Procedūra : 2008/2628(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B6-0428/2008

Pateikti tekstai :

RC-B6-0428/2008

Debatai :

PV 24/09/2008 - 15
CRE 24/09/2008 - 15

Balsavimas :

PV 25/09/2008 - 7.5
CRE 25/09/2008 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0460

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 104kDOC 74k
2008 m. rugsėjo 22 d.
PE413.281
PE413.284
PE413.289
PE413.298
 
B6‑0428/2008}
B6‑0431/2008}
B6‑0436/2008}
B6‑0445/2008} RC1
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį pateikė
   Giles Chichester ir Urszula Gacek PPE-DE frakcijos vardu
   Hannes Swoboda ir Robert Goebbels PSE frakcijos vardu
   Wolf Klinz, Sophia in 't Veld ir Anne Laperrouze ALDE frakcijos vardu
   Andrzej Tomasz Zapałowski, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Eugenkjus Maldeikis, Adam Bielan, Ewa Tomaszewska ir Mieczysław Edmund Janowski UEN frakcijos vardu
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
   PPE-DE (B6‑0428/2008)
   ALDE (B6‑0431/2008)
   PSE (B6‑0436/2008)
   UEN (B6‑0445/2008)
dėl energijos kainų kilimo sustabdymo

Europos Parlamento rezoliucija dėl energijos kainų kilimo sustabdymo 

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl priklausomybės nuo naftos (P6-TA (2005)361) ir 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės sektoriaus krizės, kilusios dėl kuro kainų didėjimo (P6-TA (2008)308),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą“ (COM (2008) 384),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į neoficialios Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos 2008 m. rugsėjo 12–13 d. susitarimą;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi šią vasarą naftos kainos (jei skaičiuojama realiomis kainomis) pasiekė aukščiausią visų laikų lygį, kitų energetikos produktų kainos taip pat kilo, o kuro kainos vartotojams kilo kartu su žaliavinės naftos kaina; kadangi kritęs dolerio kursas prisidėjo prie naftos kainų spaudimo,

B.  kadangi prognozuojama, kad naftos kainos netolimoje ir tolimesnėje ateityje gali išlikti aukštos, o tai turės neigiamos įtakos infliacijai ir ES ekonomikos augimui,

C.  kadangi aukštesnis energijos kainų lygis mažina ES piliečių perkamąją galią, labiausiai paveikdamas mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius ir daug energijos suvartojančius pramonės sektorius,

D.  kadangi energijos kainos staiga išaugo dėl įvairių sudėtingų faktorių derinių: struktūrinių naftos pasiūlos ir paklausos permainų, mažėjančio naujų naftos telkinių skaičiaus ir dydžio; riboto naftos gavybos augimo; geografinių faktorių; mažesnių investicijų į technologijų atnaujinimą; didesnių investavimo sąnaudų ir dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo pagrindinėse naftos gavybos šalyse, kadangi siekdamos politinių tikslų tam tikros šalys naudoja savo gamtos išteklius,

E.  kadangi, siekiant užtikrinti veiksmingą naftos rinkos funkcionavimą, svarbu didinti duomenų apie komercinės naftos atsargas skaidrumą ir patikimumą bei dažniau juos skelbti,

F.  kadangi dėl dabartinės finansinės sumaišties investuotojai priversti ieškoti alternatyvių investavimo galimybių, be to ši sumaištis prisidėjo prie trumpalaikių kainų nepastovumo,

G.   kadangi ES ekonomika vis dar labai priklausoma nuo importuojamos naftos, o potencialūs nauji telkiniai daugiausia „netradiciniai telkiniai“, kurių vystymui reikia didesnių investicijų,

H.  kadangi bendra Europos užsienio politika energetikos klausimais, pagrįsta solidarumu, pasiūlos įvairove, sukurtų sąveiką, kuri užtikrintų tiekimo saugumą Europos Sąjungoje, ir padidintų Europos Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, svarbą ir patikimumą bei ugdytų jos gebėjimus imtis veiksmų užsienio politikos srityje,

