su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius

(2005/2122(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir į konkrečių veiksmų pasiūlymus(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ateities energija: atsinaujinantys energijos ištekliai – Baltoji knyga dėl bendrosios strategijos ir veiksmų plano“ (KOM(1997)0599),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0020/2006),

A. kadangi šiuo metu nėra teisės aktų, reglamentuojančių šildymą ir aušinimą naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių,

B.  kadangi nerengiama pasiūlymų, kuriuose būtų atsižvelgiama į Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį,

C. kadangi direktyvos, kuriomis skatinama elektros energijos ir transporto srityse naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, darė įtakos arba sustiprino tvarią valstybių narių plėtrą,

D. kadangi labai skirtingą energijos iš atsinaujinančių šaltinių rinkos raidą valstybėse narėse daugiausia lemia ne skirtingas jų potencialas, bet skirtingos ir kai kuriais atvejais nepakankamos politinės ir teisinės bazinės sąlygos,

E.  kadangi energijos iš atsinaujinančių šaltinių rinkos rėmimas padės pasiekti Lisabonos tikslus, nes valstybėse narėse daugės darbo vietų ir daugiau pastangų valstybėse narėse bei ES bus telkiama moksliniams tyrimams ir naujovėms,

F.  atsižvelgiant į tai, kad naudojant elektros energijos gamybos ar pramoninės veiklos procesų metu į aplinką išskiriamą šilumą ir savaiminį aušinimą, mažėja įprastinių energijos rūšių poreikis, valstybės narės nustato minėtų išteklių naudojimo galimybes, nurodo, kaip veiksmingiau juos panaudoti, užtikrina teisinį aiškumą, plačiau informuoja visuomenę ir atlieka daugiau mokslinių tyrimų,

G. atsižvelgdamas į būtinybę iš dalies pakeisti 1997 m. gegužės 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 77/388/EEB, kuria siekiama suderinti valstybių narių įstatymus, susijusius su apyvartos mokesčiais, ir sukurti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą, grindžiamą vienodu apskaičiavimu(2) , kad valstybės narės galėtų taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą žaliavoms ir paslaugoms, susijusioms su energijos iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimu šildymui ir aušinimui,

1.  ragina Komisiją, vadovaujantis EB sutarties 175 straipsnio 1 dalimi ir toliau pridedamomis išsamiomis rekomendacijomis, iki 2006 m. liepos 31 d. jam pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimo šildymui ir aušinimui dalies didinimo;

2.  pažymi, kad pateiktos rekomendacijos atitinka subsidiarumo principą ir nepažeidžia pagrindinių piliečių teisių;

3.  mano, kad reikalaujamas pasiūlymas neturės jokių finansinių padarinių Bendrijos biudžetui;

4.  paveda Pirmininkui šią rezoliuciją ir priede pateiktas išsamias rekomendacijas pateikti Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0365. (2) OL L 145, 1977 6 13, p. 1.

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL REIKALAUJAMO PASIŪLYMO TURINIO

A.     PASIŪLYMO PAGRINDAI IR TIKSLAI

1.      Pasiūlymo tikslas – įvertinti ir panaudoti ekonominį potencialą siekiant, kad iki 2020 m. Europos Sąjungoje šildymui ir aušinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis padidėtų nuo esamų maždaug 10 proc. iki realiai, nors ir nelengvai pasiekiamų bent 20 proc.

2.      Šildymui ir aušinimui naudojant daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių bus geriau užtikrinamas energijos tiekimas Europoje, sukurta naujų darbo vietų ir gerinama aplinka, taip pat gerokai sumažės įprastinių energijos rūšių poreikis Europos Sąjungoje, bendras ES šildymo ir aušinimo sektoriuje sunaudojamos energijos kiekis, ypač ES priklausomybė nuo naftos ir dujų tiekimų, taip pat vartotojų namų ūkiui ir profesinėms reikmėms tiekiamos energijos kaina.

3.      Šia direktyva, vadovaujantis subsidiarumo principu ir galiojančiomis Europos taisyklėmis energetikos ir aplinkos srityje, siekiama nustatyti pagrindines nacionalinių skatinimo priemonių taikymo sąlygas.

