pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė
–
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, João de Deus Pinheiro, Peter Šťastný, Fernando Fernández Martín, Francisco José Millán Mon ir José Ribeiro e Castro PPE-DE frakcijos vardu
–
Martin Schulz, Pasqualina Napoletano, Marie-Arlette Carlotti, Manuel António dos Santos, Edite Estrela, Claudio Fava, Raimon Obiols i Germà, Sérgio Sousa Pinto ir Luis Yañez-Barnuevo García PSE frakcijos vardu
–
Janelly Fourtou, Josu Ortuondo Larrea, Gianluca Susta ir Renate Weber ALDE frakcijos vardu
–
Cristiana Muscardini, Adam Bielan ir Inese Vaidere UEN frakcijos vardu
–
Monica Frassoni, Raül Romeva i Rueda ir Alain Lipietz Verts/ALE frakcijos vardu
dėl 5-ojo Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje
Europos Parlamento rezoliucija dėl 5-ojo Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje
Europos Parlamentas,
–
atsižvelgdamas į keturių Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių bei vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, iki šiol vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28 ir 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17 ir 18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28 ir 29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 12 ir 13 d.), metu priimtas deklaracijas,
–
atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 20 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusio tryliktojo Rio de Žaneiro grupės ir ES valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,
–
atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 19 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusio ES trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,
–
atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 14 –16 d. Limoje vykusios septynioliktosios ES ir Lotynų Amerikos valstybių parlamentų konferencijos baigiamąjį aktą,
–
atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijas dėl globalinės partnerystės ir dėl bendrosios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių santykių strategijos(1), taip pat į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės,
-
atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos,
-
atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmens kovojant su šiuo reiškiniu,
–
atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Europos ir Lotynų Amerikos valstybių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas,
–
atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A.
kadangi, kaip buvo skelbiama keturių ankstesnių aukščiausiojo lygio susitikimų metu, dabar svarbiau negu bet kada toliau vystyti dviejų regionų strateginę partnerystę,
B.
kadangi, nors imtasi tam tikrų veiksmų, lieka daugybė neatliktų darbų, susijusių su partnerystės politiniais, saugumo, socialiniais, komerciniais ir biudžeto aspektais,
C.
kadangi vystant strateginę partnerystę turėtų būti skatinama glaudesni susijusių bendruomenių ryšiai ir šių bendruomenių socialinė plėtra bei siekiama kuo labiau prisidėti mažinant skurdą ir socialinę nelygybę Lotynų Amerikoje; kadangi siekiant išvardytų tikslų būtų galima pasinaudoti ekonomine pažanga, kurią regionas padarė per pastaruosius metus, ir įvairiais mainais, pagalba bei specialiomis žiniomis socialinės sanglaudos srityje, kurias galėtų perduoti ES,
1.
patvirtina savo įsipareigojimą remti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionų integracijos institucijų veiklą ir dėti visas pastangas, kad Limos aukščiausiojo lygio susitikimo metu būtų pabrėžtas pažangios strateginės partnerystės siekis; dėkoja aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkavusioms Peru ir Slovėnijai, Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Slovėnijai, Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai už jų ryžtingas pastangas siekiant minėtojo tikslo;
Strateginės dviejų regionų partnerystės principai ir prioritetai
2.
dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vadovautis dviejų regionų principu ir teikti pirmenybę strateginei dviejų regionų partnerystei, kadangi tai geriausias būdas užtikrinti bendrus abipus Atlanto esančių partnerių principus, vertybes ir interesus;
3.
pakartoja, kad vis dar aktualūs 2002 m. Madrido aukščiausiojo lygio susitikime priimta deklaracija dėl abiem regionams bendrų vertybių ir pozicijų ir bendras sprendimas siekti daugiašališkumo, regioninės integracijos ir socialinės sanglaudos, ir tai dar kartą patvirtinta Gvadalacharos (2004 m.) ir Vienos (2006 m.) aukščiausiojo lygio susitikimų metu;
4.
siūlo bendrą strateginę partnerystės viziją, kuri neapsiribotų pavieniais siūlymais ar veiksmais, o būtų siekiama pagrindinio tikslo maždaug 2012 m. įkurti pasaulinę Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės erdvę, kad visavertė strateginė partnerystė būtų neatskiriama politikos, ekonomikos, socialinės srities, kultūros ir bendro tvarios plėtros siekio dalis;
5.
