Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1325 (2000) ir 1820 (2008) dėl moterų padėties, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1888 (2009) dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu, kurioje pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant panaikinti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir susijusius su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites,

–   atsižvelgdamas į ES Tarybos veiksmų lyčių lygybės skatinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje planą, pagal kurį turėtų būti užtikrinama, kad ES darbe su šalimis partnerėmis būtų atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą visais lygmenimis,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo mėn. paskirtas Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas seksualinio smurto per ginkluotus konfliktus klausimams,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. priimtus Tarybos dokumentą „Visapusiškas ES požiūris į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą“ ir veiklos dokumentą „JT ST rezoliucijos 1325, kurios nuostatos sustiprintos JT ST rezoliucija 1820, įgyvendinimas atsižvelgiant į ESGP“ ir į 2006 m. rugsėjo mėn. Tarybos dokumentą „Žmogaus teisių klausimų integravimas į ESGP“,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl nesėkmių ginant žmogaus teises ir teisingumą Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į naują JT už lyčių klausimus atsakingą padalinį (JT Moterys),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi šiais metais sukanka 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 – pirmosios rezoliucijos, kurioje nagrinėjamas neproporcingas ir specifinis ginkluotų konfliktų poveikis moterims, susiejama konfliktų metu išgyventa moterų patirtis ir tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas, taip pat aptariamos tarpusavyje susijusios dalyvavimo, apsaugos, prevencijos, paramos ir atsigavimo temos, metinės,

B.   kadangi lapkričio 25 d. yra Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena,

C. kadangi Saugumo Tarybos rezoliucijos 1820, 1888 ir 1889 įtvirtina ir papildo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir šios keturios rezoliucijos turi būti laikomos įsipareigojimų moterims, taikai ir saugumui rinkiniu,

D. kadangi šių įsipareigojimų įgyvendinimas yra bendras visų JT valstybių narių, nepaisant to, ar jos kenčia nuo konfliktų, ar jos yra pagalbos teikėjos, ar kt., rūpestis ir pareiga; taigi pabrėžia, jog 2008 m. gruodžio mėn. priimtos ES gairės dėl smurto prieš moteris ir mergaites bei kovos su visų formų jų diskriminacija ir ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, kurios yra aiškus politinis ženklas, jog šiems klausimams Sąjunga teikia pirmenybę,

E.  kadangi Europos Parlamentas turėtų stebėti, kaip įgyvendinamas platus požiūris ir perspektyvus ES lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims ES išorės veiksmuose veiksmų planas ir kaip įgyvendinamos gairės dėl smurto prieš moteris ir vaikus,

F.  kadangi ES turėtų sudaryti sąlygas moterims dalyvauti konfliktų prevencijoje, krizės valdyme, taikos derybose ir veikloje pasibaigus konfliktui, pvz., planuojant atstatymo darbus po karo,

G. pabrėžia, kad svarbu įtraukti moteris ir smurto bei diskriminacijos dėl lyties konflikto zonoje aukas į diskusijas, siekiant išspręsti problemą, kaip moterys konflikto zonoje galėtų gauti geresnę prieigą prie darbo rinkos, švietimo ir informacijos ir kaip tokios misijos padėtų moterims išsilaisvinti, siekiant padėti užtikrinti ilgalaikę jų apsaugą;

H. kadangi dalis paplitusių ir sistemingų veiksmų, prievartavimas ir seksualinė vergovė pagal Ženevos konvenciją yra pripažįstamos nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais; kadangi prievartavimas dabar taip pat pripažįstamas genocido nusikaltimų dalimi, kai yra vykdomas siekiant visiškai ar dalinai sunaikinti tam tikrą žmonių grupę; kadangi ES turėtų remti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti kaltų dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus nebaudžiamumą,

I.   kadangi Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas turėtų padėti toliau įgyvendinti JT ST rezoliucijas 1325 ir 1820, atsižvelgiant tiek į jos vidinę struktūrą, tiek į jos išorės veiksmus ir politiką;

J.   kadangi ES priėmė eilę svarbių dokumentų dėl to, kaip įgyvendinti JT ST rezoliucijas 1820 ir 1325,

K. kadangi 2010-ieji taip pat yra TVT įgyvendinimo dešimtmečio peržiūros metai,

L.  kadangi tik nedaugelis ES valstybių narių parengė nacionalinius JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 įgyvendinimo veiksmų planus,

1.  pabrėžia, kad 10-osios Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 metinės turėtų žymėti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 įgyvendinimo, kurio pažanga neįmanoma be politinio aukščiausio lygmens vadovavimo ir didesnių išteklių, atnaujintos darbotvarkės pradžią; labai rekomenduoja, kad šiam klausimui būtų skirtas tinkamas dėmesys persvarstant ES žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių strategija atskiroms šalims ir vertinamos ES gairės dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija ir ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų;

2.  ragina skirti konkrečių finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje; ragina, kad policijos, karinėse, teisingumo ir teisinės valstybės misijose bei taikos palaikymo operacijose dalyvautų daugiau moterų; ragina ES valstybes nares aktyviai skatinti moterų dalyvavimą jų dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su ne ES valstybėmis ir organizacijomis;

