Procedūra : 2010/2504(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0079/2010

Pateikti tekstai :

B7-0079/2010

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/02/2010 - 9.6
CRE 10/02/2010 - 9.6

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 139kDOC 89k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0078/2010
3.2.2010
PE432.932v01-00
 
B7-0079/2010

siekiant baigti diskusijas dėl Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrai užsienio ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl Irano


Barbara Lochbihler, Isabelle Durant, Heidi Hautala, Emilie Turunen Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano  
B7‑0079/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 12 d. vykusius prezidento rinkimus ir po jų Irano Islamo Respublikoje kilusius neramumus,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdybos 2009 m. lapkričio 27 d. priimtą rezoliuciją dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) garantijų susitarimo ir atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1737 (2006), 1747 (2007), 1803 (2008) ir 1835 (2008) nuostatų vykdymo Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2009 m. gegužės 7 d. ir spalio 22 d. rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje pateiktą deklaraciją dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Iranas atšaukė 2010 m. sausio 9–11 d. Teherane turėjusį vykti 4-ąjį Europos Parlamento ir Irano tarpparlamentinį susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

Dėl demokratijos ir žmogaus teisių

A. kadangi esama rimtų rodiklių, kad birželio mėn. vykusius prezidento rinkimus sugadino masinis sukčiavimas; kadangi dėl to kilo didelis protesto judėjimas („Žaliasis judėjimas“); kadangi Irane bei už jo ribų vyko masinės demonstracijos, kurios tęsėsi kelis praėjusius mėnesius,

B.  kadangi Irano saugumo pajėgos, Revoliucijos sargai, Mobilizuotosios pasipriešinimo pajėgos (Basij militia) ir policija reaguodamos į šią padėtį ėmėsi griežtų priemonių ir savavališkai sulaikė tūkstančius taikių protestuotojų ir disidentų, įskaitant studentus ir akademikus, moterų teisių gynėjus, teisininkus, profesinių sąjungų narius, žurnalistus, interneto dienoraščių autorius, dvasininkus ir žymius žmogaus teisių gynėjus, aiškiai siekdami įbauginti kritikus ir numalšinti pasipriešinimą,

C. kadangi, be to, saugumo pajėgos ėmė dar labiau bauginti religinėms mažumoms, pvz., bahajams (kurių visi septyni buvę aukščiausieji vadovai areštuoti ir šiuo metu teisiami) ir sunitams, priklausančius asmenis ir vykdė kurdų, azerbaidžaniečių, beludžių ir arabų pilietinės visuomenės ir politikos veikėjų savavališkų areštų ir egzekucijų kampanijas; kadangi šiuo metu konkrečiai 21 kurdas laukia mirties bausmės,

D. kadangi dešimtys protestuotojų žuvo dėl saugumo pajėgų puolimų ar kalėjimuose; kadangi tūkstančiai protestuotojų sulaikyti ir apie 300 aktyvistų vis dar tebelaikomi kalėjime; kadangi daugelis sulaikytųjų, kaip pranešama, kalėjimuose ir slaptose kalinimo patalpose mušami ir kankinami ir kai kuriais atvejais yra seksualiai prievartaujami; kadangi turimomis žiniomis šimtai demonstracijose dalyvavusių Irano piliečių paliko šalį, nes bijojo keršto, ir beviltiškai siekia prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje;

E.  kadangi 2010 m. pradžioje atlikus parlamentinį tyrimą nustatyta, kad prokuroro pavaduotojas Saeedo Mortazavi buvo tiesiogiai atsakingas už bent trijų sulaikytųjų mirtį dėl kankinimų ir netinkamos priežiūros Kahrizako kalėjime,

F.  kadangi 2010 m. sausio 28 d. įvykdyta mirties bausmė Mohammadui Rezai Ali-Zamani ir Arashui Rahmanipourui; kadangi tai buvo pirmosios įvykdytos mirties bausmės, kurias oficialūs šaltiniai sieja su protesto judėjimu, nepaisant to, kad bent vienas iš šių asmenų, o galbūt abu, buvo įkalinti jau rinkimų metu; kadangi pranešama, jog bent devyniems žmonėms skirtos mirties bausmės dėl tariamų sąsajų su „Žaliuoju judėjimu“,

