti vidaus rinką, padėtų panaikinti šiam procesui trukdančias fizines ir kultūrines kliūtis; kita vertus, jis padėtų remti įvairių politinių sektorių Europos Sąjungos integraciją, ir padėtų šalims vykdyti koordinuotus bendrus projektus. Pritariu tam, kad būtų skiriama daugiau lėšų šiai politikai remti, pirmiausia pritariu tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamo biudžeto procentinės dalies didinimui. Dar vienas vertingas dalykas, į kurį atkreiptas dėmesys šiame pranešime, yra Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) steigimas. Manau, kad jų steigimas gali duoti teigiamus rezultatus valdysenos požiūriu dėl to, kad jos gali padėti vykdyti tarpvalstybinę valdyseną, garantuojančią įvairios vietos ir regioninės politikos kūrimą, ir dėl to, kad jos padėtų užtikrinti socialinę sanglaudą, nes ETBG kūrimas suteikia daugiau galimybių kalbiniu ir kultūriniu požiūriu skirtingoms bendruomenėms suartėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, pavadintą „dėl 3 tikslo. Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė“, nes jis – nepakeičiama priemonė siekiant veiksmingos sanglaudos politikos. Verta pabrėžti, kaip svarbu steigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), kurios būtų pagrindinė teritorinės valdysenos priemonė, kuria būtų atkreiptas dėmesys į finansinį struktūrinį bendradarbiavimą ir į teisinį statusą bei įvairių lygmenų valdyseną.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 37,5 proc. ES gyventojų gyvena pasienio regionuose, dėl to trys teritorinio bendradarbiavimo aspektai – pasienio, tarpvalstybinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas – yra pagrindinė Europos Sąjungos politika, nes ji padeda teritorijoms, regionams ir valstybėms narėms geriau dirbti drauge vienai su kita siekiant bendrų tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas, kurį parengė M.-T. Sanchez-Schmid, pavadintas „dėl 3 tikslo – teritorinio bendradarbiavimo uždavinio. Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė“. 3 tikslą, t. y. Europos Sąjungos teritorinį bendradarbiavimą, galime laikyti „prastu struktūrinių fondų santykiu“. Nepaisant to, kad pasienio regionuose gyvena beveik 200 mln. gyventojų, šiam tikslui įgyvendinti skirta tik 2,52 proc. sanglaudos fondo lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ES sanglaudos politika yra solidarumo sistemos, apimančios 27 valstybes nares ir 271 jų regioną, dalis, ir kad ja siekiama nutraukti regionuose esančius ekonominius ir socialinius skirtumus, būtina užtikrinti, kad kita daugiamete finansine programa būtų padidintas finansavimas, skirtas minėtam tikslui įgyvendinti, nes šie regionai turi rimtų konkurencingumo problemų, bet yra būtini siekiant ES tvarumo. Todėl pritariu pranešėjos pasiūlymui stiprinti teritorinio bendradarbiavimo tikslą visą biudžetą didinant nuo 2,5 proc. iki 7 proc., priimant priemones, padėsiančias supaprastinti programų įgyvendinimą ir steigiant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), kurios yra esminės, norint užtikrinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo sistemų veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Teritorinio bendradarbiavimo svarba ypač padidėjo pastaruoju metu dėl pagrindinių struktūrinius fondus reglamentuojančių taisyklių ir Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Vykdant teritorinį bendradarbiavimą, siekiama panaikinti fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis, ir sušvelninti tarp valstybių ir regionų esantį sienų poveikį, kad regionai galėtų kartu spręsti bendrus regioninius uždavinius. Būtina išsaugoti trijų pagrindinių elementų – pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo – santykį, nes visų šių rūšių bendradarbiavimas yra pagrįstas ir naudingas. Siekdami įgyvendinti teritorinės sanglaudos principą, turime geriau įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo uždavinį ir standartines procedūras. Kad teritorinis bendradarbiavimas būtų sėkmingai vykdomas ir vystomas, jis – didžioji Europos idėja – visiems piliečiams turi tapti simboliniu ES įkūnijimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Noriu pritarti šio pranešimo priėmimui ir pabrėžti 3 tikslo, kuris susijęs su teritoriniu bendradarbiavimu, svarbą Europos Sąjungos sanglaudos politikai. Europos Parlamentas ragina teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtą biudžetą padidinti nuo šiuo programavimo laikotarpiu skirtų 2,5 proc. iki 7 proc. bendro sanglaudos politikos biudžeto, ir šią nuomonę ryžtingai remiu. 3 tikslą reikia išlaikyti ir, dar svarbiau, jį reikia išplėtoti, kad Bendrijos teritorijos integracijos galėtume siekti kitapus valstybių narių sienų. Kadangi Europos Parlamente atstovauju rinkimų apygardai, kuriai labai aktualūs pasienio klausimai, ir esu kilusi iš vienintelio Prancūzijos regiono, kuris turi bendrą sieną su trimis kitomis ES valstybėmis narėmis, labai domiuosi šiais klausimais ir pasienio regionų bendradarbiavimo projektais. Šios teritorinio bendradarbiavimo sritys yra privilegijuotos Europos Sąjungos bendradarbiavimo, pirmiausia, pasienio regionų bendradarbiavimo, atžvilgiu. Šiose vietovėse sienos ir įvairios kliūtys yra ne tokios „tikros“. Be to, šios bendradarbiavimo sritys, tapdamos tikromis projekto sritimis, turi atlikti svarbų vaidmenį tvirtinant ryšius vietos lygmeniu, tarp partnerių iš įvairių valstybių narių ir piliečių, kurie susitelkia, kad galėtų spręsti bendras problemas. Teritorinį bendradarbiavimą reikia skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Pasienio regionų bendradarbiavimas yra svarbus pasienio regionams. Todėl reikia stiprinti EUREGIO ir SaarLorLux (Saro, Lotaringijos ir Liuksemburgo) regionus. Dėl to pritariu tam, kad būtų išsaugotas pasienio regionų bendradarbiavimas, kaip pagrindinė struktūrinės politikos sudedamoji dalis.

Ypač pritariu raginimui bent 70 proc. biudžeto lėšų skirti teritoriniam pasienio regionų bendradarbiavimui, kita vertus, pritariu ir tam, kad būsimuoju programavimo laikotarpiu teritorinio bendradarbiavimo finansavimą reikia didinti nuo šiuo programavimo laikotarpiu skirtų 2,5 proc. iki ne mažiau kaip 7 proc. bendro sanglaudos politikos biudžeto.

Be to, reikėtų supaprastinti Europos teritorinio bendradarbiavimo sąjungų kūrimą, nes ši nauja priemonė padės vietos administracijoms ir piliečiams paprasčiau bendradarbiauti, o tai bus naudinga daugeliui regionų, pirmiausia, pasienio regionams.

Apskritai kalbant, šis pranešimas – svarbus žingsnis pirmyn siekiant užtikrinti būsimą ES pasienio regionų bendradarbiavimo politiką, šia politika bus suteikta galimybė Belgijos vokiškai kalbančiai bendruomenei, gyvenančiai pasienio zonoje, toliau stiprinti ir gerinti savo partnerystę su kitais pasienio regionais.

Kalbant apie sanglaudos politiką, džiaugiuosi matydamas, kad komitetas priėmė mano pasiūlymą, kad transportui skiriamomis struktūrinėmis lėšomis dėmesys labiau būtų atkreipiamas į bendrą ES supažindinimą su transporto politika. Tai taip pat gali pagreitinti svarbių projektų įgyvendinimą pasienio regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Brice Hortefeux (PPE), raštu. (FR) Pasienio regionai, kuriuose gyvena 37,5 proc. Europos Sąjungos gyventojų, yra labai svarbūs Europos Sąjungos integracijai ir Europos Sąjungos piliečių ryšių stiprinimui. Dabar teritorinis bendradarbiavimas stabiliai sėkmingas. Šis tikslas, kuris nustatytas 2007 metais, ir kuriam įgyvendinti 2007–2013 laikotarpiu skiriama 8.5 mlrd. EUR, šią sumą paskirstant pasienio regionų, tarpvalstybinėms ir tarpregioninio bendradarbiavimo programoms, 271-am Europos Sąjungos regionui suteikia galimybę gauti naudos iš didelio finansavimo, kuriuo siekiama vystyti ir plėtoti bendrus projektus ir įveikti įvairias tikras sienas ir kliūtis, pvz., žemės ir jūrų sienas ir administracines kliūtis, susijusias su kasdieniu mūsų piliečių gyvenimu.

Neabejoju tuo, kad M. –T. Sanchez-Schmid pranešimas, kuris priimtas pritarus didžiajai daugumai, darys poveikį Europos Komisijos darbui, jai rengiant teisėkūros pasiūlymus, kuriuos ji pateiks rugsėjo mėnesį. Šiame pranešime ypač pabrėžiamas poreikis išlaikyti vyraujantį pasienio regionų bendradarbiavimo ramstį, ir kurti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinami stambūs pasienio regionų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, kaip antai transeuropinių transporto tinklų projektas (TEN). Visiškai pritariu šioms rekomendacijoms, ir dėl to norėčiau dar kartą pagirti šio pranešimo, kuris gavo didžiulę įvairių partijų paramą, kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, kadangi į 2007–2013 m. finansinę programą teritorinis bendradarbiavimas įtrauktas kaip vienas iš trijų Europos Sąjungos sanglaudos politikos ramsčių, pakeitusių Bendrijos iniciatyvą INTERREG. Po to teritorinė sanglauda, kaip ir ekonominė bei socialinė sanglauda, įtraukta į Sutarties 174 straipsnį kaip viena iš trijų sudedamųjų sanglaudos politikos dalių. Teritorinė sanglauda dabar įtvirtinta kaip vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Vykdant teritorinį bendradarbiavimą turi būti siekiama panaikinti fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis tarp teritorijų ir regionų ir sušvelninti tarp teritorijų ir regionų esantį sienų poveikį, kad jie galėtų kartu spręsti bendrus teritorinius (paslaugų, infrastruktūros, urbanizacijos ir teritorijų planavimo), bendruosius (globalizacijos, klimato kaitos), ekonominius ar socialinius uždavinius. Teritorinis bendradarbiavimas ir jo vaidmuo, kuris yra labai svarbus sutvirtinant vidaus rinką ir skatinant didesnę ES integraciją keliose sektorinės politikos srityse, naudingas Europos Sąjungai, ir pritariu nuomonei, kad teritorinis bendradarbiavimas ir toliau būtų vienas iš sanglaudos politikos ramsčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Priemonė „teritorinis bendradarbiavimas“, kaip pabrėžta strategijoje „Europa 2020“, atlieka svarbų vaidmenį sutvirtinant vidaus rinką ir skatinant Europos Sąjungos integraciją įgyvendinant įvairių ES sektorių politiką. Balsavau už šį pranešimą, kad šie tikslai netrukus galėtų tapti tikrove, ir skatintų ne tik darnų įvairių sektorių, bet ir įvairių Europos Sąjungos sričių, kurios teritorinio vystymosi lygmenyje dažnai apibūdinamos kaip įvairiarūšės, vystymąsi. Tam reikalingi ištekliai – ir jie turėtų būti skiriami remiantis suderintais kriterijais – kaip veiksminga pasienio ir tarpvalstybinių regionų sąveika, kad vietos poreikius galima būtų koordinuoti taikant platesnės taikymo srities tikslus. Esu tikras, kad didžiulis ES kultūrinis, istorinis ir kalbinis paveldas turėtų būti atpažįstamas, jeigu bus įveiktos fizinės ir teritorinės kliūtys: tai bendradarbiavimas, kuris yra mūsų demokratinių principų ir vienybės įvairovėje vizijos kertinis akmuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Ši Europos Parlamento rezoliucija dėl 3 tikslo yra svarbi dėl to, kad joje aptariamas šiuo metu valstybėse narėse esančių administracinių ir teisėkūros kliūčių panaikinimas.

Teritorinio bendradarbiavimo tikslas, kaip teigiama šiame pranešime, – priversti valstybes nares bendradarbiauti paslaugų ir infrastruktūros, urbanizacijos, regioninio, ekonominio ir socialinio planavimo srityse. Tokiu bendradarbiavimu sukuriamos galimybės sukurti glaudesnę ir patvaresnę ES valstybių narių sąjungą.

Vadovaujantis 3 tikslu, galimas kompleksiškas ir daugiaplotmis partnerių iš įvairių valstybių narių bendradarbiavimas, kuriam reikia specialaus, atskiro ir vienodo metodo ir jo įgyvendinimo valstybėse narėse, ir toks įgyvendinimas padidins jų sanglaudą.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, šiame pranešime pabrėžiamas vienas svarbus dalykas. Tai poreikis patraukti, paskatinti ir įtraukti partnerius iš privačiojo sektoriaus, siekiant teritorinio bendradarbiavimo, nes daugelį paslaugų ir didžiąją dalį infrastruktūros valdo šio sektoriaus partneriai, ir jiems ši infrastruktūra priklauso.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Europos Sąjungos pasienio bendradarbiavimas šiuo metu yra sanglaudos politikos dalis. Viena vertus, jis padeda kurti viršvalstybinės reikšmės projektus ir ES strategijas, o, kita vertus, jis padeda mažinti tarp teritorijų ir regionų susidariusias kliūtis. Esu tikra, kad vykdyti veiksmingą teritorinį bendradarbiavimą svarbu ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet daugiausia vietovėse, esančiose Europos Sąjungos valstybių narių pasienyje. Be to, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujant Lenkijai, ketiname užtikrinti galimybę skatinti taikyti suderintus principus pasienio regionų bendradarbiavimo programoms įgyvendinti ES priklausančiuose pasienio regionuose ir už jų ribų.

Dėl to manau, kad M.-T. Sanchez-Schmid pranešimas „dėl teritorinio bendradarbiavimo uždavinio. Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė“ – svarbi pagalba dirbant regioninės politikos srityje, ir balsavau už jo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Pagrindinio struktūrinius fondus reglamentuojančio reglamento ir Lisabonos sutarties įsigaliojimas gerokai padidino teritorinio bendradarbiavimo svarbą, ir šį bendradarbiavimą pavertė vienu iš trijų ES sanglaudos politikos ramsčių. Sanglaudos politika turėtų neabejotinai panaikinti esamas fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis ir sušvelninti tarp teritorijų ir regionų esantį sienų poveikį, kad regionai galėtų kartu spręsti bendrus teritorinius (teritorinius, bendrus, ekonominius ar socialinius) sunkumus.

Tikimės, kad bendradarbiavimo veiksmai gali būti koordinuojami visais valdymo lygmenimis, juos derinant su strategija „Europa 2020“, pritaikyta teritorijų poreikiams, ir su kitomis dabartinėmis teritorinėmis strategijomis. Norint tinkamai įgyvendinti teritorinės sanglaudos principą ir siekiant padidinti pagal konvergencijos ir konkurencingumo ir užimtumo veiklos programą skirto finansavimo teikiamą papildomą naudą Europos Sąjungai, manome, kad reikalingas didesnis teritorinio bendradarbiavimo tikslo ir papildomos politikos suderinimas.