1.  pabrėžia, kad jei neįvyks bendrų pasaulio lygmens energijos politikos ir vartojimo pokyčių, energijos paklausa ateinančiais dešimtmečiais ir toliau didės; išreiškia susirūpinimą dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo poveikio pasaulio ekonomikai ir vartotojams, nes tai trukdo siekti Lisabonos strategijos tikslų;

2.  pabrėžia, kad būtina imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų;

3.  ragina prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus imtis konkrečių priemonių siekiant mažinti energijos paklausą, skatinti naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir gerinti energijos naudojimo efektyvumą, taip pat toliau ieškoti įvairių energijos šaltinių bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo; mano, kad šios permainos būtų pats tinkamiausias atsakas į aukštas energijos kainas, be to jų energijos rinkos būtų stabilesnės, sumažėtų ilgalaikės vartotojų sąnaudos, būtų lengviau siekti JT bendrosios klimato kaitos konvencijoje ir Kioto protokole nustatytų tikslų; patvirtina, kad įgyvendinant šias strateginės priemonės būtinai reikia skirti atitinkamų finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai;

4.  mano, kad valstybės narės turi imtis trumpalaikių ir tikslinių priemonių, kurios padėtų sumažinti neigiamą poveikį skurdžiausiems namų ūkiams; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų vengti dar labiau infliaciją skatinančių priemonių, kadangi tai galėtų padaryti žalos viešųjų finansų tvarumui ir jos gali tapti neveiksmingos kylant naftos kainoms;

5.  dar kartą primena savo poziciją, išreikštą per pirmąjį iš dalies keičiančių direktyvų 2003/54/EC (E. Morgano pranešimas) ir 2003/55/EC (R. M. La Russos pranešimas) svarstymą; mano, kad Komisija turėtų pateikti komunikatą dėl kovos su energetiniu skurdu Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares pateikti nacionalinius energetinio skurdo apibrėžimus ir rengti nacionalinius veiksmų planus, kaip panaikinti energetinį skurdą; ragina Komisiją ne tik užtikrinti, kad būtų laikomasi universaliųjų ir viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų, bet ir kontroliuoti bei koordinuoti valstybių narių teikiamus duomenis;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlyta Energijos vartotojų chartijoje būtų aiškiai nustatytos vartotojų teisės; ragina nacionalines reguliavimo institucijas naudotis joms suteiktais įgaliojimais ir padėti vartotojams;

7.  pabrėžia, kad per pastarąsias kelias savaites sumažėjus žaliavinės naftos kainai iki 100 JAV dolerių už barelį baigėsi vis kylančių naftos kainų tendencija; tačiau susirūpinęs pažymi, kad vartotojai ir toliau už energiją moka daugiau, o mažėjant žaliavinės naftos kainoms kainos vartotojams ne visada mažėja; ragina Komisiją stebėti kainų pokyčius, ypač susijusius su klausimu, kokį poveikį vartotojams daro kainų didėjimas arba mažėjimas;

8.  ragina Komisiją garantuoti, kad bus laikomasi esamų ES konkurencijos taisyklių, ypatingą dėmesį skiriant dujų ir elektros energijos sektorių antikonkurencinės veiklos, taip pat su naftos perdirbimu ir pristatymu vartotojams susijusios veiklos, tyrimui ir kovai su ja;

9.  ragina Komisiją ištirti ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių naftos ir dujų kainų sąsajas ir pasiūlyti atitinkamų politinių priemonių;

10.  siekdamas palengvinti daug energijos suvartojančių pramonės sektorių ir paslaugų sektoriaus pertvarkymo procesą ragina imtis priemonių, kad jie energiją naudotų veiksmingiau; tačiau prašo Komisijos stebėti tokių priemonių poveikį ir imtis atitinkamų priemonių, jei pastebėta, jog pažeidžiama konkurencija;

