PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Vakarų Sacharoje humanitarinių padarinių
23.11.2010
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Ioannis Kasoulides, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Santiago Fisas Ayxela, Marco Scurria, Cristian Dan Preda PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0675/2010
B7‑0682/2010
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Vakarų Sacharoje humanitarinių padarinių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl padėties Vakarų Sacharoje,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1920 (2010), kuria vieneriems metams pratęsiami Jungtinių Tautų misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje organizavimo (MINURSO) įgaliojimai,
– atsižvelgdamas į Christopherio Rosso paskyrimą asmeniniu Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiuntiniu Vakarų Sacharai,
- atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 14 d. Jungtinių tautų generalinio sekretoriaus pranešimą Saugumo Tarybai dėl Vakarų Sacharos,
– ypač atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo mėn. ir 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento ad hoc delegacijos Vakarų Sacharai vizitų išvadas, kuriose jo buvo prašoma, kad JT misijos, skirtos referendumui Vakarų Sacharoje surengti (MINURSO), įgaliojimai būtų išplėsti, su sąlyga, kad nė viena susijusi šalis neprieštaraus, jog misija stebėtų, ar Vakarų Sacharoje gerbiamos žmogaus teisės, ir atsižvelgdamas į Komisijai patektą kvietimą stebėti, pasitelkiant savo Delegaciją Rabate, žmogaus teisių padėtį Vakarų Sacharoje ir nuolat siųsti ten misijas,
- atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Vakarų Sacharoje ir visų pirma į 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją,
- atsižvelgdamas į ES deklaraciją, susijusią su 2009 m. gruodžio 7 d. VIII ES ir Maroko asociacijos tarybos sesija, ir į 2010 m. kovo 7 d. pirmo bendro ES ir Maroko aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,
- atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociacija, ir ypač į jo 2 straipsnį,
- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį pasirašė Maroko Karalystė,
- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton atstovo spaudai 2010 m. lapkričio 10 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Westchester County (Niujorkas) derybas 2010 m. vasario mėn.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi š. m. spalio 19 d., kelios dešimtys žmonių taikiai pasistatė palapines Agdime Izike, esančiame už 12 km nuo al Ajūno, Vakarų Sacharoje,
B. kadangi po keleto savaičių, pasak JT stebėtojų, jų skaičius siekė 15 000 ir buvo užmegztas dialogas su valdžios institucijomis;
C. kadangi stovyklos narių reikalavimai, kurie buvo grynai socialinio ir ekonominio pobūdžio ir kuriais buvo siekiama gauti socialinį būstą, minimalias pajamas sunkiai besiverčiančioms šeimoms ir darbo vietų jauniems absolventams valstybės tarnyboje, atvedė į aklavietę,
D. kadangi Maroko policininkai ir žandarai neproporcingai panaudojo jėgą evakuodami Agdimo Iziko stovyklą, bet vis dėlto, pasak JT stebėtojų, nepanaudojo šaunamųjų ginklų,
E. atsižvelgdamas į įvykių, kurie vyko al Ajūno gatvėse po stovyklos išardymo, rimtumą,
F. labai apgailestauja dėl žuvusių, sužeistų ir dingusių, visuotinai išplitus smurtui, ir reiškia savo solidarumą aukų šeimoms,
G. kadangi daug žurnalistų ir įvairių regioninių ir nacionalinių valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento narių negalėjo patekti nei į al Ajūną, nei į Agdimo Iziko stovyklą ir kadangi kai kurie iš jų buvo išsiųsti iš Maroko,
H. kadangi žuvusių, sužeistų ir sulaikytų skaičiai, kuriuos pateikė Polisario frontas ir Maroko valdžios institucijos, labai skiriasi,
I. kadangi smurtine mirtimi, kurios aplinkybės nebuvo išaiškintos, mirė Ispanijos pilietis Babi Hamday Buyema;
1. apgailestauja dėl padarinių, kuriuos Maroko valdžios institucijos sukėlė panaudodamos jėgą Agdimo Iziko stovyklai išardyti;
2. apgailestauja dėl prieštaringų abiejų šalių pareiškimų, kuriais jos kaltina viena kitą panaudojus ypatingai žiaurius metodus ardant stovyklą š. m. lapkričio 8 d.;
