(1a) Bus pasiūlytas naujas teisės aktas, Reglamentas (EB) Nr. ... dėl Bendrijos paramos trečiosioms šalims, kuria ketinama remti ir saugoti demokratiją ir žmogaus teises.

Pagrindimas

EP pritarė R. Boöge pranešime paminėtai būtinybei sukurti papildomą priemonę, skirtą žmogaus teisėms remti

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms ir lyčių lygybei, taip pat rinkos ekonomikos, solidarumo, laisvos ir skaidrios prekybos, tvaraus visuomenės vystymosi, ekonominės ir socialinės sanglaudos, skurdo naikinimo, galimybės susipažinti su informacija ir visuomenės dalyvavimo principais.

(4a) Visi susitarimai ir priemonės, kurių buvo imtasi šiam teisės aktui įgyvendinti sudaromi, aiškinami, taikomi ir įgyvendinami atsižvelgiant į acquis communautaire, tarptautinius susitarimus, kuriuose dalyvauja ES valstybės narės, ir bendras tarptautinės teisės nuostatas.

Pagrindimas

Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad ši priemonė būtų įgyvendinama atsižvelgiant į ES vertybes, politiką, teisinius įsipareigojimus ir jos pačios teisės normas ir joms neprieštarautų.

(6) Pagal Europos kaimynystės politiką Europos Sąjunga ir valstybės partnerės drauge apibrėžė prioritetus, įtrauktinus į suderintus veiksmų planus, kurie apima pagrindines konkrečių veiksmų sritis, įskaitant politinį dialogą ir reformas, prekybą ir ekonomines reformas, visiems teisingą socialinį ir ekonominį vystymąsi, teisingumą ir vidaus reikalus, energetiką, transportą, informacinę visuomenę, aplinką, mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo veiklą ir tiesioginius žmonių ryšius. Pažanga įgyvendinant šiuos prioritetus padės realizuoti visą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir asociacijos susitarimų potencialą.

(6) Pagal Europos kaimynystės politiką Europos Sąjunga ir valstybės partnerės drauge apibrėžė prioritetus, įtrauktinus į suderintus veiksmų planus, kurie apima pagrindines konkrečių veiksmų sritis, įskaitant politinį dialogą ir reformas, prekybą ir ekonomines reformas, visiems teisingą socialinį ir ekonominį vystymąsi, teisingumą ir vidaus reikalus, energetiką, transportą, informacinę visuomenę, aplinką, mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo veiklą, pilietinės visuomenės plėtrą ir tiesioginius žmonių ryšius. Pažanga įgyvendinant šiuos prioritetus padės realizuoti visą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir asociacijos susitarimų potencialą.

(6a) Kiekvienai šaliai partnerei laikantis ir įgyvendinant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, turėtų būti ženkliai paveiktos prekybos ir ekonomikos politikos reformos. Be to, PPO taisyklės padės pamatą laisvos prekybos sutarčiai, kuri turi būti sudaryta iki 2010 m.

Pagrindimas

ES turi remti šalių partnerių siekius kuo anksčiau prisijungti prie PPO ir vykdyti dabartinius įsipareigojimus ir naujas Dohos plėtros darbotvarkės taisykles.

(7) Siekdama paremti valstybių partnerių įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių bei principų ir jų pastangas įgyvendinant veiksmų planus, Bendrija turi būti pasirengusi suteikti paramą šioms valstybėms ir remti įvairių formų valstybių partnerių ir valstybių partnerių bei valstybių narių bendradarbiavimą kuriant bendrą stabilumo, saugumo ir gerovės erdvę, kuriai būdingas gana platus ekonominis bendradarbiavimas ir politinė integracija.

(7) Siekdama paremti valstybių partnerių įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių bei principų ir jų pastangas įgyvendinant veiksmų planus, Bendrija turi būti pasirengusi suteikti paramą šioms valstybėms ir remti įvairių formų jų tarpusavio, taip pat šių valstybių ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti bendrą stabilumo, saugumo ir gerovės erdvę, kuriai būdingi gana plati ekonominė integracija ir politinis bendradarbiavimas.

7a) Svarbus tikslas, kurio siekiama teikiant Bendrijos paramą, – skatinti politines, ekonomines ir socialines reformas kaimyninėse valstybėse. Viduržemio jūros regione šio tikslo bus toliau siekiama per Viduržemio jūros pakrantės „Strateginę partnerystę su Viduržemio jūros ir Vidurio Rytų šalimis“. Santykiuose su Viduržemio jūros Šiaurės Afrikos kaimynėmis bus atsižvelgiama į atitinkamas ES strategijos Afrikai dalis.

(9a) Šiaurės dimensija sukuria sąlygas Rusijos, Norvegijos ir Islandijos bendradarbiavimui. Taigi svarbu naudotis Bendrijos parama siekiant įgyvendinti šį bendradarbiavimą skatinančią veiklą. Naujos politikos tikslai išdėstomi politinėje deklaracijoje ir politikos sistemos dokumente, kurie sudaromi remiantis 2005 m. lapkričio mėn. ministrų susitikimo metu patvirtintomis gairėmis.

(10) Parama Viduržemio jūros regiono partneriams ir bendradarbiavimas su jais turėtų vykti per Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, įsteigtą 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaracija, ir atsižvelgiant į šiame kontekste pasiektą susitarimą, nustatantį laisvosios prekių prekybos zoną ir pradedantį asimetriško liberalizavimo procesą.

(10) Parama Viduržemio jūros regiono partneriams ir bendradarbiavimas su jais turėtų vykti per Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, įsteigtą 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaracija, kaip patvirtinta 2005 m. lapkričio 28 d. minint Europos Viduržemio jūros šalių viršūnių susitikimo dešimtmetį, ir atsižvelgiant į šiame kontekste pasiektą susitarimą nustatyti laisvosios prekių prekybos zoną iki 2010 m. ir pradėti asimetriško liberalizavimo procesą.

(13) Siekiant padėti kaimyninėms valstybėms partnerėms įgyvendinti savo tikslus ir skatinti jų bei valstybių narių bendradarbiavimą, pageidautina parengti bendrą politikos priemonę, kuri pakeistų keletą dabartinių priemonių ir šitaip užtikrintų darną ir supaprastintų paramos planavimą bei valdymą.

(13) Siekiant padėti kaimyninėms valstybėms partnerėms įgyvendinti savo tikslus ir skatinti jų bei valstybių narių bendradarbiavimą, pageidautina parengti bendrą politikos priemonę, kuri pakeistų keletą dabartinių priemonių ir šitaip užtikrintų darną ir supaprastintų paramos planavimą bei valdymą. Vis dėlto demokratijos ir žmogaus teisių raidai skatinti siūloma parengti atskirą teisės aktą, atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus ir procedūras, būtinus jam tinkamai taikyti. Kiti paramos teikėjai, ypač Europos ekonominės erdvės valstybės narės ir Šveicarija, taip pat kviečiami dalyvauti šios priemonės finansuojamuose projektuose.

Pagrindimas

Komisija raginama parengti atskirą reglamentą dėl priemonių, skirtų išimtinai demokratijai ir žmogaus teisėms remti, kurios remtųsi dabartine Europos iniciatyva dėl demokratijos ir žmogaus teisių, kad būtų užtikrintas Europos žmogaus teisių politikos gyvavimas, aiškumas, skaidrumas ir nepriklausomybė. Reglamente turėtų būti atsižvelgta į specifinius šios programos reikalavimus, įskaitant tiesioginį fizinių, juridinių asmenų arba įmonių finansavimą be paskirties valstybės sutikimo.

(14a) Šia priemone taip pat bus remiami maži projektai (mikroprojektai), skatinantys pasienio valstybių žmonių bendradarbiavimą (tiesioginius žmonių ryšius), kuris bus valdomas tiesiogiai pasitelkus pasienio valstybių bendradarbiavimo programas.

(16) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės yra patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(16) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės yra:

a) remiantis Taryboje esančių valstybių narių atstovų svarstymais: priemonės, tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką;

b) remiantis Europos Parlamento svarstymais – priemonės, kurios turi būti patvirtintos remiantis 26a straipsnyje išdėstyta procedūra.

Pagrindimas

Būtina, kad Parlamentas taip pat turėtų įtaką strateginiams dokumentams, nes pasiūlytas reglamentas yra bendro pobūdžio. Nepriimtina, kad dėl strategijos sprendimą priimtų tik Taryba, pritaikydama bendro sprendimo procedūrą. Tai gali būti užtikrinta naudojant procedūrą, atitinkančią esamas teisines, biudžeto ir komitologijos nuostatas, tuo pačiu metu užtikrinant, kad nebūtų pernelyg griežto reguliavimo, dėl kurio būtų sunku reaguoti į besikeičiančius poreikius tarptautinėje srityje.

2) Bendrijos parama bus naudojama valstybių partnerių naudai. Bendrijos parama gali būti naudojama bendrai valstybių narių ir valstybių partnerių naudai, siekiant skatinti 6 straipsnyje apibrėžtą pasienio ir tarpregioninį bendradarbiavimą.

2. Bendrijos parama naudojama valstybių partnerių naudai. Bendrijos parama gali būti naudojama bendrai valstybių narių ir valstybių partnerių bei jų regionų naudai, siekiant skatinti 6 straipsnyje apibrėžtą pasienio ir tarpregioninį bendradarbiavimą.

3) Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir, naudodama dialogą bei bendradarbiavimą, siekia skatinti valstybių partnerių įsipareigojimą šiems principams.

3. Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, pliuralizmo, nediskriminacijos, tolerancijos, teisingumo, solidarumo, vyrų ir moterų lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir aplinkai principais ir per dialogą bei bendradarbiavimą siekia skatinti valstybių partnerių įsipareigojimą šiems rinkos ekonomikos ir laisvos ir skaidrios prekybos principams.

Pagrindimas

Pasiūlymo dėl Europos kaimynystės priemonės nustatymo 1 straipsnio 3 dalyje pateiktas principų sąrašas leidžia perkelti kai kuriuos principus, išvardytus Sutarties dėl Konstitucijos projekto I-2 straipsnyje.

1) Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą.

1. Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą. Ši parama taip pat skatina šalių partnerių pastangas, kuriomis siekiama tinkamo valdymo ir teisingos socialinės ir ekonomikos plėtros.

(2) Bendrijos parama naudojama remti priemonėms, kuriomis įgyvendinamas vienas ar daugiau iš toliau išvardytų tikslų:

2. Bendrijos parama naudojama remti priemonėms šiose bendradarbiavimo srityse:

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu patikslinamas tekstas.

(b) skatinti teisės aktų leidybos ir priežiūros suderinimą visose svarbiose srityse, ypač skatinti valstybes partneres vis aktyviau dalyvauti vidaus rinkoje ir aktyvinti prekybą;

(b) skatinti teisės aktų leidybos ir priežiūros suderinimą siekiant aukštesnių standartų visose svarbiose srityse, ypač skatinti valstybes partneres vis aktyviau dalyvauti vidaus rinkoje ir aktyvinti prekybą;

c) stiprinti nacionalines įstaigas ir institucijas, atsakingas už politikos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą asociacijos susitarimų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų bei kitų panašių būsimųjų susitarimų numatytose srityse;

c) stiprinti nacionalines įstaigas ir institucijas, atsakingas už politikos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą asociacijos susitarimų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, taip pat kitų daugiašalių susitarimų, kuriuose dalyvauja Bendrija ir (arba) ES valstybės narės ir valstybės partnerės, siekiant įgyvendinti tikslus, kaip nustatyta šiame straipsnyje;

ca) skatinti teisinės valstybės principus ir gerą valdymą, kuriais būtų stiprinama viešojo valdymo veiksmingumas ir teismų sistemos objektyvumas bei veiksmingumas, ir remti kovą su korupcija ir sukčiavimu;

d) skatinti tvarų vystymąsi;

d) skatinti tvarų vystymąsi visais aspektais;

da) remti regionų ir vietos vystymosi pastangas kaimo ir miesto vietovėse, siekiant sumažinti regioninius ir vietos skirtumus ir padidinti jų vystymosi potencialą;

e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių valdymą;

e) skatinti aplinkos apsaugą, gamtosaugą ir tvarų gamtos išteklių, įskaitant gėlo vandens ir jūrų išteklių, valdymą;

f) remti skurdo mažinimo politiką;

f) remti skurdo mažinimo politiką siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus;

g) remti politiką, skatinančią socialinę raidą ir lyčių lygybę, užimtumą ir socialinę apsaugą, įskaitant socialinį dialogą, paramą profesinių sąjungų teisėms ir pagrindinius darbo standartus;

(g) remti politiką, skatinančią socialinę raidą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę, nediskriminavimą, užimtumą ir socialinę apsaugą, įskaitant migruojančių darbuotojų apsaugą, socialinį dialogą, paramą profesinių sąjungų teisėms ir pagrindinius darbo, įskaitant vaikų darbo, standartus;

h) palaikyti sveikatos, švietimo ir mokymo rėmimo politiką;

h) palaikyti sveikatos, švietimo ir mokymo rėmimo politiką, įskaitant ne tik labiausiai paplitusias užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas ir sutrikimus, bet ir prieigą prie paslaugų ir švietimo apie gerą sveikatą bei apie mergaičių ir moterų reprodukcinę ir kūdikių sveikatą;

i) puoselėti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei remti demokratizavimo procesą, įskaitant rinkimų stebėjimą ir paramą rinkimams;

i) puoselėti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant moterų ir vaikų teises;

ia) remti demokratizavimo procesus, inter alia, stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir skatinant žiniasklaidos pliuralizmą bei stebint rinkimus ir teikiant su jais susijusią pagalbą;

j) skatinti pilietinės visuomenės kūrimą;

j) skatinti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų kūrimą;

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių ir mažų bei vidutinių įmonių kūrimą, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

l) skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip tinklų sujungimas, tinklai ir jų eksploatavimas, tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumas bei sauga, energijos vartojimo efektyvumas ir švarus transportas;

l) skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip jų tinklų sujungimas, jų tinklai ir jų eksploatavimas, stiprinti tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumą bei saugą ir skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą ir švarų transportą;

o) skatinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant tokius klausimus kaip prieglobstis ir migracija, taip pat kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jo finansavimą, pinigų plovimu ir mokestiniu sukčiavimu, ir šios veiklos užkardymas;

o) remti reformas ir stiprinti pajėgumus teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant tokius klausimus, kaip prieglobstis, migracija ir readmisija, taip pat kova su su prekyba žmonėmis ir jos prevencija, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jų finansavimą, pinigų plovimu ir mokestiniu sukčiavimu, ir šios veiklos užkardymas;

r) skatinti valstybių narių ir valstybių partnerių bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir skatinti mokytojų, mokslininkų ir studentų mobilumą;

r) skatinti valstybių narių ir valstybių partnerių bendradarbiavimą aukštojo mokslo ir kalbų mokymosi srityje ir skatinti mokytojų, mokslininkų, studentų ir kultūros sektoriuje dirbančių asmenų mobilumą bei jų ryšius Europos lygmeniu;

Pagrindimas

Atsižvelgiant į „geros kaimynystės“ politiką, turėtų būti plėtojamos ir remiamos priemonės, skatinančios savitarpio supratimą ir kalbų mokymąsi.

