Procedūra : 2010/3013(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0097/2011

Pateikti tekstai :

B7-0097/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 5
CRE 16/02/2011 - 5

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.8
CRE 17/02/2011 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0068

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 155kWORD 99k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0097/2011
9.2.2011
PE459.629v01-00
 
B7-0097/2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl „ES 2020“


Malcolm Harbour ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl „ES 2020“  
B7‑0097/2011

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ ,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos rekomenduotus dešimt labiausiai prioritetinių veiksmų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į neoficialų Europos Vadovų Tarybos 2010 m. vasario 11 d. susitikimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pradėtą viešąją konsultaciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ ir jos išvadas (SEC(2010)116),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Lisabonos strategijos vertinimą (SEC(2010)114),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos dokumentą „Septyni Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmai“,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio mėn. Europos Parlamento rezoliuciją dėl strategijos „ES 2020“ pavyzdinių iniciatyvų,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl „ES 2020“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“,

–   atsižvelgdamas į Bendrosios rinkos aktą, paskelbtą 2010 m. gruodžio 16 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad pagrindinis strategijos „ES 2020 “ yra paversti Europos Sąjungos ekonominį atsigavimą tvaria ir konkurencinga ateitimi;

2.  pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į Europos Sąjungos lyginamuosius ekonominius pranašumus, norint užtikrinti, kad strategija „ES 2020“ būtų sėkminga ir būtų sukurta ES pridėtinė vertė;

3.  pabrėžia, kad būtina konsoliduoti visas Komisijos analizes, atliktas po jos pirminės konsultacijos paskelbimo, įskaitant metinę augimo apžvalgą, pagrindinius tikslus, užimtumo gaires ir dešimt prioritetinių veiksmų, siekiant užtikrinti nuoseklų, kryptingą, sėkmingą požiūrį ir kad būtų išvengta Lisabonos strategijos likimo;

4.  palankiai vertina bendrosios rinkos aktą kaip vieną svarbiausių politinių iniciatyvų, skirtų sutvirtinti „ES 2020“ tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų pagrindus;

Strategijos „ES 2020“ valdymas ir pagrindiniai tikslai

5.  palankiai vertina metinės augimo apžvalgos paskelbimą, įskaitant didesnio dėmesio skyrimą valstybių narių darbo rinkų sutelkimo ir bedarbių grąžinimo į darbą spartinimui; pritaria raginimui valstybėms narėms ir toliau vykdyti struktūrines reformas siekiant padidinti mokslinių tyrimų ir naujovių, išnaudoti potencialą ir MVĮ tarptautiškėjimą ir skatinti technologijų pažangą;

6.  pabrėžia, kad siekiant „ES 2020“ strategijos augimo ir konkurencingumo tikslų gyvybiškai svarbu iš naujo pradėti bendrosios rinkos kūrimą; mano, kad atnaujinant bendrosios rinkos projektą nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas; prašo, kad pavasario Europos Vadovų Taryba numatytų diskusiją dėl bendrosios rinkos kūrimo atnaujinimo būklės, remiantis stebėjimo procesu, kurio metu būtų vertinami tarpinių rodiklių pasiekimo rezultatai;

7.  ragina valstybes nares prisidėti prie bendrosios rinkos, nustatant tikslus ir parengiant savo darbotvarkę pagal bendrosios rinkos prioritetus;

8.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą metinėje augimo apžvalgoje nustatyti bendrosios rinkos prioritetus ir paspartinti veiksmus; rekomenduoja Komisijos pirmininkui priimti didesnę atsakomybę tose srityse, kuriose veikia Europos Sąjungos kompetencija ar pasidalijamoji kompetencija, siekiant padėti koordinuoti valstybių narių veiksmus ir politinę valią, kad būtų visiškai įgyvendintos ir pradėtos taikyti bendrosios rinkos politikos kryptys, priemonės ir laikomasi galiojančių taisyklių;

