Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XII antraštinę dalį, ypač į jos 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo 2007–2013 m.,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl struktūriniu požiūriu nepalankiai išsidėsčiusių regionų (salų, kalnų, retai gyvenamų regionų) padėties įgyvendinant sanglaudos politiką ir jų institucinių galimybių,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. Regionų komiteto nuomonę dėl valstybės pagalbos regionams gairių persvarstymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl salų padėties ir gamtinių bei ekonominių veiksnių sąlygotų apribojimų regioninės politikos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl Žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos. „Kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“ (SEC(2008)2868),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentus tema „Specifinių geografinių ypatumų turinčios teritorijos“ (numeris 02/2009),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą „Šeštoji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaita“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. kovo 31 d. komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė 2007–2013 m. programų įgyvendinimo ataskaita (SEC(2010)360),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi teritorinės sanglaudos principas patvirtintas reglamentuose dėl struktūrinių fondų 2007–2013 m. ir tai yra vienas iš naujų esminių pagal Lisabonos sutartį numatytų Europos Sąjungos tikslų, kurio turėtų būti siekiama mažinant regionų išsivystymo skirtumus, šalinant vystymosi kliūtis, įskaitant kliūtis, kurias lemia gamtiniai ir geografiniai nepatogumai, ir taip užtikrinant harmoningą Europos Sąjungos vystymąsi,

B.  kadangi svarbu paaiškinti Lisabonos sutarties nuostatų poveikį regionų, kuriems reikia taikyti specialias priemones regioninės politikos srityje, būklei,

C.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį ypatingą dėmesį reikia skirti didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms;

D.  kadangi dėl demografinių pokyčių, prasto susisiekimo, klimato kaitos, migracijos reiškinių, problemiško energijos tiekimo ir dėl sudėtingos regioninės integracijos kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms tenka spręsti itin sudėtingus uždavinius,

1.  palankiai vertina tai, kad teritorinė sanglauda tapo nauju Sąjungos tikslu ir kad ji įtraukta į 174 straipsnį; mano, kad 174 straipsnio nuostatos turėtų būti įgyvendinamos taikant specialias plėtros strategijas ir konkrečias priemones, kurių tikslas – įveikti šių regionų trūkumus ir išnaudoti šių regionų potencialą;

2.  palankiai vertina Komisijos darbo dokumentus tema „Specifinių geografinių ypatumų turinčios teritorijos“; vis dėlto mano, kad kalnų regionai, salos ir retai gyvenamos vietovės sudaro vientisas regionų grupes ir kad joms reikalingos specialios regioninės plėtros programos; pabrėžia, kad šioms regionų grupėms būdingi kai kurie svarbūs bendri bruožai, kurie skiria juos nuo kitų regionų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia taip pat valstybių narių, kurios yra mažos salos ir kurios išsidėsčiusios Sąjungos pakraštyje, ypatingą padėtį;

3.  laikosi nuomonės, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turi likti pagrindinis kriterijus siekiant nustatyti, kam skirti regioninės politikos paramą; vis dėlto ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamesnius teritoriniu pagrindu pagrįstus statistinius rodiklius siekiant parengti išsamesnę informaciją apie šių nepalankiai išsidėsčiusių regionų vystymosi lygį; pabrėžia, kad valstybės narės, skirstydamos regionams skiriamas lėšas, taip pat atsižvelgdamos į skiriamas sumas ir į specifinius kiekvieno regiono bruožus, jau gali naudoti kitus negu BVP rodiklius (bendras gyventojų skaičius, nedarbo ir užimtumo lygiai, išsilavinimo lygis, gyventojų tankumas);

4.  ragina parengti specialią Europos integruotos ir lanksčios politikos programą kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių problemoms spręsti, į kurią būtų įtrauktos susijusios teisinės ir finansinės nuostatos, kuri būtų grindžiama šių vietovių bendromis savybėmis, bet pagal kurią būtų atsižvelgta ir į jų padėties įvairovę bei vadovaujamasi proporcingumo principu; mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką klausimas dėl salų padėties turėtų būti sprendžiamas ne tik vadovaujantis regionų, bet ir kitų sričių ES politikos, turinčios didelį poveikį šių regionų vystymuisi, nuostatomis; yra įsitikinęs, kad kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms skirta Europos politikos programa gali turėti reikiamą pridėtinę vertę, kuri būtina nuolatiniams sunkumams, su kuriais susiduria šie regionai, įveikti ir jų vystymo modeliui priderinti panaudojant jų pranašumus;

5.  ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių vystymo strategijas, nes norint, kad Europos salos žengtų teisingu tvaraus vystymosi keliu, ir atsižvelgiant į kitus svarbius regiono sektorius, būtina paisyti subsidiarumo principo ir vadovautis vertikaliu principu, pagal kurį šioje veikloje turėtų dalyvauti visų lygmenų valdžios institucijos; pabrėžia, kad šių regionų, kurie dažnai turi daug gamtinių išteklių, potencialas gali teigiamai praversti siekiant tikslų, ypač energetikos ir mokslinių tyrimų bei plėtros politikos srityje, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, kai bus vykdomos naujos finansinės programos bei kai prasidės ateinantis programavimo laikotarpis, kalnų regionams, saloms ir retai gyvenamoms vietovėms toliau būtų taikomos specialios nuostatos;

7.  pabrėžia, kad šių trūkumų turinčių regionų ekonominio ir socialinio vystymo tikslas gali būti pasiektas tik veiksmingai rengiant konkrečias ES programas ir veiksmus, pritaikytus kiekvienam regionui, kuriais būtų siekiama pritaikyti šių regionų struktūras ir padaryti juos konkurencingesnius bei gebančius spręsti pagrindines esamas problemas, taip pat veiksmingai koordinuojant ir įgyvendinant keturis struktūrinius fondus, Sanglaudos fondą ir taikant kitas finansines priemones, pvz. tokias, kokias teikia Europos investicijų bankas;

8.  teigiamai vertina Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG) – priemonę, skirtą teritorinį bendradarbiavimą trikdančioms kliūtims įveikti; ragina kalnų regionus, salas ir retai gyvenamas vietoves pasinaudoti ETBG priemone teritorinio bendradarbiavimo su kitais regionais projektams, kurie bendrai finansuojami ES lėšomis, valdyti, kadangi taip šie regionai būtų priartinti prie juos supančių ekonominių zonų;

9.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti Europos kaimynystės politikos priemones kalnų regionuose, retai gyvenamose vietovėse ir salose, siekiant pasinaudoti už ES ribų esančiais ištekliais;

10. ragina atsisakyti atstumo kriterijaus (150 km) priskiriant salą pasienio regionams, galintiems gauti finansavimą pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, vykdomas vadovaujantis sanglaudos politikos teritorijų bendradarbiavimo tikslu arba Europos kaimynystės politikos siekiais; laikosi nuomonės, kad, jei turėtų būti nustatytas tam tikras apribojimas, salų regionams būtų parankiau, jeigu tarpvalstybinės teritorijos sąlyga būtų taikoma jūros baseino lygmeniu;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms bei ekonominiams ir socialiniams partneriams.

(1) OL L 291, 2006 10 21, p. 11.