Grįžti į portalą Europarl

Choisissez la langue de votre document :

  • bg - български
  • es - español
  • cs - čeština
  • da - dansk
  • de - Deutsch
  • et - eesti keel
  • el - ελληνικά
  • en - English
  • fr - français
  • ga - Gaeilge
  • hr - hrvatski
  • it - italiano
  • lv - latviešu valoda
  • lt - lietuvių kalba (atrinkta)
  • hu - magyar
  • mt - Malti
  • nl - Nederlands
  • pl - polski
  • pt - português
  • ro - română
  • sk - slovenčina
  • sl - slovenščina
  • fi - suomi
  • sv - svenska
Žvilgsnis iš Lietuvos - Background
 

Europos Parlamentas 2004-2006 m.: pusės kadencijos sprendimų apžvalga

Institucijos - Lietuva - 12-01-2007 - 13:10
Pasidalinti
Socialiniai tinklai
Adresynas
 

2007 m. sausis – šeštosios kadencijos Europos Parlamento darbo pusiaukelė. Šių metų sausio plenarinės sesijos Strasbūre metu deputatai rinks naująjį Parlamento pirmininką ir pirmininko pavaduotojus likusiam 2,5 metų laikotarpiui. Kadencijos pusiaukelė yra gera proga apžvelgti, kas nuveikta teisėkūros srityje.

2004 metais Europos Parlamentas iš esmės pasikeitė. 2004 m. gegužės mėn. įvyko istorinė Europos Sąjungos plėtra – nuo 15 šalių ji išsiplėtė iki 25, o birželį visose ES narėse buvo surengti rinkimai į EP. Po jų europarlamentarų skaičius padidėjo nuo 626 iki 732. Į Parlamentą išrinkta ir trylika deputatų iš Lietuvos. Oficialių darbo kalbų skaičius išaugo nuo 11 iki 20.
 
2007 m. sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, europarlamentarų skaičius dar labiau išaugo – iki 785, įskaitant 35 naujus Rumunijos deputatus ir 18 EP narių iš Bulgarijos. Nuo šių metų oficialių ES kalbų skaičius padidėjo iki 23, įskaitant rumunų, bulgarų ir airių kalbas.
 
Šiame dokumente rasite pastarųjų 2,5 metų svarbiausių EP plenarinių posėdžių Strasbūre ir Briuselyje sprendimų sąvadą, tarp jų – balsavimą dėl naujos Europos Komisijos sudėties, Paslaugų direktyvos įteisinimą, naująjį reglamentą dėl chemikalų bei sprendimą dėl ilgalaikio ES biudžeto. Taip pat rasite ir Lietuvai aktualius sprendimus – kaip antai dėl Baltijos jūros regiono strategijos, ES santykių su Rusija ir Baltarusija, naujųjų ES šalių darbuotojų mobilumo ar euro zonos plėtros.
 
Visus paskelbtus plenarinių posėdžių sprendimų aprašymus galite rasti EP spaudos tarnybos tinklalapio „Info“ skiltyje, o senesnius pranešimus rasite skiltyje „Spaudos archyvai“.
 
Nuoroda: 20061221BKG01704

Vidaus rinka

Puslapio viršusKitas
 
Europos Parlamentas patvirtino Paslaugų direktyvą
15-11-2006
Europos Parlamentas antruoju svarstymu pritarė kompromisiniam Paslaugų direktyvos projektui, į kurį įtraukta dauguma EP pirmojo svarstymo siūlymų. Direktyva palengvins paslaugų teikėjų steigimąsi ir jų veiklą kitose ES šalyse. Šis teisės aktas turėtų įsigalioti netrukus, o valstybės per trejus metus turės perkelti jos nuostatas į savo teisę.
 
Atmesta uostų paslaugų liberalizavimo direktyva
18-01-2006
Europos Parlamentas atmetė uostų paslaugų liberalizavimo direktyvą. Daugelio parlamentarų nuomone, siūloma direktyva neužtikrintų valstybės paramos uostams skaidrumo. Taip pat abejota, ar ji nesumažintų uostų paslaugų kokybės, nesukliudytų investicijoms bei nepakenktų ES uostų konkurencingumui.
 
Skirtingų ES šalių bendrovėms bus paprasčiau jungtis
10-05-2005
Europos Parlamentas pirmuoju svarstymu patvirtino direktyvą, kuria siekiama palengvinti akcinių bendrovių jungimąsi, peržengiantį vienos ES valstybės ribas. Direktyva apima ir atvejus, kai viena bendrovė įsigyja kitą, ir atvejus, kai iš dviejų ar daugiau bendrovių suformuojama nauja.
 
Puslapio viršusKitas

Darbuotojų mobilumas

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europarlamentarai paragino užtikrinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą
26-10-2006
Susirūpinę, jog kai kurios ES šalys neteisingai taiko Darbuotojų komandiravimo direktyvą protekcionistiniais tikslais, europarlamentarai paragino valstybes ir Europos Komisiją pataisyti padėtį ir panaikinti darbuotojų komandiravimo į kitą ES šalį suvaržymus.
 
Europos Parlamentas ragina panaikinti apribojimus darbuotojams iš naujųjų ES šalių
05-04-2006
Iki gegužės pirmosios ES šalys turės pranešti Komisijai, ar jos rengiasi trejiems metams pratęsti pereinamojo laikotarpio apribojimus darbuotojams iš naujųjų ES šalių. Europos Parlamentas paragino ES valstybes „panaikinti galiojančias pereinamojo laikotarpio nuostatas, kadangi tos Sąjungos šalys, kurios netaikė apribojimų, nepajuto įtampos darbo rinkoje, o masinės migracijos baimė pasirodė esanti nepagrįsta“.
 
„Europasas“ padės europiečiams įsidarbinti
14-12-2004
Europos Parlamentas pritarė siūlymui sukurti bendrą kvalifikacijos ir gebėjimų dokumentų formatą – „Europasą“, palengvinsiantį ES piliečiams darbo paieškas Bendrijoje.
 