Pritariame sumanymui programavimo pradžioje taikyti teritorinį principą siekiant nukreipti konvergencijos tikslui ir konkurencingumo ir užimtumo tikslui skiriamą finansavimą į kai kuriuos prioritetinius projektus, pvz., transeuropinius transporto tinklus (TEN), kuriuos iš anksto nustatė ir kuriems pritarė atitinkami partneriai, drauge laikantis daugiapakopio valdymo ir ES partnerystės principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − Teritoriniam bendradarbiavimui finansavimas turėtų būti padidintas atsižvelgiant į jo įtaką sanglaudos politikai. Tačiau didinant biudžetą šiam programavimo laikotarpiui turi būti aiškiai nurodomos bendro sanglaudos politikos biudžeto eilutės, kurioms skirtas finansavimas bus sumažintas, nepažeidžiant sanglaudos politikos siekiamų tikslų įgyvendinimo. Teritorinis bendradarbiavimas panaikina administracines ir reglamentavimo kliūtis tarp teritorijų ir regionų, padeda spręsti klausimus, susijusius su teritorine, ekonomine ir socialine sanglauda. Be to, pasienio regionų bendradarbiavimas turi išlikti prioritetu lyginant su kitų sričių bendradarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti didinamas finansavimas jo įgyvendinimui. Manau, kad geografinė 150 km riba turėtų būti lanksčiau taikoma pakrantės ir jūros regionams. Kuriant ir įgyvendinant didelio masto strategijas turi būti atsižvelgiama į įvairias regioninio bendradarbiavimo programas. Be to, Komisija turėtų įvertinti pirmųjų įgyvendintų makroregioninių strategijų rezultatus. Teritorinis bendradarbiavimas yra glaudžiai susijęs su Europos išorės sienomis, dėl to reikia užtikrinti geresnę sąveiką tarp ERPF ir kitų bendradarbiavimo priemonių, sudaryti palankesnės finansavimo galimybes, įgyvendinti naują kaimynystės politiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu teritorinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimas yra apsunkintas, kadangi jas įgyvendinant dalyvauja daugybė skirtingų institucijų. Taip pat būtina supaprastinti audito ir kontrolės taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Geresnis ES valstybių narių bendradarbiavimas dvišaliu, regioniniu ir tarpregioniniu lygmenimis – ne tik pagrindinė Europos Sąjungos įgaliojimų dalis, bet ir vis svarbesnis dalykas, norint išlaikyti ES solidarumą sprendžiant vis daugiau klausimų. Parėmiau šią rezoliuciją, nes joje pripažįstama, kad mums reikia supaprastinti šių bendradarbiavimo lygmenų įgyvendinimo elementus ir įtraukti privačiojo sektoriaus veikėjus, pirmiausia, bendradarbiaujant ekonomikos vystymosi srityje. ES valstybės narės toliau gaus daug naudos iš glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis priemonių. Kartu su pranešėja, raginu Europos Komisiją atlikti išsamų pirmųjų įgyvendintų makroregioninių strategijų tyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė yra strategiškai svarbi siekiant apibrėžti Europos Sąjungos teritorinės tikrovės tikslus ir būdus, kaip juos galima pasiekti. Teritorinis bendradarbiavimas teikia papildomą naudą, kuri paruošia dirvą įgyvendinti visas regiono galimybes ir didinti jo konkurencingumą. Balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu apibrėžti tikslus, garantuojančius tinkamą lėšų skyrimą bendradarbiavimo programoms, ir visiškai patenkinti visų regionų poreikius juose vykdant svarbiausius regiono projektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Teritorinis bendradarbiavimas tapo vienu iš trijų ES sanglaudos politikos ramsčių, pakeitusių Bendrijos iniciatyvą INTERREG. Po to teritorinė sanglauda, kaip ir ekonominė bei socialinė sanglauda, įtraukta į Lisabonos sutarties 174 straipsnį kaip viena iš trijų sudedamųjų sanglaudos politikos dalių. Teritorinė sanglauda dabar įtvirtinta kaip vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Vykdant teritorinį bendradarbiavimą, siekiama panaikinti fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis tarp teritorijų ir regionų ir sušvelninti tarp teritorijų ir regionų esantį sienų poveikį, kad jie galėtų kartu spręsti bendrus teritorinius (paslaugų, infrastruktūros, urbanizacijos ir teritorijų planavimo), bendruosius (globalizacijos, klimato kaitos), ekonominius ar socialinius uždavinius. Balsavau už šį pranešimą dėl esminių jo siekių, būtent: stiprinti teritorinio bendradarbiavimo tikslo įgyvendinimą įgyvendinant visų planavimo lygmenų teritorinę sanglaudą ir koordinuojant strategiją „Europa 2020“; teritorinį principą taikyti kitų ES politikos krypčių įgyvendinimui; skatinti steigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG); supaprastinti šios politikos įgyvendinimą; ir užtikrinti, kad teritorinis bendradarbiavimas būtų matomas visoje Europos Sąjungoje – dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Per pastaruosius penkerius metus dėl struktūrinių fondų bendrojo reglamento ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai gerokai padidėjo teritorinio bendradarbiavimo svarba, ir jis tapo vienu iš trijų ES sanglaudos politikos ramsčių. Į 2007–2013 m. finansinę programą teritorinis bendradarbiavimas įtrauktas kaip vienas iš trijų ES sanglaudos politikos ramsčių, pakeitusių Bendrijos iniciatyvą INTERREG. Po to teritorinė sanglauda, kaip ir ekonominė bei socialinė sanglauda, įtraukta į Sutarties 174 straipsnį kaip viena iš trijų sudedamųjų sanglaudos politikos dalių, ir dabar ji įtvirtinta kaip vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Vykdant teritorinį bendradarbiavimą, siekiama panaikinti fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis tarp teritorijų ir regionų, ir sušvelninti tarp teritorijų ir regionų esantį sienų poveikį, kad jie galėtų kartu spręsti bendrus teritorinius, bendruosius, ekonominius ar socialinius uždavinius. 3 tikslu numatomas sudėtingas ir plataus masto bendradarbiavimas, suartinantis partnerius iš įvairių valstybių narių. Dėl to reikia supaprastinti audito ir kontrolės taisykles. Kad teritorinis bendradarbiavimas visiems piliečiams taptų simboliniu ES įkūnijimu, o politinių sprendimų priėmėjai ir pareigūnai galėtų susipažinti su jų darbe galinčiais iškilti praktiniais teritorinio bendradarbiavimo aspektais, balsuoju už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu. (IT) Pritariu pranešėjai, kuri teigia, kad reikia vykdyti teritorinį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama panaikinti fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis tarp teritorijų ir regionų, ir sušvelninti tarp teritorijų ir regionų esantį sienų poveikį bei skatinti darnų jų vystymąsi. Šis naujasis metodas taip pat bus svarbus kalnų regionams, taip pat jis galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Tačiau siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikės supaprastinti teritorinio bendradarbiavimo programas, įtraukiant vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, ir užtikrinant geresnį informacijos perdavimą surengiant plačią informavimo kampaniją žiniasklaidoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsavau UŽ. Šis pranešėjos teksto projektas iš esmės sutapo su mūsų frakcijos nuomone dėl 3 tikslo. REGI komitetas priėmė šiuos mūsų frakcijos pasiūlytus pakeitimus dėl: • prašymo lanksčiau taikyti geografinę 150 km ribą, nustatytą pasienio regionų bendradarbiavimo programose pakrantės ir jūros regionams; • rekomendacijos atlikti pirmą jau sudarytų ETBG įvertinimą, kad būtų galima mokytis iš šios pirmosios patirties; • to, kad siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, reikia pasinaudoti glaudžiais kultūriniais ir kalbiniais pasienio regionų skirtingose valstybėse narėse ryšiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Teritorinis bendradarbiavimas – vienas iš ES sanglaudos politikos ramsčių, kuriuo siekiama panaikinti fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis tarp teritorijų ir regionų ir sušvelninti tarp teritorijų ir regionų esantį sienų poveikį, kad jie galėtų skatinti darnų vystymąsi, suteikiantį galimybes jiems kartu spręsti bendrus sunkumus. Remiantis strategijos „Europa 2020“ logika, siekiant tinkamai reaguoti į Europos Sąjungos regionų poreikius ir išskirtinius jų bruožus, svarbu geriau skirstyti lėšas. Dėl to balsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Nuo 1986 metų sanglaudos politika siekta stiprinti įvairių ES valstybių narių ekonominę ir socialinę sanglaudą. Tačiau Lisabonos sutartyje ir naujoje strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintas trečiasis siekis, pavadintas „teritorine sanglauda“, kuria skatinama taikyti praktinį metodą siekti integruoto 271 regiono, kuriame, laikoma, gyvena žmonės, vystymosi. Manau, kad teritorinė sanglauda turėtų padėti panaikinti Europos Sąjungos regionų fizines, administracines ir reglamentavimo kliūtis, ir turėtų skatinti darnų Europos Sąjungos vystymąsi ir didesnį bendradarbiavimą vykdant bendrus įvairių regionų, turinčių panašias ypatybes ir vystymosi tikslus, projektus.

Taip pat norėčiau pabrėžti tai, kad regioninės strategijos turėtų būti tiesiogiai susijusios su transeuropinių transporto tinklų gairėmis ir strategijomis, įgyvendinamomis pagal integruotą jūrų politiką, bei su strategija „Europa 2020“, siekiant sukurti pažangią, tvarią ir integracinę Europos Sąjungą. Galiausiai, visiškai sutinku su idėja, kad būtina išdėstyti veiksmų planą, skirtą atokiausiems ES regionams, ir turėtų būti nustatyti daugiasektoriniai principai, kuriais būtų remiamas darnus regionų vystymasis, ir kurie padėtų sumažinti šių regionų skirtumus palyginti su kitais regionais.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Bendras pasienio, tarpvalstybinių ir tarpregioninių projektų finansavimas įkūnija ES. Pranešėja pasiūlė daugybę patobulinimų, kurie padėtų spręsti pirmiau aptartus trūkumus. Balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, kurį pateikė M. –T. Sanchez-Schmid. Jame pabrėžiama teritorinio bendradarbiavimo teikiama nauda ir galimybės skatinti konkurencingumą. Nors pranešime rekomenduojama išlaikyti dabartinę 3 tikslo struktūrą, jame siūloma didinti lėšas ir atkreipiamas dėmesys į specifinius pasienio gyventojų poreikius. Strateginį kiekvieno regiono poreikių patenkinimą ir atsižvelgimą į regionų ypatumus galima užtikrinti skiriant lėšas kiekvienai teritorinio bendradarbiavimo programai pagal suderintus kriterijus.

 
  
  

Pranešimas: Georgios Stavrakakis (A7-0141/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Tvirtai tikiu, kad veiksminga strateginė sistema gali padėti užtikrinti bendrą požiūrį, ir kapitalizuoti visų lėšų sąveiką, siekiant remti sanglaudos politikos tikslus, pvz., Sutartyse nustatytus tikslus, ir taip geriau dirbti ES žmonėms, ir pateisinti jų lūkesčius. Šis pranešimas iš dalies padeda kurti tokią sąveiką, todėl balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Didesnio lankstumo naudojant lėšas ir taikant administravimo kultūrą, kuri padeda skatinti tarpdisciplininį metodą, poreikis, ir paprastesnis lėšų administravimas yra būtini siekiant sukurti bendrą strateginę struktūrinių fondų sistemą. Kalbant apie struktūrinių fondų sąveiką, Europos Parlamentas atkakliai tvirtino, kad reikia vengti didelės lėšų koncentracijos ekonominėse grupėse ir įtakingiausiuose Europos Sąjungos regionuose. Manau, kad reikia bendro metodo įvairių sektorių politikai įgyvendinti, siekiant geriausio ekonomikos vystymosi ir augimo rezultato, siekiant sumažinti regionų vystymosi skirtumus, kurti darbo vietas, gerinti gyvenimo kokybę, mokyti darbuotojus dirbti naujose darbo vietose, siekti socialinės ir teritorinės sanglaudos ir įgyvendinti Europos Sąjungos socialinį modelį, kuris padeda siekti sanglaudos ir didinti Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Bendrų fondų veiksmų koncentravimas regioniniu ir vietos lygmenimis didina jų pridėtinę vertę, ir leidžia suinteresuotosioms šalims konkrečius veiksmus priderinti prie tikrų ekonominių ir socialinių poreikių, taigi ir prie kiekvieno regiono užimtumo. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Visi su sanglaudos politika susiję asmenys pritaria, kad tai, jog vienu metu yra įkurti keletas Europos Sąjungos fondų – Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas, Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – ne visada užtikrina tai, kad Europos Sąjungos finansiniai ištekliai būtų valdomi optimaliai. Balsavau už šį pranešimą, nes jame siūlomi įdomūs būdai, kaip galima siekti būtino uždavinio – didinti šių priemonių suderinamumą. Labai tikiuosi, kad šis požiūris, kurį remia Europos Komisija, bus įtrauktas į būsimus Europos Komisijos pasiūlymus dėl reglamentavimo sistemos, kuri bus taikoma būsimai sanglaudos politikai (2014–2020 laikotarpiu).

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Nors dabar galvojame apie būsimą daugiametę finansinę programą, ir ją aptariame, svarbu pakartoti tai, kad sanglaudos politika išlieka vienu iš svarbiausių augimo svertų, ir kad jai skiriama biudžeto dalis neturėtų būti sumažinta. Vienas iš būdų, kaip galime tobulinti šią programą – didinti įvairių priemonių ir politikos, pirmiausia tos, kuri susijusi su strategija „Europa 2020“, nuoseklumą, siekiant didesnės įvairių fondų sąveikos, ir taip sau suteikti galimybę vykdyti į rezultatus labiau orientuotą regioninio vystymosi politiką. Vienas iš lėšų platinimo padarinių – kad jos mažiau matomos, todėl piliečiai ir suinteresuotosios šalys turi mažiau informacijos apie jas; kitas padarinys – kad dėl to gali būti dubliuojamos ES biudžeto struktūros ir gali atsirasti nenuoseklumas bei sumažėti visas politikos poveikis. Todėl šiame pranešime apibrėžėme tris pagrindinius uždavinius, kurių, manome, reikėtų siekti: nustatyti daugiafondes programas, teikti daugiau techninės pagalbos, ir parengti Europos Sąjungos šios politikos įgyvendinimo vadovą. Didindami sąveiką, galėsime padidinti sanglaudos politikos Europos Sąjungos vietos ir regioniniams partneriams teikiamą pridėtinę vertę, kuri, savo ruožtu, piliečiams suteiks galimybę gauti daugiau naudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjunga kelete rezoliucijų atkakliai tvirtino, kad skirtingai sektorių politikai vykdyti reikia integruoto metodo, norint pasiekti optimalų ES augimo ir vystymosi rezultatą. Svarbiausią bandymą koordinuoti ES programomis ir lėšomis dedamas pastangas, mano nuomone, lemia pokrizinis laikotarpis, į kurį įžengė Europos Sąjunga. Neabejotinai akivaizdu, kad ateityje poreikis konsoliduoti lėšas mus privers siekti didesnio esamų lėšų poveikio. Manau, kad ši sunki istorinė akimirka, kurią išgyvena visa Europos Sąjunga, vis dėlto suteikia galimybę vesti derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos siekiant didesnės ES programų ir fondų sąveikos. Ypač pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad ekonominių veiksmų, pvz., inovacijų, mokslinių tyrimų ir aplinkosaugos klausimų, finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) gali būti veiksmingesnis, jeigu jis bus atidžiai koordinuojamas ir integruotas į Europos socialinio fondo veiksmus. Galiausiai, norėčiau pakartoti raginimą Europos Komisijai skatinti kultūrą, kuria būtų siekiama supaprastinti ES lėšų administravimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Turėjau balsuoti už šį pranešimą. Tokiu, kaip šis, laikotarpiu, kai dėl ekonomikos ir finansų krizės reikia apdariau leisti lėšas, kai turime siekti skaidrumo ir patikimų bei naujoviškų finansų, kai susiduriame su vis didesniu išteklių deficitu ir didėjančiais socialiniais poreikiais, bandyti veiksmingiau naudoti struktūrinius fondus – ne tik mūsų uždavinys, bet ir visų administratorių, ir, pirmiausia, Europos Sąjungos, kurią jos piliečiai laiko vis abstraktesniu dariniu, neatsižvelgiančiu į tikruosius žmonių poreikius, moralinė pareiga.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau dėl šio pranešimo, kadangi siekiant racionalesnio išlaidų panaudojimo reikia, kad Europos Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politika būtų veiksmingesnė bei efektyvesnė. Be to, tarpinstitucinėse derybose dėl naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) Europos Parlamentas turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus dėl bendros strateginės programos, kad būtų užtikrintas ES sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimas ir struktūrinių fondų veiksmingumas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ekonomikos ir finansų krizė dar labiau padidino neatidėliotiną poreikį taikyti priemones sektoriams, kuriuos remia Europos socialinis fondas, ypač daug dėmesio skiriant užimtumui, profesijos keitimui, socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui. Be to, norėčiau pabrėžti, kad Europos socialinis fondas, kaip pagalbinė mokymosi visą gyvenimą, gebėjimų įgijimo ir profesijos keitimo priemonė, turėtų būti laikomas itin svarbiu (tačiau kol kas nepakankamai naudojamu) šaltiniu siekiant skatinti visapusį ir veiksmingą augimą ir žiniomis grindžiamą konkurencingumą Europoje. Būtina siekti racionalesnio sanglaudos politikos išlaidų panaudojimo, sumažinant finansavimo priemonių susiskaidymą ir skatinant platesnį įvairių finansavimo priemonių tarpusavio papildomumą. Be to, reikėtų atsižvelgti į Komisijos pasiūlymą siekti geresnio Europos Sąjungos ir nacionalinių išteklių paskirstymo pagal prioritetus ir geresnio sutelkimo pagal temas, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ES fondų koordinavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. − Labai svarbu užtikrinti šių ir kitų Europos Sąjungos fondų veiksmingą naudojimą, norint užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai juos nuolat remtų.

