Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, susijusias su klimato kaita, ypač į 2009 m. lapkričio 25 d. priimtą rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi svarbiausias Kopenhagos konferencijos rezultatas – Kopenhagos susitarimas, į kurį atsižvelgė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalys,

B    kadangi dėl minėtojo susitarimo derėjosi 27 valstybių ir vyriausybių vadovai, su kurių šalimis susiję daugiau kaip 80 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio ir kurių šalys atstovauja visoms svarbiausioms regioninėms grupėms,

C.  kadangi susitarimas gerokai nesiekia tikslų, kuriuos Europos Parlamentas nustatė 2009 m. lapkričio 25 d. priimtoje rezoliucijoje,

D.  kadangi susitarimas neprivalomas ir jame aiškiai nenumatyta, kad 2010 m. bus sudarytas privalomas susitarimas,

E    kadangi susitarime nenustatyta visuotinių mažinimo tikslų vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu, taip pat nenurodoma, kada turėtų nebedidėti pasaulyje išmetamų dujų kiekis,

F.   kadangi savanoriški mažinimo įsipareigojimai, apie kuriuos paskelbė konvencijos šalys, nesiekia lygio, kurio, mokslo žiniomis, reikia norint pasiekti 2 Celsijaus laipsnių tikslą; kadangi visos išsivysčiusios šalys, išskyrus Japoniją ir Norvegiją, prisiėmė per mažus įsipareigojimus, o ES su savo tikslu gerokai atsilieka; kadangi tam tikros besivystančios šalys, pvz., Brazilija ir Meksika, įsipareigojo imtis platesnio užmojo priemonių,

G.  kadangi susitarime pripažįstamas poreikis užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje didėtų ne daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais, ir pateikiama nuoroda, jog reikia ieškoti būdų užtikrinti mažesnį nei 1,5 Celsijaus laipsnio pasaulio temperatūros didėjimą,

H.  kadangi susitarime rastas sprendimas, susijęs su besivystančių šalių poveikio mažinimo veiksmų vertinimu, pranešimu apie juos ir jų patikra pasitelkiant nacionalinius pranešimus, dėl kurių bus konsultuojamasi ir kurie bus analizuojami tarptautiniu lygmeniu, vadovaujantis aiškiomis gairėmis, kurios dar nenustatytos ir pagal kurias reikės užtikrinti pagarbą suverenitetui,

I.    kadangi susitarime numatyta daug lėšų veiksmams klimato srityje finansuoti ir suderinami poveikio mažinimo ir prisitaikymo poreikiai, be kita ko, numatytas spartus pradinis finansavimas (30 mlrd. JAV dolerių) 2010–2012 m. ir ilgalaikis finansavimas (100 mlrd. JAV dolerių per metus 2020 m.), taip pat numatyta įsteigti už šio finansavimo valdymą atsakingas institucijas, įskaitant Kopenhagos ekologinį fondą ir aukštojo lygio grupę,

J.    kadangi daug lėšų, kurias iki šiol pažadėta skirti kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, numatyta skirti iš oficialios paramos vystymuisi (OPV) biudžeto, taigi kyla didelė grėsmė pastangoms mažinti skurdą ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

K.  kadangi susitarime numatyta sukurti sistemą, pagal kurią būtų mažinamas išmetamų dujų kiekis, susijęs su miškų naikinimu ir nykimu, taip pat būtų užtikrinama, jog daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalintų miškai, be to, numatyta sukurti technologijų priemonę, kurią taikant būtų sparčiau kuriamos ir perduodamos technologijos, ir pateikiama nuoroda į rinkų vaidmenį didinant poveikio mažinimo veiksmų rentabilumą; kadangi, norint veiksmingai įgyvendinti tokias priemones, reikia pasiekti susitarimą pagal JTBKKK sistemą,