G. kadangi nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. teismai rengė parodomuosius daugybės garsių reformistų ir veikėjų, kurie, pasirodo, buvo verčiami prisipažinti per televiziją, teismus, po kurių jiems skirtos ilgalaikio laisvės atėmimo ar net mirties bausmės,

H. kadangi 2009 m. gruodžio 27 d., paskutinę Ašuros šventės dieną, pagrindinio birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų opozicijos kandidato Miro Hosseino Mousavi 35-erių metų amžiaus sūnėnas Ali Mousavi siekiant atgrasinti jo dėdę nušautas ir suvažinėtas mašina (tai yra neabejotini tyčinės žmogžudystės ženklai),

I.   kadangi sausio 8 d. mėginta nužudyti Mehdi Karroubi, antrąjį įžymų opozicijos kandidatą prezidento rinkimuose, į kurio automobilį (laimė, automobilis buvo neperšaunamas) paleistos dvi kulkos, kai „Basij“ milicija ir Revoliucijos sargai susibūrė protestuoti prieš Karroubi atvykimą į Kazviną,

J.   kadangi fizikas Masoud Ali Mohammadi nužudytas susprogdinus bombą ir daugelis mano, kad tai įspėjimas universiteto profesoriams ir studentams, nes, kaip pranešama, Masoud Ali Mohammadi atliko svarbų vaidmenį bandydamas įtikinti 400 kitų mokslininkų viešai palaikyti opozicijos lyderį Moussavi ir ragino savo studentus dalyvauti taikioje demonstracijoje po birželio mėn. rinkimų;

K. kadangi po 2009 m. gruodžio 27 d. vykusių demonstracijų Iranas apkaltino Vakarų vadovus neramumų kurstymu, išsiuntė du Jungtinės Karalystės diplomatus, 24 val. nelaisvėje laikė Švedijos diplomatą ir apkaltino Vokietijos ambasados darbuotojus aktyviu protesto judėjimo rėmimu,

L.  kadangi po rinkimų Irano valdžios institucijos pradėjo plačiu mastu ir dažnai slopinti tarptautinių radijo ir TV tinklų transliaciją bei blokuoti daugelį tarptautinių interneto svetainių, įskaitant „Facebook“ ir „Twitter“, taip pat vietos opozicijos svetaines ir judriojo ryšio telefonų paslaugas Teherane ir taip sukėlė transliacijos problemų Artimųjų Rytų šalių ir net Europos tinkluose,

M. kadangi Rusijos ir Europos bendrovės Iranui tiekė reikalingas filtravimo ir transliacijos slopinimo priemones, kurių kai kurios gali net kelti pavojų netoli įrenginių gyvenančių asmenų sveikatai,

Dėl branduolinių technologijų

N. kadangi nesilaikydamas savo įsipareigojimų pagal Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį Iranas Komo (angl. Qom) vietovėje nelegaliai pastatė sodrinimo įrenginį ir apie jo egzistavimą organizacijai TATENA pranešė tik praėjus daug laiko po statybų pradžios; kadangi dėl šio taisyklių pažeidimo skatinami įtarimai apie galimus kitus slaptus branduolinius įrenginius ir toliau keliamas nepasitikėjimas Irano teiginiais, kad šalies branduolinė programa yra tik civilio pobūdžio,

O. kadangi siekdamos išspręsti Irano branduolinės programos klausimą diplomatinėmis priemonėmis ES, JAV, Kinija ir Rusija pasiūlė įtraukiant agentūrą TATENA sudaryti susitarimą, pagal kurį silpnai prisodrintas Irano uranas būtų gabenamas į Rusiją ir Prancūziją perdirbti į kuro tabletes, kad jas galima būtų panaudoti Teherano medicinos mokslinių tyrimų reaktoriui,

P.  kadangi po to, kai Iranas atmetė šį pasiūlymą, JT Saugumo Taryboje diskutuojama dėl griežtesnių sankcijų Iranui,

Dėl demokratijos ir žmogaus teisių

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad po įvykusio didelio masto sukčiavimo per 2009 m. birželio mėn. vykusius Irano prezidento rinkimus, parlamentas ar Aukščiausiasis vadovas neatliko tyrimų ir mano, kad labai abejotina prezidento Ahmedinejado kadencija, nepaisant to, kad jo išrinkimą patvirtino Aukščiausiasis vadovas Khamenei;