Turėtų būti ištirtos galimybės palaipsniui atverti programą „Kultūra 2007“, kuria skatinami kultūriniai ryšiai, kad kultūros sektoriuje dirbantiems žmonėms būtų suteiktos galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir naudotis mainų galimybėmis.

s) skatinti kultūrų savitarpio supratimą, tiesioginius žmonių ryšius, pilietinių visuomenių bendradarbiavimą ir jaunimo mainus;

s) skatinti kultūrų dialogą, tiesioginius žmonių ryšius, įskaitant ryšius su imigrantų, gyvenančių valstybėse narėse, bendruomenėmis, pilietinių visuomenių tarpusavio bei kultūros institucijų bendradarbiavimą ir jaunimo mainus;

sa) remti bendradarbiavimą, kurio tikslas –saugoti istorinį ir kultūrinį paveldą bei skatinti jo galimybių plėtrą, įskaitant skatinimą per turizmą;

u) remti pasienio bendradarbiavimą siekiant skatinti tvarią pasienio regionų ekonominę, socialinę ir aplinkos raidą;

u) remti pasienio bendradarbiavimą bendromis vietinėmis iniciatyvomis, siekiant skatinti tvarią ekonominę, socialinę ir aplinkos raidą pasienio regionuose ir jungtinę vietinę raidą anapus Bendrijos išorinių sienų;

(v) skatinti regioninį bendradarbiavimą ir integravimą;

v) skatinti regioninį ir paregioninį bendradarbiavimą ir integravimą, įskaitant kur tinkama, su šalimis, kurios negali gauti paramos pagal šį reglamentą;

w) teikti paramą pokrizinėse situacijose, įskaitant paramą pabėgėliams bei perkeltiesiems žmonėms, ir konfliktų prevencijos bei pasirengimo nelaimėms srityse;

w) teikti paramą pokrizinėse situacijose, įskaitant paramą pabėgėliams bei perkeltiesiems žmonėms, ir konfliktų prevencijos, skatinant ir stiprinant taiką, bei pasirengimo nelaimėms srityse;

y) spręsti bendras temines problemas, kylančias bendro intereso srityse, ir imtis bet kurių kitų tikslų, derančių su šio reglamento taikymo sritimi.

Išbraukta.

Pagrindimas

Kadangi priemonių sąrašas jau ir taip yra labai platus, galima daryti prielaidą, kad jis kažkiek apima ir kiekvieną veiksmų tipą.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

1. Paramos planavimo pagal šį reglamentą bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkamos Tarybos išvados ir atitinkami Komisijos komunikatai, kurie turi būti patvirtinti pasikonsultavus su Europos Parlamentu, nustatantys Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai, kurie turi remtis Europos Sąjungos siūlomu socialiniu modeliu bei Lisabonos strategijos tikslais.

Pagrindimas

Atlikus šį pakeitimą, sustiprės Europos Parlamento vaidmuo.

1a. Jei Europos Sąjunga nepasirašiusi atitinkamų susitarimų su valstybėmis partnerėmis, parama gali būti teikiama, jei ji yra naudinga siekiant Europos Sąjungos politikos tikslų, ir ji turi būti numatyta remiantis šiais tikslais.

1) Bendrijos parama pagal šį reglamentą papildo atitinkamas nacionalines, regionines ar vietines priemones arba prie jų prisideda.

1. Bendrijos parama pagal šį reglamentą papildo atitinkamas nacionalines, regionines ar vietines strategijas ir priemones arba prie jų prisideda.

2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje prireikus dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

2. Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje prireikus dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos, ir ja stengiamasi stiprinti decentralizuotą daugiasluoksnį valdymą, siekiant didesnio efektyvumo.

Pagrindimas

Decentralizuotų kelių lygmenų valdymo tipų naudojimas iš principo galėtų padėti pasiekti didesnį efektyvumą valdant programą.

3) Valstybės – paramos gavėjos atitinkamus partnerius, ypač regionų ir vietos lygiu, įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose.

3. Valstybės – paramos gavėjos įtraukia, kai tinkama, atitinkamus partnerius atinkamu teritoriniu lygiu, ypač regionų ir vietos lygiu, į programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapus.

(4) Valstybės – paramos gavėjos paprastai pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių.

4. Bendrijos parama pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems panašiems gavėjams neturi apsiriboti bendro finansavimo reikalavimais. Deramai pagrįstais atvejais iš valstybių - paramos gavėjų nereikia reikalauti prisidėti teikiant finansavimą.

4a. Jei reikia arba pageidautina, valstybės narės ir (arba) nevalstybinės organizacijos gali pakeisti valstybes gavėjas ir tapti Bendrijos pagalbos projektų dalyvėmis.

Pagrindimas

Pakeitimas suteikia galimybę veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis, kuriose nepakankamai finansuojami paramos visuomenei projektai arba kurios nėra susietos sutartimis su ES. Davus leidimą naudoti kitus finansavimo šaltinius, nedemokratiniai režimai nebegalėtų įšaldyti projektų arba šiems nebepritrūktų finansavimo iš nacionalinių šaltinių, be to, valstybės narės ir NVO galėtų geriau derinti savo veiksmus ir teikti pagalbą vykdant atskiras ES programas.

1) Pagal šį reglamentą finansuojamos programos ir projektai turi atitikti Bendrijos politiką. Juos įgyvendinant būtina laikytis Bendrijos bei jos valstybių narių ir valstybių partnerių sudarytų sutarčių ir atsižvelgti į jų įsipareigojimus pagal daugiašalius susitarimus, kuriuos jos yra pasirašiusios.

1. Pagal šį reglamentą finansuojamos programos ir projektai turi atitikti Europos Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant konkurencijos, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, aplinkos apsaugos ir nelygybės išgyvendinimo bei lygybės tarp vyrų ir moterų skatinimo taisykles. Juos įgyvendinant būtina laikytis Bendrijos bei jos valstybių narių ir valstybių partnerių sudarytų sutarčių ir tarptautinių konvencijų, atsižvelgti į jų įsipareigojimus pagal daugiašalius susitarimus, kuriuos jos yra pasirašiusios, ypač atsižvelgiant į pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos ir gero valdymo principus.

Pagrindimas

Pakeitimu, atkreipiant dėmesį į kai kuriuos svarbius klausimus ir pabrėžiant kai kuriuos dalykus, patikslinama formuluotė.

2) Komisija ir valstybės narės suderina Bendrijos paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, ir finansinę paramą, kurią Bendrija ir valstybės narės teikia per kitas vidaus bei išorės finansines priemones ir kurią teikia Europos investicijų bankas.

2. Komisija ir valstybės narės suderina Bendrijos ir jos finansinių institucijų, pvz., Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo, paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, ir finansinę paramą, kurią Bendrija ir valstybės narės teikia per kitas vidaus bei išorės finansines priemone.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu aiškiau nustatoma Bendrijos institucijų padėtis, o Europos investicijų fondui, atsižvelgiant į jo įgaliojimus, bus suteikta galimybė parodyti savo sugebėjimus.

(3) Derindamos politiką ir procedūras, Komisija ir valstybės narės koordinuoja savo atitinkamas paramos programas, siekdamos laipsniškai didinti teikiamos paramos veiksmingumą ir našumą. Koordinavimas, apimantis dažnus ir pastovius informacijos mainus, ypač praktiniu lygiu, yra svarbus žingsnis valstybių narių ir Bendrijos planavimo procesuose.

3. Komisija ir valstybės narės, siekdamos didinti teikiamos paramos veiksmingumą ir našumą, užtikrina, kad būtų koordinuojamos atitinkamos jų paramos programos, vadovaudamosi nustatytomis veiklos koordinavimo išorinės paramos srityje ir politikos bei procedūrų derinimo gairėmis. Koordinavimas, apimantis nuolatines konsultacijas ir dažnus atitinkamos informacijos mainus įvairiais paramos teikimo ciklo tarpsniais, ypač praktiniu lygiu, yra svarbus žingsnis valstybių narių ir Bendrijos planavimo procesuose.

b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių;

b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui susijusių valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių demokratijos ir žmogaus teisių, migracijos ir prieglobsčio, visuomenės ir socialinio vystymosi, aplinkos apsaugos ir tinkamo gamtinių išteklių valdymo bei pilietinės visuomenės srityse;

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu patikslinamas tekstas.

c) pasienio bendradarbiavimo programos, apimančios vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau valstybių partnerių bendradarbiavimą ir vykdomos regionuose, besiribojančiuose su Europos bendrijos išorės siena.

c) pasienio valstybių ir tarptautinio bendradarbiavimo programos, apimančios vienos ar daugiau valstybių narių bendradarbiavimą.

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės.

2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą gali būti teikiama tarpregioniniam bendradarbiavimui, kurį įgyvendinant dalyvauja valstybės partnerės ir valstybės narės ir kuris apima temines ir daugiašales regioninio bei paregionių bendradarbiavimo programas.

2. Bendrijos parama pagal šį reglamentą teikiama tarpregioniniam bendradarbiavimui, kurį įgyvendinant dalyvauja valstybės partnerės ir valstybės narės ir kuris apima temines ir daugiašales regioninio bei paregionių bendradarbiavimo programas, jei jis padeda įgyvendinti Bendrijos paramos tikslus.

Pagrindimas

Kaip teigiama 1 straipsnio 2 dalyje, Bendrijos paramos pagal Kaimynystės ir partnerystės priemonę tikslas – skatinti pasienio ir regionų bendradarbiavimą.

2a. Pagal šį reglamentą rengiamos pasienio bendradarbiavimo programos apima kriterijus atitinkančių valstybių narių pasienio regionus. Be to, tarpregioninio bendradarbiavimo pagrindu valstybės narės gali dalyvauti teminėse ir (arba) daugiašalėse programose.

-1. Komisija pateikia pasiūlymą dėl Daugiametės politikos struktūros iš karto kai yra patvirtinama 2007-2013 m. finansinė perspektyva.

Daugiametėje politikos struktūroje yra išdėstomos politikos gairės ir strateginiai prioritetai, kuriais pabrėžiama Bendrijos pagalba pagal šį reglamentą. Joje pateikiami išsekę įvairių teminių ir geografinių veiklos programų ištekliai.

Daugiametę politikos struktūrą pagal Sutarties 251 straipsnį tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba.

1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1. Pasikonsultavus su Europos Parlamentu, atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje, atsižvelgiant į Europos Parlamento išsakytus prioritetus tarpinstituciniame strateginiame dialoge. Turi būti užtikrinta, kad kuriant šiuos strateginius dokumentus veiksmingai dalyvautų nevalstybiniai subjektai, ypač regionų / vietos lygiu. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos pagrindų prioritetus, ir apima daugiametes orientacines programas, kuriose inter alia nurodomi daugiamečiai orientaciniai įnašai ir prioritetiniai kiekvienos šalies arba regiono tikslai, atrinkti iš 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų prioritetų. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos, pasitarus su Europos Parlamentu ir prieš taikant 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką. Strateginiai dokumentai, kurie priimami ketveriems metams arba ilgesniam laikotarpiui, peržiūrimi įpusėjus įgyvendinimo laikotarpiui. Mikroprojektams, kurių finansinės ribos neviršija 5000 eurų, gali būti taikoma supaprastinta, decentralizuota procedūra.

Pagrindimas

Tai sustiprins pilietinių organizacijų vaidmenį, o dėl to atsiras daugiau skaidrumo ir gali būti, kad bus efektyviau panaudojama pagalba.

1a. Strateginiai dokumentai ir vėlesnės šalies, daugiašalės arba teminės programos turi būti parengtos po išsamių konsultacijų, kuriose dalyvautų atitinkamų valstybių regionų, nacionalinės ir vietos institucijos, nacionaliniai parlamentai ir pagrindinės interesų grupės, įskaitant atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas.

Pagrindimas

Platus ir visa apimantis požiūris yra itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad programose atsispindėtų teisingi prioritetai ir kad būtų užtikrinama projektų nuosavybė, kuri turėtų būti visose ES išorės pagalbos programose.

2) Rengdama atskiros šalies ar daugiašalę programą, Komisija asignavimus kiekvienai programai nustato atsižvelgdama į specifines atitinkamos valstybės ar regiono ypatybes ir poreikius, Sąjungos partnerystės su tokia valstybe lygį, administracinius gebėjimus ir galimybes panaudoti lėšas.

2. Rengdama atskiros šalies ar daugiašalę programą, Komisija asignavimus kiekvienai programai nustato pagal skaidrius ir objektyvius kriterijus ir atsižvelgdama į specifines atitinkamos valstybės ar regiono ypatybes ir poreikius, Sąjungos partnerystės su tokia valstybe lygį, pažangą, padarytą įgyvendinant sutartus tikslus, įskaitant valdymo ir reformų sritis, bei paramos valdymo ir įsisavinimo pajėgumus.

3) Tik pasienio bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3. Tik pasienio valstybių bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) rengiami atsižvelgiant į 4 ir 5 straipsniuose nustatytus principus ir sąlygas ir iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagrindimas

Reikėtų aiškiai apibrėžti, kurie teritoriniai vienetai gali dalyvauti šiose programose. Norint užtikrinti įgyvendinimą, strateginiai dokumentai turi nepadidinti biurokratijos. Nors reglamento nuostatose ir minimas geresnis procedūrų koordinavimas ir derinimas, neminimos administracinės procedūros, kurias partneris turi įvykdyti.

3a. Komisija nustato lėšų asignavimus pasienio valstybių bendradarbiavimo programoms, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, pvz., vietovių, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą, gyventojų skaičių ir kitus veiksnius, turinčiais įtakos bendradarbiavimo intensyvumui, įskaitant specifinius pasienio regiono bruožus ir, paramos valdymo bei įsisavinimo pajėgumus.

4) Europos regioninės plėtros fondas remia pagal šio reglamento nuostatas parengtas ir įgyvendinamas pasienio valstybių bendradarbiavimo programas. . Bendras pasienio bendradarbiavimo programoms skirtas biudžetas, įskaitant Europos regioninės plėtros fondo indėlį sienoms su valstybėmis partnerėmis, yra bent jau dvigubai didesnis už sumą sienoms su valstybėmis partnerėmis, numatytą Reglamente (EB) Nr. … , nustatančiame bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas.

4. Europos regioninės plėtros fondas remia pagal šio reglamento nuostatas parengtas ir įgyvendinamas pasienio valstybių bendradarbiavimo programas. . Bendras pasienio valstybių bendradarbiavimo programoms skirtas biudžetas, įskaitant Europos regioninės plėtros fondo indėlį sienoms su valstybėmis partnerėmis, yra bent jau dvigubai didesnis už sumą sienoms su valstybėmis partnerėmis, numatytą Reglamente (EB) Nr. … , nustatančiame bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas. Europos regioninės plėtros fondas remia pagal šio reglamento nuostatas parengtas ir įgyvendinamas pasienio valstybių bendradarbiavimo programas. Be to, Europos regioninės plėtros fondas gali prisidėti skatinant valstybių narių regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą teminėse ir daugiašalėse programose.

5) Ištikus krizei ar iškilus grėsmei demokratijai, teisės viršenybei, žmogaus teisėms ar pagrindinėms laisvėms, gali būti pritaikyta nepaprastųjų situacijų procedūra, siekiant ad hoc pervarstyti strateginius dokumentus. Šiuo persvarstymu suderinama Bendrijos parama, teikiama pagal šį reglamentą, ir parama, teikiama pagal kitas Bendrijos finansines priemones, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. … , nustatantį stabilumo priemonę.

5. Ištikus krizei ar iškilus grėsmei demokratijai, teisės viršenybei, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ar ekologiškai tvariam vystymuisi, gali būti pritaikyta nepaprastųjų situacijų procedūra, siekiant ad hoc pervarstyti strateginius dokumentus. Šiuo persvarstymu suderinama Bendrijos parama, teikiama pagal šį reglamentą, ir parama, teikiama pagal kitas Bendrijos finansines priemones, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. […] , nustatantį stabilumo priemonę. Ad hoc persvarstymas rengiamas Komisijos iniciatyva arba Tarybos ar Europos Parlamento prašymu.

Pagrindimas

Teikiant Bendrijos paramą, jei iškyla grėsmė aplinkos apsaugai ar susirūpinama dėl jos, (atsižvelgiant į svarbą) reikia pataisyti ir strateginius dokumentus.

1) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos pasienio bendradarbiavimo programos gali būti taikomos visoms sausumos sienoms ir visoms jūrų zonoms, besiribojančioms su bendru jūros baseinu. Pagal šią antraštinę dalį paramai tinkami tokie teritoriniai vienetai:

1. 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos pasienio bendradarbiavimo programos gali būti taikomos šiems pasienio regionams:

2) Ypatingais atvejais tinkamais gali būti pripažinti ir teritoriniai vienetai, besiribojantys su 1 dalyje nurodytais teritoriniais vienetais.

2. Tuomet, kai siekiama užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą ir kitais pagrįstais atvejais teritoriniams vienetams, besiribojantiems su 1 dalyje nurodytais teritoriniais vienetais gali būti leista dalyvauti pasienio bendradarbiavimo programose pagal sąlygas, išdėstytas 7 straipsnio 3 dalyje nurodytame (-uose) konkrečiame (-iuose) strateginiame (-iuose) dokumente (-uose).

2a. Kai programos rengiamos pagal 1 dalies b punktą, Komisija, pasitarusi su partneriais, gali pasiūlyti, kad į bendradarbiavimą būtų įtrauktas visas NUTS II teritorinis vienetas, kurio teritorijoje išsidėstęs NUTS III teritorinis vienetas.

(1) Pasienio bendradarbiavimas pagal šį reglamentą vykdomas per daugiametes programas, taikomas vienai ar kelioms sienoms ir numatančias daugiametes priemones, kuriomis įgyvendinama nuosekli prioritetų visuma ir kurioms gali būti skirta Bendrijos parama (toliau – bendros programos). Bendros programos yra pagrįstos specialiu (-iais) strateginiu (-iais) dokumentu (-ais), minimu (-ais) 7 straipsnio 3 dalyje.

1. 1. Pasienio bendradarbiavimas pagal šį reglamentą vykdomas per daugiametes programas, taikomas vienai ar kelioms sienoms ir numatančias daugiametes priemones, kuriomis įgyvendinama nuosekli prioritetų visuma ir kurioms gali būti skirta Bendrijos parama (toliau – bendros operatyvinės programos). Bendros operatyvinės programos yra pagrįstos specialiu (-iais) strateginiu (-iais) dokumentu (-ais), minimu (-ais) 7 straipsnio 3 dalyje.

2) Bendros programos, skirtos sausumos sienoms ir jūrų keliams, yra nustatomos kiekvienai sienai atskirai ir apima tinkamus vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau valstybių partnerių teritorinius vienetus. Pakrantės regionams skirtos bendros programos yra daugiašalės ir apima tinkamus teritorinius vienetus, besiribojančius su bendru jūros baseinu, priklausančiu kelioms dalyvaujančioms valstybėms, įskaitant bent vieną valstybę narę ir vieną valstybę partnerę.

2. Bendros operatyvinės programos, skirtos didelės svarbos sausumos sienoms ir jūrų keliams, yra nustatomos tinkamu teritoriniu lygmeniu kiekvienai sienai atskirai ir apima tinkamus vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau valstybių partnerių teritorinius vienetus.

2a. Bendros operatyvinės programos, skirtos jūrų baseinams, yra daugiašalės ir apima tinkamus teritorinius vienetus, besiribojančius su bendru jūros baseinu, priklausančiu kelioms dalyvaujančioms valstybėms, įskaitant bent vieną valstybę narę ir vieną valstybę partnerę, atsižvelgiant į institucines sistemas ir partnerystės principą. Jos gali apimti dvišalius veiksmus, kuriais remiamas vienos valstybės narės ir vienos valstybės partnerės bendradarbiavimas. Šios programos atidžiai derinamos su tarpvalstybinėmis bendradarbiavimo programomis, kurios apima iš dalies tas pačias geografines Europos Sąjungos teritorijas, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. [...], nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo.

2b. Bendras operatyvines programas reikiamu lygmeniu nustato atitinkamos valstybės narės ir valstybės partnerės, remdamosi savo institucine sistema ir atsižvelgdamos į 4 straipsnyje apibrėžtą partnerystės principą. Šios programos paprastai sudaromos 7 metų laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(3) Nedalyvaujančios valstybės, besiribojančios su bendru jūros baseinu, kurio atžvilgiu yra parengiama bendra programa, gali būti įtrauktos į tokią programą ir pasinaudoti Bendrijos parama 11 straipsnyje minimose įgyvendinimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis.

3. Nedalyvaujančios valstybės, besiribojančios su bendru jūros baseinu, kurio atžvilgiu yra parengiama bendra operatyvinė programa, gali būti įtrauktos į tokią programą ir pasinaudoti Bendrijos parama 11 straipsnyje minimose įgyvendinimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis.

(4) Per vienerius metus nuo 7 straipsnio 3 dalyje minimo strateginio dokumento patvirtinimo dalyvaujančios valstybės Komisijai kartu pateikia pasiūlymus dėl bendrų programų. Komisija kiekvieną jungtinę programą patvirtina įvertinusi ar ji

atitinka šį reglamentą ir įgyvendinimo taisykles.

4. Per vienerius metus nuo 7 straipsnio 3 dalyje minimo strateginio dokumento patvirtinimo dalyvaujančios valstybės Komisijai kartu pateikia pasiūlymus dėl bendrų operatyvinių programų. Komisija kiekvieną bendrą operatyvinę programą patvirtina įvertinusi ar ji atitinka šį reglamentą ir įgyvendinimo taisykles.

5) Bendros programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

5. Bendros operatyvinės programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės, dalyvaujančių pasienio regionų ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

6) Priėmus bendras programas Komisija su dalyvaujančiomis valstybėmis sudaro finansavimo susitarimą pagal atitinkamas nuostatas, išdėstytas 2002 m. birželio 25 d. Reglamente (EB) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2).

6. Priėmus bendras operatyvines programas Komisija su dalyvaujančiomis valstybėmis sudaro finansavimo susitarimą pagal atitinkamas nuostatas, išdėstytas 2002 m. birželio 25 d. Reglamente (EB) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento. Į finansavimo susitarimą įtraukiamos teisinės nuostatos, būtinos bendrai operatyvinei programai įgyvendinti, ir jį pasirašo 10 straipsnyje nurodyta bendra valdymo institucija.

7) Atsižvelgdamos į partnerystės principą, dalyvaujančios valstybės kartu pasirenka veiksmus, atitinkančius bendrų programų, kurioms skiriama Bendrijos parama, prioritetus bei priemones.

7. Atsižvelgdamos į partnerystės principą, dalyvaujančios valstybės kartu pasirenka veiksmus, atitinkančius bendrų operatyvinių programų, kurioms skiriama Bendrijos parama, prioritetus bei priemones.

8) Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai bendra programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių valstybių santykių problemų, Komisija gali patvirtinti programą, kuri nebūtų bendra programa, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, tačiau leistų atitinkamam valstybės narės pasienio regionui ar regionams pasinaudoti šiame reglamente numatyta parama.

8. Ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai:

a) bendra operatyvinė programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių valstybių arba ES ir valstybės partnerės santykių problemų,

b) dalyvaujančios šalys iki galutinio 2010 m. birželio 30 d. termino dar nebūna Komisijai pristačiusios bendros operatyvinės programos;

c) valstybė partnerė iki metų pabaigos po programos patvirtinimo nepasirašo finansavimo susitarimo;

d) bendra operatyvinė programa negali būti įgyvendinta dėl dalyvaujančių valstybių santykių problemų;

Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), imasi būtinų veiksmų, kad šiai valstybei narei būtų leidžiama naudotis Europos regioninės plėtros fondo įnašu į programą pagal Reglamentą (EB) Nr. [...], nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo.

1) Bendras programas įgyvendina bendra valdymo institucija, įsikūrusi vienoje iš valstybių narių.

1. Bendras operatyvines programas įgyvendina bendra valdymo institucija, įsikūrusi vienoje iš valstybių narių Bendrai valdymo institucijai gali padėti bendras techninis sekretoriatas.

2) Išskirtiniais atvejais dalyvaujančios valstybės gali Komisijai pasiūlyti, kad bendra valdymo institucija įsikurtų valstybėje partnerėje, jeigu paskirtasis subjektas gali visapusiškai taikyti kriterijus, išdėstytus atitinkamose Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 nuostatose.

2. Dalyvaujančios valstybės gali Komisijai pasiūlyti, kad bendra valdymo institucija įsikurtų valstybėje partnerėje, jeigu paskirtasis subjektas gali visapusiškai taikyti kriterijus, išdėstytus atitinkamose Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 nuostatose.

3) Bendra valdymo institucija – tai kokia nors nacionalinė, regioninė arba vietos valstybinė arba privati įstaiga ar subjektas (įskaitant pačią valstybę), kurį kartu paskiria pagal bendrą programą veikianti valstybė narė arba valstybės narės ir valstybė partnerė arba valstybės partnerės, kuris turi finansinius ir administracinius gebėjimus valdyti Bendrijos paramą ir kuris yra veiksnus sudaryti susitarimus pagal šį reglamentą.

3. Bendra valdymo institucija – tai kokia nors nacionalinė, regioninė arba vietos valstybinė arba privati įstaiga ar subjektas (įskaitant pačią valstybę), kurį kartu paskiria pagal bendrą programą veikianti valstybė narė arba valstybės narės ir valstybė partnerė arba valstybės partnerės, kuris turi finansinius ir administracinius gebėjimus valdyti Bendrijos paramą ir kuris yra veiksnus sudaryti susitarimus pagal šį reglamentą.

4) Bendra valdymo institucija yra atsakinga už bendros programos valdymą ir įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą ir privalo užtikrinti savo veiklos teisėtumą ir nuoseklumą. Šiuo tikslu ji privalo įdiegti atitinkamas valdymo, kontrolės ir apskaitos sistemas bei standartus.

4. Bendra valdymo institucija yra atsakinga už bendros programos valdymą ir įgyvendinimą pagal patikimus techninius ir finansų valdymo principus ir privalo užtikrinti savo veiklos teisėtumą ir nuoseklumą. Šiuo tikslu ji privalo įdiegti atitinkamas valdymo, kontrolės ir apskaitos sistemas bei standartus.

