Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21 ir 151, 153, 157 straipsnius, kuriais valstybės narės įpareigojamos užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams ir pagerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, pagal kuriuos ES suteikiama galimybė imtis reikiamų kovos su visų piliečių diskriminacija veiksmų ir remti pagarbą žmogaus teisėms,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje, į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje, į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo, į savo 2008 m. sausio 28 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais, į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme ir į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo,

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir Direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, ir taip pat atsižvelgdamas į 2008 m. parengtą pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (2008/913/TVR), kuriame numatyta derinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos valstybės narės turi taikyti pažeidimų, susijusių su rasizmu ir ksenofobija, atveju, taip pat 2004 m. priimtą Direktyvą dėl teisės laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje (2004/38/EB), visiems piliečiams užtikrinančią teisę laisvai judėti Europos Sąjungoje, jei jie dirba ar ieško darbo, studijuoja, turi pakankamai lėšų gyventi ar yra pensininkai,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. birželio mėn. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, į 2008 m. gruodžio mėn. posėdžiavusios Bendrųjų reikalų tarybos išvadas ir 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl romų įtraukties,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. keletas ES narių, šalių kandidačių ir kitų šalių, kuriose Europos Sąjunga vykdo svarbią veiklą, įsteigė romų įtraukties dešimtmečio programą ir Romų švietimo fondą,

–   atsižvelgdamas į pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais, įvykusį Briuselyje 2008 m. rugsėjo 16 d., ir į būsimą antrąjį Europos aukščiausiojo lygio susitikimą romų įtraukties klausimais, įvyksiantį 2010 m. balandžio 8 d. Kordoboje (Ispanija), kuris bus labai svarbus Ispanijos pirmininkavimo Tarybai įvykis,

–   atsižvelgdamas į būsimą Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl „ES romų įtraukties strategijos“, kuris bus parengtas 2010 m. pabaigoje,

–   atsižvelgdamas į dešimt bendrų pagrindinių romų įtraukties principų,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 12 d. klausimus (O-0017/2010 – B7‑0013/2010, O‑0018/2010 – B7‑0014/2010) ir į 2010 m. vasario 24 d. klausimus (O-0028/2010 – B7‑0202/2010, O‑0029 – B7-0203/2010) Tarybai ir Komisijai dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 10–12 milijonų Europos romų toliau kenčia nuo didelės struktūrinės diskriminacijos ir daugeliu atveju patiria didžiulį skurdą ir socialinę atskirtį, kadangi dauguma Europos romų po 2004 m. ir 2007 m. vykusios plėtros tapo ES piliečiais ir galėjo pasinaudoti ES piliečių ir jų šeimų teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

B.  kadangi Europos romų, kurie tradiciškai gyvena daugelyje Europos šalių, padėtis skiriasi nuo kitų Europos tautinių mažumų padėties, todėl esama pagrindo imtis ypatingų priemonių Europos lygmeniu,

C. kadangi daugelis romų ir romų bendruomenių, nusprendusių įsikurti kitoje ES valstybėje narėje, nei ta, kurios pilietybę jie turi, yra ypač pažeidžiami,

D. kadangi ES turi įvairių priemonių, kurias gali panaudoti kovai su romų atskirtimi, pavyzdžiui, skatinti valstybes nares naudoti ES struktūrinių fondų lėšas romų įtraukčiai remti,

E.  kadangi Europos Sąjunga ne kartą įsipareigojo aktyviai remti romų lygių galimybių ir socialinės įtraukties principus visoje Europoje,

F.  kadangi per praėjusius metus labai padaugėjo priešiškumo čigonams kai kurių ES valstybių žiniasklaidoje ir politiniame diskurse, taip pat padaugėjo smurto prieš romus dėl rasinių priežasčių atvejų,

G. kadangi pažanga kovojant su romų diskriminavimu jiems įgyvendinant savo teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse nevienoda ir lėta,

H. kadangi dauguma romų moterų patiria dvigubą diskriminaciją – ir dėl tautybės, ir dėl lyties,

1.  smerkia neseniai kelete ES valstybių narių padidėjusį priešiškumą čigonams (romofobiją) – nuolatines neapykantą kurstančias kalbas ir išpuolius prieš romus;

2.  mano, kad Europos lygmeniu reikia sukurti visapusišką kovos su romų, kurie yra visoje Europoje paplitusi bendruomenė, diskriminacija strategiją;

