Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos ir 1967 m. sausio 31 d. protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatas,

–   atsižvelgdamas į 1969 m. rugsėjo mėn. Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių Afrikoje problemų konkrečių aspektų, kurią Libija pasirašė 1981 m. liepos 17 d.,

–   atsižvelgdamas į Libijos atitinkamai 1987 m. kovo 26 d. ir 2003 m. lapkričio 19 d. ratifikuotus Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolą dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 19 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, ir į 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 63/168, kurioje raginama įgyvendinti 2007 m. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149,

–   atsižvelgdamas į Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ir Europos reikalų sekretoriaus A. A. El Obeidi 2007 m. liepos 23 d. pasirašytą susitarimo memorandumą,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. spalio 15 d. išvadas ir į oficialią derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo pradžią 2008 m. lapkričio 12–13 d.,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. vasario 21 d. išvadas dėl įvykių raidos kaimyninėse pietų šalyse,

–   atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011m. vasario 22 d. vizito į Egiptą pabaigoje išsakytas pastabas, kuriose paskelbta, kad sustabdomos derybos su Libijos valdžios institucijomis dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo,

–   atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. vasario 23 d. pareiškimą dėl Libijos, jos pastabas 2011 m. vasario 25 d. neformalaus gynybos ministrų susitikimo metu, jos 2011m. vasario 27 d. pareiškimą Europos Sąjungos vardu dėl JTST rezoliucijos ir naujausių įvykių, susijusių su padėtimi Libijoje, ir jos 2011 m. vasario 28 d. pasakytą kalbą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2011 m. vasario 22 d. pareiškimą spaudai dėl Libijos ir vienbalsiai priimtą 2011 m. vasario 26 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Libijos (JTSTR 1970/2011),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos 2011 m. vasario 28 d. sprendimą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją JTSTR 1970/2011,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos 2011 m. kovo 2 d. sprendimą priimti reglamentą, kuriuo įgyvendinamas Tarybos vasario 28 d. sprendimas dėl sankcijų Libijai, įsigaliojęs jį paskelbus Oficialiajame leidinyje 2011 m. kovo 3 d.,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 1 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko sprendimą 2011 m. kovo 11 d. surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių raidos kaimyninėse pietų šalyse, ypač Libijoje,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl mirties bausmių Libijoje, ir į 2011 m. sausio 20 d. rekomendaciją Tarybai dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo (2010/2268(INI)),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi kaimyninėse šalyse prasidėjus demonstracijoms, kuriose reikalaujama laisvės ir esminių reformų, vasario 15 d. Bengazio mieste prasidėjo protestai ir išplito visoje šalyje, apėmė Al Baidos, Al Kubos, Darnos ir Az Zintano miestus; kadangi daugelyje miestų, ypač rytinėje Libijos dalyje, protestuotojai užėmė valdžią,

B.  kadangi dauguma demonstracijų, sutelkusių prieš vyriausybę nusiteikusius protestuotojus, susidūrė su smurtiniu režimo pajėgų pasipriešinimu, įskaitant Libijos ginkluotųjų pajėgų karinių lėktuvų ir sraigtasparnių atakas prieš demonstrantus, taip pat protestų bangai malšinti buvo naudojama samdoma armija, užsienio pajėgos ir į laisvę paleisti kaliniai,

C. kadangi režimo aukščiausiojo lygmens atstovai iki šiol ne vieną kartą kurstė neapykantą viešais pareiškimais, grasino protestuotojams, organizavo atsakomąsias demonstracijas ir įspėjo, kad vyks žudynės, jei protestai tęstųsi,

D. kadangi 2011 m. vasario 22 d. Arabų valstybių lyga laikinai pašalino Libijos delegacijas iš savo susitikimų, pasmerkdama Muammaro al Kaddafi pajėgų prieš gyventojus panaudotą smurtą,

E.  kadangi dėl smurtinių ir žiaurių režimo veiksmų prieš Libijos gyventojus ne tik dezertyravo daug šalies kareivių, bet ir atsistatydino kai kurie režimo atstovai,

F.  kadangi JT Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) 15-ajame specialiajame 2011 m. vasario 25 d. posėdyje bendru sutarimu priėmus rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Libijoje, kurioje smerkiami šiurkštūs ir nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai Libijoje ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurie pažeidimai gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui, JT Generalinė Asamblėja 2011 m. kovo 2 d. nusprendė sustabdyti Libijos narystę JTŽTT, atsižvelgdama į pačios JTŽTT rekomendaciją,