 
  
MPphoto
 
 

  Karima Delli (Verts/ALE), raštu. (FR) Pritariu pasiūlytiems sumanymams, priimant šį pranešimą, didinti, viena vertus, teritorijoms poveikį darančios politikos ir, kita vertus, fondų, sąveiką, pirmiausia didinant finansavimą ir kuriant daugiaregionines programas. Tačiau apgailestauju dėl to, kad vietos ir regioninės valdžios įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą nelaikomas prioritetu. Valdysenos gerinimas, papildomai į šį procesą įtraukiant decentralizuoto valdymo kompetenciją turinčias valdžios institucijas, – vienas iš būdų reaguoti į poreikį siekti lėšų įsisavinimo, veiksmingumo ir supaprastinimo, – visų dalykų, kurie tinkami sanglaudos politikai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. (IT) Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politika – viena iš pagrindinių ES, kuri supranta ne tik kaip skatinti meistriškumą ir jo siekti, skatinant naujoves, bet ir kaip kurti konvergenciją ir sumažinti mažiau išsivysčiusių vietovių (palyginti su pažangesnėmis vietovėmis) skirtumus, ramsčių. Bendrasis programavimas buvo pažangiausias 2007-2013 metų laikotarpio aspektas, dėl kurio regionai ir valstybės narės priėmė integruotą teritorijų ir išteklių metodą, kaip savo strateginio ir veiklos programavimo dalį. Tačiau šį bendrą metodą daugeliu atvejų gali sužlugdyti didžiulis autonomiškumas ir didžiulė tarp įvairių valdžios institucijų, kurios atsakingos už visų vieno fondo programų valdymą, konkurencija. Nesugebėdamos tinkamai kartu dirbti, jos kelia rimtą grėsmę ne tik vertingai veiklos ir veiksmų integracijai, ir veiksmams, kurie galėtų būti pasiekti, bet ir tų veiksmų teikiamai naudai ir daromam poveikiui. Tokiu atveju, kitu programavimo laikotarpiu gali būti verta atsigręžti į keleto fondų programas, į jas įtraukiant iš bendro programavimo gautą patirtį ir skatinant bendrą atsakingą įvairių suinteresuotųjų šalių, atsakingų už regioninį vystymąsi, valdymą. Manau, kad šis priimtas pranešimas veiksmingai padeda siekti šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl didesnio Europos regioninės plėtros fondo ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo, nes manau, kad strateginės sistemos kūrimas galėtų užtikrinti bendrą metodą ir leistų pasinaudoti įvairių esamų fondų sąveika, siekiant sanglaudos politikos tikslų, kurie nustatyti Sutartyse, ir taip pateisinti piliečių lūkesčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Parlamentas pabrėžė poreikį didinti bendro Europos regioninės plėtros fondo ir kitų struktūrinių fondų taikymo veiksmingumą, ir skatinti integruotą metodą įvairiose sektorinės politikos srityse. Dėl poreikio vengti išteklių švaistymo (šį klausimą būtina vis skubiau spręsti rimtos krizės, kurią išgyvename, laikotarpiu) patartina siekti didžiausios galimos sąveikos, atsirandančios iš struktūrinių fondų išteklių, ir vengti švaistyti galimybes dėl pernelyg didelio lėšų pratekėjimo. Šios pastangos naudoti esamas priemones padės didinti galimybes siekti tvaraus augimo, sumažinti regionų skirtumus, ir skatinti socialinę įtrauktį ir regionų sanglaudą. Tačiau tai neįvyks, jeigu Europos Sąjunga ir valstybės narės nenustatys aiškių prioritetų, ir taip neužkirs kelio lėšų išbarstymui, ir nepabrėš tikrai labai svarbių siektinų aspektų. Be lankstumo, turėtų būti siekiama vykdyti akylą lėšų naudojimo kontrolę, kad tai būtų daroma kuo labiau laikantis griežtumo ir skaidrumo taisyklių.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime, kurį parengė G. Stavrakakis, aptariama esama padėtis ir poreikis didinti sąveiką, siekiant didesnio Europos regioninės plėtros fondo ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo. Per du dešimtmečius struktūrinės lėšos investuotos į įvairius Europos Sąjungos regionus, jos labai padėjo gerinti milijonų europiečių gyvenimo kokybę. Šios lėšos buvo lyg neišsenkantis šaltinis, iš kurio nepalankiausioje padėtyje esantys regionai galėjo patenkinti savo finansavimo poreikius. Ši pastarojo meto ekonomikos ir finansų krizė mums parodė ir leido suprasti nežaboto vartotojiškumo, įkūnyto netvariose investicijose, padarinius.

Iš tiesų, geresnė infrastruktūra savaime nereiškia didesnio augimo. Todėl būtina nedelsiant atlikti griežtą visų vykdomų projektų vertinimą, ir strategiškai peradresuoti esamas lėšas, atsižvelgiant į tai, ar ruošiantis būsimai daugiametei finansinei programai, pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatyti tikslai. Remiu šiame pranešime pateiktas rekomendacijas, kuriomis siekiama kurti sąveiką, sukuriant strateginę priemonę, apimančią visas struktūrines lėšas, kuri padėtų siekti naujovių ir kurti technologijas, remiant įmones, pirmiausia mažąsias ir vidutines įmones, ir mažinant administracines išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo pranešimu siūlomas tikslas aiškus: parengti kito finansinio laikotarpio po 2013 metų bendrą Europos regioninės plėtros fondo ir kitų struktūrinių fondų, pirmiausia, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo, strateginę programą, ir ją koordinuoti su kitomis ES išorės politikos priemonėmis.

Kuriant bendrą strateginę sistemą, gali būti prarandamos specifinės ypatybės ir paramą gaunančių sričių ir sektorių įvairovė, tai gali atverti kelius ES biudžeto ribojimui ir mokėjimų iš fondų mažinimui, o to siekė didžiosios ES valstybės. Šia nauja sistema siekiama skatinti konkurenciją ir didinti ES politikos krypčių integraciją, siekiant sutvirtinti strategiją „Europa 2020“, palaikant stambias įmones ir finansų institucijas, kapitalo kaupimą ir centralizavimą.

Mes patys toliau skatinsime visiškai išnaudoti šiuos fondus ir siekti, kad jie vienas kitą papildytų, kad būtų apsaugota ir skatinama visų šalių gamyba, kovojama su nedarbu, skatinamas darbo vietų kūrimas išsaugant darbuotojų teises, kuriama gerovė, ir kad ji būtų geriau skleidžiama, kad būtų skatinamos kokybiškos viešosios paslaugos, kovojama su skurdu, ir ginama nedidelio masto pakrančių žvejyba, šeimos ūkiai ir smulkieji ir vidutiniai ūkininkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime siūloma parengti bendrą kito finansinio laikotarpio po 2013 metų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir kitų struktūrinių fondų, pirmiausia, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo, strateginę programą, ir ją koordinuoti su kitomis ES išorės politikos priemonėmis. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kuriant bendrą strateginę programą, gali būti prarandamos specifinės ypatybės ir paramą gaunančių sričių ir sektorių įvairovė, tai gali atverti kelius ES biudžeto ribojimui ir mokėjimų iš fondų mažinimui, o to siekė didžiosios ES valstybės.

Šia nauja programa siekiama skatinti konkurenciją ir didinti ES politikos krypčių integraciją, siekiant sutvirtinti strategiją „Europa 2020“, ir taip padėti įprastiniams įtariamiesiems: stambioms įmonėms ir finansų institucijoms, kaupti kapitalą ir jį centralizuoti.

Mes patys toliau skatinsime visiškai išnaudoti šiuos fondus ir siekti, kad jie vienas kitą papildytų, siekiant apsaugoti ir skatinti visų šalių gamybą, išnaudoti jų teikiamas galimybes kovoti su nedarbu ir skatinti darbo vietų kūrimą išsaugant darbuotojų teises, kurti gerovę ir ją geriau skleisti, skatinti kokybiškas viešąsias paslaugas, kovoti su skurdu, ir ginti nedidelio masto pakrančių žvejybą, šeimos ūkius ir smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Europos Sąjungai pokriziniu laikotarpiu teisinga dėti dar daugiau pastangų siekiant koordinuoti ES fondų veiklą ir programas. Kalbant apie Europos socialinį fondą, iš sukauptos patirties akivaizdu, kad ekonominių veiksmų finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo gali būti veiksmingesnis, jeigu šis fondas būtų glaudžiai koordinuojamas ir neatskiriamas nuo ESF veiksmų. Reikėtų nepamiršti, kad daugumos programų ir priemonių įgyvendinimo sėkmė daugiausia priklauso nuo sėkmingo kelių veiksnių derinio, iš kurių svarbiausias – žmogiškųjų išteklių plėtra. Dabartinės programų planavimo ir įgyvendinimo sistemos, kuri apima žmogiškųjų išteklių, įmonių, ypač VMĮ, infrastruktūros ir kt. plėtros politikos strategijas, paskirtis – sudaryti sąlygas remtiniems regionams pasivyti kitus. Kiekvieną iš šių politikos strategijų įgyvendinant atskirai nebūtų pasiekta tiek daug, kiek pasiekiama jas įgyvendinant kartu pagal integruotą planavimo ir įgyvendinimo sistemą. Tačiau, mano nuomone, turime įvesti dar didesnį poveikį turintį koordinavimo mechanizmą, kuris padėtų koordinuoti priemones, politikos strategijas ir veikėjų veiksmus. Pageidautina, kad taip būtų įgyvendinamos kruopščiai suplanuotos intervencinės priemonės ir programos, kurias įgyvendinant būtų atsižvelgiama į kiekvieno regiono teritorinius ypatumus ir jų pranašumus kitų atžvilgiu arba jų ypatumus, taikant integruotą teritorija grindžiamą požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, kadangi yra raginama laiku kitam finansavimo laikotarpiui po 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl bendros strateginės programos, kad būtų užtikrintas bendras požiūris ir pasinaudota visų veiksmų, kuriais prisidedama prie tolesnių Sutartyse apibrėžtų sanglaudos politikos tikslų ir kurie finansuojami iš ERPF, Sanglaudos fondo, ESF, EŽŪKPF ir EŽF, sąveika. Laikausi nuomonės, kad sanglaudos politika yra vienas iš ES ekonominės politikos ramsčių, palankiai veikiančių ilgalaikį strateginį investavimą ir socialinę įtrauktį. Taip pat sanglaudos politika užtikrina paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ir sunkesnėje padėtyje esančioms grupėms, o tai lemia tolygų ir darnų Europos Sąjungos vystymąsi. Europos pridėtinės vertės esmė yra tai, kad visi gali gauti naudos iš ES ekonominės sėkmės, todėl sanglaudos politika turi išlikti nepriklausoma ir jai turi būti skiriamas didesnis ir pakankamas finansavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. − Norėčiau pritarti G. Stavrakakis pranešimui dėl didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo. Seniai raginama didinti lėšų naudojimo lankstumą ir supaprastinti jų administravimą ir strateginį priemonių, politikos ir veikėjų koordinavimą, kuris yra būtina priemonė siekiant socialinės atskirties grupių įtraukties į sudėtingą integruotos politikos krypčių sistemą, naudojant visus ES finansinius išteklius iš ES fondų, pirmiausia, ERPF, ESF ir EŽŪFKP. ERPF naudojimą reglamentuojančio reglamento dėl socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbų tinkamumo finansuoti pakeitimas valstybėms narėms suteikia galimybę peržiūrėti jų veiksmų programas, ir iš naujo nustatyti prioritetines investicijų kryptis, daugiausia 2 proc. visų savo asignavimų iš ERPF skirti socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbams finansuoti, kai seni namai pakeičiami naujos statybos namais arba renovuojami. Valstybės narės turi visiškai išnaudoti šią galimybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą pažeidžiamiausių asmenų socialinę įtrauktį, o Europos Komisija turėtų parengti konkretų veiksmų planą dėl šio reglamento, siekdama paspartinti lėšų naudojimą, ir parengti pranešimą dėl lėšų naudojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Sanglaudos politika – vienas iš ES ekonominės politikos ramsčių. Ja užtikrinama parama mažiausiai išsivysčiusiems regionams ir sunkesnėje padėtyje esančioms grupėms, o tai lemia darnų Europos Sąjungos socialinį ir regioninį vystymąsi, ir veiksmus, kurie labai reikšmingi 27 valstybėms narėms, kurios turi nustatyti strategines regioninio vystymosi gaires, į veiklą vis labiau įtraukiant socialinius partnerius. Mano balsavimas už šį pranešimą patvirtina tikėjimą šiuo tikslu, bet taip pat tai, kad suprantu poreikį supaprastinti nuostatas nacionaliniu ir regionų lygmeniu, siekiant įgyvendinti projektus iki susitartos datos, užkirsti kelią biurokratiniams atidėliojimams ir sumažinti administracinę naštą, ir taip padidinti regionų galimybes įsisavinti daugiau lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Stipri, tinkamai finansuojama sanglaudos politika – pagrindinė priemonė siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Ji padeda siekti gerai sumanytos, ilgalaikės investavimo strategijos, kuria pridėtinę vertę, skatina socialinę įtrauktį ir darnų visos Europos Sąjungos vystymąsi.

Manau, kad turime teikti paramą valstybėms narėms ir regionams, skatindami struktūrinės, socialinės ir kaimo politikos krypčių sąveiką. Sukūrus bendrą kito finansavimo laikotarpio strateginę programą, būtų nustatytas geresnis metodas, ir jis darytų įtakos Europos Sąjungos regionuose įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama paremti ES politikos tikslus, sąveikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungai reikia naujos sąveikos ir integruoto požiūrio į skirtingų sektorių politiką, kad ji galėtų pasiekti geriausius augimo ir vystymosi rezultatus. Reikia didesnio įsipareigojimo siekti regioninės politikos, kuri būtų vis lankstesnė ir integruota į kitas priemones ir programas. Manome, kad inovacijų, mokslinių tyrimų, aplinkosaugos ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimas iš ERPF gali būti veiksmingesnis, jeigu jis apskritai būtų glaudžiai koordinuojamas ir neatskiriamas nuo socialinių veiksmų. Tai integruoto planavimo pranašumas. Iš tiesų, neįmanoma išspręsti sudėtingų problemų taikant vienintelį sprendimą. Vadovaujantis nenuosekliu požiūriu, gali būti įgyvendinamos iš dalies sutampančios arba netgi viena kitai prieštaraujančios politikos strategijos, vykdoma prieštaringa visuomeninė veikla arba, dar blogiau, dubliuojami ištekliai.

Manome, kad bendras struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmų planavimas ir geresnė jų reintegracija į Kaimo plėtros ir Žuvininkystės fondų veiklą yra būdas atskleisti atsiliekančių regionų galimybes. Didesnis lankstumas, naujas tarpdisciplinis požiūris ir fondų administravimo supaprastinimas gali sėkmingai padėti siekti mūsų vystymosi tikslų ir įgyvendinti teritorinės sanglaudos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Balsavau už G. Stavrakakis pranešimą, nes manau, kad reikėtų supaprastinti įvairių Europos Sąjungos fondų, padedančių įgyvendinti regioninės politikos kryptis, naudojimą. Pirmiausia kalbu apie įvairių regioninės politikos sektorių politikos integruoto požiūrio sąveikos kūrimą, kuris pabrėžtas šiame pranešime. Poreikis didinti esamo finansavimo poveikį dar padidėja šiuo ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu. Šiuo požiūriu, šiame pranešime siūloma kurti bendrą Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos žuvininkystės fondo strateginę programą. Užtikrinimas, kad įvairiems šiems regioniniams fondams būtų taikomas bendras požiūris, taip pat padės išvengti fondų sutapimo ir šių ekonominių veikėjų, kurie yra suinteresuoti tam tikram projektui gauti Europos Sąjungos finansavimą, painiojimui regioniniu ir vietos lygmeniu. Be to, sisteminis ir sąveika pagrįstas požiūris į įvairius Europos Sąjungos regioninius fondus padės priimti sanglaudos politikos tikslus ir taip sumažinti Europos Sąjungos regionų vystymosi skirtumus, ir palengvins socialinę įtrauktį.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − Turime dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos visoms valstybėms narėms pasinaudoti ERPF ir kitų struktūrinių fondų teikiama parama. Siekiant įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus, turi būti nustatyta aiškesnė šių fondų sąveika, išspręstos jų koordinavimo problemos ir supaprastintos fondų valdymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad po 2013 metų būtų laikomasi bendro požiūrio ir sukurtos bendros strateginės programos. Taip pat reikia sumažinti finansavimo priemonių susiskaidymą, užtikrinant racionalesnį sanglaudos politikos išlaidų panaudojimą. Pažymėtina, kad sanglaudos politika užtikrina darnų ir tolygų Europos Sąjungos vystymąsi, dėl to ji turi išlikti nepriklausoma, ir jai būtina skirti didesnį finansavimą. Didesnį dėmesį reikia skirti ESF, kuris itin daug prisideda prie veiksmingo augimo ir žiniomis grindžiamo konkurencingumo. Manau, kad sanglaudos politika turi būti labiau orientuota į rezultatus, o ne į išlaidų ir procedūrų taisyklingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos sanglaudos politika yra ir bus apčiuopiamų ES veiksmų savo regionuose kertinis akmuo ir pagrindinis investicijų į tikrąją ekonomiką šaltinis, galintis padėti Europos Sąjungai ir jos regionams atsigauti po krizės ir vėl tapti konkurencinga. Europos regioninės plėtros fondas ir kiti struktūriniai fondai padėjo daug ką atlikti, bet Europos Sąjungai jie gali ir privalo duoti daugiau ir geresnių dalykų. Turėdamas tai galvoje, remiu G. Stavrakakis pranešimo, kuriam pritariu, turinį ir struktūrą. Pirmiausia, pritariu G. Stavrakakis pasiūlymams, kuriais siekiama veiksmingiau naudoti ES fondus. Tikiuosi, kad Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento prašymą, pirmiausia susijusį su nauja 2014-2020 metų laikotarpio perspektyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Dabartinę ekonominę padėtį reikėtų laikyti proga pertvarkyti visas reikiamas sritis, kad jas būtų galima padaryti veiksmingesnes, atkakliau kovojant su visais atvejais, kai švaistomas laikas arba ištekliai, ir tai daryti turint geresnį pagrindimą. Poreikis konsoliduoti valstybių biudžetus reiškia, kad mums reikia būti pažangesniems ir siekti didesnio turimo finansavimo poveikio. Šis pranešimas, dėl kurio balsavau, parodo dabartinę padėtį ir poreikį ateityje siekti sąveikos, siekiant didinti fondų naudojimo veiksmingumą. Reikėtų geriau koordinuoti šiuos fondus.