3.  reiškia susirūpinimą dėl romų diskriminacijos švietimo (ypač segregacijos), aprūpinimo būstu (ypač priverstinio iškeldinimo ir gyvenimo standartų neatitinkančiomis sąlygomis, dažnai getuose), užimtumo (labai mažo dirbančių romų skaičiaus) srityje ir užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis viešosioms paslaugomis, taip pat dėl nepaprastai mažo jų dalyvavimo politiniame gyvenime; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naudojant struktūrinių fondų lėšas būtų griežtai taikomos vienodų galimybių užtikrinimo priemonės siekiant, kad vykdant projektus nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai padidinta romų segregacija ir atskirtis; ragina skubiai įgyvendinti persvarstytą Europos regioninės plėtros fondo reglamentą, ypač jo 7 straipsnį, kuriuo sustiprinamas struktūrinių fondų vaidmuo vykdant būsto politiką; ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad, siekiant remti romų integraciją į darbo rinką, romai galėtų pasinaudoti neseniai patvirtinta mikrofinansų priemone;

4.  pripažįsta, kad visiškai romų pilietybei bei socialiniam ir ekonominiam jų dalyvavimui įtaką padarė diskriminacijos istorija ir socialinė stigmatizacija; mano, kad integruotą romų įtraukties strategiją turi papildyti aktyvios kovos su praeityje vykdytos ir dabar vykdomos diskriminacijos priemonės; ragina Europos Komisiją vykdant romų įtraukties strategiją šiam aspektui skirti reikiamą dėmesį;

5.  mano, kad ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų įtraukties skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių apsaugą ir kad jos turi skubiai padidinti pastangas siekdamos akivaizdžių rezultatų šioje srityje; ragina valstybes nares ir ES institucijas patvirtinti priemones, kurių būtina imtis siekiant sukurti tinkamą socialinę ir politinę aplinką romų įtraukčiai vykdyti, pvz., remti ne romų tautybės žmonėms skirtas visuomenės tolerancijos ugdymo romų kultūros ir integracijos klausimais programas, kurios būtų vykdomos ir šalyje, kurios pilietybę turi romai, ir Europos šalyje, kurioje jie gyvena;

6.  pritaria 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtoms Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadoms dėl romų įtraukties, į kurias įtraukti bendri pagrindiniai romų įtraukties principai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į juos „nustatant ir įgyvendinant politiką, skirtą pagrindinių teisių apsaugai, lyčių lygybės puoselėjimui, kovai su diskriminacija, skurdu ir socialine atskirtimi, bei galimybių švietimo, būsto, sveikatos, užimtumo, socialinių paslaugų, teisingumo, sporto ir kultūros srityse užtikrinimui, taip pat ES plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis“; pritaria raginimui, kad Komisija imtųsi „konkrečių veiksmų siekiant veiksmingesnių romų aprėpčiai skirtų Bendrijos priemonių ir politikos“;

7.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nors klausimas neatidėliotinas, Europos Komisija neatsakė į jo 2008 m. sausio 28 d. prašymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu, kurios tikslas būtų geriau koordinuoti ir remti pastangas, skirtas gerinti romų tautybės gyventojų padėtį;

8.  laukia Europos Komisijos komunikato, kuris turėtų būti pateiktas po kito Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais, kuriame bus nagrinėjamos dabartinės politikos kryptys ir priemonės romų įtraukčiai pagerinti bei veiksniai, lemiantys ligšiolinę nepatenkinamą pažangą; ragina, kad į komunikatą būtų įtraukti aiškūs būsimos su romais susijusios politikos tikslai ir mechanizmai;

9.  ragina, kad naujieji Europos Komisijos nariai savo kompetencijos srityse romų klausimams teiktų prioritetą ir kad vienas iš prioritetų būtų parengti veiksmingą Komisijos narių ir generalinių direktoratų koordinavimo sistemą ES lygmeniu sprendžiant su romais susijusius klausimus; ragina Komisiją paskirti vieną iš jos narių atsakingą už romų politikos koordinavimą;

10. ragina ES institucijas įtraukti romų bendruomenes atstovus – nuo paprastų žmonių iki NVO, dalyvaujančių tarptautinėse konsultacijose, – į visapusiškos ES politikos romų klausimais rengimo procesą visais planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros etapais, taip pat pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Romų įtraukties dešimtmečio (2005–2015 m.) iniciatyvą, ESBO veiksmų planą, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir paties Parlamento rekomendacijomis;

11. prašo Komisiją sprendžiant romų klausimus taikyti horizontalųjį principą ir rengti papildomus pasiūlymus, kaip užtikrinti politikos, susijusios su romų socialine įtrauktimi, nuoseklumą Europos lygmeniu ir kaip paskatinti valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pasiekti akivaizdžių rezultatų, paraginti politinių nesėkmių kritinę analizę, palengvinti valstybių narių pažangiausios patirties mainus ir visapusiškai pasinaudoti patirtimi, įgyta vykdant bandomąjį romams skirtą projektą, kuri turėtų būti panaudota vykdant bendrą politiką;

