Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės,

–      atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio mėn. Barselonos deklaraciją,

–      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimo srityje su Viduržemio jūros regiono partnerėmis atgaivinimas. Strateginės gairės“,

–      atsižvelgdamas į pirmąją Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Žmogaus teisių tinklo konferenciją, kuri vyko 2006 m. sausio 26–27 d. Kaire,

–      atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių,

–      atsižvelgdamas į JT tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, ratifikuoto 1982 m. Egipte, 19 straipsnį,

–      atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėnesį Barselonoje vykusio valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtą darbo programą,

–      atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 27 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas ir į asamblėjos pirmininko deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 2007 m. kovo mėn. Europos Sąjunga ir Egiptas pasirašė bendrą Europos kaimynystės politikos veiksmų planą, kuriame išdėstyti prioritetai, iš kurių svarbiausiu turėtų būti laikomas institucijų, kurioms patikėta stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principus ir visais aspektais skatinti žmogaus teises, darbo efektyvumo didinimas,

B.     kadangi santykiams su Egiptu Europos Parlamentas teikia daug svarbos ir mano, kad sąžiningi ir skaidrūs rinkimai yra vienintelis būdas siekti pažangos kuriant demokratiškesnę visuomenę, taip pat pabrėžia Egipto bei ES ir Egipto santykių svarbą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių stabilumui ir plėtrai;

C.     kadangi pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai bei bendras Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono plėtros pagrindas;

D.       kadangi protestuotojai Kaire pareiškė, kad jie išsiskirstys tik tuo atveju, jei prezidentas Hosnis Mubarakas atsistatydins. Prezidentas H. Mubarakas iki šiol atsisako atsistatydinti teigdamas, kad šis žingsnis lemtų netvarką. Vietoje to jis paskelbė, kad rugsėjo mėn. nesieks būti perrinktas,

E.        kadangi Egiptas nuo 1956 m. yra respublika,

F.        kadangi Egipto politikos religinis radikalėjimas būtų pražūtingas šiai šaliai ir kaimyniniam Izraeliui ir jis galėtų turėti sunkių pasekmių Sueco kanalo operacijai,

G.       kadangi ekstremistai vis dar puldinėja koptų krikščionis ir 2011 m. sausio 30 d. Egipto Minjos provincijos Šarono (angl. Sharona) mieste žiauriai nužudyta vienuolika koptų,

1.        ragina prezidentą Hosnį Mubaraką atsistatydinti iš Egipto prezidento pareigų, kad galima būtų išeiti iš politinės aklavietės ir sudaryti galimybes ekonomikai vėl pradėti funkcionuoti bei pradėti rimtas derybas dėl demokratinių rinkimų ir politinių ir ekonominių reformų; siūlo apsvarstyti galimybę užtikrinti prezidentui H. Mubarakui ir jo šeimai imunitetą baudžiamojo persekiojimo dėl netinkamo elgesio ar piktnaudžiavimo tarnyba srityje ir panaudoti tai kaip paskatą prezidentui nedelsiant palikti postą ir užkirsti kelią tolesniam smurtui ir viešajai netvarkai;

2.        ragina ES diplomatines pajėgas Egipte didžiausią dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrintas stabilumas ir tvarka, ir priešintis tiems, kurie norėtų skleisti smurtą ir baimę;

3.        ragina besiformuojančią naująją Egipto vyriausybę visiškai laikytis demokratinio pliuralizmo ir surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus;

4.        konstatuoja, kad Egipto gyventojai turi turėti galimybes laisvai naudotis savo teise rinktis į taikius susirinkimus ir saugumo pajėgos juos turėtų visiškai apsaugoti; mano, kad visiškai nepriimtini žurnalistų puldinėjimai, taip pat spontaniškas samdomų žudikų ir civiliai apsirengusių policininkų jėgos panaudojimas prieš demonstrantus; mano, kad taip pat nepriimtina paleisti kalinius minėtosioms funkcijoms atlikti;

5.        ragina dabartines Egipto valdžios institucijas gerbti teisę į susirinkimų laisvę ir saviraiškos laisvę;

6.        ragina Egipto valdžios institucijas neleisti, kad šiuo metu, kai neužtikrinamas saugumas, koptų krikščionių bendruomenės taptų aukomis, ir prašo Egipto valdžios institucijų užtikrinti, kad šios bendruomenės visoje šalyje gyventų taikiai ir galėtų reikšti savo įsitikinimus;

7.        ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pokalbiuose su Egipto atstovais visada atkreipti dėmesį į krikščionių koptų bendruomenių padėtį;

8.        ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Užsienio reikalų tarybą Tarybos išvadose paminėti krikščionių, kurie priklauso ekstremistų nuolat sąmoningai puldinėjamoms krikščionių bendruomenėms, padėtį Artimuosiuose Rytuose;

9.        paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Egipto vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių ir Barselonos deklaraciją pasirašiusių Viduržemio jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos pirmininkui.