PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Parlamento pozicijos ir prioritetų 16-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir 2011 m. peržiūros
2.3.2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Laima Liucija Andrikienė, Inese Vaidere, László Tőkés, Mario Mauro, Marietta Giannakou, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Gabriele Albertini, Kinga Gál PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0158/2011
B7‑0163/2011
Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento pozicijos ir prioritetų 16-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir 2011 m. peržiūros
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, ypač į 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos tryliktosios sesijos[1], 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos raidos ir ES vaidmens[2], 2009 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Žmogaus teisių tarybos rezultatų ir dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos 62-osios sesijos[3], 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių[4], 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos[5], 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulinio aukščiausiojo lygio viršūnių susitikimo rezultatų[6] ir 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2008 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[7],
– atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/60/251, pagal kurią įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JTŽTT),
– atsižvelgdamas į ankstesnes eilines ir specialiąsias JTŽTT sesijas ir į ankstesnius visuotinės reguliarios peržiūros (VRP) raundus,
– atsižvelgdamas į 16-ąją JTŽTT sesiją ir į 2011 m. gegužės 2–13 d. vyksiantį 11-ąjį visuotinės reguliarios peržiūros (VRP) raundą,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vykstančią JTŽTT peržiūrą,
– atsižvelgdamas į institucinius pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ypač į Europos išorės veiksmų tarnybos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybės įsteigimą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (Lisabonos sutarties redakcija) 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį ir 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių[8],
B. kadangi JTŽTT yra unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai; kadangi jai pavestas svarbus uždavinys ir atsakomybė stiprinti žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir pagarbą joms visame pasaulyje,
C. kadangi JTŽTT veiklos peržiūra vyks dviem kryptimis: šio organo statuso aptarimas vyks Niujorke, o procedūros – Ženevoje; kadangi tuo pačiu metu visi tarptautiniai veikėjai turi dėti pastangas, kad pašalintų dvigubus standartus ir išvengtų selektyvumo bei politizavimo svarstant žmogaus teisių klausimus,
D. kadangi suverenumo ir vidaus jurisdikcijos klausimai daugiau nebegali būti naudojami kaip valstybių priedanga nuo jų žmogaus teisių padėties priežiūros,
E. kadangi Europos Sąjunga turėtų veikti kaip pasaulinis veikėjas JT ir JTŽTT ir kadangi naujas požiūris, kurį taiko nauja Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), turėtų padėti Sąjungai veikti efektyviau ir akivaizdžiau siekiant rasti aiškius, nuoseklius ir veiksmingus pasaulinių problemų sprendimus,
F. kadangi EIVT įsteigtas Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratas,
G. kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą dalyvauti 16-ojoje JTŽTT sesijoje, kaip buvo daroma ir ankstesniaisiais metais, kai vyko JTŽTT sesijos, ir prieš tai – kai buvo rengiamos JTŽTT pirmtakės JT Žmogaus teisių komisijos sesijos,
1. pabrėžia 16-osios JTŽTT sesijos ir ypač JTŽTT peržiūros proceso svarbą, nes tai unikali galimybė įvertinti, kaip JTŽTT įgyvendino savo mandatą, ir proga JTŽTT patobulinti savo darbo metodus, kad būtų veiksmingesnė ir sistemingai reaguotų į žmogaus teisių pažeidimus; palankiai vertina tai, kad vadovauti ŽTT peržiūrai paskirti Marokas ir Lichtenšteinas;
