Ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje
Corien Wortmann-Kool, Pilar del Castillo Vera, Peter Liese
PPE frakcijos vardu
Marita Ulvskog
S&D frakcijos vardu
Lena Ek, Fiona Hall, Leonidas Donskis
ALDE frakcijos vardu
Rebecca Harms, Daniel Cohn-Bendit
Verts/ALE frakcijos vardu
Marisa Matias, Kartika Tamara Liotard, Bairbre de Brún, Marie-Christine Vergiat
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija „Ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į 194 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Euratomo įvertinimo: Europos atominės energetikos politikai –50 metų(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl padėties Japonijoje, ypač dėl pavojaus padėties branduolinėse elektrinėse(2) ir į savo 1999 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl branduolinės avarijos Japonijoje (Tokaimura)(3),
– atsižvelgdamas į ankstesnę rezoliuciją dėl Černobylio elektrinės branduolinės nelaimės 10 ir 15 metinių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2011 m. kovo 11 d. Fukušimos Daiiči atominėje elektrinėje įvykusi didžiulė branduolinė avarija, kurią sukėlė milžiniškas žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis, lėmė tai, kad žuvo arba dingo be žinios tūkstančiai žmonių, taip pat padarė materialinę žalą ir turės ilgalaikių padarinių žmonių sveikatai, bus užteršta aplinka ir maisto produktai, o šios nelaimės tikrasis mastas iki galo paaiškės tik po daugelio metų,
B. kadangi ši branduolinė avarija ir anksčiau Japonijoje bei pasaulyje įvykusios katastrofos labiau nei bet kada privertė atkreipti dėmesį į tai, kad reikia naujai įvertinti požiūrį į branduolinį saugumą Europos Sąjungoje ir pasaulyje,
C. kadangi dėl daugelio priežasčių, ypač dėl to, kad netekus elektros energijos tiekimo, Fukušimos Daiiči avarijos metu atsirado aušinimo pajėgumų trūkumas ir perkaito kai kurie branduolinio kuro elementai ir išsilydė centrinio reaktoriaus dalys;
D. kadangi 2011 m. balandžio 26 d. minime branduolinės nelaimės Černobylio elektrinėje, kurios pasekmės juntamos ir šiandien, 25-ąsias metines,
E. kadangi Euratomo sutartis jau galioja daugiau kaip 50 metų ir ji nebuvo iš esmės peržiūrėta,
F. kadangi 2008 m. pabaigoje Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) perspėjo, kad branduolinių jėgainių Japonijoje saugumo taisyklės atgyvenusios ir kad žemės drebėjimas, viršijantis 7.0 balus pagal Richterio skalę, gali sukelti rimtų problemų,
G. kadangi branduolinės avarijos padariniai svarbūs ir kitose šalyse, reikia siekti artimo bendradarbiavimo, koordinavimo ir keitimosi informacija pačioje Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis kaimyninėmis šalimis, kad būtų sustiprintas branduolinio saugumas ir užtikrintas skaidrumas bei koordinavimas įvykus branduolinei avarijai,
H. kadangi Branduolinės saugos direktyvoje nurodoma tik ribota ES veiksmų šioje srityje sistema, kadangi dėl šių įvykių reikėtų, kad Europos ir tarptautiniai branduolinio saugumo standartai būtų kuo aukštesni,
I. kadangi tobulinant naujus branduolinius projektus Baltarusijoje ir Rusijoje (Kaliningrado regione) yra didelių problemų, susijusių su branduolinio saugumo standartais ir su atitinkamų įsipareigojimų laikymusi pagal tarptautines konvencijas (pvz., Espo bei Orhuso konvencijas); kadangi šios problemos aktualios ne tik valstybėms narėms, kurios tiesiogiai ribojasi su Baltarusija ir Kaliningrado regionu, bet ir visai Europai, ES ir atitinkami Europos Komisijos subjektai būtinai turi veikti kartu, vadovaudamiesi solidarumo principu,
J. kadangi 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimojoje sanglaudos politikoje teigiama, kad atsižvelgiant į numatytą branduolinės energetikos plėtrą Baltijos jūros regione ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų(4),
K. kadangi siekiant informuoti visuomenę apie branduolinės energijos poveikį prieš priimant politinius sprendimus kiekvienoje valstybėje narėje reikia surengti atvirą viešą dialogą branduolinės energijos klausimais;
L. kadangi šiandien Europos branduolinės pramonės darbo organizavimas vyksta subrangos sutarčių pagrindu ir kadangi darbuotojams reikia teikti tinkamą mokymą apie pavojingus spinduliuotės kiekius ir pagrindinę patikimumo kontrolę, taip pat apie svarbiausius proceso etapus,
M. kadangi Euratomo sutartis pasirašyta 1957 m., lūkesčius branduolinei energijai, kurie prieš penkis dešimtmečius buvo išreikšti Euratomo sutartyje, reikia įvertinti iš naujo,
1. reiškia solidarumą su gaivalinės nelaimės ir dėl jos kilusios branduolinės avarijos aukomis, žavisi visais tais, kurie rizikavo savo pačių gyvybėmis, siekdami užkirsti kelią branduolinei katastrofai, taip pat žavisi Japonijos žmonių solidarumu, drąsa ir pasiryžimu, ir palankiai vertina valdžios institucijų atsaką į šią avariją; ragina Sąjungą ir valstybes nares toliau Japonijai ir avarijos paveiktiems regionams teikti visą reikalingą humanitarinę, techninę ir finansinę paramą ir pagalbą;
2. ragina Japonijos valdžios institucijas, TATENĄ ir branduolinės elektrinės valdytoją TEPCO būti skaidriems ir pateikti atnaujintą informaciją, susijusią įvykiais Fukušimoje, ypač atsižvelgiant į radioaktyvumo lygius išskirtinės zonos viduje ir išorėje;
3. reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, pagal kuriuos veiklą vykdanti įmonė pranešė reguliavimo institucijai apie kelias nepasisekusias patikras prieš pat įvykstant Fukušimos branduolinei katastrofai; Prašo Komisiją, atsižvelgiant į tokias galimas reguliavimo nesėkmes, ištirti reguliavimo institucijų vykdomos priežiūros Europoje veiksmingumą, kompetenciją ir nepriklausomumą ir, jei reikia, patarti atlikti patobulinimus;
4.ragina Komisiją paaiškinti pirmininko J. M. Barosso 2011 m. balandžio 5 d. Parlamente padarytą pareiškimą, kad Komisija planuoja sumažinti didžiausius leidžiamus maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo lygius;ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant vadovaujantis atitinkamu reglamentu patvirtinti ES bendrus didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos, kurie neviršytų lygių, pritaikytų labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai; taip pat ragina Komisiją panaikinti 2011 m. kovo 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 297/2011 nuostatas(5), kuriomis remiantis leidžiama importuoti užterštą maistą ir pašarus, pagamintus kai kuriose Japonijos provincijose, jei užterštumas nesiekia maksimalių normų, nurodytų Reglamente 3954/87;
5. mano, kad Europos Sąjunga privalo dar kartą išsamiai įvertinti branduolinio saugumo požiūrį, turint omenyje branduolinė energija ir toliau daug metų įeis į daugelio valstybių narių energijos šaltinių derinį ir kad yra planuojama arba jau vyksta naujų reaktorių statyba; tuo pačiu metu ragina valstybes nares taikyti moratoriumą dėl plėtros ir naujų branduolinių reaktorių eksploatavimo, nors tuo laikotarpiu, kurio metu vyksta ir yra vertinamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis;
6. mano, kad tam, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų patikimas, jis turi būti privalomas ir paremtas bendrais ir skaidriais kriterijais, kuriuos turi nustatyti Komisija kartu su Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupe (ENSREG) ir nepriklausomais ekspertais; mano, kad šis testavimas turi būti atliekamas prižiūrint ES ir stebint nepriklausomiems ekspertams ir kad galutiniai vertinimai turi būti parengti paskelbti iki 2011 m. pabaigos;
7. atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos iki balandžio 15 d. pateikti konkretų ir tikslų šių tikslių kriterijų, kurie bus taikomi atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nustatymo grafiką ir nepriklausomų organų bei ekspertų, kurie dalyvaus nustatant kriterijus, pavadinimus ir pavardes;
8. mano, kad testavimas nepalankiausiomis turėtų visų pirma apimti:
·visus veikiančius ar planuojamus eksploatuoti branduolinius įrenginius, įskaitant radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro baseinus;
·bendrą branduolinės saugos kultūros peržiūrą (pvz., viešieji pirkimai, apsaugos zonos išplėtimas, metinės saugos ataskaitos ir informacijos teikimas visuomenei),
·riziką, kylančią dėl žmogaus veiksmų (pvz., teroristų išpuoliai, elektroninės atakos ir lėktuvų katastrofos), specialų gamtos reiškinių poveikį (žemės drebėjimai, potvyniai, sausra ar kiti specifiniai regiono pavojai), įskaitant klimato kaitos vertinimą atsižvelgiant į padažnėjusias ir vis atšiauresnes ekstremalias oro sąlygas,
·apibendrintą didelės ir galimai nesusijusios nelaimės poveikį, pvz., elektros energijos ar vandens tiekimo netekimą, telekomunikacijų praradimą, negalėjimą fiziškai patekti į teritoriją, darbuotojų trūkumą ir atsarginės įrangos patikimumą,
·kuro tiekimo maršrutų saugą;
·tokių nedažnų įvykių derinį ir pasiruošimą reaguoti į juos ir į jų kumuliacinį poveikį (daugialypės nelaimės scenarijus);
·kitus klausimus, kuriuos gali iškelti ekspertai;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis skirti įrenginiams, kurie savaime yra pavojingesni, pavyzdžiui dėl jų geografinės padėties (pvz., esantys seisminėje zonoje), ir mano, kad skubiai turėtų būti atliekama jų stebėsena ir, jei reikia, jų struktūrinė sąranga turi būti pagerinta arba jų eksploatacija turi būti nutraukiama laikantis aiškaus tvarkaraščio;
10. pabrėžia, kad jei atskiros elektrinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatas yra neigiamas, reakcija į jį turi būti laipsniška ir gali prireikti nedelsiant nutraukti elektrinės eksploataciją;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad šie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis ir jais remiantis nustatyti branduolinės saugos, saugumo ir atliekų valdymo standartai būtų taikomi ne tik ES, bet taip pat ir statomoms ar planuojamoms statyti branduolinėms jėgainėms kaimyninėse trečiosiose šalyse; mano, kad šie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turėtų apimti visą gamybos grandinę, įskaitant transportą ir atliekų apdorojimą ir saugojimą;
12. pažymi, kad Komisija, 2008 m. nustatydama Bendrijos branduolinės saugos sistemą(6), praleido galimybę pasiūlyti nustatyti bendruosius standartus, kuriuos taikant būtų užtikrinamas aukštas branduolinės saugos lygis; primena, kad 2009 m. balandžio mėn. Parlamentas balsavo už branduolinės saugos direktyvos stiprinimą pvz., reikalavimą laikytis TATENOS saugumo principus nustatant kaip teisiškai įpareigojantį, o ne neprivalomą reikalavimą; apgailestauja dėl to, kad valstybės narės neatsižvelgė į Parlamentui susirūpinimą keliančius klausimus; patvirtina tikro bendradarbiavimo, susijusio su direktyva dėl branduolinių atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo, svarbą ir ragina Tarybą sutikti su pagrindiniais Parlamento reikalavimais;
13. tikisi, kad Komisija iki 2011 m. pabaigos pateiks išsamią ES branduolinės saugos teisės aktų peržiūrą ir susijusius teisėkūros pasiūlymus, kuriais ES lygmeniu turėtų būti įgyvendinami TATENOS pagrindiniai saugumo principai, įdiegiant išsamesnius ar griežtesnius reikalavimus siekiant aukščiausių saugumo standartų, taip pat turėtų būti įgyvendinamas ir saugos standartų taikymo reguliarios priežiūros valstybėse narėse privalomas mechanizmas, taikant tarpusavio vertinimą ir vykdant nepriklausomo branduolinės srities ekspertų komiteto, kuriam vadovauja Komisija, veiklą;
14. mano, kad branduolinė sauga kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai ir kad subsidiarumo principas yra taikomas tik iš dalies; todėl ragina peržiūrėti Euratomo sutartį, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos kompetenciją šioje srityje, taikant įprastą teisėkūros procedūrą įtraukti Europos Parlamentą siekiant pasiekti didesnį skaidrumą ir atsižvelgti bendrus energetikos politikos tikslus, nustatytus Lisabonos sutartyje;
15. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad branduolinės jėgaines nebūtų statomos ES ir kaimyninių šalių vietovėse, kuriose yra didelė seisminė ir potvynių rizika; mano, jog prie ES išorinių sienų statomos branduolinės jėgainės turi atitikti tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos standartus;
16. ragina valstybes nares išsaugoti ir remti žmogiškuosius išteklius, įgūdžius ir darbo sąlygas, kurių reikia elektrinių būvio ciklo, eksploatavimo nutraukimo metu ir tvarkant branduolines atliekas;
17. pabrėžia ES poreikį vystyti strategiją už ES ribų, aukščiausiu politiniu lygmeniu imantis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti branduolinę saugą ir saugumą ir stengtis pasaulio lygmeniu uždrausti statyti branduolines elektrines didelės rizikos regionuose, galiausiai priimant privalomą JT konvenciją;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti bendrą atsakomybę stiprinant tarptautinius branduolinės saugos standartus ir tinkamą jų įgyvendinimą, glaudžiai bendradarbiaujant su TATENA, Espo konvencijos sekretoriatu ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis; ragina Komisiją iki 2011 m. birželio pristatyti juos apimantį veiksmų planą su konkrečiomis jo įgyvendinimo priemonėmis; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su TATENA vykdyti konstruktyvų spaudimą Baltarusijai ir Rusijai raginant jas priimtų tarptautinius saugos standartus ir bendradarbiautų su tarptautiniais ekspertais visuose branduolinių jėgainių ruošimo, statybos ir darbų etapuose;mano, kad šiuo klausimu ES turėtų visapusiškai naudotis tarptautinių organizacijų ir institucijų specialistų žiniomis;
19. ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl visų bendros branduolinių jėgainių ekonomikos kūrimo, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo Europoje, įskaitant aspektus, susijusius su valstybės įsikišimu nelaimingų atsitikimų, skubos atvejais, su draudimu susijusius aspektus ir valstybės paramą bei konkurencijos aspektus bendros Europos energijos rinkos kontekste;
20. atsižvelgdamas į tai primena padidėjusią energijos veiksmingumo ir energijos taupymo svarbą ir poreikį sukurti tinkamą teisės aktų sistemą ir teikti reikiamą paramą atsinaujinančios ir tvarios energijos investicijoms, kaupiant energiją bei diegiant Europos masto elektros energijos tinklus; mano, kad siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų pavojų, labai svarbu turėtų išmanųjį elektros tinklą, kuris galėtų veikti gaudamas energiją iš decentralizuotų energijos gamybos įrenginių;
21. pabrėžia, kad naujausi tarptautiniai įvykiai aiškiai parodė, kad labiau nei bet kada svarbu iki 2020 m. pasiekti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, įskaitant siekiant sumažinti CO2 dujų išmetamą kiekį; pabrėžia, kad ilgalaikiai efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių tikslai taip pat yra labai svarbūs ekonomikos subjektams, ir ragina sudaryti 2050 m. veiksmų planą, siekiant į jį įtraukti šiuos plataus užmojo tikslus tiek 2030 m., tiek 2050 m.;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Euratomui ir ENSREG.