G. kadangi, atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2011 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Libijos, kurioje nuspręsta apie padėtį pranešti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), TBT prokuroras 2011 m. kovo 3 d. pradėjo kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui Libijoje, taip pat ir įvykdytų Muammaro al Kaddafi ir jo aplinkos narių, tyrimą; kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1970 tuo pat metu visoms JT valstybėms narėms suteikiamas leidimas areštuoti ir sunaikinti uždraustą su karine veikla susijusią įrangą,

H. kadangi 2011 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu asmenims, atsakingiems už smurtinį susidorojimą su civiliais Libijos gyventojais, numatomos papildomos ribojamosios priemonės, visų pirma draudimas jiems išduoti vizą ir turto įšaldymas, taip įgyvendinant JT Saugumo Tarybos vasario 26 d. rezoliuciją dėl Libijos,

I.   kadangi Jungtinės Valstijos į Viduržemio jūros regioną pasiuntė savo du karo laivus, įskaitant amfibinį desantinį laivą, įvykių raidai Libijoje stebėti,

J.   kadangi dėl besitęsiančio smurto ir žiaurių represijų Libijoje vis didėja žmonių, kurių dauguma – darbuotojai migrantai iš Egipto, Šiaurės ir Užsachario Afrikos, taip pat Libijos piliečiai, srautas į Libijos ir Tuniso pasienį; kadangi pasak šaltinių Libijoje gyvena apie 80 000 pakistaniečių, 50 000 bangladešiečių ir 2000 nepaliečių; kadangi tikimasi, jog ateinančiomis dienomis ir savaitėmis šis pabėgėlių srautas žymiai padidės; kadangi Italija, Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Belgija paskelbė planą pasiųsti karinio jūrų laivyno laivų ir orlaivių į Tuniso ir Libijos pasienį daugiausia dėl to, kad padėtų evakuoti Egipto piliečius į Egiptą;

K. kadangi tikimasi, kad 2011 m. kovo 11 d. vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime bus išsamiai nagrinėjamas Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pranešimas dėl spartaus ES priemonių priėmimo ir vyriausiosios įgaliotinės pranešimas dėl paramos pereinamuoju laikotarpiu ir vykdant pertvarkos procesus,

1.  yra labai susirūpinęs dėl padėties Libijoje ir griežtai smerkia žiaurias taikių demonstracijų represijas, taip pat ginkluotus išpuolius prieš visus iš eilės civilius gyventojus, kurių metu žuvo tūkstančiai civilių ir sužeista labai daug žmonių; smerkia žiaurumo su civiliais gyventojais kurstymą, pasireiškiantį aukščiausiu Muammaro al Kaddafi ir jo sūnaus Saifo al Islamo režimo lygmeniu;

2.  visiškai pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijai 1970, kurioje smerkiami šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai Libijoje ir nusprendžiama apie šią padėtį pranešti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, taip pat šaliai nustatomas ginklų embargas, o Muammaro al Kaddafi šeimos nariams – draudimas keliauti bei jų turto įšaldymas; tvirtai pritaria tam, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras pradėtų įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos įvykdė Muammaras al Kaddafi ir jo aplinkos nariai, tyrimą;

3.  ragina vyriausiąją įgaliotinę-Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą, atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970 ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1674 dėl pareigos apsaugoti gyventojus, nuodugniai apsvarstyti neskraidymo zonos paskelbimą, koordinuojant su JT, Arabų valstybių lyga ir Afrikos Sąjunga, kuriuo būtų siekiama, kad režimas nebegalėtų atakuoti gyventojų;

4.  tvirtai remia Libijos žmonių kovą už laisvę, demokratines reformas ir autoritarinio režimo pabaigą; ragina ES pradėti dialogą su opozicinėmis jėgomis ir remti jas išlaisvintame regione, siekiant padėti gyventojams ir patenkinti pagrindinius regiono humanitarinius poreikius, įskaitant medicininę pagalbą;

5.  visiškai pritaria JTŽTT sprendimui siųsti nepriklausomą tarptautinę tiriamąją komisiją į Libiją, kad ji ištirtų tarptautinių žmogaus teisių įstatymų pažeidimus, ir 2011 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos sprendimui sustabdyti Libijos narystę JTŽTT;