11.  be to, pabrėžia, kad naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kartu taikant energijos tausojimo priemonės, įskaitant paskatas gerinti energijos vartojimo namų ūkiuose efektyvumą, sumažinama Europos priklausomybė nuo energijos importo ir taip sumažinama su šiuo importu susijusi politinė ir ekonominė rizika;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos tausojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių būtų būsimos ES energetikos politikos rengimo prioritetai, ypač rengiant būsimą strateginę energetikos apžvalgą;

13.  mano, kad EIB turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį finansuojant su energijos naudojimo veiksmingumu, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu bei moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, susijusius projektus, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms;

14.  pažymi, kad dėl dabartinio naftos kainų augimo didėja tam tikrų valstybių narių energijai taikomų mokesčių įplaukos; pabrėžia atitinkamos fiskalinės politikos svarbą, siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti klimato kaitos problemą ir kurti paskatas didinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir aplinkai nekenkiančius produktus;

15.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Energijos mokesčių direktyvos persvarstymo, prieš tai atidžiai išnagrinėjus, kokį poveikį mokesčių priemonės galėtų daryti infliacijai, naujoms investicijoms ir perėjimui prie mažai anglies dioksido išmetančios ir tausiai energiją naudojančios ekonomikos;

16.  pabrėžia didesnio duomenų apie naftos rinkas bei komercines naftos atsargas skaidrumo ir patikimumo svarbą; mano, kad svarbu gerinti naftos produktų kainų kaitos suvokimą; ragina laiku persvarstyti su neliečiamosiomis naftos atsargomis susijusius Bendrijos teisės aktus;

17.  pažymi, kad ES energetikos politikos srityje turėtų veikti išvien; dar kartą pabrėžia bendros ES energetikos politikos ir įsipareigojimų Europos kaimynystės politikos klausimais svarbą; todėl mano, kad ES turėtų imtis vadovauti dialogui energijos klausimais su valstybėmis, kurios yra pagrindinės naftos ir dujų tiekėjos; palankiai vertina naftą naudojančių ir ją išgaunančių šalių aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame būtų siekiama didesnio naftos kainų stabilumo, naftos tiekimo nuspėjamumo ir kad prekiaujant nafta būtų galima atsiskaityti eurais, idėją;

18.  ragina ES bendroves būti aktyvesnes, toliau investuoti ir užimti vadovaujančias pozicijas naujų technologijų pažangiosios patirties ir inžinerijos srityse, kad jos ir ateityje galėtų išlikti svarbiausios pagrindinių naftą išgaunančių šalių partnerės; pabrėžia, kad ypač reikia investuoti į perdirbimo ir žvalgymo gebėjimų ugdymą, kad būtų galima patenkinti vis didėjančią paklausą;

19.   pažymi, kad pagrindinės naftos gavybos įmonės turėtų griežtinti savo socialinę įmonės atsakomybę siekiant investuoti daugiau privataus sektoriaus lėšų į energijos pramonės energijos tausojimo programas, alternatyvios energijos technologijas ir su jomis susijusius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;

20.  ragina valstybes nares koordinuoti įsikišimo politiką, siekiant kovoti su energijos kainų kilimu; ragina Komisiją pateikti valstybių narių pažangiosios patirties, kaip kovoti su problemomis, kilusiomis dėl aukštų energijos kainų, politikos priemonių analizę;

21.  ragina Tarybą kiek įmanoma greičiau susitarti dėl tolesnių svarbiausių veiksmų siekiant sukurti visiškai liberalizuotą energijos vidaus rinką, nes dėl to mažėtų ES pažeidžiamumas kintant energijos kainoms ir didėtų tiekimo saugumas; turėdamas tai mintyje, dar kartą patvirtina, kad remia energijos ES vidaus rinkos sukūrimą;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

Atnaujinta: 2008 m. rugsėjo 23 d.Teisinis pranešimas