Profesinės kvalifikacijos bus pripažįstamos visoje ES
11-05-2005
Europos Parlamentas pritarė direktyvai, kuri paskatins ES šalių profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą. Tai leis darbuotojams lengviau įsidarbinti kitoje ES šalyje. Sąjungos mastu bus įteisinta „profesinė kortelė“, kurioje bus nurodyta jos savininko profesinė patirtis, pabaigti mokymai bei profesinės nuobaudos.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Teisingumas ir vidaus reikalai

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
CŽV „tiesiogiai atsakinga“ už tam tikrus neteisėtus veiksmus Europoje, teigia Parlamentas
06-07-2006
JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) tam tikrais atvejais buvo tiesiogiai atsakinga už „neteisėtą terorizmu įtariamų asmenų sulaikymą, gabenimą, grobimą ir kalinimą“ Europoje, teigiama tarpinėje Europos Parlamento ataskaitoje, kurią parengė specialiai šiam klausimui tirti įkurtas EP komitetas. Europarlamentarai taip pat pasmerkė tai, jog kurios Europos šalys prisidėjo prie minėtų veiksmų ar juos toleravo. EP dar turi priimti galutinę ataskaitą šiuo klausimu.
 
Perduodant lėktuvų keleivių duomenis svarbu apsaugoti žmogaus teises
07-09-2006
Po Europos Parlamento užklausos šių metų gegužės 30 d. Europos Teisingumo Teismas panaikino 2004 m. pasirašytą ES ir JAV sutartį dėl transatlantinių skrydžių keleivių duomenų perdavimo šiai šaliai. Derantis dėl naujos sutarties, Parlamentas paragino užtikrinti pakankamą perduodamų duomenų apsaugą – nustatyti, kurie duomenys būtų perduodami automatiškai, kokioms institucijoms galima būtų perduoti keleivių duomenis, kokiu tikslu juos būtų galima naudoti ir kiek laiko jie būtų saugomi. Parlamentas taip pat pasiūlė informuoti keleivius apie jų duomenų perdavimą ir nustatyti teisminio jo apskundimo tvarką.
 
Europos Parlamentas susirūpinęs europiečių finansinių duomenų perdavimu JAV
06-07-2006
Žiniasklaida neseniai atskleidė, jog JAV specialiosioms tarnyboms buvo leista susipažinti su visais SWIFT sistemoje saugomais ES piliečių finansiniais duomenimis. Šią sistemą naudoja daugiau kaip 8000 komercinių bankų 200 šalių. Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą šiais pranešimais.
 
Pritarta direktyvai dėl asmens duomenų apsaugos policijos ir teismų veikloje
27-09-2006
1995 m. ES direktyva, reglamentuojanti komerciniais tikslais laikomų bei perduodamų asmens duomenų apsaugą, neapima valstybių kompetencijai priklausančių sričių – tokių kaip visuomenės saugumas, organizuotų nusikaltimų užkardymas, policijos ir teismų bendradarbiavimas. Europos Parlamentas pritarė direktyvai, kuri leis geriau apsaugoti asmens duomenis policijos ir teismų veikloje.
 
Parlamentas pritarė telefono pokalbių ir elektroninio ryšio duomenų kaupimui
15-12-2005
Kurį laiką priešinęsis, Europos Parlamentas pritarė siūlymui kaupti duomenis apie elektroninių ryšių seansus siekiant pažaboti terorizmą bei organizuotus nusikaltimus. Nutarta kaupti duomenis apie stacionaraus bei mobiliojo telefono ryšio, interneto bei elektroninio pašto ryšio laiką, vietą bei dalyvius, bet ne apie pokalbių turinį. Telekomunikacijų bendrovės turės išsaugoti ryšių duomenis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, tačiau išimties tvarka šis laikotarpis galės būti pratęstas. Duomenys bus atskleidžiami teisėsaugos įstaigoms tik siekiant pažaboti bei ištirti terorizmą bei kitus organizuotus nusikaltimus, kuriuos įvardins pačios ES šalys.
 
Bankai turės registruoti, kas perveda pinigus
06-07-2006
Siekdamas sudaryti sąlygas laiku išaiškinti ir sustabdyti teroro veiksmų finansavimą, Europos Parlamentas pritarė siūlymui įpareigoti mokėjimo paslaugų teikėjus registruoti „išsamius mokėtojo duomenis“, juos patikrinti bei saugoti penkerius metus, kad prireikus būtų galima juos pateikti teisėsaugos institucijoms.
 
Užkertamas kelias vogtų automobilių registravimui
28-04-2005
Europos Parlamentas pasiūlė automobilius registruojančioms tarnyboms suteikti teisę naudotis Šengeno informacijos sistema (SIS) siekiant patikrinti, ar automobilis nebuvo pavogtas kitoje ES šalyje. Privačios automobilių registravimo įstaigos prieitų prie šios duomenų bazės netiesiogiai – per atitinkamą valstybės instituciją. Toks poreikis iškilo, nes panaikinus vidinių ES sienų kontrolę išaugo automobilių vagysčių skaičius ir neteisėtos prekybos jais apimtys.
 
Vaikų išnaudotojams bus sunkiau įsidarbinti
10-06-2006
Europos Parlamentas pritarė tam, kad laikinas arba nuolatinis draudimas už pedofiliją ar vaikų pornografiją teistiems asmenims dirbti vaikų priežiūros darbus galiotų visoje ES, o ne tik atskirose šalyse. Be to, suinteresuotos Sąjungos šalys galės gauti informaciją iš kitų ES valstybių apie asmens teistumą dėl pedofilijos ar vaikų pornografijos.
 
Pasuose turės atsirasti biometriniai duomenys
02-12-2004
Europos Parlamentas iš esmės pritarė reglamentui, kuris leis sustiprinti pasų patikimumą sukuriant suvienodintas teisiškai privalomas saugumo žymas ES piliečių pasuose ir juose pateikiant biometrinius duomenis.
 
Pasiūlyta suderinti ES šalių baudžiamąją teisę
22-02-2005
Europos Parlamentas pasiūlė suderinti baudžiamosios teisės ir teisingumo vykdymo principus ES šalyse. Siūloma suderinti įrodymų administravimą ir vertinimą, priverstinių priemonių taikymą bei bausmių atlikimo standartus.
 
ES šalys veiksmingiau keisis informacija apie teistumą
22-02-2005
Europos Parlamentas pritarė nutarimui, įpareigojančiam ES šalis nedelsiant pranešti kitai valstybei apie už sunkius nusikaltimus nuteistus jos piliečius. Šalys įpareigotos per dešimt dienų atsakyti į kitos ES valstybės paklausimą dėl asmenų teistumo, o skubiais atvejais parlamentas apribojo šį laiką iki 48 valandų. Nutarimas taip pat užtikrina asmens duomenų apsaugą.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Biudžetas

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Patvirtintas ilgalaikis ES biudžetas
17-05-2006
Po intensyvių derybų Europos Parlamentas patvirtino 2007-2013 m. ES finansinę perspektyvą (ilgalaikį biudžetą). Sutarta ją padidinti iki 864,4 milijardų eurų – 4 milijardais daugiau negu buvo sutarta Taryboje. Bus skirta daugiau lėšų „Erasmus“ studentų mainų programai, ilgalaikiam mokymuisi, technologijų naujovėms, transeuropiniams tinklams, paramai mažesniosioms įmonėms bei užsienio politikai. Parlamentas taip pat iškovojo pažadą 2009 m. peržiūrėti ilgalaikį biudžetą jam dalyvaujant.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

ES institucijos ir jos konstitucinė sąranga

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europos Parlamentas ragina iki 2009-ųjų patvirtinti ES Konstituciją
14-06-2006
Europos Parlamentas patvirtino savo pritarimą Europos Konstitucijai (kurią jis ratifikavo 2005 m. sausį) ir pareiškė, jog būtina iki 2009-ųjų patvirtinti naują ES konstitucinį pagrindą „siekiant teisiškai įtvirtinti pagrindinių teisių chartiją, taip pat kurti Europos demokratiją ir veiksmingesnę bei labiau socialiai orientuotą Sąjungą“.
 
Europos Parlamentas norėtų daugiau viešumo ES Tarybos veikloje
04-04-2006
Kitaip negu Europos Parlamento posėdžiai, dauguma ES Tarybos posėdžių tebevyksta uždarai, o visuomenė sužino tik jų rezultatus. Europos Parlamento nuomone, „nepriimtina, jog svarbiausia ES teisės aktų leidybos institucija, svarstydama įstatymų leidybos klausimus, vis dar posėdžiauja už uždarų durų“.
 
Patvirtinta Europos Komisija
18-11-2004
2004 m. lapkričio 18 d. Parlamentas patvirtino Europos Komisijos pirmininko José Barroso komisarų kolegiją. Ryžtinga Parlamento pozicija paskatino J. Barroso pasiūlyti dvi naujas komisarų kandidatūras – Franco Frattini iš Italijos, kuris tapo atsakingas už teisingumo ir vidaus reikalus, bei latvį Andris Piebalgs, kuriam atiteko energetikos komisaro portfelis. Vengras László Kovács gavo naują sritį – mokesčius ir muitų sąjungą.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

ES plėtra

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Tik reformuota ES galės toliau plėstis, mano europarlamentarai
13-12-2006
Prieš būsimus ES plėtros etapus būtina iš esmės reformuoti ES, kad ji taptų veiksmingesnė, skaidresnė ir demokratiškesnė, teigiama Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje. Deputatai siūlo įteisinti naują kvalifikuotos daugumos balsavimo ES Taryboje tvarką bei išplėsti jį naujoms sritims. Tarybos posėdžiai, kuriuose priimami teisės aktai, turi būti vieši, o Parlamentas turi lygiomis teisėmis su Taryba dalyvauti sprendžiant biudžeto ir teisėkūros klausimus. Be to, siūloma pakeisti pirmininkavimo ES Tarybai tvarką bei sukurti Sąjungos užsienio reikalų ministro postą. Tuo tarpu kitoje ataskaitoje EP paragino nenustatyti pernelyg ankstyvos naujų narių įstojimo datos, o derybų eigą padaryti priklausomą nuo konkrečių šalių politinių reformų pažangos. Europarlamentarai taip pat ragina iki 2008-ųjų pabaigos užbaigti ES konstitucinį procesą, nes dabar galiojanti Nicos sutartis „nesuteikia tinkamo pagrindo ateityje plėsti ES“.
 
Bulgarija ir Rumunija paragintos tęsti reformas po įstojimo į ES
30-11-2006
Europarlamentarai sveikina Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES. Tačiau abi šios šalys turi toliau tęsti pradėtas reformas, kad neprireiktų taikyti „apsaugos nuostatų“, pareiškė Europos Parlamentas. Abi šios šalys paragintos veiksmingiau reformuoti teismų sistemą ir pažaboti korupciją, taip pat pagerinti maisto saugą. Europarlamentarai nepritarė rekomendacijai pratęsti Bulgarijoje esančios Kozlodujaus atominės elektrinės 3 ir 4 blokų eksploatavimą.
 
Europos Parlamento nuomone, Turkijos pažanga „nepakankama“
27-09-2006
Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje apgailestaujama dėl reformų lėtėjimo Turkijoje, nors ir pripažįstama dalinė pažanga. Šios šalies vyriausybė raginama užtikrinti žodžio ir spaudos laisvę, taip pat pataisyti santykius su Kipru bei Armėnija. Kita vertus, nepritarta siūlymui pareikalauti armėnų genocido pripažinimo kaip narystės sąlygos.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Baltijos šalys

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Siūloma Baltijos jūros regioną pripažinti prioritetiniu
16-11-2006
Europos Parlamentas paragino patvirtinti Baltijos jūros regiono strategiją – pripažinti šį regioną vienu iš prioritetinių, skatinti jo ekonomikos plėtrą bei pagerinti jo ekologinę padėtį.
 
Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visiems suteikė laisvę
12-05-2005
Paminėdamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos šešiasdešimtmetį, Europos Parlamentas pažymėjo, jog „kai kurioms tautoms Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė atnaujintą tironiją, primestą stalinistinės Tarybų Sąjungos“. Parlamentas pasmerkė „bet kokios ideologinės pakraipos totalitarinį valdymą“ ir pasidžiaugė, jog „Vidurio ir Rytų Europos valstybės ir tautos šiandien gali kartu džiaugtis laisve ir teise nuspręsti savo likimą po daugelio dešimtmečių Tarybų Sąjungos dominavimo, okupacijos ar kitokios komunistinės diktatūros“.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Ekonomika ir pinigų reikalai

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Euro zonos plėtra: Europos Parlamentas prašo paaiškinti infliacijos kriterijų taikymą
10-06-2006
Europos Parlamentas pasveikino Slovėniją, tapusią euro zonos nare. Kita vertus, Parlamentas „apgailestauja dėl neigiamų rekomendacijų, paskelbtų Lietuvos atžvilgiu, ir prašo pateikti aiškų ir išsamų paaiškinimą apie tai, kokiu pagrindu buvo atlikti skaičiavimai, kuriais remiantis taikyti infliacijos kriterijai“.
 
Paprastesnė PVM mokėjimo ir grąžinimo tvarka
07-09-2005
Europos Parlamentas pritarė teisės aktams, kurie leis supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo bei susigrąžinimo tvarką įmonėms, vykdančioms veiklą keliose ES šalyse.
 
Valstybės turėtų tikslingai remti technologinę pažangą
27-04-2006
ES atsilieka nuo JAV ir kitų prekybos partnerių ir pagal investicijas į mokslinius tyrimus bei plėtrą, ir pagal produktyvumo augimą. Todėl iš ES išvyksta kvalifikuoti darbuotojai, o investicijos nukreipiamos į kitas pasaulio dalis. Siekdamas pakeisti padėtį, Europos Parlamentas paragino ES šalis skirti daugiau lėšų naujovių diegimo politikai technologijų, tyrimų ir plėtros srityse. Kita vertus, „valstybės pagalba turėtų ir toliau būti išimtinė priemonė“, taikoma laikinai, skaidriai, racionaliai ir proporcingai.
 
Europos Parlamentas ragina valstybes pagerinti viešųjų finansų padėtį
17-05-2006
Tik pataisius viešųjų finansų padėtį galima tikėtis Lisabonos strategijoje numatyto ekonomikos augimo ir darbo vietų sukūrimo, todėl ES valstybės turi imtis esminių struktūrinių reformų. Taip teigiama Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje apie viešųjų finansų padėtį ES.
 
Raginama aiškiau apibrėžti visuotinės svarbos paslaugas
27-09-2006
Be visuotinės svarbos paslaugų – tokių kaip sveikatos priežiūra, švietimas ar socialinės paslaugos – negali apsieiti nė viena šalis. Europos Parlamentas paragino teisiškai patikslinti „visuotinės svarbos paslaugų“ sąvoką ir aiškiau reglamentuoti jų teikimą.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Energetika

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europarlamentarai ragina imtis esminių ES energetikos reformų
14-12-2006
Europarlamentarų teigimu, iki 2020 m. ES turi tapti tausaus energijos vartojimo lydere. Deputatai taip pat paragino įvairinti ES energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus, užtikrinti importo patikimumą bei paspartinti bendros ES energijos rinkos kūrimą. Savo ruožtu Parlamentas siūlo daugiau energijos išgauti iš nesenkančių šaltinių – tokių kaip vėjas ir jūros bangos, taip pat biomasė ir biokuras.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Pramonė

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Atmesta direktyva dėl kompiuterinių išradimų patentavimo
06-07-2005
Europos Parlamentas atmetė kompiuterinių išradimų patentavimo direktyvos projektą. Nors ES Taryba ir Europos Komisija siūlė leisti patentuoti techninio pobūdžio išradimus ir juos įgalinančias kompiuterines programas, europarlamentarų nuomone, „ši problema dar nėra pribrendusi sprendimui“.
 
ES mokslinių tyrimų programai – 55 milijardai eurų
30-11-2006
Europos Parlamentas pasiekė, kad septintajai ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programai 2007-2013 m. būtų skirta 54,582 mlrd. eurų – gerokai daugiau negu iki šiol vykdytai programai. Iš jų 50,521 mlrd. eurų bus skirta Europos bendrijos programai, o likusi dalis – branduoliniams tyrimams (Euratomui). Deputatai taip pat pritarė gemalinių ląstelių tyrimų finansavimui laikantis griežtų kriterijų.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Užsienio reikalai

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
EP smerkia nedemokratinį režimą Baltarusijoje
Per savo kadencijos pusę Parlamentas priėmė septynias rezoliucijas, kuriose pasmerkė Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimą, gniaužiantį politinę opoziciją ir žodžio laisvę bei šiurkščiai pažeidžiantį žmogaus teises. Deputatai taip pat paragino atskleisti opozicijos atstovų dingimo aplinkybes bei nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius. Parlamentas taip pat pažymėjo, jog 2004 ir 2006 m. vykę rinkimai neatitiko tarptautinių normų, todėl jie negali būti laikomi laisvais ir teisingais, o jų rezultatai – teisėtais. Pasak europarlamentarų, tolesnė ES santykių su Baltarusija raida priklausys nuo šalies reformų ir demokratizacijos procesų pažangos. Parlamentas paragino paremti Vilniuje veikiantį baltarusių Europos humanitarinį universitetą, taip pat nepriklausomų radijo ir televizijos programų transliavimą iš užsienio. Pasiūlyta neišduoti ES vizų už represijas atsakingiems pareigūnams, tačiau tuo pačiu metu skatinti pilietinės visuomenės (ypač studentų) mainus.
 
Baltarusijai neįsileidus europarlamentarų, rinkimai stebėti Briuselyje, Vašingtone ir Vilniuje
20-03-2006
Baltarusijai neišdavus vizų tikslinei Europos Parlamento delegacijai, planavusiai kovo 19 d. stebėti šios šalies prezidento rinkimus, europarlamentarai stebėjo rinkimų eigą iš užsienio. Po rinkimų paskelbtame pareiškime rinkimai bei jų rezultatai vadinami neteisėtais.
 
Raginama užtikrinti žmogaus teises Čečėnijoje ir stiprinti demokratiją Rusijoje
19-01-2006
Parlamentas priėmė rezoliuciją apie padėtį Čečėnijoje. Deputatai „labai nerimauja, kad Tarybai ir Komisijai nepavyksta sustabdyti Čečėnijos Respublikoje vykstančių didelių žmogaus teisių pažeidimų“ ir ragina reikalauti Rusijos valdžios užtikrinti, kad Čečėnijoje būtų visiškai gerbiamos žmogaus teisės, o jų pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn. Kita vertus, deputatai „dar kartą griežtai smerkia visus terorizmo išpuolius Rusijos Federacijoje, kuriems negali būti jokio pateisinimo“.
 
ES partnerystė su Rusija – „labiau pragmatinė nei strateginė“
15-06-2006
„Dabartinė [ES] partnerystė su Rusija yra labiau pragmatinė nei strateginė, kadangi ji pirmiausia atspindi bendrus ekonominius interesus, tačiau nepadeda siekti pagrindinių tikslų, susijusių su žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu“. Taip teigiama Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2006 m. gegužės 25 d. Sočyje įvykusio ES ir Rusijos vadovų susitikimo.
 
