Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir rezoliuciją dėl 2009 m. spalio mėn. Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 27 d. vykusio IV Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo metu patvirtintą pažangos ataskaitą, taip pat į 2010 m. birželio mėn. Madride vykusio Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo šalių susitikimo metu patvirtintą bendrą pranešimą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi transatlantinė partnerystė pagrįsta bendromis esminėmis vertybėmis, t. y. laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais, taip pat bendrais tikslais, pvz., socialine pažanga ir įtrauktimi, atvira ir integruota ekonomika, tvariu vystymusi bei taikiu konfliktų sprendimu, ir yra saugumo ir stabilumo euroatlantinėje erdvėje kertinis akmuo,

B.  kadangi ES ir JAV vaidina pagrindinius vaidmenis pasaulio arenoje ir dalijasi atsakomybe prisidėdamos prie kovos su ekonomine ir finansų krize, klimato kaita, spręsdamos konfliktus ir nusiginklavimo klausimus, naikindamos skurdą ir įgyvendindamos kitus TVT, gindamos ir skatindamos žmogaus teises bei teisinę valstybę, kovodamos su terorizmu ir branduolinių ginklų platinimu, remdamosi tarptautine teise ir daugiašalėmis institucijomis, visų pirma JT sistema, ir kviesdamos kitus partnerius prisidėti prie šių pastangų,

C. kadangi kovojant su tarptautiniu terorizmu būtina pabrėžti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nes jos įtvirtintos tarptautinėje teisėje ir sutartyse, ir siekiant užtikrinti proporcingumą, kaip nurodyta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

D. kadangi stiprūs ir stabilūs transatlantiniai santykiai gali įnešti lemiamą indėlį į pasaulinio valdymo rėmimą ir veiksmingai sustiprinti tarptautines organizacijas,

E.  kadangi Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) ir Transatlantinės energetikos tarybos darbu siekiama geresnio transatlantinės rinkos, kuri sudarytų palankesnes sąlygas ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir socialiniam teisingumui, veikimo,

F.  kadangi ES ir JAV yra vienodai atsakingos, kad pasiektų atitinkamus pasaulinius įsipareigojimus š. m. gruodžio mėn. Kankūne vyksiančiame JTBKKK ŠK/ŠP susitikime ir galėtų veiksmingai kovoti su klimato kaita,

Pasaulinio valdymo sunkumai

1.  pabrėžia, kad reikia susitarti dėl ilgalaikius tikslus apimančios, plataus užmojo ir teisiškai privalomos tvarkos, įsigaliosiančios po 2012 m., dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; siūlo sukurti transatlantinį Naująjį ekologinį planą investicijų ir technologijų mainams energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos technologijų srityse ir susitarti dėl tinkamo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo besivystančiose šalyse finansavimo lygio;

2.  ragina abi partneres didinti pastangas siekiant įgyvendinti JT reformos darbotvarkę, įskaitant JT Saugumo Tarybos ir kitų daugiašalių forumų reformą pasaulinėje struktūroje;

3.  ragina abi partneres savo viduje ir pasaulyje skatinti pagarbą žmogaus teisėms, kuri yra svarbiausias jų politikos elementas; pabrėžia, kad būtinas intensyvus prevencinės ir krizių valdymo diplomatijos koordinavimas; ragina JAV administraciją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prie jo prisijungti;

Gynyba, ginklų kontrolė, branduolinių ginklų platinimas ir saugumo klausimai

4.  atkreipia dėmesį į artėjančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Lisabonoje 2010 m. lapkričio 19–20 d. ir darbą, kuris buvo atliktas, siekiant susitarti dėl naujos strateginės koncepcijos; ragina valstybių ir vyriausybių vadovus teikti pirmenybę branduoliniam nusiginklavimui ir įprastinių ginklų kontrolei bei atmesti pasiūlymus, kuriais raginama kurti atskiras nuo NATO priešraketinės gynybos sistemas; labai palankiai vertina ESBO aukščiausiojo lygio susitikimą kaip progą pastangoms kurti ESBO Saugumo bendrijos chartiją skatinti; ragina kurti naują pasaulio saugumo sistemą, atsižvelgiant į JT sistemą;

