Procedūra : 2008/2536(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0148/2008

Pateikti tekstai :

B6-0148/2008

Debatai :

PV 23/04/2008 - 2
CRE 23/04/2008 - 2

Balsavimas :

PV 24/04/2008 - 7.4
CRE 24/04/2008 - 7.4

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0177

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 138kDOC 86k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0147/2008
2008 m. balandžio 16 d.
PE401.467v01-00
 
B6‑0148/2008
siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Martin Schulz, Pasqualina Napoletano, Marie-Arlette Carlotti, Gabriela Creţu, Manuel António dos Santos, Edite Estrela, Claudio Fava, Erika Mann, Raimon Obiols i Germà, Sérgio Sousa Pinto, Luis Yañez-Barnuevo García,
PSE frakcijos vardu
dėl 5-ojo ES ir LAKR šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje

dėl 5-ojo ES ir LAKR šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje 
B6‑0148/2008

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdama į keturių aukščiausio lygio Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono bei Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.), metu parengtas deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 20 d. Dominikos Respublikoje, Santo Domingo mieste vykusio Rio de Žaneiro grupės ir Europos Sąjungos XIII ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 19 d. Dominikos Respublikoje, Santo Domingo mieste, vykusios Europos Sąjungos trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m birželio 14–16 d. Limoje vykusios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos XVII tarpparlamentinės konferencijos baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl visuotinės partnerystės ir bendros strategijos plėtojant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykius(1) ir į 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dabar kaip niekada anksčiau reikia toliau plėtoti keturių ankstesnių aukščiausio lygio susitikimų metu numatytą strateginę dviejų regionų partnerystę,

B.  kadangi, nors ir buvo imtasi svarbių žingsnių, lieka dar daug nuveikti ir politikos bei saugumo, ir socialiniais, prekybos bei biudžeto klausimais, susijusiais su partneryste,

C.  kadangi strateginė partnerystė turi skatinti didesnį partnerystės šalių visuomenių suartėjimą, kelti jų socialinio vystymosi lygį, ryžtingai prisidėti prie akivaizdaus skurdo ir nelygybės Lotynų Amerikoje sumažinimo, o šių tikslų siekti turi padėti šiame regione pastaraisiais metais vykstantis nuolatinis regiono ekonomikos augimas, įvairaus pobūdžio mainai ir pagalba bei patirties socialinės sanglaudos srityje perdavimas, kurį gali pasiūlyti Europos Sąjunga,

1.  patvirtina įsipareigojimą remti įvairių Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionų integracijos organų veiklą ir dėti visas pastangas siekiant, kad aukščiausio lygio susitikimo Limoje metu būtų užtikrinta tikra strateginės partnerystės pažanga; dėkoja aukščiausio lygio vadovų susitikimui pirmininkavusioms Peru ir Slovėnijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai, Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai už jų ryžtingas pastangas to siekiant;

Strateginės dviejų regionų partnerystės principai ir prioritetai

2.  patvirtina savo įsipareigojimą laikytis tarpregioninio principo ir teikti pirmenybę strateginei dviejų regionų partnerystei – geriausiam būdui norint užtikrinti bendrus abiejose Atlanto pusėse esančių partnerių principus, vertybes ir interesus;

3.  todėl dar kartą pabrėžia, kad 2002 m. Madride vykusiame aukščiausio lygio susitikime priimta deklaracija dėl abiem regionams bendrų vertybių ir pozicijų vis dar aktuali, kaip ir bendras įsipareigojimas siekti daugiašališkumo, regioninės integracijos ir socialinės sanglaudos, dar kartą patvirtintas per Gvadalacharoje (2004) ir Vienoje (2006) vykusius aukščiausio lygio susitikimus;

4.  siūlo bendrą strateginę partnerystės viziją, kuri neapsiribotų pavieniais pasiūlymais ar veiksmais, o būtų siekiama galutinio tikslo – apie 2012 m. įkurti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos pasaulinę tarpregioninės partnerystės erdvę, kuri apimtų tikrą strateginę partnerystę politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros srityse ir bendrą tvaraus vystymosi siekį;

5.  rekomenduoja partnerystę politikos ir saugumo srityse grįsti nuolatiniu, sektoriniu ir veiksmingu politiniu dialogu bei Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, kuri, panašiai kaip ir Jungtinių Tautų chartija, sudarytų galimybes rengti bendrus politinius, strateginius ir su saugumu susijusius pasiūlymus;