2. džiaugiasi, kad į 16-osios eilinės sesijos darbotvarkę, be kita ko, įrašyti pranešimai dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių bei dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu, taip pat daug susitikimų vaiko teisių klausimais;
3. džiaugiasi, kad šiais metais paskirti specialieji pranešėjai šiais pagrindiniais klausimais, ir atkreipia dėmesį į pranešimus, kuriuos pristatys specialieji pranešėjai, dėl kankinimo ir kito nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo, dėl religijos ar įsitikinimų laisvės ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties; ragina ES valstybes nares aktyviai prisidėti prie šios diskusijos;
4 palankiai vertina naująjį Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą ir pritaria ES Tarybos žmogaus teisių darbo grupės (angl. COHOM), kurią sudarys žmogaus teisių ekspertai iš 27 ES valstybių narių įsteigimui Briuselyje, nes Briuselis yra palankesnė vieta norint stebėti ES politiką ir taip bus lengviau organizuoti daugiašalę veiklą, susijusią su dvišale veikla;
5 pritaria aukšto lygio ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais paskyrimui ir dar kartą pabrėžia, kad reikalingos šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos strategijos;
6. pabrėžia, kad svarbu, kad ES laikytųsi bendrų pozicijų klausimais, kurie bus aptariami per 16-ąją sesiją, ir ragina ES valstybes nares sustiprinti ES veiklą – daugybės balsų remiamą vieningą poziciją, kuri pastaraisiais metais davė gerų rezultatų, pvz., rengiant ES kovos su mirties bausme iniciatyvas;
Žmogaus teisių tarybos veikla
7. primena, kad ragino ES valstybes nares aktyviai nepritarti visoms pastangoms pakenkti žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir savitarpio priklausomybės koncepcijai ir skatinti JTŽTT vienodai atsižvelgti į visų rūšių diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, neįgalumo, rasės ar etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos, religijos arba įsitikinimų, klausimus,
8. susirūpinęs, kad didžiausia kliūtis veiksmingesniam JTŽTT mandato vykdymui – tai dažnai vyraujanti vadinamoji blokinė politika ir jos poveikis atrenkant šalis bei situacijas, kurioms JTŽTT skiria dėmesį; pakartoja, kad JTŽTT sugebėjimas laiku, tinkamai ir veiksmingai spręsti padėties vienoje ar kitoje šalyje problemą itin svarbus siekiant išsaugoti šio organo autoritetą ir patikimumą;
9. mano, kad ŽTT turėtų turėti daugiau priemonių, kad spręstų ir nuolatinės, ir nepaprastosios padėties atvejus, galbūt išplečiant žmogaus teisių priemonių rinkinį, naudojant darbo grupes ne tik sesijų metu, bet ir tarp jų, ir sesijas organizuojant kitose vietose nei Ženeva; apgailestauja, kad keletu atvejų JTŽTT dėl tinkamų priemonių trūkumo negalėjo skubiai ir laiku išspręsti rimtų žmogaus teisių problemų, ir remia idėją numatyti nepriklausomas reagavimo priemones; aktyviai siekia, kad būtų sukurti tikslingi JTŽTT mechanizmai, kuriuos taikant būtų greitai reaguojama į žmogaus teisių krizes, pvz., Libijoje, Tunise, Egipte, Irane ir Baltarusijoje;
10. palankiai vertina JTŽTT vidines pastangas sudaryti tarpregioninę darbo grupę dėl padėties Baltarusijoje; primygtinai ragina JTŽTT paskelbti pareiškimą, kuriame būtų griežtai pasmerkti grubūs žmogaus teisių pažeidimai šioje šalyje ir prieš demokratinę opoziciją ir paprastus piliečius nukreiptos represinės priemonės, kurių buvo imtasi po 2010 m. gruodžio 19 d. prezidento rinkimų, ir patvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu;
11. palankiai vertina JAV iniciatyvą pateikti rezoliuciją dėl padėties Irane; ragina ES valstybes nares tvirtai remti Iranui taikomo specialiojo mechanizmo įdiegimą; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT koordinuoti ES ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą bendrą susirūpinimą keliančiais žmogaus teisių klausimais, o ES turėtų veikti visiškai nepriklausomai, kad būtų veiksminga ir patikima;
