Procedūra : 2010/2842(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0493/2010

Pateikti tekstai :

B7-0493/2010

Debatai :

PV 07/09/2010 - 11
CRE 07/09/2010 - 11

Balsavimas :

PV 09/09/2010 - 5.2
CRE 09/09/2010 - 5.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0312

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 139kDOC 90k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0493/2010
6.9.2010
PE446.576v01-00
 
B7-0493/2010

siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje


Hannes Swoboda, Monika Flašíková Beňová, Kinga Göncz, Rovana Plumb, María Muñiz De Urquiza, Claude Moraes, Sylvie Guillaume, Juan Fernando López Aguilar, Tanja Fajon, Rita Borsellino S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje  
B7‑0493/2010

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 8, 20, 21, 19, 24, 25, 35, 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, kuriuose įtvirtinami Europos Sąjungos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant nediskriminavimo ir laisvo judėjimo principus,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10, 16, 18, 19, 20, 21, 151, 153 ir 157 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje, 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje, 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo, 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais, 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme, 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo ir 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir Direktyvą 46/1995 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtus pranešimus dėl romų, rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m. ir į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. birželio mėn. išvadas, į Bendrųjų reikalų tarybos 2008 m. gruodžio mėn. išvadas ir 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl romų įtraukties,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. kelios ES narės, šalys kandidatės ir kitos šalys, kuriose aktyviai veikia Sąjungos institucijos, paskelbė Romų integracijos dešimtmečio iniciatyvą ir įsteigė Romų švietimo fondą,

–   atsižvelgdamas į pirmąjį Europos aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais (2008 m. rugsėjo 16 d. Briuselyje) ir į antrąjį Europos aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais (2010 m. balandžio 8 d. Kordoboje),

–   atsižvelgdamas į būsimą Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl „ES romų įtraukties strategijos“, kuris bus parengtas 2010 m. pabaigoje,

–   atsižvelgdamas į JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto 77-ojoje sesijoje priimtas rekomendacijas dėl Danijos, Estijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovėnijos,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos pranešimą, ketvirtąjį Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija pranešimą dėl Prancūzijos, paskelbtą 2010 m. birželio 15 d.,

–   atsižvelgdamas į dešimt bendrų pagrindinių romų įtraukties principų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjunga grindžiama ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES sutartyse įtvirtintais principais, į kuriuos įeina nediskriminavimo principai, specialios ES pilietybę apibrėžiančios teisės ir teisė į asmens duomenų apsaugą,

B.  kadangi šie principai įgyvendinami minėtomis direktyvomis 43/2000, 78/2000, 38/2004 ir 95/46,

C. kadangi 10-12 mln. Europos romų ir toliau kenčia dėl sistemingos diskriminacijos švietimo (ypač segregacijos), aprūpinimo būstu (ypač priverstinio iškeldinimo ir gyvenimo standartų neatitinkančiomis sąlygomis, dažnai getuose), užimtumo (ypač mažo dirbančių romų skaičiaus) ir vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis viešosiomis paslaugomis srityse, taip pat dėl nepaprastai menko jų dalyvavimo politiniame gyvenime;

D. kadangi dauguma Europos romų po 2004 m. ir 2007 m. vykusios plėtros tapo ES piliečiais ir todėl jie ir jų šeimos gali naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

E.  kadangi daugelis romų ir romų bendruomenių, nusprendusių įsikurti kitoje ES valstybėje narėje, nei ta, kurios pilietybę jie turi, yra ypač pažeidžiami,

F.  kadangi romų repatriacija ir grąžinimas vyko keliose valstybėse narėse ir pastaruoju metu vyksta Prancūzijoje, kur 2010 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais vyriausybė arba išsiuntė, arba grąžino „savo noru“ sutikusius grįžti šimtus romų tautybės ES piliečių,

G. kadangi prie tokio elgesio prisideda romų niekinimas ir bendro pobūdžio priešiškumas čigonams politiniame diskurse,

H. kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino Komisiją parengti ES strategiją romų klausimais, kuria būtų propaguojami vienodų galimybių ir socialinės įtraukties principai visoje Europoje,

