Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0300/2010Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0300/2010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2010 m. gegužės 31 d. ir birželio 1 d. Rostove prie Dono vykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išdavų

9.6.2010

siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Kristiina Ojuland ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0296/2010

Procedūra : 2010/2709(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0300/2010
Pateikti tekstai :
B7-0300/2010
Priimti tekstai :

B7‑0300/2010

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. gegužės 31 d. ir birželio 1 d. Rostove prie Dono vykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išdavų

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į galiojantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą[1] ir 2008 m. prasidėjusias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–   atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame pasibaigus 2003 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge vykusiam 11-ajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, nurodytą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendrą bendradarbiavimo išorės saugumo klausimais erdvę ir bendrą mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę (Keturios bendrosios erdvės),

–   atsižvelgdamas į ankstesnius savo pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos ir dėl ES ir Rusijos santykių, ypač į savo lapkričio 12 d. rezoliuciją, priimtą prieš 2009 m. lapkričio 18 d. Stokholme vykusį ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą, į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų nužudymo atvejų Rusijoje[2] ir į 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl energetinio saugumo išorės aspektų[3];

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 31 d. ir birželio 1 d. Rostove prie Dono vykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu pasirašytus susitarimus ir bendrus pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi toliau vystyti ir plėtoti Europos Sąjungos ir Rusijos santykius ir šį įsipareigojimą rodo ES įsipareigojimas rimtai įsitraukti į derybas dėl naujo pagrindų susitarimo, kuris padėtų toliau vystyti ES ir Rusijos santykius,

B.  kadangi ES ir Rusijos santykių srityje per pastaruosius metus būta rimtų sunkumų, ypač susijusių su nerimu dėl demokratijos ir žmogaus teisių padėties Rusijoje, dėl teismų nepriklausomumo, dėl nederamos politinės žiniasklaidos kontrolės, dėl Rusijos policijos ir teisminių institucijų negebėjimo rasti asmenis, atsakingus už žurnalistų nužudymus, dėl opozicijai taikomų represinių priemonių, dėl to, kad valdžios institucijos selektyviai taiko įstatymus, ir dėl rinkimų sąžiningumo,

C. kadangi Lisabonos sutarties tikslas – sustiprinti Europos Sąjungos gebėjimą kalbėti vienu balsu palaikant išorinius santykius, įskaitant jos santykius su Rusija, ir sukurti vieningą solidarumu ir ES vertybėmis grindžiamą politiką, nors Rusija labiau norėtų vystyti dvišalius santykius su kai kuriomis ES valstybėmis narėmis;

D. kadangi, užuot pabrėžus bendromis vertybėmis grindžiamą strateginę partnerystę, palaipsniui pereinama prie realistiškesnės politikos, grindžiamos pragmatiniu bendradarbiavimu ir tvirta bei vieninga visų valstybių narių pozicija ES santykių su Rusija politikos atžvilgiu,

E.  kadangi iš ekonominių ir prekybinių ES ir Rusijos santykių akivaizdžiai matyti vis didėjanti ES ir Rusijos tarpusavio priklausomybė, todėl būtina dėti bendras pastangas ir prisiimti bendrus įsipareigojimus siekiant užtikrinti jos tolygų augimą,

1.  palankiai vertina Rostove prie Dono vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išdavas, kurios taip pat apima Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės modernizavimui skatinti pradžią, protokolo dėl įslaptintos informacijos apsaugos pasirašymą ir Vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton ir Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendrą pareiškimą dėl Gazos ruožo;

2.  džiaugiasi, kad pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo vykęs ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas vyko konstruktyviai ir kad jo metu buvo padaryta tam tikra pažanga;

3.  vis dėlto pabrėžia, kad turi būti nustatyti konkretūs naujosios Partnerystės modernizavimui skatinti tikslai ir kad ją reikia nuosekliai vykdyti bei įgyvendinti, taip pat ją grįsti tvirtomis vertybėmis, siekiant apimti teisinės valstybės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms klausimus;

4.  pakartoja, kad palaiko Rusijos tikslą įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), siekiant padėti Rusijai pritraukti daugiau užsienio investicijų ir įvairinti jos ekonomiką; ragina Tarybą ir Komisiją su Rusija išsiaiškinti svarbiausius klausimus, taip pat klausimą dėl to, ar muitinė sąjunga su Baltarusija ir Kazachstanu yra suderinama su PPO narystės kriterijais;

5.  mano, kad Partnerystė modernizavimui skatinti galėtų būti tinkamas naujas vykstančių derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimo pagrindas, tačiau pabrėžia savo prašymą, kad naujasis susitarimas nebūtų susijęs tik su grynai ekonominiu bendradarbiavimu, ir kad į jį būtų įtraukti ir demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms klausimai, nors dabartinė padėtis Rusijoje kelia didelį nerimą dėl jos įsipareigojimo ir gebėjimo laikytis šių principų ir gerbti šias vertybes, kaip galima matyti iš antrojo teismo proceso prieš Mihailą Khodorkovskį;