3.  mano, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas yra itin gera galimybė sustiprinti ES vaidmenį įgyvendinant JT ST rezoliucijas 1820 ir 1325;

4.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES valstybes nares į kiekvieną ESGP Tarybos sprendimą, civilinės misijos įgaliojimą ir moterų, taikos ir saugumo aspektų įgyvendinimo veiksmų planą įtraukti nuorodą į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1820 ir 1325; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, ES valstybes nares ir misijų vadovus užtikrinti, kad bendradarbiavimas ir konsultacijos su vietos moterų organizacijomis taptų kiekvienos civilinės misijos įprasta dalimi;

5.  ragina nustatyti atitinkamas skundo prieš viešojo sektoriaus subjektus procedūras, kurios itin padės pranešti apie seksualinį ir su lytimi susijusį smurtą; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, kad į kas šešis mėnesius teikiamą civilinių misijų vertinimą būtų įtraukta ir išsami ataskaita moterų, taikos ir saugumo klausimais;

6.  primena, kad nuo 2010 m. liepos 30 d. iki rugpjūčio 4 d. rytinės Kongo dalies kasyklų rajone vyko masiniai grupiniai žaginimai, kad praėjusiais metais pranešta apie mažiausiai 8300 išžaginimo atvejų rytų Konge ir kad pirmajame 2010 m. ketvirtyje mažiausiai 1244 moterų pranešė, jog buvo išžagintos, o tai sudaro vidutiniškai 14 išžaginimų per dieną; ragina abi ES misijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, EUPOL RD Congo ir EUSEC RD Congo, padaryti kovą su seksualiniu smurtu ir moterų dalyvavimą svarbiausiu prioritetu dedant pastangas reformuoti Kongo saugumo sektorių;

7.  pabrėžia, kad, nelaimei, žaginimas ir seksualinė prievarta naudojami kaip karo ginklai siekiant pažeminti ir psichologiškai susilpninti priešą, o vėliau aukos dėl to dažnai smerkiamos, atstumiamos ir niekinamos, retai turi galimybių gauti apsaugą ir psichologinę bei medicininę pagalbą ir pasinaudoti teisinėmis gynimo priemonėmis, kurių reikia, kad galėtų nesunkiai iš naujo integruotis į pilietinę visuomenę po konflikto – dėl to šis nusikaltimas ypač šlykštus;

8.  pabrėžia, kad labai svarbu, jog ES paskirtų daugiau moterų policijos pareigūnių ir kariškių į ESGP misijas; pavyzdžiu galėtų būti moterų policijos pareigūnių kontingentas JT taikos palaikymo pajėgose Liberijoje;

9.  pažymi, kad reikia nustatyti ES darbuotojų, tarnaujančių karinėse ir civilinėse misijose, elgesio kodeksą, kuriame būtų draudžiamas seksualinis išnaudojimas kaip nepateisinamas ir nusikalstamas elgesys;

10. ragina įtraukti JT ST rezoliucijų 1325 ir 1820 įgyvendinimą į ES strategijos atskiroms šalims dokumentus; taip pat ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, už vystymąsi, plėtrą ir humanitarinę pagalbą atsakingus Komisijos narius padaryti, kad moterų, taikos ir saugumo klausimų aspektai būti neatskiriama išorės finansinių priemonių, pvz., EIDHR, ECI, IPA, o ypač DCI ir IfS, planavimo ir programavimo dalis;

11. pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų sudaryti galimybes smulkiosioms NVO gauti subsidijas pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (EIDHR); primena, kad šiuo metu daug smulkiųjų moterų organizacijų neįstengia įveikti biurokratinių paraiškos kliūčių;

12. ragina už vystymąsi atsakingą Komisijos narį remti moterų organizacijų darbą konfliktų paveiktose zonose; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją panaudoti ilgalaikį stabilumo priemonės (angl. IfS) komponentą skiriant finansavimą moterų dalyvavimui su taika, saugumu ir susitaikymu susijusiuose procesuose remti ir pažymint moterims, taikai ir saugumui skiriamas lėšas visose trumpalaikėse priemonėse, kurios finansuojamos pagal stabilumo priemonės 3 straipsnį;

13. mano, kad ES delegacijos turėtų informuoti pilietinės visuomenės organizacijas, pvz., vietos moterų organizacijas, apie savo veiksmus konfliktų zonose ir konsultuotis su pilietinės visuomenės organizacijomis politikos planavimo procese;

14. ragina nedelsiant paskatinti moteris aktyviau įsitraukti į visas iniciatyvas, kuriomis siekiama rasti konfliktų sprendimus, pavyzdžiui, atlikti tarpininkų ir derybininkų vaidmenis ir padėti įgyvendinti konflikto sprendimo priemones;

15. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją inicijuoti, kad vieną savaitę per metus būtų konsultuojamasi su moterimis lyderėmis papildomai prie JT Pasaulinės atvirosios moterų ir taikos dienos, po kurios būtų rengiami ES delegacijų pranešimai ir tolesni veiksmai;

16. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiajam atstovui seksualinio smurto per ginkluotus konfliktus klausimams ir neseniai paskirtai JT už lyčių klausimus atsakingo padalinio (JT Moterys) vadovei.