Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi politinė situacija Irane ir toliau blogėja, ir nematyti ženklų, kad Irano vyriausybė rengtųsi kaip nors reaguoti į visame pasaulyje reiškiamą susirūpinimą dėl 2009 m. įvykusių rinkimų teisėtumo;

B.  kadangi plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai (pradedant smulkiais religinių ir etninių mažumų įžeidinėjimais ir baigiant parodomaisiais teismais, kankinimais ir mirties bausmės įvykdymu politiniams disidentams);

C. kadangi Iranas ir toliau skatina, aprūpina ir finansuoja ekstremizmą ir terorizmą Artimuosiuose Rytuose, taip destabilizuodamas pastangas regione įvesti ilgalaikę taiką;

D. kadangi yra rimto pagrindo manyti, jog Iranas ir toliau siekia sukurti branduolinį ginklą, atvirai nepaisydamas Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties ir Jungtinių Tautų rezoliucijų, kuriose nurodoma liautis sodrinti uraną, įsipareigojimų;

E.  kadangi keletas Europos šalių per pastaruosius trejus metus vykdė prekybą su Iranu, kurios vertė – maždaug 65 milijardai eurų;

1.  smerkia tai, kad Irane slopinama demokratija, ypač tai, kad ribojama žodžio laisvė ir nuolat pažeidžiamos režimui priešiškai nusiteikusių asmenų žmogaus teisės;

2.  apgailestauja, kad režimas ir toliau atsisako pripažinti įtarimus dėl paskelbtų rinkimų rezultatų teisėtumo;

3.  smerkia tai, kad Irane nuolat pažeidžiamos prieš režimą pasisakančių asmenų žmogaus teisės; ragina Irano vyriausybę sušvelninti visas protestuotojams paskirtas bausmes ir išlaisvinti įkalintuosius ir areštuotuosius;

4.  reiškia pasipiktinimą dėl neseniai įvykdytos mirties bausmės politiniams protestuotojams ir ypač griežtai smerkia tai, kad 2010 m. sausio 28 d. įvykdyta mirties bausmė dviem politiniams kaliniams už „protesto demonstracijų organizavimą“ ir už tai, kad jie buvo susiję su „neseniai vykusiomis riaušėmis“, nors jie buvo suimti keletą mėnesių prieš visą šalį apėmusius neramumus, kilusius po birželio mėn. vykusių fiktyvių rinkimų;

5.  smerkia kankinimus ir parodomuosius teismus sulaikytiesiems protestuotojams, taip pat tai, kad iš jų jėga išgaunami melagingi prisipažinimai, o po to opozicijos grupėms pateikiami išgalvoti kaltinimai per televiziją;

6.  apgailestauja dėl to, kad Irano teisminės institucijos oficialiai pareiškė, jog bet kokia parama opozicinei Irano liaudies Mujahidin (ILM) organizacijai ar santykiai su ja yra „moharabeh“ veikla (karas prieš Dievą), už kurią pagal Islamo baudžiamąją teisę skiriama mirties bausmė; pažymi, kad tokie pareiškimai atvers kelią įvykdyti mirties bausmę daugeliui jaunų protestuotojų;

7.  visais atvejais smerkia nežmonišką mirties bausmės taikymą nepilnamečiams, o taip pat suaugusiems, ypač nuteistiems už seksualinius nusižengimus ar „nusikaltimus“, susijusius su seksualine orientacija, nes užimdamas tokią poziciją Iranas pažeidžia tarptautinius teisinius įsipareigojimus;

8.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Ašfaro stovyklos gyventojų artimųjų sulaikymo ir ilgalaikio įkalinimo, nes jų vienintelis nusižengimas buvo tai, kad jie aplankė savo šeimas Irake;

9.  smerkia Irano prezidento pareiškimą, kuriuo raginama sunaikinti JT valstybę narę Izraelį; teigia, kad tai visų tarptautinių standartų, kuriuos taikant palaikomi taikūs tarptautiniai santykiai ir kurie būtini siekiant išlaikyti taiką Artimuosiuose Rytuose, pažeidimas, reikalauja, kad jis atsiprašytų už šį pareiškimą ir atsiimtų visus panašius provokacinius pareiškimus;

10. ragina Irano vyriausybę nedelsiant nustoti teikti moralinę ir materialinę paramą teroristinei ir ekstremistinei veiklai, kuri per įgaliotinius vykdoma Gazoje, Libane, Irake, Jemene ir kitose šalyse; ypač ragina nutraukti paramą Hamas ir Hezbollah grupuotėms, nuolat rengiančioms išpuolius prieš civilius Izraelio gyventojus, taip pat ragina nutraukti paramą radikalioms šiitų grupuotėms Irake, kurios ne tik atakuoja taikos palaikymo pajėgas, bet ir vykdo žiaurumus prieš civilius Irako gyventojus dažnai rengdamos savižudžių išpuolius;

11. ragina Irano vyriausybę nutraukti mėginimus sukurti branduolinį ginklą ir į visus objektus įsileisti inspektorius, kaip reikalauja Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA);

12. remia tarptautines pastangas taikyti Iranui daugiau sankcijų, įskaitant sandėrių su Irano centriniu banku ir su Revoliucinės gvardijos kontroliuojamomis firmomis sudarymo sustabdymą, tarptautinio draudimo keliauti sustiprinimą, tam tikrų asmenų ir kompanijų turto įšaldymą tol, kol bus pagrindo manyti, jog vykdoma urano sodrinimo veikla, kai Iranas visiškai vykdys TATENA'os reikalavimus ir nedelsiant pataisys padėtį žmogaus teisių srityje;

13. ragina Kinijos vyriausybę remti tarptautines pastangas, skirtas apriboti Irano branduolinę programą;

14. apgailestauja, kad daug Europos šalių ir atskirų kompanijų toliau aktyviai vykdo prekybą su Iranu, kurios vertė siekia milijardus eurų per metus; atsižvelgiant į tai, pritaria kompanijos Siemens sprendimui nutraukti prekybos ryšius su Iranu iki 2010 m. vidurio ir ragina kitas Europos kompanijas pasielgti taip pat;

15. ragina valstybes nares nesiųsti į Iraną jokių priemonių ar ginklų, kuriuos būtų galima kokiu nors būdu panaudoti malšinant gatvių protestus;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniam direktoriui ir Irano vyriausybei ir Parlamentui.