6.  palankiai vertina, šiuos teigiamus veiksmus: tai, kad Rusija ratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos 14-ąjį protokolą, taip pat tai, kad įvyko su teisėkūra susiję pokyčiai ir kad visoje šalyje pradėtas vykdyti teisminis nagrinėjimas dalyvaujant prisiekusiesiems, taip pat tai, kad patvirtintas mirties bausmės vykdymo moratoriumas, ir tikisi, kad tai yra pirmieji žingsniai, susiję su išreikštu ketinimu Rusijoje labiau gerbti žmogaus teises, pabrėžia, kad pasirengimą kitiems rinkimams Rusijoje turėtų atidžiai stebėti visos ES institucijos;

7.  palankiai vertina tai, kad pasirašytas susitarimas dėl įslaptintos informacijos apsaugos, kuris palengvins su krizės valdymu susijusį bendradarbiavimą, tačiau prašo visapusiškai informuoti Europos Parlamentą apie šio susitarimo turinį ir aprėptį ir sparčiai įvertinti, ar abi pusės šį susitarimą įgyvendina; prašo Tarybos šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti pagal 2002 m. tarpinstitucinį susitarimą numatyto Europos saugumo ir gynybos politikos specialiojo komiteto paslaugomis;

8.  ragina Tarybą ir Komisiją dėti dukart daugiau pastangų siekiant išspręsti su ES ir Rusijos sienų kirtimu susijusias problemas ir įsitraukti į konkrečius projektus bei visapusiškai naudotis Europos kaimynystės ir partnerystės priemone ir programos INTERREG lėšomis, skirtomis pasienio bendradarbiavimui finansuoti, bei visiškai įgyvendinti ankstesnį susitarimą dėl skrydžių virš Sibiro;

9.  tikisi, kad bus pasirašytas Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimas dėl išankstinio įspėjimo sistemos energetinio saugumo srityje sukūrimo, apimantis pranešimą, konsultavimąsi ir įgyvendinimą, ir ragina Tarybą ir Komisiją bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis, bendrove „Gazprom“, Ukrainos valdžios institucijomis ir bendrove „Naftohaz Ukrainy“, kad būtų išvengta bet kokio tiekimo nutraukimo, kuris pasitaikė per pastaruosius kelerius metus, pasikartojimo;

10. pakartoja, kad ES ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje turėtų būti grindžiamas Energetikos chartijos principais, kurie turi būti įtraukti į naująjį ES ir Rusijos pagrindų susitarimą siekiant užtikrinti abipuses skaidrias ir sąžiningas investicijų sąlygas, vienodą prieigą ir taisyklėmis grindžiamą rinką;

11. prašo Tarybos ir Komisijos intensyviai bendradarbiauti su Rusija klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių klausimais;

12. pabrėžia poreikį, kad Rusija įsitrauktų į ES Baltijos jūros strategiją, ir poreikį skubiai kartu su Rusija įsipareigoti gerinti jūrų saugumą ir užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą pažeidžiamoje Baltijos jūroje;

13. pakartoja raginimą sustiprinti ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais ir sudaryti sąlygas šiame procese veiksmingai dalyvauti Europos Parlamentui ir Valstybės Dūmai; ragina pilietinę visuomenę, NVO ir žmogaus teisių organizacijas labiau įsitraukti į kas dvejus metus vykstančius ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimus;

14. pabrėžia, kad visapusiškas ir veiksmingas esamo susitarimo dėl paprastesnės vizų išdavimo tvarkos įgyvendinimas yra itin svarbus ir būtina sąlyga siekiant pereiti prie tolesnio vizų režimo liberalizavimo; ypač ragina Rusiją atnaujinti ir palengvinti sudėtingus registracijos reikalavimus, kurie vis dar taikomi į Rusiją vykstantiems svečiams iš Rusijos;

15. prašo Tarybos ir Komisijos bei Vyriausiosios įgaliotinės pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti ES susirūpinimą dėl tarptautinių problemų, kurias sprendžiant Rusijos konstruktyvus bendradarbiavimas turi lemiamą svarbą; ypač pažymi poreikį išspręsti svarbias problemas Gruzijoje ir Pietų Kaukaze, bet taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į Rusijos poziciją tarptautinėje politikoje, reikia labiau bendradarbiauti sprendžiant su Iranu, Afganistanu, Artimaisiais Rytais susijusius klausimus ir kitas svarbias tarptautinio lygmens problemas;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams.