Procedūra : 2008/2502(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0051/2008

Pateikti tekstai :

B6-0051/2008

Debatai :

PV 30/01/2008 - 7

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.12
CRE 31/01/2008 - 8.12

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0035

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 116kDOC 70k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0050/2008
2008 m. sausio 23 d.
PE401.032v01-00
 
B6‑0051/08
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B6‑0389/07, B6-0003/08, B6-0004/08 ir B6‑0005/08
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Viktória Mohácsi ir Alfonso Andria
ALDE frakcijos vardu
dėl Europos strategijos romų klausimu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos romų klausimu 
B6‑0051/08

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kurį Europos bendrija gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl holokausto, antisemitizmo ir rasizmo atminimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis naudojant baudžiamosios teisės priemones,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6, 7 ir 29 straipsnius ir į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatomos teisinės kovos su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija priemonės, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją bei į Pagrindinių teisių agentūros statutą,

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, taip pat atsižvelgdamas į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į neseniai paskelbtą Europos žmogaus teisių teismo didžiosios kolegijos sprendimą byloje D.H. ir kiti prieš Čekijos Respubliką,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais parengta Romų integracijos dešimtmečio programa ir įsteigtas Romų švietimo fondas, kurių tikslas – padidinti su romais susijusios politikos ir finansavimo efektyvumą ir kurių veikla pastaruoju metu daugiausiai sutelkta keliose Europos valstybėse, įskaitant ES valstybes nares, šalis kandidates ir kitas šalis, kuriose itin aktyviai veikia Sąjungos institucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungoje gyvenantys 8–12 mln. romų patiria rasinę diskriminaciją ir dažnai didelę struktūrinę diskriminaciją, skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat daugeriopą diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos,

B.  pripažindamas, kad buvo pasiekta nedaug pažangos kovojant su romų rasine diskriminacija, ir gindamas jų teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse,

C.  apgailestaudamas dėl to, kad romų tautybės Europos Sąjungos piliečiai, įgyvendindami savo pagrindines ES piliečių teises laisvai judėti ir apsigyventi, dažnai susiduria su rasine diskriminacija,

D.  kadangi valstybėse narėse ir toliau toleruojama segregacija švietimo srityje; pripažindamas, kad ši diskriminacija, kuria ribojamos galimybės gauti gerą išsilavinimą, nuolat daro neigiamą įtaką romų tautybės vaikų galimybėms vystytis ir naudotis savo teisėmis į lavinimąsi,

E.  kadangi romai vis dar diskriminuojami užimtumo sektoriuje,

F.   kadangi būstas daug kur blogos kokybės ir antisanitarinės būklės, taip pat pastebima prievartinių iškeldinimų skaičiaus padidėjimo tendencija, o romų teisės gauti kitą būstą nuolat paneigiamos,

G.  kadangi ES yra daug mechanizmų ir priemonių, kuriomis galima pasinaudoti siekiant padidinti romų galimybes gauti gerą išsilavinimą, darbą, būstą ir naudotis sveikatos priežiūra, ypač pasinaudojant socialinės įtraukties, regionine ir užimtumo politika,

H.   pripažindamas, kad romų bendruomenių socialinės įtraukties tikslas vis dar neįgyvendintas ir kad, siekiant veiksmingų ir akivaizdžių pokyčių šioje srityje, reikia naudoti ES priemones,

I.  pripažindamas, kad būtina užtikrinti veiksmingą romų dalyvavimą politiniame gyvenime, ypač priimant romų bendruomenių gyvenimui ir gerovei įtakos turinčius sprendimus,

J.  atkreipia ypatingą dėmesį į itin blogą daugelio romų tautybės asmenų ir romų bendruomenių padėtį naujosiose valstybėse narėse, taip pat į didelį romų, kurie atvyko iš naujųjų valstybių narių, pažeidžiamumą,

1.  teigiamai vertina 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose teigiama, kad „Europos Vadovų Taryba, suvokdama, kokia labai specifinė yra romų padėtis visoje Sąjungoje, prašo valstybių narių ir Sąjungos pasinaudoti visomis priemonėmis, kad būtų pagerinta jų įtrauktis“ ir „prašo Komisijos išnagrinėti esamą politiką bei priemones ir iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos pranešti Tarybai apie padarytą pažangą“;

2.  kategoriškai ir be išlygų smerkia visų formų rasizmą ir diskriminaciją, su kuria susiduria romai ir kiti, laikomi „čigonais“;

3.   ragina naująją Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą priskirti romų įtraukties, taip pat kovos su romų rasine diskriminaciją ir prieš romus nukreiptu rasizmu klausimus svarbiausiems savo darbo programos prioritetams;

