siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos tryliktosios sesijos
Leonidas Donskis
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos tryliktosios sesijos
B7‑0126/2010
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, ypač į 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens(1), 2006 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Žmogaus teisių tarybos rezultatų ir dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos 62-osios sesijos (JTŽTK)(2), 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių(3), 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(4), 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimo rezultatų(5) ir 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2008 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(6),
– atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JTŽTT),
– atsižvelgdamas į ankstesnes įprastas ir specialiąsias JTŽTT sesijas ir į ankstesnius visuotinio periodinio vertinimo (VPV, angl. UPR) raundus,
– atsižvelgdamas į būsimą JTŽTT tryliktąją sesiją, vyksiančią 2010 m. kovo mėn., ir į 2010 m. gegužės 3–14 d. vyksiantį aštuntąjį visuotinio periodinio vertinimo (VPV, angl. UPR) raundą,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vyksiančią su JTŽTT susijusią peržiūrą,
– atsižvelgdamas į institucinius pokyčius, įvykusius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį ir 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių(7),
B. kadangi, nepaisant jos trūkumų, JTŽTT yra unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai;
C. kadangi su JTŽTT susijusi peržiūra vyks 2 būdais: šio organo statuso aptarimas vyks Niujorke, o procedūros – Ženevoje; kadangi ateinančiais metais numatoma surengti keletą neoficialių posėdžių ir pateikti keletą iniciatyvų;
D. kadangi per pastaruosius dešimtmečius padidėjo Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje ir kadangi naujas požiūris, kurį taiko nauja Europos išorės veiklos tarnyba (EIVT), galėtų padėti Europos Sąjungai veikti veiksmingiau siekiant rasti aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus;
E. kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą dalyvauti JTŽTT tryliktojoje sesijoje, kaip buvo daroma ir dvejais ankstesniaisiais metais, kai vyko JTŽTT sesijos, ir prieš tai – kai buvo rengiamos JTŽTT pirmtakės JT Žmogaus teisių komisijos sesijos,
Žmogaus teisių tarybos darbas
1. dar kartą ragina ES valstybes nares ryžtingai priešintis bet kokiems mėginimams pakenkti žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir savitarpio priklausomybės koncepcijai ir mėginimams, vadovaujantis tariamomis kultūrinių ar religinių vertybių priežastimis, pakenkti asmenų apsaugai, kurią suteikia minėtoji koncepcija;
2. įspėja, kad JTŽTT neturėtų būti itin politizuotas organas, nes dėl to ji negalėtų visapusiškai vykdyti savo įgaliojimų; pabrėžia rezoliucijų dėl padėties tam tikroje šalyje svarbą sprendžiant sunkių žmogaus teisių pažeidimų klausimus; šiuo aspektu ryžtingai smerkia siūlymus susilaikyti nuo veiksmų ir pareiškia, jog yra nusivylęs dėl šios procedūros taikymo per Tarybos specialią vienuoliktąją sesiją, dėl ko nebuvo priimta nuosekli ir suderinta galutinė rezoliucija, kuria būtų sprendžiamas padėties Šri Lankoje klausimas;
3. džiaugiasi, kad Brazilijos iniciatyva surengta specialioji tryliktoji sesija Haičio klausimu, kurios tikslas buvo skirti dėmesį žmogaus teisių strategijos įtraukimui į veiksmus, kurių imamasi šaliai atstatyti po ją nuniokojusio žemės drebėjimo, ir džiaugiasi naujoviškais šios sesijos aspektais, pvz., specialioji sesija buvo surengta iš karto po įvykusios gamtinės nelaimės ir buvo pasitelktos Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros, kurios pateikė ekspertų nuomonę diskusijoms; apgailestauja, kad priimtoje rezoliucijoje nepalaikomas svarbus nepriklausomų ekspertų žmogaus teisių klausimais vaidmuo Haityje teikiant gaires, kaip įtraukti žmogaus teises į platesnius JT veiksmus arba iniciatyvas, kurių ėmėsi Haičiui padedantys rėmėjai, ir ragina JT valstybes nares imtis tolesnių veiksmų pasibaigus šiai sesijai ir įtraukti žmogaus teisių strategiją į platesnius JT veiksmus, kuriais siekiama paremti Haitį;
4. apgailestauja, kad JTŽTT nesugebėjo pakankamai skubiai išspręsti kitus su sunkia žmogaus teisių padėtimi susijusius klausimus; ragina ES valstybes nares pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus ir aktyviai siekti, kad būtų įdiegti specialūs JTŽTT mechanizmai, kurie padėtų įveikti Afganistane, Gvinėjoje, Irane, Jemene ir Irake iškilusias žmogaus teisių krizes;