I.   kadangi ES turi įvairių priemonių, kurias gali panaudoti kovai su romų atskirtimi, pvz., naują, 2010 m. įsigaliosiančią struktūrinių fondų teikiamą galimybę socialiai atskirtoms bendruomenėms skirti iki 2 % visų Europos regioninės plėtros fondo lėšų aprūpinimui būstu, arba esamas galimybes, kurias teikia Europos socialinis fondas,

J.   kadangi pažanga užtikrinant romų teises į švietimą, užimtumą, sveikatos priežiūrą, būstą ir laisvą judėjimą valstybėse narėse ir taip kovojant su romų diskriminacija yra netolygi ir lėta ir reikėtų didinti romų atstovavimą valstybių narių vyriausybinėse struktūrose ir viešojo administravimo srityje,

1.  primena, kad Europos Sąjunga visų pirma yra vertybėmis ir principais grindžiama bendrija, siekianti išsaugoti ir skatinti atvirą visuomenę be atskirties, visų pirma uždraudžiant bet kokio pobūdžio diskriminaciją ir apibrėžiant ES pilietybę;

2.  pabrėžia visų ES piliečių ir jų šeimų teisę laisvai judėti ir gyventi visoje ES, kuri yra ES pilietybės ramstis, kaip apibrėžiama Sutartyse ir įgyvendinama Direktyva 38/2004, kurią visos valstybės narės turi taikyti ir kurios jos turi laikytis;

3.  reiškia gilų susirūpinimą dėl priemonių, kurių neseniai ėmėsi Prancūzijos vyriausybė, kad repatrijuotų arba grąžintų į savo kilmės šalis šimtus ES piliečių romų jiems padedant arba prisidengiant tuo, kad jiems teikiama humanitarinė pagalba, ir ragina Prancūzijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti šią praktiką;

4.  yra giliai susirūpinęs, ypač dėl politiniam diskursui romų repatriacijos metu būdingos kurstančios ir atvirai diskriminacinės retorikos, teikiančios pagrindą rasistinei retorikai ir ekstremistinių dešiniųjų grupių veiksmams; todėl ragina politikos formuotojus nepamiršti savo įsipareigojimų ir atmeta bet kokius teiginius, siejančius mažumas ir imigraciją su nusikalstamumu ir kuriančius diskriminacinius stereotipus;

5.  atsižvelgdamas į tai, primena, kad pagal Direktyvą 2004/38 judėjimo laisvės apribojimai ir ES piliečių išsiuntimas yra išimtys, taikomos konkrečiais aiškiai apibrėžtais atvejais; ypač sprendimai dėl išsiuntimo turi būti vertinami ir dėl jų turi būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes ir užtikrinant procedūrinius saugiklius ir atsiteisimo priemones (28, 30 ir 31 straipsniai);

6.  be to, pabrėžia, kad pagal Direktyvą 38/2004 ekonominių priemonių stoka jokiomis aplinkybėmis negali pateisinti automatinio ES piliečių išsiuntimo (16 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnis) ir kad teisės laisvai judėti ir gyventi apribojimai, grindžiami viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata, gali būti nustatyti tik remiantis asmens elgesiu, o ne bendrais prevencijos sumetimais arba etnine ar nacionaline kilme;

7.  reiškia susirūpinimą dėl saugumo ar teisėsaugos tikslais nepagrįsto ES piliečių biometrinių duomenų rinkimo, proporcingumo ir primena, kad nacionalinės ES piliečių biometrinių duomenų bazės turi būti kuriamos ir visos ES piliečių tapatybės nustatymo procedūros turi būti vykdomos atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atskirai, nediskriminuojant ir laikantis garantijų bei duomenų apsaugos principų pagal direktyvas 43/2000 ir 95/45;

8.  labai apgailestaudamas pažymi, kad Europos Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, vėlai ir ribotai reagavo siekdama patikrinti, ar valstybių narių veiksmai atitinka ES pirminę teisę ir ES teisės aktus, ypač minėtąsias direktyvas dėl nediskriminavimo, judėjimo laisvės ir teisės į asmens duomenų privatumą; dar kartą pabrėžia savo susirūpinimą dėl dabartinio kompetencijos sričių, susijusių su politika romų klausimais, paskirstymo tarp Komisijos narių pasekmių ir ragina vykdyti tvirtą horizontalų koordinavimą siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų reaguojama laiku ir veiksmingai;

