Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos rekomendacijos Tarybai leisti pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių pranešimų duomenys siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui bei su jais kovoti, ir į EP 2010 m. liepos 8 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo sudarymo (SWIFT) projekto,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo skaidrumo ir esamos padėties,

–   atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti EB ir JAV oro transporto susitarimą, projektą, į 2010 m. rugsėjo 22 d. vykusias diskusijas dėl JAV oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo ir dėl kelionių į JAV mokesčių,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20–22 d. vykusį JT aukšto lygio plenarinį posėdį Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais ir jo išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl 2010 m. lapkričio 11–12 d. vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi transatlantiniai santykiai turėtų būti grindžiami bendromis esminėmis vertybėmis, t. y. demokratija, žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principais ir daugiašališkumu,

B.  kadangi Europos Sąjunga pritaria JAV administracijos požiūriui, kuris grindžiamas bendradarbiavimu tarptautinėje srityje, ir naujam įsipareigojimui ES ir JAV santykių ir daugiašališkumo srityje;

C. kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES tapo svarbia pasauline veikėja tarptautinėje arenoje, galinčia naudotis naujomis politikos priemonėmis,

D. kadangi ES ir JAV, nors ir toliau išlieka dvi stipriausios pasaulio ekonomikos jėgos, susiduria su rimtomis problemomis, kurių atsiranda dėl finansų krizės ir didėjančios konkurencijos su besiformuojančios ekonomikos ir BRIC šalimis,

E.  kadangi Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) darbu siekiama integruotos transatlantinės rinkos, kuri sudarytų palankesnes sąlygas ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir socialiniam teisingumui,

F.  kadangi abi partnerės turi bendrą atsakomybę siekiant surasti pasaulinę pusiausvyrą, susijusią su finansų krize ir jos socialiniu aspektu, nedarbu, klimato kaita, energetiniu saugumu, terorizmu ir branduolinių ginklų platinimu,

G. kadangi ES ir JAV įsipareigojo iki 2015 m. pasiekti Tūkstančio vystymosi tikslų ir perpus sumažinti ypač skurdžiai gyvenančių žmonių skaičių, ir šis įsipareigojimas paskutinį kartą buvo patvirtintas JT aukšto lygio susitikime Niujorke,

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.  ragina abi partneres spręsti problemas remiantis tarptautine teise, stiprinti daugiašales institucijas ir siekti įgyvendinti JT reformos darbotvarkę, įskaitant JT Saugumo Tarybos reformą;

2.  ragina ES ir JAV kaip svarbiausią savo politikos elementą skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją pasaulyje; pabrėžia, kad būtinas intensyvus prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos koordinavimas; ragina JAV administraciją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prie jo prisijungti; pakartoja savo raginimą visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę;

3.  pabrėžia, kad norint iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir perpus sumažinti ypač skurdžiai gyvenančių žmonių skaičių, ypač susitelkiant į tuos TVT, kurių siekti atsiliekama, įskaitant gimdyvių ir vaikų mirtingumą Afrikoje į pietus nuo Sacharos, reikalinga drąsi abiejų šalių lyderystė; dar kartą ragina abi partneres laikytis įsipareigojimo skirti 0,7 proc. savo BNP oficialiai paramai vystymuisi;

4.  ragina abi šalis laikytis per Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimą Toronte prisiimtų įsipareigojimų suteikti neturtingiesiems geresnes galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis ir padidinti finansavimą, kuriuo galėtų naudotis MVĮ besivystančiose šalyse;

5.  ragina ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauti su Paramos veiksmingumo darbo grupe, kad būtų galima sudaryti sąlygas 2011 m. Seule vyksiančiame 4-ajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais pasiekti sėkmingų rezultatų, susitelkiant į geresnį koordinavimą tarp šalių;