5. dar kartą primena savo poziciją dėl sąvokos „religijų šmeižimas“ ir, pripažindamas, jog būtina visiškai išspręsti religinių mažumų diskriminacijos problemą, mano, kad netikslinga įtraukti šią sąvoką į Protokolą dėl papildomų standartų rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir bet kokios formos diskriminacijos klausimais; ragina JT valstybes nares visiškai įgyvendinti esamus standartus dėl saviraiškos ir religijos laisvės;
6. dar kartą ragina ES valstybes nares užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo vidaus politikoje, nes priešingu atveju susilpnėtų ES padėtis JTŽTT;
7. džiaugiasi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vėl dalyvauja Jungtinių Tautų organų veikloje ir kad išrinktos JTŽTT nare, taip pat konstruktyviu jų darbu saviraiškos laisvės klausimu 64-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje ir darbu, susijusiu su Veiksmų planu dėl tolesnių veiksmų pasibaigus Durbano peržiūros konferencijai; ragina ateityje JAV ir ES valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti rengiant panašias iniciatyvas;
8. nerimauja dėl Irano kandidatūros būsimuosiuose JTŽTT rinkimuose, kurie vyks 2010 m. gegužės mėn.; dar kartą primena, jog nepritaria, kad JTŽTT rinkimuose būtų taikoma vienodo kandidatų ir vietų skaičiaus sistema, ragina surengti visoms regionų grupėms atvirus, konkurencija pagrįstus rinkimus ir prašo ES dėti visas pastangas, kad JTŽTT nebūtų išrinktos šalys, turinčios daugiausia problemų, susijusių su žmogaus teisėmis;
9. ragina ES ir jos valstybes nares daryti spaudimą, kad kandidatai į JTŽTT privalėtų tarp savo įsipareigojimų numatyti bendradarbiavimą specialiųjų procedūrų klausimu vadovaujantis savo pačių įgaliojimais;
10. ragina veiksmingai kontroliuoti, kaip iš tiesų įgyvendinamos specialiosios procedūros ir pagal Sutartis įsteigtų organų išvados bei rekomendacijos, atliekant kiekvienos šalies įsipareigojimų visuotinį periodinį vertinimą;
11. ragina ES valstybes nares dėti visas pastangas siekiant išsaugoti ypatingus įgaliojimus vykdyti specialiąsias procedūras; ragina atnaujinti Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Mianmarui įgaliojimus ir įsteigti naujus atskirus įgaliojimus dėl Kongo Demokratinės Respublikos, kadangi žmogaus teisių ir humanitarinė padėtis blogėja;
12. palankiai vertina „Bendrąjį tyrimą dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptaisiais kalinimais kovojant su terorizmu“, kuris bus aptariamas tryliktosios sesijos metu; ragina ES valstybes nares paremti šį tyrimą ir imtis atitinkamų tolesnių veiksmų įgyvendinant pranešimą, vadovaujantis Europos Parlamento pozicija šiuo klausimu, pateikta anksčiau, ypač 2009 m. vasario 19 d.(8) ir 2007 m. vasario 14 d.(9) rezoliucijose dėl tariamo CŽV pasinaudojimo Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant;
13. ragina ES aktyviai dalyvauti būsimose visuotinio periodinio vertinimo sesijose siekiant užtikrinti deramą procedūros eigą ir rezultatą, kuris būtų pagrįstas JT specialiomis procedūromis ir sutarties organų išvadomis bei rekomendacijomis ir jas atitiktų, taip pat suteikti būtiną techninę paramą, kad jas būtų galima įgyvendinti;
14. pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė privalo teikti techninę pagalbą besivystančioms šalims įgyvendinant joms pateiktas rekomendacijas;
Tolesni veiksmai po R. Goldstone'o tiriamosios misijos ataskaitos
15. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tikrą ir ilgai trunkančią taiką Artimuosiuose Rytuose, visų pirma tarp Izraelio ir Palestinos, svarbiausia sąlyga ir toliau yra – visos šalys turi gerbti tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę; primena, kad tarptautinė bendruomenė turi užtikrinti, jog būtų atsakoma už tarptautinės žmogaus teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; mano, jog tam, kad taikos procesas Artimuosiuose Rytuose būtų veiksmingas, būtina užtikrinti atskaitomybę ir teisingumą;