9.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas pasirinks ribotą skaičių prioritetinių veiksmų iš trijų iniciatyvinių ataskaitų dėl bendrosios rinkos akto, kurį teisės aktų leidėjai turėtų būti priimti iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai bendrajai rinkai sukaks 20 metų; tai būtų pirmasis strategijos „ES 2020“ žingsnis ir užtikrintų aiškią ir ambicingą viziją, pagrįstą politinio vadovavimu ir atsakomybe, įsipareigojimu ir koordinavimu;

10. mano, kad sumanaus ir koordinuoto investavimo į realųjį ekonomikos sektorių plėtojimas, įskaitant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, atsinaujinančią energiją, tarptautinius transporto tinklus ir bendrą skaitmeninę rinką, turi vaidinti pagrindinį vaidmenį grąžinant Europą į tvaraus, konkurencingo ir ilgalaikio augimo kelią;

11. Ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti biurokratizmą ir administracinę naštą MVĮ bei visiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą;

12. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį sumanus reglamentavimas gali vaidinti gerinant reguliavimo sistemas, kuriose veikia įmonės; mano, kad su juo susiję pasiūlymai gali padėti sukurti tvirtą verslo aplinką, palankią augimui ir naujovėms, tačiau pažymi, kad visi teisėkūros proceso partneriai privalo prisiimti atsakomybę, kad sukurtų veiksmingesnius ir mažesnę naštą užkraunančius reglamentus;

13. ragina teisės aktų leidėjus skubiai priimti ES patentą, kuris sustiprintų ES naujoves ir konkurencingumą ir leistų sutaupyti 250 mln. eurų per metus;

14. palankiai vertina plačios apimties viešųjų pirkimų peržiūrą, kuri aiškiai atskleidžia poreikį pradėti reformą; ragina valstybes nares teikti tam labai didelį prioritetą, ypač suteikiant galimybę tuo naudotis MVĮ;

15. ragina numatyti biudžetus viešiesiems pirkimams, skirtiems naujoviškų produktų ir paslaugų pirkimui, kad kasmet būtų sukuriama inovacijų, skirtų viešosioms paslaugoms pagerinti, mažiausiai už 10 milijardų eurų;

16. palankiai vertina Europos Sąjungos pastangas siekiant išspręsti problemas, kurios kenkia Stabilumo ir augimo paktui ir lėmė dabartinę neigiamą fiskalinę padėtį keliose valstybėse narėse; pabrėžia, kad visų valstybių narių pareiga laikytis biudžetinės drausmės ir kad visiškai atskaitinga ir skaidri ES sistema gali prisidėti prie tvirtesnių viešųjų finansų ir stipresnių pajėgumų kovoti su būsimomis krizėmis;

17. pripažįsta, kad stipri ir konkurencinga euro zona yra visų ES valstybių narių interesas; tačiau pabrėžia, kad reforma turėtų visiškai atsižvelgti į poreikius tiek euro zonoje, tiek valstybėse narėse, kurios dar nėra euro zonoje arba kurios neplanuoja tapti jos narėmis;

18. rekomenduoja ES palengvinti ir paskatinti MVĮ finansavimui skirti daugiau nuosavo kapitalo, tiek per rizikos kapitalą arba kotiruojamas akcijas, užuot didinus skolinimąsi;

19. primygtinai ragina, kad ES finansiniai centrai turėtų būti skatinami ir išlikti konkurencingi pasaulyje, norint pasiekti 2020 m. tikslus;

20. valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose turėtų būti skatinamos teikti didžiausią prioritetą kovai su nedarbu ir ilgalaikės atskirties nuo darbo rinkos prevencijai; tai turėtų būti derinamos su priemonėmis, skirtomis užtikrinti daugiau darbo vietų, geresnių darbo vietų ir aukšto lygio bei aukštos kokybės užimtumą vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu;