ES sanglaudos politikos priemonės valdomos pagal bendrą sistemą, kuri apima viską – nuo strateginių gairių iki mokėjimų ir ataskaitų teikimo. Tačiau galima gerinti sanglaudos politikos priemonių ir kitų priemonių koordinavimą. Pritariu integruotos planavimo ir įgyvendinimo sistemos, kuri apimtų visas politikos sritis, kūrimui. Integruoto planavimo pranašumas yra suvokimas, kad sudėtingos problemos gali būti sprendžiamos tik taikant keletą sprendimų vienu metu. Nedarbo klausimo negalima išspręsti vien bedarbių mokymu: taip pat būtina įgyvendinti naujų darbo vietų kūrimo politiką, pvz., remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklą ir pradedančias įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinės politikos reformos regioninė plėtra atskirta nuo bendrosios struktūrinių fondų sistemos. Dėl šio atskyrimo nereikėtų nepaisyti kai kurių tikslų arba juos dubliuoti, be to, reikėtų užtikrinti plėtros galimybes panašiose kaimo ir miesto vietovėse, tačiau, šiuo klausimu, yra vienas kitam prieštaraujančių įrodymų. Siekiant kaimo plėtros politikos strategijų efektyvumo, jas būtina glaudžiai koordinuoti su EŽŪFKP priemonių ir panašių regioninės politikos priemonių įgyvendinimu. Būtina kurti bendrą Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF), Europos socialinio fondo (ESF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo strateginę programą, siekiant užtikrinti bendrą požiūrį ir padidinti visų paminėtų finansinių priemonių sąveiką. Sanglaudos politika turėtų būti siekiama mažinti regionų skirtumus ir skatinti socialinę įtrauktį, siekiant darnaus vystymosi. Balsavau už šį pranešimą, kad galėtume užtikrinti, kad fondai būtų geriau koordinuojami, o regioninės ir vietos valdžios institucijos dalyvautų sudarant partnerystės susitarimus ir juos įgyvendintų.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu. (IT) Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – pagrindiniai principai, lemiantys visas ES politikos kryptis ir veiklą. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad ekonomikos krizė mus privers siekti didesnės pažangos ir gauti daugiau naudos iš esamo finansavimo. Norint naujovių, reikia siekti sąveikos ir integruoto požiūrio į įvairių sektorių politiką, siekiant didžiausio galimo augimo ir vystymosi.

Ypač pritariu pranešėjo pareiškimui, kad sąveika ir koordinavimas nereiškia, kad visais atvejais tiks vienas sprendimas, užuot jo ieškojus, raginama atidžiai strategiškai koordinuoti priemones, politikos strategijas ir veikėjų veiksmus, kad būtų parengtos kruopščiai suplanuotos intervencinės priemonės ir programos, kurias įgyvendinant būtų atsižvelgiama į kiekvieno regiono teritorinius ypatumus ir jų pranašumus kitų regionų atžvilgiu arba jų ypatumus, taikant integruotą teritorija grindžiamą požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Šiandien per Briuselyje vykusį plenarinį Europos Parlamento posėdį balsavome dėl pranešimo dėl didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo. Regioninės plėtros komiteto priimta rezoliucija raginama kitam finansavimo laikotarpiui po 2013 metų pateikti pasiūlymą dėl bendros strateginės programos, kad būtų užtikrintas bendras požiūris ir pasinaudota visų veiksmų, kuriais prisidedama prie tolesnių Sutartyse apibrėžtų sanglaudos politikos tikslų ir kurie finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo (ESF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKPF) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF), sąveika.

Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad didesnė struktūrinių fondų sąveika būtina ne tik siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet, visų pirma, siekiant sanglaudos politikos tikslų. G. Stavrakakis pranešime raginama, kad pagal EŽŪFKP įgyvendinami kaimo plėtros veiksmai ir tvarios žuvininkystės teritorijų plėtros veiksmai, įgyvendinami pagal EŽF, turėtų būti įtraukti į bendrą programą su kitais struktūriniais fondais, turėtų būti stiprinamas sanglaudos politikos priemonių koordinavimas, ir pagal Septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (CIP) įgyvendinamų veiksmų koordinavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Balsuoju už. Šiame tekste iš esmės raginama siūlyti laiku kitam finansavimo laikotarpiui po 2013 metų pateikti pasiūlymą dėl bendros strateginės programos, kad būtų užtikrintas bendras požiūris ir pasinaudota visų veiksmų, kuriais prisidedama prie tolesnių Sutartyse apibrėžtų sanglaudos politikos tikslų ir kurie finansuojami iš ERPF, Sanglaudos fondo, ESF, EŽŪFKP ir EŽF, sąveika. Be to, jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad sanglaudos politikos tikslas turėtų būti tvarus, pažangus ir integracinis ekonomikos augimas, kuris vienodai pasiskirstytų teritoriniu ir socialiniu pagrindu, regionų vystymosi skirtumų mažinimas, darbo vietų kūrimas, gyvenimo kokybės gerinimas, darbuotojų rengimas naujoms darbo vietoms, taip pat ir tvarios ekonomikos srityje, socialinė ir teritorinė sanglauda ir socialinio Europos modelio, kuris yra sanglaudos ir Europos ekonomikos konkurencingumo veiksnys, įgyvendinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Sanglaudos politikos tikslas – siekti tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, kuris Europos Sąjungoje vienodai pasiskirstytų, ir mažinti regionų vystymosi skirtumus. Siekiant didinti sąveiką, reikėtų priimti bendrą strateginę sistemą, kuri padėtų užtikrinti didesnį ES politikos sričių integravimą siekiant strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Integruotas planavimas aiškiai suteikia galimybes struktūrinius fondus naudoti taip, kad jie padėtų įgyvendinti Europos Sąjungos sanglaudos politikos tikslus. Vienas iš jų – perskirstyti Europos Sąjungos išteklius, kurie niekada nebuvo naudoti tam tikruose regionuose, ir juos skirti kitiems, teisingesniems tos pačios valstybės regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Parėmiau šią rezoliuciją dėl esamos padėties ir būsimųjų sąveikų siekiant didesnio ERPF ir kitų struktūrinių fondų veiksmingumo. Lenkijoje atlikti moksliniai tyrimai, kuriais siekta nustatyti struktūrinių fondų priėmimui trukdančias kliūtis, parodė, kad dvi pagrindinės kliūtys yra išsamios informacijos stoka ir naudojant ES lėšas taikoma biurokratinė sistema bei apskaitos metodai.

Pirmiausia, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į poreikį supaprastinti valstybių narių ir regionų lygmeniu naudojamų fondų procedūras. Norint veiksmingai naudoti visus fondus, procedūrų supaprastinimas – prioritetinis klausimas. Taip pat kreipiuosi į Europos Komisiją prašydamas supaprastinti sanglaudos politikos sąvoką, kad ja dėmesys būtų telkiamas į rezultatus, o ne sudėtingas kontrolės procedūras. Naujoji politika turėtų padėti užtikrinti didesnį fondų naudojimo lankstumą, proporcingumą ir matomumą. Supaprastinti procedūras padėtų valdymą, tinkamumą, auditą ir atskaitomybę apie Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo finansuojamus projektus reglamentuojančių taisyklių derinimas.

Geresnis pagalbos iš įvairių fondų koordinavimas padės veiksmingiau ieškoti sudėtingų problemų sprendimo. Pvz., sprendžiant nedarbo problemą, reikia ne tik mokyti bedarbius, bet ir remti verslą ir teikti paramą struktūrinei infrastruktūrai kurti. Šiuo tikslu naudojami įvairūs fondai. Tik veiksminga jų sąveika padės sumažinti nedarbą. Toks visapusis požiūris taip pat gali padėti galimiems paramos gavėjams lengviau gauti svarbios informacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Aptariant būsimą sanglaudos politiką, didesnio įvairių struktūrinių fondų veiksmingumo ir didesnės jų sąveikos klausimas yra labai svarbus. Procedūras reikėtų supaprastinti ir padaryti jas labiau integruotas. Todėl būsimas požiūris turėtų būti pagrįstas bendra įvairių struktūrinių fondų strategine programa, siekiant užtikrinti bendrą perspektyvą ir padidinti įvairių fondų sąveikas. Tik taikant integruotą požiūrį, kuriuo dėmesys būtų telkiamas į rezultatus, ir pažangaus, tvaraus ir integruoto augimo tikslus, galėsime kalbėti apie didesnį įvairių fondų veiksmingumą.

Būdamas šešėlinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pranešėjas, manau, kad regionų ir vietos valdžios institucijas turėtume įtraukti į rengimąsi partnerystėms ir jų įgyvendinimą, ir ateityje turėtume pereiti prie finansinių išteklių paskirstymo pagal prioritetus ir geresnio sutelkimo pagal temas. Reikėtų atsižvelgti į regioninį aspektą ir jis turėtų padėti parodyti sanglaudos politikos ES teikiamą naudą. Kalbant apie finansines priemones, reikėtų didinti galimybę plėtoti finansinės inžinerijos iniciatyvas, ir valstybėms narėms bei jų regionams numatyti nuostatą dėl kelių fondų finansuojamų programų naudojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Pranešėjas daugiau nei kartą pabrėžė, kad didesnis koordinavimas ir integruotas planavimas bei sistemos įgyvendinimas yra esminiai, norint pasiekti geriausių rezultatų naudojant subsidijas iš trijų sanglaudos politikos fondų. Iš savo daugiametės patirties turime sukaupę pakankamai duomenų, kad galėtume išnaudoti esamas galimybes ir ateityje gerokai pagerinti Europos sanglaudos politiką.

 
  
  

Pranešimai: Miroslav Mikolášik (A7-0111/2011) – Oldřich Vlasák (A7-0218/2011) – Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (A7-0110/2011) – Georgios Stavrakakis (A7-0141/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (ECR), raštu. − Dėl M. –T. Sanchez-Schmid, G. Stavrakakio, O. Vlasako ir M. Mikolasiko pranešimų: EP nariai konservatoriai balsuodami nusprendė atmesti šiuos pranešimus dėl būsimos sanglaudos politikos krypties, išskyrus O. Vlasako pranešimą, dėl kurio susilaikėme. Taip pasielgta dėl daugybės svarbių priežasčių: tai grindžiame tuo, kad, tęsiantis valstybės finansų konsolidavimui, visiškai nepriimtina, kad didžiulis ES sanglaudos biudžetas turėtų likti visiškai nepaveiktas šių veiksmų. Apskritai šiais pranešimais neatsakoma į konservatoriams rūpestį keliančius klausimus dėl ES sanglaudos politikos vykdymo kokiu nors reikšmingu būdu. Jie atmeta bet kokius veiksmus, kurių pagrindu turtingesnės valstybės narės galėtų pačios finansuoti savo regioninę plėtrą, ir užkerta kelią mažesnės apimties, veiksmingesnės ir tikslingesnės sanglaudos politikos sukūrimui Europos skurdžiausiems regionams. Vietoj to siūlomos tokios naujos biurokratijos priemonės kaip makroregioninių įmonių sukūrimas ir taip, ryžtingai krypstant regionalizmo link, dar kartą sumenkinama tautinė valstybė. Šiuo griežto taupymo laikotarpiu ES suteikiama galimybė skirti mažiau lėšų seniems ir daug lėšų reikalaujantiems prioritetams. Šiais pranešimais judama visiškai neteisinga kryptimi.

 
  
  

Pranešimas: Elisa Ferreira (A7-0183/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Pino Arlacchi (S&D), raštu. − Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame reikalaujama to, kad makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo sistema būtų papildyta Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, kuria siekiama padidinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinį stabilumą. Be to, dokumente Komisija aiškiai raginama atlikti tvirtesnį ir labiau nepriklausomą vaidmenį sustiprintos priežiūros proceso, misijų, rekomendacijų ir įspėjimų atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Dabartiniais įvykiais parodoma, kad Europos stabilumo ir augimo paktas nėra labai veiksmingas ir juo nepavyko apsaugoti kai kurių valstybių narių nuo rimtų problemų dėl mokėjimų likučio ir skolų išmokėjimo. Todėl, be šioms šalims ES suteiktos pagalbos, institucijos siekia sustiprinti Stabilumo ir augimo paktą, kad būtų išvengta tokių krizių ateityje. Tai yra ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinio, kurio dalį sudaro šis mano kolegės E. Ferreiros pranešimas, tikslas. Pranešime kalbama apie makroekonominio disbalanso prevenciją ir naikinimą, taip pat skatinama sustiprinti priežiūrą. Pritariu įtvirtintiems principams ir visam ekonomikos valdysenos dokumentų rinkiniui.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti ekonomikos valdyseną Europos Sąjungos teritorijoje ir euro zonoje. Ekonomikos valdysenos stiprinimas turi būti susietas su demokratinio priimamų sprendimų teisėtumo stiprinimu. Kitaip sakant, juo reikalaujama glaudesnio ir savalaikiškesnio suinteresuotųjų šalių, taip pat nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dalyvavimo. Šiame pranešime, už kurį balsavau, teigiama, kad taisomajame veiksmų plane bus pateikti konkretūs politikos veiksmai, kuriuos konkreti valstybė narė įgyvendino arba ketina įgyvendinti, taip pat tam skirtas kalendorinis planas.

Tarp taisomųjų priemonių vienodai svarbi galimybė Komisijai vykdyti sustiprintos priežiūros misijas atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant stebėti plano įgyvendinimą. Galiausiai norėčiau pabrėžti Parlamento teisę savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu pakviesti Tarybos Pirmininką, Komisiją ir, kai pagrįsta, Euro grupės pirmininką atvykti į atitinkamą parlamentinį komitetą aptarti sprendimą dėl nesilaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Dėl nesugebėjimo užtikrintai įvertinti šiame pranešime dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo pateiktų direktyvų poveikio nusprendžiau susilaikyti nuo balsavimo. Neabejotina, kad dėl Graikijos ekonominio žlugimo masto ir dėl panašios krizės pavojaus daugybėje kitų valstybių narių būtina skubiai imtis strategijos, kad būtų vėl išvengta panašios nelaimės. Tačiau, kita vertus, ta strategija neturėtų būti sukuriamas nesirinktinas ES centrinės valdžios kišimasis į atskirų valstybių narių ekonomiką. Nacionalinių galių ir laisvių apsauga yra ES tinkamo veikimo garantija, todėl ji neturi būti paaukota net tokiomis aplinkybėmis kaip Graikijos krizė.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau dėl šio pakeitimo, nes manau, kad po Europą ir visą pasaulį ištikusios finansų ir ekonomikos krizės labai svarbu peržiūrėti Europos makroekonominės raidos ir fiskalinės drausmės klausimus. Tai yra sunkus, tačiau kartu ir tinkamas metas užbaigti ir ištaisyti esamą modelį, atsižvelgiant į praeities ir dabarties patirtį, ir Europos Parlamentas pirmą kartą dalyvauja šių svarbių sprendimų priėmimo procese. Makroekonominio disbalanso prevencija ir ištaisymas yra nauja drausmės priemonė euro zonos valstybėms narėms, pagal kurią būtų įvedamos sankcijos už valstybės sukčiavimą bei nenorą veikti pagal sutartas rekomendacijas nepateikus priimtino paaiškinimo, bet ne už nepajėgumą pasiekti siūlomų tikslų. Pagal šią drausmės priemonę bus atsižvelgiama į visą valstybei skirtų baudų naštą, o bendrai baudų sumai bus nustatyta viršutinė riba. Sumokėtos baudos taps nuolatinio krizių valdymo mechanizmo centrinio fondo įplaukomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu. (IT) E. Ferreiros pranešimas sudaro teisės aktų rinkinio dėl ekonomikos valdysenos reformos, kuris susideda iš šešių pranešimų, parengtų po mėnesius trukusių derybų, dalį. Parlamentas visiems, ypač Tarybai, pateikė aiškią poziciją. Todėl tikiuosi, kad šis dokumentų rinkinys bus tikrai patvirtintas iki vasaros atostogų ir, svarbiausia, kuo greičiau taikomas, kad Europos Sąjunga nebūtų nepasirengusi, kaip buvo praeityje, įveikti iššūkius, kuriais keliama grėsmė jos stabilumui. Pirmiausia balsavau už E. Ferreiros pranešimą dėl to, kad manau, kad dėmesys suvestinės kaip priemonės galimam disbalansui nustatyti, remiantis konkrečiais kriterijais, vaidmeniui yra puikus pagrindas problemai nagrinėti. Tiesą sakant, manau, kad pirmasis veiksmas, kurio reikia imtis, siekiant išvengti ekonomikos krizių ateityje, yra išsamus rizikos veiksnių, dėl kurių gali susidaryti biudžetinis disbalansas, išnagrinėjimas, o šiame pranešime tinkamai aptariamas šis klausimas. Dar daugiau, šie kriterijai yra bendri ir kiekybiniai, kad jie galėtų būti vienodai įvertinti ir palyginami visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą, nes pritariu tam, kad Komisijai atliekant ekonominį suvestinių svarstymą, susijusį su perspėjimo mechanizmu, ji ypač daug dėmesio turėtų skirti realiosios ekonomikos raidai, įskaitant ekonomikos augimą, užimtumą ir nedarbo lygį; nominaliąją ir realiąją konvergenciją tiek euro zonoje, tiek už jos ribų; produktyvumo ir tokių jo pagrindinių paskatų kaip moksliniai tyrimai, vystymasis ir išorės arba vidaus investicijos plėtrą; ir tendencijas sektorių lygmeniu, įskaitant energetikos sektorių, kurios turi įtakos tiek bendro vidaus produkto, tiek dabartinio apskaitos balanso veiksmingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Dabartine ekonomikos, finansų ir socialine krize parodyta, kad Europos Sąjungos dabartinis ekonomikos valdysenos modelis nebuvo sėkmingas: pati priežiūros sistema buvo labai silpna, nebuvo laikomasi Stabilumo ir augimo pakto taisyklių. Todėl pritariu Europos Komisijos pateiktam priemonių rinkiniui dėl ekonomikos valdysenos. Pritariu E. Ferreiros pranešimui dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo. Sveikinu Komisiją dėl idėjos parengti suvestinę, kuri jau atnešė gerų rezultatų vidaus rinkos, laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Norėčiau, kad Europos Parlamentas pajėgtų pasidalyti savo žiniomis su Komisija nustatant suvestinės rodiklius. Tikimasi, kad rodiklių bus gana daug, tačiau dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas makroekonominiam disbalansui aktualiems veiksniams. Pritariu galimybei reikalauti struktūrinių reformų perteklių patiriančiose valstybėse, tačiau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šalims, kurioms būdingas deficitas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu pabrėžti šio reglamento svarbą. Kadangi jis visiškai naujas dokumentas ES teisinėje sistemoje, jis visiškai naujoviškas savo turiniu ir tuo, kas siūloma, būtent nustatyti ir panaikinti makroekonominį disbalansą Europos Sąjungoje.

