dėl 2007 m. biudžeto: Komisijos metinės politikos strategijos pranešimo (MPS)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Metinė politikos strategija 2007 m.“ (KOM(2006).....),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(1) ,

–   atsižvelgdamas į peržiūrėtą pasiūlymą atnaujinti Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir kitų susijusių komitetų nuomones (A6-0154/2006),

A. kadangi institucijos pasiekė kompromisą dėl naujo Tarpinstitucinio susitarimo ir naujo daugiamečio finansinio plano iki 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros pradžios;

B.  kadangi, nesudarius naujo Tarpinstitucinio susitarimo, Sutarties nuostatose, ypač 272 straipsnyje, numatyta metinė biudžeto sudarymo procedūra,

C. kadangi dauguma ES teisės aktų bus atnaujinti 2007 m., suteikiant galimybes 2007 m. biudžete pradėti taikyti naujus prioritetus būsimam finansiniam laikotarpiui,

D. kadangi Bulgarija ir Rumunija prisijungs 2007 m.,

E.  kadangi 2007 m. biudžeto, pirmojo būsimos finansinės perspektyvos biudžeto, prioritetų pasirinkimas ne tik lems kitų metų Europos politikos kryptis, bet ir neabejotinai turės ilgiau trunkantį strateginį poveikį ateityje,

F.  kadangi dabartinius sunkumus reikia įveikti remiantis ilgalaike politika, kurios kryptims būtini atitinkami finansiniai ištekliai, o visapusiška 2008–2009 m. numatyta ES išlaidų ir išteklių peržiūra suteiks puikias galimybes pritaikyti ES politikos kryptis, kad būtų galima susitvarkyti su globalizacijos procesu ir dar kartą įvertinti prioritetus, kartu išlaikant solidarumą ir sanglaudą Europos Sąjungoje;

G. kadangi šiuo metu 2007 m. biudžetas turi suteikti Europos Sąjungai galimybių imtis tolesnių veiksmų tapti veiksminga pasauline veikėja; kadangi jame turi būti numatyta pakankamai išteklių, kuriais naudojantis būtų prisidedama prie Sąjungos vidaus ir išorės sunkumų įveikimo, tvaraus vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių ir padedama Europos įmonėms ir verslui geriau konkuruoti pasaulyje, visų pirma daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, švietimui ir naujovėms, siekiant užtikrinti mūsų piliečių gerovę ir geresnę gyvenimo kokybę;

Situacija

1.   išreiškia susirūpinimą dėl akivaizdžios neatitikties tarp sunkumų, kurių dabar patiria Europos Sąjunga, ir tam tikrų nepažangios 2007–2013 m. finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų asignavimų, kurie gali būti skiriami siekiant veiksmingai reaguoti į šiuos sunkumus, tai ypač pasakytina apie konkurencingumą, mokslinius tyrimus ir naujoves, kuriuos Taryba ir Komisija nurodė kaip prioritetus;

2.   primena 2005 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimuose nurodytas problemas, į kurias Europos Sąjunga turi atsižvelgti vykstant globalizacijai; mano, kad Metinės politikos strategijoje neatsispindi tai, kad į tokias problemas turi būti reaguojama skubiai, arba nenurodytos būtinos gairės, kaip skatinti ekonominę reformą siekiant susidoroti su tomis problemomis;

3.   kadangi 2007 m. biudžetas turi būti iš esmės strateginis, nes tai yra pirmasis naujo finansinio plano biudžetas, o lėšos turi būti sutelktos remti toms išorės ir vidaus politikos sritims, kur finansavimas gali lemti didelį skirtumą ir kuriose už pinigus sukuriama tikra vertė;

4.   pažymi MPS dokumente „Didinti pasitikėjimą veikiant“ nurodytus Komisijos strategijos tikslus; nors ir pritaria pateiktai analizei, tačiau stipriai kritikuoja Komisiją dėl jos pasitenkinimo ir ramaus požiūrio nustatant Europos Sąjungos problemų priežastis; pavyzdžiui, mano, kad Komisija parodė nepakankamą dėmesį dideliems ir labai greitiems pasaulio ekonomikos pokyčiams, ypač sparčiai besivystančiose šalyse, pvz., Kinijoje ir Indijoje;

5.   ketina kaip pagrindinį 2007 m. biudžeto klausimą iškelti kuo geresnį išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į įvairių veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir pridėtinę vertę piliečiams; mano, kad trys pagrindiniai 2007 m. biudžeto aspektai turi būti šie: nustatyti politikos prioritetus, užtikrinti kokybinę pinigų vertę ir pradėti rengtis 2008–2009 m. peržiūrai, kadangi 2007 m. biudžetas ir jo įgyvendinimas leis įvertinti naujosios finansinės struktūros efektyvumą;

6.   atsižvelgdamas į tai, kad būtina nustatyti politikos prioritetus, mano, kad remiantis, palyginti su pradiniais lūkesčiais, sumažinta viršutine riba 2007 m. biudžetas turi būti sutelktas tik tam tikriems prioritetams, ypač:

- išorės santykiams – ES vaidmeniui globalizuotame pasaulyje:

§ partnerystės (bendradarbiavimo) susitarimai;

§ Europos kaimynystės politika ir pasirengimo narystei priemonės;

§ vystymosi politika, demokratizacija ir žmogaus teisės bei Tūkstantmečio plėtros tikslai;

§ Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP);

- saugumo, laisvės ir solidarumo aspektams (vidaus ir išorės):

§ išorės saugumas, pavyzdžiui, energetinis saugumas, teroristinių išpuolių prevencija, pasiruošimas ir jų padarinių valdymas;

§ vidaus saugumas, pavyzdžiui, imigracijos politika, kurios tikslas – trečiųjų valstybių piliečių integracija, solidarumas pasienio valdyme, saugumas ir laisvių apsauga;

§ Sanglaudai;

- vidaus politikai:

