Procedūra : 2010/3013(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0102/2011

Pateikti tekstai :

B7-0102/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 5
CRE 16/02/2011 - 5

Balsavimas :

OJ 17/02/2011 - 94

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0068

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 155kWORD 107k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0097/2011
9.2.2011
PE459.634v01-00
 
B7-0102/2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl strategijos „Europa 2020“


Rebecca Harms, Philippe Lamberts Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“  
B7‑0102/2011

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas, padarytas po 2010 m. birželio 17–18 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimams pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliucijas dėl ekonominio valdymo ir „ES 2020“,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl nuolatinio krizių mechanizmo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarybos rekomendacijas dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių, patvirtintų 2010 m. liepos 7 d.,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

A. kadangi kai kurie tarptautiniai partneriai šiuo metu atsigauna po krizės, ES ir toliau susiduria su sunkumais, nepaisant nežymių pagyvėjimo ženklų,

B.  kadangi 2010 m. buvo pirmieji metai, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, sudaryta tam, kad pašalintų skirtumą tarp ES ir piliečių, suteikiant ES naują vaidmenį tarptautinėje erdvėje,

C. kadangi „ES 20120“ strategija, kurioje nustatyti penki pagrindiniai vienodos svarbos tikslai, patvirtinti norint pasiekti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, buvo suvokta kaip atsakas į ES sunkumus,

Bendrosios pastabos – kontekstas

1.  mano, kad pasaulinė krizė turėtų būti panaudota kaip galimybė dar kartą atrasti vystymosi modelį kaip visuomenės modelį, pagrįstą tvarumu, solidarumu, skurdo panaikinimu ir tinkamų, ekologiškų darbo vietų sukūrimu; tiki, kad „Europa 2020“ strategija, kurią tinkamai pritaikius, parėmus ir užtikrinus stiprų ekonominį valdymą, skatinant finansų sistemos įdiegimą, kuris palankiai veiktų tikrąją ekonomiką, padėtų Europai išbristi iš krizės, tobulinant potencialų užimtumą, paskatinsiantį kurti veiksmingą ekonomiką, visapusiškai paremtą atsinaujinančios energijos šaltiniais, taip pat ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką;

2.  pabrėžia, kad į dabartinę euro krizę ES turi reaguoti suderintai ir integruotai; primena, kad, jei krizė sukėlė keturių metų augimo atsilikimą, ji turėjo dar didesnių neigiamų pasekmių užimtumui, nedarbas pasiekė tokį lygį, kokio nebuvo jau 12 metų, daugiau nei 23 mln. žmonių liko be darbo, 2010 m. pabaigoje nustatyta 5,5 mln. bedarbių jaunų žmonių; Pabrėžia, kad yra labai svarbu panaikinti vyrų ir moterų nelygybę tam, kad būtų pasiekti didieji strategijos „Europa 2010“ tikslai, susiję su dalyvavimu darbo rinkoje ir skurdo sumažinimu;

3.  preiškia gilų susirūpinimą dėl netvaraus valstybės ir privačiosios skolos lygio ir numatomo spartaus jos didėjimo ateinančiais metais, kurį sukels bankų gelbėjimo planai ir neišvengiama ekspansyvi fiskalinė politika siekiant įveikti krizę, ir dėl kurio našta bus dar didesnė, turint mintyje tai, kad ateities kartos paveldės taip pat ir didėjančias ekologines problemas bei privačiąsias finansines skolas; primena, kad daugelyje valstybių narių prieš prasidedant krizei buvo pastebimas netvarus privačiųjų skolų augimas;

Strategijos 2020 pagrindiniai tikslai ir valdymas

4.  dar kartą prašo, kad vykdant strategiją „Europa 2020“ nebūtų apsiribojama vien tik BVP augimu, bet būtų pateikiama platesnė ES ateities politikos vizija; mano, kaip teigiama Komisijos, kad BVP nėra laikomas tiksliu ilgalaikės ekonominės ir socialinės pažangos, ypač visuomenės pajėgumo išspręsti tokias problemas kaip klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas arba socialinė įtrauktis, rodikliu. mano, kad kitoje 2014 – 2020 m. programoje BVP turėtų papildyti nauji rodikliai, ir kad laikui bėgant BVP gali būti pakeistas aiškesne gerovės sąvoka;