5.  palankiai vertina JAV vyriausybės 2010 m. sausio mėn. priimtą sprendimą paskirti specialųjį pasiuntinį Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (angl. CFE) reikalais ir prezidentų B. Obamos ir D. Medvedevo 2010 m. birželio mėn. padarytus pareiškimus dėl būsimos įprastinės ginkluotės kontrolės ir CFE sutarties; palankiai vertina JAV ir Rusijos susitarimą dėl naujos START sutarties ir tikisi, kad ją patvirtins JAV Senatas;

6.  primena NATO aljanso 2009 m. balandžio mėn. Strasbūro deklaraciją dėl branduolinių ginklų; ragina JAV vyriausybę ir ES valstybes nares susitarti dėl aiškaus NATO įsipareigojimo siekti pasaulio be branduolinių ginklų; ragina JAV pradėti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų pašalinimo iš Europos; ragina ES valstybes nares pačias pradėti konkrečius veiksmus siekiant branduolinio nusiginklavimo, kaip buvo susitarta 2010 m. BGNS persvarstymo konferencijoje, ir panaikinti NATO bendro branduolinių pajėgumų naudojimo koncepciją, kad BGNS režimui būtų pasiųstas tvirtos paramos signalas;

7.  palankiai vertina rezultatus, pasiektus 2010 m. balandžio mėn. įvykusiame Aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais, kuriame buvo pažymėta, kaip svarbu užkirsti kelią branduoliniam terorizmui ir per ketverius metus užtikrinti visų nesaugių branduolinių medžiagų saugumą ir susitarta parengti esamų branduolinio saugumo susitarimų bei programų tobulinimo ir pavertimo visuotinėmis darbo planą; palaiko iniciatyvas, kurių ėmėsi atskiros šalys siekdamos padidinti savo vidaus saugumą ir ragina kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu; primena, kad pagal apibrėžimą branduolinė energija yra dvigubos paskirties technologija ir todėl branduolinės technologijos skatinimas ir eksportas netgi skirti „civiliniams“ tikslams visada yra susiję su masinio naikinimo ginklų platinimo rizika; primena, kad daugiau nei 40 šalių šiuo metu dirba kurdamos branduolines programas ir kad keletas šių šalių yra krizių regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose;

8.  primena, kad tarp NATO ir ES vykdomas tvirtesnis operatyvinis bendradarbiavimas krizių valdymo srityje Balkanų ir Afrikos Kyšulio regionuose; palankiai vertina gerą bendradarbiavimą tarp NATO KFOR ir ES teisingumo, teisinės valstybės ir policijos misijos EULEX Kosove; atkreipia dėmesį į dviejų jūrų pajėgų misijas Afrikos Kyšulyje, kuriomis siekiama kovoti su piratavimu; prašo ES ir NATO užtikrinti, kad dėl abiejų operacijų „Atalanta“ ir „Ocean Shield“, vykdomų 508 ypatingos paskirties būrio, buvimo nebūtų dubliavimosi ir nekiltų nereikalingų koordinavimo problemų; ragina abi puses pasimokyti iš šių patirčių, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo krizių valdymo srityje ateityje;

Tarptautinis bendradarbiavimas

9.  primena, kad svarbu, jog abi partnerės skaidriai ir viena kita pasitikėdamos skatintų savo politikos Irano, Irako, Afganistano ir Pakistano atžvilgiu koordinavimą; mano, kad pastarojo dešimtmečio karinio dalyvavimo tokiose šalyse kaip Afganistanas ir Irakas patirtis turi būti įvertinta; ragina ES ir JAV tęsti darbą, siekiant sukurti išsamią pasaulinę strategiją, kuri paskatintų socialinę ir ekonominę bei tvarią plėtrą, visų pirma pabrėždama moterų vaidmens stiprinimą;

10. teigiamai vertina didesnį kitų G-20 narių įsipareigojimą skatinti regioninį stabilumą ir bendradarbiavimą, ypač su Iranu, Vidurio Rytais, Korėjos pusiasalio šalimis; reiškia savo siekį sumažinti konfliktus visame Viduržemio jūros regione ir šiame kontekste mano, kad Turkijos vaidmuo yra itin svarbus; pabrėžia, kad daugelis ES kaimynų yra musulmoniškos šalys; todėl palankiai vertina prezidento B. Obamos kalbą, pasakytą Kaire, ir remia aktyvesnę glaudesnio bendradarbiavimo su musulmonų pasauliu politiką;

11. palankiai vertina prezidento B. Obamos ir JAV administracijos pastangas suteikti naują impulsą Artimųjų Rytų taikos procesui; apgailestauja dėl Izraelio vyriausybės sprendimo nepratęsti moratoriumo dėl gyvenviečių statybos ir ragina JAV ir ES dėti visas pastangas, kad Izraelis ir palestiniečiai grįžtų prie tiesioginių taikos derybų ir kad būtų pasiektas visapusiškas susitarimas dėl konflikto, kuris užbaigtų okupaciją, prasidėjusią 1967 metais, ir to susitarimo rezultatas būtų nepriklausoma, demokratiška, sambūviu pagrįsta ir perspektyvi Palestinos valstybė, taikiai ir saugiai sugyvenanti su Izraeliu ir kitomis kaimyninėmis šalimis; ragina Europos Sąjungą atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį, taip pat ir vadovaujantis Ketverto principu, ir, esant tokioms aplinkybėms, ragina Europą aktyviau įsipareigoti Sirijos ir Libano atžvilgiu;

Finansinis stabilumas ir tarptautinis regluliacinis arbitražas

12. pabrėžia, kad finansinės ir monetarinės sumaišties, atsvaros poveikio mažėjimo ir kreditų krizės atsinaujinimo pavojus dar nepraėjo; šiuo požiūriu pažymi, kad suderinta makroekonomikos politika gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti tvarų pasaulinės ekonomikos atsigavimą;

13. pabrėžia, kad labai svarbu, jog naujai įsteigti Europos sisteminės rizikos valdyba ir Finansinės priežiūros komitetas koordinuotai apibrėžtų, reguliuotų ir prižiūrėtų finansų institucijas, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų galima leisti žlugti;

14. pabrėžia, kad apskaitos reikalavimų palyginamumas yra būtinas, norint išsaugoti vienodas veiklos sąlygas ir užtikrinti duomenų palyginamumą pasauliniu mastu; siūlo sukurti viešai ir demokratiškai kontroliuojamą tarptautinę apskaitos standartų įstaigą, kuri įveiktų visų pirma ES ir JAV skirtumus apskaitos srityje, dėl kurių galėtų kilti pavojus finansiniam stabilumui;

15. pabrėžia, kad reikia parengti išsamų III Bazelio susitarimą, apimantį atsvaros koeficientus ir papildomą kapitalo apmokestinimą sisteminėms finansų įstaigoms, likvidumo valdymo standartus, viršutines ribas riziką skatinančioms priemokoms ir dividendus; pabrėžia, kad III Bazelio susitikimas turėtų veiksmingai užbaigti ofšorinių finansinių struktūrų egzistavimą; apgailestauja, kad, atsižvelgiant į dramatišką finansų krizės patirtį, dar prieš susitarimo pasirašymą numatyti pereinamieji laikotarpiai yra pernelyg ilgi, o kapitalo didinimas – nepakankamas;

16. pabrėžia, kad reguliavimo standartai, nustatyti vienoje jurisdikcije turėtų tapti norma kitoje, ir tai turėtų vesti prie nuolat didėjančio tarptautinio finansų reguliavimo, visų pirma susijusio su nebiržinės prekybos išvestiniu kliringu, kredito reitingų agentūrų reguliavimu, alternatyviais investavimo fondais, skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais;

Bendradarbiavimas energetikos politikos ir technologijų srityse

17. ragina ES ir JAV energetikos tarybą siekti koordinuoti energetikos strategijas, remiant energijos šaltinių įvairinimą bei tiekimo maršrutus ir skatinant atsinaujinančių energijos išteklių pagrindu ir ekologiškai veiksmingą ekonomiką, potencialiai sukuriant milijonus naujų ekologiškų darbo vietų; ragina abi šalis sutarti dėl didžiausios konvergencijos įgyvendinant biokuro tvarumo kriterijus, įskaitant ir tuos, kurie turi tiesioginės ar netiesioginės įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms;

18. pabrėžia, kad tinkama su žaliavomis ir retųjų žemių elementais susijusi politika yra itin svarbi tvariam vystymuisi ir technologinei ES ir JAV ekonomikos pažangai; ragina skatinti JAV ir ES bendradarbiavimą, ypač informacijos rengimo ir keitimosi informacija, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityse, susijusiose su abiejų šalių būtiniausiomis pripažintų žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kasyba, gavyba, naudojimu, surinkimu, perdirbimu ir pakeitimu;

19. yra susidomėjęs įvertinti galimą skalūno dujų kaip vietinio energijos šaltinio potencialą Europoje ir pasimokyti iš JAV patirties, įskaitant skalūno dujų plėtros aplinkosauginį aspektą;

Transatlantinė ekonomikos taryba.

20. pabrėžia, kad tvirtesnė transatlantinė partnerystė siekiant iki 2015 m. sukurti socialinės rinkos ekonomikos principu grindžiamą transatlantinę rinką yra svarbi globalizacijos valdymo ir visuotinių ekonomikos ir socialinių krizių sureguliavimo priemonė;

21. palankiai vertina idėją suteikti Transatlantinei ekonomikos tarybai išskirtinį strateginio ekonomikos politikos koordinavimo vaidmenį, ypač su Didžiojo dvidešimtuko procesu susijusių klausimų srityje; tačiau primena, kad bet koks naujas Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmuo turėtų būti kruopščiai suderintas su nuolat atliekamu sprendimų konkrečiais transatlantinės politikos darbotvarkės klausimais, kaip antai finansų rinkos, ekologiška ekonomika, skaitmeninė darbotvarkė, aukštosios technologijos ir inovacijų politika, ieškojimo darbu; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi tuo, kad neseniai buvo pradėtas dialogas inovacijų klausimais, ir ragina abi partneres aukšto rango pareigūnų lygmeniu dalyvauti partnerystėje, susijusioje su veiksmais inovacijų srityje;

22. siekdamas, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos veikla būtų sėkminga, pakartoja savo raginimą ES ir JAV vadovams ir Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams atsižvelgti į lemiamą teisės aktų leidėjų vaidmenį; ragina juos į Transatlantinę ekonomikos tarybą visiškai ir tiesiogiai įtraukti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, nes teisės aktų leidėjai kartu su jų vykdomąja valdžia dalijasi atsakomybe tvirtinti ir tikrinti daugelį Transatlantinės ekonomikos tarybos sprendimų;

23. palankiai vertina tai, kad Transatlantinei ekonomikos tarybai pataria įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo atstovus, ir ragina panašų vaidmenį suteikti abipus Atlanto veikiančių profesinių sąjungų judėjimo atstovams, kad būtų visapusiškai įtrauktas socialinis aspektas; ragina įtraukti Transatlantinio darbuotojų dialogo ir Transatlantinio dialogo energetikos klausimais vadovus į patarėjų grupę;

24. primena, jog Didžiojo dvidešimtuko susititikimo Pitsburge metu parengtoje deklaracijoje pripažįstama, kad vienas iš finansų krizę lėmusių veiksnių buvo pasaulio prekybos pusiausvyros nebuvimas ir kad reikia pradėti bendradarbiavimu grindžiamą abišalio nacionalinės prekybos politikos sistemų vertinimo procesą; ragina abi šalis pripažinti, kad prekybos politika susijusi su galimybe pasiekti pasaulio finansų stabilumą ir įtvirtinti sąžiningus didžiausios ekonomikos šalių valiutų keitimo kursus; ragina nustatyti naują PPO darbotvarkę, siekiant, kad būtų nustatytos pasaulio prekybos taisyklės, kurios atitiktų finansų krizės prevencijos, valiutų kursų išlyginimo, skurdo mažinimo ir klimato kaitos mažinimo tikslus;

25. pataria abiem šalims susitarti dėl principų, kurie padėtų pasiekti tvaresnį pasaulinės prekybos balansą, pvz., taikyti priemones, kurios padėtų stabdyti agresyvų eksportą, nustatyti privalomus socialinius standartus, pakeisti antidempingo taisykles taip, kad jos apimtų aplinkos dempingo aspektą, nustatyti prekybos finansinėmis paslaugomis liberalizavimo kriterijus ir apribojimus, panaikinti visas žemės ūkio produktų eksporto subsidijas ir nustatyti užsienio investicijų į maisto ir paskirstymo sektorius kriterijus;

26. mano, kad spekuliacijos prekių rinkose, kuri buvo vienas iš didžiulį pastarojo meto maisto produktų kainų svyravimą lėmusių veiksnių, mažinimo klausimas turėtų tapti vienu iš abiejų šalių dialogo punktų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia neleisti spekuliantams pasirinkti iš įvairių reguliavimo sistemų sau palankių nuostatų (angl. cherry picking) ir toliau lemti nestabilumą atliekant didelio masto spekuliacinius veiksmus prekių rinkose; džiaugiasi, kad neseniai abi šalys priėmė teisės aktus, kuriais siekiama didinti skaidrumą ir mažinti spekuliacijas;

27. mano, kad svarbu inicijuoti dialogą naujų maisto produktų ir naujų technologijų taikymo maisto produktų gamyboje, ypač klonavimo metodų taikymo veisiant gyvūnus, klausimais;

28. apgailestauja dėl to, kad buvo nustatyti „kelionių skatinimo“ ir administraciniai mokesčiai už leidimą, kuris į JAV vykstantiems ES piliečiams suteikiamas pagal Elektroninio kelionės leidimo sistemą (angl. ESTA), ir mano, kad tai yra žingsnis atgal, tolygus naujam vizų reikalavimo įvedimui, taip pat apgailestauja dėl to, kad Rumunija, Lenkija, Bulgarija ir Kipras nebuvo įtraukti į bevizio režimo programą, nes tai sudaro sąlygas ES piliečių diskriminacijai; dar kartą ragina Komisiją svarstyti šį klausimą kaip neatidėliotiną, neatmetant galimybės taikyti abipusiškumo principą;

Pagrindinės teisės ir teisingumas

29. ragina JAV valdžios institucijas ir Komisiją toliau intensyvinti savo bendradarbiavimą duomenų apsaugos srityje; primena, kad ES grindžiama teisinės valstybės principu ir kad saugumo sumetimais perduodant Europos asmens duomenis trečiosioms šalims negali būti pažeistos procedūrinės garantijos ir teisminės gynybos teisės;

30. būsimasis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tarptautinis susitarimas dėl asmens duomenų, kurie perduodami ir tvarkomi siekiant užtikrinti baudžiamųjų nusikaltimų, įskaitant terorizmą, prevenciją, juos tirti, nustatyti ar patraukti už juos į teismą vadovaujantis policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nuostatomis pabrėžia, jog siekiant, kad bet kokie dalijimosi duomenimis susitarimai su JAV, įskaitant planuojamą naują susitarimą dėl keitimosi keleivių duomenų įrašais (PNR), būtų priimtini, labai svarbu, kad abiejose Atlanto vandenyno pusėse būtų užtikrintos taikytinos duomenų apsaugos teisės; mano, kad būsimas ES duomenų apsaugos direktyvos persvarstymas turėtų duoti naują pradžią transatlantiniam dialogui dėl privatumo ir duomenų apsaugos viešajame ir privačiajame sektoriuose ir jį atliekant turėtų būti siekiama pakelti apsaugos lygį;

31. pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę;

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo pirmininkams, Transatlantinės ekonomikos tarybos pirmininkams ir jos sekretoriatui.