siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, João de Deus Pinheiro, Peter Šťastný, Fernando Fernández Martín, Francisco José Millán Mon ir José Ribeiro e Castro
PPE-DE frakcijos vardu
dėl 5-ojo Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje
Europos Parlamento rezoliucija dėl 5-ojo Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje
B6‑0147/2008
Europos Parlamentas,
–
atsižvelgdama į keturis aukščiausio lygio Lotynų Amerikos ir Karibų jūros bei Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimus, vykusius Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.),
–
atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 20 d. Dominikos Respublikoje, Santo Domingo mieste vykusio Rio de Žaneiro grupės ir Europos Sąjungos XIII ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,
–
atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 19 d. Dominikos Respublikoje, Santo Domingo mieste, vykusios Europos Sąjungos troikos ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,
–
atsižvelgdama į 2005 m birželio 14–16 d. Limoje vykusios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos XVII tarpparlamentinės konferencijos baigiamąjį aktą,
–
atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl visuotinės partnerystės ir bendros strategijos plėtojant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykius(1), ir į 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl tvirtesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės,
–
atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas,
–
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnį,
A.
kadangi dabar kaip niekada anksčiau reikia toliau plėtoti keturių ankstesnių aukščiausio lygio susitikimų metu numatytą strateginę dviejų regionų partnerystę,
B.
kadangi, nors ir buvo imtasi svarbių žingsnių siekiant minėtojo tikslo, lieka dar daug ką padaryti, atsižvelgiant ir į politikos bei saugumo aspektus, ir į prekybos, socialinius bei partnerystės biudžeto aspektus,
C.
kadangi plėtojant strateginę partnerystę reikia kurti artimesnius santykius tarp visuomenių, skatinti jų socialinę plėtrą, ryžtingai prisidėti prie akivaizdaus skurdo ir nelygybės sumažinimo Lotynų Amerikoje, o šio tikslo turėtų padėti siekti nuolatinis ekonomikos augimas, regione vykstantis pastaraisiais metais, ir žmonių mainai bei įvairi pagalba ir patirties socialinės sanglaudos klausimais mainai, kuriuos gali pasiūlyti Europos Sąjunga,
1.
patvirtina įsipareigojimą remti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionų integracijos organų veiklą ir dėti visas pastangas siekiant, kad valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Limoje metu būtų pastebėta visavertė strateginės partnerystės pažanga; dėkoja aukščiausio lygio vadovų susitikimui pirmininkavusioms Peru ir Slovėnijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai, Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai už jų ryžtingas pastangas to siekiant;
Strateginės dviejų regionų partnerystės principai ir prioritetai
2.
patvirtina savo įsipareigojimus dviem regionams ir siekį teikti pirmenybę strateginei dviejų regionų partnerystei – geriausiam būdui norint užtikrinti abiejose Atlanto pusėse esančių partnerių vertybes ir interesus bei skatinti daugiašališkumą;
3.
kartoja, kad 2002 m. Madride vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimta deklaracija dėl abiems regionams bendrų vertybių ir pozicijų vis dar aktuali, kaip ir bendras sprendimas siekti daugiašališkumo, regioninės integracijos ir socialinės sanglaudos, kaip dar kartą patvirtinta per Gvadalacharoje (2004 m.) ir Vienoje (2006 m.) vykusius aukščiausio lygio susitikimus;
4.
taigi siūlo bendrą strateginę partnerystės viziją, kuri neapsiribotų pavieniais pasiūlymais ar veiksmais, o būtų siekiama pagrindinio tikslo – apie 2012 m. įkurti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos pasaulinę tarpregioninės partnerystės zoną, įskaitant visavertę strateginę partnerystę politikos, ekonomikos, socialinėje ir kultūros srityse bei bendrą tvarios plėtros siekį;
5.
rekomenduoja palaikant partnerystę politikos ir saugumo srityse remtis nuolatiniu, sektoriniu ir veiksmingu politiniu dialogu bei Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, kuri, panašiai kaip ir Jungtinių Tautų chartija, sudaro galimybes rengti bendrus pasiūlymus politikos, strategijos ir saugumo srityse;
6.
pabrėžia, kad siekiant to, kad prekybos ir ekonomikos ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos būtų naudingi abiems šalims, reikia:
–
investuoti į Lotynų Amerikos nacionalinių gamybos bazių įvairinimą ir modernizavimą – šios šalys vis dar labai priklausomos nuo keleto eksporto prekių, kurių daugelis yra pirminiai produktai arba pusgaminiai – diegiant alternatyvias technologijas, kurios būtų veiksmingos bei padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir padidinti namų ūkių pajamas;
–
pereiti nuo vien tik prekybos prie ekonominių santykių, atsižvelgiant į abiejų regionų ekonomikos skirtumus ir tinkamai pabrėžiant socialinius bei aplinkos apsaugos aspektus, įskaitant planus perduoti ekologiškai švarias technologijas ir mokyti jas naudoti, pasitelkiant mišrias dviejų regionų investicijas ir bendras gamybos sistemas;
–
pabrėžti teisinio tikrumo principo užtikrinimo svarbą ir būtinybę sukurti tinkamą ir investicijoms palankią aplinką;
–
atsižvelgti į skirtingą santykinį išsivystymo lygį, t. y., Sąjunga turėtų numatyti specialų diferencijuotą režimą, ypač toms šalims, kurių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygis žemiausias;
–
skatinti Lotynų Amerikos integraciją;
7.
remia Limos aukščiausio lygio susitikimui pasiūlytą darbotvarkę ir tai, kad joje aiškiai sutelkiamas dėmesys į dvi temas: visų pirma, skurdo, nelygybės ir įtraukties klausimus, antra, į klausimus, susijusius su tvaria plėtra – aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir energetikos temas;
8.
primena, kad greitas Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EuroLat) įsteigimas po paskutiniojo Vienos aukščiausio lygio susitikimo, atsižvelgiant į Asamblėjos, kaip strateginės partnerystės parlamentinės institucijos, vaidmenį, labai sustiprina partnerystės ir jos institucinės struktūros demokratinį teisėtumą, nes įtraukiamos diskusijų, kontrolės ir stebėsenos funkcijos tais strateginės partnerystės klausimais, kurie patenka į Asamblėjos kompetencijos sritį;
9.
rekomenduoja Limos aukščiausio lygio susitikimo metu pakartoti ES ir LAKR įsipareigojimą gerbti pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos principus bei vertybes, žodžio bei spaudos laisves ir žmogaus teises, taip pat pasmerkti visų formų diktatūrą ar autoritarizmą;
Bendri veiksmai siekiant veiksmingo daugiašališkumo
10.
pabrėžia naudą, kurią bendras daugiašališkumo siekis duotų Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, kurie kartu vienija daugiau nei milijardą gyventojų, beveik trečdalį Jungtinių Tautų valstybių ir sudaro daugiau kaip ketvirtį pasaulio prekybos;
11.
strateginė partnerystė turėtų būti pagrįsta realiais tikslais ir bendromis programomis, įkvėptomis daugiašališkumo principo (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirties bausme, JTO pagrindinio vaidmens pripažinimas ir pan.);
12.
rekomenduoja imtis bendrų priemonių visose srityse ir institucijose, kuriose aiškiai sutampa principai, vertybės ir interesai, įskaitant Jungtinių Tautų visuotinės taikos procesą ir saugumo politikos sistemą, žmogaus teisių apsaugą, aplinkos apsaugos politiką, vystymosi politiką, pilietinės visuomenės dalyvavimo pasauliniame valdyme procesą ir tarptautinės finansų sistemos bei jos tarptautinių institucijų (Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo) reformą;
13.
pabrėžia, kad daugiašalis požiūris yra tinkamiausias siekiant bendrų tikslų ir sprendžiant bendras problemas, kurių kyla Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, pvz., kovojant su terorizmu, prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, prekyba žmonėmis, įskaitant neteisėtą imigraciją, klimato kaita arba sprendžiant problemas, susijusias su energetiniu saugumu;
14.
pabrėžia įsitikinimą, kad kovos su terorizmu veiksmus galima vykdyti tik labai griežtai laikantis žmogaus teisių, pilietinių laisvių ir teisinės valstybės principų; reikalauja besąlygiškai ir nedelsiant išlaisvinti visus asmenis, kurie buvo pagrobti Kolumbijoje, ypač ligonius; mano, kad minėtasis išlaisvinimas turi vykti vienašaliu Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) ar bet kurios kitos organizacijos, atsakingos už pagrobimą, sprendimu, o jeigu toks sprendimas nebus priimtas – nedelsiant sudarant humanitarinių mainų susitarimą;
15.
pritaria Jungtinių Tautų, ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimo ir šio Parlamento pakartotoms rezoliucijoms, kuriose smerkiamos visos tokios priverstinės priemonės, kaip eksteritorialaus taikymo teisės aktų numatytos nuostatos, kurios dėl savo vienašališkumo ir eksteritorialumo prieštarauja tarptautinei teisei, iškreipia Europos ir Lotynų Amerikos partnerių prekybą ir kelia pavojų bendram daugiašališkumo siekiui;
Ryžtingas regioninės integracijos į partnerystės susitarimus postūmis
16.
mano, kad visaverčių, ambicingų ir subalansuotų partnerystės susitarimų tarp ES ir Lotynų Amerikos, kuriuose būtų gerbiamos gyventojų žmogaus, ekonominės ir socialinės teisės, bendra tvari plėtra ir socialinės nelygybės mažinimas, prisidedantis prie PPO daugiašališkumo, sudarymas ir veiksmingas taikymas yra strateginis tikslas tokioje tarptautinėje aplinkoje, kurioje didėja tarpusavio priklausomybė ir kuri apibūdinama ekonominiu augimu, naujų ekonominių galių atsiradimu ir vis didesnėmis pasaulinėmis problemomis;
17.
todėl siūlo, kad kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos pasaulinės tarpregioninės partnerystės zoną ekonomikos ir prekybos srityje būtų remiamasi modeliu, suderinamu su PPO ir regionalizmo nuostatomis, ir šis modelis būtų taikomas dviem etapais:
a)
pirmąjį etapą apibūdintų kiek galima greitesnė derybų dėl Tarpregioninių Europos Sąjungos ir Mercosur, Europos Sąjungos ir Andų bendrijos, Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių partnerystės susitarimų pabaiga ir galiojančių Europos Sąjungos ir Meksikos bei Europos Sąjungos ir Čilės susitarimų išplėtimas;
b)
antrasis etapas baigsis 2010 m. sudarius pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą, kuriame būtų remiami teisiniai ir instituciniai dviejų regionų strateginės partnerystės aspektai bei geografinė viso partnerystės regiono aprėptis, aptartas laisvas asmenų judėjimas ir dviejų regionų prekybos mainai išplečiant Lotynų Amerikos integracijos susitarimus ir vykdant Sąjungos partnerystės su visomis šalimis ir regioninėmis grupėmis procesą;
18.
siūlo, kad Limos aukščiausio lygio susitikimo dalyviai įpareigotų atlikti visuotinės partnerystės susitarimo įgyvendinamumo analizę, siekiant sukurti siūlomą visuotinės partnerystės zoną;
Dėl Limos susitikimo darbotvarkės skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo klausimais
19.
ragina aukščiausio lygio susitikimo Limoje dalyvius į šio susitikimo darbotvarkę įtraukti tam tikrą skaičių aiškių, konkrečių ir apčiuopiamų įsipareigojimų visais klausimais, kurie patys galėtų paskatinti naujus strateginės partnerystės pokyčius ir iš esmės pagerinti savo piliečių abiejose Atlanto vandenyno pusėse gyvenimo lygį; rekomenduoja ypatingą dėmesį kreipti į socialinės nelygybės mažinimą ir grupių, kurių atskirtis visuomenėje yra didžiausia ir kurios turi mažai galimybių, visų pirma indėnų kilmės vietos gyventojų, integraciją;
20.
mano, kad abu regionai turi visam laikui, aiškiai ir praktiškai įtraukti socialinės sanglaudos tikslą į visas bendras iniciatyvas ir programas; tvirtina, kad Europos ir Lotynų Amerikos partneriai vykdo bendrą projektą, pagal kurį konkurencija ir socialinė sanglauda turėtų būti ne priešiškos viena kitai, o viena kitą papildančios;
21.