5.  yra labai susirūpinęs dėl Komisijos vykdomos pirmosios metinės augimo apžvalgos; apgailestauja, kad vykdant metinę augimo apžvalgą dėmesys išimtinai kreipiamas į taupymo priemones ir biudžeto sumažinimus; mano, kad vien šios priemonės ir dešimt papildomų veiksmų, kuriuos pasiūlė Komisija, nesutampa su didžiosiomis ekonomikos politikos kryptimis, taip pat ir su strategijoje „Europa 2020“ nustatytais tikslais;

6.  išreiškia susirūpinimą, kad metinėje augimo apžvalgoje nepateikiamos nuorodos, kaip pirmojo Europos veiklos semestro kontekste bus vykdomos pavyzdinės iniciatyvos ir įvairi veikla, padėsianti jas įgyvendinti;

7.  apgailestauja, kad trūksta pasiūlymų dėl investavimų ir finansavimų inovacinių būdų; pabrėžia, kad norint įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus, reikia taikyti naujas, alternatyvaus finansavimo formas; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios padėtų valstybėms narėms atstatyti valstybinių sąskaitų pusiausvyrą ir finansuoti viešojo sektoriaus investicijas; mano, kad iš ekonomikos, socialinės ir aplinkos krizės ES gali sėkmingai išvesti šių alternatyvių investavimo formų taikymas:

(a)  euroobligacijos;

(b)  perėjimas nuo valstybių narių konkurencijos mokesčių prie bendradarbiavimo mokesčių, be kita ko, numatant bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės nustatymo planą ir sistemą, pagal kurią būtų užtikrintas būtiniausias įmonių pelno mokesčio tarifų derinimas, remiantis panašiu principu, kuris šiuo metu taikomas PVM;

(c)  suderinus veiksmus pradėtas aplinkos mokesčių taikymas siekiant, kad našta nuo mokesčių, turinčių įtakos darbo sąnaudoms, būtų perkelta netvariai veiklai ir gaminiams;

(d)  ES masto finansinių sandorių mokestis;

(e)  progresinis bankų apmokestinimas, atsižvelgiant į įstaigos dydį ir į neapdraustų trumpalaikių finansinių paketų lygį;

(f)   nustatyta pareiga kiekvienai šaliai teikti įmonių pajamų ir nuo šių pajamų sumokėtų mokesčių ataskaitą, taip pat automatiškas keitimasis informacija;

(g)  vadinamųjų mokesčių rojų panaikinimas, pradedant nuo esančių ES;

(h)  specialieji krizės mokesčiai nuo netikėtai didelių energetikos korporacijų ir kitų labai pelningų firmų pelnų;

(i)   projektų obligacijos, kurių sukūrimą keletą kartų atidėjo Komisija;

8.   ragina Europos Tarybą remiantis 121 ir 136 straipsniu kuo greičiau priimti rekomendacijas siekiant sukurti koordinuotas ir suderintas kontraciklines fiskalinės politikos kryptis ir taip pat kitus ES solidarumo mechanizmus, kuriais būtų siekiama mažinti vidaus disbalansą bei asimetrinius sukrėtimus, didinti konvergenciją ir gerinti išteklių paskirstymo veiksmingumą;

9.   pabrėžia, kad dėl valstybinio įsiskolinimo ir privačiojo įsiskolinimo kyla problemų ekonominio, socialinio ir aplinkos apsaugos modelio tvarumui; mano, kad reikia priimti atitinkamą sprendimą tiek dėl vieno, tiek dėl kito įsiskolinimo, kadangi dėl skuboto ir netinkamo viešųjų finansų suvaržymo gali būti užslopintas užimtumo lygio atsigavimas ir padidėjimas;