6.  apgailestauja, kad trūko greitos Tarybos reakcijos į smurtines represijas Libijoje, visų pirma atsižvelgiant į ES gyventojų evakuacijos koordinavimą ir skubų humanitarinės pagalbos Libijos gyventojams poreikį, taip pat atitinkamų tikslingų sankcijų priėmimo požiūriu; į tai atsižvelgdamas atkreipia dėmesį į pastarojo meto priemones ir iniciatyvas, kurių ėmėsi kai kurios ES valstybės narės, kad padėtų evakuoti migrantus darbuotojus egiptiečius į Egiptą;

7.  yra labai susirūpinęs dėl gilėjančios humanitarinės krizės, kadangi dėl smurto Libijoje pasitraukia daugiau kaip 170 000 migrantų, kurių dauguma įstrigę Libijos ir Tuniso pasienyje, o kiti – pabėgėlių stovyklose Tunise, Egipte ir Nigeryje; primygtinai ragina ES institucijas ir ES valstybes nares mobilizuoti atitinkamas priemones, siekiant spręsti nepaprastosios padėties problemas, ir reaguoti teisingai, kad būtų remiami bėgantys nuo mirties ir persekiojimų ir kovojantys už laisvę ir demokratiją Libijoje;

8.  palankiai vertina 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą uždrausti tiekti Libijai ginklus, amuniciją ir susijusią įrangą; pažymi, kad pasak nepriklausomų šaltinių 2009 m. Italija tiekė Libijos vyriausybei lengvųjų ginklų už 79 mln. eurų ir kad šiuos ginklus Libijos policija ir armija kasdien naudoja taikioms Libijos gyventojų demonstracijoms malšinti; pabrėžia, kad Belgija, Bulgarija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė taip pat pardavė Libijai ginklų, pradedant šaulių ir lengvaisiais ginklais, baigiant orlaiviais ir elektronine trukdymo įranga, ir kad toks tiekimas prieštarauja kai kuriems ES elgesio kodekso kriterijams;

9.  atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą patikrinti, ar buvo pažeistas ES elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje, ir priimti griežčiausias priemones siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi šio kodekso;

10. taip pat palankiai vertina sprendimą įšaldyti Libijos diktatoriaus Muammaro al Kaddafi ir penkių jo šeimos narių bei kitų 20 asmenų, atsakingų už nuo vasario 15 d. vykstantį smurtinį susidorojimą su civiliais gyventojais, turtą; ragina greitai ir nuodugniai ieškoti šio turto ir kruopščiai jį patikrinti;

11. mano, kad kai tik laikinoji vyriausybė ims kontroliuoti padėtį, vyriausioji įgaliotinė-Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Komisija turėtų padėti Libijos valdžios institucijoms įsteigti patikos fondą, kuriame jos galėtų padėti visas įplaukas iš naftos ir dujų prekybos, nustačius aiškias ir skaidrias fondo valdymo taisykles, siekiant naudos visiems gyventojams;

12. ragina vyriausiąją įgaliotinę-Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą pagerinti koordinavimą su valstybėmis narėmis, kad Europos veiksmai Libijos atžvilgiu būtų integruoti ir būtų išvengta nereikalingų sutapimų;

13. pažymi, kad norint, jog demokratija būtų stabili, reikia tvirtų rinkiminių ir konstitucinių nuostatų; primena, kad ES turi svarbią konstitucinių nuostatų ir teisinės valstybės principų plėtojimo rėmimo patirtį, įgytą krizės valdymo misijų metu, visų pirma Kosove ir Afganistane, ir yra stebėjusi ir rėmusi daugybę rinkimų; ragina vyriausiąją įgaliotinę-Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti parengiamuosius darbus, kad ES įsitrauktų į procesus kaimyninėse pietų šalyse ir juos remtų, ypač teisinės valstybės principų plėtojimą, konstitucines ir rinkimines nuostatas, kurios būtinos stabiliai demokratijai regione užtikrinti;

14. remia JAV pasiūlymą svarstyti Muammaro Kaddafi tremties galimybę ir ragina valstybes nares įvertinti galimybę įgyvendinti tokį pasiūlymą;