2.  išreiškia susižavėjimą ir moralinį pritarimą dešimtimis tūkstančių drąsių Irano piliečių, kurie toliau rizikuoja savo profesine karjera ir gyvybe siekdami daugiau laisvės ir daugiau demokratinių teisių Irano Islamo Respublikoje;

3.  apgailestauja dėl to, kad Irano vyriausybė ir Parlamentas nesugeba konstruktyviai reaguoti į jaunos, išsilavinusios ir dinamiškos Irano piliečių kartos, kurių ekonominio ir socialinio vystymosi viltys ilgam sunaikintos, pagrįstus reikalavimus;

4.  yra pasibaisėjęs, kad vyriausybė ir (arba) saugumo pajėgos mėgina nužudyti kandidatus į prezidentus arba jų šeimų narius ir mano, kad Aukščiausiasis vadovas Khamenei atsakingas už Irano opozicijos lyderių saugumą;

5.  griežtai smerkia saugumo pajėgų vykdomą nuolatinį smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius ir vyriausybės kritikus, taip pat laikraščių redakcijų ir priverstinį žmogaus teisių organizacijų biurų uždarymą;

6.  ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius už taikų naudojimąsi savo teisėmis į žodžio, susivienijimų ir susirinkimų laisvę ir atlikti tyrimus bei nubausti už disidentų šeimos narių, demonstracijų dalyvių ir sulaikytųjų žmogžudystes, prievartą ir kankinimus atsakingus vyriausybės tarnautojus ir saugumo pajėgų darbuotojus;

7.  ragina Irano valdžios institucijas liautis slopinus darbininkų protestus ir paleisti šimtus darbininkų ir profsąjungų narių, kurie buvo areštuoti tik už tai, kad rėmė kolektyvines derybas, arba kai buvo vykdomas įstatymo numatytas profsąjungų veiklos persekiojimas;

8.  dar kartą pakartoja raginimus Irano teismams paskelbti mirties bausmės moratoriumą ir aiškiai uždrausti mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams;

9.  ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant nutraukti per televiziją rodomų teismų praktiką ir ragina Irano parlamentą pakeisti tuos Irano teisės aktus, pagal kuriuos vyriausybei leidžiama neatsižvelgti į procesines teises, pvz., į teisiamųjų teisę į tinkamą teisinį atstovavimą;

10. smerkia Irano valdžios institucijų pastangas cenzūruoti spaudą, slopinti radijo ir televizijos, pvz., kanalo BBC, transliacijas ir ragina ES ir jos valstybes nares Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje aptarti šių metodų tarptautines pasekmes;

11. išsako griežtą kritiką, skiriamą tarptautinėms kompanijoms, ypač kompanijoms „Nokia“ ir „Siemens“ už tai, kad jos Irano valdžios institucijoms teikia reikalingą cenzūros ir sekimo technologiją, kurią naudojant Irano disidentai persekiojami ir sulaikomi;

12. mano, kad Irano kaltinimai, jog Europos ambasadų darbuotojai kišasi į šalies vidaus reikalus, dera su metodu, kuriuo dažnai naudojasi Irano valdžios institucijos, siekdamos pasmerkti gėdai Irano vyriausybė kritikus, sukurpdamos jiems kaltinimus ryšiais su užsienio vyriausybėmis ir valstybės išdavimu, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo fakto, jog opozicijos judėjimas yra tikras Irano reiškinys;

13. mano, kad demokratiškesnis Iranas labai prisidėtų prie įtampos mažinimo Artimuosiuose Rytuose ir jo požiūris į branduolinių technologijų problemą būtų atsargesnis;

Dėl branduolinių technologijų

14. apgailestauja dėl to, kad Irano vyriausybė vėl atmetė visas pastangas rasti kompromisą branduolinių technologijų klausimu ir dėl to, kad panašu, jog M. Ahmedinejado vyriausybė nori pasinaudoti šia tema kaip priemone nukreipti dėmesį nuo krizės šalies viduje;

