BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu
5.4.2011
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
ECR (B7‑0228/2011)
PPE (B7‑0229/2011)
Verts/ALE (B7‑0230/2011)
GUE/NGL (B7‑0231/2011)
S&D (B7‑0232/2011)
ALDE (B7‑0233/2011)
Eleni Theocharous, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Michèle Striffler, Maurice Ponga, Alf Svensson PPE frakcijos vardu
Thijs Berman, Michael Cashman, Corina Creţu, Patrice Tirolien S&D frakcijos vardu
Charles Goerens, Marielle De Sarnez ALDE frakcijos vardu
Judith Sargentini, Catherine Grèze Verts/ALE frakcijos vardu
Jan Zahradil ECR frakcijos vardu
Gabriele Zimmer GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tai, kad 1971 m. JT pripažino mažiausiai išsivysčiusias šalis „neturtingiausia ir silpniausia“ tarptautinės bendruomenės dalimi,
– atsižvelgdamas į JT Vystymosi politikos komiteto apibrėžtus kriterijus mažiausiai išsivysčiusioms šalims nustatyti,
– atsižvelgdamas į 1990 m. rugsėjo mėn. priimtą Paryžiaus deklaraciją, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtos 2001–2010 m. dešimtmečio veiksmų programos įgyvendinimo (A/65/80),
– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. įvykusio JT aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais rezultatus,
– atsižvelgdamas į mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtą Briuselio veiksmų programą, patvirtintą 2001 m. gegužės mėn. Briuselyje vykusios trečiosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu,
– atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą JT Generalinės Asamblėjos sprendimą surengti ketvirtąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,
– kadangi ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu bus įvertinti Briuselio veiksmų programos rezultatai atsižvelgiant į tai, kad šios programos įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, pasidalinta geriausia praktika ir sukaupta patirtimi bei nustatytos politikos kryptys ir iššūkiai, su kuriais susidurs mažiausiai išsivysčiusios šalys per ateinantį dešimtmetį, ir numatyti reikalingi veiksmai,
– atsižvelgdamas į 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,
– atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslą iki 2015 m. per pusę sumažinti skurdą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi šiuo metu 48 šalys priskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, iš jų 33 yra Afrikoje, 14 – Azijoje ir 1 – Lotynų Amerikoje; kadangi 16 iš šių šalių neturi prieigos prie jūros, o 12 iš jų yra mažos salos,
B. kadangi 75 proc. iš 800 mln. mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų išgyvena už mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną ir nuo to laiko, kai JT 1971 m. nustatė šią kategoriją, mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičius išaugo nuo 25 iki 48; kadangi tik Botsvana (nuo 1994 m.), Žaliasis Kyšulys (nuo 2007 m.) ir Maldyvai (nuo 2011 m. sausio mėn.) nebepriskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai,
C. kadangi vidutinis žmogaus socialinės raidos indekso rodiklis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse 2000–2010 m. išaugo tik nuo 0,34 iki 0,39; kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys vidutiniškai gali įgyvendinti tik du iš septynių Tūkstantmečio vystymosi tikslų,
D. kadangi surengus trečiąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu ir priėmus Briuselio veiksmų programą įvyko keletas teigiamų pokyčių, pvz., sukurta iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, padidinta oficiali parama vystymuisi (2000–2008 m. ši parama padidėjo dvigubai), tiesioginės užsienio investicijos padidėjo nuo 6 iki 33 mlrd. JAV dolerių, tokiu būdu 19 šalių augimo rodiklis padidėjo iki 3 proc.