rekomenduoja plėtojant partnerystę politikos ir saugumo srityse remtis nuolatiniu, sektorių veikla grindžiamu ir veiksmingu politiniu dialogu bei Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, pagal kurią, kaip ir pagal Jungtinių Tautų chartiją, sudaromos galimybės rengti bendrus pasiūlymus politikos, strategijos ir saugumo srityse;
6.
pabrėžia, kad, siekiant plėtoti Europos Sąjungai ir Lotynų Amerikai naudingus prekybos ir ekonomikos ryšius, būtina:
-
finansuoti Lotynų Amerikos nacionalinių gamybos bazių įvairinimą ir modernizavimą, kadangi šio regiono šalys vis dar labai priklausomos nuo kai kurių eksporto prekių, o dauguma iš jų yra pirminiai produktai arba pusgaminiai; diegti veiksmingas alternatyvias technologijas, kurias taikant būtų sukuriama daugiau darbo vietų ir didinamos namų ūkio pajamos;
-
vien prekybinius santykius keisti ekonominiais santykiais atsižvelgiant į abiejų regionų ekonominius skirtumus ir tinkamai pabrėžiant socialinius bei aplinkos apsaugos aspektus, įskaitant planus pereiti prie ekologiškų technologijų ir ugdyti pajėgumus panaudojant mišrias dviejų regionų investicijas ir bendras gamybos sistemas;
-
pabrėžti, kad labai svarbu užtikrinti teisinį konkretumą ir būtinybę kurti investicijoms palankią aplinką;
-
tinkamai atsižvelgti į tai, kad santykinis šalių išsivystymo lygis skiriasi, t. y. ES turėtų numatyti specialią diferencijuotą tvarką toms šalims, kurių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygis žemiausias;
-
skatinti Lotynų Amerikos šalių integraciją;
7.
pritaria siūlomai Limos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkei ir tam, kad joje daugiausia dėmesio skiriama dviem temoms, t. y. skurdo, nelygybės ir įtraukties klausimams bei tvariam vystymuisi ir su juo susijusioms aplinkosaugos, klimato kaitos ir energetikos problemoms;
8.
atsižvelgdamas į asamblėjos, kaip parlamentinės strateginės partnerystės institucijos, vaidmenį primena, kad sklandžiai įsteigus Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinę asamblėją (angl. EUROLAT) po paskutinio Vienos aukščiausiojo lygio susitikimo labai sustiprintas partnerystės ir jos institucinės struktūros demokratinis teisėtumas, kadangi numatoma diskutuoti asamblėjos kompetencijos sričiai priklausančiais strateginės partnerystės klausimais, stebėti, kaip jie sprendžiami, ir kontroliuoti jų sprendimo procedūrą;
9.
rekomenduoja Limos aukščiausiojo lygio susitikimo metu pakartoti ES ir Lotynų Amerikos šalių įsipareigojimą gerbti pliuralistinės atstovaujamosios demokratijos principus ir vertybes, žodžio ir spaudos laisves, žmogaus teises ir pasmerkti visų rūšių diktatūrą bei autoritarizmą;
Bendri veiksmai siekiant veiksmingo daugiašališkumo
10.
pabrėžia, kad bendras daugiašališkumo siekis galėtų būti naudingas ES ir Lotynų Amerikos šalims partnerėms, kuriose iš viso gyvena per milijardą gyventojų; tai sudaro trečdalį Jungtinėms Tautoms priklausančių valstybių ir daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio prekybos;
11.
strateginė partnerystė turėtų būti grindžiama realiais tikslais ir bendromis programomis, kurios rengiamos vadovaujantis daugiašališkumo principu (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirties bausme, JT pagrindinio vaidmens pripažinimas ir pan.);
12.
rekomenduoja imtis bendrų veiksmų visose srityse ir forumuose, kuriuose aiškiai sutampa principai, vertybės ir interesai, įskaitant Jungtinių Tautų visuotinės taikos procesą ir saugumo politikos sistemą, žmogaus teisių apsaugą, aplinkosaugos politiką, vystymąsi, pilietinės visuomenės dalyvavimą pasaulio valdyme ir tarptautinės finansų ir verslo sistemos bei jos tarptautinių institucijų (Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio prekybos organizacijos) reformą;
13.
pabrėžia, kad daugiašalis požiūris tinkamiausias siekiant bendrų tikslų ir sprendžiant bendras problemas, kurių Europos ir Lotynų Amerikos šalims partnerėms kyla, pvz., kovojant su terorizmu, prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, prekyba žmonėmis, įskaitant neteisėtą imigraciją, klimato kaitą, arba sprendžiant problemas, susijusias su energetiniu saugumu;
14.
pabrėžia, jog yra įsitikinęs, kad kovoti su terorizmu galima tik visapusiškai laikantis žmogaus teisių, pilietinių laisvių ir teisinės valstybės principų; reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus Kolumbijoje pagrobtus asmenis, ypač ligonius; mano, kad minėtųjų asmenų išlaisvinimas turėtų vykti vienašaliu Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (isp. FARC) ar bet kurios kitos už pagrobimą atsakingos organizacijos sprendimu, o jeigu tokio sprendimo nebūtų priimta – nedelsiant sudarius humanitarinių mainų susitarimą;
15.
pritaria ne sykį minėtoms Jungtinių Tautų, ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukščiausio lygio susitikime parengtoms, taip pat Parlamento rezoliucijoms, kuriose smerkiamos tokios prievartinės priemonės, kaip ekstrateritorialūs įstatymai, kurie dėl savo vienašališkumo neatitinka tarptautinės teisės, iškreipia Europos ir Lotynų Amerikos šalių partnerių konkurenciją ir kelia grėsmę daugiašališkumo įsipareigojimui;
Svarbus postūmis skatinti regioninę integraciją ir sudaryti partnerystės susitarimus
16.
mano, kad tarptautinėje aplinkoje, kurioje didėja tarpusavio priklausomybė ir kurią charakterizuoja ekonominis augimas, naujų ekonominių galių atsiradimas bei vis didesnės pasaulinės problemos, būtina ir strategiškai tikslinga sudaryti visaverčius, ambicingus ir suderintus ES ir Lotynų Amerikos šalių partnerystės susitarimus, kuriuose būtų numatoma gerbti žmogaus, ekonomines ir socialines teises, skatinti dvišalę tvarią plėtrą ir mažinti socialinę nelygybę bei prisidėti prie PPO skatinant daugiašališkumo principo;
17.
todėl kuriant pasaulinę Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės erdvę ekonomikos ir prekybos srityje siūlo remtis modeliu, kuris būtų derinamas su PPO ir regionalizmo nuostatomis, ir taikyti jį dviem etapais, t. y.:
a)
pirmuoju etapu turėtų būti skubiai baigtos derybos dėl regioninių Europos Sąjungos ir MERCOSUR grupės šalių, Europos Sąjungos ir Andų bendrijos, Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių partnerystės susitarimų ir kuo greičiau papildomi Europos Sąjungos ir Meksikos bei Europos Sąjungos ir Čilės susitarimai bei laipsniškai išplečiamas ES ir Kubos susitarimas;
b)
antrasis etapas baigsis 2010 m. sudarius pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą, kuriame būtų remiami teisiniai ir instituciniai dviejų regionų strateginės partnerystės aspektai bei geografinė viso partnerystės regiono aprėptis, aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir dviejų regionų prekybos mainai išplečiant Lotynų Amerikos integracijos susitarimus ir vykdant Sąjungos partnerystės su visomis šalimis ir regioninėmis grupėmis palaikymo procesą;
18.
siūlo, kad Limos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai įpareigotų atlikti visuotinės partnerystės susitarimo įgyvendinamumo analizę, siekiant sukurti siūlomą visuotinės partnerystės zoną;
Skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo klausimai, įtraukti į aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje darbotvarkę
19.
ragina Limos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius į šio susitikimo darbotvarkę įtraukti tam tikrą skaičių aiškių, konkrečių ir apčiuopiamų įsipareigojimų visais klausimais, kurie galėtų paskatinti naujus strateginės partnerystės pokyčius ir iš esmės pagerinti savo piliečių abipus Atlanto gyvenimo lygį; rekomenduoja ypatingą dėmesį atkreipti į socialinės nelygybės mažinimą ir grupių, kurių atskirtis visuomenėje didžiausia ir kurios turi mažai galimybių, visų pirma vietos tautų, integraciją;
20.