6.  palankiai vertina JAV vyriausybės 2010 m. sausio mėn. priimtą sprendimą paskirti specialųjį pasiuntinį Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (angl. CFE) reikalais ir prezidentų B. Obamos ir D. Medvedevo 2010 m. birželio mėn. padarytus pareiškimus dėl būsimos įprastinės ginkluotės kontrolės ir CFE sutarties; palankiai vertina JAV ir Rusijos susitarimą dėl naujos START sutarties ir tikisi, kad ją patvirtins JAV Senatas; mano, kad atitinkami pokyčiai platesnėje saugumo struktūroje turėtų būti nagrinėjami vykstant dialogui su Rusija, JAV ir ESBO šalimis narėmis, kurios nėra ES valstybės narės, siekiant atnaujinti transatlantinį susitarimą dėl saugumo;

7.  primena NATO aljanso 2009 m. balandžio mėn. Strasbūro deklaraciją; Todėl ragina JAV vyriausybę ir ES valstybes nares aljanse aiškiai įsipareigoti siekti pasaulio be branduolinių ginklų; ragina JAV pašalinti iš Europos savo taktinius branduolinius ginklus, – tai reikštų stiprią paramą BGNS sistemai, nes būtų kovojama su branduolinio ginklo platinimu, – be to, ragina JAV leisti aljansui skirti savo nedidelius išteklius dabartiniams saugumo poreikiams patenkinti;

8.  palankiai vertina 2010 m. balandžio mėn. įvykusį Aukščiausiojo lygio susitikimą branduolinio saugumo klausimais, kuriame buvo pažymėta, kaip svarbu pasaulio mastu užkirsti kelią branduoliniam terorizmui ir per ketverius metus užtikrinti visų nesaugių branduolinių medžiagų saugumą ir parengti esamų branduolinio saugumo susitarimų bei programų tobulinimo ir visuotinio jų taikymo darbo planą; palaiko iniciatyvas, kurių ėmėsi atskiros šalys siekdamos padidinti savo vidaus saugumą, ir ragina kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu; remia Artimųjų Rytų iniciatyvą be branduolinio ginklo;

Regioninė dimensija

9.  ragina tobulinti ES ir JAV bendradarbiavimą Afganistane ir Pakistane, siekiant prisidėti prie taikos ir stabilumo, demokratijos, žmogaus teisių ir vystymosi šiame regione; pabrėžia, kad svarbu, jog šiame procese, kuris gali labai prisidėti prie regiono stabilizavimo, dalyvautų kaimyninės šalys ir kiti svarbūs regiono veikėjai; pabrėžia vystymosi ir didesnio dėmesio civiliams gyventojams svarbą Afganistanui taikomoje politikoje; teigiamai vertina EUPOL misiją Afganistane ir ragina geriau koordinuoti tarptautinių veikėjų, susijusių su šios šalies policijos mokymu, veiklą; ragina rimtai investuoti į teismo organų sistemos reformą ir jos darbuotojų mokymą;

10. ragina partneres ir toliau koordinuojant pastangas dirbti su Irako vyriausybe ir JT, siekiant sustiprinti Irako vienybę, demokratiją ir stabilumą; pabrėžia šios šalies saugumo ir vystymosi svarbą taip pat ir regioniniu mastu ir ragina visus Irako visuomenės sluoksnius dalyvauti susiejant institucinius susitarimus ir projektus;

11. reiškia savo nusivylimą dėl to, kad Iranas ir toliau atsisako visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) ir / taip/ trukdo šios agentūros veiklai; palankiai vertina tai, kad buvo priimta JTST rezoliucija 1929(2010), kurioje nustatytas ketvirtas Iranui dėl jo branduolinės programos taikomų sankcijų etapas, taip pat palankiai vertina tai, kad Taryba priėmė Iranui taikytinų ribojamųjų priemonių rinkinį; tuo pačiu remia siekį derybose su Iranu rasti sprendimą, kuris atitiktų dvilypę dialogo ir sankcijų strategiją;

12. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina JAV sprendimą Irano pareigūnams, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus Irane po ginčytinų 2009 m. birželio mėn. rinkimų, arba prie jų prisidėjusiems, taikyti tikslines sankcijas; ragina Tarybą priimti panašias priemones;

13. pabrėžia, kokios svarbios tiesioginės Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, kurios turėtų baigtis susitarimu, kuris baigtų 1967 m. prasidėjusią okupaciją ir sudarytų sąlygas atsirasti nepriklausomai, demokratinei, sambūviu pagrįstai ir perspektyviai Palestinos valstybei, kuri taikiai ir saugiai egzistuotų šalia Izraelio ir kitų jos kaimynų, ir ragina tęsti šias derybas; palankiai vertina Prezidento B. Obamos ir JAV administracijos pastangas šioje srityje; ragina Europos Sąjungą atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį šiame procese, taip pat ir kaip Ketverto narei;

