Procedūra : 2007/2567(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0215/2007

Pateikti tekstai :

B6-0215/2007

Debatai :

PV 22/05/2007 - 18
CRE 22/05/2007 - 18

Balsavimas :

PV 24/05/2007 - 9.4

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0215

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 95kDOC 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0205/2007
2007 m. gegužės 21 d.
PE 389.537v01-00
 
B6‑0215/2007
siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Tunne Kelam, Charles Tannock, Christopher Beazley, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Bogdan Klich ir Anna Ibrisagic
PPE-DE frakcijos vardu
dėl padėties Estijoje

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Estijoje 
B6‑0215/2007

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2007 m. balandžio 26–28 d. Estijos sostinėje ekstremistų grupės dvi naktis kėlė neramumus, prasidėjusius demonstrantams užpuolus policininkus ir pasibaigusius plataus masto vandalizmu Talino centre,

B.  kadangi prieš vyriausybę nukreiptų demonstracijų pretekstas buvo Estijos vyriausybės planas perkelti sovietinį „Talino išvaduotojams“ skirtą paminklą iš Estijos sostinės centro į už kelių kilometrų esančias karių kapines,

C.  kadangi Estijos vyriausybė iš anksto paaiškino minėtojo sprendimo priežastis Rusijos Federacijos vyriausybei, taip pat pasiūlė bendradarbiauti perkeliant paminklą ir paragino Rusijos atstovus dalyvauti ekshumacijoje, o Rusijos institucijos atsisakė tai daryti,

D.  kadangi ekshumacija vyko griežtai laikantis tarptautinių standartų ir pagarbaus elgesio normų, o paminklas bus dar kartą oficialiai atidengtas kapinėse – vyks oficiali ceremonija ir dalyvaus antihitlerinės koalicijos atstovai,

E.  kadangi demonstracijas su neramumais ir viešosios tvarkos trikdymą aktyviai organizavo už Estijos ribų įsikūrusios jėgos, su kuriomis per šiuos įvykius buvo bendradarbiaujama,

F.  kadangi Rusijoje buvo paskelbti keli aukšto lygio pareiškimai, įskaitant per vizitą į Taliną paskelbtą Valstybės dūmos delegacijos oficialų pareiškimą, kuriame Estijos vyriausybė buvo paraginta atsistatydinti,

G.  kadangi Estijos ministras pirmininkas pareiškė, kad minėtieji įvykiai yra gerai organizuotas, pasipiktinimą keliantis kišimasis į Estijos vidaus reikalus,

H.  kadangi iškart po riaušių Taline priešiškai nusiteikę Rusijos provyriausybinės jaunimo organizacijos „Naši“ demonstrantai septynias dienas blokavo įprastinę Estijos ambasados Maskvoje veiklą; tai lėmė fizinius išpuolius prieš Estijos ir Švedijos ambasadorius, grasinimus nugriauti Estijos ambasados pastatą, Estijos vėliavos nuplėšimą ambasados teritorijoje ir Estijos išvadinimą „fašistine“ šalimi,

I.  kadangi sistemingi kompiuteriniai išpuoliai buvo organizuojami daugiausia iš už Estijos ribų, siekiant blokuoti oficialius ryšių kanalus ir Estijos valdžios institucijų bei prezidentūros interneto svetaines; kadangi naudojantis internetu ir mobiliųjų telefonų žinutėmis tęsėsi aktyvūs propagandiniai išpuoliai, kurių metu buvo raginama imtis ginkluoto pasipriešinimo ir tęsti neramumus,

J.  kadangi praėjus vos kelioms dienoms po įvykių Taline buvo pradėti taikyti plataus masto apribojimai Estijos eksportui į Rusiją, Rusijos įmonės sustabdė sutarčių su Estijos įmonėmis galiojimą ir buvo sukelta grėsmė energijos tiekimui į Estiją,

K.  kadangi, kaip bebūtų gaila, Rusijos institucijos, taip pat ir Valstybės Dūmos delegacija, atsisakė pradėti diskusijas su Estijos institucijomis ir netgi dalyvauti bendroje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje,

L.  kadangi Rusijos ortodoksų bažnyčios Estijoje metropolitas Kornelijus pareiškė, kad nėra jokių priežasčių vykti konfliktui tarp bendruomenių, taip pat tai, jog jis nemato priežasčių, dėl kurių reikėtų pateikti riaušes kaip konfliktą tarp estiškai ir rusiškai kalbančių bendruomenių,

M.  kadangi demonstracijose ir plėšime dalyvavo tik labai nedidelė rusų tautybės gyventojų dalis ir daug rusų kilmės policininkų puikiai atliko savo pareigą; kadangi dauguma apklaustųjų pritarė Estijos vyriausybės veiksmams,

N.  kadangi Estija, kaip nepriklausoma valstybė ir ES bei NATO narė, turi suverenią teisę vertinti savo tragišką netolimą praeitį, pradedant nepriklausomybės praradimu dėl Hitlerio ir Stalino 1939 m. pakto ir įskaitant trejus hitlerinės okupacijos metus ir 48 metus, kuriuos truko sovietinė okupacija ir teroras,

O.  kadangi demokratinės Vakarų šalys niekada nepripažino sovietinės Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos,

P.  kadangi Europos Parlamentas 2005 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje padarė išvadą, kad „kai kurioms valstybėms Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė stalinistinės Tarybų Sąjungos primestos tironijos įsigalėjimą“ ir pasveikino Vidurio ir Rytų Europos šalis tapus laisvomis po ne vieno „sovietinio valdymo ir okupacijos“ dešimtmečio,

Q.  kadangi tik Rusija, kuri yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, vis dar neigia neteisėtą Baltijos šalių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą,

R.  kadangi Rusijos Federacija ir toliau skelbia prieš Estijos Respubliką nukreiptus priešiškus pareiškimus,

1.  reiškia paramą ir solidarumą demokratiškai išrinktai Estijos vyriausybei ir jos pastangoms užtikrinti tvarką, stabilumą ir teisinę valstybę visiems Estijos gyventojams;

2.  mano, kad prieš vieną iš mažiausių ES valstybių narių nukreipti išpuoliai yra Europos Sąjungos solidarumo išbandymas, ir ragina Tarybą ir Komisiją aiškiai parodyti vienybę su Estija;

3.  mano, kad įvairūs Rusijos institucijų bandymai kištis į Estijos vidaus reikalus (pvz., raginimai, jog Estijos vyriausybė atsistatydintų) yra nepriimtini, ir primena, kad pagal Helsinkio susitarimus jokia šalis neturi teisės spręsti kitos šalies likimo;

4.  yra sunerimęs dėl to, kad Rusijos institucijos skandalingai neužtikrino tinkamos Estijos ambasados Maskvoje apsaugos, taip pat dėl „Naši“ demonstrantų fizinių išpuolių prieš Estijos ambasadorę; ragina Rusijos vyriausybę be išimčių laikytis Vienos konvencijos dėl diplomatų apsaugos;

5.  smerkia Rusijos bandymus daryti ekonominį spaudimą Estijai, kuris naudojamas kaip užsienio politikos priemonė, ir ragina Rusijos vyriausybę atkurti normalius dviejų valstybių ekonominius santykius;

6.  primena Rusijos institucijoms, kad nesirenkant priemonių skelbiami ir atvirai priešiški Rusijos institucijų pareiškimai, nukreipti prieš Estiją, visiškai neatitinka tarptautinio elgesio principų ir pakenks visiems ES ir Rusijos santykiams;

7.  ragina Rusijos vyriausybę pradėti atvirą ir nešališką dialogą su demokratinėmis Vidurio ir Rytų Europos šalimis dėl 20-ojo amžiaus istorijos, taip pat dėl tuomet padarytų nusikaltimų žmonijai, įskaitant susijusius su totalitariniu komunizmu;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Estijos vyriausybei ir parlamentui bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

Atnaujinta: 2007 m. gegužės 30 d.Teisinis pranešimas