Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystę, pradėtą 1995 m. vadovaujantis Barselonos deklaracija,

–  atsižvelgdamas į rekomendaciją, priimtą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos (angl. EMPA) penktosios sesijos metu,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 14 ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadas dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Viduržemio jūros regiono politikos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl iniciatyvos „Barselonos procesas. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES ir Viduržemio jūros regiono partnerystė yra politikos, kuri pagrįsta dialogu, solidarumu, ekonominiu bendradarbiavimu bei mainais ir kurią taikant siekiama spręsti kylančius uždavinius, taip pat pasiekti politinio stabilumo ir didesnės gerovės erdvės sukūrimo tikslą, ramstis,

B.  kadangi ES ir jos Viduržemio jūros regiono pietinių partnerių santykiams esminės įtakos turi dviejų pakrančių gerovės skirtumai, kurie nepašalinti vykdant glaudesnį bendradarbiavimą pagal Barselonos procesą,

C.  kadangi augimas Šiaurės Afrikos šalyse nuviliančiai lėtas, palyginti su kitomis sparčiai besivystančiomis šalimis, ir ES tiesioginės užsienio investicijos Šiaurės Afrikos valstybėse sudaro tik 2 proc. visų ES tiesioginių užsienio investicijų,

D.  kadangi atrodo, jog visiškai atsisakyta planuoto Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių (angl. Euro-Med) laisvosios prekybos zonos įsteigimo iki 2010 m., ir kadangi pietinių regionų (angl. South-South) integracijos procesas, kuris buvo vienas iš pagrindinių Barselonos proceso tikslų, tikrai nėra sėkmingas ir Viduržemio jūros regiono šalių tarpusavio prekybos ryšiai ženkliai nesustiprėjo,

E.  kadangi Barselonos procesas buvo parengtas 1995 m., kai atrodė, jog Artimuosiuose Rytuose yra sąlygos greitai rasti taikų ir ilgalaikį konfliktų sprendimą, taip pat kadangi vis labiau trinkantis Artimųjų Rytų taikos procesas turėjo įtakos Barselonos proceso raidai ir jam kenkė,

F.  kadangi Barselonos procesas labiausiai nukentėjo dėl didelio masto ES plėtros ir vystomos platesnės kaimynystės politikos, kuri pastarąjį dešimtmetį tapo Europos Sąjungos pagrindiniu prioritetu ir kuriai ES sutelkė daugiausia politinių pastangų ir ekonominių išteklių,

G.  kadangi bendrai vertinant Barselonos procesą galima teigti, kad, nepaisant jo per mažų pasiekimų, palyginti su pradiniais tikslais, jo potencialas didelis ir jis turi būti geriau išnaudotas,

H.  kadangi dėl neseniai Prancūzijos prezidento pasiūlytos Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyvos, kuriai vienbalsiai pritarė Europos Vadovų Taryba, gali būti suteiktas naujas postūmis Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos valstybių bendradarbiavimo procesui ir šis procesas gali būti sustiprintas,

I.  kadangi vykdant šią iniciatyvą neturi būti pakenkta Barselonos proceso institucinėms struktūroms, ypatingai Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai, kuri ir toliau atlieka svarbų teisėto forumo, atstovaujančio Europos Sąjungos ir kitų Viduržemio jūros regiono šalių žmonėms, vaidmenį,

1.  mano, kad reikėtų suteikti naują postūmį Barselonos procesui, siekiant parodyti jo svarbą ir pabrėžti jo konkrečią naudą piliečiams, ypač Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybių piliečiams;

2.  džiaugiasi, kad Europos Komisija neseniai priėmė komunikatą dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, ir pritaria šios iniciatyvos tikslui – daugiašaliams ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykiams suteikti naują politinį ir praktinį postūmį pakeliant šiuos santykius į aukštesnį politinį lygmenį, prisiimant daugiau bendros atsakomybės ir labiau ja dalijantis;

3.  pritaria tam, kad su Barselonos procesu susieta Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, kurios veikla nukreipta į kelis konkrečius projektus, kuriuose tiesiogiai dalyvauja regiono valstybės, gali papildyti ES dvišalius santykius su šiomis šalimis, palaikomus pagal esamas politikos kryptis, t. y. pagal kaimynystės politiką;

4.  mano, kad vykdant naująją iniciatyvą, kuri iš esmės remiasi projektais, ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykiai gali būti pakelti į aukštesnį politinį lygmenį, be to, įgyvendinant piliečiams svarbius projektus santykiai gali tapti konkretesni ir akivaizdesni;

5.  atkreipia dėmesį į pasiūlymo 1 priedą, kuriame nurodytos keturios pagrindinės sritys, kuriose gali būti imamasi iniciatyvų vykdyti svarbius projektus, kuriuos įgyvendinant galima atnaujinti partnerystę ir bendradarbiavimą regione; be to, ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinę asamblėją apie šių regioninių projektų raidą, taip pat apsvarstyti pasiūlymus ir vertinimus, pateiktus parlamentų lygmeniu;

6.  teigiamai vertina į Komisijos pastangas pasiūlyme suderinti esamų institucinių struktūrų, ypač svarbaus Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos vaidmens, išsaugojimą ir naujosios sistemos institucinį valdymą; be to, atkreipia dėmesį į pasiūlymą įsteigti bendro pirmininkavimo instituciją ir sukurti bendrą sekretoriatą, tikėdamasis, kad šių naujų institucinių bruožų nustatymas gali būti naudingai susietas su dabartine struktūra;

7.  pabrėžia, kad būtina aktyviau dalyvauti regioninėse programose ir geriau pasinaudoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemone; taigi džiaugiasi, kad Komisija komunikate dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ pasiūlė naują paskatą toliau rengti regionines programas su Viduržemio jūros regiono partneriais, ir pritaria, kad svarbu aktyviai siekti regioninės sanglaudos didinimo, ekonominės integracijos, ypač pietinių regionų integracijos, ir infrastruktūros vystymo tikslų;

8.  pabrėžia, jog itin svarbu, kad projektuose pagal iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ turėtų galimybę dalyvauti visos suinteresuotos ES valstybės ir Viduržemio jūros regiono partneriai, ypač jei jie suinteresuoti konkrečiais projektais ar sritimis;

9.  dar kartą tvirtina, kad siekiant Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos veiksmingumo, jai turi būti skirtas jos tikslus atitinkantis biudžetas; teigia, kad, be kita ko, Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos, kuri yra demokratinė parlamentų veiklos arena, veiksmingam darbui turėtų būti skirta reikalingų išteklių ir turėtų galioti atitinkamos reikalingos administracinės nuostatos;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Barselonos proceso valstybių parlamentams ir vyriausybėms.