14. dar kartą pabrėžia, kad visos šalys abiejose Atlanto vandenyno pusėse turėtų nesiimti jokių vienašalių veiksmų, ypač susijusių su Izraelio gyvenviečių statyba Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, kurie galėtų pakenkti tikros ir ilgalaikės taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių perspektyvoms, ir neturėtų pripažinti jokių vienašalių iki 1967 m. nustatytų sienų pakeitimų, taip pat susijusių su Jeruzale;

Dvišalis bendradarbiavimas (duomenys)

15. palankiai vertina tai, kad 2010 m. birželio mėn. buvo pasirašyti antrojo etapo „atviro dangaus“ ES ir JAV aviacijos susitarimai, sudarantys veiksmingo bendradarbiavimo pagrindą, ir tai, kad 2010 m. spalio 8 d. sudarytas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) naujausias susitarimas, kuris yra svarbus žingsnis siekiant sukurti transatlantinę aviacijos rinką; tačiau ragina JAV valdžios institucijas ir Komisiją dirbti siekiant didesnės investavimo ir oro vežėjų abiejose Atlanto vandenyno pusėse nuosavybės laisvės, nepažeidžiant užsienio valstybių pilietybės, taip pat siekiant, kad aviacijos sektoriuje išmetami CO2 teršalai būtų įtraukti į teršalų išmetimo leidimų prekybos sistemą;

16. dar kartą ragina JAV Senatą ir JAV administraciją vengti bet kokių priemonių, pvz., susijusių su užsienio remonto stotimis, antimonopolinėmis lengvatomis ir oro vežėjų pilietybe, nurodyta Atstovų rūmų rezoliucijoje Nr. 915, kurias taikant būtų trukdoma siekti minėtųjų tikslų; ragina Komisiją ir JAV institucijas pritarti vienkartinio patikrinimo principui ir persvarstyti po 2001 m. priimtų papildomų saugumo priemonių veiksmingumą, kad būtų galima panaikinti sutampančias saugumo grandinės priemones ir jos trūkumus;

17. pabrėžia, kad svarbu, jog būtų sudarytas stabilus teisinis ES ir JAV pagrindų susitarimas dėl keitimosi PNR duomenimis ir duomenų apsaugos, primena rezoliucijose nurodytus savo prioritetus šioje srityje ir ragina Tarybą ir Komisiją deramai atsižvelgti į jo poziciją priimant direktyvas ir derantis dėl jų, primindamas Parlamento teisę būti visapusiškai ir nedelsiant informuojamam viso proceso metu;

18. dar kartą ragina JAV valdžios institucijas ir Komisiją toliau intensyvinti derybas siekiant suderintų sprendimų, inter alia, susijusių su oro saugos poreikiais ir duomenų apsauga keleivių duomenų įrašų (PNR) srityje, taip pat persvarstyti saugumo patikrinimų oro uostuose, įskaitant saugumą užtikrinančius kūno skenerius, klausimą;

19. palankiai vertina ir stipriai palaiko Komisijos rekomendaciją Tarybai leisti pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos ir palankiai vertina Komisijos pageidavimą, kad toks pagrindų susitarimas būtų taikomas visiems būsimiems ir visiems esamiems ES arba valstybių narių susitarimams su JAV dėl asmens duomenų perdavimo ir tvarkymo policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje;

20. apgailestauja dėl to, kad buvo nustatyti „kelionių skatinimo“ ir administraciniai mokesčiai už leidimą, kuris į JAV vykstantiems ES piliečiams suteikiamas pagal Elektroninio kelionės leidimo sistemą (angl. ESTA), ir mano, kad tai yra žingsnis atgal, tolygus naujam vizų reikalavimo įvedimui, taip pat apgailestauja dėl to, kad Rumunija, Lenkija, Bulgarija ir Kipras nebuvo įtraukti į bevizio režimo programą, nes tai sudaro sąlygas ES piliečių diskriminacijai; dar kartą ragina Komisiją svarstyti šį klausimą kaip neatidėliotiną, neatmetant galimybės taikyti abipusiškumo principą;

