Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ESS 2 straipsnį ir SESV 18, 20, 21, 67, 77, 80 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 24 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Europos Komisijos komunikatą dėl migracijos (COM(2011) 248 galutinis),

–   atsižvelgdamas į 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. birželio 19 d. Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis, vertinimo mechanizmo sukūrimo (COM(2010)0624 – C7 0370/2010 – 2010/0312(COD)),

–   atsižvelgdamas į pranešimo projektą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis, vertinimo mechanizmo sukūrimo (COM(2010)0624),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Šengeno erdvės sukūrimas ir Šengeno acquis įtraukimas į ES sistemą yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso pasiekimų, kurį lydėjo asmenų patikrinimo prie vidaus sienų panaikinimas ir precedento neturinti judėjimo laisvė ES viduje,

B.  kadangi judėjimo laisvė tapo vienu iš ES pilietybės ramsčių ir kadangi tai vienas iš principų, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga – laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje įtvirtinta teisė laisvai judėti ir gyventi bet kurioje valstybėje narėje turint tas pačias teises, apsaugą ir garantijas, įskaitant bet kokios diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimą,

C. kadangi Šengeno taisyklės, reglamentuojančios asmenų judėjimo Europos Sąjungos viduje sąlygas, apibrėžtos Šengeno sienų kodekse, kurio 23–26 straipsniuose jau nustatytos konkrečios laikino kontrolės prie vidaus sienų atnaujinimo priemonės ir procedūros,

D. kadangi remiantis Šengeno sienų kodeksu ir ES pagrindinių teisių chartijos 45 straipsniu, teisė laisvai judėti ES tam tikromis sąlygomis gali būti suteikta ir trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES,

E.  kadangi vertinimo mechanizmas, grindžiamas Šengeno sistemos vertinimo darbo grupės (SCH-EVAL) – išimtinai tarpvyriausybinio organo – veikla, nebuvo pakankamai veiksmingas,

F.  kadangi remiantis pasiūlymu dėl reglamento, pagal kurį sukuriamas tikrinimo, kaip taikomas Šengeno acquis, vertinimo mechanizmas, parengtas naujas vertinimo mechanizmas, kurį šiuo metu taikydamas įprastą teisėkūros procedūrą analizuoja Europos Parlamentas; kadangi pagal šį mechanizmą jau apibrėžtos procedūros, principai ir priemonės, skirtos vertinti, ar valstybės narės atitinka Šengeno acquis, ir skatinti jas tai daryti, taip pat ir nenumatytomis aplinkybėmis,

G. kadangi SESV 77 straipsnyje pažymima, kad Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, tvirtina priemones, be kita ko, susijusias su patikrinimais, kurie taikomi išorės sienas kertantiems asmenims, ir su jokios kontrolės netaikymu vidaus sienas kertantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę,

1.  primena, kad judėjimo laisvė Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje yra pagrindinė teisė ir ES pilietybės ramstis, o jos taikymo sąlygos išdėstytos Sutartyse ir Direktyvoje 2004/38/EB;

2.  taip pat laikosi nuomonės, kad klausimas dėl veiksmingos paramos valstybėms narėms siekiant užtikrinti Šengeno acquis nuostatų laikymąsi kilus įtampai prie išorinių sienų gali būti visapusiškai sprendžiamas taikant naująjį Šengeno vertinimo mechanizmą, kuris šiuo metu persvarstomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

3.  itin apgailestauja dėl atskirų valstybių narių mėginimo atnaujinti sienų kontrolę ir tuo aiškiai pakenkti pagrindinėms Šengeno acquis nuostatoms;

4.  primena, kad migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdis prie išorės sienų negali būti savaime laikomas papildoma priežastimi sienų kontrolei atnaujinti;

5.  mano, kad Šengeno sistema pernelyg svarbi, kad ją būtų galima suvaržyti, ir kad bet kokia sienų kontrolė turėtų būti atnaujinama tik išimties atveju, turėtų būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė tam tikrą laikotarpį, prieš tai išnaudojus visas kitas įmanomas priemones; sprendimas dėl tokio atnaujinimo turėtų būti priimtas ES, o ne atskirų valstybių narių lygmeniu;

6.  pakartoja, jog griežtai nesutinka, kad būtų taikomas bet koks naujas Šengeno mechanizmas, kuriuo būtų siekiama kitokių tikslų negu skatinti judėjimo laisvę ir stiprinti ES valdymą Šengeno erdvėje; naujasis mechanizmas turėtų pakeisti, o ne papildyti esamas galimybes de facto vienašališkai atnaujinti kontrolę, kaip numatyta Šengeno sienų kodekse;

7.  pabrėžia Europos Parlamento demokratinę prerogatyvą ir reikalauja, kad bet koks mėginimas atsisakyti SESV 77 straipsnio, kaip tinkamo bet kurios šios srities priemonės teisinio pagrindo, bus laikomas nukrypimu nuo ES sutarčių, ir pasilieka teisę pasinaudoti visomis teisinėmis korekcinėmis priemonėmis, jei iškiltų tokia būtinybė;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.