Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2011 m. spalio 27 d. rezoliucijas dėl padėties Egipte ir Sirijoje, ypač krikščionių bendruomenėse, ir dėl Rafah Nached bylos, į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, į 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, Jemene ir Bahreine, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 8 d., lapkričio 3 ir 28 d. bei gruodžio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir 2011 m. lapkričio 22 d. jos atstovo spaudai pareiškimus dėl Sirijos,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 10 d., lapkričio 14 ir 30 d. bei gruodžio 1 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas ir į 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Sirijos,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2011/522/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, Tarybos sprendimą 2011/523/ES, kuriuo iš dalies sustabdomas Europos ekonominės bendrijos ir Sirijos Arabų Respublikos bendradarbiavimo susitarimo taikymas, 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos reglamentą Nr. 878/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, 2011 m. spalio 13 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1011/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, bei 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1244/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 27 d., spalio 16 d. ir lapkričio 12, 16 ir 24 d. Arabų Lygos pareiškimus dėl padėties Sirijoje, 2011 m. lapkričio 2 d. Arabų Lygos veiksmų planą ir 2011 m. lapkričio 27 d. priimtas Arabų Lygos sankcijas Sirijai,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 22 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, priimtą per jos 17-ąją ypatingąją sesiją, dėl didelių žmogaus teisių pažeidimų Sirijos Arabų Respublikoje, 2011 m. lapkričio 23 d. nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijos Arabų Respublikoje tirti ataskaitą ir 2011 m. gruodžio 2 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. priimtą Turkijos sprendimą taikyti Sirijai sankcijas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose bei Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi, remiantis JT vertinimu, nuo smurtinio taikių protestų Sirijoje malšinimo pradžios 2011 m. kovo mėn., Sirijos režimui vykdant žiaurias represijas prieš šalies gyventojus, daugiau kaip 4000 žmonių žuvo (iš jų 307 vaikai), tūkstančiai buvo sužaloti, sulaikyti, kankinami arba pradingo be žinios; kadangi 2011 m. gruodžio 2 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje, be kita ko, pabrėžiami Sirijos ginkluotųjų ir saugumo pajėgų dažnai vykdomi vaikų teisių pažeidimai ir lytinė prievarta prieš civilius, įskaitant sulaikytus vyrus ir vaikus;

B.  kadangi po JT Žmogaus teisių tarybos ypatingosios sesijos Sirijos klausimais JT vyriausiasis komisaras paragino pateikti Tarptautiniame baudžiamajame teisme ieškinį Sirijai dėl kaltinimų, kad malšinant protestus buvo įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui, ir pabrėžė, kad, atsižvelgiant į akivaizdų Sirijos valdžios institucijų nesugebėjimą apsaugoti piliečius, tarptautinei bendruomenei reikia imtis skubių ir veiksmingų priemonių gyventojams apsaugoti;

C.  kadangi, pagal JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos ataskaitą, nuo malšinimų pradžios būta nemažai dezertyravimo iš karinių ir saugumo pajėgų atvejų ir pastaraisiais mėnesiais jų daugėjo;

D.  kadangi, atrodo, jog sukilimas ir gyventojų pasipriešinimas B. al-Assado režimui, nepaisant smurtinių represijų, nesilpnėja ir gyventojai nesileidžia įbauginami, priešingai, atrodo, kad jis stiprėja kai kuriuose pagrindiniuose šalies miestuose, o daugėjant perbėgėlių, kurie grasina imtis ginklų, kils pilietinis karas, kuris gali destabilizuoti padėtį visame regione;

E.  kadangi 2011 m. lapkričio 16 d. Arabų Lyga sustabdė Sirijos narystę šioje regioninėje organizacijoje po to, kai Sirija nesilaikė Arabų Lygos taikos plano sąlygų, pagal kurias Sirija turėjo išvesti tankus iš neramumų apimtų miestų, nutraukti išpuolius prieš protestuotojus, pradėti dialogą su opozicija ir įsileisti į šalį 500 Arabų Lygos stebėtojų, kad jie įvertintų padėtį šalyje; kadangi po keleto ultimatumų 2011 m. lapkričio 27 d. Arabų Lyga patvirtino sankcijas, įskaitant turto įšaldymą ir investicijų embargą, Sirijai;

F.  kadangi 2011 m. lapkričio 30 d. Turkija paskelbė, kad ji įšaldo Sirijos vyriausybės turtą Sirijoje, uždraudžia Sirijos vadovų keliones per Turkiją, sustabdo Turkijos ir Sirijos centrinių bankų santykius bei nutraukia ginklų ir karinės įrangos tiekimą Sirijai per Turkiją;