15. pritaria Europos Vadovų Tarybos dvišalių susitarimų politikai ir visoms pastangoms susitarti dėl ilgalaikio sprendimo Irano branduolinių technologijų klausimu; pabrėžia, kad atsižvelgiant į branduolinę grėsmę visos tolesnės sankcijos neturėtų apimti priemonių, kurios lemtų neigiamas pasekmes Irano gyventojams apskritai;

16. kartoja, kad nepritaria branduolinės energijos naudojimui būtent dėl neatsiejamos didžiulės rizikos, kad ji gali būti naudojama dviejų rūšių tikslais, t. y. civilinėms ir karinėms reikmėms, ir apgailestauja, kad JAV, Prancūzija ir Indija sudariusios branduolinius susitarimus, kuriuose ignoruojama Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis (BGNS) ir pagal kuriuos Indija padaroma vienintele žinoma branduolinių ginklų turinčia šalimi, kuriai leidžiama vykdyti branduolinę prekybą su visu pasauliu, įskaitant sodrinimą, nors ji nėra BGNS šalis;

17. pakartoja savo raginimą Irano parlamentui ir vyriausybei ratifikuoti ir įgyvendinti papildomą protokolą ir visiškai įgyvendinti Susitarimo dėl visapusiškų saugos garantijų nuostatas;

18. atsižvelgdamas į tai, kad branduolines technologijas galima naudoti dviejų rūšių tikslais, išreiškia didelį susirūpinimą dėl prezidento N. Sarkozy naujausios politikos branduolinių technologijų platinimo srityje;

19. ragina Iraną ir tas Artimųjų Rytų šalis, kurios svarsto investavimo į branduolinę energiją klausimą, nekartoti klaidos, kurią padarė daugelis ES valstybių narių plėtodamos pavojingas ir pasenusias technologijas; ragina šias šalis geriau plėtoti visų rūšių naujoviškas atsinaujinančios energijos technologijas, energijos vartojimo efektyvumo aspektus ir išsaugojimo metodus;

20. pakartoja savo raginimą branduolinius ginklus turinčioms valstybėms daryti pažangą ir mažinti branduolinių ginklų skaičių, palaipsniui riboti branduolinių ginklų vaidmenį saugumo politikos srityje ir pritarti zonos be branduolinių ginklų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose sukūrimui;

Dėl būsimų ES ir Irano santykių

21. ragina Tarybą diskutuojant dėl tolesnių sankcijų Iranui apsvarstyti galimybę išplėsti asmenų, kuriems būtų draudžiama išduoti vizas ir kurių lėšos būtų užšaldytos, sąrašą, įtraukiant į jį saugumo pajėgų aukštesniuosius pareigūnus, atsakingus už represines priemones, kurių buvo imtasi po ginčytinų prezidento rinkimų;

22. ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant imtis veiksmų ir uždrausti Europos bendrovių vykdomą sekimo technologijų eksportą vyriausybėms ir šalims, pvz., Iranui, kur šios technologijos galėtų būti naudojamos kaip žmogaus teisių pažeidimo priemonė;

23. ragina Komisiją ir Tarybą parengti papildomų priemonių pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR) ir Europos imigracijos politiką siekiant aktyviai ginti Irano žmogaus teisių gynėjų saugumą;

24. ragina Tarybą ir Komisiją sumažinti valstybių narių diplomatinį atstovavimą Teherane ir atsižvelgiant į tai, kad sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba, racionaliau vykdyti ES ir valstybių narių veiklą, įsteigiant Europos Sąjungos delegaciją Irane;

25. pabrėžia, kad svarbu visais lygmenimis tęsti dialogą su Iranu, ypač su jo pilietine visuomene; apgailestauja dėl to, kad Iranas atidėjo Europos Parlamento delegacijos vizitą, ir išreiškia viltį, kad Irano vyriausybė ir parlamentas persvarstys savo poziciją dėl tiesioginių ryšių;

26. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Saugumo tarybai, JT Žmogaus teisių komisijai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

 

 

Atnaujinta: 2010 m. gegužės 13 d.Teisinis pranešimas