21. siekiant įveikti neigiamus demografinius pokyčius, strategija „Europa 2020“ aiškiai skatina vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją į darbo rinką; valstybės narės turėtų būti raginamos siekti šio pagrindinio tikslo, skatindamos pratęsti darbinį amžių, kurdamos lankstesnę darbo rinką, remdamos netipines sutartis ir skatindamos vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau likti aktyviais darbo rinkoje; be to, skatindamos mokymosi visą gyvenimą schemas, prevencinę sveikatos priežiūrą derindamos su patirtimi ir žiniomis, kad vyresni darbuotojai galėtų teigiamai prisidėti prie ekonomikos gaivinimo ir būsimo ES augimo;

22. svarbu, kad pensijų sistemų tvarumas peržengtų grynai fiskalinius svarstymus; privačių santaupų santykis, užimtumo lygis ir numatomi demografiniai pokyčiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant socialinės apsaugos sistemų tvarumą;

23. ragina veiksmingiau ir skaidriau valdyti Europos socialinį fondą (ESF), kuris yra esminė priemonė siekiant užimtumo tikslų, nustatytų strategijoje „ES 2020 m.“, dėl kurios susitarė valstybės narės; primygtinai reikalauja, kad ESF turėtų neperžengti bendrųjų nuostatų dėl sanglaudos politikos fondų reguliavimo sistemos;

24. pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė turėtų būti labiau įtraukti ir su jais turėtų būti reguliariai konsultuojamasi;

25. pabrėžia, kad Europos Komisija ir Taryba turėtų gerbti subsidiarumo principą, nustatant politikos gaires;

Pavyzdinės iniciatyvos

Pavyzdinė iniciatyva „Nauji įgūdžiai ir darbo vietų kūrimas“

26. pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti prioritetus, numatytus bendrosios rinkos akte, kurie skatintų darbo vietų kūrimą; ypač pritaria tam, kad Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas ir planuojama įstatymų leidybos iniciatyva reformuoti profesinę kvalifikaciją užtikrins abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą; ragina įvertinti galimybes sukurti ES profesinį pažymėjimą, užtikrinant duomenų apsaugą, ir Europos įgūdžių pasą, kuriame gerokai pagerintų darbuotojų mobilumą;

27. pabrėžia poreikį sumažinti naštą MVĮ ir tai, kad pernelyg daug dėmesio skiriama darbuotojų teisėms dabartinėje ekonominėje aplinkoje, kuri neskatina įmonių priimti dėl papildomų darbuotojų, todėl sumažėja augimo potencialas;

28. įgūdžiai turi būti vystomi, kad būtų modernizuotos tradicinės pramonės šakos, įskaitant žuvininkystę ir šeimyninius ūkius, kurie prisideda prie pajamų kūrimo mažose bendruomenėse, teikdami paramą šeimų valdomoms MVĮ, o tai yra visiškai suderinta su strategijos „ES 2020“ prioritetais užimtumo ir integracinio augimo srityje;

29. remia priemones, siekiant visiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvą ir prekių paketo direktyvas, kad būtų sukurta dar daugiau darbo vietų;

Pavyzdinė iniciatyva „Skaitmeninė darbotvarkė“

30. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl sprendimo sukurti pirmąją radijo spektro politikos programą; reiškia susirūpinimą tikėdamasis, kad Komisija imsis gerai apgalvoto požiūrio, o ne skubins šią sudėtingą, tačiau gyvybiškai svarbią, spektro suderinimo politiką;

31. pabrėžia būtinybę kuo skubiau baigti kurti vieną bendrą skaitmeninio turinio rinką, kuri kenčia nuo fragmentacijos, ypač dėl autorių teisių mokesčių; pabrėžia, kad vienos bendros skaitmeninio turinio rinkos sukūrimas yra neatidėliotinas prioritetas, kuris greitai gerokai palengvins tarpvalstybinę prekybą ir darbo vietų kūrimą;

32. pabrėžia IRT sektoriaus svarbą Europos ekonomikai ir jo lemiamą vaidmenį investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurie turi būti dar labiau pagerinti, jei ES nori konkuruoti su JAV;