4.      Būtina išnaudoti iki šiol nepakankamai naudojamą energijos iš atsinaujinančių šaltinių potencialą šilumos ir aušinimo srityse su sąlyga, kad tokio naudojimo padariniai energetikai ir aplinkai yra palankūs ir suderinami su tvariais gamybos metodais. Sprendimas naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių Europos Sąjungai neturi tapti dingstimi atsisakyti siekio iki 2020 m. tapti efektyviausiai energiją vartojančia ekonomika pasaulyje; ypač reikia naikinti kliūtis, trukdančias diegti jau konkurencingas technologijas, kai įmanoma, bendradarbiaujant atskirų šalių ir decentralizuotosioms institucijoms.

5.      Direktyva siekiama suteikti galimybę visose ES valstybėse narėse plačiau rinkoje diegti ir vystyti aktualias technologijas. Šioje srityje galima būtų sustiprinti regionų ir kaimyninių valstybių bendradarbiavimą. Tam reikia tinkamai naudotis atitinkama Bendrijos politika ir programomis, pvz., Naujovių ir konkurencingumo pagrindų programa ir Septintąja mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programa.

6.      Atitinkamų technologijų ir metodų ekonominis pagrįstumą reikia spartinti plečiant masinę gamybą ir realizaciją.

B.     SIŪLOMOS PRIEMONĖS

I.         Tikslai, apibrėžimas ir stebėsena

1.      Siekiant visoje Europos Sąjungoje padidinti šildymui ir aušinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį, reikia nustatyti realią ir nelengvai pasiekiamą planinę ES užduotį iki 2020 m. bent du kartus daugiau naudoti šios energijos minėtame sektoriuje.

2.      Valstybės narės, kurių planinės užduotys nustatomos atsižvelgiant į skirtingas energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo šiose valstybėse ir jų regionuose apimtis, į tam tikrų technologijų atskirose šalyse potencialą ir į susijusią analizę, prisideda siekiant planinės ES užduoties.

3.      Numatant veiksmus, reikia aiškiai apibrėžti atitinkamas energijos rūšis, būtent, geoterminę, saulės šiluminę (įskaitant pasyvią energiją), šiluminių centrinių ir aušinimo centrinių, kurios naudoja atsinaujinančius energijos išteklius, aplinkos šilumos ir biomasės (vadovaujantis 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/77/EB dėl elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, rėmimo vidaus elektros rinkoje).

4.      Praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po direktyvos įsigaliojimo valstybės narės, atsižvelgdamos į savo šalies galimybes ir planines užduotis atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti šildymui ir aušinimui, privalo parengti tikslų įgyvendinimo veiksmų planus. Valstybių narių veiksmų planai kas treji metai parengiami iš naujo ir pateikiami Komisijai.

5.      Siekiant Europos Sąjungoje įvertinti energijos poreikį šilumai ir aušinimui ir atlikti energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies plėtros stebėseną bei sukurti patikimą ir palyginamąją duomenų bazę, reikia įdiegti visose ES valstybėse narėse veikiančią stebėsenos sistemą.

II.       Administracinių kliūčių šalinimas

1.      Būtina reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį išduodami leidimai, kontroliuojama ir sertifikuojama atsinaujinančius energijos išteklių naudojimas šilumos ir aušinimo srityse.

2.      Išduodamos leidimus naudoti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybos (RE) įrenginius ir susijusius šilumos ir aušinimo tinklus, valstybės narės užtikrina, kad institucijų kompetencijos būtų nustatytos aiškiai, efektyviai ir skaidriai.

3.      Reikia numatyti racionalizavimo ir paspartinimo darbo tvarkos tam tikru administraciniu lygmeniu sąlygas. Kai autoritetinga institucija atsisako suteikti leidimą, privalo nurodyti pagrįstas priežastis.

4.      Administraciniai mokesčiai turi būti nustatomi skaidriai, teisingai ir vadovaujantis nediskriminavimo principu, neturi būti jokio paslėpto išteklių apmokestinimo.