21. ragina ES ir JAV nustatyti visapusišką ir subalansuotą migracijos koncepciją, be kita ko, stiprinant tarptautinį dialogą migracijos klausimu ir dirbant taip, kad būtų užkirstas kelias reikštis rasizmui, ksenofobijai, diskriminacijai ir kitokio pobūdžio netolerancijai; ragina priimti ir įgyvendinti teisės aktus, susijusius su diskriminacija užimtumo srityje, ir dirbti su privačiuoju sektoriumi siekiant priimti prevencines iniciatyvas, kaip antai programos, kurios sudaro palankesnes sąlygas pažeidžiamoms gyventojų grupėms patekti į darbo rinką ir kuriomis remiantis kovojama su diskriminacija darbo vietoje;

22. mano, kad informacinė visuomenė – tai pagrindinis transatlantinės ekonominės erdvės, kuri grindžiama galimybe naudotis žiniomis ir suderinta skaitmeninio turinio apsauga, ramstis; prašo kuriant naują verslo kultūrą sustiprinti naujovių, kūrybiškumo ir informacijos bei ryšio technologijų sąsajas; ragina ES ir JAV sustiprinti bendradarbiavimą švietimo ir mokslo srityje ir pabrėžia, kad labai svarbu padėti studentams lengviau atlikti kvalifikacijų perkėlimą ir gauti jų pripažinimą;

23. reiškia susirūpinimą dėl organizacijos „Human Rights Watch“ 2010 m. ataskaitoje atskleistų faktų, kad Europos tarptautinės įmonės vykdo agresyvią politiką, bandydamos užkirsti kelią darbuotojams JAV burtis į organizacijas ir vesti derybas, tai pažeidžia tarptautinius standartus, dažnai, ir JAV darbo teisę; prašo ES ir JAV bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad Europos įmonės laikytųsi tarptautinių standartų; džiaugiasi, kad buvo priimtas Darbuotojų laisvo pasirinkimo aktas ir kad daroma pažanga siekiant nustatyti griežtesniu standartus ir esmines TDO konvencijų nuostatas ; ragina ES ir JAV keistis pažangiąja patirtimi ir informacija apie lygiagrečius tesisės aktus, skirtus kovai su vyrų ir moterų bei įvairių tautinių grupių darbo užmokesčio atotrūkiu;

Finansinis stabilumas ir tarptautinis reguliacinis arbitražas

24. pripažįsta, kad tai, jog JAV neseniai patvirtino išsamų finansinių reformų paketą, buvo atlikta Volstryto (Wall street) reforma ir patvirtintas vartotojų apsaugos teisės aktas, yra svarbus žingsnis siekiant sustiprinti finansinių produktų, rinkų ir veiksnių reguliavimą bei priežiūrą; tvirtai remia JAV pastangas įgyvendinti naujas gaires ir ragina įvairias susijusias reguliavimo institucijas (Federalinę indėlių draudimo korporaciją, Prekybos ateities sandoriais komisiją, Vertybinių popierių ir valiutų komisiją, Federalinį rezervą ir naujai įsteigtą Finansinės priežiūros komitetą) užtikrinti tinkamą sanglaudą aplink Atlanto vandenyną siekiant kartu spręsti bendras problemas;

25. pabrėžia, kad labai svarbu, jog naujai įsteigta Europos sisteminės rizikos valdyba ir Finansinės priežiūros komitetas koordinuotai apibrėžtų, reguliuotų ir prižiūrėtų finansų institucijas, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų galima leisti žlugti; primena, kad neatsižvelgiant į struktūrinius finansų rinkų skirtumus, finansai yra tokia viso pasaulio problema, kad viso pasaulio politikai nebegali ilgiau į ją nekreipti dėmesio; mano, kad ES ir JAV šios srities institucijų koordinavimas turėtų būti pavyzdžiu;