10. mano, kad siekiant išsaugoti ES finansinį stabilumą ir susidoroti su sistemine rizika reikia pasitelkti trijų etapų metodą, kurį sudarytų: (i) veiksminga ir sustiprinta visų veikėjų, rinkų ir priemonių, taip pat ir griežtos prevencijos sistemos priežiūra ir reguliavimas siekiant internalizuoti neigiamus išorės veiksnius, atsiradusius dėl finansų rinkų, pagal principą „teršėjas moka“; (ii) išsamūs išankstinės intervencijos mechanizmai, taikant esminį kontrolės sustiprinimą ir Europos priežiūros institucijų ir nacionalinių priežiūros institucijų intervencijos jėgas; (iii) bendra Europos tarptautinių krizių įveikimo ir skolos restruktūrizavimo sistema, paremta sąžiningų pareigų pasidalijimo mechanizmais, reikalaujant kad akcininkai ir kreditoriai prisidėtų prie krizės sprendimo anksčiau už mokesčių mokėtojus;

11. sutinka su Komisija, kad valstybės narės, turinčios didelį einamosios sąskaitos perviršį, turi nustatyti vyraujančios mažos vidaus paklausos priežastis ir jas šalinti; be to, yra nusivylęs, kad paslaugų sektoriaus liberalizavimo stiprinimas ir investavimo sąlygų gerinimas, jo nuomone, yra pagrindiniai vidinės paklausos varikliai, tuo tarpu kai tikslinės socialinės išlaidos duoda gerų rezultatų, turėdamos daugialypį poveikį visuotinei veiklai ir darbo vietų kūrimui; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į socialinės apsaugos, kaip automatinio stabilizatoriaus, vaidmenį ir į bendro intereso paslaugas, kaip į socialinės aprėptiems sąlygą; pabrėžia poreikį suderinti valstybių narių socialines normas;

12. primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 5 dalyje uždraudžiama ES spręsti atlyginimų modifikavimo klausimą, įskaitant derybų dėl darbo užmokesčio sistemose taikomų indeksavimo išlygų patikslinimą;

13. stipriai prieštarauja teiginiui, kad darbuotojai, turintys pastovias sutartis, yra pernelyg apsaugoti; primena, kad nuo didžiausio užimtumo laikotarpio, 2008 m. rudenį, buvo panaikinta 6,8 mln. pilnos darbo dienos darbo vietų, kai tuo tarpu buvo sukurta 1,1 mln. nepilnos darbo dienos ir 0,7 mln. savarankiškai dirbančių asmenų darbo vietų; pabrėžia deramų, ypač ekologiškų, darbo vietų kūrimą;

14. dar kartą primena, kad reikia siekti lyčių lygybės, nusibrėžiant tikslą moterų užimtumą pakelti iki 75 proc.; ragina valstybes nares nustatyti ambicingus, nacionalinius moterų užimtumo tikslus, suteikiančius moterims ekonominę nepriklausomybę; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti moterų priėjimą prie darbo rinkos, taikant darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo politiką pvz., taikant palankų atostogų tvarkymą, lanksčias darbo valandas, galimybės pasinaudoti geros kokybės vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūra; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis siekiama iki 2020 m. sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą iki 0–5 proc., suderinant darbo rinkos segregaciją pagal profesiją ir pagal sektorių ir išsprendžiant nesaugių darbo sąlygų klausimą; ragina Komisiją peržiūrėti jau egzistuojančius teisės aktus dėl vienodo darbo užmokesčio ir pradėti teisės aktų nesilaikančių valstybių narių pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

15. primena, kad pagal į ES Lisabonos sutartį įtrauktą 9 straipsnį ES „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus,(...) atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

16. dar kartą patvirtina poreikį ankstyvame etape įtraukti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į naują ekonomikos valdymo sistemą Europos semestro metu siekiant skatinti demokratinę atskaitomybę, nuosavybę ir teisėtumą bei leisti vesti atviras diskusijas dėl Stabilumo ir augimo pakto, taip pat ir dėl makroekonomikos pusiausvyros nebuvimo bei geresnės sąveikos tarp ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų plėtros;

