Procedūra : 2017/2593(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0241/2017

Pateikti tekstai :

B8-0241/2017

Debatai :

PV 05/04/2017 - 6
CRE 05/04/2017 - 6

Balsavimas :

PV 05/04/2017 - 7.1

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 513kWORD 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0237/2017
31.3.2017
PE598.582v01-00
 
B8-0241/2017

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos (2017/2593(RSP))


Gabriele Zimmer, Martina Anderson, Barbara Spinelli, Lynn Boylan, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Kateřina Konečná, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, Martina Michels, Cornelia Ernst, Marie-Christine Vergiat, Marisa Matias, Eleonora Forenza, Maria Lidia Senra Rodríguez, Lola Sánchez Caldentey, Tania González Peñas, Estefanía Torres Martínez, Xabier Benito Ziluaga, Miguel Urbán Crespo GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos (2017/2593(RSP))  
B8-0241/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties II antraštinę dalį („Nuostatos dėl demokratinių principų“),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. balandžio 28 d. Dubline vykusio neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Airijos taikos proceso(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi bet kuri valstybė narė turi teisę demokratiniu būdu išstoti iš ES;

B.  kadangi Jungtinė Karalystė – iš kelių šalių sudaryta valstybė ir visi jos gyventojai nusipelno tokios pačios pagarbos;

C.  kadangi laisvas airių ir britų judėjimas tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos salų vyko jau keletą dešimtmečių prieš šioms šalims 1973 m. įstojant į tuometinę EEB; kadangi dvišaliai susitarimai tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos gali būti naudingi siekiant rasti draugiškus sprendimus dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių;

D.  kadangi Škotijos Parlamentas balsavo už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės;

E.  kadangi taikai Airijoje gali kilti pavojus, jei bus vėl atkurta bet kokia siena tarp šiaurinės ir pietinės salos dalių; kadangi Didžiojo penktadienio susitarimu užtikrinama trijų krypčių – santykių su Šiaurės Airija, Belfasto ir Dublino santykių ir Dublino ir Londono santykių – pusiausvyra;

F.  kadangi dėl bet kokio pobūdžio prekybos kliūčių (tiek tarifinių, tiek netarifinių) Airijos saloje būtų daromas didelis poveikis seniai nusistovėjusioms ir visą salą apimančioms pramonės šakoms bei gamybos būdams;

G.  kadangi žemės ūkio ir maisto pramonė Airijoje veikia labai integruotai ir daugelio sektorių veikla iš esmės apima visą salą; kadangi grąžinus sienų kontrolę Airijoje, įskaitant kilmės patikrinimus, importo licencijų reikalavimus, dokumentaciją ir papildomus biurokratinius formalumus, taip pat fizinius patikrinimus kertant sieną srityje, kils rimta grėsmė šiam sektoriui tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje; kadangi panaikinus tarifų nevaržomą prieigą prie žuvų išteklių ir žuvies produktų gali kilti didelė grėsmė žvejams, gamintojams ir pagalbiniams sektoriams visoje Airijos saloje; kadangi tuo atveju, jei nepavyktų užtikrinti ankstesnės abipusės prieigos visos salos žvejams, tai pakenktų tiek šiaurinei, tiek pietinei daliai;

H.  kadangi dėl išstojimo iš ES („Brexit“) poveikio ypač stipriai nukentės Airija, nes pašalinus Šiaurės Airiją iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos bus padaryta didžiulė politinė, socialinė ir ekonominė žala visai Airijos salai, jeigu šis poveikis nebus sušvelnintas susitarimais dėl priemonių, kuriomis būtų siekiama spręsti judumo, kilmės taisyklių ir kumuliacijos klausimus;

I.  kadangi kyla grėsmė, kad savo darbo vietas praras daugiau nei 12 000 Gibraltare dirbančių ES pasienio darbuotojų, o tai padarytų itin neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį Gibraltarui ir kaimyniniam Ispanijos regionui, jei šis poveikis nebūtų sušvelnintas panašaus pobūdžio susitarimais;

J.  kadangi dėl ES politikos ir pasirinkčių išaugo demokratijos deficitas ir tai yra didžiulė problema, nes nemažai piliečių jaučiasi neatstovaujami institucijų; kadangi šią problemą galima spręsti tik įgyvendinant radikalius politikos pokyčius, užtikrinant skaidrumą ir atvirumą, ginant demokratines vertybes, taiką, toleranciją, pažangą, tautų solidarumą ir bendradarbiavimą;