G. kadangi atsižvelgdama į besitęsiančias represijas šalyje gruodžio 2 d. ES nusprendė patvirtinti papildomas ribojamąsias sankcijas Sirijai, susijusias su energetikos, finansų, bankininkystės ir prekybos sektoriais, taip pat pradėjo jas taikyti didesniam skaičiui asmenų ir subjektų, kurie vykdo smurtą arba tiesiogiai palaiko režimą; kadangi ES sankcijos buvo suderintos su naujomis JAV sankcijomis;

H. kadangi 2011 m. lapkričio 20 d. „Sunday Times“ laikraštyje išspausdintame interviu ir gruodžio 7 d. interviu JAV televizijai ABC Sirijos prezidentas Bashar al Assad paneigė, kad jo vyriausybė laikosi represijų prieš gyventojus politikos, ir pareiškė, kad nesijaučia kaltas dėl dešimt mėnesių trunkančio sukilimo malšinimo, nors pranešama apie saugumo pajėgų žiaurumą;

I.   kadangi 2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton susitiko su Sirijos nacionalinės tarybos atstovais ir pabrėžė visas religines ir etnines bendruomenes apimančios opozicinės politinės platformos svarbą;

J.   kadangi 2011 m. gruodžio 4 d. Sirijos valdžios institucijos prie Sirijos ir Jordanijos sienos suėmė tinklaraštininkę Razan Gazzawi, nes ji tariamai keliavo į Amaną dalyvauti jos darbdavio Sirijos žiniasklaidos ir žodžio laisvės centro organizuotame seminare spaudos laisvės klausimais;

K. reiškia susirūpinimą dėl daugelio šaltinių pranešamų žinių, jog Sirijos valdžios institucijos įsakė ištremti Mar Musos vienuolyno Sirijoje abatą tėvą Paolo dall’Oglio, 2006 m. laimėjusį pirmąjį „Anna Lindh EuroMed“ apdovanojimą už kultūrų dialogą, plačiai žinomą už savo pastarųjų trisdešimties metų darbus siekiant skirtingų tikėjimų darnos šalyje ir už savo pasišventimą vidaus sutaikinimo darbui, grindžiamam derybomis ir žodžio laisve; ragina Sirijos valdžios institucijas nesiimti šių veiksmų, kurie pakenktų vykstančiam krikščionių ir musulmonų dialogui;

1.  tvirtai pakartoja, kad smerkia neproporcingą ir žiaurų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus, taip pat Sirijos valdžios institucijų tebevykdomus plačiai paplitusius sistemingus ir grubius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus, tokius kaip savavališkas mirties bausmės vykdymas, demokratijos siekiančių aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų žudymas ir persekiojimas, savavališkas įkalinimas, priverstinis dingimas, kankinimas ir netinkamas elgesys, be kita ko, nukreiptas prieš vaikus;

2.  nurodo, kad pagal tarptautines žmogaus teisių teisės normas tokie pažeidimai gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui; laikosi nuomonės, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turėtų dėl Sirijos kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siekdama užbaigti nebaudžiamumą, patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis ir išvengti dar didesnio aukų skaičiaus;

3.  dar kartą pabrėžia, kad Sirijos vyriausybė nevykdo pareigos apsaugoti šalies gyventojus, nedelsiant nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir sustabdyti visus išpuolius prieš civilius; mano, jog atsižvelgiant į šį pareigų nevykdymą tarptautinė bendruomenė turi imtis skubių ir tinkamų priemonių;

4.  ragina Basharą al-Assadą, kurio režimas visiškai prarado teisėtumą po to, kai nuolat ir negailestingai malšino Sirijos gyventojų protestus, atsistatydinti; laikosi nuomonės, kad šis atsistatydinimas sudarytų sąlygas perėjimo procesui ir jį palengvintų, o šis procesas turėtų būti grindžiamas įtikinamu ir įtrauktį skatinančiu dialogu, kuriame dalyvautų visos Sirijos visuomenės demokratinės jėgos ir dalys siekiant pradėti rimtų demokratinių reformų procesą;

5.  dar kartą reiškia savo solidarumą ir tvirtą paramą Sirijos žmonių kovai už laisvę, demokratinius pokyčius ir autoritarinio režimo pabaigą; teigiamai vertina ir remia nuolatines Sirijos opozicijos ir šalyje, ir už jos ribų dedamas pastangas sukurti vieningą platformą ir siekti bendros Sirijos ateities vizijos ir pereiti prie demokratinės sistemos; pabrėžia, jog svarbu, kad Sirijos opozicija ir Laisvoji Sirijos armija įsipareigotų užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei išsaugotų aiškų įsipareigojimą laikytis taikios ir įtrauktį skatinančios politikos;

