Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0153/2004

Pateikti tekstai :

B6-0153/2004

Debatai :

PV 17/11/2004 - 3

Balsavimas :

PV 17/11/2004 - 5.12

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 176kDOC 77k
2004 m. lapkričio 8 d.
PE 350.873
 
B6‑0153/04
siekiant skatinti diskusijas apie Europos Vadovų Tarybos pranešimą ir Komisijos pareiškimą
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Francis Wurtz
GUE/NGL frakcijos vardu
dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2004 m. lapkričio 4–5 d., Briuselis)

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2004 m. lapkričio 4–5 d., Briuselis) 
B6‑0153/04

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 4–5 d. Briuselyje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

   Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas

   1.Pažymi, kad Europos Sąjungos valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašė Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą; dar kartą išreiškia savo nepritarimą šiai sutarčiai ir savo kritišką požiūrį į šioje Sutartyje išdėstytus ekonomikos, pinigų, socialinės ir konkurencijos politikos aspektus, kurie yra paremti atviros rinkos ekonomikos principais; nepripažįsta Europos saugumo politikos koncepcijos, kuria užsibrėžiama plati karinė dimensija ir artimas bendradarbiavimas su NATO bei nusprendžiama daugiau valstybių narių lėšų skirti kariniams veiksmams;
   2.Reikalauja visose valstybėse narėse surengti referendumus dėl būsimos „Europos Konstitucijos“ ratifikavimo;

   Lisabonos strategijos peržiūra jos įgyvendinimo laikotarpiui įpusėjus

   3.Pažymi, kad iki šiol nepavyko įgyvendinti pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų, kadangi vidutinis metų prieaugis per pastaruosius ketverius metus sudarė tik pusę užsibrėžtų 3 procentų ir vidutinis nedarbo lygis 25 valstybes nares apimančioje ES nuo 2003 m. didėja; primena, kad nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis ir pajamų skirtumai ES ir vis dar yra dideli; pažymi, kad jau pasiektas nestipraus ekonominio pagyvėjimo 2004 m. apogėjus ir, kad todėl netikėtina, jog sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų iki 2010 m. bus įgyvendinti ekonomikos augimo ir visiško užimtumo tikslai;
   4.Atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, jog Lisabonos strategija apima ne tik ekonominius, bet ir socialinius, užimtumo bei aplinkos apsaugos tikslus;
   5.Itin griežtai vertina, Kok’o pranešimą apie Lisabonos strategijos peržiūrą jos įgyvendinimo laikotarpiui įpusėjus, kadangi didžiausią dėmesį skiriant „konkurencingumui“, „struktūrinėms reformoms“ vidaus rinkoje ir liberalizavimo priemonėms (finansinių paslaugų, paslaugų direktyvos, įmonių veiklos reglamentavimo) ir tolesniam darbo rinkų lankstumo didinimui nelems nei dinamiškesnio ekonomikos augimo ar inovacijų, nei stipresnės socialinės sanglaudos, darnios plėtros ar visiško užimtumo;
   6.Pabrėžia, kad Europai reikia makroekonominio pagrindo, kuris skatintų darnią plėtrą ir stiprintų aplinką tausojančią paklausą vidaus rinkoje, užimtumą ir socialinę sanglaudą; ragina Komisiją ir Tarybą peržiūrėti Stabilumo paktą bei valstybes nares pradėti įgyvendinti koordinuojamą investicijų programą darniai plėtrai ir 1 proc. Europos Sąjungos BVP užimtumą; mano, kad ES vykdoma pinigų ir fiskalinė politika turėjo neigiamų padarinių ekonomikos ir užimtumo augimui bei primena, kad pinigų politikos vykdymas turi prisidėti prie ekonomikos pagyvėjimo ir kovos su nedarbu; ragina panaikinti Stabilumo ir augimo paktą bei sukurti Augimo ir užimtumo paktą;
   7.Įspėja, kad Lisabonos strategijos peržiūra negali būti dingstimi darbuotojų teisėms riboti ir paramai sumažinti ilginant darbo valandas, mažinant atlyginimus ir imantis kitų priemonių, ardančių valstybės socialinio aprūpinimo sistemą (pensijos, bedarbio pašalpos, socialinės paramos ir sveikatos priežiūros išteklių mažinimas ir pan.); ragina iš esmės peržiūrėti Lisabonos strategiją vienodai atsižvelgiant į ekonomikos politiką, aplinkosaugą, užimtumą ir socialinę sanglaudą, siekiant skatinti plataus masto Europos strategiją darniai plėtrai įgyvendinti;
   8.Ragina socialinius partnerius iš esmės prisidėti prie Lisabonos strategijos rengimo ir įgyvendinimo;

   Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Hagos programa

   9.Griežtai vertina Hagos programą, kuria siekiama kovoti su terorizmu ir „neteisėta imigracija“, ir pabrėžia, kad kyla grėsmė dėl pernelyg dažno „saugumo“, o ne „teisingumo“ ir „laisvės“ akcentavimo;
   10.Kritiškai vertina tai, jog nepakankamai tolygiai atsižvelgiama į pagrindines teises ir priemones, struktūras ir turimus išteklius joms apsaugoti;
   11.Smerkia numanomą, bet Hagos programoje akivaizdžią migracijos kontrolės ir terorizmo bei kitų organizuoto nusikalstamumo formų sąsają; mano, kad tokia sąsaja aštrina problemas;
   12.Atsižvelgia į sprendimą raginti Tarybą remiantis Europos Bendrijos Sutarties 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis iki 2005 m. balandžio 1 d. nuspręsti sprendimus dėl IV antraštinėje dalyje išdėstytų priemonių laisvei stiprinti priimti kvalifikuota balsų dauguma taikant bendro sprendimo procedūrą; pritaria, kad priėmus tokį sprendimą Parlamento vaidmuo ES sustiprės; apgailestauja, kad neatsižvelgiama į teisėtą migraciją, ir ragina Tarybą atitinkamai išplėsti programą;
   13.Džiaugiasi, kad Europos Vadovų Taryba skatina Sąjungos institucijas ir toliau palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su asociacijomis ir pilietine visuomene bei skatinti ir lengvinti piliečių aktyvumą visuomeniniame gyvenime; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą imtis konkrečių veiksmų šia linkme;
   14.Apgailestauja, kad naujojoje programoje didžiausias dėmesys skiriamas ne piliečių laisvei ir teisėms, o saugumui, ir Taryba todėl negalėjo tinkamai spręsti problemų, su kuriomis susiduria piliečiai naudodamiesi Sutartyse numatytomis balsavimo teisėmis rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas;
   15.Apgailestauja, kad nesiimama jokių priemonių dėl migrantams nesuteikiamos balsavimo teisės rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas; ši teisė skatintų migrantų socialinę, kultūrinę ir politinę integraciją;
   16.Su malonumu pažymi, kad atsiimtas pasiūlymas ES pasienyje įsteigti pabėgėlių stovyklas; tačiau pažymi, kad tokia pati grėsmė kyla bandomuosius projektus vykdant už ES ribų; įgyvendinant šiuos projektus įsteigiami centrai ne Europos teritoriniuose vandenyse sulaikytiems neteisėtiems imigrantams apgyvendinti, ir ragina Komisiją atsisakyti bet kokių iniciatyvų šia linkme;
   17.Griežtai atsisako pritarti Europos grąžinimo fondo steigimui ir Komisijos ypatingojo įgaliotinio bendrai grąžinimo politikai skyrimui; pabrėžia, kad ES lėšos turėtų būti naudojamos prieglobsčio suteikimo sistemų tobulinimui, migrantų integracijos skatinimui ir migracijos priežasčių šalinimui, o ne pabėgėlių grąžinimo politikai finansuoti;
   18.Ragina Sąjungą užtikrinti asmenų, kuriems reikalinga apsauga, saugumą, tinkamą jų prašymų tvarkymą ir griežtą tarptautinės žmogaus teisės ir pabėgėlių teisės normų, o ypač non-réfoulement principo (reiškiančio, kad valstybės privalo suteikti leidimą likti šalyje sąžiningiems prieglobsčio prašytojams) laikymąsi;
   19.Griežtai atsisako pritarti saugumo siekimu pagrįstam požiūriui migracijos srityje, ypač grąžinimo politikai, kuri duotų pradžią čarteriniams lėktuvų reisams, kuriais pabėgėliai būtų grąžinami į jų kilmės šalis;
   20.Atsisako pritarti minčiai į asmens dokumentus (vizas, leidimus gyventi ar ES pasus) įtraukti biometrinius asmens identifikavimo duomenis visų pirma todėl, kad tai keltų didelę grėsmę duomenų apsaugai ir privatumui, tačiau dar ir todėl, kad tokios priemonės būtinumas, paskirtis, veiksmingumas ir galimas šalutinis poveikis nėra tinkamai pagrįsti;
   21.Yra susirūpinęs tuo, kad pastangų, dedamų siekiant sustiprinti teismų bendradarbiavimą, atžvilgiu vilkinamos derybos dėl procedūrinių garantijų, o abipusiu pripažinimu, kuris būtų tokio bendradarbiavimo pagrindas, negalima nuslėpti dėl esminių teisingumo standartų skirtumų ES stokojamo būtino savitarpio pasitikėjimo;
   22.Įspėja Tarybą apie informacijos sistemų sąveikos keliamą grėsmę, nepritaria „disponavimo principui“, išdėstytam Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl ŠIS, ir ragina institucijas ir valstybes nares nenaudoti naujos Šengeno informacinės sistemos (ŠIS II) represinėmis priemonėmis pagrįstai duomenų bazei sukurti;
   23.Apgailestauja, kad Taryba nepriėmė jokios konkrečios priemonės kovai su pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu bei ragina panaikinti bankų paslapčių saugojimą;