12. ragina aukščiausiojo lygio susitikimo organizatorius ir ES nustatyti aiškius tolesnius politinius veiksmus, kurie turėtų būti vykdyti priėmus šio susitikimo išvadas, kad nesusidarytų tokia padėtis kaip anksčiau, kai nebuvo priimta nei politinių išvadų, nei konkrečių pasiūlymų; mano, kad aukščiausiojo lygio susitikimo pobūdis neturėtų būti deklaratyvus, bet kad reikėtų sutelkti dėmesį į strateginės politikos įsipareigojimus, kuriais būtų parodyta politinė valia įveikti prarają tarp romų bendruomenių ir daugumai priklausančių gyventojų;

13. ragina Komisiją ir Tarybą pasitelkti esamas iniciatyvas, pvz., iniciatyvą „Romų integracijos dešimtmetis“, siekiant didinti pastangų veiksmingumą šioje srityje;

14. mano, kad labai svarbu parengti kompleksinę plėtros programą, kuri būtų skirta visoms atitinkamos politikos sritims tuo pačiu metu ir kuri sudarytų sąlygas nedelsiant imtis intervencijos getų vietovėse, kurios susiduria su dideliais struktūriniais trūkumais;

15. pabrėžia, kad norint paskatinti romų socialinę įtrauktį, nepakanka vien kovos su diskriminacija priemonių, bet reikia darnių, tvirtu teisiniu pagrindu grindžiamų Bendrijos pastangų siekiant koordinuoti institucinių ir visuomeninių suinteresuotųjų asmenų priemones ir priversti atitinkamas šalis vykdyti jų pačių prisiimtus įsipareigojimus, kartu pripažįstant, kad taip pat reikia aiškių teisinių įsipareigojimų ir patikimų biudžeto asignavimų;

16. ragina Tarybą patvirtinti bendrąją poziciją dėl struktūrinių ir pasirengimo narystei fondų teikiamos paramos politikos, atsižvelgiant į Europos politinį įsipareigojimą visapusiškai panaudoti šių fondų teikiamas galimybes romų įtraukčiai skatinti, ir užtikrinti, kad peržiūrint darbo programas arba lėšų skirstymo procedūras, įskaitant planavimo 2014–2020 m. prioritetus, būtų visapusiškai atsižvelgiama į bendruosius pagrindinius romų įtraukties principus; ragina Komisiją analizuoti ir įvertinti ligšiolinį socialinį romų įtraukčiai skiriamų pasirengimo narystei ir struktūrinių fondų investicijų poveikį, padaryti išvadas ir, jei reikia, parengti naujas strategijas ir taisykles šioje srityje;

17. pabrėžia, kad būtina kuo skubiau įtraukti šalis kandidates į romų integracijos siekį Europos lygmenyje, kadangi derybos dėl narystės suteikia puikią galimybę paskatinti esminius požiūrio į romus vyriausybės lygmeniu pokyčius;

18. atkreipia dėmesį į nesaugią daugelio romų, kurie, naudodamiesi judėjimo laisve Sąjungoje, migruoja Europos Sąjungoje, padėtį; pabrėžia, kad visos priemonės, kurių imamasi šių grupių atžvilgiu, privalo atitikti Europos standartus ir teisės aktus, ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares nustatyti, ar reikalingas suderintas europinis požiūris;

19. pabrėžia, kad svarbu, jog vietos valdžios institucijos dalyvautų siekiant užtikrinti, kad pastangos romų įtraukčiai skatinti ir kovoti su diskriminacija būtų veiksmingai įgyvendinamos; prašo Europos Komisijos parengti rekomendacijas valstybėms narėms siekiant paraginti vietos valdžios institucijas geriau išnaudoti struktūrinio finansavimo galimybes ir skatinti romų įtrauktį, įskaitant objektyvią projektų įgyvendinimo stebėseną;

20. pabrėžia Bendrijos lygmens romų organizacijų svarbą, kadangi jos yra viena iš pagrindinių priemonių sėkmingai socialinės įtraukties politikai užtikrinti, taip pat pabrėžia būtinybę įtraukti romų atstovus į visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jų teisės ir jų bendruomenių įtrauktį; mano, kad reikia ilgalaikių strategijų, skirtų profesiniams ir organizaciniams romų gebėjimams ugdyti ir jų žmogiškiesiems ištekliams plėtoti, kaip horizontaliojo prioriteto; pabrėžia, kad siekiant pagretinti socialinę romų įtrauktį labai svarbu pripažinti jų savarankiško tvarkymosi finansiniu, akademiniu ir žmogiškųjų išteklių požiūriu politinį nepriklausomumą ir galimybes;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir ESBO.