26. pakartoja, kad teigiamai vertina Didžiojo dvidešimtuko įsipareigojimą didinti kapitalo kokybę ir kiekį, nustatyti likvidumo valdymo reikalavimus, spręsti prociklinės politikos problemą ir griežtinti bendrus rizikos ribojimo reikalavimus atsižvelgiant į finansų krizę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją stiprinti jos transatlantinį finansinio reguliavimo dialogą su JAV;

27. primena, kad, kaip nusprendė Bazelio komitetas siekiant ateityje išvengti finansų krizių reikia, kad visuotiniai kapitalo reikalavimų standartai būtų tinkamo lygio ir kokybės; yra susirūpinęs, kad kokybiniai apribojimai ir (arba) ne visuotinis jų taikymas kai kuriose jurisdikcijose gali pakenkti šių visuotinių standartų veiksmingumui;

28. ragina prieš pradedant taikyti naująsias Bazelio III taisykles atlikti bendrą jų poveikio vertinimą, atsižvelgiant į jų galimą poveikį bankų sektoriaus įvairovei ir MVĮ finansavimui, tačiau taip pat atkreipiant dėmesį į papildomus kapitalo reikalavimus, kuriuos gali nustatyti nuolat svarbios finansų institucijos;

29. pažymi, kad ypač svarbu atkreipti dėmesį į reguliacinio arbitražo riziką pradedant diskusijas dėl nebiržinių išvestinių priemonių kliringo, kredito reitingų agentūros reglamentavimo, alternatyvių investicinių fondų, skolintų vertybinių popierių pardavimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių; pabrėžia, kad viso šios reguliavimo iniciatyvos taikomos siekiant sumažinti riziką, padidinti stabilumą ir paversti finansų rinkas saugesnėmis ir patrauklesnėmis investuotojams, taip pat jeigu šios iniciatyvos nebus koordinuojamos bent ES ir JAV, rizika neišvengiama ;

30. prašo vykdant ES ir JAV finansinio reguliavimo dialogą, kurio tikslas koordinuoti reguliuotojų požiūrius, nustatyti spragas ir siekti padidinti sanglaudą; atkreipia dėmesį į tai, kad nėra oficialių kanalų, kurie sudarytų galimybes vykdyti nuolatinį ES ir JAV įstatymų leidėjų dialogą, kuris galėtų reikšti didesnį reguliavimo nuostatų, ypač finansų paslaugų sektoriaus nuostatų, suderinimą; džiaugiasi ne institucijų subjektų pastangomis pagerinti neoficialų Europos ir JAV teisės leidėjų ir jų darbuotojų dialogą; ragina teisės leidėjus apsvarstyti politinių veiksmų ir Didžiojo dvidešimtuko įsipareigojimų, kuo labiau suderinti politiką, tarptautinį poveikį; ragina ES ir JAV parengti bendrą lengvatinio apmokestinimo zonų kontrolės strategiją;

31. ragina abi partneres kartu dėti daugiašales pastangas siekiant pradėti koordinuoti ekonominę politiką tarptautiniu mastu, tai užtikrintų galimybę bendradarbiaujant ir vienai kitą remiant tinkamai įveikti krizę ir tai reikštų daugiau negu trumpalaikį ir vidutinio laikotarpio tikslą, užmegzti tikrą ir nuolatinį tarptautinių subjektų dialogą; ragina parengti asmeniškai pritaikytą ekonomikos atgaivinimo priemonių laipsniško nutraukimo planą, kuris būtų pritaikytas prie kiekvieno partnerių ekonomikos atsigavimo etapo, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ir nebloginti ir taip labiausiai pažeidžiamų visuomenių dalių padėties;

32. pabrėžia, kad reikia, jog abi partnerės atsakingai remtų tarptautinį dialogą, skirtą ekonomikos vystymui ir teisingam valiutų kursų vertinimui suderinti, kad būtų išvengta prieš kaimynines valstybes nukreiptos politikos ir valiutų kursų karo;

Transatlantinė ekonominė taryba

33. pabrėžia, kad glaudesnė transatlantinė partnerystė siekiant iki 2015 m. sukurti transatlantinę rinką remiantis socialinės rinkos ekonomikos principu yra globalizacijos valdymo ir visuotinių ekonomikos ir socialinių krizių reguliavimo priemonė; ragina abi partneres rengiant Veiksmų naujovių srityje partnerystę įsipareigoti aukštu lygiu;