K.  kadangi „Brexit“ visų pirma paveiks maždaug 1,2 mln. britų, gyvenančių kitose ES valstybėse narėse, ir daugiau kaip 3 mln. ES valstybių narių piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, neskaitant apie 1,8 mln. Šiaurės Airijos gyventojų, kurie turi teisę į Airijos pilietybę, taigi kartu ir į ES pilietybę;

L.  kadangi Jungtinė Karalystė ir toliau yra saistoma tarptautinės teisės ir turi toliau vykdyti įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, kurias ji yra pasirašiusi, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos;

M.  kadangi neturint dvišalio prekybos susitarimo tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė abipusiškai taikytų PPO privalomąjį tarifą;

N.  kadangi ES jau pademonstravo, kad įmanoma pasiekti pragmatiškus susitarimus sprendžiant sudėtingas teritorines situacijas;

I. Bendrieji principai

1.  pripažįsta ir gerbia tai, kad dauguma Didžiosios Britanijos rinkėjų balsavo už išstojimą iš ES;

2.  pripažįsta ir gerbia tai, kad dauguma Šiaurės Airijos ir Škotijos rinkėjų balsavo už pasilikimą ES;

3.  mano, kad visų Jungtinės Karalystės sudedamųjų dalių interesai turėtų būti ginami ir kad jų politiniai atstovai turi būti įtraukti į derybas;

4.  atmeta bet kokį spaudimą ar šantažą derybų proceso metu; atkreipia dėmesį į tai, kad nei nuostata dėl 50 straipsnio taikymo inicijavimo, nei kitoms Sutarčių nuostatoms neturėtų būti naudojamasi siekiant sukurti nepagrįstų kliūčių įgyvendinti sprendimą išstoti iš ES; pabrėžia, kad reikia vesti derybas kuo atviriau ir kuo aktyviau bendradarbiaujant, laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo ir kartu vengiant kurti nereikalingas kliūtis, trukdančias pasiekti sutartų rezultatų;

5.  nepritaria jokiems bandymams naudoti saugumo ir gynybos klausimus kaip poveikio deryboms priemonę siekiant susitarimų dėl kitų derybų skyrių;

6.  pabrėžia, kad Europos Parlamento pritarimas būsimų derybų rezultatams bus teisėtas tik tuo atveju, jei Parlamento teisės būti informuotam bus gerbiamos visais derybų etapais ir jei EP atstovai galės aktyviai dalyvauti ES pozicijų rengimo procese; kartu ragina į Parlamento darbą tinkamai įtraukti atitinkamus EP pozicijų rengimo procesus;

7.  primygtinai reikalauja, kad dėl ES ir Jungtinės Karalystės susitarimų nebūtų pradėti taikyti žemesni standartai, įskaitant, inter alia, aplinkosaugos, socialinius, darbuotojų teisių ir vartotojų apsaugos standartus valstybėse narėse ir (arba) ES; taip pat primygtinai reikalauja, kad ES ir Jungtinės Karalystės susitarimais nebūtų pakenkta finansiniam stabilumui sudarant palankesnes sąlygas finansinių paslaugų liberalizavimui ir kad į tokius susitarimus nebūtų įtraukti įsipareigojimai liberalizuoti viešąsias paslaugas;

8.  išreiškia savo pasiryžimą pasiekti teisingą susitarimą dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių siekiant apginti visų asmenų, gyvenančių skirtingose valstybėse, interesus;

II. Susitarimas dėl išstojimo

II.1 Teisės

9.  mano, kad labai svarbu skubiai ir besąlygiškai užtikrinti teisinį tikrumą ES valstybių narių piliečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, ir Jungtinės Karalystės piliečiams, gyvenantiems kitose valstybėse narėse, remiantis abipusiškumo ir nediskriminavimo principais;

10.  mano, kad tokios teisės, be kita ko, apima teisę gyventi šalyje, teisę į vienodas sąlygas, socialines teises, teisę gauti viešąsias paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas, teisę į socialinės apsaugos išmokų perkeliamumą, teisę į šeimos susijungimą, abipusį akademinių diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimą, įskaitant programų „Erasmus“ vykdymą išlaikant dabartinį jų mastą, taip pat studentų, mokslininkų ir atlikėjų judumą;

11.  atsižvelgdamas į socialinės apsaugos koordinavimo aspektą, ragina numatyti išlygą dėl Reglamento Nr. 883/2004 ir Įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 987/2009, taip pat Reglamento (EB) Nr. 859/2003 tęstinumo, kad būtų galima išlaikyti dabartines teises, kol nebus sudarytas susitarimas dėl būsimų ES ir JK santykių; ragina valstybes nares ir Jungtinę Karalystę pasirašyti ir ratifikuoti Europos socialinės apsaugos konvenciją (ETS Nr. 078);

12.  ragina ES institucijas ir Jungtinės Karalystės vyriausybę per tris mėnesius nustatyti teisines priemones, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir užtikrinti ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės piliečių, pasinaudojusių teise laisvai judėti pagal ES sutartis ir Direktyvą 2004/38/EB, teises ir teisinį statusą; prašo, kad šios priemonės būtų tiesiogiai įtrauktos į susitarimą dėl išstojimo, išsamiai jame apibrėžiamos ir perkeltos į būsimus tarpusavio santykius reglamentuojančią sistemą;

13.  mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų judumui (kalbant apie mobiliuosius darbuotojus, tarpvalstybinius darbuotojus ir pasienio darbuotojus), visų pirma akcentuojant specifinę padėtį Airijoje ir Gibraltare ir tinkamai į ją atsižvelgiant; be to, mano, kad reikia rasti sprendimą, kiek tai susiję su komandiruotais darbuotojais;

II.2 Finansai

14.  mano, kad pirmasis žingsnis siekiant finansinio atsiskaitymo susitarimo tarp Jungtinės Karalystės ir ES turėtų būti visų pirma siekis apibrėžti metodiką, taikomą nustatant bendrus ES įsipareigojimus ir turtą, taip pat atitinkamą JK dalį, įskaitant mokėjimus, susijusius su Jungtinės Karalystės dalimi, kalbant apie neįvykdytus įsipareigojimus;

15.  mano, kad, kiek tai susiję su fondais ir programomis, kurių finansavimo laikotarpis tęsiasi po numatomos Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES datos, Jungtinės Karalystės įsipareigojimai turėtų būti išlaikyti tokio masto, kad iki JK išstojimo atitinkamų programų įgyvendinimui nekiltų pavojaus; mano, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė nuspręstų dalyvauti ES programose, ji toliau vykdys savo finansinius įsipareigojimus;

II.3 Airija

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai buvo ratifikuotas Didžiojo penktadienio susitarimas ir 2007 m. atkurta valdžios pasidalijimo struktūra, Europos Sąjunga buvo svarbi partnerė, padedanti užtikrinanti taiką Airijoje ir teikianti tvirtą politinę paramą ir finansinę pagalbą, o tai padėjo pasiekti didesnės ekonominės ir socialinės pažangos visoje saloje;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES privalo apsaugoti Didžiojo penktadienio susitarime įtvirtintas garantijas, įskaitant politines institucijas, žmogaus teisių garantijas, visos Airijos institucijas, taip pat pagal Konstituciją ir įstatymus garantuojamą žmonių teisę pasinaudoti savo apsisprendimo teise;

18.  pripažįsta, kad, remiantis Didžiojo penktadienio susitarimu, visi Airijos saloje (tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje) gimę asmenys turi prigimtinę teisę gauti Airijos arba Jungtinės Karalystės pilietybę (arba abi), o teisė gauti Airijos pilietybę kartu reiškia teisę gauti ES pilietybę;

19.  ragina Šiaurės Airijai suteikti specialų statusą Europos Sąjungoje, išlaikant narystę ES, dalyvavimą muitų sąjungoje, prieigą prie bendrosios rinkos ir Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos taikymą; be to, ragina ir toliau užtikrinti keturias laisves – prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo;

20.  ragina ir toliau užtikrinti, kad Šiaurės Airijos piliečiai galėtų pasinaudoti savo teise įgyti Airijos pilietybę ir atitinkamai ES pilietybę; taip pat ragina ir toliau užtikrinti teises ir pareigas, susijusias su ES pilietybe;

21.  ragina išlaikyti būsimus finansavimo srautus, kurie yra itin svarbūs siekiant stiprinti ir skatinti taikos procesą;

22.  ragina bet kokiame susitarime laikytis pamatinės nuostatos – visapusiškai paisyti bendros kelionių erdvės tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos ir tokią erdvę išsaugoti;

23.  primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti Didžiojo penktadienio susitarimą ir vėlesnius susitarimus;