17. primena, kad 2009 m. gruodžio mėn. Europos Taryba pripažino, kad taikant Tvaraus vystimosi strategiją ir toliau bus užtikrinama ilgalaikė vizija ir bus sudaryta visų sričių Sąjungos politiką bei strategijas apimanti politikos sistema; ragina sukurti didesnę sąveiką tarp strategijos „ES 2020“, ekonomikos valdymo paketo, pavyzdinių iniciatyvų ir peržiūrėtos, greitu laiku pasirodysiančios Tvaraus vystymosi strategijos;

18. pabrėžia, kad strategijoje „Europa 2020“ turėtų būti daugiau dėmesio skiriama išorės aspektui; ragina Komisiją laikytis platesnio ir išsamesnio požiūrio vykdant išorės veiksmus pagal ES vystymosi politikos darnos (VPD) koncepciją; ragina Komisiją savo prekybos strategiją panaudoti strategijoje „Europa 2020“, taip pat skatinti pagrindines ES vertybes, pvz., žmogaus teisių puoselėjimą, demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines laisves bei aplinkos apsaugą;

19. pabrėžia, kad Komisija turėtų formuoti savo strategiją „Europa 2020“ siekdama užtikrinti, kad ES prekybos politika bus pertvarkyta taip, kad ji būtų tikra darbo vietų kūrimo ir tvarios plėtros pasaulio mastu varomoji jėga, ir kad Komisija numatytų atvirą dialogą su Europos Parlamentu ir piliečių visuomene dėl ES prioritetų laikotarpiu po Dohos derybų, ypač socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir PPO reformą;

Pavyzdinės iniciatyvos

      Pavyzdinė iniciatyva „Skaitmeninė darbotvarkė“

 

20. ragina Komisiją vykdyti ryžtingesnę IRT politiką; primena, kad standartų nustatymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sąveiką ir išvengti vartotojų galimybių apribojimo; ypač primena, kokie svarbūs atvirieji standartai; apgailestauja, kad Europoje vartotojai turi prieigą prie mažesnio turinio, ir todėl ragina kurti naujus įmonių modelius internete; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įdiegti Europos patentų sistemą, padėsiančią suderinti prieigą ir inovacijas, ir kad reikia išanalizuoti ekonominį Europos patentų sistemos poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

 

      Pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“

 

21. pažymi, kad šios Komisijos iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į inovacijų skatinimo priemones ir užtikrinti jų nuoseklumą; palankiai vertina idėją diegti inovacijų partnerystes siekiant spręsti pagrindines visuomenės problemas ir optimizuoti šių sričių ES programas; tačiau pabrėžia, kad ši veikla bus sėkminga tik tuo atveju, jei bus įdiegtas veiksmingas valdymas, ypač nustatant konkrečius tikslus;

 

22. ragina Komisiją pateikti ekologinių inovacijų veiksmų planą, kuriame būtų siūlomos priemonės ir tikslai numatyti ekologines inovacijas visuose vertės grandinės etapuose, įskaitant projektavimą; mano, kad kriterijų ir standartų nustatymas pasirodė esąs svarbi ekologinių inovacijų ir tvaraus konkurencingumo skatinimo varomoji jėga keliuose pramonės sektoriuose; ragina labiau naudotis viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių pirkimų suteikiamomis galimybėmis skatinant rasti tvarius inovacinius sprendimus rinkoje; primena, kad ekologinės inovacijos – tai didžiulės perspektyvos kuriant ekologiškas darbo vietas, ir ragina įdiegti iniciatyvą, kuria būtų visiems užtikrintas mokymas su ekologija susijusiems ir inovaciniams įgūdžiams įgyti;

 

23. ragina užtikrinti lanksčią patentų sistemą, kuri būtų palanki inovacijoms sprendžiant socialines problemas, pvz., susijusias su demografiniais pokyčiais ir klimato kaita; primena, kad pagal ES patentų sistemą turėtų būti išduodami kokybiški, o ne tiesiog pigesni patentai; ragina skatinti inovacijas kuriant patentų susivienijimus, patentų platformas, skatinamąsias inovacijų diegimo premijas, visišką teisių licencijavimą, žinių centrus, privalomas licencijas, taip pat kitas intelektinės nuosavybės priemones siekiant palengvinti prieigą prie inovacijų;