§ Lisabonos tikslai (augimas, užimtumas, kompetencijos, moksliniai tyrimai ir naujovės;

§ aplinka ir kaimo plėtra;

§ piliečiai (įskaitant kultūrą ir jaunimą) ir komunikacijos;

§ tikslų ir lėšų, skirtų Europos viešajam valdymui, įskaitant agentūras, suderinimas;

7.   mano, kad tai yra jo, kaip biudžeto priežiūros ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos, atsakomybė užtikrinti, kad paskirstytos ES biudžeto lėšos būtų išleistos siekiant užtikrinti, kad pinigai atneštų kokybinės naudos, ypač, kad neviršijantys viršutinės ribos ištekliai būtų geriausiai panaudoti; todėl ketina sudarydamas 2007 m. biudžetą vadovautis sąnaudų ir naudos analizės aspektu ir kasmet jį vertindamas tobulinti biudžeto kokybinę priežiūrą, glaudžiai bendradarbiaudamas su sektorių komitetais;

8.   primena kitos daugiametės finansinės struktūros (DFS) tarpinės peržiūros svarbą, siekiant taip suderinti finansinę struktūrą, kad ES galėtų geriau susidoroti su greitai besikeičiančio pasaulio sunkumais; mano, kad 2007 m. biudžetas, kaip pirmasis 2007–2013 m. finansinės perspektyvos biudžetas, suteikia svarbią galimybę apibrėžti naujų programų įgyvendinimo kryptį, taigi nustatyti pagrindus išsamiai 2008 m. numatytai DFS peržiūrai;

9.   primena, kad FP neturi būti laikoma daugiamečiu biudžetu; dėl to prašo Komisijos pristatyti preliminarų biudžeto projektą (PBP), kuriame būtų numatyta pakankamai galimybių keisti 2007 m. metinę procedūrą, atsižvelgiant į bendru sprendimu priimtas programas;

Politikos prioritetų nustatymas

A.   Išorės santykiai – Europa kaip pasaulinė partnerė

10. pabrėžia, kad ES pagrindą sudaro daugybė esminių vertybių, pvz., taika, laisvė ir demokratija ir būtinybė skatinti tarptautinius santykius siekiant puoselėti šiuos tikslus; mano, kad šių vertybių esmė yra kartais miglota dėl daugybės įvairių ir skirtingų tarptautinių susitarimų ir priemonių, ir mano, kad ES, kalbant politiniais ir biudžeto gairių terminais, turi vystyti nuoseklią ir plataus pobūdžio strategiją, kad būtų tiksliau apibrėžti strateginiai prioritetai; strategijoje turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kaip veikia naujos programos ir kuo jos yra tokios svarbios strategijos tikslams; laukia Komisijos pranešimo dėl veiksmingų išorės veiksmų pagal galiojančias Sutarties taisykles;

11. tvirtai tiki, kad partnerystės, kurių esminės vertybės yra bendros, turi būti pripažįstamos ir remiamos kaip tokios; pabrėžia, kad ypatingą svarbą suteikia dar kartą pradedamam stipresniam ir labiau strateginiam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis daugeliu pasaulinių klausimų, vadovaujantis bendrais dviejų kontinentų tikslais;

12. sveikina didesnio politikos darnumo ir pagalbos efektyvumo įtraukimą į Komisijos prioritetus išorės veiksmų srityje,

13. pabrėžia susirūpinimą dėl toliau plintančio paukščių gripo Europos Sąjungoje ir už jos ribų; pabrėžia būtinybę glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija ir ligos apimtų regionų šalimis;

14. pakartoja, kad remia Europos kaimynystės politiką, kuri, jo manymu, yra esminė, ypač visomis politikos kryptimis, kurios akivaizdžiai yra naudingos pradėtoms reformoms ir daromai pažangai, taip pat ekonomikai ir prekybai, skatinant demokratiją ir teigiamus pokyčius; yra įsitikinęs, kad veiksmai šioje srityje suteiks daug naudos tiek valstybėms partnerėms, tiek ES, o laikui bėgant ir ekonomikos vystymuisi;

15. mano, kad yra svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą vystymosi politikai ir skurdo mažinimo priemonėms, įskaitant Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT); ryžtingai pabrėžia, kad tvarių sprendimų priėmimas priklauso nuo pakankamos vidaus pažangos aptariamose valstybėse, įskaitant pagarbą teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms; pabrėžia, kad ypač svarbu skirti daug dėmesio tam, kad valstybių narių ir Bendrijos programos viena kitą atitiktų ir papildytų, siekiant sustiprinti jų bendrą poveikį ir efektyvumą; prašo išsamiai išanalizuoti demokratizavimo ir žmogaus teisių programas, taip pat tam tikrų NVO veiklą;

16. primena Komisijai ir Tarybai įsipareigojimą skirti cukraus protokolo šalims pakankamą ir tinkamą finansavimą lydimosioms priemonėms, skirtoms kovoti su ES vidaus cukraus režimo ir susijusių PPO taisyklių lemtais pereinamojo laikotarpio sunkumais;

17. pabrėžia, kad pokyčiai Artimuosiuose Rytuose ir ypač Palestinoje turi būti atidžiai įvertinti biudžeto procedūros metu, ir atkreipia ypatingą dėmesį į tikėtiną chaosą žlugus Palestinos savivaldai ir į būtinybę laikytis nustatytų politinių kriterijų, taip pat patikimo finansų ir mokesčių valdymo, susijusio su ES pagalba, kuri skiriama tiek tiesiogiai, tiek iš įsteigtų patikos fondų; nori, kad būtų visiškai aišku, jog, prieš prisiimant bet kokius didelius finansinius įsipareigojimus, turi būti iš anksto konsultuojamasi su biudžeto valdymo institucija;