4a. Pagal bendros operatyvinės programos valdymo ir kontrolės sistemą tinkamai atskiriamos valdymo, atestavimo ir audito funkcijos – aiškiai atskiriant pareigas pačioje valdymo institucijoje arba paskiriant atskiras institucijas atestavimui ir auditui atlikti.

4b. Kad bendros operatyvinės programos būtų tinkamai paruoštos įgyvendinimui, po jų patvirtinimo ir iki finansinio susitarimo pasirašymo Komisija gali leisti bendrai valdymo institucijai dalį programos biudžeto skirti pradinei programos veiklai finansuoti, pvz., padengti valdymo institucijos veiklos išlaidas, techninės pagalbos ir kitų parengiamųjų veiksmų sąnaudas. Konkrečios su parengiamuoju etapu susijusios nuostatos bus įtrauktos į 11 straipsnyje nurodytas įgyvendinimo taisykles.

(2) Įgyvendinimo taisyklės taikomos lėšų skyrimo, bendro finansavimo lygio, bendrų programų parengimo, bendrų projektų atrankos, techninio ir finansinio paramos valdymo, finansų kontrolės ir audito, stebėsenos ir vertinimo, matomumo ir visuomenės informavimo kriterijams bei tvarkai.

2. Įgyvendinimo taisyklės taikomos lėšų skyrimo, bendro finansavimo lygio, bendrų operatyvinių programų parengimo, bendrų valdymo institucijų, iniciatyvinio arba stebėjimo komitetų ir bendro sekretoriato paskyrimo ir funkcijų, išlaidų leistinumo, bendrų projektų atrankos, techninio ir finansinio paramos valdymo, finansų kontrolės ir audito, stebėsenos ir vertinimo, matomumo ir potencialių gavėjų informavimo kriterijams bei tvarkai.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu patikslinama finansinio valdymo procedūra.

1) Komisija paprastai kasmet patvirtina veiksmų programas, parengtas remiantis strateginiais dokumentais, minimais 7 straipsnio 1 dalyje.

1. Komisija, pasitarusi su Europos Parlamentu, Taryba ir valstybėmis partnerėmis, paprastai kasmet skaidriai ir visų pritarimu patvirtina veiksmų programas, parengtas remiantis strateginiais dokumentais, minimais 7 straipsnio 1 dalyje.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai veiksmų programa dar nėra patvirtinta, Komisija, remdamasi 7 straipsnyje minimais strateginiais dokumentais ir daugiametėmis programomis, pagal veiksmų programoms taikomas taisykles ir tvarką gali patvirtinti veiksmų programoje nenumatytas priemones.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai veiksmų programa dar nėra patvirtinta, Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, remdamasi 7 straipsnyje minimais strateginiais dokumentais ir daugiametėmis programomis, pagal veiksmų programoms taikomas taisykles ir tvarką gali patvirtinti veiksmų programoje nenumatytas priemones.

Pagrindimas

Turi būti užtikrinta, kad bus konsultuojamasi su Parlamentu ir Taryba.

2) Veiksmų programose nurodomi įgyvendinami tikslai, intervencijų sritys, planuojami rezultatai, valdymo tvarka ir bendra planuojamo finansavimo suma. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis.

2. Veiksmų programose nurodomi įgyvendinami tikslai, intervencijų sritys, planuojami rezultatai, valdymo tvarka ir bendra planuojamo finansavimo suma. Šiose programose atsižvelgiama į ankstesnę bendrijos paramos įgyvendinimo patirtį. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Jose bus pateikiami veiklos rodiklių, kuriuos būtina stebėti įgyvendinant pagal šias programas finansuojamas priemones, apibrėžimai.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu patikslinama finansinio valdymo procedūra.

4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia veiksmų programas ir bendras pasienio bendradarbiavimo programas susipažinti valstybėms narėms.

4. Per mėnesį nuo jo priėmimo Komisija pateikia valstybėms narėms ir Parlamentui veiksmų programų ir galutinį bendrų pasienio bendradarbiavimo programų variantą.

(1) Atsiradus nenumatytiems poreikiams arba aplinkybėms Komisija gali patvirtinti specialiąsias priemones, nenumatytas strateginiuose dokumentuose arba daugiametėse programose (toliau – specialiosios priemonės).

1. Atsiradus nenumatytiems ir tinkamai pagrįstiems poreikiams arba aplinkybėms, Komisija gali patvirtinti specialiąsias priemones, nenumatytas strateginiuose dokumentuose arba daugiametėse orientacinėse programose (toliau – specialiosios priemonės).

2) Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 15 milijonų eurų, Komisija jas patvirtina pagal 26 straipsnio 3 dalyje minimą konsultacijų procedūrą.

2. 2) Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 15 milijonų eurų, Komisija, pasikonsultavusi su Parlamentu, jas patvirtina pagal 26 straipsnio 3 dalyje minimą konsultacijų procedūrą.

Pagrindimas

Turi būti užtikrinta, kad bus konsultuojamasi su Parlamentu.

2) Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 15 milijonų eurų, Komisija jas patvirtina pagal 26 straipsnio 3 dalyje minimą konsultacijų procedūrą.

2. Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 15 milijonų eurų, Komisija jas patvirtina pagal 26 straipsnyje minimą konsultacijų procedūrą.

26 straipsnio 3 dalyje minimos procedūros nebūtina taikyti specialiųjų priemonių pakeitimams, pavyzdžiui, techninės pataisos, įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas, prognozuojamo biudžeto asignavimų perskirstymas arba biudžeto padidinimas mažesne nei 20 % pradinio biudžeto suma, jeigu tokie pakeitimai nepaveikia pradinių Komisijos sprendime išdėstytų tikslų.

26 straipsnyje minimos procedūros nebūtina taikyti specialiųjų priemonių pakeitimams, pavyzdžiui, techninės pataisos, įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas, prognozuojamo biudžeto asignavimų perskirstymas arba biudžeto padidinimas mažesne nei 20 % pradinio biudžeto suma, jeigu tokie pakeitimai nepaveikia pradinių Komisijos sprendime išdėstytų tikslų.

Pagrindimas

Šis pakeitimas yra būtinas, atsižvelgiant į pakeitimus, priimtus dėl 26 straipsnio.

3) Specialiosiose priemonėse nurodomi įgyvendinami tikslai, veiklos sritys, numatomi rezultatai, taikoma valdymo tvarka ir bendra planuojamo finansavimo suma. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis.

3. Specialiosiose priemonėse nurodomi įgyvendinami tikslai, veiklos sritys, numatomi rezultatai, taikoma valdymo tvarka ir bendra planuojamo finansavimo suma. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Jose pateikiami veiklos rodiklių, kuriuos būtina stebėti įgyvendinant specialiąsias priemones, apibrėžimai.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu patikslinama finansinio valdymo procedūra.

4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti valstybėms narėms.

4. (4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.

i. Viešosios ar pusiau valstybinės įstaigos, vietos valdžios institucijos ar administracijos ir jų konsorciumai;

i. viešosios ar pusiau valstybinės įstaigos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ar administracijos ir jų konsorciumai;

Pagrindimas

Turi būti atskirai paminėti trys valdymo lygiai, kad būtų išvengta valdžios sąvokos ribojamojo interpretavimo.

iia. nacionalinėms ir (arba) etninėms mažumoms atstovaujančios organizacijos;

Pagrindimas

Jei priemonė bus naudojama kovai su bet kokia diskriminacijos forma, tada ji taip pat turi būti naudojama nacionalinėms ir / arba etninėms mažumoms atstovaujančioms organizacijoms remti.

iv.        kooperatyvai, profesinės sąjungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos;

iv. kooperatyvai, profesinės sąjungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos, socialinės gerovės ir socialiniai susivienijimai;

Pagrindimas

Šios organizacijos yra atsakingos už socialinę integraciją.

iva. kovą su korupcija ir sukčiavimu bei gerą valdymą vyriausybėje ir visuomenėje skatinančios organizacijos;

Pagrindimas

Jei kova su korupcija ir gero valdymo skatinimas yra viena iš šios priemonės remiamų veiklos sričių, tada šiuos klausimus sprendžiančios organizacijos taip pat turi būti paminėtos kaip turinčios teisę į paramą.

ivb. pilietinių teisų organizacijos ir su diskriminacija kovojančios organizacijos;

Pagrindimas

Kadangi kova su diskriminacija paminėta kaip bendroji vertybė, tai su diskriminacija kovojančios organizacijos turi turėti teisę į paramą.

x. nevyriausybinės asociacijos ir nepriklausomi fondai, galintys prisidėti prie plėtros;

x. pasienio asociacijos, nevyriausybinės asociacijos ir nepriklausomi fondai; įskaitant nepriklausomus politinius fondus;

Pagrindimas

Kadangi pasienio asociacijos galėtų labai prisidėti prie EKPP tikslų įgyvendinimo, jas svarbu paminėti, net jei jos jau patenka į kitas tinkamas kategorijas. Turimos omenyje pasienio asociacijos, kurių įnašas yra didelis, o ne tarpregioninės asociacijos. Kadangi tarpregioninės asociacijos galėtų labai prisidėti prie EKPP tikslų įgyvendinimo, jas svarbu paminėti, net jei jos jau patenka į kitas tinkamas kategorijas.

(2) Bendrijos parama taip pat gali būti naudojama:

2. Bendrijos parama taip pat gali būti naudojama:

(a) finansuoti tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, kuriose dalyvauja valstybių narių viešojo sektoriaus ekspertai, siunčiami pagal specialiai parengtas taisykles;

a) finansuoti techninės paramos ir tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, įskaitant tas bendradarbiavimo priemones, kurias įgyvendinant dalyvauja programą vykdančių valstybių narių viešojo sektoriaus ekspertai ir jų regioninės bei vietos valdžios institucijos, siunčiami pagal specialiai parengtas taisykles;

aa) finansuoti investicijas ir su investicijomis susijusią veiklą;

(b) paremti sektorių biudžetą ar bendrąjį biudžetą, jeigu valstybės partnerės valstybės išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas ir jeigu ji įdiegė tinkamai suformuluotą sektorių ar makroekonominę politiką, patvirtintą jos pagrindinių paramos teikėjų, tam tikrais atvejais įskaitant tarptautines finansų įstaigas;

b) įnašams Europos investicijų bankui ar kitiems finansų tarpininkams pagal 23 straipsnio nuostatas, siekiant finansuoti paskolas, kapitalo investicijas, garantijų fondus ar investicijų fondus;

(ba) dotacijoms, skirtoms remti pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir užtikrinti jų dalyvavimą įgyvendinant šį reglamentą;

(c) atleidimo nuo skolų mokėjimo programoms;

(c) atleidimo nuo skolų mokėjimo programoms išimtiniais atvejais pagal tarptautiniu mastu pripažintą atleidimo nuo skolų mokėjimo programą;

(d) įnašams Europos investicijų bankui ar kitiems finansų tarpininkams pagal 23 straipsnio nuostatas, siekiant finansuoti paskolas, kapitalo investicijas, garantijų fondus ar investicijų fondus;

(d) sektorių ir bendrojo biudžeto paramai, kai valstybės partnerės valstybės išlaidų valdymas pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas, ir kai ji įgyvendinusi tinkamai suformuluotą sektorių arba makroekonomines politiką, kuriai pritaria jos pagrindiniai donorai, taip pat, kai tinka, tarptautinės finansinės institucijos;

(e) teikti palūkanų normos subsidijas, ypač aplinkos paskolas;

(f) teikti draudimą nuo nekomercinės rizikos;

(g) prisidėti prie tarptautinių ir regioninių organizacijų, kitų paramos teikėjų ar valstybių partnerių įsteigto fondo;

(e) teikti palūkanų normos subsidijas, ypač aplinkos paskolas;

(f) teikti draudimą nuo nekomercinės rizikos;

(g) prisidėti prie Bendrijos, valstybių narių, tarptautinių ir regioninių organizacijų, kitų paramos teikėjų ar valstybių partnerių įsteigto fondo;

(h) prisidėti prie tarptautinių finansų institucijų ar regioninių plėtros bankų kapitalo;

(h) prisidėti prie tarptautinių finansų institucijų ar regioninių plėtros bankų kapitalo;

(i) finansuoti valstybių – Bendrijos paramos gavėjų sąnaudas, būtinas veiksmingam projektų ir programų valdymui bei priežiūrai;

(i) finansuoti valstybių – Bendrijos paramos gavėjų sąnaudas, būtinas veiksmingam projektų ir programų valdymui bei priežiūrai;

(ia) nedideliems projektams finansuoti;

(j) pagalbai maistu;

(i) maisto saugos priemonėms;

(ja) remti ir teikti pagalbą, skirtą taikos procesams ir atitinkamiems taikos susitarimams įgyvendinti;

(jb) remti demokratijos institutų kūrimą, žmogaus teisių raidą ir nepriklausomos žiniasklaidos plėtrą ir pilietinę visuomenę;

(k) atitinkamais atvejais – kitiems tikslams.

.

(k) kitoms priemonėms, skatinančioms 2 straipsnyje išvardytų uždavinių vykdymą.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu papildomas ir patikslinamas tekstas. Kalbant apie naują ba punktą, pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumų stiprinimas yra labai svarbus jų dalyvavimui vykdant Kaimynystės priemonės uždavinius bei šių projektų tinkamam patvirtinimui ir sėkmingam įgyvendinimui užtikrinti. Naujasis ja punktas buvo įtrauktas todėl, kad pilietinės visuomenės parama ir pagalba, skirta taikos procesams, yra labai svarbūs klausimai, kuriuos būtina įtraukti į priemones, susijusias su Bendrijos pagalba. Galiausiai jb punktas leistų patenkinti papildomas reikmes, susijusias su nedemokratiniai režimais su ES besiribojančiose valstybėse, bei užtikrinti, kad visa paramos aprėptis (2 straipsnis) būtų įtraukta į šią priemonę.

2a. Paprastai Bendrijos parama nenaudojama mokesčiams, muitinės įsipareigojimams ir kitoms iždo rinkliavoms finansuoti.