 

      Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“

 

24. džiaugiasi pavyzdine iniciatyva „Judus jaunimas“; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant įgyvendinti pavyzdinius pasiūlymus; mano, kad Komisija turi vadovauti įgyvendinant šią iniciatyvą ir kruopščiai kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama; tačiau apgailestauja, kad šioje iniciatyvoje nenagrinėjami tokie esminiai klausimai kaip dalyvavimas visuomenėje ar jaunimo skurdas; ragina pateikti ryžtingesnius pasiūlymus dėl įtraukties;

 

25. pabrėžia, kad vien tik įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ nebus išspręsta nerimą kelianti problema dėl jaunimo nedarbo visoje Europoje; ragina valstybes nares diegti nacionalines strategijas siekiant kovoti su jaunimo nedarbo ir užtikrinti jaunuoliams švietimo ir profesinio mokymo galimybes; pabrėžia, kad jaunimui skirta politika turi būti rengiama kartu su švietimo, užimtumo, socialinės įtraukties ir makroekonomikos politika; pabrėžia, kad jaunimui nepadės griežtos taupymo priemonės, kuriomis, pvz., siekiama mažinti švietimo sistemai ir darbo vietų kūrimui skirtas lėšas; itin pritaria pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos dėl iniciatyvos „Europos jaunimo garantijos“ ir ragina Tarybą kuo greičiau jį priimti;

 

      Pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu planas“

 

26. apskritai palankiai vertina šią iniciatyvą, bet apgailestauja, kad strategija nėra pakankamai aiški, trūksta konkrečių pasiūlymų ir valdymo, kaip pasiekti strategijoje „ES 2020“ nustatytus skurdo mažinimo ir užimtumo tikslus, ypač esant krizei ir vyriausybėms imantis griežtų taupymo priemonių; dar kartą ragina parengti plačią programą, kuria būtų siekiama skatinti padorų darbą, užtikrinti darbuotojų teises visoje Europoje ir gerinti darbo sąlygas, kovoti su nelygybe ir diskriminacija, taip pat su dirbančiųjų skurdu; ragina Komisiją pateikti konkretesnių priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas socialinių teisių taikymas, pvz., pateikti gaires, padėsiančias įgyvendinti aktyvios įtraukties strategiją ir iki 2020 m. nustatyti pakankamas minimalias pajamas, kurios būtų ne mažesnės nei skurdo ribą;

 

      Pavyzdinė iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“

 

27. pažymi, kad Europos darbo rinkoje darbo vietas išsaugoti padės ne reguliavimo panaikinimo akcentavimas, bet ekologiškos inovacijos, tausesnis išteklių naudojimas ir efektyvesnis energijos vartojimas; apgailestauja, kad naujoje darbo vietų kūrimo pavyzdinėje iniciatyvoje nenagrinėjami darbo rinkos tvarios pertvarkos klausimai siekiant sukurti naujas ir išsaugoti beišnykstančias darbo vietas; apgailestauja, kad šioje iniciatyvoje taip pat neskiriamas dėmesys klausimui, kaip užtikrinti socialiai teisingą perėjimą į tvaresnę darbo rinką, ir dideliam ekologiškų darbo vietų potencialui investuojant į mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, o vietoj to tik dar kartą minimas lankstumo ir užimtumo garantijų principas;

 

      Pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

 