33. pabrėžia, kad didelės spartos plačiajuostis ryšys yra būtinas norint sukurti vieną bendrą skaitmeninio turinio rinką; ragina valstybes nares teikti pirmenybę tinklų atvėrimui konkurencijai bei skatinti naujų rinkos dalyvių atėjimą pagal naujų telekomunikacijų taisyklių sąlygas;

Pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“

34. džiaugiasi neseniai paskelbtomis viešųjų pirkimų konsultacijomis; pabrėžia, kad didžiulis neišnaudotas viešųjų pirkimų potencialas galėtų skatinti novatoriškus produktus ir paslaugas ir kad inovacinių verslų finansavimas yra labai svarbus;

35. pabrėžia, kad ypatingai svarbų vaidmenį skatinant inovacijas ir efektyviai energiją vartojančius sprendimus vadina standartizavimas; skubiai laukia iš Komisijos teisėkūros reformos, skirtos standartizacijos sistemai;

36. pabrėžia ypatingą Europos universitetų vaidmenį; remia naujoviškų universitetų nepriklausomo reitingavimo sistemą; pabrėžia, kad svarbu mažinti biurokratiją ir kliūtis mokslininkų judumui, įskaitant teises į pensiją, siekiant užtikrinti, kad mokslininkai iš kitų pažangios ekonomikos šalių galėtų suteikti Europos Sąjungai idėjų, novatoriškų sprendimų bei technologijų;

37. pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą medicinos sektoriuje, kuris kartu su inovacijų taikymu, paskatins augimą ir gerovę senėjančioje visuomenėje; remia glaudų bendradarbiavimą tarp universitetų mokslinių tyrimų padalinių ir medicinos pramonės, kad būtų sukurti produktai ir paslaugos, kurių ES piliečiams skubiai reikės ateinantį dešimtmetį;

38. pritaria Europos inovacijų partnerystei, kuria siekiama sutelkti suinteresuotąsias Europos, nacionalines ir regionines, valstybines ir privačias šalis į aiškiai apibrėžtus tikslus, kad Europa galėtų tapti pasaulio lydere; ragina kurti daugiau partnerysčių tokiose srityse kaip energetika, pažangieji miestai ir judumas, taupus vandens naudojimas, ne energetikos žaliavos bei tvarus ir produktyvus žemės ūkis;

39. nekantriai laukia, kol bus patvirtintas ES patentas ir pasiūlymai dėl patentų ir licencijų Europos žinių rinkos srityje, kuri dar labiau stiprina naujoves;

40. pabrėžia svarbų 7BP vaidmenį ir poreikį sumažinti biurokratiją šioje srityje;

41. pritaria pasiūlymams, kad reikalinga „Inovacijų Sąjungos taryba“ ir sėkmingų inovacijų sistemų, kurios yra labai svarbios skatinant naujovių diegimą Europos Sąjungoje, kontrolinis sąrašas; ragina kasmet rengti Inovacijų konventą, siekiant įvertinti pažangą šiuo klausimu;

Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“

42. remia „Judaus jaunimas kortelės“ kūrimas, siekiant dar labiau stiprinti jaunimo judumą Europos Sąjungoje; yra tvirtai įsipareigojęs dėl jaunimo programų, įskaitant „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“, kurios skatina jaunimą būti judesnį, studijuoti ir dirbti kitose ES valstybėse narėse, taip įgyjant daugiau galimybių įsidarbinti ir didesnę kvalifikaciją, tuo pačiu prisidedant prie ekonomikos augimo Europos Sąjungoje;

43. parama ilgiau trunkančiam švietimui turi būtinai būti skatinama, bet Komisija neturėtų nuvertinti profesinių studijų ir praktinių mokymų, kad būtų išvengta spragų Europos ekonomikoje, kur nuolat jaučiama darbo jėgos paklausa;

44. pabrėžia, kad labai svarbu jauniems verslininkams steigti įmones; nekantriai laukia Komisijos naujosios Europos mikrofinansų priemonės „Progress“, skirtos teikti finansinę paramą, kad padėtų pasiekti šį tikslą;

Pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu planas“

45. primena Komisijai, kad valstybės narės yra įsipareigojusios kovoti su skurdu ir užtikrinti, kad pažeidžiamomis grupėmis bus pasirūpinta; pabrėžia, kad valstybės narės turi savo, specialiai pritaikytus tikslus ir nusistovėjusias sistemų, kuriomis siekia mažinti skurdą ir rūpintis labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais;

46. mano, kad teritorinės sanglaudos tęsinys, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui, lieka priemone, skirta naikinti regioninius skirtumus ES; pabrėžia, kad ši politika turi būti paprasta, skaidri ir kurti ES pridėtinę vertę;

Pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

47. džiaugiasi pastangomis spręsti klimato kaitos problemas Kankūno klimato konferencijoje; pritaria įsipareigojimui toliau mažinti išmetamą kiekį, tačiau tik jei tai darys ir kiti;

48. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę kurti savo atominių elektrinių pajėgumus kartu su sparčiai augančiomis ekologiškomis technologijomis, kaip vienodai naudingos priemones vykdant ES įsipareigojimą sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį;

49. ragina valstybes nares sutrumpinti leidimų suteikimo procedūras, kad būtų pagreitinta atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra;

50. pripažįsta gamtos išteklių svarbą saugant biologinę įvairovę ir buveines; pabrėžia Nagojoje suderinto 10-ies metų plano svarbą siekiant Biologinės įvairovės konvencijos tikslų;

51. ES reikia visu pajėgumu veikiančios, tarpusavyje susijusios ir liberalizuotos energijos vidaus rinkos ir būtinos didelės investicijos siekiant modernizuoti ir plėsti esamą energetikos infrastruktūrą, kad būtų lengviau keistis mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltiniais tarp valstybių narių; pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos šaltinius, siekiant užtikrinti ES aprūpinimo energija saugumą; tačiau pabrėžia, kad rinka turės padengti didžiąją šiai infrastruktūrai sukurti reikalingą finansavimo sąnaudų dalį, bet pripažįsta, kad iš tiekimo perspektyvos kai kuriems projektams gali reikėti valstybinio finansavimo, kai neįmanoma pritraukti pakankamai lėšų iš privataus sektoriaus;

Pavyzdinė iniciatyva „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“

52. pabrėžia, kad reikia skubiai mažinti išlaidas, kurias verslui Europoje užkrauna teisės aktai, kad įmonės galėtų sieti augimą su galimybėmis lengviau gauti kreditą ir didinti MVĮ tarptautiškumą;

53. pabrėžia, kad svarbu kasmet teikti ataskaitas apie Europos Sąjungos ir valstybių narių konkurencingumą, pramonės politiką ir pasiekimus spartinant augimą; pripažįsta itin svarbų transporto politikos vaidmenį siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų, nes ji labai padeda atnaujinti augimą, įgyvendinti vieną bendrą rinką ir vaidina svarbų ekonominį, socialinį ir teritorinės sanglaudos vaidmenį;

54. pabrėžia, kad bendrosios rinkos sukūrimas visuose transporto sektoriuose, kabotažinio transporto liberalizavimas, veiksmingas atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimas, bendra Europos rezervavimo sistema ir keleivių teisių stiprinimas – tai esminės priemonės siekiant pažangaus, tvaraus ir integruoto augimo ir turėtų tapti naudinga visos strategijos „Europa 2020“ dalimi;

55. pabrėžia, kad įgyvendinant naująją strategiją labai svarbus darbas su TEN-T tinklu ir TEN-T gairėmis, siekiant sukurti veiksmingą multimodalinį ir platų ES transporto tinklą (inter alia, sprendžiant tinkamos infrastruktūros stokos, prieinamumo ir blogos sąveikos tarp įvairių ES dalių klausimus), pašalinant kliūtis ir sukuriant trūkstamas jungtis, ypač tarpvalstybinėse atkarpose bei jungtyse tarp rytų ir vakarų valstybių narių;

Atnaujinta: 2011 m. vasario 11 d.Teisinis pranešimas