III.      Nacionalinės skatinimo priemonės

1. Valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, turi numatyti finansines paskatas.

2.  Tačiau siekiant tikslo, nacionalinės skatinimo priemonės turi atitikti šiuos principus:

a)  parama turi būti laikina ir palaipsniui mažinama;

b)  turi būti užtikrinamas investicijų saugumas, numatant per vidutinės trukmės laikotarpį patikimas ir stabilias skatinimo sąlygas;

c)  reikia stengtis išvengti Stop & Go rinkos raidos, nustatant tinkamą priemonių įgyvendinimo trukmę;

d)  turi būti užtikrinama veiksminga ir nuolatinė parama, kad būtų galima išnaudoti esamą potencialą ir pasiekti tikslus;

e)  plečiant masinę gamybą reikia didinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijų ekonominį pagrįstumą;

f)   reikia atsižvelgti į specifinius technologinius reikalavimus ir siekti ilgalaikio tikslo – kiek galima geriau išnaudoti įvairių technologijų galimybes;

g)   reikia remti produktyvias energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijas nepriklausomai nuo jų masto.

3.  Tais atvejais, kai rinkoje dar nėra plačiai paplitusių energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos technologijų konkurencinėmis kainomis ir tinkamų eksploatuoti, valstybės narės gali taikyti šias skatinimo priemones:

a)  užtikrinti mokestines lengvatas / išimtis atsinaujinančių energijos išteklių sistemoms ir susijusiems šildymo ir aušinimo tinklams;

b)  teikti tiesioginę investicinę pagalbą;

c)  nustatyti reguliavimo priemones, pvz., skatinti ir (arba) reikalauti naudoti atsinaujinančių energijos išteklių sistemas, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) įrenginius ir naujuose vietos ar nutolusių šiluminių centrinių statiniuose ar remontuojamuose pastatuose įrengti šildymą ir (arba) aušinimą, kuriam naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių;

d)  skirti lėšų padengti sąnaudas, susijusias su subsidijuojamais energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įrenginiais ar šios energijos panaudojimu šilumai ir aušinimui, paskirstant jų naštą, pvz., nustatant nacionalinius tikslus atitinkančias kvotas; didelio efektyvumo CHP sistemose ir nutolusių šiluminių centrinių ir aušinimo sistemose skirtam naudoti kurui neturi būti užkrauta finansinė našta;

e)  kitas vidaus rinkoje taikytinas ir taisyklėse dėl valstybės pagalbos aplinkosaugos srityje, dėl valstybės pagalbos naujovėms ir valstybės pagalbos regioninei plėtrai numatytas priemones.

4.      Įgyvendinant skatinimo priemones kartu reikia užtikrinti, kad galutiniam vartotojui neproporcingai nepadidėtų šildymo ir aušinimo išlaidos.

IV.       Pagalbinės priemonės

1.      Valstybės narės privalo užtikrinti, kad visuomenė būtų plačiai informuota apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes šilumos ir aušinimo srityse.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad būtų skelbiami tyrimai apie šildymui ir aušinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudą vartotojui.

3.      Valstybės narės siekia užtikrinti, kad šioje srityje dirbantys specialistai būtų susipažinę ir mokėtų naudotis atitinkama technika. Reikia užtikrinti, kad į atsinaujinančių energijos išteklių srities technologijas būtų tinkamai atsižvelgiama organizuojant profesinį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

4.      Valstybės narės tam tikromis priemonėmis remia atitinkamus aukštos kokybės gaminius ir paslaugas.

5.      Valstybės narės skatina, kad pirkimų politikoje valstybės sektorius pirmumą teiktų šilumos ir aušinimo paslaugoms, kurioms teikti naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių, ir deramai atsižvelgtų į sąnaudų efektyvumą, ypač naujuose ar rekonstruojamuose pastatuose.

6.      Europos Sąjunga pagal esamas biudžeto eilutes užtikrina, kad visoje Europoje būtų organizuojamos informacinės kampanijos, skirtos atkreipti dėmesį į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos ir aušinimo srityje.

7.      ES skatina struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis remti ir skatinti šildymui ir aušinimui naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

8.      Siekiant, kad į rinką greičiau patektų šildymui ir aušinimui naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

9.      Europoje naudojamoms šildymo ir aušinimo sistemoms reikia sukurti aplinkai nepavojingo gaminio ženklą.

10.    Remdamosi 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje(1) (ES CHP direktyva), ir kurdamos nacionalines skatinimo sistemas valstybės narės turi imtis priemonių, kad nesumažėtų ypač efektyvių CHP įrenginių gaminamos šilumos ir aušinimo kiekiai.