E. kadangi ketvirtosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu rekomendacija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei bus tinkamai sprendžiami svarbiausi su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis susiję klausimai, pvz., politikos nuoseklumas apimant prekybos ir vystymosi, žemės ūkio, žuvininkystės, investicijos ir klimato kaitos sritis, ir jei į darbotvarkę bus įtraukti kiti svarbūs klausimai, pvz., valdymas ir kova su korupcija, ypač partnerių ir paramą teikiančių šalių vadinamosios valdymo sutarties koncepcija (visų pirma įtraukiant socialinio minimumo sąvoką) ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas,
F. kadangi ketvirtosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu bus dar kartą patvirtintas visuotinis įsipareigojimas dėl partnerystės siekiant patenkinti mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius; kadangi šiuo metu rengiantis ketvirtajai JT konferencijai mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu vyksta nacionalinės konsultacijos, regioniniai susitikimai ir konferencijos, kuriose dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai, pvz., parlamentų nariai, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus atstovai,
G. kadangi parama tvariam vystymuisi reiškia, kad remiama sveikatos apsauga, švietimas ir mokymas, skatinama laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios yra esminiai ES vystymosi politikos elementai,
H. kadangi greta egzistuojančių struktūrinių sunkumų padėtis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse dar labiau pablogėjo dėl neseniai kilusios pasaulinės finansų, apsirūpinimo maistu, klimato kaitos ir energetikos krizės,
I. kadangi nepaisant to, kad žemės ūkis sudaro daugelio mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonomikos pagrindą ir šioje srityje dirba beveik 90 proc. darbo jėgos, apsirūpinimo maistu saugumui kyla pavojus,
J. kadangi valstybėms neatliekant svarbaus vaidmens, paremto didesniais pajėgumais skatinti ekonomikos vystymąsi, gerovės kūrimą, privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystę ir tinkamai suplanuotas užsienio investicijas, negali vykti jokių reikšmingų pokyčių,
K. kadangi kiekviena mažiausiai išsivysčiusi šalis privalo nustatyti prioritetus ir rasti sprendimus, kurie būtų tinkami atsižvelgiant į jų nacionalines aplinkybes ir grindžiami demokratiško gyventojų dalyvavimo priimant sprendimus principu,
L. kadangi Stambulo konferencijos sėkmė priklauso nuo konkrečių rezultatų (pvz., valdymo sutarties, socialinio minimumo, skolos sumažinimo, paramos vystymuisi, novatoriško finansavimo) ir nuo dalyvių indėlio kokybės;
1. mano, kad ketvirtoji JT konferencija mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu turėtų būti orientuota į rezultatus, remtis aiškiais rodikliais ir siekti tikslo iki 2020 m. per pusę sumažinti mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičių, kartu vykdant veiksmingą ir skaidrią stebėseną bei įgyvendinant tolesnes priemones;
2. mano, kad ketvirtojoje JT konferencijoje mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu reikėtų skirti daug dėmesio politikos nuoseklumui vystymosi labui, nes tai svarbus veiksnys siekiant politikos pokyčių nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; todėl ragina visose srityse (prekybos, žuvininkystės, aplinkos, žemės ūkio, klimato kaitos, energetikos, investicijų ir finansų) parengti tokią politiką, būtų tenkinami mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi poreikiai siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimo lygį;
3. primygtinai ragina ES įvykdyti įsipareigojimus dėl rinkos prieigos ir skolos mažinimo; dar kartą patvirtina, kad svarbu padidinti oficialios paramos vystymuisi mažiausiai išsivysčiusioms šalims rodiklį nuo 0,15 iki 0,20 proc. BNP, šiuo tikslu sutelkti vidinius išteklius ir kaip papildomą priemonę taikyti naujoviškus finansavimo mechanizmus;
4. primena apie tikslą padėti šalims, kad jos nebepriklausytų mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, ir atkreipia dėmesį į 2010 m. rugsėjo mėn. aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais metu numatytas priemones, kuriomis siekiama paspartinti skurdo panaikinimą, skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, gerą valdymą ir pajėgumų kūrimą;
5. pabrėžia, kad būtinos naujos priemonės siekiant integruoti mažiausiai išsivysčiusias šalis į pasaulio ekonomiką ir pagerinti jų prieigą prie ES rinkų; ragina Komisiją padidinti su prekyba susijusią pagalbą siekiant padėti neturtingiausioms šalims spręsti liberalizavus rinką atsirandančius uždavinius konkurencijos srityje;
6. primena, kad taika ir saugumas itin svarbūs siekiant užtikrinti vystymosi politikos veiksmingumą ir kad ES turėtų laikytis labiau koordinuoto požiūrio, siekdama spręsti stabilumo klausimus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip pat remti pastangas įgyti pajėgumų siekiant kurti taikingas, demokratines ir integracines valstybes;
7. primena apie būtinybę teikti pirmenybę apsirūpinimo maistu saugumui, žemės ūkiui, infrastruktūrai, pajėgumų didinimui, integraciniam ekonomikos augimui, galimybei naudotis technologijomis, taip pat žmogaus ir socialiniam vystymuisi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;
8. ragina nustatyti sąžiningos ir lygiateisės prekybos taisykles ir įgyvendinti integruotą politiką sprendžiant įvairiausius ekonominius, socialinius ir aplinkos klausimus, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis;
9. primena apie būtinybę imtis veiksmingų priemonių dėl kainų svyravimų ir skaidrumo, taip pat dėl geriau reguliuojamų finansų rinkų, siekiant apsaugoti mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažinti jų pažeidžiamumą;
10. primena apie būtinybę padėti kurti nacionalines mokesčių sistemas ir užtikrinti gerą valdymą sprendžiant mokesčių klausimus bei ragina JT numatyti tinkamas priemones šioje srityje;
11. primygtinai ragina JT ir ES, vykstant ketvirtajai JT konferencijai mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu, iš esmės spręsti problemas, susijusias su neigiamais žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo padariniais, pvz., smulkių ūkių nusavinimu ir netvariu žemės ir vandens išteklių naudojimu;
12. primena, kad ilgalaikis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – sukurti sąlygas tvariam ekonominiam vystymuisi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina nustatyti poreikius ir rengti strategijas, įvairinti gamybą ir pasirengti gamybos liberalizavimui didinant gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus, taip pat stiprinant mažiausiai išsivysčiusių šalių gebėjimą pritraukti investicijas;
13. supranta, kad nebuvo pasiekti visi pradiniai iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ tikslai, taigi prekybos mažiausiai išsivysčiusių šalių prekėmis ES rinkose kokybė ir apimtis netenkina lūkesčių, ypač dėl tinkamos prekybos ir uostų infrastruktūros trūkumo; pritaria tam, kad būtų plėtojama ši infrastruktūra, kuri išlieka pagrindinis veiksnys siekiant didinti prekybos pajėgumus;
14. pabrėžia, kad reikia didinti vystymosi pagalbos veiksmingumą, laikantis Paryžiaus deklaracijos ir Akros darbotvarkės;
15. mano, kad naujojo JAV įstatymo dėl konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį kovojant su nelegalia naudingųjų iškasenų Afrikoje gavyba ir prekyba jomis, nes tokiu būdu finansuojami pilietiniai karai ir konfliktai; mano, kad JT turėtų pateikti panašų pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti į pasaulio rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą;
16. ragina atlikti su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą kalbant apie svarbius vystymosi politikos planavimo ir sprendimų priėmimo aspektus, pvz., prekybos, žemės ūkio, apsirūpinimo maistu saugumo srityse, ir prašo, kad šio vertinimo rezultatai būtų naudojami siekiant suformuluoti aiškias gaires, skirtas vystomojo bendradarbiavimo politikai;
17. reiškia susirūpinimą, kad didėja gamtinių katastrofų tikimybė, dėl kurios kyla masinė migracija ir būtinybė teikti skubią pagalbą šiems naujos kategorijos perkeltiems asmenims;
18. pabrėžia regionų bendradarbiavimo ir integracijos svarbą ir ragina stiprinti regionų sistemą, kurią taikant visų pirma mažesnėms šalims būtų suteikta galimybė kaupti išteklius, praktinę patirtį ir kompetenciją;
19. pabrėžia, jog dėl to, kad nėra pažangos, susijusios su viešųjų finansų valdymu, daugelis šių šalių vis dar negauna biudžeto paramos, kuri yra esminis veiksnys vykstant kiekvienos šalies pajėgumų kūrimo procesui;
20. pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims svarbu plėtoti trišalį bendradarbiavimą, ypač su kylančios ekonomikos šalimis, palaipsniui siekiant visapusiško bendradarbiavimo, kad būtų užtikrinta abipusė nauda ir bendras vystymasis;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.