rekomenduoja, kad į susitikimo Limoje darbotvarkės punktą dėl skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo būtų įtrauktos konkrečios priemonės, pavyzdžiui:
–
bendrieji veiksmai siekiant bendro tikslo – iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;
–
ES vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės naudojimas, atsižvelgiant į tikruosius poreikius šioje srityje, nes ji susijusi su daugeliu kylančios ekonomikos ir vidutines pajamas turinčių šalių, kurioms itin svarbu bendradarbiauti technologijų, aukštojo švietimo, naujovių ir ekonomikos srityse;
–
ES demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimo priemonės lėšų naudojimas palaipsniui jas didinant, siekiant teikti paramą ir finansuoti programas, skirtas valdymui, demokratiniam institucijų aspektui ir žmogaus teisių padėčiai Lotynų Amerikos šalyse gerinti;
–
suteikti galimybę Lotynų Amerikos šalims dalyvauti ES profesinio mokymo, švietimo, bendradarbiavimo mokslo ir technikos srityse, kultūros, sveikatos ir migracijos programose;
–
remti institucijų ir mokesčių reformų programas;
–
įsteigti dviejų regionų solidarumo fondą,
–
padidinti biudžeto asignavimus taip, kad jie atitiktų skelbiamus ambicingus tikslus;
22.
ragina partnerius patvirtinti patikimą ir efektyvią politiką demokratinio valdymo, socialiniais, viešųjų finansų ir mokesčių klausimais, siekiant socialinės sanglaudos ir siekiant sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį;
23.
mano, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos, ekonominio ir socialinio vystymosi ir socialinio judumo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ryžtingai remia bendros ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukštojo mokslo erdvės sukūrimą; pabrėžia, kad ir Lotynų Amerikoje, ir Europoje valstybė turi užtikrinti švietimo galimybes ir prieigą prie kitų viešųjų prekių ir paslaugų (sveikatos, vandens, saugumo);
24.
mano, kad būtina suteikti naują postūmį Lotynų Amerikos vykdomai ES vystomojo bendradarbiavimo politikai, kurios pagrindinis tikslas turėtų išlikti kova su skurdu ir socialine nelygybe ir kuri turėtų būti įgyvendinama taikant diferencijuotą požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į įvairias ekonomines ir socialines aplinkybes ir į Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį;
25.
mano, kad dėl tos pačios priežasties būtina išplėsti vien tik į vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis sutelktą požiūrį atkreipiant dėmesį į bendradarbiavimą technologijų, aukštojo mokslo ir naujovių srityse ir išnaudojant turimus šios srities išteklius, skirtus pagal Septintąją pagrindų programą;
Naujų bendradarbiavimo migracijos srityje formų įgyvendinimas
26.
siūlo aukščiausio lygio susitikimo dalyviams pradėti nuoseklų dviejų regionų dialogą migracijos klausimais siekiant užtikrinti migruojančių darbuotojų žmogaus teisių apsaugą, nesvarbu, kokia jų padėtis, ir laisvo asmenų judėjimo srityje stiprinti bei gilinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito Lotynų Amerikos šalimis, taikant vienodus bendrus kriterijus, taip, kaip jau priimta santykiuose su Afrikos, Viduržemio jūros regiono šalimis ir Europos Sąjungos Rytų ir Pietryčių kaimyninėmis valstybėmis;
27.
ragina, kad šio dialogo (ypač su nelegalių imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis) metu būtų teikiamas ypatingas dėmesys klausimams, susijusiems su nelegalia imigracija ir su legalios imigracijos galimybėmis;
28.
siūlo iki 2012 m. apsvarstyti bendro pobūdžio nuostatas ir taisykles siekiant palengvinti ne tik laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir asmenų judėjimą, laipsniškai kuriant kiek galima platesnio pobūdžio visiems partneriams naudingą partnerytę ir taikant Jungtinių Tautų propaguojamą požiūrį į migracijos klausimus;
29.
dar kartą pakartoja, kad būtina sumažinti per dideles migrantų darbuotojų išlaidas piniginėms perlaidoms ir remti norinčius grįžti darbuotojus įgyvendinant programas, pagal kurias apsaugomos visos jų teisės ir orumas bei gyvenimo kokybė;
30.
prašo Europos Komisijos pateikti komunikatą, pagal kurį 2005 m. gruodį Europos Vadovų Tarybos priimto ir 2006 m. gruodį papildyto visuotinio požiūrio į migraciją prioritetai, priemonės ir prognozės būtų išplėstos taip, kad apimtų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalis;
Dėl Limos darbotvarkės klausimo, susijusio su tvaria plėtra ir ypač su aplinka, klimato kaita ir energetika
31.
rekomenduoja, kad rengiant bendrą Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių politinę darbotvarkę pirmenybė būtų teikiama bendradarbiavimui kovos su klimato kaita klausimu ir toms politikos sritims, kurių tikslas – užkirsti kelią pasauliniam klimato atšilimui; primena, kad skurdžiausi gyventojai, ypač indėnų kilmės vietos gyventojai, bus pirmosios klimato kaitos ir pakenktos aplinkos aukos;
32.
primena, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė itin svarbi atsižvelgiant į abiejų partnerių interesą skatinti tvarią plėtrą ir darnią aplinką ir rekomenduoja tarptautiniu lygmeniu remti vieniems kitų iniciatyvas aplinkos srityje;
33.
ragina Lotynų Amerikos partnerius, skiriantis nuomonėms dėl kovos su klimato kaita priemonių detalių (pvz., oro transporto srityje), laikytis konstruktyvaus požiūrio ir jokiu būdu visiškai neblokuoti iniciatyvų;
34.
rekomenduoja Europos ir Lotynų Amerikos partneriams kartu dirbti siekiant, kad prie Kioto protokolo prisijungtų tos šalys, kurios išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kurios dar nepasirašė šio protokolo, ir stiprinti bei koordinuoti pozicijas derantis dėl tarptautinių priemonių klimato atšilimo srityje ir taip pat itin skatinti prekybą taršos leidimais tarp dviejų regionų;
35.
mano, kad būtina susieti ekonomikos vystymąsi ir tvarią plėtrą; atsižvelgdamas į tai remia labiausiai nuskriaustas valstybes, kurios deda dvigubai daugiau pastangų mažindamos išmetamųjų teršalų kiekį ir didindamos pažangą bei socialinę gerovę;
36.
pritaria bendrų priemonių kūrimui ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių bendradarbiavimui tarptautinėse organizacijose (pvz. Amazonės regiono bendradarbiavimo sutarties organizacijoje) siekiant priimti sprendimus dėl didelių Lotynų Amerikoje esančių pasaulio gamtos draustinių, pvz., Amazonės regiono, apsaugos ir tvarios plėtros bei siekiant finansuoti šią veiklą;
37.
prašo Europos Komisijos prisidėti skatinant Lotynų Amerikos šalis įgyvendinti aplinkos apsaugos politiką; mano, kad reikėtų stiprinti bendradarbiavimą ir pagerinti keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat skiriant ES lėšų ir vykdant atitinkamą paramos vystymuisi politiką;
38.
prašo aukščiausio lygio susitikimo Limoje dalyvių remiantis Balio susitarimu parengti bendras iniciatyvas klimato kaitos, dykumėjimo, energetikos (ypač atsinaujinančios energijos ir biodegalų), vandens, biologinės įvairovės, miškų ir cheminių medžiagų valdymo srityse;
Dėl institucinių skatinimo ir prognozavimo priemonių stiprinimo
39.
taip pat rekomenduoja:
a)
įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos fondą, skirtą skatinti viešųjų ir privačių partnerių dialogui, panašiam į jau esančius kitose geografinėse srityse, pavyzdžiui, Azijoje ar Viduržemio jūros regione; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai parengti konkretų pasiūlymą,
b)
įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti,
c)
kartoja pasiūlymą įsteigti migracijos stebėjimo centrą, kuris nuolat ir kruopščiai analizuotų visus su Europos ir Lotynų Amerikos regiono migracijos srautais susijusius klausimus;
40.
mano, kad būtina stiprinti strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir deramai įtraukti neseniai sukurtą Mercosur parlamentą į Europos ir Lotynų Amerikos šalių asamblėjos veiklą;
41.
paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją 5-ojo ES ir Lotynų Amerikos šalių aukščiausio lygio susitikimo pirmininkui, ES Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (Mercosur) parlamentui.