12. palankiai vertina tai, kad 2011 m. sausio 27 d.–vasario 2 d. buvo išsiųsta aukšto lygio JT žmogaus teisių misija į Tunisą, ir tvirtai ragina visapusiškai įgyvendinti jos rekomendacijas; dar karta ragina įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją, kuri nagrinėtų visus įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su įvykiais po 2010 m. gruodžio 17 d.;
13. pritaria tam, kad būtų išsiųsta Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro misija į Egiptą, kad įvertintų bendrą žmogaus teisių padėtį pasikeitus šalies vadovybei;
14. palankiai vertina tai, kad per vasario 25 d. įvykusią 15-ąją specialiąją sesiją bendru sutarimu buvo patvirtinta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Libijoje, kurioje smerkiami Libijoje padaryti šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai ir nurodoma, kad kai kurie iš jų gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui; ragina į Libiją pasiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją, kuri išnagrinėtų visus įtariamus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus šalyje, ir palankiai vertina Generalinės Asamblėjos 2011 m. kovo 1 d. sprendimą sustabdyti Libijos narystę JTŽTT;
15. pritaria Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro regioninio biuro Viduržemio jūros regione atidarymui;
16. palankiai vertina tai, kad Nigerijos ir Jungtinių Valstijų iniciatyva įvyko 14-oji specialioji sesija, kurioje buvo aptariama žmogaus teisių padėtis Dramblio Kaulo Krante pasibaigus 2010 m. prezidento rinkimams ir kurioje buvo pasmerkti žmogaus teisių pažeidimai, o visos šalys paragintos visapusiškai gerbti žmogaus teises ir pagrindinės laisves ir laikytis teisinės valstybės principų; dar kartą pareiškia pritariąs rinkimų rezultatams, kuriuos pripažino JT, ir ragina visus veikėjus pripažinti Alassane'o Ouattaros kaip išrinkto prezidento valdžią; pritaria Afrikos Sąjungos sprendimui įsteigti valstybės vadovų grupę, kuri taikiai derybomis padėtų įveikti po rinkimų Dramblio Kaulo Krante susidariusią krizę;
17. atsižvelgdamas į specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje ir dėl žmogaus teisių padėties Mianmare (Birmoje), dar kartą ragina ES viešai pritarti JT tyrimų komisijų steigimui siekiant įvertinti žmogaus teisių pažeidimus šiose šalyse ir įvertinti, ar šiuos pažeidimus galima prilyginti nusikaltimams žmoniškumui; apgailestauja dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos bendradarbiavimo su specialiuoju pranešėju stokos ir prašo pratęsti specialiojo pranešėjo Mianmaro (Birmos) klausimais įgaliojimus;
18. ragina ES būsimosios ŽTT sesijos metu aktyviai prisidėti prie rezoliucijos, susijusios su pranešimu dėl tolesnių priemonių, kurį pateikė nepriklausomų ekspertų komitetas po tarptautinės Gazos konflikto tiriamosios misijos, ir ją paremti, kad būtų užtikrintas atskaitingumas už tarptautinės teisės pažeidimus ir remiamas tyrimų perdavimas Generalinei Asamblėjai bei tarptautinio teisingumo mechanizmams, jei Izraelio ir Palestinos šalys nesilaikys įsipareigojimo atlikti tyrimus pagal tarptautinius standartus; papildomai ragina vyriausiąją įgaliotinę aktyviai stebėti, kaip laikomasi tolesnių priemonių patvirtinus tarptautinės humanitarinės flotilės nelaimingo atsitikimo tiriamosios misijos pranešimą išvadų, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi atskaitingumo ir atsakomybės principų; palankiai vertina JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimus per jos pirmąjį vizitą į okupuotą Palestinos teritoriją ir Izraelį ir ypač jos tvirtą pareiškimą, kad visa su apgyvendinimu susijusi veikla yra nelegali ir kad dėl tarptautinių teisės aktų dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės nesiderama;