11.    Komisijos prašoma išplėsti Pastatų naudingumo direktyvos(2) taikymo sritį ir į ją įtraukti visus didesnio nei 200 kv. m. ploto pastatus, atsižvelgiant į jų bendrą energinį naudingumą ir atsinaujinančios energijos naudojimą.

12.    Komisijos prašoma kartu su valstybėmis narėmis ne vėliau kaip iki 2012 m. privačiam būstui įvesti minimalius pastatų standartus, remiantis pasyviosios energijos suvartojimo (iki 10kW/m2) normomis.

(1) OL L 52, 2004 2 21, p. 50. (2) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 1, 2003 1 4, p. 65).

I.) Why do we need a directive to increase the share of heating and cooling from renewable energy?

One of the most important strategic choices for the future of Europe will be made in the field of energy policy. What is at stake is whether Europe will succeed in achieving a very large measure of energy independence. It can do so only if renewable energy accounts for a growing share of energy consumption and if energy is used more efficiently. Energy independence for Europe's economy will mean above all that its competitiveness is no longer jeopardised by drastic increases and fluctuations in oil and gas prices (Annex 1). Oil, gas, coal and uranium are all finite fossil sources of energy: given the rapidly increasing demand for energy and the alarming climate changes, we cannot rely on these energy sources for our supplies in future.

1.) ... because the potential for using renewable energy in heating and cooling is enormous.

There is no doubt that the great potential of renewable energy for heating and cooling is only beginning to be tapped. In Europe, heating accounts for an estimated 50% of total energy requirements (Annex 2). Demand for cooling is also increasing dramatically. In a number of countries peak electricity consumption no longer occurs in winter, but in summer. The market development of cooling from renewable energy must be accelerated above all in order to avert a further increase in electricity consumption. Geothermal and solar thermal energy and biomass are able to replace large amounts of fossil fuels and thereby reduce emissions of CO2 and other harmful substances.

The increasing utilisation of renewable energy in heating offers enormous opportunities for local craft industries, for agriculture, forestry and small- and medium-sized industrial enterprises. The Eastern European Member States with their large agricultural sectors are in a particularly good position to benefit from this development.

Renewable energy as a whole makes an important contribution to Europe's economy. In 2004 the renewable energy sector had an overall turnover of 15 billion euros. The enterprises involved predict that by the year 2020 they will grow by at least 10% annually and attract investments totalling 450 billion euros in Europe (Annex 3). The heating and cooling sectors may account for a large share of this. A European legislative framework is intended to allow the potential of renewable energy for warming and cooling, which has so far been largely ignored, to be fully exploited.

2.) ... because only a stable legislative framework can create the necessary market maturity in heating and cooling from renewable energy.

So far there are only a number of regions in Europe, such as Barcelona (mandatory utilisation) or Upper Austria (education and information) with successful strategies - which are largely independent of budgets - for the use of heating and cooling from renewable energy. This means that over 80% of plants in Europe (Annexes 4, 5 and 6) are concentrated in a few Member States or even regions. This is determined not by different potentials of the regions or Member States, but rather by political framework conditions. Most Member States have aid programmes, such as for example the market incentive programme in Germany, which are all dependent on the budget and cannot therefore be calculated. This means that no Member State pursues a policy of continuous national aid support which could provide the kind of long-term investment and planning security which is so important for energy investments. The result is a stop-and-go market development which has not led to any genuine market penetration or the establishment of sustainable industries. A higher degree of market penetration is, however, necessary in order to achieve economic feasibility through mass production and marketing. A European directive which provides a legislative framework for national aid instruments is intended to provide such a long-term and stable strategy in all Member States.