16. ragina Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares parengti tvirtą bendrąją ES poziciją dėl tolesnių veiksmų po tiriamosios misijos ataskaitos konflikto Gazoje ir Pietų Izraelyje klausimais ir viešai pareikalauti, kad būtų įgyvendintos joje pateiktos rekomendacijas ir būtų atsakyta už tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant įtariamus karo nusikaltimus, taip pat paraginti, kad abi pusės vykdytų tyrimus, kuriuos atliekant būtų laikomasi tarptautinių nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, tikslumo ir veiksmingumo standartų, nurodytų JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/64/L.11, ir reikalauti, kad visi įtariamus nusikaltimus padarę asmenys už tai atsakytų; mano, kad neužtikrinus atskaitomybės ir teisingumo taikos procesas Artimuosiuose Rytuose negali būti veiksmingas ir kad kol kas vykdant tyrimus, kuriuos pradėjo abi šalys, šių reikalavimų vis dar nesilaikoma;
17. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares aktyviai stebėti, ar laikomasi R. Goldstone'o ataskaitoje pateiktų rekomendacijų konsultuojantis su ES išorės misijų dalyviais ir šioje srityje dirbančiomis ir vietoje esančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis;
18. ragina ES užtikrinti, kad tolesni veiksmai įgyvendinant R. Goldstone'o ataskaitą, taptų ES dialogo su abiem šalimis dalimi;
Su Žmogaus teisių taryba susijusi peržiūra
19. pabrėžia, jog reikia vykdyti skaidrų ir visapusišką peržiūros procesą, atsižvelgiant į NVO, pilietinę visuomenę ir visus kitus atitinkamus suinteresuotus subjektus;
20. pabrėžia, kad dėl su JTŽTT susijusios peržiūros neturėtų būti trukdoma JTŽTT toliau atlikti savo esminio darbo labiau skatinant ir stiprinant žmogaus teisių apsaugą pasaulyje;
21. atsižvelgdamas į tai, kad greitai įvyks pirmasis su JTŽTT susijusios peržiūros darbo grupės, kuri įsteigta remiantis rezoliucija A/HRC/12/L.28, posėdis, ragina valstybes nares susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu ir veiksmingos ir iniciatyva pagrįstos derybų strategijos;
22. ragina Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą parengti rekomendaciją Tarybai, kad laiku būtų galima prisidėti nustatant ES poziciją būsimos peržiūros klausimu;
23. nors ir pripažindamas, kad reikia išsamesnių diskusijų, išreiškia savo poziciją, kad atliekant peržiūrą reikėtų išlaikyti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnybos (VŽTKT) nepriklausomumą, išsaugoti ir, jei įmanoma, stiprinti specialiąsias procedūras bei užtikrinti JTŽTT galimybę konkrečius žmogaus teisių pažeidimus nagrinėti rezoliucijose dėl padėties tam tikroje šalyje ir pasitelkiant konkrečiai šaliai skirtus ir teminius įgaliojimus; pripažįsta diskusijas dėl to, kaip, nepasitelkiant institucijų stiprinimui skirto paketo, būtų galima sustiprinti JTŽTT;
24. mano, kad su JTŽTT susijusi peržiūra, kuri bus atliekama 2011 m., galėtų būti galimybė padidinti visuotinio periodinio vertinimo pridėtinę vertę; ypač pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad per peržiūrą šalių siūlomos galutinės rekomendacijos atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus, ir pažymi į rezultatus orientuotos tolesnių veiksmų sistemos svarbą;
25. patvirtina, kad vyksta diskusijos dėl JTŽTT ir Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto santykių, taip pat dėl JTŽTT narystės; primena savo nuomonę, kad šios dvi institucijos viena kitą papildo, ir mano, kad, nors visuotinis dalyvavimas užtikrinamas suteikiant nario ir stebėtojo statusą, mažesnės sudėties Taryba taip pat galėtų padėti veiksmingiau priimti JTŽTT sprendimus turint mintyje, kad visuotinė narystė gali turėti privalumų, ypač stiprinant žmogaus teisių universalumą, nors ir mažesnės sudėties Taryba galėti taip pat turėti teigiamų pusių;
ES dalyvavimas
26. pripažįsta, kad ES ir jos valstybės narės aktyviai dalyvauja JTŽTT darbe ir sveikina Belgiją iki šiol sėkmingai pirmininkaujant;
27. pripažįsta, kad ES stengiasi aktyviai dalyvauti tarpregioniniame bendradarbiavime ir imtis atitinkamų iniciatyvų, tačiau ragina sustiprinti šias pastangas;
28. mano, kad dėl naujos ES institucinės struktūros atsirado galimybių padidinti ES veiksmų JTŽTT nuoseklumą, matomumą ir patikimumą; taigi ragina Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad būtų imtasi praktinių veiksmų siekiant įgyvendinti Lisabonos sutartį, jog būtų išvengta per ilgo pereinamojo laikotarpio, kuris pakenktų Sąjungos patikimumui;
29. įgalioja Europos Parlamento delegaciją tryliktojoje JTŽTT sesijoje pranešti apie susirūpinimą, reiškiamą šioje rezoliucijoje, ragina delegaciją pateikti vizito ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui ir mano, kad reikėtų ir toliau siųsti Europos Parlamento delegaciją į atitinkamas JTŽTT sesijas;
o
o o
30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 64-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES ir JT darbo grupei, kurią įsteigė Užsienio reikalų komitetas.