19. apgailestauja, kad, nors remiantis JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 60/251 nustatytais narystės JTŽTT kriterijais su šia institucija turi būti visapusiškai bendradarbiaujama, vykdant dabartinę savanoriškų pasižadėjimų praktiką sulaukta labai skirtingų ir nepakankamų rezultatų; todėl pakartoja, kad visiems JTŽTT nariams be tvirto įsipareigojimo gerbti žmogaus teises turėtų būti taikomas minimalus narystės kriterijus paskelbti nuolat galiojančius kvietimus vykdyti specialiąsias procedūras; pabrėžia tikrai konkurencingos rinkimų proceso aplinkos svarbą; ragina panaikinti galimybę regioninėms grupėms pateikti iš anksto sudarytus kandidatų tapti JTŽTT nariais sąrašus;
20. ragina ES valstybes nares ir EIVT aktyviai dalyvauti atliekant 2011 m. JTŽTT veiklos peržiūrą, kad būtų labiau laikomasi jos įgaliojimų; pabrėžia, kad JTŽTT turėtų labiau veikti kaip išankstinio įspėjimo ir prevencinis mechanizmas ir kad šiam tikslui turėtų būti naudojamos specialiosiomis procedūromis įgyjamos žinios; pakartoja, kad reikia vykdyti skaidrų ir visapusišką JTŽTT veiklos peržiūros procesą, atsižvelgiant į NVO, pilietinės visuomenės ir visų kitų atitinkamų suinteresuotų subjektų nuomones; ragina EIVT nuolat informuoti Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį apie peržiūros eigą;
21. pakartoja savo poziciją, kad atliekant peržiūrą turėtų būti išlaikytas Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomumas, ir priešinasi bet kokioms pastangoms Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro statusą prilyginti kitų JT agentūrų statusui, nes tai galėtų turėti neigiamo poveikio finansavimui ir atitinkamai šio biuro nepriklausomumui; palankiai vertina tai, kad neseniai paskirtas JT Generalinio Sekretoriaus padėjėjas žmogaus teisių klausimais, kuris vadovaus Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui Niujorke; šis naujas padalinys padės stiprinti JT Generalinės Asamblėjos ir JTŽTT ryšius, skatinti dialogą ir didinti skaidrumą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą siekiant išlaikyti regioninius Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurus, kad jie galėtų ir toliau dirbti vietoje;
22. primygtinai reikalauja, kad būtų išsaugotos ir sustiprintos specialios procedūros ir užtikrinta JTŽTT galimybė konkrečius žmogaus teisių pažeidimus nagrinėti rezoliucijose dėl padėties tam tikroje šalyje ir naudojantis konkrečiai šaliai skirtais įgaliojimais; pabrėžia žmogaus teisių – socialinių, ekonominių, kultūrinių, pilietinių ir politinių – nedalumo svarbą; su susirūpinimu pažymi, kad taikant skundų mechanizmą, kaip unikalią visuotinę aukoms apginti skirtą priemonę, buvo pasiekta nedaug rezultatų, palyginti su dideliu skaičiumi gautų paraiškų; pabrėžia, kad atliekant JTŽTT veiklos peržiūrą būtina spręsti šį klausimą;
Visuotinė reguliari peržiūra
23. pripažįsta papildomą visuotinės reguliarios peržiūros, kaip dalijimosi patirtimi, naudą visoms vyriausybėms, kadangi ją vykdant visoms JT narėms taikomas vienodas požiūris ir tikrinimas, nors visos šalys turi savanoriškai sutikti, kad bus atliekama peržiūra, ir nurodyti tolesnes priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas; primena, kad iki 2011 m. gruodžio mėn. bus atlikta visų Jungtinių Tautų valstybių narių peržiūra pagal šią sistemą;
24. pabrėžia, kad itin svarbu ŽTT išsaugoti pilietinei visuomenei skirtą erdvę, siekiant skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą vykdant dialogą ir sudaryti naujų galimybių nevyriausybinės organizacijoms (NVO) pradėti dialogą tam tikrose valstybėse;
25. remia aktyvesnį NVO dalyvavimą vykdant visuotinę reguliarią peržiūrą, numatant galimybę pateikti rašytines rekomendacijas, kurias apsvarstytų darbo grupė, ir galimybę dalyvauti šiuos svarstymuose;
26. atkreipia dėmesį į tai, kad visuotinė reguliari peržiūra valstybėms suteikia galimybę atsidėti įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimui ir imtis tolesnių priemonių atsižvelgiant į pagal sutartį įsteigtų organų išvadas ir specialiąsias procedūras;