6.  pabrėžia, jog siekiant, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ir ekonominiai ryšiai būtų naudingi abiem šalims, reikia:

   investuoti į Lotynų Amerikos nacionalinių gamybos bazių įvairinimą ir modernizavimą – šios šalys vis dar labai priklausomos nuo keleto eksporto prekių, kurių daugelis yra pirminiai produktai arba pusgaminiai – diegiant alternatyvias technologijas, kurios būtų veiksmingos bei padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir padidinti namų ūkių pajamas;
   pereiti nuo grynai prekybinių prie ekonominių santykių, atsižvelgiant į šių regionų ekonomikos skirtumus ir skiriant reikiamą dėmesį socialiniams ir aplinkos aspektams, įskaitant ekologiškai švarių technologijų perdavimo ir su juo susijusių mokymų planus, kurie būtų įgyvendinami pasitelkus mišrias dviejų regionų investicijas ir bendras gamybos sistemas;
   pabrėžti teisinio tikrumo principo užtikrinimo svarbą ir būtinybę sukurti tinkamą ir investicijoms palankią aplinką;
   atsižvelgti į skirtingą santykinį išsivystymo lygį, t. y., Sąjunga turėtų numatyti specialų diferencijuotą režimą, ypač toms šalims, kurių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygis žemiausias;
   skatinti Lotynų Amerikos integraciją;

7.  pritaria pasiūlytai Limos aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę ir tam, kad joje aiškiai sutelkiamas dėmesys į dvi temas: pirma, į skurdo, nelygybės ir įtraukties klausimus ir, antra, – į tvarų vystymąsi ir su juo susijusias aplinkos, klimato kaitos ir energetikos temas;

8.  primena, kad greitas Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EuroLat) įsteigimas po paskutiniojo Vienos aukščiausio lygio susitikimo, atsižvelgiant į Asamblėjos, kaip strateginės partnerystės parlamentinės institucijos, vaidmenį, labai sustiprina partnerystės ir jos institucinės struktūros demokratinį teisėtumą, nes įtraukiamos diskusijų, kontrolės ir stebėsenos funkcijos tais strateginės partnerystės klausimais, kurie patenka į Asamblėjos kompetencijos sritį;

9.   rekomenduoja Limos aukščiausio lygio susitikimo metu pakartoti ES ir LAKR šalių įsipareigojimą gerbti pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos principus bei vertybes, žodžio bei spaudos laisves ir žmogaus teises, taip pat pasmerkti visų formų diktatūrą ar autoritarizmą;

Bendri veiksmai siekiant veiksmingo daugiašališkumo

10.  pabrėžia naudą, kurią bendras daugiašališkumo siekis galėtų duoti Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, kurie kartu turi daugiau nei milijardą gyventojų, apima beveik trečdalį Jungtinių Tautų valstybių ir sudaro daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio prekybos;

11.  siūlo strateginę partnerystę grįsti realistiniais tikslais ir bendromis programomis, kurių pagrindą sudaro bendras daugiašališkumo siekis (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirties bausme ir terorizmu, esminis JT sistemos vaidmuo ir pan.);

12.  rekomenduoja imtis bendrų veiksmų visose srityse ir forumuose, kuriuose aiškiai sutampa principai, vertybės ir interesai, įskaitant Jungtinių Tautų visuotinės taikos procesą ir saugumo politikos sistemą, žmogaus teisių apsaugą, aplinkos apsaugos politiką, vystymąsi, pilietinės visuomenės dalyvavimą pasaulinio valdymo procese ir tarptautinės finansų sistemos bei jos tarptautinių institucijų (Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo) reformą;

13.  pabrėžia, kad daugiašalis požiūris yra tinkamiausias siekiant bendrų tikslų ir sprendžiant bendras problemas, kurių kyla Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, pvz., kovojant su terorizmu, prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, prekyba žmonėmis, įskaitant neteisėtą imigraciją, klimato kaita arba sprendžiant problemas, susijusias su energetiniu saugumu;

14.  Dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad kovos su terorizmu veiksmai turi būti vykdomi labai griežtai laikantis žmogaus teisių, pilietinių laisvių ir teisinės valstybės principų; reikalauja besąlygiškai ir nedelsiant išlaisvinti visus asmenis, kurie buvo pagrobti Kolumbijoje, visų pirma tuos, kurie serga; mano, kad šis išlaisvinimas turi vykti vienašaliu Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) ar bet kurios kitos organizacijos, atsakingos už pagrobimą, sprendimu, o jeigu toks sprendimas nebus priimtas – nedelsiant sudarant humanitarinių mainų susitarimą;

15.  pritaria Jungtinių Tautų, ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimo ir šio Parlamento pakartotinėms rezoliucijoms, kuriose atmetamos visos tokios priverstinės priemonės, kaip eksteritorinių teisės aktų numatytos nuostatos, kurios dėl savo vienašališkumo ir eksteritorialumo prieštarauja tarptautinei teisei, iškreipia Europos ir Lotynų Amerikos partnerių prekybą ir kelia pavojų bendram daugiašališkumo siekiui;

Ryžtingos regioninės integracijos ir partnerystės susitarimų skatinimo priemonės

16.  mano, kad visaverčių, ambicingų ir subalansuotų ES ir Lotynų Amerikos partnerystės susitarimų, kurie prisidėtų prie gyventojų žmogaus, ekonominių ir socialinių teisių laikymosi, tvaraus abišalio vystymosi ir socialinės nelygybės mažinimo, sudarymas ir veiksmingas taikymas papildant PPO daugiašališkumą yra strateginis tikslas tarptautinėje aplinkoje, kurioje didėja tarpusavio priklausomybė ir kuriai būdingas ekonomikos augimas, naujų ekonominių galių atsiradimas ir didėjantis pasaulinio masto iššūkių skaičius;

17.  Todėl siūlo, kad kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos pasaulinės tarpregioninės partnerystės erdvę ekonomikos ir prekybos srityje būtų remiamasi modeliu, atitinkančiu PPO ir regionalizmo nuostatas, ir kad šis modelis būtų taikomas dviem etapais:

   a)pirmuoju etapu būtų kiek galima greičiau baigtos derybos dėl tarpregioninės ES ir MERCOSUR, ES ir Andų bendrijos, ES ir Centrinės Amerikos šalių partnerystės susitarimų ir išplėsti galiojantys ES ir Meksikos bei ES ir Čilės susitarimai;
   b)antruoju etapu, kuris turėtų baigtis 2012 m., būtų sudarytas pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimas, kuris suteiktų teisinę ir institucinę paramą įvairiais strateginės partnerystės aspektais ir geografiškai apimtų visą partnerystės regioną ir kuriame būtų pateiktos nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo ir dviejų regionų prekybos mainų, siektinų išplečiant Lotynų Amerikos integracijos susitarimus ir vykdant ES partnerystės su visomis šalimis ir regioninėmis grupėmis procesą;

18.  siūlo, kad aukščiausio lygio susitikimo Limoje metu būtų užsakyta atlikti pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimo ekonominio pagrįstumo analizę, siekiant sukurti pasaulinės partnerystės erdvę;

Limos darbotvarkė skurdo, nelygybės ir atskirties panaikinimo klausimais

19.  ragina Limos aukščiausio lygio susitikimo dalyvius šio susitikimo darbotvarkėje numatyti priimti ribotą skaičių aiškių, konkrečių ir apčiuopiamų įsipareigojimų visais šiais klausimais, kurie galėtų suteikti naują impulsą strateginei partnerystei ir iš esmės pagerinti savo piliečių abiejose Atlanto vandenyno pusėse gyvenimo lygį; rekomenduoja ypatingą dėmesį kreipti į socialinės nelygybės mažinimą ir grupių, kurių atskirtis visuomenėje dabar yra didžiausia ir kurios turi mažai galimybių, visų pirma indėnų kilmės vietos gyventojų, integraciją;

20.  mano, jog labai svarbu, kad abu regionai visam laikui, nuosekliai ir praktiškai įtrauktų socialinės sanglaudos tikslą į visas bendras iniciatyvas ir programas; pabrėžia, kad Europos ir Lotynų Amerikos partneriai vykdo bendrą projektą, pagal kurį rinkos ekonomika ir socialinė sanglauda turi ne neigti, o papildyti viena kitą;

21.  rekomenduoja, kad į Limos darbotvarkę skurdo, nelygybės, ir atskirties panaikinimo klausimais būtų įtrauktos konkrečios priemonės, pvz.:

   bendri veiksmai siekiant bendro tikslo – iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,
   ES vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės naudojimas, atsižvelgiant į realius poreikius šioje srityje, nes ji visų pirma aktuali kylančios ekonomikos ir vidutinių pajamų šalims, kurioms itin svarbu bendradarbiauti technologijų, aukštojo mokslo, naujovių ir ekonominio bendradarbiavimo srityse;
   Laipsniškas ES demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimo priemonės lėšų naudojimas, siekiant teikti paramą ir finansuoti programas, skirtas valdymui, demokratiniam institucijų aspektui ir žmogaus teisių padėčiai Lotynų Amerikos šalyse gerinti;
   galimybių Lotynų Amerikos šalims dalyvauti ES profesinio mokymo, švietimo, bendradarbiavimo mokslo ir technikos srityse, kultūros, sveikatos ir migracijos programose užtikrinimas;
   parama institucinių ir fiskalinių reformų programoms;
   Tarpregioninio solidarumo fondo įsteigimas;
   biudžeto asignavimų didinimas, kad jie atitiktų skelbiamus ambicingus tikslus;

22.  ragina partnerius vykdyti kryptingą ir veiksmingą politiką demokratinio valdymo, socialinių reikalų, viešųjų finansų ir mokesčių srityse, siekiant padidinti socialinę sanglaudą ir sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį;

23.  mano, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos, ekonominio ir socialinio vystymosi ir socialinio judumo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ryžtingai remia bendros ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukštojo mokslo erdvės sukūrimą; pabrėžia, kad ir Lotynų Amerikoje, ir Europoje valstybė turi užtikrinti švietimo galimybes ir prieigą prie kitų viešųjų prekių ir paslaugų (sveikatos, vandens, saugumo);

24.  mano, kad būtina suteikti naują postūmį ES vykdomai vystomojo bendradarbiavimo su Lotynų Amerika politikai, kurios pagrindinis tikslas turėtų ir toliau būti kova su skurdu bei socialine nelygybe ir kuri turėtų būti įgyvendinama taikant diferencijuotą požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į skirtingą ekonominę ir socialinę padėtį ir į Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį;

25.  mano, kad dėl tos pačios priežasties būtina atsisakyti požiūrio, pagal kurį vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis sudaro vien pagalbos teikimas, sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą technologijų, aukštojo mokslo bei naujovių srityse ir į turimų šios srities išteklių, skirtų pagal Septintąją pagrindų programą, išnaudojimą;

Bendradarbiavimo migracijos politikos srityje būdų nustatymas

26.  siūlo aukščiausio lygio susitikimo dalyviams pradėti nuoseklų dviejų regionų dialogą migracijos klausimais siekiant užtikrinti migruojančių darbuotojų žmogaus teisių apsaugą, nesvarbu, kokia jų padėtis, ir laisvo asmenų judėjimo srityje plėtoti bei gilinti bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos kilmės ir tranzito šalimis, taikant vienodus visuotinius ir darnius kriterijus, kurie jau taikomi plėtojant santykius su Afrikos, Viduržemio jūros regiono šalimis ir Europos Sąjungos Rytų ir Pietryčių kaimyninėmis valstybėmis;

27.  ragina, kad šio dialogo (ypač su nelegalių imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis) metu būtų teikiamas ypatingas dėmesys klausimams, susijusiems su nelegalia imigracija ir su legalios migracijos galimybėmis;

28.  siūlo iki 2012 m. apsvarstyti bendro pobūdžio nuostatas ir taisykles siekiant palengvinti ne tik laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir asmenų judėjimą, laipsniškai kuriant kiek galima platesnio pobūdžio visiems partneriams naudingą partnerytę ir taikant Jungtinių Tautų propaguojamą požiūrį į migracijos klausimus;

29.  dar kartą pakartoja, kad būtina sumažinti migrantų darbuotojų išlaidas piniginėms perlaidoms, kurios dabar yra pernelyg didelės, ir remti norinčius grįžti darbuotojus įgyvendinant programas, pagal kurias apsaugomos visos jų teisės ir orumas bei žmogiškoji vertė;

30.  taigi ragina Europos Komisiją pateikti komunikatą, kuriame 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimto ir 2006 m. gruodžio mėn. papildyto visuotinio požiūrio į migraciją priemonės ir prognozės būtų išplėstos taip, kad apimtų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalis;

Limos darbotvarkė tvaraus vystymosi ir ypač aplinkos, klimato kaitos ir energetikos klausimais

31.  rekomenduoja, kad rengiant bendrą Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių politinę darbotvarkę pirmenybė būtų teikiama bendradarbiavimui kovos su klimato kaita klausimu ir toms politikos sritims, kurių tikslas – užkirsti kelią visuotiniam klimato atšilimui; primena, kad nuo klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo pirmiausia nukentės skurdžiausieji, ypač indėnų kilmės vietos gyventojai;

32.  primena, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė itin svarbi atsižvelgiant į abiejų partnerių interesą skatinti tvarų vystymąsi ir aplinkos pusiausvyrą, ir rekomenduoja tarptautiniu lygmeniu remti vieniems kitų iniciatyvas aplinkos srityje;

33.  ragina Lotynų Amerikos partnerius, esant nuomonių dėl kovos su klimato kaita priemonių detalių skirtumams (pvz., oro transporto srityje), laikytis konstruktyvaus požiūrio ir jokiu būdu neblokuoti iniciatyvų;

34.  rekomenduoja Europos ir Lotynų Amerikos partneriams kartu dirbti siekiant, kad prie Kioto protokolo prisijungtų tos šalys, kurios išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kurios dar nepasirašė šio protokolo, stiprinti ir koordinuoti pozicijas derantis dėl tarptautinių priemonių visuotinio klimato atšilimo srityje ir stipriai skatinti regionų tarpusavio prekybą taršos leidimais;

35.  mano, kad būtina susieti ekonomikos vystymąsi ir tvarų vystymąsi; atsižvelgdamas į tai remia valstybes, kurių padėtis nepalankiausia, nes jos turi dėti dvigubai daugiau pastangų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir didinant pažangą bei socialinę gerovę;

36.  pritaria bendrų priemonių kūrimui ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių bendradarbiavimui tarptautinėse organizacijose (pvz. Amazonės regiono bendradarbiavimo sutarties organizacijoje) siekiant priimti sprendimus dėl didelių kelių Lotynų Amerikos šalių teritorijoje išsidėsčiusių pasaulio gamtos draustinių, pvz., Amazonės regiono, apsaugos ir tvaraus vystymosi bei siekiant finansuoti šią veiklą;

37.  prašo Europos Komisijos prisidėti skatinant Lotynų Amerikos šalis vystyti aplinkos apsaugos politiką; mano, kad šioje srityje būtina stiprinti bendradarbiavimą ir pagerinti geriausios patirties lygį, atitinkamai skiriant ES lėšų ir vykdant paramos vystymuisi politiką;

38.  prašo aukščiausio lygio susitikimo Limoje dalyvių remiantis Balio susitarimu parengti bendras iniciatyvas klimato kaitos, dykumėjimo, energetikos (ypač atsinaujinančių energijos šaltinių ir biodegalų), vandens, biologinės įvairovės, miškų ir cheminių medžiagų valdymo srityse;

Institucinių skatinimo ir prognozavimo priemonių stiprinimas

39.  taip pat rekomenduoja:

   a)įsteigti partnerių dialogui skatinti skirtą Europos ir Lotynų Amerikos fondą, kurio veikloje dalyvautų ir viešasis, ir privatusis sektoriai ir kuris būtų panašus į jau kitose geografinėse srityse, pvz., Azijoje ar Viduržemio jūros regione, veikiančius fondus; ragina Komisiją parengti konkretų pasiūlymą šiuo klausimu;
   b)įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti;
   c)kartoja savo siūlymą įsteigi migracijos stebėjimo centrą, kuris nuolat kruopščiai analizuotų visus su Europos ir Lotynų Amerikos regiono migracijos srautais susijusius klausimus;

40.  mano, kad būtina stiprinti strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir deramai įtraukti neseniai sukurtą MERCOSUR parlamentą į Europos ir Lotynų Amerikos šalių asamblėjos veiklą;

41.  paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją 5-ojo ES ir LAKR šalių aukščiausio lygio susitikimo pirmininkui, ES Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių narių parlamentams, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir MERCOSUR šalių parlamentui.

(1) OL C 140, 2002 6 13, p. 569.

Atnaujinta: 2008 m. balandžio 18 d.Teisinis pranešimas