Žurnalistės nužudymas verčia europarlamentarus susirūpinti padėtimi Rusijoje
25-10-2006
„Vienintelis būdas iš tiesų pagerbti nenumaldomą Anos Politkovskajos pasiaukojimą tiesai, teisingumui ir žmogaus orumui yra drauge stengtis įgyvendinti A. Politkovskajos svajonę, kad Rusija būtų demokratinė ir kad joje būtų gerbiamos piliečių teisės ir laisvės“. Taip teigiama Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Joje griežtai smerkiamas žurnalistės nužudymas ir nuogąstaujama dėl didėjančio spaudos ir žodžio laisvės varžymo Rusijoje.
 
EP remia Moldovos ir Gruzijos teritorinį vientisumą, ragina taikiai išspręsti konfliktus
26-10-2006
Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas dėl padėties Padnestrėje ir Pietų Osetijoje. Parlamentas remia Moldovos ir Gruzijos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir ragina taikiai išspręsti konfliktus. Rusijos valdžia raginama neremti minėtų regionų nepriklausomybės judėjimų, išvesti savo kariuomenę iš Padnestrės ir nustoti taikyti prieš Gruziją bei gruzinus nukreiptas priemones.
 
Europos Parlamentas ragina JAV panaikinti vizas naujosioms ES narėms
01-06-2006
Iki 2015 m. reikėtų galutinai sukurti atvirą transatlantinę rinką. Visoms ES šalims, įskaitant naująsias nares, turi būti panaikinti JAV vizų reikalavimai. JAV turėtų laikytis Kioto protokolo reikalavimų dėl klimato kaitos stabdymo, o Gvantanamo kalėjimas turi būti uždarytas. Visa tai minima Europos Parlamento ataskaitoje apie ES ir JAV partnerystę.
 
Deputatai ragina JAV uždaryti Gvantanamo kalėjimą
13-06-2006
Šiuo metu JAV Gvantanamo karinėje bazėje Kubos saloje laikoma beveik 500 sulaikytųjų. Tik nedaugeliui buvo pateikti kaltinimai ir nė vienas iš jų nebuvo teisiamas teisme. Nors skelbiama, jog su sulaikytaisiais elgiamasi šiurkščiai, JAV ėmėsi tik riboto šios problemos tyrimo. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje JAV vyriausybė raginama uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir laikytis tarptautinės teisės.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Žmogaus teisės

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Sacharovo premija apdovanoti žmogaus teisių gynėjai
Kasmet gruodį Europos Parlamentas teikia Sacharovo premiją už minties laisvę žmogaus teisių gynėjams. 2004 m. ji įteikta Baltarusijos žurnalistų asociacijai. 2005 m. Sacharovo premija apdovanoti trys laureatai – Nigerijos teisininkė Hauwa Ibrahim, Kubos grupė „Baltai vilkinčios moterys“ bei tarptautinė organizacija „Žurnalistai be sienų“. Tuo tarpu 2006 m. premija skirta Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderiui Aleksandrui Milinkevičiui.
 
EP siūlymu įkurta ES žmogaus teisių agentūra
30-11-2006
Europos Parlamento iniciatyva Vienoje įsikūręs Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras nuo 2007-ųjų tapo ES pagrindinių teisių agentūra. Naujoji agentūra stebės žmogaus teisių padėtį ES šalyse, gins mažumų bei diskriminuojamų grupių atstovus ir padės įgyvendinti ES įstatymus žmogaus teisių srityje. Ji taip pat konsultuos ES institucijas bei Sąjungos šalis apie europinių teisės aktų įgyvendinimą
 
Parlamentas smerkia homofobiją ir ragina užtikrinti homoseksualų teises
18-01-2006
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl homofobijos apraiškų Europoje. Parlamentas „griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu“. Deputatai „kviečia ES šalis užtikrinti, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai būtų apginti nuo homofobiškų grasinančių kalbų bei prievartos“. Parlamentarai taip pat ragina valstybes „užtikrinti tos pačios lyties partneriams tokią pačią pagarbą, orumą ir apsaugą kaip likusiai visuomenės daliai“.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Saugumas ir gynyba

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europos Parlamentas siekia privalomo ginklų eksporto kodekso
17-11-2004
Europos Parlamentas pasiūlė priimti teisiškai privalomą ginklų eksporto kodeksą, taip pat susitarti dėl šalių, įsitraukusių į ginkluotus konfliktus, sąrašo bei uždrausti ginklų eksportą į jas. Deputatai taip pat paragino toliau taikyti ginklų prekybos embargą Kinijai, kol ji netaps demokratiškesnė.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Švietimas ir jaunimas

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europos Parlamentas patvirtino ES švietimo, jaunimo ir pilietiškumo programas
25-10-2006
Europos Parlamentas antruoju svarstymu patvirtino 2007-2013 m. ES švietimo rėmimo, jaunimo veiklos ir pilietiškumo skatinimo programų nuostatus bei biudžetą. ES „integruotai švietimo skatinimo programai“ 2007-2013 m. laikotarpiu numatoma skirti 6,97 mlrd. eurų. Sutarta padidinti bazinę „Erasmus“ studijų užsienyje stipendiją nuo 150 iki 200 eurų per mėnesį. Programai „Veiklus jaunimas“ 2007-2013 m. numatyta skirti 885 mln. eurų, o pilietiškumo skatinimo programai „Europa piliečiams“ – 214 mln. eurų.
 
Europarlamentarai paragino geriau apsaugoti nepilnamečius nuo interneto pavojų
12-12-2006
Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė rekomendaciją, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo pornografinės ir kitokios galimai žalingos interneto medžiagos. Deputatų nuomone, siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą, nebepakanka interneto paslaugų teikėjų savireguliavimo. Jie siūlo įteisinti interneto teikėjų prievolę kartu su interneto paslauga pateikti žalingų tinklalapių filtrą. Siūloma sukurti naują vaikams skirtą domeną “.kid.eu“.
 
Mokyklose trūksta dėmesio Europos Sąjungai ir užsienio kalboms, mano europarlamentarai
26-09-2006
Europos Parlamentas paragino atnaujinti Europos mokyklų programas skiriant jose daugiau dėmesio Europos Sąjungai. Deputatų nuomone, baigę vidurinę mokyklą mokiniai turi turėti ES piliečiui būtinų žinių ir įgūdžių. Parlamentarai taip pat pažymi, jog „užsienio kalbų mokėjimas yra vienas būtiniausių gyvenančio, besimokančio, dirbančio ir keliaujančio Europos piliečio įgūdžių“, todėl mokyklose reikėtų nuo mažens mokyti bent dviejų užsienio kalbų.
 
Europos kalbų mokėjimo rodiklis paskatins daugiakalbystę
27-04-2006
Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė siūlymui sukurti Europos kalbų mokėjimo rodiklį, kuris leis įvertinti užsienio kalbų mokėjimą ES šalyse. Deputatai pažymi, jog užsienio kalbų mokėjimas atveria galimybes pasinaudoti laisve dirbti ir studijuoti bet kurioje ES valstybėje.
 
Pritarta bendram Europos universitetų kokybės vertinimui
13-10-2005
Europos Parlamentas pritarė rekomendacijai, kurioje raginama sukurti Europos mokslo ir studijų kokybės vertinimo agentūrų registrą. Universitetai galėtų pasirinkti vieną iš šių agentūrų (jei tai leidžia šalies teisė), o jų įvertinimas būtų pripažįstamas visoje ES. Toks įvertinimas nepakeistų aukštojo mokslo diplomų teikimo licencijų, kurių išdavimas ir toliau liks ES šalių kompetencija.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Sveikata

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europos Parlamento sprendimas paskatins gaminti vaikams skirtus vaistus
10-06-2006
Šiuo metu vaikams dažniausiai skiriamos mažesnės dozės vaistų, sukurtų suaugusiems. Tačiau vaistai gali kitaip veikti vaikus negu suaugusius. Todėl Europos Parlamentas paragino farmacijos įmones gaminti daugiau vaikams skirtų vaistų. Vaistų gamintojai, kurie saugiai ištirs vaistų tinkamumą vaikams, galės pusmečiu pratęsti esamų patentų galiojimą.
 
Europos Parlamentas siekia humaniškesnės psichikos sveikatos priežiūros
06-09-2006
Europos Parlamentas paragino keisti valstybių ir visuomenės požiūrį į psichikos sveikatos priežiūrą. Jie pritaria tam, kad daugiau psichikos ligonių būtų slaugomi namuose, o ne ligoninėse. Deputatai ragina skirti ypatingą dėmesį psichikos sveikatos priežiūros reformai šalyse, kuriose anksčiau taikytas priverstinis gydymas.
 
Europarlamentarai ragina skirti daugiau dėmesio krūties vėžiui
25-10-2006
Šiuo metu mirtingumas nuo krūties vėžio atskirose ES šalyse skiriasi daugiau kaip dvigubai, tačiau tik dešimt ES šalių turi gerai parengtas mamografinių tyrimų programas. Europarlamentarai paragino iki 2016 m. ES šalyse sukurti krūties vėžio centrų tinklus bei užtikrinti jų finansavimą. Be to, deputatai pakvietė ES bei Sąjungos šalis dosniau remti krūties vėžio priežasčių, prevencijos ir gydymo tyrimus, taip pat geriau informuoti visuomenę šia tema.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Vartotojų apsauga ir maisto sauga

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Maistas bus sveikesnis, o teiginiai apie maisto sveikumą turės būti pagrįsti
16-05-2006
Pagal Europos Parlamento patvirtiną reglamentą teiginiai apie produkto maistingumą, poveikį lieknėjimui ir panašūs turės būti moksliškai pagrįsti. Daugumai teiginių apie maisto produkto naudingumą sveikatai turės būti gautas Europos maisto saugos agentūros leidimas. Tuo tarpu kitame EP priimtame reglamente išvardijama, kokiais vitaminais bei mineralais leidžiama sustiprinti maisto produktus. Bus draudžiama vitaminais ar mineralais sustiprinti šviežius neperdirbtus produktus, tokius kaip vaisiai, daržovės, mėsa ar žuvis, taip pat stipresnius alkoholinius gėrimus.
 
Europos Parlamentas patvirtino sprogmenų pardavimo taisykles
30-11-2006
Europos Parlamento patvirtinta direktyva leis suvienodinti pirotechnikos gaminių pardavimo ir naudojimo taisykles ES šalyse. Remdamasis direktyvos nuostatomis, pirotechnikos produkto gamintojas ar importuotojas turės jį priskirti vienai iš keturių kategorijų – nuo nepavojingų iki labai pavojingų, ir atitinkamai jį paženklinti. Taip pat nustatytas mažiausias leidžiamas sprogmenų pirkėjų amžius.
 
Vartotojai bus geriau apsaugoti nuo nesąžiningos komercinės praktikos
24-02-2005
Europos Parlamento patvirtinta direktyva leis geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos komercinės praktikos. Bus draudžiama klaidinti vartotoją šiais teiginiais: kad bendrovė yra susijusi su kita valstybine ar privačia struktūra arba jos palaikoma; kad prekė parduodama (arba jos pardavimo sąlygos galioja) tik ribotą laiką; kad bendrovė nesiekia parduoti produkto; kad produkto aptarnavimas prieinamas kitoje ES šalyje, kai taip nėra. Taip pat bus draudžiama imituoti kitos bendrovės produktą arba teigti, jog vartotojas laimėjo ar laimės prizą, kai jo nėra arba kai už laimėjimo galimybę reikia sumokėti.
 
Žaisluose – mažiau kenksmingų medžiagų
05-07-2005
Europos Parlamento patvirtinta direktyva apribojo ftalatų naudojimą plastikinių žaislų gamyboje, nes jie gali pakenkti vaikų sveikatai.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Aplinkosauga

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europos Parlamentas patvirtino cheminių medžiagų reglamentavimo taisykles
13-12-2006
Europos Parlamentas antruoju svarstymu patvirtino įstatymų paketą, kuriuo remiantis bus suregistruotos pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir jų savybės, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Kreipdamiesi dėl medžiagos registravimo į Europos cheminių medžiagų agentūrą, gamintojai ar importuotojai turės jų lėšomis atliktų tyrimų pagrindu nurodyti jos chemines savybes. Pavojingų – kancerogeninių, mutageninių, reprodukcijai kenkiančių ar panašių medžiagų gamybai ar importui turės būti gautas Europos Komisijos leidimas.
 
Europos Parlamentas siekia užtikrinti automobilių perdirbimą
14-04-2005
Europos Parlamentas iš esmės pritarė direktyvai dėl motorinių transporto priemonių tipų aprobavimo. Pagal jos reikalavimus automobiliai turės būti konstruojami taip, kad jų dalis būtų galima perdirbti, atnaujinti arba panaudoti iš naujo.
 
Raginama apriboti gyvsidabrio naudojimą pramonėje
14-03-2006
Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos parengtai strategijai, kuria siekiama sumažinti gyvsidabrio išskyrimą į aplinką ir jo patekimą į žmogaus organizmą. Europarlamentarai ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečius teisės aktus šioje srityje.
 
Fluorintų dujų turės būti atsisakyta
06-04-2006
Europos Parlamentas trečiuoju svarstymu patvirtino teisės aktus, kurie įpareigoja sumažinti fluorintų dujų naudojimą pramonėje ir jų išskyrimą į aplinką. Naujieji teisės aktai daugiausia paveiks šaldytuvų ir šaldiklių, oro kondicionavimo, karšto oro pumpavimo bei priešgaisrinės apsaugos sistemų gamintojus, taip pat prekiautojus šiais gaminiais. Į juos taip pat turės atsižvelgti langų, telefonų, sportbačių bei aerozolių gamintojai ir prekiautojai jais..
 
Baterijos turės būti surenkamos ir perdirbamos
04-07-2006
Po dviejų metų derybų Europos Parlamentas patvirtino direktyvą, kuri įpareigoja iki 2008-ųjų ES šalyse sukurti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimo schemas. Taip pat nustatytos griežtos ribos kadmio ir gyvsidabrio naudojimui baterijų gamyboje, nes šios medžiagos kenkia gamtai ir sveikatai.
 
Energiją vartojantys gaminiai turės būti ekologiški
13-04-2005
Europos Parlamentas patvirtino direktyvą, kuri leis sumažinti energiją vartojančių gaminių neigiamą poveikį aplinkai. Direktyvoje nustatomi ekologiniai reikalavimai naujai projektuojamiems gaminiams, tokiems kaip patalpų ir vandens šildymo įranga, elektros variklių sistemos, apšvietimo įrenginiai, buitiniai prietaisai, biurų įranga, elektroniniai įtaisai, taip pat ventiliavimo ir oro kondicionavimo sistemos.
 
Šalys įpareigotos mažinti požeminio vandens taršą
12-12-2006
Požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Europos Parlamentas trečiuoju svarstymu pritarė direktyvai, kuri įpareigoja ES valstybes užtikrinti gerą požeminio vandens kokybę.
 
Paplūdimių vanduo taps švaresnis
18-01-2006
Europos Parlamentas trečiuoju svarstymu patvirtino direktyvą, kuri įpareigoja ES šalis gerinti paplūdimių vandens kokybę bei informuoti apie ją poilsiautojus.
 
ES šalys turės mažinti potvynių grėsmę
13-06-2006
Potvyniai yra dažniausi gamtos kataklizmai Europoje. Dėl jų žūva žmonės, nukenčia namai ir infrastruktūra, padaroma didžiulė žala ekonomikai. Europos Parlamentas paragino ES šalis drauge įvertinti bei stabdyti potvynių pavojų.
 
Valstybės turės mažinti oro taršą
26-09-2006
Europos Parlamentas pritarė direktyvai dėl švaresnio oro Europoje. ES valstybių teritorija bus suskirstyta zonomis, kuriose reguliariai turės būti matuojama sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, anglies monoksido, benzeno, kietųjų dalelių, taip pat ozono koncentracija ore. Europos Parlamento priimtos pataisos įpareigojo valstybes sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją ore.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Užimtumas ir socialiniai reikalai

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
ES teiks paramą atleistiems darbuotojams
13-12-2006
Norėdamos sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje, daugelis ES šalių bendrovių nutaria atleisti darbuotojus. Todėl Europos Parlamentas pritarė siūlymui įkurti Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondą, skirtą padėti atleistiems darbuotojams vėl įsitraukti į darbo rinką. Fondas pradėjo veikti 2007 m. sausio 1 d.
 
Parlamentas nepritaria galimybei pratęsti 48 val. darbo savaitę
11-05-2005
Šiuo metu galiojanti direktyva apriboja darbo savaitę iki 48 valandų, nebent darbuotojas pats sutinka dirbti ilgiau („savanoriškos išlygos“ principas). Europos Parlamentas norėtų, kad per trejus metus nuo rengiamos naujos direktyvos įsigaliojimo būtų pereita prie maksimalios 48 valandų darbo savaitės, nenumatant išimčių. Šis klausimas tebesvarstomas.
 
Darbdaviai raginami samdyti vyresniuosius ir moteris
15-03-2006
„Užimtumas yra veiksmingiausia kovos su skurdu priemonė, todėl reikėtų išlaikyti finansiškai patrauklias darbo sąlygas, skatinti moterų užimtumą ir nustatyti kokybės reikalavimus siūlomiems darbams“, – mano Europos Parlamentas. Atsižvelgdami į gyventojų senėjimą, europarlamentarai siūlo skatinti darbdavius samdyti ir išlaikyti darbo vietose vyresnio amžiaus žmones, telkiant šiam tikslui Europos socialinio fondo paramą. Be to, Parlamentas „ragina ES valstybes, ypač naująsias, persvarstyti savo pensijų sistemas, atsižvelgiant į daug trumpesnę vidutinę vyrų gyvenimo trukmę bei didelius vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus“.
 
Žmonės skatinami vėliau išeiti pensijon
23-03-2006
Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir ES valstybes skatinti vyresniuosius gausiau dalyvauti darbo rinkoje, veiksmingiau užtikrinti darbo ir šeimos pusiausvyrą, taip pat skirti daugiau dėmesio „balansuotai“ imigracijos politikai. Siūloma įteisinti lankstesnes darbo valandas, garantuoti lyčių lygybę darbo vietoje, veiksmingiau kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, skatinti gimstamumą, vykdyti šeimai palankią mokesčių politiką bei užtikrinti, kad vaiko ir senelių priežiūros tarnybos būtų lengviau pasiekiamos. Įmonės paragintos daugiau žmonių įdarbinti namuose.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Moterų teisės ir lygios galimybės

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europos lyčių lygybės institutas įsikurs Vilniuje
14-12-2006
Europarlamentarai pritarė siūlymui įsteigti Europos lyčių lygybės institutą, kuris rinktų duomenis apie lyčių padėtį, juos analizuotų bei teiktų politikos pasiūlymus lyčių lygybės klausimais. Institutas įsikurs Vilniuje. 2007-2013 metais numatoma šiam institutui skirti 52,5 mln. eurų.
 