The European Union has already pursued such a strategy in adopting Directive 2001/77/EC 'on the promotion of electricity produced from renewable energy sources in the internal electricity market' and Directive 2003/30/EC 'on the promotion of the use of biofuels or other renewable fuels for transport'. These European provisions in the electricity and transport sectors create clear framework conditions with national targets and ensure that legislative and other measures are taken in all Member States to achieve the targets. These developments have led to a rising share of renewable sources of energy, the further development of innovative technologies and the creation of new skilled jobs in almost all Member States (Annex 7). It was the legislative framework, rather than intensity of sun or wind that was decisive both now and in the pass. Measures that have proved successful for electricity generation from renewable sources and biofuels must now be applied with whatever adjustments are needed to heating and cooling. The legislative gap must be closed!

The biomass action plan which the Commission is due to unveil at the end of November 2005 will not in itself be enough to achieve the sustainable development of all renewable heating and cooling technologies. It can only be regarded as a measure in a specific sector which complements a directive.

3.) ... because this is the only way in which a share of renewable sources of energy in total energy consumption of 12% by 2010 and 20% by 2020 can be achieved.

For years the European Union has been pursuing a policy of sustainable energy supplies. In the 1997 White Paper, the European Union set the target of increasing the share of renewable energy in the EU's total energy consumption to 12% by 2010 (Annex 8). In its recent report 'on the share of renewable energy in the EU', the European Parliament had demanded that renewable sources account for at least 20% by 2020 and considered a share of 25% by 2020 to be feasible.

These targets can only be achieved if efforts are stepped up to increase the share of renewable energy in the electricity and transport sectors on the one hand, but also, more particularly, in heating and cooling. In its communication on 'the share of renewable energy in the EU' of 26 May 2004, the Commission estimates that 'with the measures that have been put in place (...) the share of renewable energy sources in the EU 15 is on course to reach 10% in 2010. The shortfall compared to the 12% target is caused by sluggish growth of renewable energy markets for heating and cooling, leading to the conclusion that considerable extra action is needed in this sector to enable the full 12% target to be reached.'

The Commission has identified the problem, but has not so far taken any legislative measures, while the European Parliament is convinced of the need for such measures and in its report on the communication (the Turmes report, see above), which was adopted by a large majority, called for a directive to increase the share of heating and cooling generated by renewable energy. The present legislative own-initiative report now commits the Commission to respond to Parliament's demands.

II.) What should a directive contain?

Although the heating sector functions structurally in a different way from the electricity market, a directive can create both a legislative framework for national support schemes and nationally binding objectives for a share of renewable sources of energy (Annexes 9 and 10). Furthermore, a standard Europe-wide monitoring system must be developed (1). This monitoring will be essential for the future of energy supplies. This is the only way to assess European energy requirements for heating and cooling and oversee the growth of the renewable share.

Your rapporteur is not proposing a special support scheme. In accordance with the principle of subsidiarity, each Member State should decide by itself which incentives should be provided. However, it is absolutely critical these instruments be based on certain principles (III). It is particularly important that investment and planning security are provided by supporting conditions which are stable in the medium and long-term. In this way, stop-and-go market developments will be averted and market maturity achieved as rapidly as possible by mass production and mass marketing. The financing of renewable technologies in the heating sector should therefore concentrate above all on initial investment costs, since these are still in part significantly higher than for fossil technologies. Wood pellets and, of course, solar or geothermal energy are already often cheaper than oil or gas - and of course cost virtually nothing (Annex 11). Once market maturity has been achieved, support schemes must stop. In order to ensure that incentives actually function and have the desired effect, existing administrative barriers must be dismantled (II). It is particularly important to create legal clarity for the use of renewable sources of energy for heating and cooling - this applies particularly to geothermal energy - and authorisation procedures must be clear, efficient and transparent and have priority for renewables.

Finally, accompanying measures (IV) are particularly important so as to provide comprehensive information, to introduce the appropriate technologies to the professional groups which will be applying them and to ensure quality standards. A further important measure is the adaptation of the Value Added Tax directive 77/388/EEC, since Member States are currently entitled to apply a reduced rate of VAT only to electricity and gas consumption, but not to renewable energy technologies.

III.) Conclusion

The European Parliament has already adopted an own-initiative report calling on the Commission to take action in the field of renewable energy. In 1996 it had called upon the Commission to put forward a strategy to promote renewable sources of energy. The Commission responded with its milestone White Paper on renewable energies which led later to the abovementioned directives on electricity from renewables, on biofuels and on buildings. This is an important initiative by Parliament to produce a directive to cover heating and cooling as well. It will contribute not only to securing Europe's energy supplies, but also to attaining the Kyoto and Lisbon objectives.

