Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0588/2011Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0588/2011

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo

14.11.2011

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Ulrike Lunacek, Reinhard Bütikofer, Tarja Cronberg, Barbara Lochbihler, Raül Romeva i Rueda, Carl Schlyter, Keith Taylor, Malika Benarab-Attou Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0588/2011

Procedūra : 2011/2913(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0588/2011

B7‑0588/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusią Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų (KKŠ), kuriai 2011 m. lapkričio 8 d. pritarė 111 valstybių (konvenciją pasirašė 108 šalys, įskaitant 3 ES valstybes nares, ratifikavo – 63, įskaitant 19 ES valstybių narių ir 3 narystės siekiančias šalis),

–   atsižvelgdamas į 1983 m. gruodžio 2 d. įsigaliojusią Konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo ir atsižvelgdamas į papildomus pakeitimus ir I–V protokolus, ir tai, kad 2011 m. lapkričio 8 d. 50 šalių pasirašė konvenciją ir 114 šalių buvo konvencijos narės,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 26 d. VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektą,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų (KKŠ) įsigaliojimo ir ES vaidmens[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo[3], savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai[4] ir savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl kovos su minomis pažangos[5],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi kasetiniai šaudmenys dėl jiems būdingo didelio mirtino poveikio kelia rimtą pavojų civiliams gyventojams ir kadangi šių šaudmenų naudojimas pokonfliktinėse šalyse buvo daugelio tragiškų civilių gyventojų sužeidimų ir mirčių priežastis, nes paliktus nesprogusius antrinius šaudmenis dažnai randa vaikai ir kiti nieko neįtariantys nekalti asmenys,

B.  kadangi daugumos ES valstybių narių, su parlamentinėmis iniciatyvomis susijusi ir pilietinės visuomenės organizacijų parama buvo labai svarbi, kad sėkmingai būtų baigtas Oslo procesas ir pasirašyta Konvencija dėl kasetinių šaudmenų (KKŠ); kadangi KKŠ šiuo metu priklauso 66 šalys narės, įskaitant 17 ES valstybių narių ir 5 narystės siekiančias šalis;

C. kadangi pagal KKŠ šalims narėms draudžiama naudoti kasetinius šaudmenis, juos kurti, gaminti, kitaip įsigyti, kaupti, laikyti ar kam nors perduoti, tiesiogiai ar netiesiogiai, taip pat padėti, skatinti ar įtikinti ką nors užsiimti pagal konvenciją draudžiama veikla;

D. kadangi kasetinių šaudmenų aukos KKŠ apibrėžiamos kaip visi asmenys, žuvę arba patyrę fizinę ar psichologinę traumą, ekonominius nuostolius, socialinę atskirtį arba esminius teisių pažeidimus dėl kasetinių šaudmenų panaudojimo, įskaitant asmenis, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo kasetinių šaudmenų, taip pat jų šeimas ir bendruomenes;

E.  kadangi pagal KKŠ pateikiamą apibrėžtį kasetiniai šaudmenys yra šaudmenys, skirti sprogstamiesiems antriniams šaudmenims, kiekvienas iš kurių sveria mažiau nei 20 kg, išmėtyti ar paskleisti;

F.  kadangi pagal KKŠ reikalaujama sunaikinti visus kasetinius šaudmenis kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per aštuonerius metus nuo šios konvencijos įsigaliojimo tai konvencijos šaliai, ir konvencijos šalis išskirtinėmis aplinkybėmis gali prašyti papildomai pratęsti šį terminą iki ketverių metų;

G. kadangi remiantis KKŠ sukuriamas naujas pagalbos nukentėjusiesiems, įskaitant tiesiogiai nuo kasetinių šaudmenų nukentėjusius asmenis ir to paveiktas jų šeimas ir bendruomenes, humanitarinis standartas;

H.  kadangi atsižvelgiant į Konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, pagal VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektą draudžiama naudoti, įsigyti, kaupti ar laikyti tik iki 1980 m. sausio 1 d. pagamintus kasetinius šaudmenis ir pasibaigus gana ilgam atidėjimo laikotarpiui (iki 12 metų) uždraudžiami tam tikri kiti 1980 m. sausio 1 d. ar vėliau pagaminti kasetiniai šaudmenys, tačiau šis draudimas netaikomas kasetiniams šaudmenims, turintiems bent vieną iš šių apsaugos priemonių: a) savaiminio susinaikinimo mechanizmą arba savaiminio neutralizavimosi mechanizmą; b) savaiminio nukenksminimo mechanizmą; arba c) du ar daugiau sužadinimo mechanizmų, iš kurių bent vienas veikia kaip savaiminio susinaikinimo mechanizmas; kadangi pagal VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektą taip pat numatyta taikyti išimtį visiems kasetiniams šaudmenims, turintiems įtaisytą mechanizmą arba konstrukciją, dėl kurių po išmėtymo visoje numatytų veiksmų teritorijoje lieka ne daugiau kaip 1 proc. nesprogusios amunicijos;

I.   kadangi nustatyta, kad tik vieną apsaugos mechanizmą turintys kasetiniai šaudmenys yra nepatikimi, nes ant žemės išlieka didelis nesprogusių antrinių šaudmenų skaičius ir pastaraisiais metais dėl to būta daug aukų;

J.   kadangi VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projekte nėra nustatytas sutartas skaidrus ir patikrinamas techninis klaidų lygio standartas;

K. kadangi pagal VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektą nedraudžiami beveik visi pastaruosiuose konfliktuose naudoti kasetiniai šaudmenys, kurie, kaip nustatyta, turi humanitariniu požiūriu labai skausmingą poveikį civiliams gyventojams;

L.  kadangi VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektas neatitinka KKŠ ir jos nepapildo;

M. kadangi pagal VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektą nustatomi mažiau ambicingi įpareigojimai, palyginti su jau priimtomis tam tikromis nacionalinės politikos nuostatomis;

N. kadangi VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektu galėtų būti skatinama plačiau naudoti kasetinius šaudmenis, kurie, kaip žinoma, daro didžiulę žalą civiliams gyventojams, nes tokiam naudojimui būtų suteiktas konkretus tarptautinis teisinis pagrindas;

O. kadangi VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektu sukuriamas pavojingas precedentas Tarptautinėje humanitarinėje teisėje (THT), nes sukuriama precedento neturinti padėtis ir priimami žemesni tarptautiniai standartai po to, kai dauguma pasaulio valstybių jau susitarė dėl griežtesnių standartų, o THT turėtų aprėpti visus klausimus ir užtikrinti dar didesnę civilių gyventojų apsaugą;

P.  kadangi taikant VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektą gali būti daroma žala Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų patikimumui ir reputacijai, nes būtų sukurta alternatyvi humanitarinės teisės dalis ir ne tokie griežti standartai;

Q. kadangi kyla rimtų klausimų dėl KKŠ šalių, dalyvaujančių šiose derybose, kuriomis siekiama užtikrinti tolesnį kasetinių šaudmenų naudojimą, veiksmų nuoseklumo ir net teisėtumo, nes pagal KKŠ reikalaujama raginti nenaudoti kasetinių šaudmenų ir skatinti prisijungti KKŠ;

R.  kadangi VI protokolo dėl kasetinių šaudmenų projektas galėtų kliudyti pastangoms užtikrinti visuotinį KKŠ laikymąsi;

1.  ragina visas ES valstybes nares nepriimti ir neratifikuoti jokio Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų protokolo, pagal kurį būtų leidžiama naudoti kasetinius šaudmenis, kurie draudžiami pagal KKŠ, ir jam nepritarti ir ragina Tarybą ir ES valstybes nares laikytis atitinkamos pozicijos 2011 m. lapkričio 14–25 d. Ženevoje vyksiančioje ketvirtojoje Konvencijos dėl įprastinių ginklų peržiūros konferencijoje;

2.  ragina ES valstybes nares ir šalis kandidates, kurios nėra Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų šalys, skubos tvarka prisijungti prie KKŠ, o KKŠ pasirašiusias šalis – kuo greičiau ją ratifikuoti;

3.  ragina ES valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios KKŠ, tačiau norėtų sumažinti kasetinių šaudmenų humanitarinį poveikį, imtis griežtų ir skaidrių nacionalinių priemonių, kol jos prisijungs prie konvencijos, ir, be kita ko, patvirtinti kasetinių šaudmenų naudojimo, gamybos ir perdavimo moratoriumą ir skubos tvarka pradėti naikinti kasetinių šaudmenų atsargas;

4.  ragina visas ES valstybes nares, kurios pasirašė KKŠ, naudotis kiekviena proga ir paraginti KKŠ nepasirašiusias šalis kuo greičiau prisijungti prie konvencijos, be kita ko, organizuojant dvišalius susitikimus, įvairių šalių kariškių dialogus ir daugiašalius forumus ir, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal KKŠ 21 straipsnį, dėti visas pastangas skatinant, kad konvencijos nepasirašiusios šalys nenaudotų kasetinių šaudmenų;

5.  ragina visas šalis dalyvauti 2012 m. balandžio 16–19 d. Ženevoje ne sesijų metu vyksiančiuose susitikimuose dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų ir 2012 m. rugsėjo 10–14 d. Osle vyksiančiame trečiajame konvencijos šalių susitikime;

6.  ragina ES valstybes nares imtis veiksmų siekiant pradėti įgyvendinti konvenciją ir, be kita ko, naikinti šaudmenų atsargas, valyti teritorijas ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, taip pat prisidėti prie skiriamo finansavimo arba kitoms šalims, kurios nori įgyvendinti konvenciją, teikiamos įvairių formų paramos;

7.  ragina Tarybą ir Komisiją šalia standartinės masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos į susitarimus su trečiosiomis šalimis kaip standartinę išlygą įtraukti kasetinių šaudmenų draudimą;

8.  ragina Tarybą ir Komisiją į Bendrijos išorės paramos programas įtraukti kovą su kasetinių šaudmenų naudojimu siekiant padėti trečiosioms šalims naikinti atsargas ir teikti joms humanitarinę pagalbą;

9.  ragina ES valstybes nares, Tarybą ir Komisiją imtis priemonių siekiant užkirsti kelią trečiosioms šalims tiekti kasetinius šaudmenis nevalstybiniams subjektams;

10. primygtinai ragina ES valstybes nares atskleisti savo pastangas, kurių jos ėmėsi reaguodamos į šią rezoliuciją, ir pateikti viešai pranešti apie savo veiklą vadovaujantis konvencija;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui ir Kasetinių šaudmenų koalicijai.