Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl situacijos Kuboje, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. ir 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m., 2005 m., 2006 m. rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje ir Sąjungos politikos žmogaus teisių srityje,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją po Sacharovo premijos įteikimo(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 14 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimą dėl judėjimo „Damas de Blanco“ („Moterys baltais drabužiais“) ir į Tarybai pirmininkaujančios valstybės ankstesnius 2003 m. kovo 26 d. ir 2003 m. birželio 5 d. pareiškimus dėl padėties Kuboje,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją 96/697/BUSP, kuri buvo priimta 1996 m. gruodžio 2 d. ir periodiškai atnaujinama,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 18 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl Kubos,

–   atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton komunikatą dėl O. Zapatos mirties Kuboje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumo ir nedalumo apsauga išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų,

B.  kadangi dešimtys nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų šiuo metu yra įkalinti,

C. kadangi Parlamentas 2005 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė judėjimui „Moterys baltais drabužiais“; kadangi Kubos valdžios institucijų atsisakymas leisti judėjimo „Moterys baltais drabužiais“ dalyvėms vykti į Parlamento būstinę pasiimti premijos pažeidžia vieną pagrindinių žmogaus teisių, būtent teisę laisvai išvykti iš savo šalies ir į ją grįžti, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,

D.  kadangi Europos Sąjungai pirmininkaujanti valstybė narė deda pastangas dėl sąžinės kalinių Kuboje,

E.  kadangi Orlando Zapatos mirtis yra žingsnis atgal pagarbos žmogaus teisėms srityje Kuboje,

1.  labai apgailestauja dėl beprasmės ir žiaurios Kubos opozicijos atstovo Orlando Zapatos mirties po ilgo bado streiko;

2.  apgailestauja, kad Kubos valdžios institucijos nesiėmė jokių reikšmingų veiksmų reaguodamos į tarptautinės bendruomenės raginimus paleisti į laisvę visus politinius kalinius;

3.  reikalauja, kad Kubos vyriausybė nedelsiant ir besąlygiškai paleistų sąžinės kalinius;

4.  apgailestauja, kad nebuvo atsiliepta į Tarybos ir Europos Parlamento raginimą nedelsiant paleisti visus politinius ir sąžinės kalinius; primena, kad Kubos disidentų įkalinimas už jų idealus ir taikią politinę veiklą prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai;

5.  prašo Tarybos ir Komisijos ir toliau imtis atitinkamų priemonių reikalaujant politinių kalinių išlaisvinimo ir siekiant skatinti bei užtikrinti žmogaus teisių gynėjų darbą;

6.  ragina Europos institucijas besąlygiškai remti ir visapusiškai skatinti taikaus politinio perėjimo prie daugiapartinės demokratinės sistemos proceso įgyvendinimą Kuboje;

7.  reiškia tvirtą solidarumą su visa Kubos tauta ir remia jos pastangas siekiant demokratijos ir siekiant ginti bei užtikrinti pagarbą pagrindinėms laisvėms;

8.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, pagal rotacijos principą Europos Sąjungai pirmininkaujančiai valstybei narei, Vyriausiajai įgaliotinei, Europos ir Lotynų Amerikos Parlamentinei asamblėjai ir Kubos vyriausybei.

(1) P6_TA(2006)0601.