Visapusiška politika

4.   dar kartą patvirtina, kad ES atlieka svarbų vaidmenį kovojant su romų diskriminacija, kuri dažnai struktūrinio pobūdžio, todėl būtina visapusiška politika ES lygmeniu, kartu pripažįstant, kad valstybių narių nacionalinės vyriausybės yra labiausiai atsakingos už tai, kad būtų skirta politinės valios, laiko ir išteklių romams ginti, remti ir jų teisėms stiprinti;

5.   ragina Europos Komisiją parengti Europos romų integracijos pagrindų strategiją, kurios tikslas – užtikrinti romų socialinės įtraukties politikos nuoseklumą ES lygmeniu; atkreipia dėmesį, kad Europos romų integracijos pagrindų strategijoje turi būti:

   nustatyta, kad romų įtrauktis yra prioritetas vykdant ES socialinės įtraukties ir užimtumo politiką ir naudojant atitinkamus struktūrinius fondus, remiant realiai įgyvendinamas ES ir nacionalines programas, kurių tikslas – ginti romų teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse,
   paremta kova su struktūrine ir institucine diskriminacija švietimo, užimtumo, būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų srityse; skatinama vadinamoji pozityvioji diskriminacija, kuris yra svarbi įsitvirtinusių nepalankių sąlygų panaikinimo priemonė,
   siekiama kovoti su neigiamomis nuostatomis romų atžvilgiu, įtraukiant šią temą į ES lygmeniu vykdomas prieš rasizmą nukreiptas kampanijas ir iniciatyvas,
   nustatyta stebėsenos sistema, skirta socialinės įtraukties ir užimtumo programoms įvertinti; nustatytos gairės ir rodikliai, taip pat numatyta tyrimams ir įgyvendintų programų įvertinimui būtina parama,
   užtikrintas visapusiškas požiūris į romų problemas ir ES politika, pagal kurią siekiama romų įtraukties, suderinta su esamomis tarpvyriausybinėmis iniciatyvomis, pvz., su Romų integracijos dešimtmečio programa, taip pat ESBO ir Europos Tarybos romų padėties gerinimo strategijomis;

6.  ragina Europos Komisiją įsteigti romų padalinį arba panašią įstaigą, kuri būtų įpareigota koordinuoti Europos romų integracijos pagrindų strategijos įgyvendinimą, prisidėti prie bendradarbiavimo tarp valstybių narių, koordinuoti bendrus valstybių narių veiksmus ir užtikrinti, kad visose atitinkamose institucijose būtų kreipiamas ypatingas dėmesys į romų problemas;

7.   ragina Europos Komisiją parengti pasiūlymą nustatyti Bendrijos romų integracijos veiksmų planą, kurio tikslas – suteikti finansinę paramą Europos romų integracijos pagrindų strategijos tikslų įgyvendinimui;

8.   ragina valstybes nares nustatyti nacionalines romų integracijos strategijas, jei jų dar nėra, ir užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama institucinė aplinka ir būtų skirta pakankamai lėšų sėkmingam jų įgyvendinimui;

Švietimas

9.   ragina Komisiją išnagrinėti galimus būdus teisės aktams, skirtiems kovai su diskriminacija švietimo srityje, stiprinti, didžiausią dėmesį kreipiant į segregacijos panaikinimą, ir per vienerius metus nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos pranešti apie savo išvadas Parlamentui;

10.   dar kartą pabrėžia, kad lygios galimybės gauti kokybišką išsilavinimą turėtų būti vienas iš Europos strategijos romų klausimu prioritetų; primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų finansuojant ir remiant valstybėse narėse veiksmus, kurie vykdomi siekiant romų tautybės vaikus nuo pat mažumės integruoti į bendrą švietimo sistemą; ragina Komisiją palaikyti programas, kuriomis remiama vadinamoji pozityvioji romų diskriminacija vidurinio ir auštojo mokslo srityse; ragina Komisiją remti kitas programas, kurias vykdant plėtojami teigiami ir sėkmingi segregacijos panaikinimo modeliai; ragina Komisiją įsteigti specialius fondus, iš kurių būtų remiamas: i) ikimokyklinis romų ugdymas, ii) romų pradinio mokslo institucijų ir klasių segregacijos panaikinimas, iii) neteisėto elgesio su romų tautybės vaikais kontrolė ir jo panaikinimas psichiškai neįgaliesiems skirtose įstaigose, iv) švietimas romų kalba, v) romų tautybės jaunimo mokymasis aukštosiose mokyklose, vi) parama romams universitetuose ir vii) pakankamos informacijos apie romų persekiojimą Antrojo pasaulinio karo metu pateikimas pagal Holokausto švietimo programas;