24.  supranta, kad dėl būsimo ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo Airijos saloje gali įvykti rimtų ir esminių socialinių ir ekonominių pokyčių; ragina ES tiek politiniu, tiek ekonominiu aspektais padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų sušvelnintas ir sumažintas neigiamas poveikis, kuris gali būti padarytas Airijos salai;

25.  mano, kad būtina, jog ES pripažintų Airijos interesus Didžiosios Britanijos bet kokios agresijos, susijusios su teritoriniais ginčais dėl Karlingfordo įlankos (Carlingford Lough) ir Foilo įlankos (Lough Foyle), atveju;

III. Pereinamojo laikotarpio priemonės

26.  primena, kad tol, kol nebus sudarytas susitarimas dėl išstojimo, Jungtinė Karalystė visais atžvilgiais yra ES dalis, naudojasi teisėmis ir laikosi įsipareigojimų, susijusių su jos naryste, įskaitant lojalų bendradarbiavimą, ir užtikrina, kad neblokuos JK poveikio neturėsiančių sprendimų;

27.  mano, kad siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinę valstybę tinkama būtų susitarime dėl išstojimo numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų galima reguliuoti ES teismų (Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo) priimtų teisminių ir neteisminių sprendimų dėl ES teisės pažeidimų taikymo sritį, vykdymo užtikrinimą ir susijusias teisių gynimo priemones vykstant deryboms dėl išstojimo, nes jų poveikio žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms laikotarpis gali būti ilgesnis, t. y. ilgesnis nei derybų laikotarpis;

28.  mano, kad JK išstojimas iš ES turėtų kuo mažiau paveikti dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir susijusias metines biudžeto procedūras; pabrėžia, kad būtina visiškai išsaugoti sanglaudos ir struktūrinius fondus;

29.  pabrėžia, kad ES turi siekti po susitarimo dėl išstojimo sudaryti su JK pereinamojo laikotarpio susitarimą, kad būtų išvengta prekybos maršrutų suardymo tuo metu, kai deramasi dėl būsimų prekybos santykių, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ir trečiųjų šalių interesus;

30.  pabrėžia, kad pereinamojo laikotarpio priemonės yra svarbios siekiant užtikrinti, kad švietimo arba mokymo kursų (pirmosios pakopos arba pouniversitetinės studijos, pameistrystės ar kitokio tipo profesinis mokymas) dalyviai arba judumo arba mainų programų dalyviai tuomet, kai JK oficialiai nustos būti valstybe nare, galėtų užbaigti šiuos kursus arba programas tokiomis pačiomis finansinėmis ir teisinėmis sąlygomis, kokios buvo taikomos tuomet, kai dalyviai juos pradėjo;

IV. Būsimi santykiai

31.  yra įsitikinęs, kad būsimi ES ir JK santykiai turėtų būti grindžiami pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, principais;

32.  pabrėžia, kad su nauju susitarimu, dėl kurio bus deramasi su JK, susijusiame įgaliojime turėtų būti numatyta privaloma nuostata dėl žmogaus teisių ir demokratijos, įskaitant visus teisinius įsipareigojimus, kurie yra privalomi sudarant bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

33.  mano, kad, JK išstojus iš Europos žmogaus teisių konvencijos, ateityje būtų itin sunku bendradarbiauti pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse; todėl primygtinai ragina JK likti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi;

34.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti asmens duomenų apsaugai, atsižvelgiant į daugybę įvairių susijusių sričių; todėl ragina abi derybų šalis bent jau išlaikyti dabartinius bendrus Europos lygmeniu nustatytus standartus ir kartu vengti bandymų nustatyti naujas ir ad hoc sistemas; todėl neturėtų būti leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su atnaujintais duomenų apsaugos reglamentais;

35.  mano, kad būsimi santykiai turėtų būti bent jau grindžiami bendrais standartais įvairiose srityse, įskaitant aplinką, maisto saugą, finansų reguliavimą, darbuotojų teises ir socialines teises; taip pat mano, kad tokie standartai jokiomis aplinkybėmis negali būti žemesni už šiuo metu ES galiojančius standartus;

36.  pabrėžia, kad ES kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu standartai turėtų būti griežta sąlyga sudarant bet kokį ES ir JK susitarimą; taip pat mano, kad tokie standartai jokiomis aplinkybėmis negali būti žemesni už šiuo metu ES galiojančius standartus;

37.  mano, kad Europos Parlamentas turėtų peržiūrėti visus Komisijos sprendimus dėl lygiaverčio statuso bet kuriai trečiajai šaliai suteikimo, kalbant apie finansų rinkų reguliavimą;

38.  yra susirūpinęs dėl to, kad nemažai tarptautinių šiuo metu JK įsisteigusių įmonių pranešė apie ketinimą persikelti į ES bendrajai rinkai priklausančią valstybę tuo atveju, jei JK, ES ir trečiosios šalys viena kitai vėl pradėtų taikyti aukštesnius tarifus, netarifines prekybos kliūtis ir kilmės taisyklių apribojimus; smerkia įmonių ekonomikos ir finansų srityje vykdomą spaudimą ir šantažą, kurio pagrindinis tikslas – apsunkinti valstybės narės sprendimą pasitraukti iš ES; išreiškia solidarumą visiems darbuotojams, kurie stengiasi ginti savo darbo vietas ir teises;

39.  pabrėžia, kad prekybos susitarimas nėra tinkama priemonė siekiant išspręsti ES ir JK bendradarbiavimo reguliavimo srityje klausimus; pabrėžia, kad būsimuose prekybos ir ekonominiuose santykiuose negali būti vadovaujamasi požiūriu, kuriuo grindžiami Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas, nes taip, siekiant išlaikyti „reguliavimo konvergenciją“, būtų įšaldyti ar dar labiau sumažinti arba ES ar JK standartai; primygtinai ragina užtikrinti, kad ateityje ES ir JK finansų sektorius būtų gerai prižiūrimas ir reguliuojamas laikantis aukščiausių įmanomų standartų; primena, kad nepritaria dabartinėms ES laisvosios prekybos politikos priemonėms ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo nuostatoms, numatomoms bet kokia forma dvišaliuose prekybos susitarimuose; primygtina pabrėžia, kad darbuotojų teisių ir aplinkos apsauga turi būti svarbus būsimų ekonominių ES ir JK santykių ramstis;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sušvelninti JK išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį besivystančioms šalims, kurios vykdė eksportą į Jungtinę Karalystę pagal ES bendrąją lengvatų sistemą; ragina JK vyriausybę pasirengti sukurti panašią prekybos lengvatų sistemą, skirtą besivystančioms šalims;

41.  mano, kad galiojančius dvišalius, keliašalius ir daugiašalius prekybos susitarimus reikės peržiūrėti atsižvelgiant į naują padėtį, kad būtų išvengta teisinio netikrumo, taigi ir problemų palaikant santykius su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad vykstant šiam procesui reikia keisti susitarimus ar iš naujo derėtis dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis ir šiuos susitarimus grįsti nauju orientyru – dėmesį sutelkti į pažangą socialinėje ir aplinkos srityse ir bendradarbiavimą siekiant spręsti ekonomines ir socialines problemas, kurios paskatino JK išstojimo iš ES sprendimą; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad prieigos prie rinkos kvotos, dėl kurių susitarta pagal esamus prekybos susitarimus, žemės ūkio sektoriuje turi būti sumažintos ir pritaikytos atsižvelgiant į šiandieninius realius partnerių ir 27 ES valstybių narių prekybos srautus;

42.  pabrėžia, jog JK yra svarbi prekybos partnerė Airijos žemės ūkio maisto produktų sektoriui, nes į ją eksportuojama daugiau kaip 50 proc. tam tikrų sektorių žemės ūkio ir maisto produktų ir iš jos importuojama daugiau kaip 40 proc. žemės ūkio ir maisto produktų; taip pat atkreipia dėmesį į galimą neigiamą JK išstojimo iš ES poveikį žvejybos pramonei;

43.  pabrėžia, kad bet koks būsimas susitarimas su JK turi užkirsti kelią socialiniam dempingui; todėl ragina JK pasekti Airijos pavyzdžiu ir pasirašyti bei ratifikuoti persvarstytą Socialinę chartiją ir Papildomą protokolą, kuriuo numatoma kolektyvinių ginčų nagrinėjimo sistema;

44.  remia tolesnį JK ir ES bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant švietimo, mokslinių tyrimų ir mokslo, sveikatos priežiūros, energetikos, aplinkos apsaugos ir maisto saugos sritis; taip pat remia tolesnį JK dalyvavimą projektuose, kurių imantis ir vykdant įvairias ES programas siekiama išsaugoti mažesnes Europos kalbas; mano, kad JK dalyvavimas įvairiose ES programose turėtų grindžiamas sąžiningu finansiniu šioms programoms skirtu įnašu;

45.  mano, kad būsimame bendradarbiavimo susitarime taip pat turėtų būti numatytos finansinės sąlygos, susijusios su galimu JK dalyvavimu įgyvendinant sistemas ir susitarimus, neįtraukiamus į ES biudžetą, pvz., naudojantis Europos plėtros fondu, patikos fondais ir Europos investicijų banku;

46.  mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti teisę plėtoti santykius su JK, remdamasi abipusio intereso, tautų draugystės ir suverenių valstybių bendradarbiavimo principais ir deramai atsižvelgdama į galutinį ES ir JK susitarimą;

V. Susiję klausimai

47.  mano, kad Airijos atstovavimas ES institucijose turėtų būti pakoreguotas siekiant atsižvelgti į Airijos ir (arba) ES piliečius Šiaurės Airijoje;

48.  pabrėžia, kad ES ir visos susijusios šalys, atsižvelgdamos į atitinkamas savo kompetencijos sritis, turi numatyti specialias priemones, kad būtų galima užtikrinti paramą regionuose, kurie patirs ypač didelį poveikį;

VI. Kitokia Europa

49.  mano, kad būtina iš esmės pakeisti šiuo metu ES vykdomą ir daugelyje valstybių narių remiamą politiką, kad ji taptų politika, kuria užtikrinamas tvarus ekonomikos augimas ir visiškas užimtumas ir kurios tikslas yra kova su skurdu, socialine atskirtimi ir pajamų skirtumais valstybėse narėse ir tarp jų;

50.  pabrėžia, kad JK išstojimas iš ES turėtų būti vertinamas kaip iššūkis ir uždavinys sukurti kitokią Europą; mano, kad jis rodo, kad reikalinga Europa, kurioje vyrauja lygybė, socialinė pažanga ir taika, ir kad ji turi būti kuriama pritariant ir dalyvaujant tautoms ir piliečiams ir užtikrinant vienodas valstybių narių teises;

51.  ragina nutraukti ES griežto taupymo politiką ir, be kita ko, panaikinti fiskalinį susitarimą; ragina užtikrinti viešąsias investicijas į realiąją ekonomiką, kurioje dėmesys telkiamas į deramų ir saugių darbo vietų kūrimą, vykdyti aktyvią kovos su nelygybe ir skurdu politiką ir skatinti bankų sektoriaus viešąją kontrolę ir decentralizaciją;

52.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų reikia, kad ES prisijungtų prie peržiūrėtos Europos socialinės chartijos, ir pasiūlyti laikotarpį šiam tikslui pasiekti; mano, kad reikėtų imtis tų veiksmų siekiant, kad peržiūrėta Europos socialinė chartija taptų vienu iš pagrindinių ES ramsčių;

53.  mano, kad Europa turėtų užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, valstybių narių solidarumą siekiant didesnės socialinės ir ekonominės konvergencijos, taip pat gyventojų ir teritorijų sanglaudą;

54.  nepritaria Europos saugumo strategijai, jos bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP) ir atkakliai priešinasi ES ir JK bendradarbiavimui šiose srityse; reikalauja nutraukti ES ir NATO bendradarbiavimą ir nepritaria dabartinei NATO plėtros politikai; taip pat ragina panaikinti visas Europoje veikiančias užsienio karines bazes ir išformuoti NATO; nepritaria Europos gynybos sąjungai; primygtinai pabrėžia, kad JK išstojimu iš ES neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant didinti karines išlaidas, taigi nepritaria valstybių narių biudžetų didinimui saugumo ir gynybos reikmėms; nesutinka, kad ES biudžetas būtų naudojamas karinėms arba civilinėms ir karinėms reikmėms; primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės turėtų dirbti taikos labui;

VII. Baigiamosios nuostatos

55.  ragina, kad Europos Parlamentas būtų nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymo procedūros etapais, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje, ir taip būtų užtikrinta Parlamento galimybė vykdyti demokratinę kontrolę ir priimti sprendimą dėl susitarimo;

56.  ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į Parlamento poziciją nustatant derybų įgaliojimus ir paviešinti šiuos įgaliojimus;

o

o  o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir visų valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL C 285, 2016 8 5, p. 9.

Atnaujinta: 2017 m. balandžio 3 d.Teisinis pranešimas