27. dar kartą patvirtina tai, kad rekomendacijomis turėtų būti labiau siekiama rezultatų, ir ragina, kad nepriklausomi ekspertai ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos aktyviau dalyvautų vykdant visuotinę reguliarią peržiūrą, kad būtų užtikrinta veiksminga tolesnių priemonių sistema; mano, jog į visuotinės reguliarios peržiūros procesą būtų galima įtraukti nepriklausomą ekspertizę, kad ekspertai stebėtų peržiūros procesą ir tvirtinant galutinę ataskaitą pateiktų visuotinės reguliarios peržiūros apibendrinimą ir analizę;
28. apgailestauja dėl to, kad pirmasis padėties tam tikrose šalyse peržiūros etapas neatitiko skaidriam, neselektyviam ir nekonfrontaciniam procesui keliamų lūkesčių; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta ES valstybių narių atliktą vaidmenį siekiant įveikti vadinamąjį mąstymą blokais ir ragina ES valstybes nares teikti techninę pagalbą siekiant padėti įgyvendinti rekomendacijas;
29. ragina ES valstybes nares ir toliau įsitraukti į JTŽTT veiklos peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atotrūkio tarp visuotinės reguliarios peržiūros pirmojo ir antrojo etapų ir kad antrajame etape būtų skiriama daug dėmesio rekomendacijų įgyvendinimui ir tolesnėms priemonėms; pritaria požiūriui, kad valstybės, kurioms taikoma visuotinė reguliari peržiūra, turėtų pateikti aiškų atsaką į visas rekomendacijas ir darbo grupės rekomendacijų įgyvendinimo tvarkaraštį; pažymi, kad pateikiant tarpinę ataskaitą dėl įgyvendinimo padėties gali būti prisidedama prie šio proceso;
Specialiosios procedūros
30. dar kartą patvirtina, kad specialiosios procedūros sudaro JT žmogaus teisių gynimo sistemos esmę ir kad JTŽTT patikimumas ir veiksmingumas žmogaus teisių apsaugos srityje remiasi bendradarbiavimu taikant specialiąsias procedūras ir visapusišku jų įgyvendinimu; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, kad specialiųjų procedūrų nepriklausomumo ir interaktyvumo stiprinimas ŽTT yra ypatingai svarbus;
31. smerkia pastangas mažinti specialiųjų procedūrų nepriklausomumą suteikiant vyriausybėms galimybių prižiūrėti specialiąsias procedūras; pabrėžia, kad bet kokios rūšies kontrolė politizuotų sistemą ir pakenktų jos veiksmingumui;
32. mano, kad specialiosios procedūros, susijusios su padėtimi tam tikroje šalyje, yra esminė priemonė žmogaus teisėms toje šalyje gerinti; pabrėžia, kad dėl tokių esminių elementų kaip jų periodiškumas ir dėl ekspertų žinių, kuriomis jos grindžiamos, visuotinė reguliari peržiūra negali pakeisti įgaliojimų tam tikros šalies klausimais;
33. ragina ES valstybes nares peržiūros metu ginti JTŽTT vientisumą ir atskaitomumą, remiant specialiųjų procedūrų rekomendacijų įgyvendinimo tolesnių priemonių mechanizmo nustatymą papildomai prie atrankos kriterijų ir skaidresnio paskyrimo į postus proceso, kurie būtų grindžiami kandidatų išsilavinimu, gebėjimais, kvalifikacija ir patirtimi, nustatymo; remia NVO pasiūlymą stiprinti specialiųjų procedūrų išankstinio perspėjimo pajėgumą mechanizmu, kuris sudarytų NVO galimybę inicijuoti automatinį padėties svarstymą JTŽTT;
ES dalyvavimas
34. palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvavimą 16-ojoje JTŽTT sesijoje;
35. primygtinai ragina, kad EIVT, t. y. ES delegacijos Ženevoje ir Niujorke, didintų ES veiksmų nuoseklumą, matomumą ir patikimumą JTŽTT, toliau plėtodama tarpregioninio masto įtaką ir bendradarbiavimą ir ypač stengdamasi paveikti nuosaikias valstybes visose grupėse;
36. dar kartą primena savo poziciją dėl sąvokos „religijų šmeižimas“ ir, pripažindamas, jog būtina visiškai išspręsti religinių mažumų diskriminacijos problemą, mano, kad netikslinga įtraukti šią sąvoką į Protokolą dėl papildomų standartų rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir bet kokios formos diskriminacijos klausimais; palankiai vertina ES delegacijos organizuotą papildomą renginį 25-osioms specialiojo pranešėjo religijos ir įsitikinimų laisvės klausimais pareigybės įsteigimo metinėms paminėti; prašo, kad ES įsitrauktų į dialogą su pagrindiniais rezoliucijos rengėjais, siekiant rasti alternatyvą rezoliucijai dėl šmeižimo, kuri bus pateikta; pritaria tarpregioniniam pareiškimui dėl LGBT teisių, kuris bus paskelbtas;