L.   kadangi ad hoc darbo grupių, numatytų Kioto protokole ir bendrojoje konvencijoje (ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų grupė), įgaliojimai šalių konferencijoje pratęsti iki 16-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 16), kuri 2010 m. gruodžio mėn. vyks Kankune (Meksika); kadangi daugelis šalių, įskaitant BASIC grupės šalis, pareiškė prisiimančios su minėtaisiais procesais susijusį įsipareigojimą,

Tolesni veiksmai pasibaigus Kopenhagos konferencijai

1.  reiškia didžiulį nusivylimą dėl to, kad Kopenhagoje nepavyko pasiekti visuotinio išsamaus susitarimo klimato klausimu, kuris galiotų po 2012 m., taigi kilo grėsmė siekiui išvengti pavojingos klimato kaitos, o veiksmai klimato srityje pareikalaus didesnių išlaidų;

2.  mano, kad tai, jog vėluojama rasti tarptautinį sutarimą, negali pateisinti delsimo įgyvendinti tolesnes ES priemones, kuriomis siekiama mažinimo, būtino remiantis mokslo žiniomis; taigi ragina ES padidinti vietinį mažinimo tikslą iki 30 proc. ir paaiškinti sąlygas pereiti prie 40 proc. mažinimo tikslo; ragina ES siekti šių tikslų taupant energiją ir naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat atmesti klaidingus sprendimus, tokius kaip branduolinė energija ir vadinamoji švari anglis; ragina kuo skubiau sutarti dėl plataus užmojo privalomo energijos taupymo tikslo;

3.  apgailestauja, kad ES, pasitelkusi ankstesnius konkrečius įsipareigojimus skirti tarptautinį viešojo sektoriaus finansavimą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, nesugebėjo derybų metu užtikrinti pasitikėjimo, kurio reikėjo norint tolesnės pažangos ad hoc darbo grupėse; be to, ragina ES laikytis aiškios pozicijos, kad ji pasirengusi antrajam įsipareigojimų laikotarpiui pagal Kioto protokolą, jei JAV prisiims privalomus įsipareigojimus pagal kitą teisės aktą, o papildomi nustatytosios normos vienetai (AAU) ir žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) taisyklės nepakenks Kioto protokolo patikimumui aplinkos požiūriu;

4.  ragina ES daug labiau stengtis rengti išorės politiką klimato srityje ir kalbėti vienu balsu, siekiant 16-oje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 16), kuri 2010 m. gruodžio mėn. vyks Meksikoje, susigrąžinti lyderės vaidmenį derybose dėl privalomo išsamaus susitarimo, galiosiančio po 2012 m., vadovaujantis naujausiais mokslo pasiekimais ir 2 Celsijaus laipsnių tikslu;

5.  visų pirma ragina labiau bendradarbiauti su Meksika, Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika;

6.  laikosi įsipareigojimo derėtis pagal JT sistemą ir ragina valstybių vadovus, užuot trukdžius šiam procesui, stengtis jį stiprinti, visų pirma vengti išimtinių priemonių; vis dėlto ragina skubiai apsvarstyti, kaip būtų galima padidinti minėtojo proceso veiksmingumą, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina ES pateikti pasiūlymų dėl galimo balsavimo taisyklių taikymo remiantis didele dauguma pagal įvairius kriterijus, norint sudaryti geresnes sąlygas siekti pažangos derybose;

7.  pripažįsta, kad reikia atviro, teisingo ir skaidraus proceso, norint užtikrinti būsimo susitarimo klimato srityje, kuris turės lemiamos reikšmės planetos ateičiai, teisėtumą; mano, kad reikia įtraukti mažesnes atstovaujamąsias grupes, tačiau tai darant turi būti vadovaujamasi visų sutartais tikslais ir įgaliojimais;

8.  mano, kad tokie forumai kaip Didysis dvidešimtukas (G 20) ir ekonominiu požiūriu įtakingiausių šalių forumas gali padėti siekti bendro sutarimo oficialių derybų metu, tačiau šie forumai gali atlikti tik antraeilį vaidmenį, kadangi jų susitikimų rezultatai neprivalomi, be to, juose neatstovaujama skurdžiausioms ir klimato kaitos požiūriu pažeidžiamiausioms šalims;