18. mano, kad reikia dalykiškai plėtoti pradėtą politinį dialogą dėl BUSP, ir ragina Tarybą naudotis šia situacija vykdant atviresnę, skaidresnę ir labiau atskaitingą BUSP; ypač primygtinai reikalauja, kad šiame procese visapusiškai dalyvautų Parlamentas ir su juo būtų kasmet konsultuojamasi ex-ante dėl tolesnių veiksmų ir sprendimų; pakartoja savo pasirengimą peržiūrėti BUSP nomenklatūrą siekiant ją suderinti su politiniais poreikiais ir Sąjungos vaidmeniu; prašo Audito Rūmų pateikti specialų pranešimą dėl BUSP bendrų veiksmų sąnaudų efektyvumo;

B.   Saugumo aspektas – saugumas, laisvė ir pilietybė

19. pabrėžia, kad Europos piliečiams kasdien reikalinga laisvė, teisingumas ir saugumas; pabrėžia, kad 2007 m. ES biudžetas turi padėti užtikrinti šias privilegijas Europos Sąjungai ir iš išorės, ir iš vidaus, įskaitant ekonominį ir socialinį lygmenis;

20. teigiamai vertina tai, kad, turint mintyje išorės saugumą, Komisija pasirinko energetikos politiką vienu iš pagrindinių 2007 m. prioritetų; pabrėžia didelę ilgalaikio, saugaus ir konkurencingo energijos tiekimo, taip pat energijos veiksmingumo svarbą Europos ekonomikai; pabrėžia būtinybę įvairinti dujų ir naftos tiekimą bei išanalizuoti visus galimus būdus, kurie padidintų Europos Sąjungos energetinį nepriklausomumą; pabrėžia, kad šiuo metu ES labai priklausoma nuo energijos importo; reikalauja parengti nuoseklią Europos energetikos strategiją, kurioje būtų numatytas dialogas su pagrindinėmis energiją tiekiančiomis valstybėmis; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl energetikos rinkų liberalizavimo, energijos efektyvumo didinimo, atsinaujinančios energijos šaltinių skatinimo ir su biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių gamyba ir naudojimu susijusių mokslinių tyrimų;

21. pabrėžia aplinkos klausimų, susijusių su energetika , svarbą; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Kioto protokole numatytą tikslą – 2008–2012 m. 8 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą;

22. teigiamai vertina tai, kad 2007–2013 m. bus pradėtos įgyvendinti naujos laisvės, saugumo ir teisingumo programos teisingumo ir vidaus reikalų srityje; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinį pasaulinį nusikalstamumą, bendri ES veiksmai yra būtina politikos sudedamoji dalis siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, pagrįstą teisės viršenybe;

23. pabrėžia, kad ateinančiais metais svarbus bus migrantų integracijos ir sienų valdymo tikslas; ketina 2007 m. pasiūlyti užtektinai priemonių tam, kad išsiplėtus Šengeno zonai, Sąjungos išorės sienų valdymo srityje būtų laikomasi Bendrijos solidarumo principo;

24. primena, kad bendravimas yra esminis veiksnys, padedantis Europos piliečiams geriau suprasti ES; pabrėžia, jog sėkmingos ES programos, pavyzdžiui, Erasmus, padeda Europai suartėti ir kad nedideli ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų sukurta veiksminga ir darni ES institucijų bendravimo politika; yra įsitikinęs, kad vis dar nepakankamai pasinaudota nauda, kurią gali duoti galima Komisijos ir Parlamento bendravimo veiksmų sąveika;

C.  Vidaus politika – gerovė ir solidarumas

25. mano, kad Lisabonos darbotvarkės tikslai padės Europos Sąjungoje skatinti darnų augimą ir kurti darbo vietas; dėl to ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti galiojančius ir siūlomus Bendrijos teisės aktus, skirtus sukurti bendrąją rinką ir įgyvendinti Bendrijos Lisabonos programą; pabrėžia būtinybę skirti pakankamą valstybės finansavimą, kad būtų pasiektas sverto poveikis, kurio tikimasi bendrai finansuojant veiksmus iš EIB; laukia Komisijos ir Tarybos pasiūlymų šiuo klausimu;

26. pabrėžia, kokios svarbios yra MVĮ, kurios labai padeda Europos Sąjungoje didinti naujoves, ekonomikos augimą ir gerovę; pabrėžia būtinybę toliau paprastinti reguliavimo režimą, ypač MVĮ;

27. ragina valstybes nares ir Komisiją skirti ypatingą dėmesį tokioms sritims, kurios yra klestinčios ir modernios ekonomikos pagrindas: žinioms, įgūdžiams, moksliniams tyrimams ir plėtrai, naujovėms, informacinės visuomenės technologijoms ir energetikai; primena būtinybę stiprinti „žinių trikampio“ – švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių – gebėjimus ir jų ryšius; ragina taip suderinti visas politikos kryptis valstybėse narėse ir ES lygiu, kad jos, esant galimybei, remtų mokslinius tyrimus ir naujoves; tvirtai remia priemones, skirtas Europos informacijos visuomenės plėtrai ir įtvirtinimui, kadangi ji skatina įtraukimą, geresnes viešąsias paslaugas ir gyvenimo kokybę;

28. mano, kad rengiant naujas programas turi būti persvarstytos ir geriau pritaikytos finansinės priemonės, ir joms skirtas pakankamas finansavimas, kuris yra būtinas siekiant paremti į gerovę ES mastu ir konkurencingumą orientuotos pramonės politiką, įskaitant MVĮ, kurios sėkmingai panaudotų mokslinių tyrimų rezultatus pritaikydamos juos pramonėje (t. y. technologijų perkėlimas iš universitetų ir mokslinių tyrimų centrų į pramoninį taikymą);

