Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio mėn. Romos aukščiausiojo lygio susitikime dėl aprūpinimo maistu priimtą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. įvykusio Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl maisto išvadas ir tikslą iki 2015 m. du kartus sumažinti badaujančių žmonių skaičių,

–   atsižvelgdamas į gegužės 22 d. Ženevoje vykusią JT žmogaus teisių tarybos specialiąją sesiją tema „Gilėjančios pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė, be kita ko, greitai augančios maisto kainos, neigiamas poveikis įgyvendinant teisę į maistą“,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos mėn. G8 aukščiausiojo lygio susitikimo Akviloje išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų augimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų ES ir besivystančiose šalyse,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi manoma, kad maisto tiekimas visiems žmonėms visame pasaulyje taps svarbiausiu prioritetu, tačiau besivystančių šalių žemės ūkio galimybėmis daugiausia nesinaudojama;

B. kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje taip pat minima teisė į maistą,

C. kadangi valstybėms turėtų būti suteikta teisė į nepriklausomumą maisto požiūriu ir aprūpinimą maistu,

D. kadangi tiekimo saugumas yra aprūpinimo maistu dalis, o pusė besivystančių šalių gyventojų yra ūkininkai,

E. kadangi vėliausio Romos Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl maisto metu valstybės narės pritarė naujai strategijai, skirtai kovoti su badu, užbaigiant ilgai trunkantį investicijų į žemės ūkį mažėjimą, kuris yra viena iš pagrindinių aukšto nepakankamo maitinimo lygio priežasčių, ir daug dėmesio skirti smulkių ūkininkų padėčiai,

F. kadangi Afrikos šalių vadovai Maputo deklaracijoje įsipareigojo biudžeto išlaidų dalį, skirtą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, padidinti mažiausiai iki 10 %,

G. kadangi 1996 m. pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo dėl maisto metu buvo nustatytas tikslas iki 2015 m. du kartus sumažinti tuo metu 825 mln. badavusių žmonių skaičių, bet kadangi vis dar reikia tolimesnių veiksmų, kad būtų pajudėta teisinga linkme,

H. Kadangi oficialios vystymosi pagalbos (ODA) žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriama vis mažiau, ir jos dalis nuo 17 % 1980 m. sumažėjo iki 3,8% 2008 m., o šiuo metu yra apie 5 %; kadangi šis sumažėjimas dar labiau stebina, nes jis vyksta gilėjant badui ir skurdui kaimo vietovėse,

I. kadangi šiais metais pirmą kartą badaujančių žmonių skaičius peržengė 1 milijardo ribą, tai reiškia, kad beveik šeštadalis pasaulio gyventojų neturi pakankamai maisto,

J. kadangi siekiant patenkinti gyventojų, kurių skaičius 2050 m. pasiekti 9,1 mlrd., poreikius maisto gamyba turi padidėti 70 %,

K. kadangi liepos mėn. Akviloje G8 pažadėjo „veikti proporcingai ir su skuba, kurios reikia pasiekti tvarų pasaulinį aprūpinimą maistu“ Pasaulio prekybos organizacijos derybose sumažinant prekybos iškraipymus ir per kitus trejus metus tvariai žemdirbystei besivystančiose šalyse skiriant 20 milijardų JAV dolerių,

L. kadangi bado panaikinimas nėra iliuzinis tikslas – tai parodė tokios šalys, kaip Brazilija, Nigerija ir 29 kitos šalys, šiuo klausimu pasiekusios žymios pažangos,

M. kadangi 2007 ir 2008 m. 22 pasaulio šalyse vyko riaušės dėl staigaus maisto kainų augimo,

N. kadangi maisto poreikis auga, nes didėja pasaulio gyventojų skaičius, ypač tokiose sparčiai besivystančios rinkos šalyse, kaip Kinija ir Indija; kadangi apskritai mūsų planetoje, kuri, anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, gali išmaitinti 12 milijardų žmonių, maisto netrūksta,

O. kadangi daug besivystančių šalių nesuvokia, kiek maisto jos iš tiesų galėtų pagaminti; kadangi dėl to, jog besivystančių šalių ir tarptautinių finansų institucijų investicijos į žemės ūkį, kaimo plėtrą ir ūkininkų mokymą yra itin mažos, smulkūs ūkininkai ypač kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos,

P. kadangi dėl galimybių gauti paskolas ir mikrokreditus investicijoms į geresnes sėklas, trąšas ir drėkinimo mechanizmus nebuvimo smulkieji ūkininkai besivystančiose šalyse susiduria su rimtomis kliūtimis didinti žemės ūkio našumą;

Q. kadangi smulkiesiems ūkininkams neturtingose šalyse, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, skubiai reikia suteikti galimybę naudotis žeme, finansinėmis paslaugomis ir paskolomis, didelio derlingumo sėklomis, drėkinimo sistemomis ir trąšomis,

1. primena tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą siekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslo iki 2015 m. du kartus sumažinant badaujančių žmonių skaičių pasaulyje;

2. palankiai vertina pasaulinį konsensusą dėl to, kaip užtikrinti aprūpinimą maistu, bet apgailestauja dėl to, kad nesusitarta dėl įpareigojančių veiksmų ir laikotarpio, kuriais valstybės būtų paskatintos imtis privalomų veiksmų;

3. pabrėžia, kad žemės ūkio našumo padidinimas yra pagrindinis būdas patenkinti didėjančią maisto paklausą ir pabrėžia tinkamo maisto saugojimo svarbą sprendžiant būsimas maisto tiekimo problemas;

4. pabrėžia, kad svarbu sukurti nuoseklią žemės ūkio ir maisto politiką susitarus su visomis susijusiomis šalimis, visų pirma su kaimo pilietine visuomene, įskaitant vietos smulkių ūkininkų organizacijas;

5. ragina visas aktyviai susijusias šalis nustatant oficialią vystymosi pagalbą įtraukti į pilietinę visuomenę, visų pirma besivystančių šalių smulkių ūkininkų organizacijas, nes jos gerai nusimano apie padėtį vietoje;

6. ragina nedelsiant ir gerokai padidinti investicijas į besivystančių šalių žemės ūkį, vandens ūkį, kaimo plėtrą ir žemės ūkio įmones, didžiausią dėmesį skiriant neturtingiems ūkininkams ir smulkaus masto ūkininkavimui;

7. primena, kad 75 % neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena kaimo vietovėse, bet tik 4 % oficialios vystymosi pagalbos skiriama žemės ūkiui; ragina žymiai padidinti oficialios vystymosi pagalbos dalį, skirtą žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares savo vystymosi politikoje veiksmingiau spręsti šią žemės ūkio problemą;

8. ragina sukurti mechanizmą, skirtą stebėti, ar laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, panašių į G8 prisiimtuosius liepos mėnesį, ir pabrėžia išankstinio įspėjimo sistemos, atitinkamoms valdžios institucijoms pranešančios apie per didelį maisto atsargų sumažėjimą, svarbą;

9. ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau veikti gerinant Europos vystymosi politikos nuoseklumą ir, visų pirma, naikinant badą;

10. ragina JT agentūras ir tarptautinę bendruomenę laikytis suderinto požiūrio į sveikatą, mitybą, pragyvenimą, socialinę apsaugą ir žemės ūkio;

11. primena, kad besivystančiose šalyse reikia papildomų lėšų, skirtų pagerinti ūkininkų galimybę naudotis drėkinimo sistemomis, šiuolaikinėmis technika, sėklomis ir trąšomis, bei pagerinti kaimo infrastruktūrą ir kelius;

12. primena, kad smulkūs ūkininkai turi nedelsdami savo praktiką tvariai pritaikyti prie klimato kaitos, nes manoma, kad dėl klimato kaitos mažėjantis derlius ir ekstremalios oro sąlygos labiausiai paveiks besivystančias šalis;

13.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio bankui, G8, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.