Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas baigėsi 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į derybas dėl naujo Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos penkis protokolus,

–  atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į daugelį patikimų Rusijos ir tarptautinių NVO pranešimų dėl besitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į šias:

ir  į savo 2005 m. gegužės 26 d. pranešimą dėl ES ir Rusijos santykių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES ne kartą pabrėžė įsipareigojimą siekti demokratijos vertybėmis grindžiamos strateginės partnerystės su Rusija,

B.  kadangi ES ir Rusijos glaudesnis bendradarbiavimas ir geri kaimynystės ryšiai labai svarbūs siekiant užtikrinti visos Europos stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES ir Rusijos tarpusavio santykiai turėtų būti pagrįsti bendradarbiavimu politikos, ekonomikos ir energetikos srityje, atsižvelgiant į pagarbą teisinės valstybės ir demokratijos principams bei procedūroms ir pagrindinėms žmogaus teisėms,

C.  kadangi Rusijos Federacija yra Europos Tarybos narė ir todėl yra įsipareigojusi laikytis šios organizacijos bendrų vertybių, tikslų ir įsipareigojimų, kurie išdėstyti jos statute ir konvencijose, o ypač susijusių su demokratijos skatinimu ir demokratinio stabilumo didinimu Europoje,

D.  kadangi demokratija Rusijoje silpnėja, ypač dėl to, kad visas pagrindines televizijos stotis ir daugumą radijo stočių kontroliuoja vyriausybė, kad spausdintoji žiniasklaida pati imasi savo leidinių cenzūros, kad taikomi nauji teisės organizuoti viešas demonstracijas apribojimai ir bloginama nevyriausybinių organizacijų padėtis,

E.  kadangi padėtis Gruzijos regionuose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje blogėja dėl veiksmų, kurių neseniai ėmėsi Rusijos Federacija,

F.  kadangi balandžio 16 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymus Rusijos vyriausybei pradėti tiesioginį bendradarbiavimą su Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionais ir kadangi dėl šiuo sprendimu pažeidžiamas tarptautiniu mastu pripažintas Gruzijos suverenitetas,

G.  kadangi Rusijos Federacija, iš anksto nepaprašiusi Gruzijos vyriausybės pritarimo ir sutikimo, vienašališkai nusprendė padidinti taikos palaikymo pajėgų kiekį Gruzijos regione Abchazijoje,

H.  kadangi energijos tiekimo saugumas yra viena iš didžiausių Europai kylančių problemų bei viena iš pagrindinių bendradarbiavimo su Rusija sričių,

I.   kadangi svarbu, jog santykiuose su Rusijos Federacija ES reikštų vieningą nuomonę ir parodytų solidarumą bei vienybę,

1.  pakartoja savo įsitikinimą, kad Rusija išlieka svarbi pragmatinio bendradarbiavimo partnerė, su kuria ES sieja ne tik ekonominiai ir prekybiniai interesai, bet ir tikslas glaudžiai bendradarbiauti tarptautinėje arenoje bei bendroje kaimyninėje erdvėje; teigiamai vertina naujai išrinkto Rusijos prezidento paskelbtą įsipareigojimą užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi ir demokratiją ir išreiškia viltį, kad D. Medvedevas teiks pirmenybę santykių su Europos Sąjunga stiprinimui;

2.  pabrėžia Europos Sąjungos valstybių narių vienybės ir solidarumo palaikant ES santykius su Rusija svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad ES bendroji politika ir valstybių narių dvišaliai santykiai su Rusija turi būti paremti bendrai sutartais principais;

3.  pabrėžia, kad dabartinė padėtis Rusijoje kelia rimtą susirūpinimą tokiose srityse, kaip pagarba žmogaus teisėms, demokratija, žodžio laisvė, etninių mažumų padėtis, NVO nepriklausomumas bei pilietinės visuomenės ir atskirų asmenų teisių apsauga; taigi apgailestauja, kad, vykstant ES ir Rusijos dialogui žmogaus teisių klausimais, šiose srityse nepasiekta jokios žymesnės pažangos, ir ragina Rusijos vyriausybę padėti užtikrinti, kad šios diskusijos, kurios yra būtina ES ir Rusijos partnerystės dalis, būtų intensyvesnės;

4  reiškia didelį susirūpinimą dėl iš Rusijos ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir toliau gaunamų pranešimų apie tai, kad kalėjimuose, policijos nuovadose ir slaptuose kardomojo kalinimo centruose Čečėnijoje kaliniai kankinami ir kad su jais nežmoniškai bei žeminamai elgiamasi; griežtai smerkia tokius veiksmus ir ragina Rusijos institucijas užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos teisės, kurios užtikrintos Europos žmogaus teisių konvencijoje;

5.  ragina naujai išrinktą Rusijos prezidentą persvarstyti elgesį su įkalintais visuomenės veikėjais (tarp jų – Michailu Chodorkovskiu ir Platonu Lebedevu), kurių kalinimą dauguma stebėtojų vertina kaip pagrįstą politiniais motyvais; pabrėžia, kad tai sustiprintų Rusijos valdžios institucijų patikimumą ir paskatintų vis glaudesnę Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos partnerystę;