29. pabrėžia, kad didėjant pasaulinei konkurencijai svarbiausias vaidmuo teks darbdavių ir darbuotojų, taip pat visų įmonių, pajėgumui tinkamai prisitaikyti prie dabartinių pokyčių; atsižvelgdamas į tai mano, kad labai svarbus vaidmuo tenka pažangių politikos krypčių rengimui ateityje; taip pat mano, kad globalizacijos fondas, dėl kurio dabar diskutuojama, galėtų būti pirmas žingsnis teisinga krytpimi; mano, kad naujo Europos technologijų instituto steigimas gali pakenkti veikiančioms struktūroms arba dubliuoti jų veiklą, ir todėl tai ne pats tinkamiausias lėšų panaudojimo būdas; mano, kad užimtumo potencialas naujovių įmonėse galėtų padėti ES įveikti tam tikrus sunkumus, su kuriais ji susiduria dėl pasaulinės konkurencijos; ragina panaikinti mokslininkų judumo kliūtis ir sukurti atvirą ir konkurencingą mokslininkų darbo rinką;

30. primena, kad pagrindinis komunikacijos politikos tikslas yra priartinti ES prie piliečių; mano, kad reikėtų sukurti informacijos ir dialogo formas tiems, kurie šiuo metu jaučiasi atskirti nuo Europos diskusijų, ir kad reikėtų skatinti Europos piliečių dialogą ir tarpusavio supratimą diegiant efektyvias ES programas, pavyzdžiui, Erasmus ir Leonardo (visą gyvenimą trunkantis mokymasis) ir organizuojant kalbų kursus;

D.  Sanglauda

31. primena, kad ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas yra vienas pagrindinių ES tikslų, kaip nustatyta Europos bendrijų steigimo sutartyje; pažymi, kad 2007 m. bus pirmieji metai, kai naujosios valstybės narės iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo gaus visą paramą; todėl mano, kad sanglaudos stiprinimas 2007 m. turėtų likti prioritetu ir kad 2007 m. biudžeto procedūros metu reikėtų skirti pakankamai išteklių sanglaudos politikos įgyvendinimui;

32. pabrėžia būtinybę skirti tikruosius poreikius atitinkančius mokėjimus Struktūriniams Fondams; pabrėžia būtinybę numatyti nuostatą, kuria vadovaujantis skiriamų mokėjimų lygis būtų pakankamas, kad būtų išvengta pavojaus programų įgyvendinimui; mano, kad mokėjimai turėtų atitikti patikimiausias sąmatas pagal patikimo finansinio valdymo ir geros biudžeto valdymo praktikos principus;

Kokybinė ekonominė nauda

33. pabrėžia, kad 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitarimas aiškiai parodė, kad prasidėjo nesutarimai dėl išteklių; pabrėžia, kad, turint mintyje Tarybos skaičius, ištekliai 2007–2013 m. laikotarpiu sumažėtų apie 15 proc., palyginti su tuo, ką Komisija savo pradiniame pasiūlyme manė esant būtina;

34. pritaria Tarybos nuomonei, kad svarbu, jog dvi biudžeto valdymo institucijos ir Komisija kokybiškai bendradarbiautų; ypač pritaria Tarybai, kad visus kiekvienos politikos srities asignavimus būtina išsamiai peržiūrėti, todėl dar kartą patvirtina perskirstymo svarbą siekiant biudžeto priežiūros institucijoms suteikti galimybę atlikti būtinus finansinius patikslinimus, kurie atitiktų dabartinius ir būsimus poreikius; pritaria nuomonei, kad reikia laiku gauti kokybiškas veiklos ataskaitas ir finansinę informaciją apie pasiūlymus dėl išlaidų;

35. mano, kad naujos finansinės perspektyvos pradžia suteikia reikšmingą galimybę pakartotiniam vertinimui; mano, kad, jeigu programa pasirodys esanti nevykusi arba jai nebebus teikiamas prioritetas, ją reikės panaikinti; mano, kad yra svarbu pasiruošti priimti naujas idėjas, susijusias su naujų programų kūrimu, jeigu jos yra reikalingos, kad ES neatsiliktų nuo globalizacijos tempo; pabrėžia, kad Europos Sąjungos institucijos turi šalinti sukčiavimą ir nereikalingą biurokratiją;

36. siūlo prašyti atlikti tam tikrų biudžeto sričių sąnaudų ir naudos tyrimus panaudojant dalį Parlamento komitetams skirtų išteklių tam, kad būtų įvertintas įgyvendintų priemonių teisingumas (finansinio reglamento ir finansinio atsiskaitymo nuostatų laikymasis) ir vykdymas (išteklių veiksmingumas, projektų efektyvumas, administravimo išlaidos) ir padarytos tokio vertinimo politinės išvados;

37. pabrėžia, kad Komisija turi imtis neatidėliotinų veiksmų ir supaprastinti bei pagerinti Komisijos tarnybų, valstybių narių ir galutinių naudos gavėjų administracinio valdymo efektyvumą, įgyvendinant Bendrijos programas, ypač mažos apimties projektus; mano, kad turi būti atlikta nuodugni Bendrijos teisės aktų administracinio valdymo efektyvumo analizė visais keturiais lygiais.

Pasirengimas 2008–2009 m. peržiūrai

38. pritaria Tarybos požiūriui, kad finansinę struktūrą, kurioje nurodyti tarpiniai politiniai prioritetai, reikia patikslinti atsižvelgiant į pasaulyje greitai vykstančius pokyčius tam, kad ES turėtų galimybę išlaikyti savo politines ir ekonomines pozicijas vidaus lygiu (Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti) ir išorės lygiu (Tūkstantmečio plėtros tikslams įgyvendinti), sėkmingai įgyvendintų kaimynystės politiką ir taptų globalizacijos proceso lydere; taip pat pabrėžia, kad bendrą žemės ūkio politiką vidaus ir išorės lygiu reikia pritaikyti prie būsimų poreikių, todėl atkreipia dėmesį į būtiną bendrą finansavimą, didesnį orientavimąsi į rinką, vienodas galimybes ir eksporto subsidijų panaikinimą kaip į tinkamas alternatyvas;

39. mano, kad kaip pirmasis kito laikotarpio biudžetas – 2007 m. biudžetas suteikia galimybę pradėti naujas programas prisitaikant prie naujų poreikių, kurių gali atsirasti pirmojoje laikotarpio pusėje;

40. mano, kad 2008–2009 m. numatyta visapusiška ES išlaidų ir išteklių peržiūra suteiks realias galimybes atidžiai įvertinti viešąsias išlaidas; primena, kad Parlamentas turėtų dalyvauti vykdant bet kokius pokyčius šioje srityje, atsižvelgiant į jo teises ir institucines prerogatyvas; pabrėžia, kad tik visapusiškas pakartotinis įplaukų – visų pirma nuosavų išteklių sistemos įvedimas, ir išlaidų – visų pirma tiesioginių žemės ūkio išmokų bendro finansavimo įvedimas ir perėjimas prie kaimo plėtros politikos, įvertinimas suteiks Europos Sąjungai galimybių „sudrebinti sistemą“ siekiant įveikti dėl greitai besikeičiančios aplinkos kylančius sunkumus; laukia pranešimo dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, kuri padarytų ją skaidresnę, pažangesnę ir teisingesnę.

Europos valdymas: 2007 m. žmogiškieji ir finansiniai ištekliai

41. pabrėžia, kad 2007 m. biudžeto procedūra gali suteikti realią galimybę tiksliam suderinimui ir leisti nustatyti prioritetus; mano, kad metinę biudžeto procedūrą galima panaudoti kaip priemonę užtikrinti, kad vykstančiose teisėkūros procedūrose, ypač sudarant daugiametes programas pagal naują daugiametę finansinę struktūrą, būtų atsižvelgta į Parlamento prioritetus;

42. pabrėžia, kad pasibaigus deryboms dėl kitos finansinės struktūros Biudžeto komitetas turėtų užtikrinti, kad sudarant 2007 m. biudžetą būtų įgyvendinamos naujos Tarpinstitucinio susitarimo nuostatos;

43. pakartoja, kad agentūrų daugėjimas, kaip parodė pastarieji dešimt metų, neabejotinai turės neigiamų pasekmių veiklos programų finansavimui; mano, kad yra būtina vadovautis decentralizuotų agentūrų ekonominės naudos, o ne centralizuotos veiklos būtinumo kriterijumi;

44. pažymi, kad Komisija planuoja prašyti sukurti 890 papildomus etatus, iš kurių 250 naujų etatų yra susiję su būsimu Bulgarijos ir Rumunijos įstojimu ir reikalingi dėl plėtros padidėjusioms Komisijos užduotims vykdyti; primygtinai reikalauja, kad šis prašymas būtų tinkamai pagrįstas PBP, ypač kalbant apie naujoms programoms skirtus etatus;

45. pažymi Tarybos prašymą taupyti administravimo išlaidas; yra pasiruošęs bendradarbiauti su Taryba dėl priemonių, kad būtų užtikrinta ekonominė Bendrijos programų nauda, kaip pabrėžta jos 2007 m. gairėse;

46. teigiamai vertina Komisijos pastangas perkelti darbuotojus pačiuose skyriuose ir iš vieno skyriaus į kitą siekiant geriau panaudoti išteklius; kviečia Komisiją prieš pateikiant PBP atidžiai įvertinti, ar galima rasti daugiau galimybių perkelti darbuotojus siekiant sumažinti naujų darbuotojų skaičių; ragina Komisiją užtikrinti, kad EPSO būtų suteiktos galimybės įdarbinti numatytus darbuotojus, kuriuos numatyta įdarbinti dėl 2007 m. plėtros;

47. pažymi, kad institucijos sudarydamos 2007 m. teisėkūros programą išsamiai konsultuosis vienos su kitomis; primygtinai reikalauja, kad ES institucijos pasiektų susitarimą dėl šios programos 2006 m. gruodžio mėn., kad tai sutaptų su 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros pabaiga;

48. pažymi, kad Užsienio reikalų komitetas, Vystymosi komitetas ir Tarptautinės prekybos komitetas pateikė nuomones šia tema; vertina šiose nuomonėse pateiktus pasiūlymus, susijusius su 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros išorės aspektais; pažymi, kad pagrindinės šių nuomonių mintys bus įtrauktos sudarant biudžetą;

°

° °

49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Audito Rūmams.

(1) OL L 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas paskutinį kartą iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2005/708/EB (OL L 269, 2005 10 14, p. 24). (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0224.

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primygtinai reikalauja, kad 2007 m. biudžetas, nesvarbu, kokiu pagrindu jis bus sudarytas, pakankamai atspindėtų Sąjungos ambicijas ir įsipareigojimus tarptautiniams partneriams, ypač turintiems narystės perspektyvą bei esantiems kaimynystėje, ir tiems, kuriems ES teikia pirmenybę, taip pat apimtų Sąjungos indėlį siekiant stabilios ir tvarios plėtros ir jos įvairialypį vaidmenį atkuriant ir palaikant taiką, saugumą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms visame pasaulyje;

2.  mano, kad Bendrijos išorės santykiams finansuoti skirtų išlaidų asignavimai turėtų geriau atspindėti politikos prioritetus, nustatytus Europos Parlamento rezoliucijose, ir tikisi, kad Komisija, sudarydama savo metinę politikos strategiją ir vėlesniais biudžeto procedūros etapais labiau į juos atsižvelgs;

3.  pakartoja poreikį paskirti pakankamai biudžeto išteklių Sąjungos Tesalonikų dienotvarkei įgyvendinti, bei palaipsnei šių šalių integracijai į Europą palengvinti;

4.  pakartoja savo prašymą būti visapusiškai informuojamam ir konsultuojamam dėl bet kokio sprendimo susijusio su šalies kandidatės statuso suteikimu narystės siekiančiai šaliai, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į tokių sprendimų poveikį biudžetui;

5.  džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu didesnį dėmesį kreipti šalių partnerių vykdomoms reformoms žmogaus teisių ir demokratijos srityje, bei skatinti glaudesnį rinkimų stebėjimą; primena Komisijai savo tvirtą požiūrį į tai, kad siekiant palaikyti ES veiklos demokratijos ir žmogaus teisių srityje regimumą ir skaidrumą, būtina reformuoti Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą, tačiau nesujungti jos su kitomis šiai politikos krypčiai priklausančiomis priemonėmis;

6.  džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu skatinti ES pagalbos efektyvumą atliekant Sąjungos išorės veiksmus; šiuo klausimu primena atitinkamas bendrojo biudžeto nuostatas dėl 2006 finansinių metų, kuriose teigiama, kad išskyrus humanitarinę pagalbą, pagalba vyriausybėms bus teikiama tik su sąlyga, kad šalis gavėja pagerins savo reputaciją demokratijos, įstatymų ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms srityje;

7.  primena apie naujausią Audito Rūmų pranešimą ir prašo Komisijos imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant Audito Rūmų teisę gauti informaciją apie JT agentūrų vykdomus projektus, arba priešingu atveju apsvarstyti šioms agentūroms ES teikiamos pagalbos kiekį ir principus;

8.  tikisi vaisingų ir konstruktyvių dialogo su ES pirmininkaujančia Austrija, kurio metu dėmesys sutelkiamas į 2007 m. BUSP veiksmų prioritetus ir būdus, kaip geriau panaudoti esamus išteklius atsižvelgiant į dabartinį įgyvendinimą, rezultatų;

9.  šiuo klausimu tikisi, kad bus griežtai laikomasi 2005 m. lapkričio 30 d. priimtos bendros deklaracijos nuostatų, pagal kurias nuo 2006 m. numatoma bent kas ketvirtį BUSP klausimais rengti konsultacinius ir informacinius susitikimus, kuriuose dalyvautų Politikos ir saugumo komiteto pirmininkas, be to, tikisi, kad tokia praktika bus sustiprinta atsižvelgiant į ją taikant įgytą patirtį;

10. tikisi, kad Taryba ir Komisija Parlamentą visapusiškai informuos apie pasiruošimą būsimai Sąjungos misijai Kosove; ragina jas koordinuotai ir nuosekliai naudotis BUSP ir ESPD priemonėmis bei Bendrijos ištekliais siekiant optimizuoti misijos poveikį;

11. pabrėžia poreikį didesnį dėmesį skirti ES vidaus politikos krypčių išorės matmeniui; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į poveikį, kurį ES reikalaujama vizų tvarka turi kaimyninėms šalims, ypač Vakarų Balkanų regione, derybų dėl stojimo bei Šengeno erdvės praplėtimo požiūriu;

12. mano, kad šiuo klausimu reikėtų suteikti Bendrijos lėšų, skirtų Vakarų Balkanų šalims siekti standartų, būtinų liberalizuoti vizų tvarką, ypač (integruoto) sienų administravimo ir bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu srityse.

PROCEDŪRA

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   džiaugiasi, kad didesnis politikos suderinamumas ir sustiprintas pagalbos veiksmingumas buvo įtraukti į Komisijos išorės veiksmų prioritetus, bet apgailestauja, kad vystymosi politika, palyginti su kitomis išorės politikos sritimis, atlieka nežymų vaidmenį;

2.   džiaugiasi didesniais valstybių narių finansiniais įsipareigojimais vystymosi sferos bendradarbiavimui; tačiau pabrėžia, kad norint padidinti vystymosi sferos bendradarbiavimo poveikį reikia skirti daugiau dėmesio paramos kokybei ir veiksmingumui; todėl ragina ir toliau stengtis tobulinti rezultatų vertinimo priemones ir vystymosi sferos bendradarbiavimo rodiklius, tai pat deramai atsakyti į prisiimtus paramą gaunančių šalių sistemų koordinavimo, derinimo ir suartėjimo sričių įsipareigojimus, kaip susitarta Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aukšto rango pareigūnų forume paramos veiksmingumo klausimais, organizuotame Paryžiuje, 2006 m. kovą;

3.   reikalauja, kad supaprastinimo priemonės taikymas 2007–2013 m. išorės veiksmus apimantiems teisės aktams nebūtų vystymosi politikos išteklių naudojimo skaidrumo praradimo priežastis ir kad 2007 m. biudžeto eilučių paskirstymas geografiniams regionams ir įvairioms sritims būtų bent toks pats aiškus kaip 2006 m. biudžete; ypač ragina išlaikyti atskiras biudžeto eilutes Afganistanui ir toms sritims, kurios gyvybiškai svarbios siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, pvz., dėl skurdo atsirandančių ligų prevencijai;

4.   ruošiasi išlaikyti nuo 2004 m. į metinį biudžetą įtrauktas lyginamąsias gaires, kad būtų galima užtikrinti, jog tinkama vystymosi išlaidų suma būtų skiriama socialinio sektoriaus infrastruktūrai, ypač pagrindiniam išsilavinimui ir būtinai sveikatos priežiūrai; ragina prasmingai diskutuoti su Komisija, kaip ir per kokį laikotarpį būtų galima įgyvendinti šias lyginamąsias gaires;

5.   ragina 2007 m. visiškai laikytis 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje priimtos rekomendacijos, pagal kurią mažiausia 90 proc. visuotinės išorės pagalbos būtų galima priskirti oficialiai vystymosi pagalbai pagal tai, kaip pastarąją šiuo metu apibrėžia EPBO Pagalbos vystymuisi komitetas;

6.   pabrėžia, kad parama gyvybę palaikančių sistemų apsaugai ir atkūrimui, pvz., sveikam dirvožemiui, miškams ir jūros ištekliams, taip pat protingas gėlo vandens išteklių tvarkymas yra neatskiriama skurdo mažinimo programų dalis, ir tam būtina teikti pirmenybę Europos Bendrijos vystymosi sferos bendradarbiavimo veikloje;

7.   pabrėžia, kad bendradarbiaujant ES vystymosi sferos srityje svarbu skirti didžiausią dėmesį klimato pokyčių mažinimui ir prisitaikymui prie šių pokyčių; siūlo skirti didelius asignavimus remti investicijoms į tvariąją energetiką, įskaitant energijos naudojimo efektyvumą ir energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių, ir pritaikymo priemones, reikalingas rajonuose, kuriems būdinga didelė su oro sąlygomis susijusių nelaimių rizika;

8.   apgailestauja, kad Komisija savo 2007 m. prioritetuose nenumato specialių įsipareigojimų sritims, kurios yra svarbiausios naikinant skurdą ir ypač siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų; ragina pirmenybę skirti švietimui, dėl skurdo ir aplaidumo atsirandančių ligų prevencijai, privataus sektoriaus, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, plėtrai, nes jos yra labai svarbios plečiant ekonomiką ir skatinant prekybą besivystančiose šalyse.

9.   primena Komisijai jos įsipareigojimą skirti cukraus protokolo šalimas jų poreikius atitinkantį ir pakankamą kiekį lėšų finansuoti lydimosioms priemonėms, kad šios šalys galėtų spręsti pereinamojo laikotarpio problemas, su kuriomis jos susiduria dėl EB vidinės cukraus režimo reformos;

10. ragina Komisiją pateikti pranešimą apie tai, kaip ji numato tobulinti biudžeto paramos efektyvumo rodiklių naudojimą, ir ragina remiant prioritetines Tūkstantmečio vystymosi tikslų sritis daugiau naudoti sektorių biudžeto paramą;

PROCEDŪRA

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.     pažymi, kad mažas ir dar mažėjantis ES biudžetas jokiu būdu negali būti ES augimo varomoji jėga, ir primena, kad ES biudžeto veiksmingumas priklauso nuo reformų ir papildomų valstybių narių išlaidų;

2.     pabrėžia, kad dėl to, jog mažas ir vis mažėjantis ES biudžetas, kuris yra prielaida „didinti pasitikėjimą veiksmais“ ir „veiksmingai informuoti Europos klausimais“, taip pat „sumažinti atotrūkį tarp galimybių ir lūkesčių“, pirma, išaiškinti, ką gali ir ko negali ES, turėdama tokius ribotus išteklius, ir, antra, nukreipti ES biudžeto pajėgumus į tas politikos sritis, kuriose Bendrija turi lyginamąjį pranašumą;

3.     pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai didėja spaudimas „uždaryti duris“ globalizacijai ir apsiriboti nuo užsienio konkurencijos protekcionistinėmis priemonėmis, informavimo strategijoje, kurios pagrindinis tikslas yra „augimas ir geresnių darbo vietų kūrimas“ Europoje, būtinai turi būti paaiškintos ne tik ekonominės globalizacijos problemos, bet ir praeities ir dabarties privalumai bei ateities galimybės, kurių randasi dėl prekybos ir investicijų į daugiašalę taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą;

4.     pažymi, kad nors pasaulinio masto problemos, su kuriomis susiduria ES, dar niekada nebuvo didesnės, bendroje Europos Vadovų Tarybos pozicijoje numatyta 2007–2013 m. 20 proc. mažinti biudžetą išorės veiksmams palyginti su pirminiu Komisijos pasiūlymu; todėl pabrėžia, kad biudžeto išteklių nepakanka tam, kad ES galėtų atitinkamai reaguoti į susijusias su globalizacija problemas, jau nekalbant apie tai, jog imtis ryžtingų veiksmų ir tapti globalizacijos proceso lydere;

5.     pažymi, kad nauji biudžetiniai įsipareigojimai IV išlaidų kategorijoje (išorės veiksmai) turėtų būti finansuojami nepažeidžiant tradicinių Parlamento prioritetų;

6.     apgailestauja, kad 2007 m. politikos metinėje strategijoje (PMS) per mažai atsižvelgiama į reikšmingą ES strategijos išorės prekybos matmenį skatinant gerovę, „augimą ir geresnių darbo vietų kūrimą“;

7.     džiaugiasi tuo, kad buvo atsižvelgta į poreikį nuosekliau plėtoti Bendrijos išorės politiką ir vidaus politikos išorės aspektus; šiuo klausimu rekomenduoja kruopščiai nagrinėti visas vidaus rinkos iniciatyvas ir jų poveikį išorės veiksmams;

8.      atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) su 6 AKR regionais; tačiau pažymi, kad valstybės partnerės neturėtų būti verčiamos pasirašyti EPS, jei jos dar nesijaučia tam pasiryžusios;

9.      atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą derėtis dėl ES ir Kinijos pagrindų susitarimo; pabrėžia, kad svarbu laikytis esamų susitarimų, ypač pasirašytų Kinijai stojant į PPO; ragina Komisiją pateikti pranešimą apie tai, kaip Kinija laikosi PPO taisyklių ir stojimo įsipareigojimų; toliau ragina Komisiją stebėti ir reguliariai teikti ataskaitas apie tai, kokio masto poveikį Kinijos konkurencija jau daro ES pramonei, šios konkurencijos kiekybines tendencijas ir veiklos perkėlimo iš ES (angl. outsourcing) paskirstymą pagal sektorius, siekiant įvertinti šių tendencijų poveikį ir atitinkamai parengti reagavimo politiką;

10.   primena Komisijos įsipareigojimą laiku teikti Parlamentui aiškią informaciją apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ruošimo etapu ir tarptautinių derybų bei pasirašymo metu; pabrėžia, kad informacija teikiama apie direktyvų projektus, dėl kurių vyksta derybos, dėl patvirtintų direktyvų, tolesnės derybų eigos ir derybų pabaigos;

11.   pažymi, kad Parlamentui dar nebuvo pranešta apie būsimo ES ir Kinijos pagrindų susitarimo galimą turinį, susijusį su prekyba ir investicijomis, ir susitarimo, kuris ilgainiui pakeis dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija, turinį;

12.   pažymi, kad nors derybų dėl laisvosios prekybos zonos su Ukraina pradžia nebuvo įtraukta į 2007 m. politikos metinę strategiją, Komisija pradėjo tikrinti ES ir Ukrainos laisvosios prekybos zonos steigimo ekonominio pagrįstumo tyrimą, kad būtų pagreitinta derybų pradžia, kai tik Ukraina įstotų į PPO;

13.   su nerimu pažymi, kad derybos dėl Tarpregioninės asociacijos susitarimo su Pietų Amerikos bendrosios rinkos (Mercosur) šalimis sudarymo neįtrauktos į 2007 m. planuojamų pagrindinių veiksmų sąrašą;

14.   pažymi, kad nors per ateinančius 20–30 metų planuojama padengti 70 proc. Sąjungos energijos poreikių iš importuojamų produktų palyginti su šiuo metu 50 proc., pagal pagrindinius veiksmus 2007 m. nenumatyta jokių energetikos politikos priemonių; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis 2007 m. turi būti pradėta nuo esminių žingsnių nuoseklios energetikos politikos kryptimi, pagal kurią būtų paįvairintas ilgalaikis, konkurencingas ir saugus energijos tiekimas;

15.   primena, kad naujos išorės pagalbos priemonės neturėtų įsigalioti tol, kol Europos Parlamentas visapusiškai nepasinaudos savo išimtinėmis teisėmis nustatant politikos rengimo procedūrų politinius prioritetus ir skirstant asignavimus pagal konkrečias programas;

16.   ragina numatyti atitinkamai lėšų Bendrijos žemės ūkio reformai tęsti ir plėsti, kadangi ši reforma, susijusi su konkurencingumu, tvariąja plėtra ir veiksmingesniu ES biudžetu, yra itin svarbi ES norint įveikti vidinius ir tarptautinius sunkumus;

17.    ragina numatyti pakankamai lėšų siūlomų siekiant tęsti ir plėsti prekybos susitarimų poveikio tęstinumui vertinimus (PTV, angl. Sustainability Impact Assessments, SIAs) ir PTV rekomenduojamoms sušvelninimo priemonių stebėseną;

18.   pažymi, jog esant sėkmingoms Dohos raundo derybų išvadoms, sąlyginis susitarimas dėl visiško žemės ūkio eksporto subsidijų panaikinimo iki 2013 m. reikštų, kad pagal apskaičiavimus, nuo 2013 m. bus įmanoma per metus taupyti 3 500 000 000–4 000 000 000 eurų iš ES biudžeto, priklausomai nuo vidaus ir pasaulio kainų lygio;

19.   pažymi, kad, esant sėkmingoms Dohos raundo derybų išvadoms, apskaičiuotos Bendrų muito tarifų įplaukos 12 400 000 000 eurų arba 11,6  proc. nuosavų išteklių sumažėtų apie 1 000 000 000 eurų, t. y. apie 1 proc. nuo dabartinio ES biudžeto, ir todėl reikėtų atitinkamai padidinti BNP – pagrįstus išteklius;

20.   pabrėžia, kad šiuo metu ES biudžeto nepakankamas matomumas, skaidrumas ir lankstumas neleidžia išmokėti su prekyba susijusios finansinės paramos lėšų ( angl. trade related assistance, TRA);

21.   pabrėžia, kad Komisija iki šiol nepaaiškino, kaip bus vykdomas jos Pirmininko 2005 m. liepos 6 d. prieš Didžiojo aštuntuko susitikimo atidarymą duotas pažadas padidinti dabartinį ir planuojamą ES finansavimą (nuo šiuo metu skiriamų 750 000 000 eurų per metus iki 1 000 000 000 eurų per metus) siekiant paremti besivystančių šalių prekybos pajėgumus;

22.   šiuo klausimu pabrėžia, kad pažadas skirti 1 000 000 000 eurų turi būti įvykdytas nekeičiant TRA pavadinimo į paramą, kuri ankščiau buvo skiriama infrastruktūrai, ir neįtraukiant dalies šio 1 000 000 000 eurų paketo į siūlomus 190 000 000 eurų per metus, skirtas cukraus reformos paveiktoms AKR šalims;

23.   ragina Komisiją taikyti reguliarios atskaitomybės sistemą planuojant TRA ir vykdant išlaidas, informuoti Parlamentą apie su TRA susijusias išmokas apskritai ir ypač apie vadinamojo Barroso pažado skirti 1000 000 000 eurų įgyvendinimą;

24.   primena, kad pagal daugybę nuostatų makrofinansinės paramos (MFP) panaudojimo nereikia griežtai stebėti ir sąlygoti, kadangi ES nekontroliuoja, kaip šalys gavėjos panaudoja į jų bendrąjį biudžetą įplaukiančius ES asignavimus, neturinčius specialios paskirties; ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti;

25.   pabrėžia, kad tokia svarbi priemonė kaip MFP, kuriai 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje Komisija pasiūlė skirti 1 200 000 000 eurų iš biudžeto lėšų papildomai prie 14 300 000 000 eurų, negali būti laikoma išimtine ir primena, kad tokios svarbios priemonės teisinio pagrindo nebuvimas nepateisinamas ir toliau priklauso nuo ad hoc Tarybos sprendimų dėl kiekvieno veiksmo; pabrėžia, kad būtina priimti reglamentą dėl MFP, kuris būtų pagrįstas bendro sprendimo procedūra ir į kurį būtų įtrauktos nuostatos, padėsiančios didinti skaidrumą atskaitomybę ir įgyvendinti stebėsenos bei informavimo priemones;

26.   pabrėžia, kad drauge su Japonija ir Korėja sėkmingai vykdoma Vadovų mokymo programa (tiesioginės patirties mainai) ir ES kampanija „Vartai į Japoniją“, ir ragina Komisiją rengti šias programas su kitais svarbiais verslo partneriais iš Kinijos ir Indijos ir skirti tam būtinų lėšų.

PROCEDŪRA