9.  ragina konvencijos šalis padaryti didelę pažangą per 2010 m. gegužės ir birželio mėn. susitikimus Bonoje ir prieš konferenciją Meksikoje numatyti aukšto lygio susitikimų, norint laiku sudaryti geresnes sąlygas siekti pažangos per 16-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 16);

Mažinimo įsipareigojimai

10. pabrėžia, kad tarptautinis susitarimas turėtų būti grindžiamas bendros, tačiau diferencijuotos atsakomybės principu, pagal kurį išsivysčiusios valstybės imtųsi iniciatyvos mažinti jose išmetamų dujų kiekį ir taikytų visai ekonomikai skirtus privalomus tikslus, o sparčiai augančios ekonomikos šalys, vadovaudamosi Balio veiksmų planu ir siekdamos užtikrinti tvarų vystymąsi, nacionaliniu lygmeniu imtųsi tinkamų poveikio mažinimo veiksmų; mano, kad būsimame susitarime reikėtų numatyti tarptautinio lygmens sankcijas už jo nuostatų nesilaikymą;

11. primena, kad pagal tarptautinį susitarimą reikėtų užtikrinti, jog, kaip rekomenduojama ketvirtojoje Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinimo ataskaitoje, iki 2020 m., palyginti su 1990 m. lygiu, bendras išsivysčiusiose šalyse valstybėse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas dydžiu, artimu viršutinei 25–40 proc. intervalo ribai; taip pat primena, kad, remiantis naujausiais mokslo duomenimis, išmetamų dujų kiekį reikia sumažinti bent 40 proc.; ragina užtikrinti, kad minėtasis mažinimas vyktų vietos lygmeniu;

12. primena, kad pagal ilgalaikį mažinimo tikslą, kurio įsipareigotų siekti ES ir kitos išsivysčiusios šalys, turėtų būti siekiama iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamų dujų kiekį bent 80–95 proc.; taip pat primena, kad pasaulio mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų pradėti mažėti ne vėliau kaip 2015 m.;

13. ragina į susitarimą įtraukti nuostatas, pagal kurias po kiekvienos naujos IPCC ataskaitos ir bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kas penkerius metus būtų atliekama periodinė peržiūra, siekiant užtikrinti pakankamai platų mažinimo tikslų užmojį, kad būtų pasiektas 2°Celsijaus laipsnių tikslas, taip pat užtikrinti, jog minėtieji tikslai ir toliau atitiktų naujausias mokslo žinias;

14. ragina užtikrinti, kad išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslų, numatytų I priede, veiksmingumas aplinkos požiūriu būtų pagrindinis principas, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant ES poziciją dėl tarptautinių apskaitos taisyklių, susijusių su miškų valdymu ir žemės naudojimu, žemės naudojimo paskirties keitimu ir miškininkyste (LULUCF); ragina taikyti lanksčias priemones ir, siekiant tikslų po 2012 m., atsižvelgti į visus didesnius pasiekimus, nei reikėjo per pirmąjį Kioto protokole numatytą įsipareigojimų laikotarpį; ragina atlikti išsamią anglies dioksido rinkų peržiūrą, turint mintyje jų pajėgumą spręsti klimato kaitos problemą;

15. pabrėžia, kad, taikant bet kokią būsimą išmetamų dujų kiekio, susijusio su miškų naikinimu, mažinimo (REDD) sistemą, turi būti gerbiamos vietinių gyventojų ir bendruomenių teisės, įskaitant teisę į bendrą nuosavybę ir autonomines vietinių gyventojų teritorijas, taip pat turi būti užtikrinamas visapusiškas ir veiksmingas vietinių gyventojų ir bendruomenių dalyvavimas ir įgaliojimai priimti sprendimus visais lygmenimis, įskaitant nacionalinių REDD planų rengimą ir įgyvendinimą bei finansavimo skyrimą ar skirstymą;

16. apgailestauja dėl nepakankamos pažangos sprendžiant dujų, kurias pasaulyje išmeta aviacijos ir jūrų transporto sektoriai, kiekio problemą; ragina ES užtikrinti, kad būsimame susitarime būtų atsižvelgiama į visą aviacijos sektoriaus poveikį klimatui, o aviacijos ir jūrų transporto sektoriams būtų taikomi tokie patys mažinimo tikslai, kaip ir kitiems ekonomikos sektoriams;

Finansavimas

17. pabrėžia istorinę išsivysčiusių šalių atsakomybę už negrįžtamą klimato kaitą ir atsakomybę teikti tinkamą, tvarią ir numatomą finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims, kad pastarosios galėtų įsipareigoti mažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių ir mažinti išmetamų dujų kiekį, susijusį su miškų naikinimu ir nykimu, taip pat padėti didinti pajėgumą vykdyti įsipareigojimus, kurie bus prisiimti pagal būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos;

18. reikalauja, kad pagal minėtuosius įsipareigojimus teikti numatomą finansinę paramą, kurios reikia siekiant mažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti pagal JTBKKK, numatytos lėšos būtų naujai skiriamos lėšos ir papildytų OPV lėšas, o jų skyrimas nepriklausytų nuo metinių valstybių narių biudžeto procedūrų; primena apie jau prisiimtus įsipareigojimus, kuriais siekiama iki 2015 m. užtikrinti OPV lygį, atitinkantį 0,7 proc. BVP;

19. mano, kad, nepažeidžiant įvairių tarptautinių priemonių, kuriomis siekiama gauti pajamų kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse finansuoti (finansinių operacijų mokestis, tarptautinis bunkerinio kuro mokestis ir t. t.), kasmet reikės bent 120 mlrd. eurų tarptautinio viešojo sektoriaus finansavimo; pažymi, kad, siekiant išvengti dvigubos apskaitos, anglies dioksido rinka negali būti laikoma finansinės paramos teikimu besivystančioms šalims;

20. pabrėžia poreikį, kad sparti pradinė parama, kurią įsipareigojo skirti ES valstybės narės, būtų nauja ir papildytų OPV lėšas, taip pat būtų koordinuojama ES lygmeniu ir skiriama kuo greičiau, bet kuriuo atveju prieš 16-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 16) Meksikoje, norint finansuoti veiklą besivystančiose šalyse; mano, kad tai – esminis veiksnys siekiant užtikrinti pasitikėjimą, taigi ir sėkmę Meksikoje, ir ragina Komisiją nuo 2010 m. periodiškai pranešti ne tik apie tai, kaip naudojamas spartus pradinis finansavimas, kurį įsipareigota skirti, bet ir apie tai, kaip šis finansavimas papildo esamą OPV;

21. primena, kad iki 2020 m. bendras ES indėlis, siekiant padėti besivystančioms šalims mažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti, neturėtų būti mažesnis kaip 30 mlrd. eurų per metus, o šis skaičius gali būti didinamas sukaupus daugiau žinių apie klimato kaitos problemos rimtumą ir su klimato kaita susijusių išlaidų mastą;

22. pabrėžia, kad didelė dalis pajamų, gautų pardavus leidimus aukcione pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą, taip pat pagal bet kokią tarptautinę sistemą, skirtą aviacijos ir jūrų transporto sektoriams, turėtų būti skiriama padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti;

23. pabrėžia, kad, artimiausiu metu peržiūrint ES biudžetą, reikia skirti dėmesį pastangoms numatyti pakankamai išteklių priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti nuo klimato kaitos ir prie jos prisitaikyti tiek ES, tiek besivystančiose šalyse;

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui su prašymu perduoti šią rezoliuciją visoms konvencijos šalims, kurios nėra ES valstybės narės.