Europarlamentarai ragina stabdyti prekybą vaikais ir moterimis
17-01-2006
JAV Valstybės departamento duomenimis, kasmet nelegaliai valstybių sienas kerta nuo 600 iki 800 tūkstančių žmonių, 80 proc. jų – moterys ir mergaitės. Europos Parlamentas paragino nustatyti nelegalaus žmonių gabenimo per sieną priežastis ir užkirsti kelią moterų bei vaikų lytiniam išnaudojimui.
 
Pagarba moterų teisėms – Turkijos narystės ES sąlyga
06-07-2005
Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl moterų padėties Turkijoje, kurioje pažymėjo, jog „pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, yra būtina sąlyga narystei ES“. Turkijos vyriausybė raginama pažaboti moterų diskriminavimo apraiškas, užtikrinti lyčių lygybę ir plėtoti projektus moterų teisių srityje, įtraukiant pilietinę visuomenę.
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Transportas

Puslapio viršusKitasAnkstesnis
 
Europiniai vairuotojo pažymėjimai atsiras palaipsniui
14-12-2006
Šiuo metu ES šalyse išduodama 110 tipų vairuotojų pažymėjimų. Tai didina klastojimo galimybes, apsunkina vairuotojų judėjimą per sienas bei mažina saugumą Europos keliuose. Todėl Europos Parlamentas antruoju svarstymu patvirtino direktyvą, pagal kurią palaipsniui ES bus įdiegti bendro plastikinės kortelės pavidalo vairuotojo pažymėjimai. Nuo 2013-ųjų visi naujai išduodami pažymėjimai turės atitikti šį europinį standartą, o iki 2033-ųjų visi turimi pažymėjimai turės būti pakeisti naujais.
 
Griežtinami reikalavimai tarptautinių maršrutų vairuotojams
13-04-2005
Europos Parlamentas pritarė siūlymui nustatyti tikslesnius darbo ir poilsio laiko reikalavimus vairuotojams, vežantiems keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais. Taip pat bus sugriežtinta šių reikalavimų kontrolė, atsižvelgiant į gausius šiuo metu galiojančių taisyklių pažeidimus.
 
Saugos diržai taps privalomi autobusuose ir sunkvežimiuose
26-05-2005
Europos Parlamentas pritarė grupei pasiūlymų eismo saugumui gerinti. Pagal vieną jų saugos diržai taps privalomi mikroautobusuose bei autobusuose (išskyrus miesto autobusus), taip pat komercinės paskirties automobiliuose bei sunkvežimiuose. Kita priimta direktyva uždraudžia šonan nukreiptas sėdynes lengvuosiuose automobiliuose, taip pat daugumoje mikroautobusų bei tolimojo susisiekimo autobusuose.
 
Automobiliai gebės patys pranešti apie nelaimę
27-04-2006
Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė siūlymui ES mastu įdiegti elektroninio nelaimės skambučio sistemą. Avarijos atveju automobilyje įdiegtas įrenginys automatiškai praneš artimiausiam pagalbos telefono centrui apie įvykusią nelaimę bei automobilio buvimo vietą. Tai leis 40-50 proc. sutrumpinti pagalbos tarnybų atvykimo laiką.
 
Siūloma kasmet apmokestinti automobilius pagal jų keliamą taršą
05-09-2006
Europos Parlamentas pritarė siūlymui palaipsniui įteisinti kasmetinį automobilio eksploatavimo mokestį, kurio dydis priklausytų nuo to, kiek automobilis sunaudoja kuro ir teršia aplinką.
 
Nesaugių bendrovių lėktuvai negalės skraidyti ES
17-11-2005
Neseniai įvykusios skaudžios lėktuvų katastrofos atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti skrydžių saugą. Šiuo metu ES šalys gali uždrausti nesaugių bendrovių lėktuvams skraidyti virš jų teritorijos, tačiau tokios bendrovės nesunkiai apeina draudimus skrisdamos gretimos valstybės erdve. Kad to nebūtų, Komisija pasiūlė ES mastu sudaryti tarptautinių skrydžių saugos reikalavimų nesilaikančių bendrovių „juodąjį sąrašą“. Europos Parlamentas pritarė atitinkamam reglamentui.
 
Europos Parlamentas siūlo apmokestinti skrydžių bendroves
04-07-2006
Kioto protokole ES įsipareigojo gerokai sumažinti klimato kaitą sąlygojančių teršalų išskyrimą. Vis didėjančią tokių teršalų dalį išskiria lėktuvai. Todėl Europos Komisija pasiūlė įteisinti kuro mokestį ES veikiančioms aviacijos bendrovėms. Teisiškai neįpareigojančioje Europos Parlamento ataskaitoje pritariama šiam siūlymui.
 
Rengiamasi liberalizuoti pervežimus traukiniais, o keleiviams atlyginti už vėlavimą
27-09-2005
Per pastaruosius kelerius metus sumažėjo tarptautinių pervežimų geležinkeliais, o pervežimų automobiliais bei lėktuvais padaugėjo. Siekdamas paskatinti keleivius naudotis ekologišku geležinkelio transportu, Europos Parlamentas pritarė siūlymams liberalizuoti keleivių pervežimus bei išplėsti traukinių keleivių teises numatant kompensaciją už vėlavimą. Šis klausimas tebesvarstomas
 
Puslapio viršusKitasAnkstesnis

Žinių visuomenė

Puslapio viršusAnkstesnis
 
Mobilusis ryšys turi atpigti, mano europarlamentarai
01-12-2005
Ketvirtadienį Parlamentas patvirtino ataskaitą apie elektroninių ryšių reguliavimą Europoje. Deputatai pritaria Komisijos iniciatyvai siekti, kad leidimai teikti elektroninio ryšio paslaugas būtų išduodami skaidriau. Jie taip pat mano, jog mobiliojo ryšio tarifai turėtų sumažėti.
 
Europos Parlamentas tobulina televizijos paslaugų direktyvą
13-12-2006
Atsižvelgiant į technologijų plėtrą, siūloma atnaujinti „Televizijos be sienų“ direktyvą. Europarlamentarai siekia griežčiau apriboti netiesioginę reklamą televizijos laidose bei leisti transliuoti įprastinę reklamą ne dažniau negu kas pusvalandį. Deputatai taip pat pažymi visuomeninės televizijos svarbą ir mano, kad rinka pati neišspręs problemų, todėl „institucijos privalo reaguoti į Europos gyventojų susirūpinimą dėl televizijos programų kultūrinio turinio“. Šis klausimas tebesvarstomas.
 
Puslapio viršusAnkstesnis