ragina ES ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius į abiejų regionų susitarimus įtraukti JT deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių;
21.
mano, kad abu regionai turi visam laikui, aiškiai ir praktiškai įtraukti socialinės sanglaudos tikslą į visas bendras iniciatyvas ir programas; tvirtina, kad Europos ir Lotynų Amerikos partneriai vykdo bendrą projektą, pagal kurį konkurencija ir socialinė sanglauda turėtų būti ne priešiškos viena kitai, o viena kitą papildančios;
22.
rekomenduoja, kad į susitikimo Limoje darbotvarkės punktą dėl skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo būtų įtrauktos konkrečios priemonės, pavyzdžiui:
–
bendrieji veiksmai siekiant bendro tikslo – iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, įgyvendinimas;
–
ES vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės naudojimas, atsižvelgiant į tikruosius poreikius šioje srityje, nes ji susijusi su daugeliu kylančios ekonomikos ir vidutines pajamas turinčių šalių, kurioms itin svarbu bendradarbiauti technologijų, švietimo, naujovių ir ekonomikos srityse;
–
ES demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimo priemonės lėšų naudojimas laipsniškai jas didinant, siekiant teikti paramą ir finansuoti programas, skirtas valdymui, demokratiniam institucijų aspektui ir žmogaus teisių padėčiai gerinti, ypač Lotynų Amerikos šalyse;
–
galimybių Lotynų Amerikos šalims dalyvauti ES profesinio mokymo, švietimo, bendradarbiavimo mokslo ir technikos srityse, kultūros, sveikatos ir migracijos programose užtikrinimas;
–
parama institucijų ir mokesčių reformų programoms;
–
dviejų regionų solidarumo fondo įsteigimas,
–
biudžeto asignavimų didinimas siekiant įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus tikslus;
23.
ragina partnerius patvirtinti patikimą ir veiksmingą politiką demokratinio valdymo, socialiniais, viešųjų finansų ir mokesčių klausimais, siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir mažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį;
24.
mano, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos, ekonominio ir socialinio vystymosi ir socialinio judumo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ryžtingai remia bendros ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukštojo mokslo erdvės sukūrimą; pabrėžia, kad ir Lotynų Amerikoje, ir Europoje valstybė turi užtikrinti švietimo galimybes ir prieigą prie kitų viešųjų paslaugų (sveikatos, vandens, saugumo);
25.
mano, kad būtina suteikti naują postūmį Lotynų Amerikos atžvilgiu vykdomai ES vystomojo bendradarbiavimo politikai, kurios pagrindinis tikslas turėtų likti kova su skurdu ir socialine nelygybe ir kuri turėtų būti įgyvendinama taikant diferencijuotą požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į įvairią ekonominę ir socialinę padėtį ir į Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį;
26.
mano, kad dėl tos pačios priežasties būtina vengti vien tik į vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimi nukreipto požiūrio ir pirmenybę labiau teikti bendradarbiavimui technologijų, aukštojo mokslo ir naujovių srityse naudojant turimus išteklius;
Naujų bendradarbiavimo migracijos srityje priemonių kūrimas
27.
siūlo aukščiausiojo lygio susitikimo metu pradėti nuolatinį dviejų regionų dialogą migracijos klausimais, siekiant užtikrinti žmogaus teises migruojantiems darbuotojams ir imigrantams, nesvarbu, kokia jų padėtis, ir laisvo asmenų judėjimo srityje stiprinti bei gilinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito Lotynų Amerikos šalimis, taikant vienodus bendrus kriterijus;
28.
ragina, kad šio dialogo (ypač su nelegalių imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis) metu būtų skiriamas ypatingas dėmesys klausimams, susijusiems su nelegalia imigracija ir su legalios imigracijos galimybėmis;
29.
siūlo iki 2012 m. apsvarstyti bendro pobūdžio nuostatas ir taisykles siekiant palengvinti ne tik laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir asmenų judėjimą, laipsniškai kuriant kiek galima platesnio pobūdžio visiems partneriams naudingą partnerytę ir taikant Jungtinių Tautų propaguojamą požiūrį į migracijos klausimus;
30.
pakartoja, kad būtina mažinti per dideles migrantų darbuotojų piniginių perlaidų išlaidas ir remti norinčius grįžti darbuotojus, įgyvendinant programas, pagal kurias apsaugomos visos jų teisių ir žmogiškasis orumas;
31.
ragina Europos Komisiją pateikti komunikatą, pagal kurį 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimto ir 2006 m. gruodžio mėn. papildyto visuotinio požiūrio į migraciją prioritetai, priemonės ir prognozės būtų išplėstos taip, kad apimtų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalis;
Limos darbotvarkės klausimas, susijęs su tvaria plėtra ir ypač su aplinka, klimato kaita ir energetika
32.
rekomenduoja rengiant bendrą Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių politinę darbotvarkę pirmenybę teikti bendradarbiavimui kovos su klimato kaita klausimu ir toms politikos sritims, kurių tikslas – užkirsti kelią pasauliniam klimato atšilimui; nurodo, kad skurdžiausi gyventojai, ypač indėnų kilmės vietos gyventojai, bus pirmosios klimato kaitos ir pakenktos aplinkos aukos;
33.
primena, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė itin svarbi atsižvelgiant į abiejų partnerių interesą skatinti tvarią plėtrą ir darnią aplinką, ir rekomenduoja tarptautiniu lygmeniu remti vieniems kitų iniciatyvas aplinkos srityje;
34.
ragina Lotynų Amerikos partnerius, esant nuomonių dėl kovos su klimato kaita priemonių detalių (pvz., oro transporto srityje) skirtumų, laikytis konstruktyvaus požiūrio ir jokiu būdu neblokuoti iniciatyvų;
35.
rekomenduoja Europos ir Lotynų Amerikos partneriams dirbti kartu su didžiausiais išlakų sukėlėjais, stiprinti ir koordinuoti savo poziciją derantis dėl tarptautinių priemonių klimato atšilimo srityje ir energingai skatinti šių dviejų regionų prekybą išlakų kvotomis;
36.
mano, kad būtina susieti ekonomikos vystymąsi ir tvarią plėtrą; atsižvelgdamas į tai, remia labiausiai nuskriaustas valstybes, kurios deda dvigubai daugiau pastangų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir didinant pažangą bei socialinę gerovę;
37.
ragina , tarptautines Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių organizacijas, pvz., Amazonės regiono bendradarbiavimo sutarties organizaciją, sukurti bendras priemones ir bendradarbiauti siekiant išspręsti didelių Lotynų Amerikoje esančių pasaulio gamtinių draustinių, pvz., Amazonės regiono, apsaugos ir tvarios plėtros klausimus ir minėtuosius draustinius finansuoti;
38.
ragina Europos Komisiją skatinti įgyvendinti aplinkos politiką Lotynų Amerikos šalyse; mano, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje ir gerinti keitimąsi pažangiąja patirtimi, taip pat skiriant ES lėšų ir vykdant atitinkamą paramos vystymuisi politiką;
39.
ragina, kad aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje metu būtų parengtos bendros iniciatyvos klimato kaitos, dykumėjimo, energetikos (ypač atsinaujinančių organinių energijos šaltinių), vandens, biologinės įvairovės, miškų ir cheminių medžiagų valdymo srityse;
40.
ragina aukščiausiojo lygio susitikimo metu Limoje kelti pasaulinės maisto krizės klausimą, jį nagrinėti ir numatyti galimus šio klausimo sprendimus;
Institucinių skatinimo ir prognozavimo priemonių stiprinimas
41.
taip pat rekomenduoja:
a)
įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos fondą, skirtą viešųjų ir privačių partnerių dialogui skatinti, kuris būtų panašus į kitose geografinėse srityse, pavyzdžiui, Azijoje ar Viduržemio jūros regione, esančius fondus; ragina Komisiją, atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, parengti konkretų pasiūlymą;
b)
įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuriame būtų iš anksto numatomos galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastys ir geriausiais būdais siekiama užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti;
c)
kaip jau yra siūlęs, įsteigti migracijos stebėjimo centrą, kuris nuolat ir kruopščiai analizuotų visus su Europos ir Lotynų Amerikos regiono migracijos srautais susijusius klausimus;
42.
mano, kad būtina stiprinti strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir deramai įtraukti neseniai įkurtą MERCOSUR parlamentą į Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių asamblėjos veiklą;
43.
paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją 5-ojo ES ir Lotynų Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkui, ES Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) parlamentui.