siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Daniel Cohn-Bendit, Gisela Kallenbach, Angelika Beer, Raül Romeva i Rueda, Cem Özdemir, Sepp Kusstatscher ir Joost Lagendijk
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl liepos mėn. 11 d. paskelbimo Europos 1995 m. liepos 11 d. Srebrenicos genocido aukų atminimo diena
Europos Parlamento rezoliucija dėl liepos mėn. 11 d. paskelbimo Europos 1995 m. liepos 11 d. Srebrenicos genocido aukų atminimo diena
B6‑0027/2009
Europos Parlamentas,
–
atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Balkanų praėjus 10-čiai metų po Srebrenicos,
–
atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Bosnijos ir Hercogovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir 2003 m. per Salonikuose vykusį ES valstybių vadovų susitikimą nubrėžtą visų Vakarų Balkanų valstybių narystės ES perspektyvą,
–
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A.
kadangi 1995 m. liepos 11 d. Bosnijoje esantį Srebrenicos miestą, kuris tuo metu buvo izoliuotas anklavas, kurį 1993 m. balandžio 16 d. JT Saugumo Taryba paskelbė apsaugota zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbų Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios nereguliarios serbų pajėgos,
B.
kadangi liepos 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 d. buvo nužudyta daugiau nei 8000 vyrų ir prievarta ištremta beveik 25 000 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių,
C.
kadangi ši tragedija, kurią Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) paskelbė genocido aktu, buvo įvykdytas JT saugiu prieglobsčiu paskelbtoje vietovėje, kuri dėl to tapo tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo nutraukti konfliktus ir apsaugoti pilietinę bendruomenę simboliu,
D.
atsižvelgiant į daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, kuriuos Srebrenicos civilių gyventojų atžvilgiu įvykdė Serbų pajėgos, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir senelių deportaciją bei daugybės moterų prievartavimus,
E.
kadangi nepaisant didžiulių pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes bei nustatyti aukų palaikų tapatybę, iki šiol atlikti tyrimai nepadeda iki galo atkurti įvykių Srebrenicoje ir jos apylinkėse eigos,
F.
kadangi neįgyvendinus teisingumo negalima užtikrinti tikros taikos ir kadangi iš Vakarų Balkanų šalių vis dar reikalaujama visiškai ir nevaržomai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (ICTY), jeigu jos nori tęsti integracijos į ES procesą,
G.
kadangi Bosnijos serbų armijos generolas Radislavas Krstičius yra pirmasis Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai pripažintas kaltu už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant genocidą Srebrenicoje, bet žinomiausias kaltinamasis Ratko Mladičius praėjus net dvylikai metų po tragiškų įvykių tebėra laisvėje,
H.
kadangi ES sprendimų priėmimo mechanizmo trūkumai ir tikros bendros užsienio politikos nebuvimas taip pat neigiamai paveikė įvykių raidą,
I.
kadangi tarptautinių organizacijų neveiklumas ir netinkami veiksmai buvo mirtini Srebrenicos gyventojams ir tai rodo, kad reikia skubiai siekti, kad tarptautinės taikos palaikymo ir taikos įvedimo operacijos būtų geriau paruoštos ir koordinuojamos, ir kad visų pirma reikia dalytis žvalgybos duomenimis ir informacija, kurios trūkumas akivaizdžiai buvo visiškos Olandijos taikos palaikymo pajėgų nesėkmės apsaugant anklavą pagrindas,
J.
kadangi visoje Europoje būtina didinti informuotumą apie šiuos tragiškus įvykius ir siekti visuotinio atsakomybės Vakarų Balkanuose pripažinimo siekiant atkurti abipusį pasitikėjimą ir pradėti ilgalaikį šio regiono šalių dialogą,
1.
mano, kad 1995 m. Srebrenicoje vykusios žudynės yra neužgyjanti Europos istorijos žaizda, kuri turėtų būti tinkamai paminėta norint užtikrinti, kad toks įvykis niekuomet nepasikartos;
2.
mena ir gerbia šio žvėriško žiaurumo aukas; aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų tėvų, sūnų, vyrų ar brolių likimą, reiškia užuojautą ir vienybę su jomis; pripažįsta, kad šį nuolatinį skausmą tik apsunkina tai, kad už žudynes atsakingų asmenų nepavysta patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
3.
ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai paminėti Srebrenicos–Potočarų genocido akto metines ir paremti Europos Parlamento iniciatyvą visoje ES ir visose Vakarų Balkanų šalyse liepos mėn. 11 d. pripažinti Srebrenicos genocido atminimo diena;
4.
visapusiškai remia vertingą ir sunkų Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) darbą, pabrėžia, kad atsakingų už žudynes Srebrenicoje ir jo apylinkėse asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra svarbus žingsnis siekiant taikos ir stabilumo šiame regione, bei dar kartą pažymi, kad visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) yra išankstinė glaudesnių santykių su ES ir stojimo proceso pradžios sąlyga visoms regiono šalims;
5.
pabrėžia, kad svarbu užtikrinti taiką ir stabilumą Vakarų Balkanuose ir kad būtina pradėti tikro susitaikymo procesą, kuris būtų Europos integracijos proceso dalis; ragina visas valstybes toliau stengtis susitaikyti su sunkia ir neramia praeitimi;
6.
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercogovinos ir jos vienetų vyriausybei ir parlamentui bei Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.