6.  tvirtai remia Arabų Lygos pastangas nutraukti represijas Sirijoje ir užtikrinti civilių apsaugą dislokuojant stebėtojų misiją šalyje; palankiai vertina svarbų Arabų Lygos sprendimą taikyti sankcijas Sirijos režimui, kadangi Sirija nuolat nesilaiko duotų pažadų įgyvendinti Arabų veiksmų planą;

7.  palankiai vertina tai, kad Turkija pasmerkė Sirijos režimą ir taiko jam sankcijas, taip pat teigiamai vertina Turkijos vaidmenį priimant pabėgėlius; ragina Turkijos vyriausybę toliau laikytis atvirų sienų pabėgėliams politikos ir negrąžinti jų prievarta, teikti Sirijos pabėgėliams tinkamą informaciją apie jų teises, užtikrinti jų galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos ir prieglobsčio procedūra, taip pat sudaryti ilgalaikes galimybes likti asmenims, negalintiems ar nenorintiems grįžti į Siriją, suteikti tarptautinių organizacijų ir NVO atstovams galimybę nevaržomai patekti į pabėgėlių stovyklas, taip pat panaikinti savo geografinius apribojimus, taikomus 1951 m. konvencijai dėl pabėgėlių statuso;

8.  tvirtai pritaria sprendimui pradėti taikyti Sirijos režimui papildomas ES sankcijas, įskaitant draudimą eksportuoti pagrindinę įrangą, technologijas ir programinę įrangą, kurias Sirijos režimas ketina naudoti interneto ir telefoninės komunikacijos kontrolei; pabrėžia, kad ES reikia kuo greičiau įgyvendinti šias ribojamąsias priemones ir rasti būdų siekiant užtikrinti, kad šios sankcijos nedarytų tiesioginio arba netiesioginio poveikio ar žalos civiliams gyventojams, kurių kasdienis gyvenimas pastaraisiais mėnesiais stipriai blogėjo;

9.  pabrėžia Sirijos opozicijos atstovų ir demonstracijų dalyvių išsakytą raginimą atsiųsti tarptautinius stebėtojus siekiant atgrasyti nuo išpuolių prieš civilius gyventojus ir suteikti galimybę tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisių organizacijoms bei tarptautinei žiniasklaidai nekliudomai patekti į šalį;

10. ragina Vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją dėti visas pastangas, kad būtų pradėta diskusija su Turkija, Arabų Lyga ir Sirijos opozicija dėl humanitarinių koridorių Sirijos ir Turkijos pasienyje įsteigimo būdų siekiant naudojant JT Saugumo Tarybos priemones apsaugoti Sirijos pabėgėlius ir visus civilius gyventojus, mėginančius pabėgti iš šalies nuo tebesitęsiančių karinių represijų;

11. labai apgailestauja dėl Rusijos ir Kinijos pozicijos, kuomet jos vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Sirijos režimo pasmerkimo, nors ištisus mėnesius prezidentas B. al-Assadas vykdo brutalią prievartą; ragina Vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir ES valstybes nares toliau glaudžiai bendradarbiauti su Turkija ir kitomis Sirijos kaimyninėmis šalimis, Arabų Lyga ir kitais tarptautiniais subjektais siekiant JT Saugumo Taryboje rasti bendrą poziciją dėl krizės sprendimo ir daryti daugiau spaudimo Sirijos režimui, kad būtų sustabdyti kariniai veiksmai, nukreipti prieš šalies žmones;

12. teigiamai vertina JT Žmogaus teisių tarybos sprendimą suteikti įgaliojimus specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Sirijoje klausimais; primena savo raginimą atlikti nepriklausomą, skaidrų ir veiksmingą Sirijos saugumo pajėgų vykdytų nužudymų, areštų, nesankcionuotų sulaikymų, tariamų priverstinių dingimų, lytinės prievartos ir kankinimo atvejų tyrimą siekiant užtikrinti, kad už šiuos veiksmus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina Sirijos valdžios institucijas suteikti nevaržomą, nediskriminacinę ir nekontroliuojamą prieigą humanitarinėms agentūroms ir darbuotojams, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus, bei leisti Sirijoje be apribojimų veikti nepriklausomai ir tarptautinei žiniasklaidai;

13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Sirijos parlamentui ir vyriausybei, Arabų Lygos generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.