Remiantis pamokomis, iš kurių turėtų būti pasimokoma per pastarąją krizę, šis pranešimas vertas dėmesio dėl to, kad juo siekiama suteikti pirmenybę įvairiose valstybėse narėse vykdomos ekonomikos politikos stebėjimui ir koordinavimui, siekiant tvirtos ir tinkamai suderintos ekonominės sąjungos. Juo siekiama sukurti įspėjimo mechanizmą dėl galimo būsimo disbalanso, kuris gali kilti tam tikroje valstybėje narėje, kad būtų galima nedelsiant jį veiksmingai panaikinti.

Galiausiai norėčiau pasveikinti savo tėvynainę E. Ferreirą už jos pasiryžimą ir atsidavimą, kurį ne visada buvo lengva įgyvendinti, tačiau jis tikrai pagirtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Manau, kad Komisija turėtų atlikti tvirtesnį ir labiau nepriklausomą vaidmenį įgyvendinant sustiprintą priežiūrą, kiek tai susiję su vertinimais, kurie būdingi kiekvienai valstybei narei, stebėsena, misijomis ir rekomendacijomis. Pritariu Europos Sąjungos metodui, todėl sutinku, kad Tarybos vaidmuo turėtų būti apribotas taip, kad būtų nustatytos galimos sankcijos. Tačiau pats svarbiausias dalykas yra pažanga ekonomikos valdysenos su tvirtomis prevencijos ir naikinimo dalimis, siekiant išvengti tokių sankcijų, link.

Disbalanso prevencijos ir naikinimo sistema ir visa ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas, stiprinamas Europos Sąjungos konkurencingumas ir socialinis stabilumas. Todėl sutinku, kad valstybių narių ekonomikos politikos priežiūra turėtų būti platesnė nei biudžeto priežiūra, siekiant išvengti perteklinio makroekonominio disbalanso ir pažeidžiamumo Europos Sąjungoje. Taip pat svarbu apsvarstyti vidinį disbalansą, įskaitant privačias ir viešąsias skolas, jų kitimą ir kilmę (vietos arba tarptautinę), ir šalies delspinigius, visų pirma nuo viešojo sektoriaus ir daugiašalių įmonių iki mažųjų ir vidutinių įmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas yra šešių dalių teisės aktų rinkinio dėl vadinamosios ekonomikos valdysenos dalis. Nors pranešėja ir jos politinė frakcija siekė jį išskirti iš kitų penkių dalių, tiesa ta, kad jame akivaizdžiai atskleidžiami Europos Sąjungoje kylantys prieštaravimai.

Tiesą sakant, nepakanka nustatyti makroekonominio disbalanso valstybėse narėse, jeigu nėra jokios alternatyvios ES politikos dabartinei pakeisti, kuri būtų pagrįsta solidarumu ir ekonomikos bei socialine sanglauda, siekiant panaikinti disbalansą. Skambiais gerų ketinimų pareiškimais apie darbo vietų išsaugojimą ir darbuotojų bei socialinių teisių apsaugą iš esmės prieštaraujama pareiškimams apie Stabilumo ir augimo pakto (kuris buvo pavadintas kvailu), įskaitant sankcijų toms šalims, kurių ekonomikos pažeidžiamesnės ir tapo neoliberalios politikos aukomis, sugriežtinimą, ir „Euro plius“ pakto išsaugojimą.

Pranešėja ir jos politinė frakcija taip pat reikalauja pripažinti, kad politika, kurią jie rėmė ir skatino, yra pagrindinė krizės priežastis ir kad bendros valiutos sukūrimas, remiantis Vokietijos markės pavyzdžiu, buvo pagrįstas klaidingomis prielaidomis, tai buvo naudinga tik ekonominių ir finansinių grupių tvirčiausios ekonomikos šalyse interesams patenkinti. Jeigu tai tęsis ir toliau, neišvengiamai pamatysime dar didesnį ekonomikos, socialinės ir politinės padėties pablogėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas yra šešių dalių teisės aktų rinkinio dėl vadinamosios ekonomikos valdysenos dalis, kuriame atskleidžiami Europos Sąjungoje kilę prieštaravimai. Tiesą sakant, nepakanka nustatyti makroekonominio disbalanso valstybėse narėse, jeigu nėra jokios alternatyvios ES politikos dabartinei pakeisti, kuri būtų pagrįsta solidarumu ir ekonomikos bei socialine sanglauda, siekiant panaikinti disbalansą. Todėl nepakanka pateikti gerų ketinimų pareiškimus apie darbo vietų išsaugojimą ir darbuotojų bei socialinių teisių apsaugą, jeigu vėliau jais nepanaikinamas Stabilumo ir augimo paktas ir „Euro plius“ paktas, kurie būtų pakeičiami tikru Pažangos ir socialinės plėtros paktu, o siekiama nustatyti platesnius reikalavimus ir griežtesnes sankcijas šalims ir tautoms, kurios tapo neoliberalios politikos aukomis.

Kol Europos vadovai nepripažins to, kad jų politika yra pagrindinė įsitvirtinusios krizės priežastis, tol matysime vis blogėjančią ekonomikos, socialinę ir politinę padėtį, o tai neišvengiamai sukels dar daugiau socialinės įtampos ir konfliktų su neprognozuojamais padariniais. Tai tęsis tol, kol jie pripažins, kad bendros valiutos sukūrimas, remiantis Vokietijos markės pavyzdžiu, buvo pagrįstas klaidingomis prielaidomis, tai buvo naudinga tik galingų ekonominių ir finansų grupių interesams patenkinti ir kad tai yra pagrindinė krizių pablogėjimo priežastis...

(Sutrumpinta remiantis Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsniu.)

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Labai svarbu pabandyti panaikinti makroekonominį disbalansą euro zonos ir ES ateities labui. Parlamentas ketina pagerinti Komisijos pasiūlymą, siekdamas sukurti tvirtą ir suderintą sistemą būsimam dešimtmečiui, užtikrindamas fiskalinės drausmės ir ekonominio augimo bei užimtumo tikslų Europos Sąjungoje ir visose valstybėse narėse suderinamumą, nes tik įgyvendinus šias sąlygas bus užtikrintas Europos Sąjungos ir euro stabilumas ir tvarumas. Ekonomikos valdysena turi būti stiprinama kartu su priimamų sprendimų demokratiniu teisėtumu. Tam reikalingas ne tik atitinkamų suinteresuotųjų šalių, bet visų pirma ir nacionalinių parlamentų, ir Europos Parlamento glaudesnis ir savalaikiškesnis dalyvavimas. Tiesa, kad Stabilumo ir augimo paktas ir visapusė ekonomikos reikalų administravimo sistema turėtų papildyti ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir ją atitikti, taip pat turėtų būti siekiama padidinti visų valstybių narių konkurencingumą ir visų ES regionų socialinį stabilumą. Makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas yra veiksminga priemonė trūkumams, kylantiems būtent dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikių tendencijų, didėjančių skirtumų Europos Sąjungoje ir euro zonoje, taip pat dėl atskirų valstybių narių politikos išorinių padarinių, panaikinti. Turėtume pagerinti ekonomikos valdysenos sistemą ir taip užtikrinti tvarų ir suderintą visos Europos Sąjungos augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marietta Giannakou (PPE), raštu. (EL) Šiandien Naujosios demokratijos frakcijos nariai Europos Parlamente balsavo už šešis naujojo ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinio pasiūlymus. Europos Parlamento pasiūlymais sudaromas pagrindas ekonomikos stabilumo aplinkai, tačiau kartu ir naujoviškų mechanizmų, kaip antai euroobligacijų ir Europos Sąjungos remiamų projektų obligacijų, plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. − Balsuosiu už E. Ferreiros pranešimą, nes tai vienintelis pranešimas, kuriame aiškiai pabrėžiama didžiulė plačios makroekonomikos perspektyvos išlaikymo svarba, atsižvelgiama į įvairius valstybių narių produktyvumo lygmenis, kartu apsaugant pagrindines ir socialines teises M. Monti išlygos pagrindu. Kita vertus, visuose kituose pranešimuose siūlomu ekonomikos dokumentų rinkiniu išlaikomas tik tolesnis plataus masto griežto taupymo priemonių, kurios turėjo ir, gali būti, ir toliau turės žalingą poveikį ekonomikos augimui, įgyvendinimas. Politika, kuria orientuojamasi tik į griežto taupymo priemones ir išimtinai skatinami tolesni suvaržymai be jokių investavimo planų, trukdoma darbo vietų kūrimui. Būtent todėl balsuosiu prieš visus kitus pranešimus ir susilaikysiu dėl C. Haglundo pranešimo. Turime rasti kitą būdą, kaip išspręsti dabartinę krizę, kuris apimtų atsakingų griežto taupymo priemonių įgyvendinimą ir tvirtą investavimo planą, siekiant užtikrinti, kad būtų remiami tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami per šią krizę. Iš tiesų turi būti imamasi tokių pokyčių kaip plataus masto struktūrinė ir reguliavimo reforma, tačiau dabartinę padėtį galima pagerinti tik sukūrus paskatas, taip pat radikalaus ir visapusio modernizavimo politikos ir tikslinių investicijų pagrindu.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi taikant šią procedūrą turėtų būti sukurtas įspėjimo mechanizmas, kuriuo būtų anksti nustatomas atsirandantis makroekonominis disbalansas. Jis turėtų būti pagrįstas naudojama orientacine ir skaidria rezultatų suvestine, kurioje būtų orientacinės ribos, ir ekonomikos vertinimu. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į nominaliąją ir realiąją konvergenciją euro zonoje ir už jos ribų. Jei nustatomas didelis makroekonominis disbalansas, įskaitant disbalansą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, turėtų būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra, kurią vykdant valstybei narei galėtų būti teikiamos rekomendacijos ir taikomi griežtesnės priežiūros ir stebėsenos reikalavimai, o valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pakartotinio taisomųjų veiksmų nesiėmimo atveju numatyta galimybė užtikrinti reikalavimų vykdymą (sankcijos). Manau, kad tai geras instrumentas siekiant išvengti makroekonominio disbalanso.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. − Stabilumo paktas yra atsakas, kurio reikia Europai. Dokumentų rinkinys turi didelę reikšmę ES ateičiai ir visų pirma euro zonai. Pritariu šiam pranešimui, nes jis sudaro struktūrinio ekonominio dialogo pagrindą. Makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas yra galinga priemonė dėl vis didėjančių nuokrypių Europos Sąjungoje kylantiems nestabilumams išspręsti tiek vidutinės trukmės, tiek ir ilgalaikių tendencijų požiūriu. Mums reikalingi taisomieji mechanizmai, kurie būtų įgyvendinami tinkamu laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Šiuo pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo siekiama pagerinti Komisijos pasiūlymus dėl galingos priemonės, kuri apimtų fiskalinę drausmę, ekonomikos augimą ir užimtumą ES ir kuria būtų iš esmės prisidedama prie Europos Sąjungos ir euro stabilumo, sukūrimo, ateityje siekiant išvengti tokių finansų krizių kaip dabartinė. Siekiama, kad šis reglamentas taptų standartine priemone makroekonominiam disbalansui, kuris gali kilti dėl ekonominių neatitikimų ES valstybėse narėse ir dėl nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos atskiros politikos, išvengti.

Reikėtų pabrėžti, kad šis pranešimas parengtas ankstesnės ES patirties dėl ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, kuria pabrėžiama būtinybė sukurti tvirtesnę ekonomikos valdysenos sistemą, pagrindu, kaip ir siūloma šiame pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes juo pagerinamas pradinis Komisijos tekstas. Labai palankiai vertinu nuostatas dėl darbuotojų teisių išsaugojimo ir visapusio ekonominės veiklos rezultatų vertinimo, visų pirma įskaitant užimtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. − Darbo europartijos EP nariai iš esmės prieštarauja dabartinei, į griežtą taupymą orientuotai ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinio krypčiai. Patobulintas koordinavimas dėl ekonomikos ir fiskalinės politikos būtų naudingas Europos ilgalaikiam ekonomikos augimui, tačiau jis turi būti pagrįstas tinkamomis taisyklėmis. Tekste, dėl kurio dešiniųjų dauguma derėjosi Parlamente, Taryboje ir Komisijoje, per daug dėmesio skiriama trumpalaikiams, griežtiems deficito suvaržymams, o ne ilgalaikiam augimui. Šios taisyklės būtų taikomos visoje Europos Sąjungoje, taip butų panaikintas nacionalinių vyriausybių lankstumas įgyvendinti skirtingą politiką ateityje. Užtikrinus ilgalaikį augimą, skola mažėtų kaip BVP dalis, o tai taip pat laba svarbu, siekiant užtikrinti darbo vietas ir ekonominę gerovę, taip pat siekiant finansuoti aukštos kokybės viešąsias paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad šiuo dokumentų rinkiniu būtų remiamas ekonomikos augimas, turi būti užtikrintos išlaidos investicijoms. Investicijos į mokslinius tyrimus, svarbią infrastruktūrą ir naują ekologišką ekonomiką yra labai svarbios ilgalaikiam augimui užtikrinti, jos niekada neturėtų būti mažinamos siekiant trumpalaikių ES tikslų. Tokių išlaidų sumažinimas recesijos metu taip pat padidintų ekonomikos nuosmukį. Darbo partijos EP nariai pritaria E. Ferreiros pranešime įtvirtintiems Komisijos pasiūlymo dėl makroekonominio disbalanso pakeitimams, kuriais apsaugomos darbuotojų teisės ir užtikrinama visapusio ekonominės veiklos rezultatų vertinimo, įskaitant užimtumą, svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Dabar Komisija galės savo noru pateikti teigiamus ir neigiamus vertinimus. Ji pati nustatys rodiklius, kurių pagrindu ji galės įvertinti valstybes nares. Taip pat bus taikomos sankcijos toms šalims, kurios nesilaikys po to pateikiamų rekomendacijų. Dėl atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo Komisija galės jas įgyvendinti pusiau automatiniu būdu. Komisija netgi priims sprendimus dėl sankcijų taikymo. Tai autoritarizmo šedevras. Balsuosiu prieš šį nukrypimą nuo demokratijos, kurį smerkiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nustatyti tikslai dėl ekonomikos augimo, užimtumo ir konkurencingumo negali būti pasiekti numatytomis priemonėmis, nes kenkiama valstybių narių ekonomikos plėtrai. Ekonomikos politikos kontrolės sistemą, galbūt, gali įgyvendinti įvairios tam pritariančios valstybės narės, bet ne pati ES, nes labai skiriasi įvairių šalių ekonomikos tvirtumas. Būtent todėl euro zona turėtų būti kuo greičiau panaikinta. Stiprios valstybės turėtų susivienyti ir sudaryti naują pinigų sąjungą, o kitos turėtų grįžti prie savo valiutų. Pasiūlymas stebėti šalių ekonomikos politikos dabartinę padėtį reikštų socialistinės valstybės įsikišimą – tai, kas nepavyko praeityje, ir tai yra viena iš dabartinių finansinių sunkumų priežasčių euro zonoje. Tokioms priemonėms būdingas menkas demokratinis teisėtumas, todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Komisijos pasiūlymais pirmiausia siekiama sugriežtinti Stabilumo ir augimo pakto reglamentus. Kartu vienas po kito kuriami paramos mechanizmai dėl biudžeto skylių, kuriems ir vėl naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Jau laikas galvoti apie tvarią, nepriklausomą šalių ekonomiką ir atskirų valstybių nacionalinių skolų sumažinimą. Baisu, kad iš tų pačių tiek daug pastangų dedančių šalių vėl bus reikalaujama mokėti už kitų klaidas. Mums reikalingi demokratiški sprendimai, o ne biurokratinės procedūros, siekiant užtikrinti svarbų ir veiksmingą ekonomikos politikos koordinavimą ES lygmeniu, kuris būtų naudingas visiems Europos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Labai svarbu sukurti efektyviai funkcionuojantį visavertį makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo mechanizmą, kuris įspėtų ir operatyviai reaguotų į makroekonominio disbalanso atsiradimo grėsmę. Labai svarbu, kad šis mechanizmas būtų pagrįstas orientacine ir skaidria rezultatų suvestine. Komisija kartu su Taryba ir EP turi parengti minėtą suvestinę ir valstybėms narėms skirtus makroekonominius ir makrofinansinius rodiklius. Manau, kad tiek euro zonos, tiek ne euro zonos valstybėms, esant ypatingoms ekonominėms aplinkybėms, turėtų būti sudaromos simetrinės, skirtingos rodiklių suvestinės ir ribinės vertės. Be to, Taryba turėtų nuolat pranešinėti, dėl kokių įgyvendintų priemonių perviršinio disbalanso procedūra laikinai stabdoma tam tikroje valstybėje narėje. Pritariu pasiūlymui suteikti teisę Komisijai vykdyti sustiprintos priežiūros vizitus, kurių metu turėtų būti palaikomas ryšys su ECB, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotais nacionaliniais subjektais. Turi būti nuolat atliekamas disbalanso rizikos vertinimas, siekiant užkirsti kelią jo kilimui, o valstybėms narėms laiku teikiamos rekomendacijos, kad būtų pašalinti galimi ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo trukdžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Balsavau už šį konkretų pranešimą dėl makroekonominio disbalanso, nes jame konkrečiai kalbama apie dabartinį skolos klausimą kai kuriose valstybėse narėse, ir dar svarbiau, jame siūlomas pažangus būdas išspręsti tokią rimtą problemą, kuri susijusi ne tik su trumpalaikiais, bet ir su ilgalaikiais padariniais. Manau, kad Europai reikia pažangių investicijų, siekiant prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, todėl tiesiog sumažinus biudžetus, tai tik pakenktų visai ekonomikos ir politinei sistemai ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip socialdemokratas, pabrėžiantis žmonių socialinių teisių svarbą ir ilgalaikę visuomenės gerovę, pritariu šiam pasiūlymui dėl jo išsamumo ir visapusiškumo, sprendžiant šiuos klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už E. Ferreiros pranešimą, nes manau, kad ES koordinuojamas priežiūros mechanizmas dėl makroekonominio disbalanso nustatymo ir prevencijos, kaip ir perteklinio disbalanso panaikinimo procedūra, yra svarbus. Nustatymo sistemoje, kuri vadinama „įspėjimo mechanizmu“, naudojama tiek kiekybinių rodiklių suvestinė, tiek kokybiniai vertinimai. Manau, kad ši suvestinė svarbi dėl to, kad mums pateikiama bendra ir baigtinė apžvalga, todėl manau, kad tai turėtų būti lanksti ir pritaikoma priemonė, kad ji galėtų būti pakeičiama ir priderinta prie įvairių reikalavimų ir aplinkybių, aiškiai užtikrinant teisinio tikrumo pagrindą. Tikiuosi, kad Parlamentas pasieks galutinį susitarimą ir kuo greičiau patvirtins visą valdysenos dokumentų rinkinį, kad visuomenei ir rinkoms būtų pateikta tvirta ir vieninga pozicija ir kad būtų sustabdyta spekuliacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti ekonomikos valdyseną ES ir euro zonoje. Dokumentų rinkinį sudaro šeši pasiūlymai: keturi iš jų susiję su biudžeto klausimais, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto (SGP) reformą, o kitais dviem reglamentais siekiama nustatyti ir panaikinti kylantį mikroekonominį disbalansą ES ir euro zonoje. Šis nuomonės projektas susijęs su Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo. Iš esmės pritarta, kad SGP nebuvo sėkmingas nei prevencijos, nei panaikinimo požiūriu ir turi būti pakeistas.

Pritariu Komisijos pateikto pradinio pasiūlymo pakeitimams, kuriems pritarė didžioji dauguma Europos Parlamento narių. Norėčiau pasakyti, kad svarbu atsižvelgti į per tuos metus, kai galiojo SAP, įgytą patirtį, taip pat į tai, kad ekonomikos valdysena tapo demokratiškesnė, Europos Parlamentui įsitraukus į visą priežiūros procesą. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį įgyta patirtimi parodomas aiškus pagerintos ekonomikos valdysenos sistemos poreikis. Parlamentas turės įdėmiai išnagrinėti ir patobulinti 2010 m. rugsėjo mėn. Komisijos priimtus pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių aktų dėl valdysenos, atsižvelgdamas į svarbų jų vaidmenį ES, visų pirmą euro zonos, ateičiai. Ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama kartu su priimamų sprendimų demokratiniu teisėtumu, nes ekonomikos valdysena negali būti atskirta nuo finansų rinkos reguliavimo ir priežiūros. Remdamasi Lisabonos sutartimi, Taryba reikalauja Parlamento pritarimo pasiekti galutinį susitarimą. Tai pirmas kartas, kai Parlamentas kartu su Taryba priėmė sprendimą dėl makroekonominių klausimų ir fiskalinės drausmės Europos Sąjungoje. Balsavau už Bendrijos metodu pagrįstą plataus masto valdysenos sistemos reformą, siekdamas užtikrinti, kad Parlamentas pagerintų Komisijos pasiūlymus dėl tvirtos ir nuoseklios sistemos kitiems dešimtmečiams sukūrimo, siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės ir ekonomikos augimo suderinamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai vienintelis pranešimas, kuriuo bandoma priešintis įsigalėjusiai tendencijai dėl paties ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinio. Susilaikiau nuo balsavimo, kad pabrėžčiau šį aspektą ir pripažinčiau jo vertę. E. Ferreiros pranešimas susijęs su rimto makroekonominio disbalanso prevencija. Jame deficito ir skolų klausimas yra ne daugiau svarbesnis nei perteklius ir prekybos deficitas, užimtumas ir nedarbo lygis ar bet kurie kokybiniai uždaviniai, kuriais galėtų būti užtikrinta tvari augimo strategija. Naudinga užtikrinti tokio pobūdžio įvairiapusį koordinavimą, pagrįstą įvairių rodiklių suvestine, kuri leistų disbalansą nustatyti pradiniu etapu. Atsisakau balsuoti už šį pranešimą dėl to, kad tai yra prastas tokios formos koordinavimo, kuris vis dar prasideda deficitu ir baigiasi skola, ryšys.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. − Būtina laikytis naujo požiūrio į dabartinę Europoje paplitusią ekonomikos krizę. Ši krizė savo pobūdžiu yra ir politinė, ir ekonominė, ir mes daugybę kartų matėme, kad Europa stipriausia tada, kai ji veikia vieningai, o vieningas atsakas į šią krizę yra geriausias atsakas. Netgi ES požiūris yra naujas tuo aspektu, ir tai yra pirmas kartas, kai Parlamentas kartu su Taryba priima sprendimą dėl makroekonominių klausimų, ir Tarybai reikalingas Parlamento pritarimas, kad būtų priimtas galutinis susitarimas. Šiame pranešime įtvirtinama daugybė kompromisų visais klausimo aspektais. Labai svarbu pateikti tvirtą poziciją rinkoms ir piliečiams tiek apie ES ketinimą įveikti šią finansų krizę, tiek apie jos pajėgumus panaikinti skirtumus ir išspręsti svarbiausias problemas. Taip pat palankiai vertinu požiūrį į sukčiavimo problemos sprendimą ir nenorą laikytis rekomendacijų be pagrįsto pateisinimo. Svarbu nustatyti tokias sankcijas, tačiau taip pat svarbu nenubausti valstybių tada, kai jos nepajėgia pasiekti siūlomų tikslų, ir aš palankiai vertinu pranešimą šiuo požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Balsavau už šį pranešimą. Juo siekiama įtraukti prevencijos ir panaikinimo mechanizmus valstybėms narėms, kai jos patiria fiskalinį disbalansą. Prevencijos dalis apima tokius mechanizmus kaip kasmetė fiskalinio balanso peržiūra, Europos Komisijos išankstinio įspėjimo mechanizmas ir prevencinės rekomendacijos mažam disbalansui panaikinti. Kaip taisomoji priemonė bus įtvirtinta procedūra perviršiniam disbalansui panaikinti, būtent perviršinio disbalanso procedūra (PDP), taip pat reikalavimas valstybėms narėms pateikti konkrečius veiksmų planus. Balsavau už šį pranešimą pirmiausia dėl to, kad jis apima ekonomikos disbalanso klausimą, įtrauktą į Stabilumo ir augimo paktą, strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą. Kitaip sakant, realioji ekonomika yra integruota į ekonomikos kontrolės ir koordinavimo procedūras. Be to, taip pat įtraukta ir daugybė rodiklių ekonomikos disbalansui apibrėžti, taip pat tokios rekomendacijos ir rodikliai kaip investavimas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei į energetikos sektorių, siekiant suderinamumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Manau, kad pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pateiktų intervencijos priemonių rinkinys gali būti veiksmingas, siekiant užkirsti kelią makroekonominiam disbalansui susidaryti, visų pirma euro zonoje. Dar daugiau, Parlamentas ketina patobulinti Komisijos pasiūlymus, siekdamas sudaryti tvirtą ir suderintą teisės aktų sistemą, kuria būtų užtikrintas ekonomikos augimas ir užimtumas ateinančiais dešimtmečiais. Šiuo labai sudėtingu ES metu svarbu imtis atsako pakeičiant, užbaigiant ir pakoreguojant dabartinį tvaraus augimo modelį ir sustiprinant ekonomikos valdyseną bei priimamų sprendimų demokratinį teisėtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kay Swinburne (ECR), raštu. − ECR frakcija visada konstruktyviai siekė užtikrinti, kad euro zonoje būtų galima rasti ilgalaikį sprendimą dėl patiriamos krizės dėl valstybės garantuotos skolos. Stabilumo ir augimo pakto trūkumai tiek dėl jo turinio, tiek dėl įgyvendinimo jau kurį laiką buvo akivaizdūs, todėl teisinga tai, kad dabar imamasi veiksmų siekiant ilgalaikio veiksmingo sprendimo. Komitete ir per trišalį dialogą prisidėjome prie to, kad būtų užtikrinta, kad Parlamento siekiami rezultatai būtų tikroviški, įmanomi ir ilgalaikiai. Nepaisant to, apgailestaujame dėl to, kad tai, ką pasiūlė Komisija ir kam pritarė Parlamentas, nėra sprendimas tik euro zonai, bet apima ir tuos, kurių valiuta nėra euras. Kad ir kaip pažvelgtume, dokumentų rinkiniu, dėl kurio balsavome, padidinami ES įgaliojimai valstybių narių sąskaita. Jis apima tokias naujoviškas sąvokas kaip atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimas ir baudos valstybėms narėms ir juo užtikrinama, kad šalių biudžetai daugiau nebūtų vien tik nacionalinių parlamentų klausimas. Taigi, pritardami ilgalaikiams tikslams, negalime pritarti priemonėms ir balsavome prieš šiuos pranešimus, kuriuose neapsiribojama euro zona.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Siekiant pirmiausia euro zonos ir pačios Europos stabilumo, būtina restruktūrizuoti prevencijos ir priežiūros priemones, kad būtų panaikintas makroekonominis disbalansas. Finansinis konsolidavimas labai svarbus, siekiant ištaisyti praeities klaidas, taip pat tvariam Europos ekonomikos, kuri yra remiama ne valstybės ir užsienio skolų, o užimtumo ir konkurencingumo skatinimu, augimui. Šiame pranešime kalbama apie makroekonominių ir struktūrinių statistinių rodiklių, kurių pagrindu galima palyginti valstybes nares, suvestines, kurios atspindi struktūrines ir trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes tendencijas.

Įtraukus naujus rodiklius ir nustačius žemiausią ir aukščiausią ribas, kurios prireikus bus simetriškos, bus galima naudoti šiuos rodiklius kaip įspėjimo lygmenis, siekiant išvengti to, kad dabartinių finansinių gelbėjimo priemonių imtųsi Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas. Šia nauja, pažangia simetriška sistema bus galima užtikrinti griežtesnę priežiūrą, išsamesnius Komisijos, Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Centrinio Banko vertinimus ir rekomendacijų dėl papildomų reformų ir taisomųjų planų rengimą. Susidarius kritinei Europos Sąjungos projekto padėčiai, manau, kad visų Europos Sąjungos ir nacionalinių valdžios institucijų dalyvavimas yra labai svarbus siekiant, kad anksti būtų imamasi reikiamų priemonių.

 
  
  

Pranešimas: Diogo Feio (A7-0179/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Dabartiniai įvykiai rodo, kad Europos Stabilumo ir augimo pakto nuostatos nėra labai veiksmingos, o jas taikant kai kurios valstybės narės nebuvo apsaugotos nuo rimtų problemų, susijusių su mokėjimų balansu ir skolos grąžinimu. Todėl, papildydamos šioms šalims suteikiamą ES pagalbą, institucijos imasi veiksmų sugriežtinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, siekiant ateityje išvengti panašių krizių. Šio tikslo siekiama tvirtinant ekonomikos valdysenos paketą, kurio dalis yra šis kolegos D. Feio pranešimas. Pranešime nagrinėjami perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo klausimai. Palankiai vertinu, ypač pasiūlymą skolos mažinimą skaičiuoti pagal trejų metų laikotarpio vidurkį, o ne nustatyti fiksuotas skolos mažinimo apimtis trejų metų laikotarpiui. Pritariu šiam pranešimui, kaip ir visam ekonomikos valdysenos paketui.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Ekonomikos ir finansų krizė išryškino ir sustiprino poreikį koordinuoti ir griežčiau prižiūrėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje vykdomą ekonominę politiką. Ši nesena patirtis taip pat atskleidė dabartinės koordinavimo sistemos ir esamų priežiūros procedūrų problemas ir trūkumus. Kilus krizei, suprastėjo iki 2007 m. ekonomikos ir finansų sektoriuje buvusios palankios sąlygos, todėl dauguma valstybių narių turi stiprinti savo finansinę padėtį ir mažinti valstybės skolą. Daugumai šalių skolos mažinimo klausimas tampa ypač svarbus, turint omenyje padidėjusių mokesčių ir rizikos draudimo įmokų daromą neigiamą poveikį ekonomikos skatinimui ir augimui. Pranešime Komisija ir Taryba raginamos tolygiai ir visapusiškai įvertinti visus svarbius veiksnius, ypač jų daromą sunkinantį ar lengvinantį poveikį ir atitikimą biudžeto deficito ir (ar) valstybės skolos kriterijams. Taryba reikalaus, kad valstybės narės, sudarydamos sąlygas mažiausiai 0,5 proc. per metus padidinti bendrąjį vidaus produktą, įgyvendintų savo metinius biudžeto tikslus. Dėl šių priežasčių balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Nusprendžiau susilaikyti balsuojant dėl šio pranešimo dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Nors reikia peržiūrėti nusistovėjusius ekonominius santykius tarp atskirų valstybių narių ir jų santykius su Europos Sąjunga, ypač atsižvelgiant į Graikijos įvykius ir į aplinkybę, kad daugelyje kitų valstybių narių juntami rimtos to paties masto kaip Graikijos finansų krizės požymiai, šios peržiūros negalima atlikti naudojantis pranešime siūlomais metodais. Pranešime siekiama sumažinti nacionalinių ekonomikos struktūrų pažeidžiamumą, mano nuomone, suteikiant pernelyg didelius įgaliojimus ES valstybių narių atžvilgiu ir taip aukojant jų laisvę ir galias, susijusias su finansų sritimi. Todėl negaliu balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu. (IT) D. Feio pranešimas yra dalis ekonomikos valdysenos reformų teisės aktų rinkinio, kurį sudaro per ištisus mėnesius derybų parengti šeši pranešimai. Parlamentas visiems, ypač Tarybai, pasiuntė aiškią žinią. Todėl tikiuosi, kad šis rinkinys bus visiškai patvirtintas prieš vasaros pertrauką ir, pirmiausia, kuo greičiau įgyvendintas, kad Europos Sąjunga, kaip anksčiau, būtų pasirengusi atremti jos stabilumui grėsmę keliančius iššūkius. Balsavau už D. Feio pranešimą, nes manau, kad jame teisingai pabrėžiamas esminis vaidmuo, kurį privalo atlikti Parlamentas, užkertant kelią būsimoms ekonomikos krizėms. Tekste pabrėžiama didžiulė dialogo, kurį reikės užmegzti su nacionalinių parlamentų atstovais, svarba, siekiant apsaugoti demokratinius procesus ir spręsti su ES ekonomikos stabilumu susijusius klausimus. Be to, pranešime siūloma numatyti trejų metų laikotarpį, per kurį būtų mažinama bendroji skola. Šį pasiūlymą laikau tinkamu ir priimtinu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku, kad valdžios sektoriaus skolos santykiui su bendruoju vidaus produktu viršijus pamatinę vertę, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 2 dalies b punktą laikoma, kad jis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, jei per pastaruosius trejus metus skirtumas, palyginti su pamatine verte, mažėjo vidutiniškai viena dvidešimtąja per metus, atsižvelgiant į per trejus metus surinktų duomenų vertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Dabartinė ekonomikos finansų ir socialinė krizė parodė, kad šiuo metu veikiantis Europos Sąjungos ekonomikos valdysenos modelis yra neveiksmingas: priežiūros sistema pasirodė esanti per silpna, o Stabilumo ir augimo pakto taisyklių nebuvo laikomasi. Todėl pritariu Europos Komisijos siūlomam ekonominės valdysenos priemonių paketui. Balsuoju už puikiai parengtą D. Feio pranešimą dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Palankiai vertinu raginimą pagreitinti Europos Komisijos skelbiamų rekomendacijų procesą. Pritariu pasiūlymui suteikti Europos Parlamentui teisę pasikviesti valstybių narių atstovus ir apgailestauju, kad Taryba jam nepritarė. Teigiamai vertinu Komisijai suteiktą galimybę rengti papildomus vizitus priežiūros tikslais ir galimybę Europos Centrinio Banko atstovams dalyvauti šiuose vizituose.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Nusprendžiau balsuoti prieš keturis iš šešių pasiūlymų, įtrauktų į ekonomikos valdysenos paketą, nes manau, kad juose kalbama tik apie taupymo priemones, kurias įgyvendinus Europos ekonomika taptų dar pažeidžiamesnė. Siekiant atkurti ekonomikos augimą, reikalingas kitoks nei pakete siūlomas modelis, kuris būtų grindžiamas strateginėmis investicijomis ir naujų darbo vietų kūrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Marita Ulvskog and Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Kadangi esame Švedijos socialdemokratai, plataus masto reformų paketą siekiant griežtesnės ekonomikos valdysenos ES viduje vertiname kaip svarbią priemonę tvarkai Europos ekonomikoje užtikrinti. Griežtesnės Stabilumo ir augimo pakto nuostatos, didesni skaidrumo ir nacionalinių biudžeto sistemų drausmės reikalavimai bei naujoji ekonominio disbalanso užkardymo sistema yra svarbiausi elementai imantis veiksmų siekiant stabilizuoti valstybės finansus ir finansų rinką.

Šiandien nusprendėme nebalsuoti už penkis iš šešių teikiamų pranešimų ne todėl, kad esame prieš griežtesnes taisykles. Priešingai, manome, kad griežtesnes taisykles reikia imti taikyti nedelsiant. Vietoje to pasirinkome šią balsavimo strategiją, nes norėjome pasiųsti aiškų signalą, kad kai kurias per plačių užmojų taupymo paketo priemones baigiamuosiuose derybų etapuose reikia pakeisti pasirenkant tolygesnį požiūrį. Reglamentai, kuriuose neskiriamas pakankamas dėmesys į ateitį orientuotoms investicijoms ir pakankamam augimui, ilguoju laikotarpiu negali išlikti tvarūs.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Reikia griežtinti biudžeto drausmės taisykles ir labiau jų laikytis, ypač skiriant daugiau dėmesio skolos lygio vystymuisi ir bendrajam tvarumui. Todėl pritariu pasiūlymui įvertinti viešųjų finansų tvarumą, įskaitant skolos lygį, pobūdį (įskaitant trukmę) ir dinamiką. Šiomis aplinkybėmis negalima pamiršti privačiojo sektoriaus įsiskolinimo, tokiu mastu, kuris galėtų tapti neapibrėžtaisiais numanomais valdžios sektoriaus įsipareigojimais. Pasitelkus viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimų kontrolės sistemą reikia remti ilgalaikį augimą, tinkamai atsižvelgiant į anticiklinį biudžeto politikos vaidmenį ir pagerinant investicijų ir vidaus rinkos plėtros sąlygas, tai labai svarbu siekiant užtikrinti tinkamą Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą bei stiprinimą. Siekiant apsaugoti visos euro zonos finansinį stabilumą, svarbu įsteigti Europos valiutos fondą, veikiantį pagal Europos Sąjungos taisykles ir finansuojamą ypač iš baudų surenkamomis lėšomis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas yra ekonomikos valdysenos teisės aktų rinkinio dalis ir vienas svarbiausių jo elementų. Tai reglamentas dėl perviršinio biudžeto procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo.

Pranešimas pradedamas teiginiu, kad euro zona yra patekusi į krizę ir reikia ieškoti visapusiško bei integruoto jos skolų krizės sprendimo, turint omenyje, kad nepasiteisino iki šiol galiojęs fragmentiškas požiūris, ir baigiamas raginimu laikytis tos pačios pinigų ir neoliberalizmo politikos ir taikyti tuos pačius krizę sukėlusius kriterijus. Jame pritariama dar griežtesniam tikram valstybių narių suvaržymui, nesirūpinant problemų priežastimis ar alternatyviais politiniais sprendimais, kuriuos priimant būtų atsižvelgiama į skirtingus ekonomikos išsivystymo lygius.

Taip, užuot pasiūlius sudaryti pažangos ir socialinės plėtros paktą, grindžiamą solidarumu ir tikra ekonomine ir socialine sanglauda, kurią remiame, pranešime raginama griežtinti Stabilumo ir augimo pakto, o dabar − ir pakto „Euro plius“ nuostatas. Jame išplečiamos ir sugriežtinamos sankcijos ir baudos primestų prievolių nesilaikančioms valstybėms narėms. Tai nepriimtinas kišimasis, dėl kurio valstybės narės, kurių atžvilgiu taikomos perviršinio deficito procedūros, patenka į tikro kolonijinio pavaldumo Europos galybei padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai viena svarbiausių ekonomikos valdysenos teisės aktų rinkinio dalių. Tai reglamentas dėl perviršinio biudžeto procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo.

Pranešimas pradedamas prielaida, kad euro zona yra patekusi į krizę ir reikia ieškoti visapusiško bei integruoto jos skolų krizės sprendimo, turint omenyje, kad nepasiteisino iki šiol galiojęs fragmentiškas požiūris, ir baigiamas raginimu laikytis tos pačios pinigų ir neoliberalizmo politikos ir kriterijų, taip dar labiau suvaržant valstybes nares, nesirūpinant problemų priežastimis ar alternatyviais politiniais sprendimais, kuriuos priimant būtų atsižvelgiama į skirtingus ekonomikos išsivystymo lygius. Taip, užuot pasiūlius sudaryti pažangos ir socialinės plėtros paktą, grindžiamą solidarumu ir tikra ekonomine ir socialine sanglauda, pranešime raginama griežtinti Stabilumo ir augimo bei „Euro plius“ pakto nuostatas. Be to, valstybėms narėms, nesilaikančioms joms primestų reikalavimų, numatoma taikyti griežtesnes sankcijas ir baudas.

Tai nepriimtinas kišimasis, dėl kurio valstybės narės, kurių atžvilgiu taikomos perviršinio deficito procedūros, patenka į tikro kolonijinio pavaldumo Europos galybei padėtį.

Todėl balsavau „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė išryškino ir padidino aktyvesnio koordinavimo ir geresnės ekonomikos valdysenos Ekonomikos ir pinigų sąjungoje svarbą. Naudojantis esamomis koordinavimo ir priežiūros procedūromis, ES sugebėjo įveikti krizę, kurios nė viena valstybė narė atskirai nebūtų įveikusi. Europos institucijos ir valstybės narės vis dar bando atsigauti po krizės. Vis dėlto ši patirtis parodė dabartinės koordinavimo sistemos ir esamų priežiūros procesų trūkumus ir silpnąsias vietas. Labai svarbu stiprinti Ekonomikos ir pinigų sąjungą, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, tai būtina tvarių užimtumo rodiklių ir jo augimo prielaida. Atskiri ekonominės politikos koordinavimo elementai, įskaitant struktūrinių reformų priežiūrą, privalo būti įtraukti į naująjį priežiūros ciklą, vadinamąjį Europos semestrą, kuriuo sujungiami esami pakto procesai ir svarbiausi ekonominės politikos tikslai, užtikrinant, kad stabilizavimo, suderinamumo ir nacionalinių reformų programos būtų teikiamos kartu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marietta Giannakou (PPE), raštu. – (EL) Europos Parlamento narių Naujosios demokratijos grupė šiandien balsavo už šešis naujojo ekonomikos valdysenos paketo pasiūlymus. Europos Parlamento pasiūlymais atveriamas kelias ekonomikos stabilumui, kartu leidžiant plėtoti naujoviškas veiksmų priemones, pvz., euroobligacijas ir Europos projektų obligacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Labai svarbu geriau koordinuoti ir atidžiau stebėti valstybių narių ekonominę politiką, jei norime pasimokyti iš ekonomikos ir finansų krizės klaidų ir įveikti dabartinę kai kurių valstybių narių patiriamą skolų krizę. Šiame pranešime svarstoma tiksli šio naujojo koordinavimo ir stebėsenos proceso struktūra.

Diskusijos dėl kai kurių šalių perviršinio deficito turėtų būti labiau girdimos pirmiausia Belgijoje, ypač šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kai Belgija neturi vyriausybės. Šis pereinamasis laikotarpis yra labai sudėtingas dėl didelio poveikio Belgijos ekonomikai, socialinei politikai ir finansų sektoriui, ir taip tikrai neprisidedama prie padėties gerinimo.

Jei tokia šalis kaip Belgija nori būti tikra, kad rytoj Europa už ją neturės priiminėti sprendimų, jau šiandien būtų laikas paraginti už federalinę politiką atsakingus asmenis prisiimti atsakomybę piliečių atžvilgiu, užuot kreipusis į Komisiją dėl Belgijos rodiklių ar socialinės politikos išlaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi šiame reglamente išdėstytos nuostatos, skirtos perviršinio deficito procedūrai paspartinti ir paaiškinti. Perviršinio deficito procedūros tikslas – neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui, o jam susidarius padėti kuo greičiau jį panaikinti tikrinant, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus. Reikėtų stiprinti biudžetinės drausmės taisykles, visų pirma gerokai daugiau dėmesio skirti skolos lygiui ir pokyčiams bei bendram tvarumui. Turėtų būti stiprinamos atitikties šioms taisyklėms ir jų vykdymo užtikrinimo sistemos. Ekonominis valdymas turėtų būti vykdomas aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau prieš šį pranešimą, nes griežtai priešinuosi nepakeliamų taupymo priemonių programai, kurią visoje Europos Sąjungoje vykdo centro dešinieji. Šiuo ekonomikos valdysenos reformų paketu bus slopinamas ES augimas tuo metu, kai reikia investuoti į augimą, mokslinius tyrimus bei plėtrą ir į darbo vietas, siekiant užtikrinti ekonominę Europos ateitį. Šiuo finansinių reformų paketu bus skaudžiausiai smogiama skurdžiausiems Europos gyventojams, o krizę sukėlęs finansų sektorius liks nenukentėjęs. Palankiai vertinu pasiūlymą geriau koordinuoti Europos ekonominę ir fiskalinę politiką, bet griežtai priešinuosi trumpalaikei vizijai, kuria grindžiamas jo įgyvendinimas. Ilgalaikės investicijos į ekologinę ekonomiką, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą yra labai svarbios užtikrinant ekonomikos stabilumą, darbo vietų kūrimą ir augimą, todėl negaliu pritarti šiam reformų paketui, kuriuo visoje Europoje siekiama nepakeliamai taupyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Šis pasiūlymas susijęs su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimu ir paaiškinimu. Manome, kad griežtesnė biudžeto priežiūra turi būti visada grindžiama visa apimančiais ES tikslais ir ypač reikalavimais, susijusiais su aukšto užimtumo lygio skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos garantijomis ir kova su socialine atskirtimi.

Stebint, kaip laikomasi biudžetinės drausmės taisyklių, reikia atsižvelgti ir į socialinį nuosmukį, kuris gali daryti poveikį vyriausybių finansinei padėčiai. Taip pat manome, kad valstybėms narėms, vykdančioms struktūrines reformas, kuriomis prisidedama prie turimų darbo vietų išsaugojimo, naujų kūrimo ir skurdo mažinimo, turėtų būti suteikiama galimybė nukrypti nuo atitinkamų vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslų.

Galiausiai manome, kad ekonomikos valdysenos ir Europos valdymo demokratinio teisėtumo stiprinimas turėtų vykti vienu metu ir reikėtų sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį bendrajame priežiūros procese. Be to, reguliariai konsultuojantis su socialiniais partneriais ir tvirčiau įtraukiant nacionalinius parlamentus būtų užtikrinamos reikiamos patikimos ir skaidrios priežiūros sistemos prielaidos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiame pranešime siūloma išplėsti atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymo sritį, numatant baudas valstybėms narėms, kurių politika neatitinka liberalių Europos standartų. Dar blogiau, už tyčinį standartų nesilaikymą Komisija raginama bausmės skyrimo procedūrą taikyti skubos tvarka. Vienintelė išimtis numatoma valstybėms narėms, pagal Komisijos pageidavimus reformuojančioms savo pensijų sistemas. Taip kuriamas autoritarinis federalizmas. Niekuomet nesutiksiu, kad mano šalis kam nors mokėtų kokias nors baudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Biudžetų priežiūrą gali sudaryti tik galimybė susipažinti su tiksliais skaičiais ir duomenimis. Žinoma, Komisija taip pat turi teikti rekomendacijas, pvz., dėl skolų mažinimo. Tačiau jokiais būdais negalima nurodinėti valstybėms narėms, kaip leisti pinigus. ES piliečiai nepageidauja Europos valdysenos, ji taip pat nėra numatoma Europos Sąjungos sutartyse. Tai akivaizdus subsidiarumo principo pažeidimas. Ne ES valdysena, o išstojimas iš euro zonos gali padėti nukentėjusioms šalims atsigauti ekonomiškai. Dėl minėtų priežasčių negaliu pritarti šiam pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Pasiūlymas dėl ekonomikos valdysenos akivaizdžiai prieštarauja subsidiarumo principui. Balsavau prieš šį pranešimą, nes juo daroma žala Europos integracijai ir ekonominėms bei socialinėms sąlygoms valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Perviršinio deficito procedūra turi vykti sparčiau ir operatyviau, kad būtų užkirstas kelias perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Manau, kad biudžetinės drausmės taisyklės turi būti sugriežtintos, ypatingą dėmesį skiriant skolos lygiui. Tam, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti, Komisijai turi būti suteikiamas ypatingas vaidmuo vertinimų, stebėsenos ir rekomendacijų rengimo srityse. Komisija ir Taryba atlikdamos vertinimus turi atsižvelgti ir į atitinkamos valstybės narės įvykdytas pensijų reformas. Nepritariu pasiūlymui sumažinti baudos dydį valstybėms narėms, kurios nevykdė ar netinkamai vykdė atitinkamus veiksmus ar priemones, kad deficitas būtų kontroliuojamas. Manau, kad nėra tikslinga mažinti ir bendrą metinę baudų sumą, nes surinktos baudos turi būti skiriamos stabilumo mechanizmams įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pirmiausia norėčiau padėkoti D. Feio už puikų pranešimą. Manau, kad skolos santykis su BVP turėtų būti mažinamas „tinkamu tempu“. Taigi skirtumas tarp dabartinės valdžios sektoriaus skolos ir 60 proc. dydžio pamatinės vertės turėtų būti mažinamas viena dvidešimtąja per metus. Teigiamai vertinu D. Feio teikiamą pirminio Komisijos pasiūlymo pakeitimą, pagal kurį skola turėtų mažėti vidutiniškai viena dvidešimtąja per metus, vertinant ankstesnį trejų metų laikotarpį. Taip pat sutinku, kad pradėti vertinti, ar buvo laikomasi šios sąlygos, reikėtų praėjus trejiems metams nuo vykdomos perviršinio deficito procedūros pabaigos. Teigiamiausiai vertinu aplinkybę, kad, taikydama reglamentą dėl valdžios sektoriaus skolos, Komisija privalės atsižvelgti į „kitus svarbius veiksnius“, ypač privačiojo sektoriaus skolą ir kitus svarbius veiksnius, kuriais remiantis būtų atliekamas bendrasis vertinimas. Tikiuosi, kad Parlamentas pasieks galutinį susitarimą ir kuo greičiau patvirtins visą valdysenos paketą, siekiant pasiųsti rimtą ir vieningą žinią visuomenei bei rinkoms ir sustabdyti spekuliacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Tvirtinant visą teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti ES ir euro zonos ekonomikos valdyseną, buvo balsuojama ir dėl šio nuomonės projekto dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Balsavau už šį pranešimą, nes iš esmės pritariu pranešėjo susirūpinimui, ypač šiais klausimais: 1) biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo susiejimu su svarbiausiais ES tikslais; 2) būtinybe, stebint, kaip laikomasi biudžetinės drausmės taisyklių, skirti dėmesio ne tik rimtiems ekonomikos nuosmukiams, bet ir socialinėms krizėms, kurios gali daryti poveikį vyriausybių finansinei padėčiai; 3) baudų, surenkamų iš valstybių narių, nesugebančių laikytis joms teikiamų rekomendacijų, panaudojimui siekiant ES ilgalaikių investicijų ir darbo vietų kūrimo tikslų, o ne vien, kaip siūlo Komisija, paskirstant šias lėšas valstybėms narėms, kurių atžvilgiu nėra vykdomos su perviršiniu deficitu susijusios procedūros; 4) reguliariomis konsultacijomis su socialiniais partneriais ir didesniu nacionalinių parlamentų įtraukimu, kaip būtina prielaida norint sukurti patikimą ir skaidrią priežiūros sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(ES) Balsavau „prieš“ todėl, kad sprendžiant perviršinio deficito problemą numatoma taikyti griežtas prociklines priemones. Ypač turiu omenyje vienos dvidešimtosios priemonę, pagal kurią trejus metus iš eilės metinė viešojo sektoriaus skola turi būti mažinama 5 proc., jei ji siekia daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), net jei biudžeto deficitas yra mažesnis nei 3 proc. BVP. Ši priemonė grindžiama prielaida, kad ekonomikos augimas priklauso tik nuo viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo. Kitaip tariant, norint mažinti viešojo sektoriaus skolą, neatsižvelgiant į aplinkybes, reikia būtinai įgyvendinti ypač griežtus taupymo planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Pagrindinis Komisijos 2010 m. pristatyto teisės aktų rinkinio tikslas − atgaivinti ES ir euro zonos ekonomikos valdyseną. Tai strategiškai svarbu šiuo metu patiriamos krizės sąlygomis. Valstybių narių plėtros ir augimo planų gerinimas, biudžeto politikos koordinavimo optimizavimas bei deficito ir valstybės skolos stebėsenos procedūrų griežtinimas − tai tik keli prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti. Vis dėlto, siekiant šių rezultatų, mūsų pastangos turi visiškai atitikti darbo rinkos atsigavimo planus ir socialinės apsaugos politikos − naujojo tvaraus augimo modelio kertinio akmens − nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Kay Swinburne (ECR), raštu. − ECR visada konstruktyviai dirbo, kad užtikrintų euro zonos galimybę rasti patikimą valstybės skolos krizės sprendimą. Su Stabilumo ir augimo pakto turiniu ir jo įgyvendinimu susiję trūkumai akivaizdūs jau kurį laiką; gerai, kad šiuo metu dedamos pastangos pasiekti ilgalaikį veiksmingą susitarimą. Dalyvaudami komiteto posėdžiuose ir trišalio dialogo procese prisidėjome prie siekio, kad rezultatas, kuriam Parlamentas teikia pirmenybę, būtų praktiškas, veiksmingas ir tvarus. Vis dėlto apgailestaujame, kad Komisijos pasiūlymuose, kuriems pritarė Parlamentas, numatomas sprendimas apima ne vien euro zoną, bet ir tas šalis, kurių valiuta nėra euro. Kad ir kaip vertintume, teisės aktų rinkiniu, dėl kurio balsavome, valstybių narių sąskaita didinamos ES galios. Jame siūlomos naujoviškos koncepcijos, pvz., balsavimas taikant atvirkštinės kvalifikuotos daugumos tvarką ir baudos valstybėms narėms, taip pat užtikrinama, kad sprendimai dėl nacionalinių biudžetų nebūtų priimami vien nacionaliniuose parlamentuose. Pritardami ilgalaikiams tikslams, negalime pritarti jų įgyvendinimo priemonėms, todėl balsavome prieš šiuos pranešimus, nes juose neapsiribojama vien euro zona.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Pastarieji įvykiai parodė, kad įvairūs stabilumo ir augimo paktai neatnešė trokštamo rezultato: priešingai, kai kurios valstybės narės susidūrė su rimtomis problemomis įgyvendindamos savo įsipareigojimus ir valstybės skolos didinimo grėsme. Šiandien plenariniame posėdyje patvirtintas pranešimas apima platesnio masto priemonių rinkinį, kuriame pateikiami pasiūlymai dėl Europos ekonomikos valdysenos. Tiksliau, šiame pranešime nagrinėjamas valstybių narių perviršinės skolos klausimas ir svarstomos visos Europos Sąjungos problemos, susijusios ne tik su deficito, bet ir valstybės skolos lygio mažinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos procedūros ir ištaisomi pažeidimai, taip užkertant kelią pavėluotam taisomųjų priemonių taikymui. Euro zonai ypač svarbu įgyvendinti šias priemones. Manau, atsižvelgdami į derybų rezultatus ir pastaraisiais mėnesiais trišalio dialogo metu padarytą pažangą, galime tikėtis, kad Komisija greičiau paskelbs savo rekomendacijas ir prasidės tikrasis ekonominis dialogas. Tikiuosi, kad ekonomikos nuosmukiu grindžiama rekomendacijų peržiūra, užtikrinant, kad ji nekels grėsmės fiskaliniam tvarumui, bus sėkmingai įgyvendinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, vienas iš dalykų, kurį mums gali parodyti Graikijos krizė – tai didelis fiskalinės atsakomybės poreikis. Kitaip visoms ES valstybėms, ne tik Graikijai, gresia rimtos problemos, nes 2/3 ES valstybių turi perviršinį deficitą. Aš džiaugiuosi, kad pranešėjas pabrėžia šį faktą.

Pranešime pateikta daugiau, tačiau svarbiausi pasiūlymai – įveikti perviršinį biudžeto deficitą ir ateičiai įforminti kovos su jais būdus. Pranešime taip pat paliestas ir kitas svarbus aspektas – turime kovoti su biudžeto deficitu nepakenkdami augimui, ypač kalbant apie generuojančiąją ekonomiką. Svarbu, kad sistema, skirta valdyti valstybės skolą ir privačią skolą, palaikytų ilgalaikį augimą. Tai apimtų investavimo sąlygų bei vidaus rinkos plėtros gerinimą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių ypatingus prioritetus ir poreikius.

O svarbiausia, mums reikia skaidrumo, atskaitomybės ir nepriklausomos priežiūros. Tai yra neatsiejama stiprėjančios ekonomikos valdysenos dalis. Nacionalinės biudžeto sistemos turėtų apimti nepriklausomų fiskalinių institucijų sukūrimą bei jų vaidmens stiprinimą ir užtikrinti skaidrios fiskalinės statistikos skelbimą.

 
  
  

Pranešimas: Vicky Ford (A7-0184/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Dabartiniai įvykiai rodo, kad Stabilumo ir augimo paktas nėra labai veiksmingas ir jį taikant nesugebėta apsaugoti atskirų valstybių narių nuo rimtų problemų, susijusių su mokėjimų balansu ir skolų gražinimu. Todėl kartu su šioms šalims teikiama ES pagalba institucijos imasi veiksmų sugriežtinti stabilumo ir augimo pakto nuostatas, siekiant ateityje išvengti panašių krizių. Šio tikslo siekiama teikiant ekonomikos valdysenos paketą, kurio dalį sudaro kolegės Parlamento narės V. Ford parengtas pranešimas. Pranešime svarstomi valstybių narių biudžeto sistemoms keliami reikalavimai. Pritariau šiam pranešimui ir visam ekonomikos valdysenos paketui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsuojant susilaikiau, nes turiu abejonių dėl ilgalaikio pranešime siūlomos direktyvos poveikio valstybių narių nacionalinėms ekonomikoms. Šiose direktyvose ypač siūloma griežtesniais būdais sustiprinti priežiūros mechanizmus, siekiant, kad Europos Sąjungoje nepasikartotų tokios kaip Graikijos finansų krizės. Mano nuomone, valstybių narių ekonomikos problemos nebus išspręstos paprasčiausiai apribojant jų galias ir vaidmenį, todėl balsuodama nusprendžiau susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonio Cancian (PPE), raštu. (IT)V. Ford pranešimas yra dalis ekonomikos valdysenos reformų teisės aktų rinkinio, kurį sudaro per ilgus derybų mėnesius parengti šeši pranešimai. Parlamentas visiems, ypač Tarybai, pasiuntė aiškią žinią. Todėl tikiuosi, kad šis paketas bus visiškai patvirtintas iki vasaros pertraukos ir, svarbiausia, kuo greičiau įgyvendintas, kad Europos Sąjunga nebūtų, kaip anksčiau, nepasirengusi atremti jos stabilumui grėsmę keliančių iššūkių. Balsavau už V. Ford pranešimą, nes manau, kad ypač siekiant ateityje užkirsti kelią ekonomikos krizėms, svarbiausia taisyklė yra nustatyti minimalius nacionalinių sistemų suderinimo reikalavimus ir, pirmiausia, prognozuoti viešojo sektoriaus apskaitos sistemų planus. Vis dėlto tai neturėtų reikšti, kad nekreipiame dėmesio į nacionalinius mokesčių teisės normų, kurios labai skiriasi euro zonos šalyse ir už jos ribų, ypatumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau „už“, nes manau, kad valstybės narės turėtų nustatyti autoritetingai kontroliuojamą ir veiksmingą vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą, pagal kurią būtų galima patvirtinti mažiausiai ketverių metų finansinio planavimo trukmę siekiant užtikrinti, kad nacionalinis finansinis planavimas taptų daugiametės finansinio planavimo perspektyvos dalimi. Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamą valdžios subsektorių veiksmų koordinavimo tvarką, siekiant visapusiškai ir nuosekliai aprėpti visus finansinio planavimo subsektorius, kiekvienai šaliai būdingas skaitines fiskalines taisykles bei rengiamas biudžeto prognozes, ir, ypač remiantis daugiametės biudžeto sistemos nuostatomis, nustatyti daugiametį planavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Dabartinė ekonomikos, finansų ir socialinė krizė parodė, kad pasirinktas Europos Sąjungos ekonomikos valdysenos modelis neveikia: priežiūros sistema pasirodė esanti labai silpna, o Stabilumo ir augimo pakto taisyklių nebuvo laikomasi. Todėl pritariu Europos Komisijos pateiktam ekonomikos valdysenos priemonių rinkiniui. Balsuoju už V. Ford pranešimą dėl reikalavimų valstybių narių biudžetų sistemoms. Teigiamai vertinu aplinkybę, kad reglamento nuostatos bus taikomos visose ES valstybėse narėse. Pabrėžčiau būtinybę užtikrinti nepriklausomos priežiūros priemones. Palankiai vertinu galimybę neseniai pradėjusioms veikti vyriausybėms suteikti teisę vidutinės trukmės laikotarpiu, atsižvelgiant į naujuosius politikos prioritetus, atnaujinti savo biudžeto sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią direktyvą, nes manau, kad ja užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp griežtų šioje srityje taikomų reikalavimų ir su ekonomine padėtimi susijusios veiksmų laisvės. Turime nepamiršti, kad mūsų Ekonominė ir pinigų sąjunga yra neprilygstama savo dydžiu, įvairialytiškumu ir išsivystymo lygiu. Nėra instrukcijos, kaip sukurti tobulą pinigų sąjungą, taip pat negalime absoliučiai pasikliauti iki šiol sukauptomis žiniomis, nes socialiniai ir ekonominiai euro zonos ypatumai gali paversti niekais visus palyginimus. Todėl − ir šiuo atžvilgiu pranešėjai tai puikiai pavyko − būtina pabrėžti, kad Mastrichto kriterijai, kaip puikus atspirties taškas ir tinkamas rodiklis siekiant užtikrinti mūsų valiutos patikimumą, nėra absoliučios vertybės, kurių reikia laikytis visur ir visada. Galima patekti į tokią ekonominę padėtį, kai verta rizikuoti ir nukrypti nuo šių apribojimų užtikrinant, kad visomis papildomai pasiskolinamomis lėšomis būtų finansuojamas ekonomikos atsigavimas, kurio negalima ilgiau laukti. Dėkoju pranešėjai už darbą, puikiai atliktą per trumpą laiką, ir tikiuosi, kad bus galima suderinti šiais klausimais vykstančias politines ir intelektines diskusijas, kad būtų užtikrinta Europos žmonių gerovė, kurią padeda užtikrinti pinigų politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jei iš tiesų norime užkirsti kelią ateities krizėms, jei norime sukurti vieningą ir patikimą ekonominę sąjungą, jei norime vadovautis prevencijos ir disbalanso naikinimo perspektyva, jei norime įsipareigoti siekti tvaraus augimo, turime pripažinti, kad ši direktyva yra labai svarbi, siekiant, kad svarstomas paketas taptų baigtinis. Direktyvoje rasime pluoštus esminių nuostatų, kurias įgyvendindamos nacionalinės vyriausybės savo biudžeto politiką padarytų skaidresnę, be kita ko ir skelbdamos biudžeto prognozes bei rezultatus.

Manau, kad naudodamasi tuo, ką pasiekėme, Europos Sąjunga bus geriau pasirengusi koordinuoti veiksmus ir vieningai užkirsti kelią galimoms problemoms, trūkumams ir netolygumams. Baigdamas norėčiau padėkoti kolegei V. Ford už pastangas ir ryžtą užbaigti šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis V. Ford parengtas pranešimas dėl pasiūlymo dėl teisės akto, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, yra 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisijos priimto ekonomikos valdysenos paketo, kuriuo siekiama „įtvirtinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą“, kad ES taptų tvirtesnė ir tvaresnė, dalis. Dabartine daugelio ES šalių ekonomine ir finansine padėtimi patvirtinamas Stabilumo ir augimo pakto žlugimas. Nepakanka vien kontroliuoti valstybės biudžeto deficitą. Reikia taip pat siekti vengti valstybės ir privačiojo sektoriaus skolų. Šiuo metu tampa būtina įdiegti konkurencingumo gerinimo priemones ir atkurti viešuosius finansus. Valstybėms narėms bus užkertamas kelias pernelyg didinti savo biudžeto deficitą. Bus griežtinamos koordinavimo ir priežiūros priemonės, kuriomis užtikrinama biudžetinė drausmė. Balsavau už šį pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo, nes manau, kad labai svarbu kuo greičiau įgyvendinti šias priemones, siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir užtikrinti tvarų ES augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas dėl direktyvos pasiūlymo dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms yra vienas rimčiausių išpuolių prieš jų suverenumą.

Kyla grėsmė biudžeto prioritetams, kurie labai svarbūs apibrėžiant kiekvienos šalies, atsižvelgiant į jai būdingus ypatumus, pasirenkamą kelią. Padėtis ypač rimta pažeidžiamiausiose euro zonos ekonomikose, kurios vertinamos kaip turinčios „perviršinį deficitą“ ir gali sulaukti griežtų sankcijų. Ši direktyva yra dalis vadinamosios ekonomikos valdysenos teisės aktų rinkinio, kurį sudaro šeši teisės aktų tekstai, reiškiantys tikrą išpuolį prieš socialines bei darbo teises ir pačią demokratiją.

Šiuo teisės aktų rinkiniu siekiama surengti beprecedentį puolimą prieš nacionalinių parlamentų teises, o Portugalijoje − net prieš pačią Portugalijos Respublikos Konstituciją. Nuo šiol nacionalinių parlamentų nariai turės vadovautis iš Europos Sąjungos gaunamomis savo šalių biudžetų sudarymo gairėmis. Šios gairės tampa vis neoliberalesnės ir yra nustatomos valdžios struktūrų, turinčių balsų daugumą Taryboje ir Europos Parlamente. Vienintelė mūsų galimybė − balsuoti „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai vienas iš dviejų pranešimų dėl direktyvos pasiūlymo dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms. Jis reiškia vieną rimčiausių išpuolių prieš jų suverenumą ir ši padėtis dar pablogės toms euro zonos šalims, kurios laikomos turinčiomis perviršinį deficitą ir kurių atžvilgiu kartu su nuolatine Europos Komisijos priežiūra galėtų būti taikomos sankcijos.

Ši direktyva yra dalis vadinamosios ekonomikos valdysenos teisės aktų rinkinio, sudaryto iš šešių teisės aktų tekstų ir reiškiančio tikrą išpuolį prieš socialines ir darbo teises. Tai taip pat dalis Europos Sąjungos kryžiaus žygio prieš nacionalinių valstybių nepriklausomybę ir suverenumą.

Derybų rezultatas – galutinis susitarimas tarp trijų institucijų – Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos – bus tikrai patvirtintas per birželio 24 d. Vadovų Tarybą, nepaisant ES lygmeniu reiškiamų prieštaravimų. Numatomi rezultatai reiškia beprecedentį išpuolį prieš nacionalinių parlamentų teises ir Portugalijos Respublikos Konstituciją. Parlamentų nariai yra saistomi Europos Sąjungos nustatomų jų šalių biudžetų sudarymo gairėmis, kurios tam