6.   ragina Rusiją prisiminti teisinius įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė 1996 m. tapusi Europos Tarybos nare, ir juos įgyvendinti;

7.  ragina Rusiją atsisakyti remti separatistines jėgas Gruzijoje ir konstruktyviai ieškoti taikaus konfliktų sprendimo būdų, ypač patvirtinti savo įsipareigojimą gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, užmezgant normalius ryšius su Gruzija ir visiškai pripažįstant Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos sprendimo įteisinti dvišalius santykius su Gruzijos regionais Abchazija ir Cchinvaliu (Pietų Osetija);

9.   griežtai smerkia „šliaužiančią“ Gruzijos teritorijos aneksiją, inter alia, stiprinant karines pajėgas Abchazijoje, ir tai, kad Rusijos Federacija vienašališkai padidino vadinamųjų taikdarių skaičių Gruzijos regione Abchazijoje; primygtinai ragina Rusijos Federaciją sustabdyti paramą separatistinio režimo karinėms pajėgos stiprinti bei nutraukti karinės agresijos veiksmus prieš Gruziją;

10.  ragina ES inicijuoti procesą, kurio metu Rusijos taikos palaikymo operacijos Gruzijoje būtų pakeistos tarptautinėmis ir civilinėmis operacijomis;

11.  mano, kad dabartinė Rusijos Federacijos politika ir veiksmai, susiję su Gruzija, pažeidžia tarptautiniu mastu pripažintą Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir rodo, kad Rusija negali būti vertinama kaip neutrali ir nešališka taikdarė konfliktų regionuose;

12.  ragina ES labai aiškiai parodyti Rusijai, kad tuo atveju, jei Rusija ir toliau tęs tarptautinės teisės pažeidimus Gruzijoje, dėl to nukentės politiniai Rusijos ir ES santykiai;

13.  pabrėžia ES poreikį bendradarbiauti su Rusija, kaip reikalinga ir svarbia partnere siekiant palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą, kovoti su tarptautiniu terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu bei spręsti kitus saugumo klausimus, pvz., aplinkos apsaugos ir branduolinių ginklų pavojaus, narkotikų, prekybos ginklais ir žmonėmis bei tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo Europos kaimynystėje klausimus;

14.  reiškia nerimą, kad Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida dažnai vykdo prieš kai kurias valstybes nares nukreiptas šmeižto kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti ES valstybių narių vienybei ir solidarumui;

15.  ragina Rusiją nustoti naudoti propagandinius metodus ir manipuliavimo užsienio šalyse gyvenančiais savo tėvynainiais politiką siekiant įvairiose šalyse, pvz., buvusiose SSSR respublikose Latvijoje ir Estijoje, sukurti vadinamąją dviejų bendruomenių valstybę; apgailestauja dėl to, kad Rusija vėl išplėtė savo įtaką buvusios SSSR teritorijos informacinėje erdvėje, ir dėl to, kad siekiama atkurti „virtualią SSSR“;

16.  pabrėžia, kad svarbu gerinti investicijų aplinką Rusijoje, o tai galima pasiekti tik skatinant ir gerinant skaidrias verslo sąlygas, kuriomis niekas nebūtų diskriminuojamas, mažinant biurokratiją ir skatinant abipuses investicijas; susirūpinęs, kad sunku nuspėti, kaip institucijos taikys taisykles;

17.  pabrėžia, kad su Rusija svarbu diskutuoti energetikos klausimais, kad atsižvelgiant į didėjančią energetinę tarpusavio priklausomybę būtų užtikrintas ir pasiūlos, ir paklausos saugumas; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas Energetikos chartijoje išdėstytais principais ir abipusiškumu, susijusiu su investicijomis bei galimybe patekti į rinką ir naudotis infrastruktūra; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl to, kad Rusijos Federacija iki šiol nepasirašė minėtosios Chartijos; ragina Komisiją imtis būtinos diplomatinės iniciatyvos, taip pat ragina ES pareikšti Rusijai vieningą poziciją šiais opiais klausimais;

18.  reiškia didelį susirūpinimą dėl gausėjančių išpuolių prieš etnines, rasines ir religines mažumas Rusijoje, smerkia Rusijos valdžios institucijas dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti vizas kai kuriems protestantų dvasininkams ir daugeliui Romos katalikų kunigų arba šios vizos buvo panaikintos;

19.  ragina naująjį Rusijos prezidentą ir vyriausybę kartu su Europos Sąjunga sudaryti sąlygas, kurių reikia norint nedelsiant pradėti derybas dėl naujojo ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad teisinės valstybės principai, demokratija ir žmogaus teisės turi būti svarbi bet kokio būsimo susitarimo su Rusijos Federacija dalis;

20.  ragina keistis informacija apie pažangiąsias energetikos technologijas ir skatina ES ir Rusijos energetikos sektoriaus atstovų ryšius, taip pat pastangas, kurių reikia norint didinti energijos naudojimo veiksmingumą ir kurti technologijas, kurias taikant neišskiriamas anglies dvideginis, nes tai suteikia daug bendradarbiavimo galimybių, visų pirma pramonės sektoriuje, Rusijos ir ES įmonėms keičiantis pažangiąją patirtimi ir technologijomis;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Rusijos Federacijos parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybai.