Pranešimas - A6-0068/2006Pranešimas
A6-0068/2006

PRANEŠIMAS dėl Belgijos Karalystės iniciatyvos, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje

21.3.2006 - (14207/2004 – C6-0244/2004 – 2005/0818(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Bogusław Sonik

Procedūra : 2004/0818(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0068/2006
Pateikti tekstai :
A6-0068/2006
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Belgijos Karalystės iniciatyvos, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje

(14207/2004 – C6-0244/2004 – 2005/0818(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Belgijos Karalystės iniciatyvą (14207/2004)[1],

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktą ir 31 straipsnio 1 dalies a punktą,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0244/2004),

–   atsižvelgiant į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93, 51 ir 35 straipsnius bei 41 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0068/2005),

1.  pritaria Belgijos Karalystės iniciatyvai su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą atitinkamai pakeisti tekstą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketinta iš esmės keisti Belgijos Karalystės iniciatyvą;

5.  ragina remiantis EB sutarties 65 straipsnio a dalimi patvirtinti atitinkamą nuostatą, kadangi teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose ir civilinėse bylose yra glaudžiai susijęs,

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Belgijos Karalystės vyriausybei ir parlamentui ir kitų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

Belgijos Karalystės siūlomas tekstasParlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

1 nurodomoji dalis

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio apunktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio1 dalies a ir c punktus ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

Pagrindimas

Kadangi šios priemonės tikslas yra dvejopas:pagerinti prieigą prie informacijos apie draudimus (visų pirma privalomai registruojant draudimus nuosprendžių registre) ir padaryti jų vykdymą privalomą.

Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių baudžiamoji teisė skiriasi, būtina užtikrinti tam tikrą taisyklių, taikomų apkaltinamiesiems nuosprendžiams, suderinamumą.

Pakeitimas 2

5 konstatuojamoji dalis

(5) Vienas iš Sąjungos prioritetų turėtų būti kova su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, visų pirma kova su recidyvizmo rizika šiame kontekste. Šioje konkrečioje srityje 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografijos buvo suformuotas, laikantis subsidiarumo principo, būtinas bendras ES požiūris į šiuos seksualinius nusikaltimus, visų pirma pagal nacionalinės teisės aktus skirtinos bausmės ir draudimo rūšies atžvilgiu. Kaip aiškiai numatyta pamatiniame sprendime, laikiniems ar nuolatiniams draudimams užsiimti profesine veikla, susijusia su vaikų priežiūra, turėtų būti taikytinas abipusio pripažinimo principas, kai toks draudimas kyla iš apkaltinamųjų nuosprendžių už vieną iš nusikaltimų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

(5) Kadangi ir vienoje valstybėje narėje, ir visoje Europos Sąjungoje draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių, spektras yra platus, o šių sankcijų taikymo pobūdis ir metodai gali labai skirtis, pirmenybę reikia teikti sektoriams, kuriuose valstybės narės jau turi bendrą pagrindą. Vienas iš Sąjungos prioritetų turėtų būti kova su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, visų pirma kova su recidyvizmo rizika šiame kontekste. Šioje konkrečioje srityje 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografijos buvo suformuotas, laikantis subsidiarumo principo, būtinas bendras ES požiūris į šiuos seksualinius nusikaltimus, visų pirma pagal nacionalinės teisės aktus skirtinos bausmės ir draudimo rūšies atžvilgiu. Kaip aiškiai numatyta pamatiniame sprendime, inter alia,laikiniems ar nuolatiniams draudimams užsiimti profesine veikla, susijusia su vaikų priežiūra, turėtų būti taikytinas abipusio pripažinimo principas, kai toks draudimas kyla iš apkaltinamųjų nuosprendžių už vieną iš nusikaltimų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Justification

The Member State willingness to co-operate is necessary for any strengthened co-operation in the area of criminal matters. Existing common basis is a fundamental element for any further co-operation.

Limitation of mutual recognition only to prohibition from exercising responsibilities related to the supervision of children is not advisable.Such limitation has not been imposed by Council Framework Decision of 22 December 2003 establishing only a minimum common EU approach to defined types of criminal offences simultaneously allowing decisions concerning instruments other than those mentioned in article 5(3) of this decision (see also Framework Decision article 5(4) of 22 December 2003).It is advisable to extend the scope of recognition and enforcement of prohibitions to include prohibitions from exercising professional activities in any character in public or private institutions related to the supervision of children.For more information on prohibitions, see article 2 (c) definition of “prohibition”.

Pakeitimas 3

2 straipsnio c punktas

c) „draudimas“ – laikinas arba nuolatinis uždraudimas užsiimti profesine veikla, susijusia su vaikų priežiūra, minimas 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 5 straipsnio 3 dalyje, kylantis nuosprendžio už 1 straipsnio 1 dalyje minimus nusikaltimus;

c) „draudimas“ – laikinas arba nuolatinis uždraudimas užsiimti profesine veikla, susijusia su vaikų priežiūra, minimas 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 5 straipsnio 3 dalyje, ir užsiimti kita veikla nei vaikų priežiūra valstybinėje ar privačioje įstaigoje, kurioje prižiūrimi vaikai arba dirbama su jais, kylantis iš nuosprendžio už 1 straipsnio 1 dalyje minimus nusikaltimus;

Pagrindimas

Labai svarbu, kad būtų taikomi draudimai, susiję su darbu, kita veikla ar verslu įstaigose, kuriose prižiūrimi vaikai arba dirbama su jais, siekiant užkirsti kelią asmenims, nuteistiems už pedofiliją vienoje šalyje, kitos šalies įstaigoje turėti nuolatinių kontaktų su vaikais atliekant profesines pareigas, nesusijusias su vaikų priežiūra.

Pakeitimas 4

2 straipsnio d punktas

d) „centrinė institucija“ – pagal […] Tarybos sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro 2 straipsnį paskirta institucija;

d) „centrinė institucija“ – pagal […] Tarybos sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro 1 straipsnį paskirta institucija;

Pakeitimas 5

3 straipsnio -1 dalis

 

-1. Kai leidžia taikytinos tarptautinės priemonės dėl abipusės teisinės pagalbos baudžiamosios teisės srityje, trečiųjų šalių taikomi draudimai registruojami nuosprendžių registre.

Pagrindimas

Įvertinant nusikaltimo sunkumą, palyginti su draudimu, kuris dėl jo taikomas, patartina suteikti Europos Sąjungos piliečiams aukštesnio lygmens saugumą įpareigojant valstybes nares nuosprendžių registre registruoti taip pat ir draudimus, taikomus šalyse, kurios nėra valstybės narės, jei tai leidžiama taikytinose tarptautinėse priemonėse, pvz., 1959 m. Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.1

______________________________

1 Gali kilti sunkumų priimant šį pakeitimą, kadangi jis viršija šio sprendimo pagrindo ribas. (Jis grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 1 dalies a ir c punktais.)

Pakeitimas 6

3 straipsnis

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi draudimai yra registruojami nuosprendžių registre.

2. Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi draudimai, įskaitant kitų valstybių narių taikomus draudimus,būtų registruojami nuosprendžių registre.

Justification

Prohibitions on which the present frame work decision will apply are limited and laid down in Article 2(c).The obligation to register in the criminal record also those prohibitions which have been passed on by other States should be expressly provided for in the Framework Decision.

Pakeitimas 7

4 straipsnio 1 dalis

1. Kai nuosprendį priėmusi valstybė perduoda informaciją iš nuosprendžių registro kitai valstybei narei pagal taikytinas tarptautines taisykles dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, ištraukoje iš nuosprendžių registro ji pamini draudimą.

1. Kai nuosprendį priėmusi valstybė perduoda informaciją iš nuosprendžių registro kitai valstybei narei pagal taikytinas tarptautines taisykles dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ir pagal 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimą 2005/876/TVR dėl keitimosi informacija apie teistumą, ištraukoje iš nuosprendžių registro šalia kitos informacijos ji pamini draudimą.

--------------------

1 OL L 322, 2005 12 9, p. 33.

Pagrindimas

The information given by the issuing Member State has not to be necessarily limited on prohibitions but may contain also additional information concerning criminal history of the offender.

The recently adopted Council Decision on the exchange of information from criminal record supplements regulations of the Convention of 1959 by providing details on time-limitations related to passing on information about the prohibition on request of the enforcing State.

Pakeitimas 8

5 straipsnis

Kai pagal šį pamatinį sprendimą pateikiama paraiška dėl valstybės narės nuosprendžių registro, vadovaujantis nacionaline teise, siekiant gauti informacijos apie kitos valstybės narės pilietį, ji visada pateikiama tos valstybės narės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo, centrinei institucijai.

Kai pagal šį pamatinį sprendimą pateikiama paraiška dėl valstybės narės nuosprendžių registro, vadovaujantis nacionaline teise, siekiant gauti informacijos apie kitos valstybės narės pilietį arba kitoje valstybėje narėje gyvenantį asmenį net ir tuo atveju, kai tokiems piliečiams teisme nėra iškelta baudžiamoji byla, ji visada pateikiama tos valstybės narės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo arba kurioje jis gyvena, centrinei institucijai.

Pagrindimas

Nepamirštant priimtos praktikos taikyti Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (ypač atsižvelgiant į išlygas dėl šios konvencijos 13 straipsnio), ypač svarbu šiame pagrindų sprendime konkrečiai nustatyti, kad paraiška dėl nuosprendžių registro turi būti svarstoma ir tuo atveju, kai teisme nėra iškelta baudžiamoji byla tam asmeniui. Tačiau net ir toks pasiūlymas negali viršyti sprendimo ribų. Pvz., kai kreipiamasi dėl informacijos iš nuosprendžių registro, reikalingos gauti leidimą užsiimti tam tikra veikla, susijusia su vaikų priežiūra.

Pakeitimas 9

5 straipsnio 1a dalis (nauja)

 

1a.Kai pagal šį pamatinį sprendimą pateikiama paraiška dėl valstybės narės nuosprendžių registro, vadovaujantis nacionaline teise, siekiant gauti informacijos apie daugiau nei vienos valstybės pilietį, ji visada pateikiama kiekvienos valstybės narės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo, centrinei institucijai.

Pagrindimas

Asmenų, kurie yra dviejų ar daugiau valstybių piliečiai, padėtis turi būti konkrečiai reglamentuojama. Šis pasiūlymas yra itin svarbus, nes nėra žinoma, kaip informacija keliauja tarp valstybių, kurių pilietis yra atitinkamas asmuo, kadangi 1959 m. Europos konvencijos 22 straipsniu valstybė, kurios teritorijoje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, atleidžiama nuo pareigos pranešti kitoms valstybėms apie nuteisimą, jei nuteistas asmuo yra nuteisusios valstybės pilietis. Ši padėtis neištaisoma taip pat ir neseniai priimtu Tarybos sprendimu dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro.

Pakeitimas 10

7 straipsnio pavadinimas

Nepripažinimo ar nevykdymo priežastys

Nepripažinimo, nevykdymo ar draudimo priderinimo priežastys

Pagrindimas

Valstybė narė taip pat turi galimybę priderinti paskelbtą draudimą.

Pakeitimas 11

7 staipsnio ca punktas (naujas)

 

ca) vykdančiojoje valstybėje asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimą, už kurį paskirtas draudimas, taikoma amnestija.

Pagrindimas

Gerbiant kitos valstybės narės taikomą amnestiją. (Principo ,,ne bis in idem" taikymas).

Pakeitimas 12

7 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

1a.Jei draudimo trukmė viršija maksimalią trukmę, numatytą vykdančiosios valstybės teisės už tą patį nusikaltimą, vykdomo draudimo trukmė sumažinama iki šios maksimalios trukmės.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į valstybių narių autonomiškumą baudžiamųjų bylų srityje, būtina gerbti skirtingų valstybių narių baudžiamojo kodekso nuostatas.

Jei dėl šios dalies bus balsuojama, ankstesnė dalis turėtų būti laikoma 1 dalimi.

Pakeitimas 13

8 straipsnio 1 dalis

1. Vykdant draudimą, nuosprendį priėmusios valstybės kompetentinga institucija nereikalauja jokių formalumų, išskyrus B formą, minimą […] Tarybos sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro 4 straipsnio 2 dalyje.

1. Vykdant draudimą, nuosprendį priėmusios valstybės kompetentinga institucija nereikalauja jokių formalumų, išskyrus formą, minimą […] Tarybos sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro 3 straipsnio 2 dalyje.

Pakeitimas 14

8 straipsnio 2 dalis

2. Jei draudimo trukmė viršija maksimalią trukmę, numatytą vykdančiosios valstybės teisės už tą patį nusikaltimą, vykdomo draudimo trukmė sumažinama iki šios maksimalios trukmės.

Išbraukta.

Pagrindimas

Šis atvejis jau numatytas 7 straipsnio antroje įtraukoje.

Pakeitimas 15

9 straipsnio 1 dalis

1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nuteistasis turi stabdančio poveikio neturinčią teisių gynimo priemonę prieš draudimo pripažinimą ir vykdymą pagal 6 straipsnį. Skundas pateikiamas vykdančiosios valstybės teismui pagal tos valstybės nacionalinę teisę.

1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nuteistasis turi stabdančio poveikio turinčią teisių gynimo priemonę prieš draudimo pripažinimą ir vykdymą pagal 6 straipsnį. Skundas pateikiamas vykdančiosios valstybės teismui pagal tos valstybės nacionalinę teisę.

Pagrindimas

Šis pakeitimas lietuviškai versijai įtakos neturi.

  • [1]  OL C ... / Dar nepaskelbta OL.

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (30.11.2005)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl Belgijos Karalystės iniciatyvos, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už seksualinius nusikaltimus, įvykdytus prieš vaikus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje
(14207/2004– C6-0244/2004 – 2004/0818(CNS))

Nuomonės referentas: Aloyzas Sakalas

IŠVADA

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pasiūlymus:

Belgijos Karalystės siūlomas tekstas[1]Parlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

6 straipsnio 2a dalis (nauja)

 

2a.Šis 30-ies dienų terminas gali būti pratęstas, jei nuosprendį priėmusi valstybė pateikia nepakankamai informacijos arba jei ....Tarybos sprendimo dėl keitimosi policijos bylų informacija 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas blankas nevisiškai užpildytas.

Justification

Le délai de 30 jours à l'issue duquel l'autorité compétente de l'Etat d'exécution doit se prononcer doit être prolongé dans le cas où des informations complémentaires doivent être recueillies auprès de l'Etat d'Emission ou que le formulaire B est incomplet.

Pakeitimas 2

7 straipsnio ca dalis (nauja)

 

ca) jei draudimą gavęs asmuo nuosprendį priėmusioje šalyje buvo reabilituotas, jam buvo pritaikyta amnestija arba jis buvo atleistas nuo bausmės.

Justification

Les autorités compétentes de l'Etat d'exécution doivent refuser la reconnaissance ou l'exécution d'une interdiction si la personne condamnée a bénéficié d'une réhabilitation, d'une amnistie ou d'une grâce dans l'Etat d'Emission.

Pakeitimas 3

8 straipsnio 2a dalis (nauja)

 

2a.Jei išduotas draudimas apima vieną ar daugiau profesinės veiklos sričių, kurios pagal vykdančiosios šalies teisę nelaikomos profesinės veiklos sritimis, kompetentingos nuosprendį vykdančios šalies institucijos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje, įvertina draudimo įgyvendinimo priemones.

Justification

Il appartient aux autorités compétentes de l'Etat d'exécution d'apprécier les modalités d'exécution d'une interdiction couvrant des activités professionnelles n'étant pas qualifiées comme telles par la législation de l'Etat d'exécution.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Belgijos Karalystės iniciatyva, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už seksualinius nusikaltimus, įvykdytus prieš vaikus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje

Nuorodos

14207/2004 – C6-0244/2004 – 2004/0818(CNS)

Atsakingas komitetas

LIBE

Nuomonę pateikęs komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI
10.1.2005

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas:
  Paskyrimo data

Aloyzas Sakalas
20.1.2005

Pakeistas nuomonės referentas:

 

 

Svarstymas komitete

21.11.2005

 

 

 

 

Priėmimo data

21.11.2005

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Berger, Bert Doorn, Giuseppe Gargani, Piia-Noora Kauppi, Kurt Lechner, Klaus-Heiner Lehne, Aloyzas Sakalas, Rainer Wieland, Nicola Zingaretti, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nicole Fontaine, Othmar Karas, Arlene McCarthy, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Michel Rocard

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

 

  • [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO

Gerb. Jean-Marie Cavada

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

Tema:              Belgijos Karalystės iniciatyvos, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už seksualinius nusikaltimus, įvykdytus prieš vaikus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje (14207/2004 – C6-0244/2004 – 2004/0818(CNS)[1]) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

Vadovaudamiesi Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalimi 2005 m. spalio 6 d. laišku Jūs paprašėte Teisės reikalų komiteto pateikti nuomonę, ar pirmiau nurodyto Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas yra pagrįstas ir tinkamas.

Per 2005 m. lapkričio 22 d. posėdį komitetas apsvarstė pirmiau nurodytą klausimą.

Bendra apžvalga

Ši iniciatyva grindžiama ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies a punktu[2] ir 34 straipsnio 2 dalies b punktu; Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešėjas B. Sonik mano, kad įtraukus nuorodą į 31 straipsnio c punktą, iniciatyvos teisinį pagrindą sudarytų 31 straipsnio 1 dalies a ir c punktai bei 34 straipsnio 2 dalies b punktas, o tai „sudarytų galimybes lengviau gauti informaciją apie draudimus (juos privalomai registruojant nuosprendžių registre) ir juos taikyti“.

Teisinis pagrindas

Visi Bendrijos teisės aktai turi būti teisiškai grindžiami Sutarties (ar kito (pirminio) teisės akto, kurį jie įgyvendina) nuostatomis. Teisiniu pagrindu apibūdinama Bendrijos kompetencija ratione materiae (iš esmės) ir apibrėžiama, kaip ji turi būti įgyvendinama, t. y. kokios teisinės priemonės ar sprendimo priėmimo procedūros turėtų būti taikomos.

Teisingumo Teismo nuomone, teisinio pagrindo parinkimas nėra subjektyvus, „jis turi būti paremtas objektyviais veiksniais, kuriuos galima patikrinti teismine tvarka“[3], pvz., nagrinėjamo teisės akto tikslu ir turiniu[4]. Be to, lemiamas vaidmuo turėtų tekti pagrindiniam teisės instrumento tikslui.[5]

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, bendro pobūdžio Sutarties straipsnis yra užtektinai pagrįstas teisinis pagrindas net tuomet, kai nagrinėjamu teisės aktu be kita ko siekiama nepagrindinės svarbos tikslo, kurio siekiama tam tikrame Sutarties straipsnyje[6].

Tačiau jei teisės akte nustatyti keli vienas su kitu glaudžiai susiję tikslai, kurie yra vienodai svarbūs, teisės aktas turi būti grindžiamas skirtingomis tinkamomis Sutarties nuostatomis[7], nebent tai neįmanoma dėl nuostatose numatytų sprendimo priėmimo procedūrų bendro nesuderinamumo[8].

Aktualios ES sutarties nuostatos

31 straipsnis

1. Bendrą veiklą, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, sudaro:

a) bendradarbiavimo tarp valstybių narių atsakingų ministerijų ir teisminių arba joms prilygstančių institucijų, atitinkamais atvejais įskaitant bendradarbiavimą per Eurojustą, susijusio su teismo procesais ir sprendimų vykdymu, lengvinimas ir spartinimas;

b) ...;

c) valstybėse narėse taikomų teisės normų suderinamumo užtikrinimas tokiu mastu, koks gali būti reikalingas tokiam bendradarbiavimui gerinti;

....

34 straipsnis

1. ...

2. Taryba imasi priemonių ir skatina bendradarbiavimą taikydama deramą formą ir tvarką, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje, kad padėtų siekti Sąjungos tikslų. Dėl to bet kurios valstybės narės arba Komisijos iniciatyva Taryba gali vieningai:

a) ...;

b) priimti pamatinius sprendimus siekiant suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus. Pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti jų įgyvendinimo formą ir būdus. Jie nėra tiesiogiai veikiantys.

....

Siūlomo pamatinio sprendimo tikslas ir turinys

Remiantis Belgijos Karalystės iniciatyvos aiškinamąja dalimi, siūlomo pamatinio sprendimo tikslas – pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo srityje, ypač užtikrinant veiksmingą draudimų, susijusių su apkaltinamaisiais nuosprendžiais už šiuos nusikaltimus, įgyvendinimą.

Šiuo metu neįmanoma užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje taikomas draudimas turės teisinę galią kitose valstybėse narėse, nors nuteistas asmuo turi judėjimo laisvę visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Vienoje valstybėje narėje už pedofiliją nuteistas asmuo, kuriam toje valstybėje taikomas draudimas verstis su vaikų priežiūra susijusia profesine veikla, gali išvengti šio draudimo persikėlęs į kitos valstybės narės teritoriją.

Pagal siūlomą pamatinį sprendimą būtų taikomas abipusio pripažinimo principas dėl draudimų, kylančių iš kitose valstybėse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių už seksualinius nusikaltimus, įvykdytus prieš vaikus. Belgijos manymu, šio sprendimo priėmimą palengvina tai, kad taikymo sritis ratione materiae yra aiškiai apibrėžta ir įmanoma tik tokiame sektoriuje, kurio nusikalstamų veikų apibrėžtys buvo suderintos 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija[9]. Pažymėtina, kad šio pamatinio sprendimo teisinį pagrindą sudaro ES sutarties 29 straipsnis, 31 straipsnio 1 dalies c punktas ir 34 straipsnio 2 dalies b punktas.

Vadovaudamosi siūlomu pamatiniu sprendimu valstybės narės turės savo įstatymuose numatyti tokius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais už minimus nusikaltimus susijusius draudimus verstis tam tikra veikla.

Taigi pagrindinis tikslas – pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą įpareigojant valstybę narę, kurioje gyvena nuteistas asmuo, pripažinti kitoje valstybėje narėje tam asmeniui paskelbtus draudimus ir taikyti juos savo teritorijoje.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti abipusio draudimų pripažinimo principą siūlomame teisės akte nustatyta, kad valstybės narės galės gauti informaciją apie užsienyje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius tam, kad su tokiais duomenimis galėtų susipažinti valstybės narės, į kurią persikelia gyventi nuteistas asmuo, kompetentingos institucijos. Šiuo metu valstybės narės neturi visos informacijos apie užsienio šalyje priimtus nuosprendžius. Valstybėms narėms savaime pranešama tik apie tuos nuosprendžius, kurie priimami užsienio valstybėse jų piliečių atžvilgiu remiantis 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose[10]. Informacijos trūksta dar ir todėl, kad kai kurios valstybės narės neregistruoja tokių užsienyje priimtų nuosprendžių savo nacionaliniuose nuosprendžių registruose. Padėtis, susijusi su iš minimų nuosprendžių kylančiais draudimais ir tam tikrų teisių atėmimu, yra dar sudėtingesnė, nes šie draudimai paprasčiausiai gali būti neregistruojami užsienio valstybių nuosprendžių registruose.

Siekiant pagerinti susidariusią padėtį ir veiksmingai taikyti abišalio teisių atėmimo ir draudimų pripažinimo principą siūlomame pamatiniame sprendime nustatyti pagrindiniai minimalūs su informacijos teikimu kitoms ES valstybėms narėms susiję įsipareigojimai.

Paskutinė šios srities bendradarbiavimo Europos Sąjungoje spraga yra ta, kad jis dažniausiai taikomas tik vykstant tolesniam teismo procesui ir todėl neturi jokio prevencinio poveikio. Iš tikrųjų pagrindinis draudimo ar teisės verstis tam tikra veikla atėmimo tikslas pirmiausia yra užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Todėl būtina nedelsiant teisiškai įgyvendinti su užsienyje priimtais nuosprendžiais susijusius draudimus nelaukiant, kol bus įvykdyta naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai negalima drausti naudotis kitų valstybių nuosprendžių registru teisminiais tikslais, nes galimybė susipažinti su tokia informacija yra itin svarbi administraciniu ir prevenciniu požiūriu. Priešingai, valstybė narė turėtų būti įpareigota patikrinti kilmės valstybės nuosprendžių registrus visais atvejais, kai domimasi jos nacionaliniais nuosprendžių registrais, įskaitant ir tuos atvejus, kai nuosprendžių registro duomenys reikalingi tam, kad būtų duotas leidimas vykdyti tam tikrą veiklą remiantis pamatinio sprendimo taikymo sritimi.

Siūlomos nuostatos

1 straipsnyje pateikiamas pamatinio sprendimo tikslas, t. y. nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė pripažintų ir vykdytų savo teritorijoje draudimus, kylančius iš apkaltinamųjų nuosprendžių už 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 2, 3 ir 4 straipsniuose išvardytus nusikaltimus[11].

2 straipsnyje pateikiamos sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnyje nustatoma, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad visi draudimai (t. y. laikinas ar nuolatinis uždraudimas verstis su vaikų priežiūra susijusia profesine veikla, kuris susijęs su priimtu nuosprendžiu už 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 2, 3 ir 4 straipsniuose išvardytus nusikaltimus) būtų registruojami nuteisto asmens nuosprendžių registre.

4 straipsnyje numatyta, kad kai nuosprendį priėmusi valstybė perduoda informaciją iš nuosprendžių registro kitai valstybei narei pagal taikytinas tarptautines taisykles dėl tarpusavio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, ištraukoje iš nuosprendžių registro ji pamini draudimą (ir jo trukmę).

5 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendžių registro duomenis gali teikti kompetentinga valstybės narės centrinė institucija.

6 straipsnyje pateikiamos šios su draudimų pripažinimu ir vykdymu susijusios nuostatos:

„1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos pripažįsta bet kokį draudimą, nereikalaudamos jokių formalumų, ir jį vykdo, išskyrus tuos atvejus, jei kompetentingos institucijos nusprendžia remtis vienu iš 7 straipsnyje numatytų nepripažinimo ar nevykdymo pagrindų.

2. Kai vykdančioji valstybė yra informuojama apie draudimo egzistavimą, taikant 1 punktą, šią informaciją ji persiunčia kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija per trisdešimt dienų nuo tokios informacijos persiuntimo priima sprendimą.“

7 straipsnyje nustatomos šios nepripažinimo ir nevykdymo priežastys:

„Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti draudimą, tik jeigu:

a) pagal vykdančiosios valstybės teisę bausmės vykdymui yra taikomas senaties terminas, kai atitinkami nusikaltimai priklauso tos valstybės jurisdikcijai pagal jos baudžiamąją teisę;

b) nuosprendis buvo priimtas neatvykus į teismą ir atitinkamas asmuo nebuvo pakviestas asmeniškai ar kitaip informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, todėl nuosprendis buvo priimtas jam neatvykus;

c) atitinkamam asmeniui vykdančiojoje valstybėje buvo priimtas nuosprendis už tuos pačius nusikaltimus.“

8 straipsnyje nustatyta, kad vykdydama draudimą, nuosprendį priėmusios valstybės kompetentinga institucija nereikalauja jokių formalumų, išskyrus tam tikrą formą, reikalingą keistis informacija iš nuosprendžių registro.

9 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nuteistasis turi stabdančio poveikio neturinčią teisių gynimo priemonę prieš draudimo pripažinimą ir vykdymą, o esminės priežastys, dėl kurių buvo priimtas nuosprendis, negali būti ginčijamos vykdančiosios valstybės teisme.

10 straipsnyje kalbama apie vėlesnes poveikį draudimui turinčias priemones, įskaitant svarstymą iš naujo, malonę, amnestiją, reabilitaciją ir draudimo panaikinimą.

11 ir 12 straipsniuose pateikiamos su įgyvendinimu ir įsigaliojimu susijusios nuostatos.

Tinkamas teisinis pagrindas

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas norėjo sužinoti, ar kalbant apie teisinį pagrindą nebūtų tinkama įtraukti ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies c punktą (kaip siūloma šio komiteto pranešėjo pranešimo projekto pirmame pakeitime) šalia to paties straipsnio a punkto ir 34 straipsnio 2 dalies b punkto.

Pranešimo projekte pateikiamos šios priežastys, kodėl siekiama įtraukti papildomą nuostatą:

„Yra du šio teisės akto tikslai:patobulinti naudojimąsi informacija apie draudimus (visų pirma privalomai registruojant šiuos draudimus nuosprendžių registre) ir imtis priemonių, kad draudimai būtų vykdomi.

Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių baudžiamoji teisė skiriasi, svarbu užtikrinti tam tikrą su nuosprendžiais susijusių taisyklių ir normų suderinamumo lygį.“

Dar kartą pateikiamas 31 straipsnio 1 dalies c punktas:

Bendrą veiklą, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, sudaro:

„c) valstybėse narėse taikomų teisės normų suderinamumo užtikrinimas tokiu mastu, koks gali būti reikalingas tokiam bendradarbiavimui gerinti;“

Todėl reikia atsakyti į klausimą, ar siūlomu pamatiniu sprendimu apsiribojama „bendradarbiavimo tarp valstybių narių atsakingų ministerijų ir teisminių arba joms prilygstančių institucijų, atitinkamais atvejais įskaitant bendradarbiavimą per Eurojustą, susijusio su teismo procesais ir sprendimų vykdymu, lengvinimu ir spartinimu“, kaip nustatyta 31 straipsnio 1 dalies a punkte.

Tai yra pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti, nes šioje srityje nekalbama apie jokius procesinius veiksmus.

Turint mintyje vien tik pamatinio sprendimo tikslą, kuris yra nurodytas 1 straipsnyje:nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė pripažįsta ir vykdo savo teritorijoje draudimus, kylančius iš apkaltinamųjų nuosprendžių už tokius nusikaltimus“, būtų tinkama vadovautis 31 straipsnio 1 dalies c punktu, jei tik ex ambundanti cautela.

Vis dėlto toliau nagrinėjant siūlomo pamatinio sprendimo nuostatas tampa aišku, kad kai kuriomis nuostatomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse taikomų teisės normų suderinamumą pagal 31 straipsnio 1 dalies c punktą.

Pavyzdžiui, 3 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės „imtųsi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi draudimai yra registruojami nuosprendžių registre“.Atsižvelgiant į tai, Belgijos iniciatyvos aiškinamojoje dalyje labai aiškiai nurodoma, kad „vadovaujantis siūlomu pamatiniu sprendimu valstybės narės turės savo įstatymuose numatyti tokius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais už minimus nusikaltimus susijusius draudimus užsiimti tam tikra veikla.“

Be to, 6 straipsnyje nustatoma, kad valstybės narės „pripažintų bet kokį draudimą, nereikalaudamos jokių formalumų, ir jį vykdytų“.7 straipsnyje išvardijamos aplinkybės, kada valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti draudimą.8 straipsnyje nustatoma, kad siekiant vykdyti draudimą užtenka pateikti tam tikrą reikiamą formą.Be to, 9 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės „imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nuteistasis turi stabdančio poveikio neturinčią teisių gynimo priemonę“.

Šiomis nuostatomis neapsiribojama tik bendradarbiavimo tarp kompetentingų valstybių narių institucijų lengvinimu ir spartinimu pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies a punktą.

Dėl šių nuostatų greičiausiai reikės įgyvendinti tam tikrų valstybių narių bent jau baudžiamojo proceso teisės pakeitimų.Taigi galima teigti, kad šiomis nuostatomis stengiamasi užtikrinti valstybėse narėse taikomų normų suderinamumą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies c punktą.

Teisės reikalų komitetas per 2005 m. lapkričio 22 d. posėdį vienbalsiai[12] nusprendė siūlyti, kad pamatinio sprendimo teisiniu pagrindu būtų laikomi ne tik ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies a punktas ir 34 straipsnio 2 dalies b punktas, bet ir 31 straipsnio 1 dalies c punktas.

Pagarbiai,

Giuseppe Gargani

  • [1]  Dar neskelbta OL.
  • [2]  Iniciatyvoje padaryta spausdinimo klaida: vietoje „31 straipsnio a punktas“, reikia rašyti „31 straipsnio 1 dalies a punktas“.
  • [3]  Byla 45/86, Komisija prieš Tarybą, 1987 m. Rink., p. 1439, 5 punktas.
  • [4]  Byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-287, 10 punktas.
  • [5]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27 punktas;
  • [6]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27-28 punktai; byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 93-94 punktai.
  • [7]  Byla 165/87, Komisija prieš Tarybą, 1988 m. Rink., p. 5545, 11 punktas.
  • [8]  Žr., pvz., bylą C-300/89 Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-2867, 17-21punktai (Byla dėl titano dioksido), bylą C-388/01 Komisija prieš Tarybą, 2004 m. Rink., p. I-4829, 58 punktas ir bylą C-491/01 British American Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 103–111 punktai.
  • [9]  OL L 13, 2004 1 20, p. 44.
  • [10]  Europos Taryba, ETS Nr. 30.
  • [11]  Tai yra šie nusikaltimai:
    - versti vaiką užsiimti prostitucija arba dalyvauti pornografiniuose renginiuose, arba gauti iš to naudos, arba kitaip išnaudoti vaiką turint tokį tikslą;
    - verbuoti vaiką užsiimti prostitucija arba dalyvauti pornografiniuose renginiuose;
    - atlikti lytinius santykius su vaiku
    (i) panaudojus prievartą, jėgą arba grasinimus;
    (ii) duodant pinigų arba suteikiant kitokios formos atlygį ar atlyginimą už tai, kad vaikas atliko lytinius santykius; arba
    (iii) piktnaudžiaujant pripažinta pasitikėjimo, valdžios arba įtakos vaikui padėtimi.
    - vaikų pornografijos gamyba;
    - vaikų pornografijos platinimas, skleidimas arba perdavimas;
    - vaikų pornografijos tiekimas arba sąlygų ja naudotis sudarymas;
    - vaikų pornografijos įsigijimas arba turėjimas;
    - šių nusikaltimų kurstymas, prisidėjimas juos vykdant, bendrininkavimas ir kėsinimas juos įvykdyti.
  • [12]  Posėdyje balsavę nariai: Giuseppe Gargani (pirmininkas), Rainer Wieland (pirmininko pavaduotojas), Antonio López-Istúriz White (nuomonės referentas), Maria Berger, Bert Doorn, Nicole Fontaine, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Kurt Lechner, Klaus-Heiner Lehne, Arlene McCarthy, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Michel Rocard, Aloyzas Sakalas, Nicola Zingaretti ir Tadeusz Zwiefka.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Belgijos Karalystės iniciatyva, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už seksualinius nusikaltimus, įvykdytus prieš vaikus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje

Nuorodos

14207/2004 – C6-0244/2004 – 2004/0818(CNS)

Konsultavimosi su Parlamentu data

9.12.2004

Atsakingas komitetas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

LIBE
10.1.2005

Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

JURI
10.1.2005

 

 

 

 

Nuomonė(-s) nepareikšta(-os)
  Sprendimo data

 

 

 

 

 

Glaudesnis bendradarbiavimas
  Paskelbimo per plenarinį posėdį data

 

 

 

 

 

Pranešėjas(-ai)
  Paskyrimo data

Bogusław Sonik
18.1.2005

 

Pakeistas(-i) pranešėjas(-ai)

 

 

Supaprastinta procedūra – sprendimo data  

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

        JURI nuomonės pareiškimo data

LIBE

30.11.2005

JURI

22.11.2005

 

Lėšų skyrimo pakeitimas
  BUDG nuomonės pareiškimo data

 

/

 

Konsultacija su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu– plenariniame posėdyje priimto nutarimo data

 

Konsultacija su Regionų komitetu– plenariniame posėdyje priimto nutarimo data

 

Svarstymas komitete

21.6.2005

13.9.2005

23.1.2006

13.3.2006

 

Priėmimo data

13.3.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Nuno Alvaro, Roberta Angelilli, Alfredo Antoniozzi, Edit Bauer, Johannes Blokland, Mihael Brejc, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Charlotte Cederschiöld, García Consuegra, Fausto Correia, Agustín Díaz de Mera, Rosa Díez González, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Elly de Groen-Kouwenhoven, Lilli Gruber, Adeline Hazan, Ewa Klamt, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Sarah Ludford, Edith Mastenbroek, Jaime Mayor Oreja, Hartmut Nassauer, Martine Roure, Inger Segelström, Antonio Tajani, Ioannis Varvitsiotis, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Frederika Brepoels, Panayiotis Demetriou, Bill Newton Dunn, Antonio Masip Hidalgo, Sophia in 't Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Hubert Pirker, Herbert Reul, Marie-Line Reynaud, Bogusław Sonik, Johannes Voggenhuber, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pateikimo data

21.3.2006