34. siekdamas, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga, pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir tikrinti daugelį Transatlantinės ekonomikos tarybos sprendimų;

35. palankiai vertina tai, kad Transatlantinei ekonomikos tarybai pataria įvairūs suinteresuoti subjektai, įskaitant verslo atstovus, ir dar kartą ragina panašų vaidmenį suteikti abipus Atlanto veikiančių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visapusiškai įtrauktas socialinis aspektas; ragina įtraukti Transatlantinio darbuotojų dialogo ir Transatlantinio dialogo energetikos klausimais vadovus į patarėjų grupę;

36. prašo Transatlantinės ekonomikos tarybos darbotvarkę išplėtoti siekiant, kad ji apimtų visų suinteresuotų subjektų interesus; dar kartą ragina laiku išplatinti Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdžių grafikus, darbotvarkes, planus ir pažangos ataskaitas, kuriuos turi gauti visi suinteresuoti subjektai likus pakankamai laiko iki posėdžių ir kurie siekiant skaidrumo turi būti paskelbti viešai;

37. mano, kad Veiksmų naujovių srityje partnerystė turėtų apimti ne tik apie intelektinės nuosavybės įgyvendinimą, bet pradėti strateginį dialogą dėl konkurencijos politikos, atvirų standartų, technologijų perdavimo ir sanglaudos standartų;

38. mano, kad tokie susitarimai, kaip Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas, neturėtų daryti įtakos teisei į privatumą, žodžio laisvei ir teisei į tinkamą teismo procesą; mano, kad Transatlantinė ekonomikos taryba gali atlikti svarbų vaidmenį gerindama vartotojų privatumo apsaugą, ypač kai tai susiję su nuotolinių išteklių paslaugomis (angl. cloud computing), e. sveikata ir pažangiaisiais tinklais;

Sektorių klausimai

39. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir JAV, kurios yra didžiausios pasaulio žemės ūkio produktų gamintojos, eksportuotojos ir importuotojos, taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrindamos maisto saugumą pasaulyje, susiduria su panašiomis problemomis; mano, kad būtų naudinga koordinuoti veiksmus ir keistis nuomonėmis dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos ir JAV ūkių įstatymo; ragina Europos Parlamentą ir JAV Kongresą labiau bendradarbiauti kiekvienam vykdant savo žemės ūkio politikos reformą;

40. mano, kad vykdant ES ir JAV dialogą būtų galima lengviau spręsti pagrindines problemas, pavyzdžiui, kaip sumažinti prekių rinkų spekuliaciją, kuri lėmė ypač didelį maisto produktų kainų svyravimą; primena, kad atsižvelgiant į tai reikia vengti reguliacinio spekuliacijų arbitražo, kuris neturėtų sudaryti galimybių rinktis įvairias reguliavimo sistemas ir toliau kenkti stabilumui dėl itin didelių spekuliacijų prekių rinkose; džiaugiasi, kad neseniai abi šalys priėmė teisės aktus, skirtus skaidrumui didinti ir spekuliacijoms mažinti;

41. atkreipia dėmesį į paskutinius įvykius, susijusius su jautriomis temomis, pavyzdžiui, dėl hormonais paveiktos jautienos, chloro valikliais apdorotos vištienos ir kai kurių genetiškai modifikuotų produktų įteisinimo; yra įsitikinęs, kad palaikant nenutrūkstamą išankstinį dialogą galima veiksmingai spręsti klausimus, dėl kurių daromas poveikis dvišalei prekybai žemės ūkio gaminiais, dar prieš kreipiantis į PPO ginčų sprendimo organus;

42. apgailestauja, kad Jungtinės Valstijos pasitraukė iš 1992 m. susitarimo, pagal kurį buvo reguliuojama valstybės pagalba dideliems civiliniams orlaiviams, ir kad po to pradėtas ilgalaikis įmonių Airbus“ ir „Boeing“ bylos nagrinėjimas PPO; tvirtai tiki, kad bendradarbiaujant ir išsaugant ES ir JAV transatlantinę partnerystę gali būti pasiektas abiem šalims priimtinas sprendimas;