3. ragina visas konflikto šalis susilaikyti nuo kvietimų griebtis smurto ar naudoti bet kokios rūšies smurtą šiam konfliktui spręsti;
4. pastebi, kad Maroko valdžios institucijos sudarė parlamentinį tyrimo komitetą, kad būtų nuodugniai išaiškinti visi įvykiai, kurie privedė prie Maroko valdžios institucijų intervencijos pradžios, tačiau mano, kad tarptautinė nepriklausoma tyrimo komisija, vadovaujama Jungtinių Tautų, būtų tinkamiausias būdas šiems įvykiams išsiaiškinti;
5. sveikina Maroko Karalystės Užsienio reikalų ministro savanorišką prašymą pakviesti jį į Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą, kuris taip pat norėtų sužinoti kitų konflikto dalyvių pozicijas;
6. prašo, kad ten esančios MINURSO pajėgos, suteiktų informacijos apie sąlygas, kuriomis vyko stovyklos išardymas;
7. vis dėlto ragina, nepaisant socialinio ir ekonominio vystymosi, kurį ad hoc komisija pastebėjo al Ajūne savo vizito 2009 m. sausio 27 d. metu, Maroko valdžios institucijas apsvarstyti, žinant, kad regionas vis dar yra žemiau šalies vidurkio ribos, prašymus pagerinti socialines ir ekonomines sąlygas Vakarų Sacharos gyventojams, kurie mano negaunantys tinkamos pelno, gaunamo iš jų teritorijoje esančių gamtinių išteklių, dalies;
8. prašo Maroko valdžios institucijas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis spalio 24 d. prie al Ajūno protesto stovyklos žuvo Vakarų Sacharos jaunuolis Najem El Gareh;
9. smerkia žmogaus teisių gynėjų iš Vakarų Sacharos sulaikymus ir persekiojimus Maroko kontroliuojamoje Vakarų Sacharos teritorijoje; reikalauja, kad su žmogaus teisių gynėjais iš Vakarų Sacharos kalinamais šios teritorijos ar Maroko kalėjimuose būtų elgiamasi pagal tarptautinius standartus ir kad jų bylos būtų kaip įmanoma greičiau išnagrinėtos nešališko teismo;
10. prašo, kad Polisario frontas paaiškintų Mostafos Sidi Mouloudo, nuo rugsėjo 21 d. laikomo nežinomoje vietoje, sulaikymo aplinkybes ir prašo, kad tarptautinės bendruomenės atstovai galėtų jį aplankyti;
11. šiuo atžvilgiu džiaugiasi, kad neoficialios derybos tarp Polisario fronto ir Maroko, dalyvaujant Alžyro atstovams, vėl prasidėjo pirmadienį, 2010 m. lapkričio 8 d. Niujorke, ir toliau tęsėsi, nepaisant susirėmimų al Ajūne, ir palankiai vertina tai, kad tuo pačiu susitarta dėl būsimų susitikimų gruodį ir kitų metų sausį;
12. palankiai vertina JT specialiojo pasiuntinio Vakarų Sacharai Christopherio Rossio, surengusio šias derybas Niujorke, vaidmenį;
13. ragina visas suinteresuotas šalis suvokti, jog dabartinės jų pozicijos negali padėti rasti abipusiai priimtino politinio sprendimo ir tikisi, kad jos žengs žingsnį kitos pusės link, Vakarų Sacharos gyventojų pernelyg ilgai kenčiančių dėl šio status quo naudai;
14. ragina Maroko Karalystę, Polisario frontą, kaimynines valstybes ir Europos Sąjungą visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, siekiant teisingo ir ilgalaikio Vakarų Sacharos konflikto sprendimo, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas;
15. mano, kad pastarieji įvykiai rodo, jog į JT misijos įgaliojimus reikia įtraukti žmogaus teisių padėties stebėsenos komponentą, atsižvelgiant į ad hoc komisijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje organizavimo (MINURSO) rekomendacijas, organo, atsakingo už ugnies nutraukimo, pasirašyto tarp Maroko ir Polisario fronto beveik prieš 20 metų, 1991 m., stebėseną;
16. apgailestauja dėl veiksmų, nukreiptų prieš spaudos ir informacijos laisvę, nuo kurių nukentėjo daug Europos žurnalistų, ir ragina Maroko Karalystę leisti žurnalistams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į Vakarų Sacharą ir laisvai joje keliauti; apgailestauja dėl Maroko valdžios institucijų draudimo parlamentarams, žurnalistams, žiniasklaidai ir nepriklausomiems stebėtojams patekti į Vakarų Sacharą;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Vyriausiajai įgaliotinei, taip pat Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Afrikos Sąjungos pirmininkui, Maroko vyriausybei bei Polisario fronto vadovybei.