   Informacijos apie ES sklaida

   24.Laikosi nuomonės, kad siekiant visuomenę geriau supažindinti su Europos Sąjungos veikla būtina ne tik įgyvendinti informacijos strategiją, bet ir taikyti veiksmingas priemones demokratijos stokai Europos Sąjungoje panaikinti;
   25.Reikalauja, kad kritiką reiškiantiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės išreikšti savo nuomonę ES institucijoms vykdant informacijos kampaniją;

   ES Plėtra

   26.Ragina Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės atitinka Kopenhagos kriterijus, kai nustatomas jų narystės pradžios ES terminas;
   27.Atkreipia dėmesį į ankstesnėse rezoliucijose išdėstytą savo poziciją dėl Turkijos paraiškos tapti ES nare; ragina Turkijos viešosios valdžios institucijas vykdyti Prekybos ir asociacijos susitarimais prisiimtus įsipareigojimus ir pripažinti visas 25 valstybes nares, tęsti vykdomas reformas atsižvelgiant į tai, jog būtina gerbti žmogaus teises, išvesti karius iš šiaurinės Kipro dalies ir pripažinti kurdų tautos teises;

   Išorės santykiai

   JAV prezidento rinkimai

   28.Išreiškia nerimą dėl Europos noro glaudžiai dirbti su naująja DŽ. W Bušo administracija, nes pastaruoju metu DŽ. W. Bušui esant JAV prezidentu JAV ne kartą parodė, jog nesilaiko tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, rizikuoja ir nepaiso valstijų ir piliečių pagrindinių teisių, teisingumo ir laisvių;

   Sudanas

   29.Pritaria Tarybos nerimui dėl blogėjančios saugumo padėties atskirose Darfūro dalyse, nes visos pusės pažeidė paliaubas ir vėl pradėjo karo veiksmus; smerkia visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;
   30.Džiaugiasi dėl Afrikos vienybės organizacijos sprendimo plačioje teritorijoje įkurti veiksnią stebėjimo misiją (AMIS), dėl ES sprendimo toliau teikti humanitarinę pagalbą ir dėl ES pasirengimo skirti paramą ir profesionalias pajėgas AMIS misijai, jeigu to bus paprašyta;
   31.Dar kartą patvirtina savo prašymą paskelbti Sudanui visuotinį ginklų embargą ir sukurti tarptautines policijos pajėgas, kurios patartų ir remtų Sudano policiją bei padėtų atkurti piliečių pasitikėjimą ir saugumo jausmą;

