Procedūra : 2009/2692(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0355/2010

Pateikti tekstai :

B7-0355/2010

Debatai :

PV 16/06/2010 - 4
CRE 16/06/2010 - 4

Balsavimas :

PV 16/06/2010 - 8.13

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0224

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 140kDOC 85k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0349/2010
14.6.2010
PE441.937v01-00
 
B7-0355/2010

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl poreikio stiprinti ekonomikos valdymą


Guy Verhofstadt, Lena Ek ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio stiprinti ekonomikos valdymą   
B7‑0355/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „ES 2020“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl strategijos „ES 2020“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi strategija „ES 2020“ turėtų padėti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, nes tai, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 4 proc., lėtėja pramonės gamyba ir tai, kad iš viso esama daugiau kaip 23 mln. bedarbių moterų ir vyrų, yra socialinė ir ekonominė problema,

B.  kadangi esamos finansų krizės kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse nebūtų prasidėjusios, jei valstybės narės būtų paklususios Stabilumo ir augimo pakto taisyklėms,

C. kadangi valstybės narės turėtų padidinti savo ekonominę veiklą pradėdamos struktūrines reformas siekiant sumažinti viešąsias išlaidas, biurokratiją, padidinti piliečių atsakomybę, skatinti verslumą ir inovacijas, padaryti teisės aktus palankesnius mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir suteikti žmonėms galimybę padidinti savo potencialą užuot priklausius nuo socialinių pašalpų,

Europos finansinio stabilizavimo sistema, skirta euro zonos stabilumui užtikrinti – svarbus pirmasis žingsnis

 

1.  mano, kad 2010 m. gegužės 9 d. pasiektas susitarimas įsteigti Europos finansinio stabilizavimo sistemą siekiant padėti ir euro zonos šalims, ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms įveikti finansinius sunkumus yra lemtingas Europos istorijos įvykis, tačiau apgailestauja dėl to, kad Europos politikai prarado mėnesius ir milijardus eurų dėl to, kad anksčiau nesiėmė ryžtingų veiksmų;

2.  mano, kad tai – svarbus žingsnis siekiant Europos Sąjungos monetarinei politikai suteikti tvirtą ir tvarų pagrindą; mano, kad šios programos sėkmė labai priklauso nuo to, ar finansinių sunkumų turinčios valstybės narės galės reformuoti savo darbo rinkas, sutvarkyti savo bankininkystės sektorius, padidinti produktyvumą ir paspartinti fiskalinį koregavimą;

3.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad Europos Parlamentas turės suteikti savo patvirtinimą tuo atveju, jei Komisija ir Taryba norės padidinti finansinės pagalbos tarptautinėms kapitalo rinkoms fondą;

4.  pabrėžia, kad naujausi įvykiai rodo, jog euro zonai reikalingas griežtesnis ekonomikos valdymas; pabrėžia, jog esant netvirtam socialiniam ir ekonominiam ramsčiui, sugrius monetarinis ramstis;

Europos Sąjunga turi būti geriau pasirengusi būsimoms krizėms

 

5.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl euro zonos valdymo stiprinimo vidutinės trukmės laikotarpiu ir ilgainiui siekiant išvengti esamos valiutos krizės pasikartojimo;

6.  ragina Komisiją euro zonoje taikyti sustiprintą sankcijų sistemą (pvz., gėdos sąrašų sudarymas, balsavimo galios atėmimas, subsidijų iš struktūrinių fondų mažinimas ir finansinės nuobaudos) siekiant priversti valstybes nares laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių;

7.  ragina sukurti Europos valiutos fondą, prie kurio prisidėtų euro zonos šalys atsižvelgiant į jų BVP, ir į kurį būtų mokamos baudos, kurios priklausytų nuo to, kiek viršijama jų skola ir koks jų deficitas; kiekviena valstybė narė galėtų gauti iš Europos valiutos fondo sumas, kurios priklausytų nuo jų praeityje įneštų sumų; vis dėlto, jei šaliai reikėtų papildomų išteklių ar garantijų, ji turėtų sutikti su jai pritaikyta reformų programa, kurios vykdymą prižiūrėtų Europos Komisija;

8.  laikosi nuomonės, kad euro zonai reikia bendros euro obligacijų rinkos (EOM) siekiant sumažinti palyginamųjų obligacijų grąžą ir supaprastinti valstybių narių prieigą prie fondų; pabrėžia, kad daugelis šalių turi susitvarkyti savo mokesčių sistemas ir stipriai sumažinti savo deficitus ir skolas;

9.  pabrėžia, kad turėtų būti sustiprintos Eurostato galios; mano, kad atvira ir skaidri statistinė informacija turėtų būti išankstinė sąlyga siekiant naudotis struktūriniais fondais;

10. pabrėžia, kad reikalinga Europos priežiūros įstaiga, kuri atliktų mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą bei užtikrintų veiksmingą kontrolę;

11. ragina Europos Komisiją supaprastinti lėšų skyrimą ir pasirūpinti, kad jas būtų galima gauti per trumpesnį laiką siekiant geriau kovoti su krize;

Strategijos „Europa 2020“ valdymo struktūra tebėra pernelyg silpna

12. mano, kad esama strategija „Europa 2020“ turėtų būti tvirtesnė siekiant užtikrinti, kad jos neištiktų žlugusios Lisabonos strategijos likimas, kuri žlugo dėl pernelyg silpnos valdymo struktūros, atskaitomybės stokos ir dėmesio sutelkimo bei skaidrumo trūkumo;

13. taigi labai apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba nesustiprino strategijos „Europa 2020“ valdymo struktūros, nepaisydamos aiškių Europos Parlamento prašymų, išsakytų 2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl strategijos „ES 2020“;

14. dar kartą pabrėžia, kad atvirasis koordinavimo metodas ekonomikos politikos srityje buvo nesėkmingas ir turėtų būti pakeistas privalomomis priemonėmis;

15. mano, kad valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Komisija, turėtų parengti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į Europos konvergencijos kodeksą ir pagal kuriuos būtų nustatyti maksimalūs ir minimalūs dydžiai, kurie turėtų būti taikomi tam tikriems jų ekonomikos sektoriaus makroekonominiams aspektams; šį konvergencijos kodeksą turėtų parengti Europos Komisija ir priimti Europos Vadovų Taryba;

16. ragina Europos Komisiją pasinaudoti savo iniciatyvos teise ir pasiūlyti ekonominę strategiją, skirtą ekonomikai atgaivinti ir visų pirma grindžiamą ES priemonėmis, o ne tik tarpvyriausybinėmis iniciatyvomis;

17. mano, kad tikras ekonomikos valdymas apima tinkamos ir didesnės atsakomybės už valdymą perdavimą Komisijai, suteikiant jei galią naudotis esamomis ir naujai pagal Lisabonos sutartį prieinamomis priemonėmis, pvz., 121, 122, 136, 172, 173 ir 194 straipsniais, pagal kuriuos Komisijai patikima reformų planų ir veiksmų koordinavimo bei bendros strategijos parengimo užduotis;

18. ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją parengti vadinamąjį meduolio ir botago metodą ir naudoti atitikties mechanizmus pagal Sutarties 136 straipsnį, pvz., ekonomikos paskatas (t. y. papildomas ES lėšas), taip pat sankcijas, kuriomis būtų siekiama remti aktyvesnį ES ekonomikos valdymą ir, konkrečiau kalbant – sustiprintą valdymą pagal strategiją „Europa 2020“;

Europos biudžetas neatitinka tokio masto tikslų, kokie pateikti Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“

19. pabrėžia, kad Europos Parlamentas nepatvirtins 2011 m. biudžeto projekto tol, kol projektas neatitiks strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų masto; apgailestauja dėl to, kad strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėms programoms pagal 2011 m. biudžeto projektą neteikiama pakankamai lėšų; ragina Europos Komisiją paaiškinti biudžeto eilučių ryšį su konkrečiais strategijos „Europa 2020“ tikslais;

20. ragina Europos Komisiją birželio mėn. vykdant daugiametės finansinės programos peržiūrą atlikti plataus masto Europos biudžeto patikrinimą siekiant padidinti ryžtą sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

Europos Parlamentas naudosis visomis turimomis priemonėmis siekdamas sustiprinti strategiją „Europa 2020“

21. apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba neparodė didesnio noro glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu siekiant, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkminga;

22. pabrėžia, kad Parlamentas priims sprendimą dėl užimtumo gairių tada, kai gaus patenkinamą atsakymą dėl strategijos „Europa 2020“ valdymo struktūros ir biudžeto pagrindo;

23. pabrėžia, kad Europos Vadovų Taryba, priimdama sprendimus, turėtų remtis Komisijos metinėmis politinėmis rekomendacijomis ir įspėjimais dėl to, kaip valstybės narės laikosi strategijos „Europa 2020“ tikslų; šiuos pranešimus prieš prasidedant diskusijoms Europos Vadovų Taryboje turėtų aptarti Europos Parlamentas;

24. laikosi nuomonės, kad bendrosios ekonominės politikos gairės (BEPG) ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turės būti pakankamai išsamios, kad darytų realų poveikį;

25. tikisi, kad Taryba ir Komisija konsultuosis su Parlamentu dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių (BEPG); mano, kad BEPG daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama politinėms rekomendacijoms, skiriamoms ir makroekonominiams, ir mikroekonominiams pokyčiams visoje Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti augimą skatinančioms vidutinės trukmės ir ilgalaikėms struktūrinėms reformoms;

26. pabrėžia, kad svarbu, jog būtų stipresnis Stabilumo ir augimo pakto ir nacionalinių reformų programų ryšys, kad šios programos būtų tinkamai pristatomos reikiamu laiku ir kad būtų geriau lyginami nacionaliniai biudžetai, turint omenyje įvairių kategorijų išlaidas;

27. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Europos Komisijai.

 

Atnaujinta: 2010 m. birželio 18 d.Teisinis pranešimas