Pagrindimas

ES gali būti labai sudėtinga teikti pagalbą šalims, su kuriomis ji neturi jokių sutartinių ryšių, tačiau tai gali tapti įmanoma, jeigu bus griežtai taikoma nuostata, kad jokios lėšos negali būti naudojamos iždo rinkliavoms finansuoti. Tačiau šioms šalims reikėtų padaryti išimtį.

(1) Bendrijos finansavimas taip pat gali būti skirtas padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, tolesnių veiksmų, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalinga šiam reglamentui įgyventi ir jo tikslams pasiekti, pvz., tyrimai, susitikimai, informavimas, sąmoningumo skatinimas, mokymas ir leidybos veikla, su kompiuterių tinklais susijusios išlaidos informacijos mainams, kitos administracinės ar techninės paramos išlaidos, kurių Komisija gali patirti dėl atitinkamos programos valdymo. Toks finansavimas taip pat skiriamas padengti Komisijos delegacijų išlaidoms administracinei paramai, kuri būtina valdant pagal šį reglamentą finansuojamas operacijas.

1. Bendrijos finansavimas taip pat gali būti skirtas padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, tolesnių veiksmų, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalinga šiam reglamentui įgyventi ir jo tikslams pasiekti, pvz., tyrimai, susitikimai, informavimas, sąmoningumo skatinimas, mokymas ir leidybos veikla, mokymo priemonės partneriams, suteikiančios jiems galimybę dalyvauti įvairiuose programų vykdymo etapuose, su kompiuterių tinklais susijusios išlaidos informacijos mainams, techninė parama kuriant „euroregionus“ ir jų sekretoriatus, kitos administracinės ar techninės paramos išlaidos, kurių Komisija gali patirti dėl atitinkamos programos valdymo. Toks finansavimas taip pat skiriamas padengti Komisijos delegacijų išlaidoms administracinei paramai, kuri būtina valdant pagal šį reglamentą finansuojamas operacijas.

1a. Prie pagalbinių priemonių taip pat priskiriami praktiniai mokymai ir mokymo priemonės, suteikiančios galimybę 4 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje išvardintiems partneriams įgyvendinti 4 straipsnyje numatytus partnerystės uždavinius.

Pagrindimas

4 straipsnio 2 ir 3 dalyse paminėtas principas gali būti sėkmingai įgyvendinamas tik esant šiai nuostatai, nes EKP šalyse šiam tikslui sąlygų dar nėra.

(a) valstybės narės, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

a) valstybės narės, jų regionų ir vietos valdžios institucijos, bei valstybinės ir pusiau valstybinės agentūros;

b) kitos valstybės paramos teikėjos, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

b) EEE šalys, Šveicarija ir kitos valstybės paramos teikėjos, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės. Kurdami Europos kaimynystės politiką, turėtume visapusiškai atsižvelgti į visus mūsų Pietų, Rytų ir Šiaurės kaimynus. Be to, turėtume veiksmingiau panaudoti tokių šalių kaip Norvegija ir Šveicarija ekonominius išteklius bendrai finansuojant EKP.

(3) Komisija su valstybėmis partnerėmis sudaro bendruosius susitarimus, numatančius visas priemones, būtinas veiksmingam Bendrijos paramos įgyvendinimui ir Bendrijos finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

3. Komisija su valstybėmis partnerėmis gali sudaryti bendruosius susitarimus dėl paramos įgyvendinimo, prieš tai informavusi Europos Parlamentą ir Tarybą apie jų galimą turinį.

Pagrindimas

Teisėtas valdymas bus neįmanomas, jeigu EP nebus bent informuojamas apie pagrindų susitarimų turinį.

Šiuo pakeitimu siekiama daugiau lankstumo.

1) Biudžetiniai įsipareigojimai įgyvendinami vadovaujantis Komisijos sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį.

1. Daugiamečiai biudžetiniai įsipareigojimai įgyvendinami vadovaujantis Komisijos sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį.

Pagrindimas

Daugiamečiai biudžetiniai įsipareigojimai yra labai svarbūs užtikrinant kokybišką pasienio bendradarbiavimo plėtrą būsimų ES išorinių sienų regionuose ir sudarant ES pasienio regionams tokias pačias sąlygas kaip ir Sąjungos vidinių sienų regionams.

(1) Visuose susitarimuose, sudaromuose pagal šį reglamentą, turi būti numatytos nuostatos, pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Nr. 2185/96 ir Nr. 1073/1999 užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą, ypač dėl sukčiavimo, korupcijos ir kokių nors kitų pažeidimų.

1. Visuose susitarimuose, sudaromuose pagal šį reglamentą, turi būti numatytos nuostatos, pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Nr. 2185/96 ir Nr. 1073/1999 užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą, ypač dėl pažeidimų, sukčiavimo, korupcijos ir kokios nors kitos nelegalios veiklos.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu patikslinamas tekstas.

2) Komisijai ir Audito Rūmams tokiuose susitarimuose turi būti aiškiai suteikta teisė atlikti bet kurio Bendrijos lėšų gavusio rangovo arba subrangovo dokumentų auditą arba auditą vietoje. Be to, Komisija juose turi būti aiškiai įgaliota vykdyti patikrinimus ir inspekcijas vietoje, kaip numatyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96.

2. Komisijai ir Audito Rūmams tokiuose susitarimuose turi būti aiškiai suteikta teisė atlikti bet kurio Bendrijos lėšų gavusio rangovo arba subrangovo dokumentų auditą arba auditą vietoje, taip pat ir tais atvejais, kai norima nustatyti, ar susitarimai įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės principų ir tarptautinių susitarimų, kuriuos yra pasirašiusios valstybės narės, bei pagal Bendrijos teisyną. Be to, Komisija juose turi būti aiškiai įgaliota vykdyti patikrinimus ir inspekcijas vietoje, kaip numatyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96

Pagrindimas

Svarbu įtvirtinti nuostatą, kad programos įgyvendinamos laikantis tarptautinės teisės normų.

(4) Sudarant pagal šį reglamentą finansuojamas viešųjų pirkimų sutartis ar dotacijų sutartis, Komisija gali visiškai ar iš dalies suteikti teisę dalyvauti fiziniams ar juridiniams asmenims iš bet kurios kitos šalies tais atvejais, kai yra nustatyta abipusė prieiga naudotis išorine parama.

4. Sudarant pagal šį reglamentą finansuojamas viešųjų pirkimų sutartis ar dotacijų sutartis, Komisija gali visiškai ar iš dalies suteikti teisę dalyvauti fiziniams ar juridiniams asmenims iš bet kurios kitos šalies visada, kai yra nustatyta abipusė prieiga naudotis išorine parama.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu patikslinamas tekstas.

5a. Su projektų įgyvendinimu susiję dokumentai pagal šį reglamentą turi būti pateikti taip pat ir atitinkamo paramos gavėjo kalba.

Pagrindimas

Reikėtų vengti, kad techniniai sunkumai apribotų galimų sutarties šalių aprėptį.

(1) 15 straipsnio 2 dalies c punkte minimas lėšas valdo finansų tarpininkai – Europos investicijų bankas ar kuris nors kitas bankas arba organizacija, galinti jas valdyti.

1. 15 straipsnio 2 dalies b punkte minimas lėšas valdo finansų tarpininkai – Europos investicijų bankas ar kuris nors kitas bankas arba organizacija, galinti jas valdyti.

Pagrindimas

Šis pakeitimas yra korektūros pataisymas.

1) Komisija reguliariai įvertina geografinės ir teminės politikos bei programų ir sektorių politikos rezultatus, taip pat planavimo veiksmingumą, siekdama nustatyti, ar buvo pasiekti tikslai, ir suformuluoti rekomendacijas dėl būsimų operacijų tobulinimo.

1. Komisija skaidriai ir bendru sutarimu reguliariai įvertina geografinės ir teminės politikos bei programų ir sektorių politikos rezultatus, taip pat planavimo veiksmingumą, siekdama nustatyti, ar buvo pasiekti tikslai, ir suformuluoti rekomendacijas dėl būsimų operacijų tobulinimo.

Pagrindimas

Svarbu, kad padėtis būtų vertinama ex ante ir kartu būtų sudarytos sąlygos galutinai įvertinti politikos kryptis ir programas.

2) Komisija nusiunčia savo įvertinimo ataskaitą 26 straipsnyje minimam komitetui susipažinti.

2. Komisija nusiunčia savo išsamias įvertinimo ataskaitas Valdymo komitetams apsvarstyti. Į šias ataskaitas ir svarstymų rezultatus atsižvelgiama sudarant programą ir paskirstant lėšas.

2a. Ex ante įvertinimą atlieka Komisija; visų pirma įvertinama susijusios šalies arba regiono socialinė ir ekonominė būklė, aplinkos būklė ir programos, skirtos paramai dėl aplinkos teikti, taip pat situacija dėl lyčių lygybės. Parlamentas, patikrinęs įvertinimo ataskaitą, savo pasiūlymus pateikia 26 straipsnyje minimam komitetui.

Pagrindimas

Svarbu, kad padėtis būtų vertinama ex ante ir kartu būtų sudarytos sąlygos galutinai įvertinti politikos kryptis ir programas.

2b. Bendrijos paramos, teikiamos remiantis šiuo reglamentu, vertinimo fazėje Komisija įtraukia nevalstybines suinteresuotąsias šalis, kad valstybės mastu būtų nustatyti vadinamieji rezultatų rodikliai.

Pagrindimas

ENPI įgyvendinimas, įvertinimas ir ilgalaikis stebėjimas valstybės mastu yra ne tik valstybės partnerės vyriausybės, bet ir visos visuomenės reikalas. Nedalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, valstybių partnerių vyriausybės neturi galimybių tinkamai įgyvendinti ENPI apibrėžtų tikslų.

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia metinę paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita taip pat pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Joje pateikiama su praėjusiais metais susijusi informacija apie finansuotas priemones, stebėseną bei vertinimo veiklos rezultatus ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų įgyvendinimą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorių.

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia metinę paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita taip pat pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Joje pateikiama su praėjusiais metais susijusi informacija apie finansuotas priemones, stebėseną bei vertinimo veiklos rezultatus, atitinkamų partnerių dalyvavimą ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų įgyvendinimą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorių.

4a. Komiteto posėdžių protokolai siunčiami Europos Parlamentui susipažinti.

Pagrindimas

Europos Parlamentui turi būti pranešama apie komiteto darbą, įskaitant jo darbo tvarkaraštį, pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus.

26a straipsnis

Ne vėliau kaip iki n–2 metų rugsėjo 30 d. Komisija pateikia kiekvienos užsienio politikos priemonės daugiametės politikos strategijos dokumentą, apimantį specialų skyrių apie orientacinę daugiametę finansinę struktūrą. Šis dokumentas paprastai turės apimti trejų metų laikotarpį. N–1 metais Europos Parlamentas, priėmęs rezoliuciją dėl n metų Metinės politikos strategijos (MPS), pateikia kiekvienos užsienio politikos priemonės dokumento vertinimą ir orientacinę finansinę struktūrą. Šia procedūra nepažeidžiamos Europos Parlamento biudžeto valdymo galios, ji padės užtikrinti nuoseklumą, nustatant politinius prioritetus ir derinant juos biudžeto lygmeniu.

Prieš patvirtindama 7 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus strateginius dokumentus, kuriais remsis atskirų šalių, daugiašalės arba teminės ir bendros programos, Komisija turi pateikti teksto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai. Per tris mėnesius nuo teksto projekto pateikimo kiekviena institucija gali siūlyti pakeitimus, jeigu mano, kad tekstas neatitinka teisės aktų leidybos institucijos nustatytų tikslų, arba prieštarauti šio teksto priėmimui ir galbūt reikalauti Komisijos pateikti teisės akto pasiūlymą, kuris būtų priimtas pagal 251 Sutarties straipsnį.

Pagrindimas

Būtina, kad Parlamentas turėtų įtaką ir nustatant politinius prioritetus šalies ir (arba) teminės strategijos ir veiklos planuose, nes siūlomas tik pagrindų reglamentas, kuriame nėra daug politinio turinio. Tai gali būti užtikrinta per procedūrą, suderinama su esamomis teisėkūros ir biudžeto nuostatomis, tuo pačiu metu užtikrinant, kad nebūtų per didelio reguliavimo, nes tai apsunkintų reagavimą į kintančius tarptautinės srities poreikius.

Būtina, kad Parlementas išlaikytų įtaką kuriant strateginius dokumentus, kadangi šis pasiūlymas dėl reglamento yra bendro pobūdžio, bet strateginiai dokumentai yra labiau politinio pobūdžio, o ne tik grynai techninės įgyvendinimo priemonės. Iš esmės EP galėtų reikalauti, kad tvirtinant strateginius dokumentus būtų išlaikyta 251 straipsnyje nustatyta teisėkūros procedūra. Tačiau siekiant suteikti Komisijai šiek tiek lankstumo, siūloma, kad dėl strateginių dokumentų būtų sprendžiama laikantis komitologijos procedūros, jei nė viena iš institucijų neprieštarauja. Tai reikštų, kad tik tais atvejais reikėtų laikytis teisėkūros procedūros, kai Komisijos tekstų projektams stipriai prieštarautų teisėkūros institucija.

27a straipsnis

Jei valstybei suteikiamas valstybės kandidatės ar potencialios valstybės kandidatės į ES nares statusas, jai ši priemonė pakeičiama pasirengimo stojimui priemone

Jei Europos Taryba valstybę pripažįsta potencialia kandidate ar kandidate į Europos Sąjungos nares, tai Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, šią šalį kvalifikuota balsų dauguma įtraukia į atitinkamą reglamento dėl pasirengimo stojimui priemonės priedą. Komisija imasi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti nuoseklų perėjimą prie finansavimo pagal šią priemonę.

Pagrindimas

Bet koks šalies perėjimas iš EPKK į PNP turi vykti kiek įmanoma sklandžiau.

27b straipsnis

Su institucija, viešąja įstaiga arba privačiu asmeniu, jei jie tiesiogiai dalyvauja, aktyviai prisideda arba tiesiogiai gauna naudą dėl tarptautinės teisės ar tarptautinių susitarimų, kuriuose dalyvauja valstybės narės, pažeidimo, nebus sudaromos jokios sutartys ir nebus tariamasi dėl priemonių, kurios suteiktų privilegijų dalyvauti ENPI finansuojamose programose arba priemonėse.

Pagrindimas

Ypač svarbu nurodyti, kad ENPI programos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali būti naudojamos siekiant pažeisti tarptautinės teisės normas.

Kai šalis partnerė nesilaiko I antraštinėje dalyje nustatytų principų, Taryba, neapribodama paramos sustabdymo nuostatų, numatytų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su valstybėmis ir regionais partneriais, ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl bet kokios paramos, suteiktos valstybei partnerei pagal šį reglamentą.

Kai šalis partnerė nesilaiko I antraštinėje dalyje nustatytų principų, Taryba, neapribodama paramos sustabdymo nuostatų, numatytų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su valstybėmis ir regionais partneriais, gavusi Europos Parlamento nuomonę ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu perduotu Europos Parlamentui ir Tarybai, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl bet kokios paramos, suteiktos valstybei partnerei pagal šį reglamentą.

Jei valstybė partnerė labai pažeidžia ES vertybes, ES finansinė parama jos vyriausybei pagal EKP priemonę sumažinama, ir atitinkama paramos dalis suteikiama šios šalies nevalstybinėms vyriausybės nekontroliuojamoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso. Siekiant išvengti tokių situacijų, pirmenybė turi būti teikiama tiems projektams, kuriais ES valstybės narės ar organizacijos siekia remti demokratinių institucijų kūrimą, žmogaus teisių raidą ir nepriklausomos žiniasklaidos plėtrą tose kaimyninėse šalyse, su kuriomis nesudaryta jokių sutarčių ir kurioms buvo teikiama tik nedidelė parama arba kurioms buvo atsisakoma teikti paramą.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama išvengti, kad EPKK finansuotų antidemokratinius režimus.

1a. Europos Parlamentas gali reikalauti Komisiją pateikti Tarybai pasiūlymą dėl atitinkamų veiksmų, susijusių su pagalba, teikiama pagal šį reglamentą, remiantis 1 šio straipsnio dalimi. Komisija pateikia savo pasiūlymą Tarybai ne vėliau kaip per 3 mėnesius po prašymo gavimo arba nurodo atsisakymo tai daryti priežastis.

Pagrindimas

Europos Parlamentas turi turėti galimybę sustabdyti pagal šį reglamentą teikiamą pagalbą. Komisijai suteikiamas tinkamas laikotarpis Parlamento prašymui apsvarstyti.

1b. Tokiu atveju Bendrijos pagalba turėtų būti toliau teikiama vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms, esančioms valstybėse partnerėse, kurios labai pažeidžia ES vertybes, per ES nevyriausybines organizacijas, pasirinktas viešųjų konkursų būdu, kurios tarnautų kaip skaidri priedanga finansavimo, skirto remti demokratijos institucijų kūrimui, žmogaus teisių raidai ir nepriklausomos žiniasklaidos plėtrai atitinkamoje valstybėje.

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu bus sudaryta galimybė skaidriai per įkurtas (įpareigotas) Europos NVO, kurios galėtų registruoti visas perlaidas ir ES pagalbos naudojimą, finansuoti neregistruotas nedemokratinių valstybių NVO.

28a straipsnis

Likusi Komisijos valstybei skirtos pagalbos dalis, kurios valstybė, nurodyta 28 straipsnyje, nepanaudojo praėjusiais finansiniais metais, neatsižvelgiant į priežastis, suteikiama tam pačiam gavėjui kitais finansiniais metais, taikant taisyklę „n+1“ .

Pagrindimas

Šiuo daliniu pakeitimu suteikiama daugiau galimybių mažiau išsivysčiusių ES kaimynių vystymuisi, užtikrinant stabilų ir patikimą regiono vystymąsi.

Finansinė orientacinė suma šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 14 929 mln. eurų. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Finansinė orientacinė suma šiai priemonei įgyvendinti yra 16 978 mln. eurų 7 metams nuo 2007 m. sausio 1 d. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Pagrindimas

Orientacinė suma atitinka EP derybų poziciją (R. Böge pranešimas). Ji yra apskaičiuota pagal Komisijos parengtą šios programos finansinę ataskaitą (dabartinėmis kainomis), prie tos sumos pridėta 2 049 mln. eurų suma (dabartinėmis kainomis).  

Be to, šios finansinės struktūros orientacinė suma negali būti nustatyta tol, kol nebus susitarta dėl finansinės perspektyvos. Dėl jos susitarus, Komisija, jei reikės, pateiks teisės akto pasiūlymą, siekdama nustatyti orientacinę sumą pagal finansinės perspektyvos atitinkamą viršutinę ribą (žr. teisėkūros rezoliuciją.

Komisija iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamus pasiūlymus dėl šio reglamento ateities.

Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą, įvertinantį šio Reglamento pirmuosius tris metus, taip pat teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų padaryti reikiami pakeitimai.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagrindimas

Standartinė peržiūros sąlyga sutaps su kitos finansinės perspektyvos trukme ir bus įtraukta į visas kitas Bendrijos išorės pagalbos priemones.

(2) 2002 m. gruodžio 12–13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Europos Sąjungos plėtra suteikia svarią galimybę plėtoti santykius su kaimyninėmis šalimis remiantis bendromis politinėmis ir ekonominėmis vertybėmis ir kad Sąjunga ir toliau yra pasiryžusi vengti naujų skiriamųjų linijų Europoje ir kurti stabilumą bei gerovę naujoje Sąjungoje ir už jos naujųjų sienų.

(2) 2002 m. gruodžio 12–13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Europos Sąjungos plėtra suteikia svarią galimybę plėtoti santykius su kaimyninėmis šalimis remiantis bendromis politinėmis ir ekonominėmis vertybėmis ir kad Sąjunga ir toliau yra pasiryžusi vengti naujų skiriamųjų linijų Europoje ir kurti stabilumą, gerovę bei tvarų vystymąsi naujoje Sąjungoje ir už jos naujųjų sienų.

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais.

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi, ekonominės ir socialinės sanglaudos ir skurdo mažinimo principais.

Pagrindimas

Greta skurdo mažinimo, ekonominė ir socialinė sanglauda taip pat turėtų būti principas, kuriuo grindžiami Sąjungos ir jos kaimynų santykiai.

(5) Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai yra sutartinių santykių pagrindas. Viduržemio jūros regione Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė („Barselonos procesas“) yra regioninė bendradarbiavimo struktūra, kurią papildo asociacijos susitarimų sistema.

(5) Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai yra sutartinių santykių pagrindas. Viduržemio jūros regione Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė („Barselonos procesas“) yra regioninė bendradarbiavimo struktūra, kurią papildo asociacijos susitarimų sistema, o Šiaurės dimensija suteikia pagrindą Europos Sąjungos ir jos šiaurinių kaimynų bendradarbiavimui.

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės. Kurdami Europos kaimynystės politiką, turėtume visapusiškai atsižvelgti į visus mūsų Pietų, Rytų ir Šiaurės kaimynus. Be to, turėtume veiksmingiau panaudoti tokių šalių kaip Norvegija ir Šveicarija ekonominius išteklius bendrai finansuojant EKP.

(6) Pagal Europos kaimynystės politiką Europos Sąjunga ir valstybės partnerės drauge apibrėžė prioritetus, įtrauktinus į suderintus veiksmų planus, kurie apima pagrindines konkrečių veiksmų sritis, įskaitant politinį dialogą ir reformas, prekybą ir ekonomines reformas, visiems teisingą socialinį ir ekonominį vystymąsi, teisingumą ir vidaus reikalus, energetiką, transportą, informacinę visuomenę, aplinką, mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo veiklą ir tiesioginius žmonių ryšius. Pažanga įgyvendinant šiuos prioritetus padės realizuoti visą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir asociacijos susitarimų potencialą.

(6) Pagal Europos kaimynystės politiką Europos Sąjunga ir valstybės partnerės drauge apibrėžė prioritetus, įtrauktinus į suderintus veiksmų planus, kurie apima pagrindines konkrečių veiksmų sritis, įskaitant politinį dialogą ir reformas, prekybą ir ekonomines reformas, visiems teisingą socialinį ir ekonominį vystymąsi, teisingumą ir vidaus reikalus, energetiką, transportą, informacinę visuomenę, aplinką, mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo veiklą, pilietinės visuomenės vystymąsi ir tiesioginius žmonių ryšius. Pažanga įgyvendinant šiuos prioritetus padės realizuoti visą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir asociacijos susitarimų potencialą.

(7) Siekdama paremti valstybių partnerių įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių bei principų ir jų pastangas įgyvendinant veiksmų planus, Bendrija turi būti pasirengusi suteikti paramą šioms valstybėms ir remti įvairių formų valstybių partnerių ir valstybių partnerių bei valstybių narių bendradarbiavimą kuriant bendrą stabilumo, saugumo ir gerovės erdvę, kuriai būdingas gana platus ekonominis bendradarbiavimas ir politinė integracija.

(7) Siekdama paremti valstybių partnerių įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių bei principų ir jų pastangas įgyvendinant veiksmų planus, Bendrija turi būti pasirengusi suteikti paramą šioms valstybėms ir remti įvairių formų valstybių partnerių ir valstybių partnerių bei valstybių narių bendradarbiavimą kuriant bendrą stabilumo, saugumo ir gerovės erdvę, kuriai būdingas gana platus ekonominis ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarus vystymasis ir politinė integracija.

(13) Siekiant padėti kaimyninėms valstybėms partnerėms įgyvendinti savo tikslus ir skatinti jų bei valstybių narių bendradarbiavimą, pageidautina parengti bendrą politikos priemonę, kuri pakeistų keletą dabartinių priemonių ir šitaip užtikrintų darną ir supaprastintų paramos planavimą bei valdymą.

(13) Siekiant padėti kaimyninėms valstybėms partnerėms įgyvendinti savo tikslus ir skatinti jų bei valstybių narių bendradarbiavimą, pageidautina parengti bendrą politikos priemonę, kuri pakeistų keletą dabartinių priemonių ir šitaip užtikrintų darną ir supaprastintų paramos planavimą bei valdymą. Kiti paramos teikėjai, ypač Europos ekonominės erdvės valstybės narės ir Šveicarija, taip pat kviečiami dalyvauti šia priemone finansuojamuose projektuose.

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės. Kurdami Europos kaimynystės politiką, turėtume visapusiškai atsižvelgti į visus mūsų Pietų, Rytų ir Šiaurės kaimynus. Be to, turėtume veiksmingiau panaudoti tokių šalių kaip Norvegija ir Šveicarija ekonominius išteklius bendrai finansuojant EKP.

(14a) Šia priemone taip pat bus remiami maži projektai (mikroprojektai), skatinantys pasienio valstybių žmonių bendradarbiavimą (tiesioginius žmonių ryšius), kuris bus valdomas tiesiogiai pasitelkus pasienio valstybių bendradarbiavimo programas.

(18) Siūlomų veiksmų tikslai – skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą ir laipsnišką ekonominę Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių integraciją. Kadangi valstybės narės negali tinkamai pasiekti šių tikslų, kurie dėl veiksmų apimties geriau pasiekiami Bendrijos lygiu, tai Bendrija gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, nustatytą EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje. Pagal proporcingumo principą, nurodytą minėtame straipsnyje, šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(18) Siūlomų veiksmų tikslai – skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą ir laipsnišką ekonominę Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių integraciją. Kadangi valstybės narės negali tinkamai pasiekti šių tikslų, kurie dėl veiksmų apimties geriau pasiekiami Bendrijos lygiu, tai Bendrija gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, nustatytą EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje. Pagal proporcingumo principą, nurodytą minėtame straipsnyje, šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

Pagrindimas

Numatyta EB sutarties 5 straipsnio 3 dalyje.

1) Šiuo reglamentu nustatoma kaimynystės ir partnerystės priemonė paramai teikti (toliau – Bendrijos parama), siekiant plėtoti gerovės ir geros kaimynystės erdvę, apimančią Europos Sąjungą ir 1 priede išvardytas šalis (toliau – valstybės partnerės).

(1) Šiuo reglamentu nustatoma kaimynystės ir partnerystės priemonė paramai teikti (toliau – Bendrijos parama), siekiant tvariai plėtoti gerovės ir geros kaimynystės erdvę, apimančią Europos Sąjungą ir 1 priede išvardytas šalis (toliau – valstybės partnerės). Remiantis šiuo reglamentu Bendrijos teikiama parama derinama su kitomis Bendrijos programomis ir ypač su Europos ekonomine erdve, atsižvelgiant į Šiaurės dimensiją ir į bendradarbiavimą su Barenco Europos Arkties taryba ir Arkties taryba.

2) Bendrijos parama bus naudojama valstybių partnerių naudai. Bendrijos parama gali būti naudojama bendrai valstybių narių ir valstybių partnerių naudai, siekiant skatinti 6 straipsnyje apibrėžtą pasienio ir tarpregioninį bendradarbiavimą.

2) Bendrijos parama bus naudojama valstybių partnerių naudai. Bendrijos parama gali būti naudojama bendrai valstybių narių ir valstybių partnerių naudai, siekiant skatinti 6 straipsnyje apibrėžtą pasienio valstybių, tarpregioninį bendradarbiavimą ir tiesioginius žmonių ryšius.

1) Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą.

(1) Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę, socialinę ir aplinkos apsaugos integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą.

e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių valdymą;

(e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių, pvz., gėlo vandens ir atsinaujinančių energijos išteklių, valdymą;

Pagrindimas

Siekiama pateikti nesančią nuorodą. Aplinkos apsaugos skatinimas reiškia, kad valdymas turi apimti ir gamtinius išteklius, ir atsinaujinančius energijos išteklius, ir kad šie abu aspektai turi būti valdomi kartu.