15. palankiai vertina ES sprendimą sustabdyti derybas su Libija dėl pagrindų susitarimo, į kurį įeina bendradarbiavimas migracijos ir prieglobsčio srityje;

16. griežtai smerkia dvišalį Italijos ir Libijos draugystės, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; pabrėžia, kad šis susitarimas pažeidžia tarptautines konvencijas, ypač klausimais, susijusiais su prieglobsčio prašymo procedūrų laikymusi, ir primygtinai ragina Italiją kuo skubiau derėtis iš naujo su Libijos laikinosios valdžios institucijomis, kad jis atitiktų tarptautinę teisę;

17. griežtai kritikuoja kai kurių ES vyriausybių priešinimąsi tam, kad būtų greitai priimtos sankcijos Libijos režimui, ir ragina šias šalis, palaikiusias itin glaudžius santykius su režimu, panaudoti savo privilegijuotus ryšius siekiant priversti Kaddafi nedelsiant pasitraukti iš valdžios;

18. ragina Komisiją ir ES valstybes nares plėtoti visiškai atnaujintą dialogą su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis migracijos klausimais, siekiant priimti Europos ir Viduržemio jūros regiono mobilumo paktą, atsižvelgiant į tai, kad Europos migracijos politika iš principo negali būti grindžiama bendradarbiavimu su autoritariniais režimais; pabrėžia, kad tokia persvarstyta politika galėtų padidinti tolesnę ES paramą vykstančiam perėjimo prie demokratijos procesui;

19. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją suteikti visas priemones, kurių reikia Tuniso ir Egipto valdžios institucijoms remti, kad jos galėtų įveikti dabartinę humanitarinę krizę, kurią labiausiai patiria gyventojai, pasitraukiantys iš Libijos į Egipto ir Tuniso pasienius; primygtinai ragina Komisiją remti tarptautinių ir pilietinių organizacijų humanitarinę veiklą;

20. ragina Tarybą padaryti sparčią pažangą siekiant veiksmingos ES prieglobsčio sistemos, grindžiamos tarptautine teise, geru valdymu ir solidarumu;

21. ragina valstybes nares išvardyti savo priėmimo galimybes siekiant pradėti taikyti Laikinos apsaugos direktyvą 2001/55/EB ir dalytis atsakomybe už asmenų, saugomų pagal šią programą, perkėlimą į kitas ES valstybes nares ir ragina Tarybą nebeatidėliojant patvirtinti bendrą ES perkėlimo programą, kad būtų pradėta taikyti numatyta perkėlimo programa; primena, kad įgyvendinant bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką ir vykdant išorės sienų kontrolę vadovaujamasi solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principu, įskaitant jo finansinius padarinius;

22. ragina ES institucijas ir valstybes nares būti pasirengusias nepaprastajai padėčiai ir mobilizuoti atitinkamas priemones tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, drauge vengiant pervertinti masinio pabėgėlių antplūdžio riziką, siekiant gauti ES lėšų dabartinės padėties problemoms spręsti, nes tai galėtų būti skatinamasis veiksnys, sukelti nepagrįstą isteriją ir parodyti tikros paramos kovojantiems už demokratiją ir bėgantiems nuo mirties ir persekiojimo Libijoje stoką; mano, kad nelegalių migrantų, pabėgusių nuo sumaišties, persekiojimų ir mirties, kriminalizavimas nėra teisingas atsakas, kurį ES turėtų duoti esant tokiai kritinei padėčiai, ir ragina sustabdyti tokių priemonių taikymą;

23. ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad vykdant FRONTEX operacijas, įskaitant nacionalines operacijas, jūroje asmenys nebūtų grąžinami į Libiją ar į kitą šalį, jei jų gyvybei gresia pavojus, laikantis Pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalyje įvirtinto negrąžinimo principo; ragina ES valstybes nares patvirtinti FRONTEX įgaliojimų persvarstymą, į kurį būtų įtraukti specialūs FRONTEX pareigūnų mokymai ES ir tarptautinės apsaugos teisės klausimais;

24. ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į strateginę Europos kaimynystės politikos peržiūrą, patvirtinti reikiamas priemones ir finansavimą, kad būtų galima visapusiškai įtraukti Libiją į Europos kaimynystės politiką ir kad ji galėtų perimti bendras Europos ir Viduržemio jūros regiono proceso vertybes, esminius principus ir uždavinius.