37 dar kartą patvirtina remiąs aktyvų ES dalyvavimą JTŽTT veikloje nuo pat jos įsteigimo, pvz., rezoliucijų rengimą tiek atskirai, tiek kartu su kitais, pareiškimų skelbimą, dalyvavimą interaktyviuose dialoguose ir debatuose; pripažįsta ES prisiimtus įsipareigojimus dėl padėties atskirose šalyse nagrinėjimo JTŽTT ir pabrėžia, kad svarbu, jog šis įsipareigojimai būtų tvirtai įgyvendinami;
38. pritaria bendrai ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių grupės (angl. GRULAC) iniciatyvai dėl rezoliucijos dėl gatvėje gyvenančių ir dirbančių vaikų;
39. ragina ES valstybes nares dėti visas pastangas išsaugoti visus specialius procedūrinius įgaliojimus ir ypač ragina atnaujinti JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais įgaliojimus;
40 apgailestauja, kad dėl šalutinio pastangų pasiekti susitarimą poveikio ES dažnai atrodo atsisakanti dalies savo ambicijų, ir mano, kad ES turėtų veikti daug drąsiau pateikdama ir (arba) remdama šalims skirtas rezoliucijas;
41 susirūpinęs pažymi, kad platesnėje JT sistemoje ES neįstengė veiksmingai panaudoti įtakos; pabrėžia, kad ES reikia padaryti ŽTT prioritetu, geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir ragina Tarybą patvirtinti gaires, siekiant palengvinti koordinavimą ir sprendimų priėmimą šioje srityje, ir siekti sudaryti koalicijas su pagrindiniais regioniniais partneriais ir visomis nuosaikiomis valstybėmis, dedant pastangas įveikti vadinamąją blokų ŽTT logiką;
42. atkreipia dėmesį, kad praktiniu požiūriu labai svarbu turėti didesnę, gerai aprūpintą ES delegaciją Ženevoje ir Niujorke; pabrėžia, kad tai, kas vyksta Ženevoje ir Niujorke, turi būti neatskiriama ES užsienio politikos dalis, ypatingą dėmesį skiriant vidaus koordinavimo gerinimui, ir taip pat pažymi, kad reikia geros dvišalio ir daugiašalio lygmenų sąveikos;
43. apgailestauja, kad atidėtas balsavimas dėl ES 2010 m. rugsėjo mėn. JT Generalinei Asamblėjai pateiktos rezoliucijos, kuria siekta sustiprinti ES statusą, kad jis atitiktų naujus institucinius pertvarkymus pagal Lisabonos sutartį; aukštesnis statusas suteiktų galimybę nuolatiniam asmeniui (Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir (arba) vyriausiajam įgaliotiniui) atstovauti ES, laikytis bendros pozicijos ir padidinti ES, kaip pasaulinio lygmens subjekto, matomumą ir įtaką; primygtinai pažymi, kad reikia, jog EIVT „specialiosios pajėgos“, glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, ir toliau dėtų pastangas siekiant, kad rezoliucija būtų priimta;
44. įgalioja savo delegaciją 16-ojoje JTŽTT sesijoje išsakyti šioje rezoliucijoje pareikštą susirūpinimą; ragina delegaciją pateikti Žmogaus teisių pakomitečiui ataskaitą dėl savo vizito ir mano, kad būtina ir toliau siųsti Europos Parlamento delegacijas į atitinkamas JTŽTT sesijas;
45. dar kartą pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms užtikrinti, kad jų vidaus politikoje būtų gerbiamos žmogaus teisės, siekiant išvengti dvigubų standartų ir atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį procesą, kurio metu ES pasirašys Europos žmogaus teisių konvenciją, kadangi šių teisių neužtikrinimas iš esmės susilpnintų ES pozicijas JTŽTT;
46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 64-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES ir JT darbo grupei, kurią įsteigė Užsienio reikalų komitetas.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0036.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA(2009)0021.
- [3] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0097.
- [4] Priimti tekstai, P5_TA(2004)0037.
- [5] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0237.
- [6] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0362.
- [7] Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.
- [8] ES sutarties 2 straipsnis, 3 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnis.