pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl krikščionių padėties, atsižvelgiant į religijos laisvę
Marietje Schaake, Metin Kazak, Vincenzo Iovine, Marielle De Sarnez, Charles Goerens, Frédérique Ries, Kristiina Ojuland, Alexander Graf Lambsdorff, Ramon Tremosa i Balcells
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių padėties, atsižvelgiant į religijos laisvę
B7‑0051/2011
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo metinius pranešimus apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl religinių mažumų pasaulyje,
– atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 18 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,
– atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos religijos ir tikėjimo laisvės klausimais pranešimus ir ypač į jos 2010 m. liepos 29 d. ir 2010 m. vasario 19 d. pranešimus,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl religijos ar įsitikinimų laisvės, kuriose ji pabrėžia strateginę šios laisvės ir kovos su religine netolerancija svarbą,
– atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton spaudos atstovės 2011 m. sausio 1 d. pareiškimą po išpuolio prieš koptų bažnyčios tikinčiuosius Aleksandrijoje (Egiptas),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko J. Buzeko 2011 m. sausio 1 d. pareiškimą dėl mirtino sprogimo, įvykusio prie Egipto bažnyčios,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatos Europos Sąjungos susitarimuose,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnį,
A. kadangi Europos Sąjungą ne kartą išreiškė savo paramą religinių bendruomenių teisėms ir jų tapatybės apsaugai visame pasaulyje bei visų be išimties religinių mažumų pripažinimui ir apsaugai,
B. nerimauja dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo, ypač Afrikos, Azijos ir Vidurio Rytų šalyse,
C. išreiškia savo užuojautą ir paramą aukų, žuvusių ir nukentėjusių 2010 m. gruodžio 31 d. sprogus bombai, padėtai prie šiaurinėje Egipto dalyje esančio Aleksandrijos miesto bažnyčios stovėjusiame automobilyje, šeimoms. Remiantis žinių agentūrų pranešimais, per sprogimą žuvo 21 žmogus, o sužeista dar mažiausiai 43,
D. išreiškia savo užuojautą ir paramą aukų šeimos sužinojęs apie dramatinius įvykius Nigerijoje 2011 m. sausio 11 d., kai per brutalius išpuolius, nukreiptus prieš krikščionių bendruomenę, vėl žuvo nekalti žmonės; taigi šie įvykiai rodo, kad religinis nepakantumas yra labai didelis ir plataus masto,
E. yra labai susirūpinęs dėl smurtinių įvykių Irake, kadangi 2010 m. lapkričio 22 d. Mosule buvo nužudyti du Irako krikščionys; kadangi lapkričio 10 d. serija bombų ir minosvaidžių buvo nutaikyta į krikščionių teritorijas, dėl to Irako sostinėje Bagdade žuvo mažiausiai penki žmonės,
F. kadangi Vietname taip pat labai persekiojama Katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veikla – tai rodo Vietnamo montanjarų bendruomenių padėtis,
G. kadangi politiniai ir religiniai vadovai privalo visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir skatinti abipusę pagarbą,
H. kadangi pagal tarptautines žmogaus teisių normas, ypač Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant tikėjimo, jį praktikuojant, laikant pamaldas ar atliekant tikėjimo apeigas,
I. kadangi kitos žmonių grupės, pvz., pabėgėliai, šalies viduje perkelti asmenys, prieglobsčio prašantys asmenys, migrantai, asmenys, iš kurių atimta laisvė, etninių, religinių ir kalbinių mažumų atstovai ir tikinčiųjų vaikai taip pat vis dažniau susiduria su jų religijos arba įsitikinimų laisvės pažeidimais; todėl primena negrąžinimo principą, nurodytą Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnyje,
J. kadangi Egipto konstitucijoje įvirtintas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimas ir apsauga ir aiškiai nurodoma, kad visi piliečiai turi vienodas teises ir pareigas pagal įstatymą ir jokiu pagrindu nėra diskriminuojami,
K. kadangi pagal Egipto baudžiamąjį kodeksą ginamas visų piliečių religijos praktikavimas ir visų religinių simbolių naudojimas bei baudžiami visi asmenys, bandantys trukdyti bet kokiai grupei praktikuoti savo religiją, rodyti religijai nepagarbą arba ją niekinti;
L. kadangi Irako konstitucijos 10 straipsnyje nustatomas vyriausybės įsipareigojimas užtikrinti ir išlaikyti šventyklų ir religinių vietų neliečiamumą; kadangi 43 straipsnyje teigiama, kad visų religinių grupių pasekėjai gali laisvai atlikti savo religines apeigas ir tvarkyti savo religines institucijas,
M. kadangi Egipto teismas nuteisė mirties bausme asmenį, laikomą atsakingu už išpuolį prieš Egipto koptus,
1. griežtai smerkia visų formų diskriminaciją ir netoleranciją religijos ir įsitikinimų pagrindu bei smurtą prieš visas religines bendruomenes;
2. ragina atitinkamų šalių vyriausybes minėtus nusikaltimus padariusius asmenis perduoti teisingumui; primygtinai ragina atitinkamas šalis užtikrinti, kad pagal jų konstitucines ir teisėkūros sistemas būtų suteiktos tinkamos ir veiksmingos religijos arba įsitikinimų laisvės garantijos, taip pat veiksmingos teisinės teisių gynybos priemonės nukentėjusiesiems, kai buvo pažeista teisė į religijos arba įsitikinimų laisvę;
3. ryžtingai remia visas iniciatyvas skatinti religijų dialogą ir abipusę pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta, smurtiniu ir ekstremistiniu radikalėjimu;
4. dar kartą pabrėžia, kad pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai ir bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas; ragina Tarybą ir Europos Komisiją religijos laisvės klausimą įtraukti į politinių susitikimų, kuriuose skatinamas ES ir trečiųjų šalių politinis dialogas, darbotvarkes ir remti projektus, susijusius su sąžinės laisve, ir dialogus su mažumomis vykdant ES bendradarbiavimo programas;
5. ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su jomis ir rengiant žmogaus teisių padėties ataskaitas didesnį dėmesį skirti religijos laisvės klausimui ir religinių bendruomenių padėčiai ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos susitarimuose pateikiamos žmogaus teisių ir demokratijos nuostatos;
6. ragina per būsimą Užsienio reikalų tarybos posėdį 2011 m. sausio 31 d. aptarti krikščionių persekiojimo ir pagarbos religijos ar įsitikinimų laisvei klausimą. Ši Europos lygmens diskusija turėtų duoti konkrečių rezultatų, visų pirma kalbant apie priemones, kuriomis būtų galima naudotis siekiant užtikrinti religinių krikščioniškų bendruomenių visame pasaulyje, kurioms kyla pavojus, saugumą ir apsaugą;
7. smerkia mirties bausmę kaip nehumanišką veiksmą;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Egipto vyriausybei ir parlamentui, Irako vyriausybei ir parlamentui, Nigerijos vyriausybei ir parlamentui ir Vietnamo vyriausybei ir parlamentui.