43. atkreipia dėmesį į JAV susirūpinimą dėl tiekimo grandinės saugumo ir tvirtai įsipareigoja įgyvendinti priemones, skirtas saugumui gerinti ir suderintas su tarptautiniais standartais, dėl kurių buvo sutarta; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad sprendimas nuo 2012 m. liepos 1 d. vienašališkai pradėti taikyti reikalavimą skenuoti visus į JAV jūra patenkančius eksportuojamus krovinius neatitinka šio reikalavimo; taigi ragina ES ir JAV parengti įvairialypes rizikos valdymo nuostatas, įskaitant ES ir JAV prekybos partnerystės programų abišalį pripažinimą;

44. ragina skatinti bendradarbiavimą visais klausimais, kurie daro poveikį ES ir JAV pramonės reguliavimo aplinkai; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą siekiant paremti MVĮ veiklą ir svarstant teisės aktus, turinčius transatlantinį poveikį, vadovautis ES „Smulkiojo verslo akte“ nustatytu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

45. skatina plėtoti bendradarbiavimą, susijusį su bendros energetikos strategijos rengimu, pagal kurią būtų remiamas energijos išteklių ir tiekimo kelių įvairinimas ir skatinama ekologiniu požiūriu veiksmingą ekonomika, siekiant padidinti tiekimo saugumą; skatina Transatlantinę ekonomikos tarybą kartu siekti kuo didesnės sanglaudos įgyvendinant tvarumo kriterijus biokurui;

46. pabrėžia, kad žaliavos, ypač prieiga prie būtiniausių žaliavų, yra būtina tvariam vystymuisi ir technologinei ES ir JAV ekonomikos pažangai; ragina skatinti JAV ir ES bendradarbiavimą, ypač informacijos rengimo ir keitimosi informacija, mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, susijusiose su abiejų šalių būtiniausiomis pripažintų žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kasyba, gavyba, naudojimu, išgavimu, perdirbimu ir pakeitimu; prašo Kinijos netaikyti vienašalių priemonių, pavyzdžiui, retųjų žemių elementų eksporto draudimo;

47. pabrėžia, koks svarbus skalūno dujų kaip vietinio energijos šaltinio potencialas Europoje ir JAV, nors JAV yra gerokai toliau pažengus eksploatuojant šį šaltinį; siūlo šią temą nagrinėti ES ir JAV energetikos taryboje siekiant pasinaudoti JAV patirtimi, susijusia su jo tinkamumo aplinkos apsaugos požiūriu ir poreikiu pritaikyti teisinę bazę siekiant, kad jis būtų naudojamas aplinkai tinkamu būdu;

48. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą kartu siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos š. m. gruodžio mėn. Kankūne vyksiančiame susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas finansavimui, technologijų perdavimui, miškų atgaivinimui, prisitaikymui ir besivystančioms šalims, stebėsenai, atsiskaitymui ir tikrinimui, taip pat raginimams siekti pagrindinio tikslo – visuotinio įsipareigojimo sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį pagal 20C tikslą; pabrėžia, kad į klimato politiką reikia įtraukti biologinės įvairovės apsaugą, taigi ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą suvienyti pastangas gerinant biologinės įvairovės ir klimato kaitos politikos sričių sąsajas ir sąveiką; atsižvelgdamas į tai ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą bendradarbiauti taikant energijos taupymo priemones, skirtas kovai su klimato kaita; ragina artimiau bendradarbiauti produktų energijos efektyvumo standartų reguliavimo srityje, ypač pasitelkiant Transatlantinę energetikos tarybą;

49. ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą atsižvelgti į 2010 m. liepos mėnesį EP daugumos patvirtintą nuomonę, kurioje teigiama, kad maisto produktai iš klonuotų gyvūnų arba jų palikuonių neturi būti reglamentuojami pagal naujų maisto produktų reglamentą, kad jie turi būti uždrausti tol, kol Komisija galės pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgta į šio maisto poveikį etikai ir saugumui, taip pat į šios technologijos poveikį gyvūnų gerovei;

50. ragina ES ir JAV pasiekti susitarimą dėl keitimosi informacija apie produktų saugumą; tikisi pagerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis dėl reguliavimo ir gamybos standartų ir jų įgyvendinimo;

51. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui bei Kongresui.