Europos Parlamentas

Choisissez la langue de votre document :

Straipsnis
 

Kultūros sostinės: bendro sprendimo procedūra

Institucijos - 25-10-2006 - 12:11
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 
EP pirmininkas J. Borrell ir Tarybai pirmininkaujančios Suomijos Europos reikalų ministrė Paula Lehtomäki pasirašo įstatymą dėl Europos kultūros sostinių 2007-2019 m.

Vieša pasirašymo ceremonija

Europiniai dokumentai teisės aktais paprastai tampa tuomet, kai juos pasirašo du žmonės – Europos Parlamento pirmininkas ir valstybės, pirmininkaujančios ES, ministras. Šią savaitę pasirašymo procedūra pirmą kartą buvo vieša – EP pirmininkas J. Borrell ir Suomijos Europos reikalų ministrė Paula Lehtomäki žiniasklaidos akivaizdoje pasirašė įstatymą dėl 2007-2019 m. Europos kultūros sostinių.

Ši procedūra taikoma tik tiems teisės aktams, dėl kurių Parlamentas ir Taryba, atstovaujanti ES vyriausybes, sprendžia kartu. Apie du trečdalius ES įstatymų priimami naudojant šią „bendro sprendimo“ procedūrą – dažniausiai aplinkosaugos, transporto, vartotojų apsaugos, kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Iki šiol naudojant bendro sprendimo procedūrą priimta daugiau nei 170 teisės aktų.
 
Pasirašymo ceremonija
 
Spalio 24 d. vykusioje ceremonijoje dalyvavo EP pirmininkas, Tarybos atstovė ir EP kultūros komiteto narė Christa Prets – pranešimo dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m. rengėja.
 
„Kiekvienas trečiadienio rytas Strasbūro plenarinės sesijos metu man prasideda vienodai: susitikimu su ministru iš tuo metu ES pirmininkaujančios šalies, bendrai pasirašant teisės aktų projektus prieš jiems įsigaliojant. Šiandien nusprendėme pasirašymo ceremoniją padaryti vieša“, – sakė Parlamento pirmininkas. Pasak jo, tai padidins ES teisės aktų matomumą kasdieniniame gyvenime.
 
Simboliška, jog pirmasis viešai pasirašytas teisės aktas susijęs su Europos kultūros sostinėmis ir atspindi ES „vienybės įvairovėje“ šūkį. Anot J. Borrell, „jei politika, kaip ir kultūra, būtų be sienų, kurti Europos Sąjungą būtų daug lengviau“. Pasak Paulos Lehtomäki, Europos kultūros sostinės statusas skatina miestų atgimimą.
 
Europos kultūros sostinės: nuo Liuksemburgo iki Stambulo
 
Graikijos kultūros ministrės Melinos Mercouri Europos kultūros miesto iniciatyvai 1985 m. pritarė Taryba, o kultūros miestus iki 2004 m. atrinkdavo valstybės narės. Pasikeitus atrankos procedūroms, nuo 2005 m. dėl Europos kultūros sostinių sprendžia Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu. Pirminį pasiūlymą pateikia trylikos ekspertų grupė, apjungianti Parlamento, Komisijos, Tarybos ir valstybių narių  atstovus.
 
2004 m. išsiplėtus ES, taisyklės dar kartą pasikeitė. Nuo 2009 iki 2019 m. kasmet bus po dvi kultūros sostinės – viena „senojoje“, kita – vienoje „naujųjų“ ES valstybių. Būti Europos kultūros sostine – ne tik garbė, bet ir finansinė nauda. Iki šiol ES parama nesiekdavo milijono eurų, tačiau ateityje ji gali padidėti. Be to, kultūros sostinės renginiai pritraukia valstybinį ir savivaldybių finansavimą, privatų kapitalą. Rumunijos ir Bulgarijos miestai taip pat galės dalyvauti kultūros miestų programoje, tuo tarpu už ES ribų esantys miestai gali įsijungti į programą specialiu statusu.
 
Būsimosios Europos kultūros sostinės:
 
2007: Liuksemburgas (Liuksemburgas) – Sibiu (Rumunija)
2008: Liverpulis (Jungtinė Karalystė) – Stavangeris (Norvegija)
2009: Lincas (Austrija) – Vilnius (Lietuva)
2010: Esenas (Vokietija) – Pécs (Vengrija) – Stambulas (Turkija)
 
Nuoroda: 20061025STO12146