28. apgailestauja, kad šioje pavyzdinėje iniciatyvoje nenustatyta jokių tikslų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad tausus išteklių naudojimas būtų svarbiausias ES politikos prioritetas; pabrėžia, kad būtina kuo skubiau tausų išteklių naudojimą įtraukti į įvairių krypčių politiką, pvz., žemės ūkio, transporto ir energetikos; pabrėžia, kad ES turi pradėti pereiti prie perdirbimu grindžiamos ekonomikos su realiomis kainomis, kurios atspindėtų tikras aplinkos sąnaudas, siekiant sumažinti susidarančias atliekas ir pakartotinio išteklių panaudojimo vertę; pabrėžia, kad aplinkos tvarumą galima užtikrinti tik sumažinus bendrą sunaudojamų išteklių kiekį; yra nusivylęs, kad šioje iniciatyvoje nepaminėtas Europos ekologinis pėdsakas, kuris yra aiškus netausaus išteklių naudojimo rodiklis; ragina Komisiją šiuo tikslu pateikti rodiklių paketą, kad jų stebėseną būtų galima atlikti būsimoje metinėje augimo apžvalgoje;

 

29. pabrėžia, kad būtina, jog sanglaudos politika padėtų užtikrinti, kad ES ekonomika pereitų prie tvaraus vystymosi, padedančio kurti darbo vietas, ir nukreipti investicijas į priemones, kuriomis siekiama spręsti klimato, energetikos ir aplinkos problemas;

 

30. džiaugiasi, kad Komisija nustatė, kaip nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos gali suderinti dabartines regioninės politikos programas su strategijoje „ES 2020“ numatytais tvaraus vystymosi tikslais ir palengvinti kurti itin efektyvią, tik atsinaujinančiais energijos ištekliais grindžiamą, atsparią klimato kaitos poveikiui ir konkurencingą ekonomiką; ragina valstybes nares nedelsiant imtis priemonių, daugiau investuoti į tvarų vystymąsi ir veiksmingiau naudoti lėšas;

 

      Pavyzdinė iniciatyva „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“

 

31. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl integruotos pramonės politikos ir pažymi, kad jame siūloma atkurti ES pramonės konkurencingumą; šiuo klausimu pabrėžia, kad, suprantant pasaulyje kylančias problemas ir atsižvelgiant į išteklių trūkumo ir išsekimo faktą, labai svarbu, jog Europos pramonės atkūrimo pagrindas būtų efektyvus energijos vartojimas, tausus išteklių naudojimas ir uždaro ciklo pramoninės gamybos sistemų kūrimas;

 

32. ragina Komisiją įsteigti nuolatinę pramonės politikos darbo grupę, kuri reguliariai vertintų įgyvendinant ES pramonės politikos iniciatyvas pasiektą pažangą, darbo vietų kūrimo galimybes ir tvarumą pagrindiniuose Europos pramonės sektoriuose, skatintų šios politikos įvairių elementų nuoseklumą ir nustatytų problemas, kurias reikia spręsti;

 

33. ragina Komisiją užtikrinti, kad sektoriuose taikomi metodai būtų patikrinti tvarumo požiūriu, atsižvelgiant į ES klimato ir energetikos politikos tikslus ir nustatant ambicingus tausaus išteklių naudojimo tikslus, siekius ir priemones, kuriomis būtų skatinamas ES išteklių naudojimo našumas ir gerinamas patvarumas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir perpakavimas;

 

34. pritaria nuomonei, kad nauja integruota pramonės politika turi apimti gaminių ir paslaugų projektavimą, gamybą ir sudėtį visoje procesų ir pridėtinės vertės kūrimo grandinėje ir taip pat turi apimti sumaniai suderintas pasiūlos ir paklausos priemones, kurios gali skirtis įvairiuose sektoriuose, įskaitant, pvz., su reguliavimu susijusias skatinimo priemones, atnaujintą standartizacijos politiką, ženklinimą, viešuosius pirkimus, PVM mažinimą, mokestines paskatas;

 

35. tikisi, kad bus glaudžiau bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir bus vykdoma pramonės politikos stebėsena ES ir valstybių narių lygmenimis remiantis naujuoju Lisabonos sutarties (SESV) 173 straipsniu dėl pramonės politikos ir įgyvendinant strategiją „ES 2020“, ekonomikos valdyseną ir Europos semestrą;

 

36. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

 

Atnaujinta: 2011 m. vasaris 11 d.Teisinis pranešimas