   Irakas

   32.Griežtai smerkia Faludžos bombardavimą ir tai, kad Irake įvesta nepaprastoji padėtis;
   33.Išreiškia savo įsitikinimą, kad siekiant pagerinti saugumo padėtį pirmiausia reikia išvesti užsienio karines pajėgas ir spręsti politinius klausimus, ypač suteikti Irakui tikrą ir visapusį suverenumą;
   34.Dar kartą smerkia teroristų išpuolius prieš nekaltus civilius gyventojus, įkaitų grobimą ir įvykdytas žiaurius nužudymus; išreiškia savo gilų nerimą dėl to, kad civiliai gyventojai imami įkaitais ir įkalinami ilgam laikui, ir primena labdaros organizacijos „Care International“ Irako biuro vadovės Margaretos Hassan padėtį; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybių narių vyriausybes pasinaudoti visomis joms prieinamomis priemonėmis ir užtikrinti, kad būtų paleisti paimti įkaitais Europos Sąjungos piliečiai;
   35.Pažymi, kad Taryba išreiškė visišką paramą tam, kad politinė valdžia pereinamuoju laikotarpiu būtų perduota pagal konstituciją išrinktai Irako vyriausybei, tačiau negali pritarti tam, kad Europos Vadovų Taryba nepateikia išsamesnių nuorodų į Irako politinę padėtį, nors šalį tebėra užėmusios Junginių Amerikos Valstijų ir jų sąjungininkų karinės pajėgos, kurios nuolatos vykdo karinius veiksmus;
   36.Išreiškia rimtas abejones dėl to, ar okupacijos ir sunkių karinių veiksmų sąlygomis įmanoma surengti laisvus ir teisingus rinkimus; abejoja, ar okupacijos ir karo sąlygomis įmanoma įgyvendinti Tarybos patvirtintą išsamų ES paramos Irakui paketą;
   37.Apgailestauja, kad nebuvo priimta konkrečių sprendimų teikti daugiau humanitarinės pagalbos, įskaitant maistą, medicinos pagalbą, veiksmingą pabėgėlių ir prieglobsčio prašančių asmenų apsaugą, ir remti Irako civilius gyventojus;

   Viduriniai Rytai

   38.Išreikia gilų nerimą dėl kritinės prezidento Yassiro Arafato sveikatos būklės; kartu su Taryba reiškia solidarumą su Palestinos tauta šiuo sunkiu momentu;
   39.dar karta patvirtina, kad visiškai remia ir pasitiki Palestinos vadovybe, siekiančia užtikrinti, kad jos institucijos dirbtų sklandžiai ir būtų paisoma įstatymų, tvarkos ir taikos;
   40.Ragina Izraelio vyriausybę išvesti savo kariuomenę iš autonomijos teritorijų ir taip baigti žudymus ir liautis kurti gyvenvietes bei statyti apsauginę sieną;
   41.Patvirtina smerkiantis prieš civilius gyventojus įvykdytus terorizmo ir smurto aktus; laikosi nuomonės, kad Izraelio kariuomenės įvykdyta Palestinos žemių okupacija, po kurios sekė smurto aktai, pažeminimas ir nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai, tik aštrina teroristinis aktų problemą;
   42.Ragina Tarybą ir Komisiją suteikti visą reikiamą paramą rengti laisvus ir teisingus rinkimus Palestinoje į vietinius ir šalies valdžios organus; ragina Izraelio vyriausybę sudaryti piliečiams reikiamas sąlygas registruotis ir judėti okupuotose teritorijose rinkimų metu;

   Ukraina

   43.Apgailestauja, kad pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešimą pirmasis spalio 31 d. vykęs Ukrainos prezidento rinkimų turas neatitiko tarptautinių demokratiniams rinkimams keliamų reikalavimų; ragina Ukrainos valdžios institucijas sudaryti sąlygas surengti laisvus, teisingus ir lygybės principu pagrįstus rinkimus per antrąjį rinkimų turą;

   ES ir Viduržemio jūros valstybių partnerystė

   44.Pažymi, kad Bendrosios strategijos dėl Viduržemio jūros regiono galiojimas buvo pratęstas 18 mėnesių, tačiau ragina atsieti šią strategiją nuo laisvos prekybos principų ir pagrįsti tikra bendradarbiavimo politika nesistengiant dominuoti rinkoje;

   Iranas – branduolinės programos

   45.Džiaugiasi Europos Vadovų Tarybos prašymu dirbti siekiant atverti kelią tvirtiems ir ilgalaikiams bendradarbiavimo santykiams su Iranu, tačiau kad šie santykiai būtų naudingi visai Irano visuomenei visose srityse, o ne nukreipti į politinius, prekybinius ar technologinius aspektus;
   46.Pabrėžia, kad reikia gerbti Irano valstybės teises ir suverenumą ir toliau kurti pasitikėjimą taikiu Irako branduolinių programų pobūdžiu nedarant spaudimo ir laikantis tarptautinės teisės ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijų;
   47.Įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, socialiniams partneriams ir šalims kandidatėms.

Atnaujinta: 2004 m. lapkričio 23 d.Teisinis pranešimas