Annex, 1:

Annex, 2:

Primary Energy Consumption by sector, EU-25

Source: elaboration based on Eurostat data

Annex, 3:

Forecasted investment in RES technologies

The implementation of new policies to promote renewable energy sources will have a considerable impact on the amount of investments made in this sector. In order to reach the target an investment of at least €443 billion in renewable energy is needed over the period 2001-2020.

Source: EREC

Annex, 4:

This diagram shows the strong imbalance in the use of solar thermal heating and cooling in the EU.

If the whole EU was at the same level as Austria today, we would have a solar thermal capacity in operation of 82.000 MWth, providing more than 70 TWh of solar thermal energy, replacing substantial amounts of precious fossil fuels or electricity.

Instead, the current EU average is less than 21 kWth

per 1000 inhabitants, and many countries with high potential are much below the average.

Annex, 5:

“Solar thermal energy has taken off only in Germany, Greece, Austria and Cyprus. At the end of 2002 the installed surface of solar collectors in the EU15 was nearly 12.8 million square metres, compared with around 11.8 at the end of 2001. This increase was led by the German market. In 2002, 80% of the total solar thermal capacity of the EU15 was installed in the three leader countries. Austria, for example, has 9 times more thermal collectors than Spain.

Among the new Member States, Cyprus stands out with about 600,000 square metres installed.”

source: Communication from the Commission to the Council and the European Parliament "The share of renewable energy in the EU"

Annex,6:

Geothermal energy use in the enlarged EU 2004

This diagram shows the strong imbalance in the use of geothermal use in the EU.

Source: country update reports of WGC

Annex, 7:

The introduction of favourable policies for renewables electricity has led to a significant increase in employment in the sector in Germany (as an example). The main effects were during the last four years.

Source: Ministry for Environment, Germany

Annex, 8:

Allocation of 12% RES target per sector

Source: ESTIF

The targets included in the Directive 2001/77/EC on the promotion of renewable electricity correspond roughly to 6% of the EU’s primary energy consumption, i.e. half of the 12% target set in the White Book of 1997.

The target included in the Directive 2003/30/EC on the promotion of biofuels or other renewable fuels for transport correspond to roughly 1% of the EU’s primary energy consumption.

5% are missing to reach the EU 12% target. This 5% can come only from renewable heating and cooling.

Annex, 9, 10:

The projection sees the share of RES heat production in 2020 reach 25%, which means that a quarter of total heat generation in the EU-15 can come from renewable energy sources, provided that favourable policy frameworks are introduced.

Source: EREC

Annex, 11:

This graph shows the price development of oil for heating purposes and wood pellets in Austria.

Sources: IWO Österreich, Tecson GmbH, Ökowärme

Gerb. Gilesui Chichesteriui

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkui

BRIUSELIS

Dėl:                 pranešimo savo iniciatyva dėl šildymo ir aušinimo naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių (2005/2122(INI)) teisinio pagrindo

Gerbiamasis Pirmininke,

2005 m. gruodžio 2 d. laišku pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalį jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą, kad šis apsvarstytų minėtojo pranešimo savo iniciatyva teisinio pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą.

Komitetas apsvarstė minėtąjį klausimą 2006 m. sausio mėn. 16 d. posėdyje.

EB sutarties 175 straipsnio 1 dalis

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) teisiniu pagrindu siūlo EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį:

175 straipsnio 1 dalis

1. Taryba, veikdama pagal 251 straipsnyje nustatytą procedūrą ir po konsultacijų su Ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetais, sprendžia, kokių veiksmų imasi Bendrija, kad būtų pasiekti 174 straipsnyje nurodyti tikslai.

174 straipsnyje, kuris minimas 175 straipsnio 1 dalyje, nurodoma:

174 straipsnio 1 dalis

1. Bendrijos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:

— išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

— saugoti žmonių sveikatą,

— apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

— remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

Energetika

EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies u punkte numatyta, kad Bendrijos veikla turi apimti „priemones energetikos srityje...“. Tačiau nenumatyta jokio konkretaus energetikos klausimų teisinio pagrindo ir Deklaracijoje Nr. 1 dėl civilinės saugos, energijos ir turizmo, pridėtoje prie ES Sutarties, Komisija pareiškė, kad Bendrijos veikla šiose srityse bus vykdoma vadovaujantis galiojančiomis Europos Bendrijų steigimo sutarčių nuostatomis. Nei Amsterdamo, nei Nicos sutartyse neatsižvelgiama į 1992 m. įvykusios Tarpvyriausybinės konferencijos pareiškimą, kuriame nurodyta, kad į kitą iš dalies keičiamą sutartį reikia įtraukti antraštines dalis, kuriose būtų aptariamos šios sritys(1).

Pranešimo savo iniciatyva tikslas ir turinys

Sprendžiant iš priedo, pridėto prie pasiūlymo projekto dėl rezoliucijos, atrodo, kad svarbiausias šio pasiūlymo tikslas – aplinkos apsauga (ypač pagal EB sutarties 174 straipsnio 1 dalies trečią įtraukos formuluotę „apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius“). A skirsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta: „Pasiūlymo tikslas – siekti, kad iki 2020 m. ES šildymui ir aušinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis padidėtų nuo esamų maždaug 10 proc. iki 25 proc.“ ir „Didėjanti šildymui ir aušinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis padės užtikrinti energijos tiekimą Europoje ir ypač gerokai sumažinti Europos priklausomybę nuo naftos ir dujų tiekimo“.

Šių tikslų įgyvendinimą reikia užtikrinti šildymui ir aušinimui naudojant galimų atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus ir sudarant sąlygas rinkoje plačiu mastu įdiegti bei plėtoti aktualias technologijas, o tai galima palengvinti plėtojant masinę gamybą ir visuotinę rinkodarą (A skirsnis, 4, 5 ir 6 dalys).

Pasiūlymu siekiama ES ir atskiroms valstybėms narėms nustatyti planinę užduotį iki 2020 m. ES šildymui ir aušinimui naudojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį padidinti nuo šiuo metu esamų 10 proc. iki 25 proc. (B1 skirsnis, 1 ir 2 dalys). Šios energijos rūšys: geoterminė, šiluminė saulės ir biomasės energija.

Kiti tikslai apima veiklos planą, dėl kurio sutarė valstybės narės, ir visos Europos stebėsenos sistemą, skirtą šildymo ir aušinimo poreikiams įvertinti ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies didėjimui stebėti (B1 skirsnis, 4 ir 5 dalys).

BII skirsnyje Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas siūlo pašalinti administracines kliūtis, trukdančias statyti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybos elektrines.

BIII skirsnyje nurodomi kai kurie principai, kuriuos turi atitikti atskirų šalių finansinės priemonės. Be to, siūlomos tam tikros paskatų sistemos (tarp jų palankesni mokesčiai, pagalba tiesioginėmis investicijomis ir kt.).

Galiausiai numatoma sąlyga dėl visuomenės informavimo kampanijų ir galimybė taikyti mažesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą medžiagoms ir paslaugoms, susijusioms su energijos naudojimu šildymui ir aušinimui (BIV skirsnis).

Išvada

Atsižvelgiant į siūlomos priemonės tikslą ir turinį, manoma, kad tinkamas teisinis pagrindas yra 175 straipsnio 1 dalis.

Taigi Teisės reikalų komitetas 2006 m. sausio 16 d. posėdyje vienbalsiai(2) nusprendė rekomenduoti, kad teisiniu pagrindu paliktumėte EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį.

Pagarbiai,

Giuseppe Gargani

(1) ˇr. Lenaerts ir Van Nuffel, Constitutional Law of the EU (ES konstitucinė teisė), Sweet & Maxwell, London, 2005, par. 5-005. (2) Balsuojant dalyvavo: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Diana Wallis (nuomonės referentė), Maria Berger, Bert Doorn, Monica Frassoni, Jean-Paul Gauzès (pavadavo Kurtą Lechnerį), Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Manuel Medina Ortega (pavadavo Nicolą Zingarettį), Aloyzas Sakalas ir Jaroslav Zvěřina.