9.  ragina Komisiją tvirtai ginti ES pagrindinių teisių chartijoje ir Sutartyse įtvirtintas vertybes bei principus ir skubiai atlikti nuodugnią padėties Prancūzijoje ir visose valstybėse narėse analizę dėl politikos romų klausimais atitikties ES teisės aktams;

10. reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad, nors klausimas neatidėliotinas, Komisija neatsakė į Parlamento 2008 m. sausio mėn. ir 2010 m. kovo mėn. pateiktus prašymus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu; dar kartą ragina Komisiją parengti išsamią Europos romų įtraukties strategiją;

11. mano, kad ES ir visos valstybės narės dalinasi atsakomybe siekiant skatinti romų įtrauktį, o tam reikalingas visapusiškas požiūris ES lygmeniu, kuris turi būti išreikštas ES romų strategija, paremta įsipareigojimais, prisiimtais II aukščiausiojo lygio romų susitikime Kordoboje:

· integruoti romų klausimus į Europos ir nacionalines politikos kryptis, skirtas pagrindinėms teisėms ir apsaugai nuo rasizmo, skurdo ir socialinės atskirties;

· pagerinti integruotos platformos dėl romų įtraukties gairių projektą ir prioritetą teikti pagrindiniams tikslams bei rezultatams;

· užtikrinti, kad esamos finansinės ES priemonės pasiektų romus ir pagerintų jų socialinę integraciją, stebint išteklių naudojimą; be to, nustatyti naujas sąlygas, siekiant užtikrinti, kad naudojant lėšas būtų geriau sprendžiami romų klausimai;

12. mano, kad labai svarbu parengti kompleksinę plėtros programą, kuri būtų skirta visoms atitinkamos politikos sritims tuo pačiu metu ir kuri sudarytų sąlygas nedelsiant imtis intervencijos getų vietovėse, kuriose susiduriama su dideliais struktūriniais trūkumais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant veiksmų programas būtų griežtai laikomasi vienodų galimybių užtikrinimo nuostatų, siekiant, kad vykdant projektus nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai padidinta romų segregacija ir atskirtis; pabrėžia, kad 2010 m. vasario 10 d. EP priėmė pranešimą dėl socialiai atskirtų bendruomenių būstų darbų tinkamumo finansuoti, kuriame yra nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo lėšų panaudojimo pažeidžiamų grupių būsto darbams finansuoti, ir ragina skubiai įgyvendinti persvarstytą reglamentą, kad valstybės narės galėtų aktyviai naudotis šia galimybe;

13. reiškia susirūpinimą dėl priverstinio romų grąžinimo į Vakarų Balkanų šalis, kur jie gali susidurti su benamyste ir diskriminacija; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad jų pagrindinės teisės nebūtų pažeidžiamos, taip pat teikiant atitinkamą pagalbą ir vykdant stebėseną;

14. rekomenduoja Tarybai patvirtinti bendrąją poziciją dėl struktūrinių ir pasirengimo narystei fondų teikiamos paramos, atsižvelgiant į Europos politinį įsipareigojimą skatinti romų įtrauktį ir užtikrinti, kad peržiūrint atitinkamas darbo programas, taip pat svarstant tolesnį programavimo laikotarpį, būtų visapusiškai atsižvelgiama į bendruosius pagrindinius romų įtraukties principus; ragina Komisiją analizuoti ir įvertinti ligšiolinį socialinį pažeidžiamoms grupėms skiriamų pasirengimo narystei ir struktūrinių fondų investicijų naudojimo poveikį, padaryti išvadas ir, jei reikia, parengti naujas strategijas ir taisykles šioje srityje;

15. ragina ES institucijas įtraukti romų bendruomenes atstovus – nuo paprastų žmonių iki tarptautinių NVO – į visapusiškos ES politikos romų klausimais rengimo procesą visais planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros etapais, taip pat pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Romų integracijos dešimtmečio (2005–2015 m.) iniciatyvą, ESBO veiksmų planą, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir paties Parlamento rekomendacijas;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, EDAP, Europos Tarybai ir ESBO.

 

Atnaujinta: 2010 m. rugsėjo 7 d.Teisinis pranešimas