11.   ragina valstybes nustatyti šiuos prioritetus: i) ikimokyklinio romų ugdymo finansavimas, ii) besimokančių romų segregacijos panaikinimas, siekiant perkelti juos į bendrąją švietimo sistemą, iii) neteisėto elgesio su psichiškai neįgaliaisiais kontrolė ir panaikinimas, iv) veikla, kurią vykdant skatinama, kad visi vaikai gautų žinių apie romų kalbą, istoriją ir kultūrą bei teigiamą romų indėlį į Europos visuomenių raidą, taip pat v) finansinė parama romams, besimokantiems vidurinio, aukštojo ir universitetinio mokslo įstaigose, esant reikalui naudojant konsultavimo sistemą;

Užimtumas

12.   ragina Komisiją remti romų integraciją į darbo rinką panaudojant priemones, pagal kurias numatyta finansinė parama mokymui ir perkvalifikavimui, taip pat priemones, kuriomis būtų skatinama vadinamoji pozityvioji diskriminacija darbo rinkoje ir griežtas kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų vykdymas užimtumo srityje, bei priemones, kuriomis skatinamas savarankiškas romų darbas ir smulkus romų verslas;

13.   ragina valstybes nares: i) nuolat vystyti teisines ir kitas priemones, skirtas kovai su rasine diskriminacija darbo rinkoje, taip pat užtikrinti, kad būtų remiami darbdavių veiksmai įvairovei skatinti, ii) teikti finansinę paramą, kurios tikslas – nepriklausomų kovos su diskriminacija įstaigų veiklos skatinimas, iii) pasinaudoti kai kuriose valstybėse narėse pasitaikančiais teigiamais pavyzdžiais siekiant užtikrinti, kad didelių ir vidutinių įmonių darbuotojų sudėtis deramai atspindėtų bendruomenės etninę įvairovę, iv) imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas smulkus romų verslas ir vystomi romų gebėjimai imtis verslo;

Sveikatos priežiūra

14.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares remti sistemines nacionalines programas, kuriomis siekiama gerinti sveikatos padėtį romų bendruomenėse;

15.   ragina visas valstybes nares nedelsiant panaikinti: i) nuolatines kliūtis kai kurioms romų bendruomenėms, įskaitant bendruomenes geografiškai izoliuotose vietovėse (tačiau ne tik jose), naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ii) išskirtinius žmogaus teisių pažeidimus (jei jų pasitaikė arba pasitaiko) sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant rasinę segregaciją teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir prievartinę romų tautybės moterų sterilizaciją, bei tinkamai atlyginti žalą;

Būstas

16.   ragina Komisiją pasinaudoti esamais teigiamais modeliais: i) remiant programas, kurių tikslas – išspręsti romų apgyvendintų lūšnynų problemą su ja susiduriančiose valstybėse narėse, taip pat ii) remiant kitas programas, kurias vykdant plėtojami teigiami ir sėkmingi romų, įskaitant romų migrantus, apgyvendinimo modeliai;

17.   ragina valstybes nares: i) parengti ir įgyvendinti politiką, kurią taikant būtų pagerintos gyvenimo sąlygos lūšnynuose, ii) nuosekliai įgyvendinti prieš diskriminaciją nukreiptus teisės aktus būsto srityje, iii) nustatyti tiesioginius teisinius įpareigojimus išspręsti benamių problemą, remiantis kai kuriose valstybėse narėse taikomais teigiamais modeliais, iv) imtis visų tinkamų veiksmų prieš rasinę segregaciją būsto srityje, taip pat v) dėti daugiau pastangų siekiant sustabdyti teisėms į būstą taikomų standartų blogėjimą Sąjungoje;

18.  siekiant suteikti romams galimybes pasinaudoti visomis ES teikiamomis skatinamosiomis priemonėmis, nesvarbu, ar jos būtų švietimo, užimtumo ar pilietinio dalyvavimo priemonės, ragina valstybes nares į savo veiklą įtraukti vietos lygmens romų bendruomenę, nes sėkmingai integracijai būtinas veikimas „iš apačios į viršų“ ir dalinimasis atsakomybe;

 

19.   primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti esamomis iniciatyvomis, pvz., Romų integracijos dešimtmečiu ir Romų švietimo fondu, siekiant padidinti savo pastangų veiksmingumą šioje srityje;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybai.

Atnaujinta: 2008 m. sausio 28 d.Teisinis pranešimas