(fa) remti vietos ir regioninio vystymosi iniciatyvas, skirtas pusiausvyros tarp regionų trūkumui pašalinti ir potencialiems vystymosi pajėgumams didinti;

Pagrindimas

Reikia ištaisyti klaidą ir įvardinti anksčiau minėtus tikslus, siekiant sukurti geresnes galimybes pagalbą gaunančioms šalims įveikti regionų nelygybę ir kovoti su ją sukeliančiomis priežastimis.

(ia) plėsti tinkamą valdymą, administracinį skaidrumą ir teisinės valstybės principus bei kovoti su korupcija;

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

(k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių ir mažų bei vidutinių įmonių vystymąsi, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

(l) skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip tinklų sujungimas, tinklai ir jų eksploatavimas, tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumas bei sauga, energijos vartojimo efektyvumas ir švarus transportas;

(l) skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip tinklų sujungimas, tinklai ir jų eksploatavimas, tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumas bei sauga, energijos vartojimo efektyvumas ir tvarus transportas;

(o) skatinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant tokius klausimus kaip prieglobstis ir migracija, taip pat kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jo finansavimą, pinigų plovimu ir mokestiniu sukčiavimu, ir šios veiklos užkardymas;

(o) skatinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant tokius klausimus kaip prieglobstis ir migracija, prekyba žmonėmis, taip pat kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jo finansavimą, pinigų plovimu ir mokestiniu sukčiavimu, ir šios veiklos užkardymas;

Pagrindimas

Žmogaus teisių aspektu prekyba žmonėmis kelia vis daugiau sunkumų, kuriems įveikti reikia nuoseklių veiksmų, apimančių daug skirtingų sričių ir valdžios pakopų.

(s) skatinti kultūrų savitarpio supratimą, tiesioginius žmonių ryšius, pilietinių visuomenių bendradarbiavimą ir jaunimo mainus;

(s) skatinti kultūrų savitarpio supratimą, tiesioginius žmonių ryšius, pilietinių visuomenių bendradarbiavimą, jaunimo mainus ir bendradarbiavimą kultūros srityje;

(sa) remti mažus projektus, kuriems skiriama mažai išteklių, skatinant pasienio valstybių žmonių bendradarbiavimą (tiesioginius žmonių ryšius).

ua) skatinti bendradarbiavimą tvarios miestų plėtros srityje;

(v) skatinti regioninį bendradarbiavimą ir integravimą;

(v) skatinti regioninį ir vietos masto bendradarbiavimą ir integravimą;

Pagrindimas

Remiantis pasienio ir tarpregioniniu bendradarbiavimu, kaip jis apibrėžtas šio pasiūlymo 6 straipsnyje.

(3) Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

(3) Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai, Tarybos išvados ir Europos Parlamento aktai, nustatantys Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje prireikus dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje prireikus dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos, ir ja stengiamasi stiprinti decentralizuotą daugiasluoksnį valdymą, siekiant didesnio efektyvumo.

Pagrindimas

Decentralizuotų kelių lygmenų valdymo tipų naudojimas iš principo galėtų padėti pasiekti didesnį efektyvumą valdant programą.

(4a) Atsižvelgiant į didelę paramos pilietinės visuomenės kūrimui bei demokratijos plėtrai teikimo ir žmogaus teisių skatinimo svarbą, tinkamai pagrįstai atvejais Bendrijos parama gali būti teikiama ir netaikant bendro finansavimo principo, t. y. neprisidedant šalims gavėjoms.

(2) Komisija ir valstybės narės suderina Bendrijos paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, ir finansinę paramą, kurią Bendrija ir valstybės narės teikia per kitas vidaus bei išorės finansines priemones ir kurią teikia Europos investicijų bankas.

(2) Komisija ir valstybės narės suderina Bendrijos ir jos finansinių institucijų, pvz., Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo, paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, ir finansinę paramą, kurią Bendrija ir valstybės narės teikia per kitas vidaus bei išorės finansines priemones.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu aiškiau nustatoma Bendrijos institucijų padėtis, o Europos investicijų fondui, atsižvelgiant į jo įgaliojimus, bus suteikta galimybė parodyti savo sugebėjimus.

(a) atskirai šaliai skirtas arba daugiašales programas, kurios apima paramą vienai valstybei partnerei arba kurios yra skirtos dviejų ar daugiau valstybių partnerių regioniniam ar paregionių bendradarbiavimui ir kuriose gali dalyvauti valstybės narės;

(a) atskirai šaliai skirtas arba daugiašales programas, kurios apima paramą vienai valstybei partnerei arba kurios yra skirtos dviejų ar daugiau valstybių partnerių regioniniam ar paregionių bendradarbiavimui ir kuriose dalyvauja valstybės narės arba jų regionai;

Pagrindimas

Atsižvelgiama į politinę ir administracinę valstybių narių organizacinę struktūrą ir siekiama nuoseklumo nustatant geografinį tinkamumą gauti paramą pagal pasienio ar tarpregioninį bendradarbiavimą.

b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių;

(b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių, pvz., žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos klausimais;

Pagrindimas

Teminės programos paprastai naudojamos siekiant atpažinti ir spręsti konkrečias svarbias visuotines problemas arba, atitinkamais atvejais, vidaus politiką projektuoti į išorę. Tai ypač svarbu, nes, supaprastinus finansines priemones, tokios priemonės kaip LIFE – Trečiosios šalys neteks atskiro teisinio pagrindo. Per tarpregioninį bendradarbiavimą valstybes nares bus galima įtraukti į temines programas. Komisijos komunikate dėl EKP strateginio dokumento aplinka ir tiesioginiai žmonių ryšiai, įskaitant pilietinės visuomenės plėtrą, įvardijami kaip regioninio bendradarbiavimo prioritetai. Be to, galimybė kurti temines programas šiais klausimais minima pasiūlymo priede (p. 44), bet ją taip pat reikia integruoti į naujojo reglamento tekstą, kad ji taptų privaloma.

(c) pasienio bendradarbiavimo programos, apimančios vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau valstybių partnerių bendradarbiavimą ir vykdomos regionuose, besiribojančiuose su Europos bendrijos išorės siena.

(c) pasienio valstybių ir tarptautinio bendradarbiavimo programos, apimančios vienos ar daugiau valstybių narių bendradarbiavimą.

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą gali būti teikiama tarpregioniniam bendradarbiavimui, kurį įgyvendinant dalyvauja valstybės partnerės ir valstybės narės ir kuris apima temines ir daugiašales regioninio bei paregionių bendradarbiavimo programas.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą teikiama tarpregioniniam bendradarbiavimui, kurį įgyvendinant dalyvauja valstybės partnerės ir valstybės narės ir kuris apima temines ir daugiašales regioninio bei paregionių bendradarbiavimo programas, jei jis padeda įgyvendinti Bendrijos paramos tikslus.

Pagrindimas

Kaip teigiama 1 straipsnio 2 dalyje, Bendrijos paramos pagal Kaimynystės ir partnerystės priemonę tikslas – skatinti pasienio ir regionų bendradarbiavimą.

(2a) Pagal šį reglamentą rengiamos pasienio valstybių bendradarbiavimo programos apima kriterijus atitinkančių valstybių narių pasienio regionus. Be to, tarpregioninio bendradarbiavimo pagrindu valstybės narės gali dalyvauti teminėse ir (arba) daugiašalėse programose.

(2a) Pagal šį reglamentą rengiamos pasienio valstybių bendradarbiavimo programos apima kriterijus atitinkančių valstybių narių pasienio regionus. Visų pirma tarpregioninio bendradarbiavimo pagrindu valstybės narės gali būti įtrauktos į temines ir (arba) daugiašales programas.

Pagrindimas

Svarbu pažymėti, kad pasienio bendradarbiavimo programose galės dalyvauti ir pasienio regionai. Svarbu ir tai, kad šios programos bus kuriamos decentralizuotai. Taip pat svarbu, kad, kuriant ir įgyvendinant regionų ir vietos klausimus sprendžiančias pasienio bendradarbiavimo programas, visomis teisėmis dalyvautų ES regioninės ir vietos valdžios institucijos.

(1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Turi būti užtikrinta, kad kuriant šiuos strateginius dokumentus veiksmingai dalyvautų nevalstybiniai subjektai, ypač regionų/vietos lygiu. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, įskaitant daugiamečius finansinius asignavimus. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Mikroprojektams, kurių finansinės ribos neviršija 5000 eurų, gali būti taikoma supaprastinta, decentralizuota procedūra.

Pagrindimas

Centralizuotos procedūros taikymas projektams, kurių vertė iki 5000 EUR, pareikalautų iš šių projektų gana didelių administracinių išlaidų. Be to, maži projektai mažoms ir regioninėms organizacijoms ir asociacijoms suteikia idealią galimybę dalyvauti Europos reikaluose ir projektuose. Jos turėtų turėti greitą ir nebiurokratinę prieigą prie naujosios Kaimynystės ir partnerystės priemonės.

(2) Rengdama atskiros šalies ar daugiašalę programą, Komisija asignavimus kiekvienai programai nustato atsižvelgdama į specifines atitinkamos valstybės ar regiono ypatybes ir poreikius, Sąjungos partnerystės su tokia valstybe lygį, administracinius gebėjimus ir galimybes panaudoti lėšas.

(2) Rengdama atskiros šalies ar daugiašalę programą, Komisija asignavimus kiekvienai programai nustato pagal objektyvius kriterijus, atsižvelgdama į specifines atitinkamos valstybės ar regiono ypatybes ir poreikius, Sąjungos partnerystės su tokia valstybe lygį, pažangą, padarytą įgyvendinant sutartus tikslus, ypač Europos kaimynystės politikos tikslus, ir sutartus demokratinės ir ekonominės reformos vykdymo veiksmų planus, administracinius gebėjimus ir galimybes panaudoti lėšas.

(3) Tik pasienio bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Tik pasienio valstybių bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) sudaromi atsižvelgiant į 4 ir 5 straipsniuose nustatytus pricipus ir ypatumus ir iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagrindimas

Reikėtų aiškiai apibrėžti, kurie teritoriniai vienetai gali dalyvauti šiose programose. Norint užtikrinti įgyvendinimą, strateginiai dokumentai turi nepadidinti biurokratijos. Nors reglamento nuostatose ir minimas geresnis procedūrų koordinavimas ir derinimas, neminimos administracinės procedūros, kurias partneris turi įvykdyti.

(3a) Komisija nustato asignavimus pasienio valstybių bendradarbiavimo programoms, remdamasi kriterijus atitinkančių regionų gyventojų skaičiumi ir kitais veiksniais, turinčiais įtakos bendradarbiavimo intensyvumui, pvz., specifiniais pasienio regiono bruožais, administraciniais pajėgumais ir paramos įsisavinimo pajėgumais.

Pagrindimas

Principai, pagal kuriuos paskirstomi asignavimai pasienio regionų bendradarbiavimo programoms, turėtų būti nustatyti reglamento tekste. Be gyventojų skaičiaus, objektyvaus ir teisingo kriterijaus, reikėtų atsižvelgti ir į įvairius neapibrėžtus veiksnius.

4) Europos regioninės plėtros fondas remia pagal šio reglamento nuostatas parengtas ir įgyvendinamas pasienio valstybių bendradarbiavimo programas. . Bendras pasienio bendradarbiavimo programoms skirtas biudžetas, įskaitant Europos regioninės plėtros fondo indėlį sienoms su valstybėmis partnerėmis, yra bent jau dvigubai didesnis už sumą sienoms su valstybėmis partnerėmis, numatytą Reglamente (EB) Nr. … , nustatančiame bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas.

4) Europos regioninės plėtros fondas remia pagal šio reglamento nuostatas parengtas ir įgyvendinamas pasienio valstybių bendradarbiavimo programas. . Bendras pasienio bendradarbiavimo programoms skirtas biudžetas, įskaitant Europos regioninės plėtros fondo indėlį sienoms su valstybėmis partnerėmis, yra bent jau dvigubai didesnis už sumą sienoms su valstybėmis partnerėmis, numatytą Reglamente (EB) Nr. … , nustatančiame bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas. Be to, Europos regioninės plėtros fondas gali prisidėti skatinant valstybių narių regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą teminėse ir daugiašalėse programose.

Pasienio regionų bendradarbiavimas

Pasienio regionų ir tarpregioninis bendradarbiavimas

Pagrindimas

Nuoroda į NUTS II lygio regionus pagrindžia papildytą pavadinimą, kuris išplečiamas papildant jį tarptautiniu bendradarbiavimu. Komisija turi aiškiai nustatyti, kokiai bendradarbiavimo formai jis priklauso.

(1) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos pasienio bendradarbiavimo programos gali būti taikomos visoms sausumos sienoms ir visoms jūrų zonoms, besiribojančioms su bendru jūros baseinu. Pagal šią antraštinę dalį paramai tinkami tokie teritoriniai vienetai:

(1) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos pasienio valstybių bendradarbiavimo programos gali būti taikomos visoms sausumos ir jūrų sienoms. Pagal šį straipsnį paramai tinkami tokie teritoriniai vienetai:

Pagrindimas

Dėl aiškumo ir pasienio bendradarbiavimo tikslų, kaip jie numatyti šiame reglamente, vienintelei nuorodai į jūros sienas turi būti teikiama pirmenybė, be to, nuostatos pateikiamos straipsnyje, o ne antraštinėje dalyje.

(c) visi NUTS II ar atitinkamą lygį atitinkantys pakrantės teritoriniai vienetai, besiribojantys su valstybėms narėms ir valstybėms partnerėms bendru jūros baseinu.

Išbraukta.

Pagrindimas

Dėl aiškumo reikia padaryti nuorodą į tarptautinio bendradarbiavimo programas; dabar neaišku, koks bendradarbiavimo tipas taikomas NUTS II lygio regionams.

(2) Ypatingais atvejais tinkamais gali būti pripažinti ir teritoriniai vienetai, besiribojantys su 1 dalyje nurodytais teritoriniais vienetais.

(2) Ypatingais atvejais tinkamais gali būti pripažinti ir teritoriniai vienetai, besiribojantys su 1 dalyje nurodytais teritoriniais vienetais, jei toks pripažinimas reikalingas tos srities vystymosi požiūriu.

(2a) 6 straipsnio 1 dalies c punkte paminėtos pasienio valstybių bendradarbiavimo programos gali apimti visas su bendru jūros baseinu besiribojančias jūrų zonas. Visi NUTS II ar atitinkamą lygį atitinkantys pakrantės teritoriniai vienetai, besiribojantys su valstybėms narėms ir valstybėms partnerėms bendru jūros baseinu pagal šį straipsnį yra tinkami paramai gauti.

(3a) Turėtų būti parengtos tinkamos priemonės, skirtos NUTS II lygio pakrančių regionų, dalyvaujančių jūros baseino programose, bendradarbiavimui įvertinti. Jos turi atitikti tam tikro tipo – nesvarbu, tarptautinę ar pasienio valstybių – programą.

Pagrindimas

Kad būtų aiškiau, reikėtų apibrėžti, kokiai NUTS II kategorijai priklauso pakrantės regionai: pasienio, regioninėms ir (arba) tarpvalstybinėms programoms.

2) Bendros programos, skirtos sausumos sienoms ir jūrų keliams, yra nustatomos kiekvienai sienai atskirai ir apima tinkamus vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau valstybių partnerių teritorinius vienetus. Pakrantės regionams skirtos bendros programos yra daugiašalės ir apima tinkamus teritorinius vienetus, besiribojančius su bendru jūros baseinu, priklausančiu kelioms dalyvaujančioms valstybėms, įskaitant bent vieną valstybę narę ir vieną valstybę partnerę.

2) Bendros veiklos programos, skirtos sausumos sienoms ir jūrų keliams, yra nustatomos kiekvienai sienai atskirai atitinkamu teritoriniu lygiu ir apima tinkamus vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau valstybių partnerių teritorinius vienetus. Pakrantės regionams, atitinkantiems NUTS II lygio sritis, skirtos bendros veiklos programos yra daugiašalės ir apima tinkamus teritorinius vienetus, besiribojančius su bendru jūros baseinu, priklausančiu kelioms dalyvaujančioms valstybėms, įskaitant bent vieną valstybę narę ir vieną valstybę partnerę, atsižvelgiant į institucines sistemas ir partnerystės principą.

Pagrindimas

Siekiant standartizuoti terminiją, sąvoka „bendros programos“ turėtų būti pakeista į „veiklos programos“, nes būtent ši sąvoka vartojama ERPF teritoriniame bendradarbiavime.

(3a) Bendras veiklos programas kuria atitinkamos valstybės narės ir valstybės partnerės, glaudžiai bendradarbiaudamos su regionų ir vietos įstaigomis, ir jas įgyvendina reikiamu decentralizuotu teritoriniu lygmeniu, atsižvelgdamos į institucines sistemas ir partnerystės principą. Jos paprastai apima 7 metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagrindimas

Subsidiarumo principas nebūtinai turi aiškią reikšmę trečiosiose šalyse, kadangi jis grindžiamas Europos teisynu. Siekiant išsaugoti decentralizuotų institucijų vaidmenį kuriant bendras veiklos programas, reikia paminėti jų dalyvavimą ir nurodyti partnerystės principą. Kad nuomonė būtų nuosekli, reikia pakeisti 4 straipsnį.

(3a) 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose paminėtų teritorinių vienetų pasienio valstybių bendradarbiavimo kontekste tinkamai pagrįstais atvejais iki 20 proc. tokios bendros programos biudžeto galima skirti greta minėtųjų sričių esančių NUTS III lygio sričių veiklai.

5) Bendros programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

5) Bendros veiklos programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės, dalyvaujančių ES pasienio regionų ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

(8) Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai bendra programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių valstybių santykių problemų, Komisija gali patvirtinti programą, kuri nebūtų bendra programa, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, tačiau leistų atitinkamam valstybės narės pasienio regionui ar regionams pasinaudoti šiame reglamente numatyta parama.

8) Specialiais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai bendra programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių valstybių arba ES ir valstybės partnerės santykių problemų, Komisija gali patvirtinti programą, kuri nebūtų bendra programa, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, tačiau leistų atitinkamam valstybės narės pasienio regionui ar regionams pasinaudoti šiame reglamente numatyta parama.

8a) Kai valstybė narė ir valstybė partnerė negali laiku susitarti sukurti bendrą valdymo sistemą dėl politinių ar techninių priežasčių, srityse, kuriose Komisija yra atsakinga už veiksmų įgyvendinimą už ES ribų, gali būti naudojamos alternatyvios valdymo sistemos.

Pagrindimas

Dabartinė sistema yra išbandyta ir aiškiai reglamentuota. Šiuo pagrindu neturėtų būti dar vienos skirtingos sistemos.

1) Bendras programas įgyvendina bendra valdymo institucija, įsikūrusi vienoje iš valstybių narių.

1) Bendras veiksmų programas, bendrai ir decentralizuotai jas valdydamos, įgyvendina vienoje iš valstybių narių įsikūrusios bendra valdymo institucija ir bendras sekretoriatas. Bendras sekretoriatas turi būti įkurtas bendroje valdymo institucijoje. Kai valstybė narė ir valstybė partnerė negali laiku susitarti sukurti bendrą valdymo sistemą dėl teisinių ar techninių priežasčių, siekiant įgyvendinti pasienio valstybių bendradarbiavimo programą, gali būti naudojamos alternatyvios valdymo sistemos.

(2) Įgyvendinimo taisyklės taikomos lėšų skyrimo, bendro finansavimo lygio, bendrų programų parengimo, bendrų projektų atrankos, techninio ir finansinio paramos valdymo, finansų kontrolės ir audito, stebėsenos ir vertinimo, matomumo ir visuomenės informavimo kriterijams bei tvarkai.

(2) Įgyvendinimo taisyklės taikomos lėšų skyrimo, bendro finansavimo lygio, bendrų programų parengimo, bendrų valdymo institucijų, iniciatyvinio arba stebėjimo komitetų ir bendro sekretoriato paskyrimo ir funkcijų, išlaidų leistinumo, bendrų projektų atrankos, techninio ir finansinio paramos valdymo, finansų kontrolės ir audito, stebėsenos ir vertinimo, matomumo ir visuomenės informavimo kriterijams bei tvarkai.

Pagrindimas

Įgyvendinimo taisyklės taip pat turėtų būti taikomos skiriant ir kuriant pasienio regionų bendradarbiavimo programų valdymo institucijas. Įgyvendinimo taisyklės nustato pasirengimo įgyvendinti bendras veiklos programas gaires.

(4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti valstybėms narėms.

(4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.

(d) tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT institucijas, departamentus ir misijas, tarptautines finansų institucijas bei plėtros bankus, tiek, kiek jie prisideda prie šio reglamento tikslų;

(d) tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT institucijas, departamentus ir misijas, tarptautines finansų institucijas bei plėtros bankus, atsižvelgiant į tai, kiek jie prisideda prie pasienio valstybių bendradarbiavimo šio reglamento tikslų požiūriu;

Pagrindimas

Tam tikromis aplinkybėmis EKPP dalyvaujantiems ES pasienio regionams skirtos lėšos gali būti panaudotos institucijoms ir pan., kurios anksčiau nėra gavusios paramos pasienio bendradarbiavimui.

(f) Europos Sąjungos agentūros;

(f) Europos Sąjungos agentūros atsižvelgiant į tai, kiek jos prisideda prie pasienio valstybių bendradarbiavimo šio reglamento tikslų požiūriu;

Pagrindimas

Tam tikromis aplinkybėmis EKPP dalyvaujantiems ES pasienio regionams skirtos lėšos gali būti panaudotos institucijoms ir pan., kurios anksčiau nėra gavusios paramos pasienio bendradarbiavimui.

x.nevyriausybinės asociacijos ir nepriklausomi fondai, galintys prisidėti prie plėtros;

x. pasienio asociacijos, nevyriausybinės asociacijos ir nepriklausomi fondai;

Pagrindimas

Kadangi pasienio asociacijos galėtų labai prisidėti prie EKPP tikslų įgyvendinimo, jas svarbu paminėti, net jei jos jau patenka į kitas tinkamas kategorijas. Turimos omenyje pasienio asociacijos, kurių įnašas yra didelis, o ne tarpregioninės asociacijos. Kadangi tarpregioninės asociacijos galėtų labai prisidėti prie EKPP tikslų įgyvendinimo, jas svarbu paminėti, net jei jos jau patenka į kitas tinkamas kategorijas.

(a) finansuoti tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, kuriose dalyvauja valstybių narių viešojo sektoriaus ekspertai, siunčiami pagal specialiai parengtas taisykles;

(a) finansuoti tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, kuriose dalyvauja valstybių narių ir jų regioninės bei vietos valdžios institucijų viešojo sektoriaus ekspertai, siunčiami pagal specialiai parengtas taisykles;

(g) prisidėti prie tarptautinių ir regioninių organizacijų, kitų paramos teikėjų ar valstybių partnerių įsteigto fondo;

(g) prisidėti prie Europos Sąjungos, valstybių narių, tarptautinių ir regioninių organizacijų, kitų paramos teikėjų ar valstybių partnerių įsteigto fondo;

(1) Bendrijos finansavimas taip pat gali būti skirtas padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, tolesnių veiksmų, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalinga šiam reglamentui įgyventi ir jo tikslams pasiekti, pvz., tyrimai, susitikimai, informavimas, sąmoningumo skatinimas, mokymas ir leidybos veikla, su kompiuterių tinklais susijusios išlaidos informacijos mainams, kitos administracinės ar techninės paramos išlaidos, kurių Komisija gali patirti dėl atitinkamos programos valdymo. Toks finansavimas taip pat skiriamas padengti Komisijos delegacijų išlaidoms administracinei paramai, kuri būtina valdant pagal šį reglamentą finansuojamas operacijas.

(1) Bendrijos finansavimas taip pat gali būti skirtas padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, tolesnių veiksmų, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai reikalinga šiam reglamentui įgyventi ir jo tikslams pasiekti, pvz., tyrimai, susitikimai, informavimas, sąmoningumo skatinimas, mokymas ir leidybos veikla, mokymo priemonės partneriams, suteikiančios jiems galimybę dalyvauti įvairiuose programų vykdymo etapuose, su kompiuterių tinklais susijusios išlaidos informacijos mainams, techninė parama kuriant „euroregionus“ ir jų sekretoriatus, kitos administracinės ar techninės paramos išlaidos, kurių Komisija gali patirti dėl atitinkamos programos valdymo. Toks finansavimas taip pat skiriamas padengti Komisijos delegacijų išlaidoms administracinei paramai, kuri būtina valdant pagal šį reglamentą finansuojamas operacijas.

(a) valstybės narės, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

(a) valstybės narės, jų regioninio ir vietos lygmens institucijos bei valstybinės ir pusiau valstybinės agentūros;

Pagrindimas

Regionų / vietos lygmuo yra pats svarbiausias pasienio bendradarbiavimo srityje.

b) kitos valstybės paramos teikėjos, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

(b) Europos ekonominės erdvės valstybės narės, Šveicarija ir kitos valstybės paramos teikėjos, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės. Kurdami Europos kaimynystės politiką, turėtume visapusiškai atsižvelgti į visus mūsų Pietų, Rytų ir Šiaurės kaimynus. Be to, turėtume veiksmingai panaudoti tokių šalių kaip Norvegija ir Šveicarija ekonominius išteklius bendrai finansuoti EKP.

1) Biudžetiniai įsipareigojimai įgyvendinami vadovaujantis Komisijos sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį.

1) Daugiamečiai biudžetiniai įsipareigojimai įgyvendinami vadovaujantis Komisijos sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį.

Pagrindimas

Daugiamečiai biudžetiniai įsipareigojimai yra labai svarbūs užtikrinant kokybišką pasienio bendradarbiavimo plėtrą būsimų ES išorinių sienų regionuose ir sudarant ES pasienio regionams tokias pačias sąlygas kaip ir Sąjungos vidinių sienų regionams.

- bet kurios Europos ekonominės erdvės valstybės narės.

- bet kurios Europos ekonominės erdvės valstybės narės ir Šveicarija.

Pagrindimas

Reglamento projekte neatsižvelgiama į EEE šalių ir Šveicarijos, kaip į mūsų bendradarbiavimo partnerių ir bendrų paramos teikėjų, vaidmenį. Dvišaliame ir daugiašaliame bendradarbiavime Šiaurės regionuose aktyvų vaidmenį atlieka visų pirma mūsų Šiaurės kaimynės ir partnerės Norvegija ir Islandija. Abi šalys yra visateisės Baltijos jūros valstybių tarybos, Barenco Euro-Arkties tarybos ir Arkties tarybos narės. Kurdami Europos kaimynystės politiką, turėtume visapusiškai atsižvelgti į visus mūsų Pietų, Rytų ir Šiaurės kaimynus. Be to, turėtume veiksmingai panaudoti tokių šalių kaip Norvegija ir Šveicarija ekonominius išteklius bendrai finansuoti EKP.

(1a) Parama nebus pradėta teikti arba bus sustabdyta, jei bus pažeistas bet koks pagrindinis viešosios tarptautinės teisės principas, kuriuo remiamasi saugant žmogaus teises, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių ir laisvių chartijoje pripažintas teises.

(4a) Visi susitarimai ir priemonės pagal šią priemonę sudaromi, aiškinami, taikomi ir vykdomi laikantis bendrosios tarptautinės teisės ir Bendrijos teisyno reikalavimų ir normų.

Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą.

Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina:

a) aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją;

b) tvarią ekonominę, socialinę ir aplinkos apsaugos plėtrą dalyvaujančiose šalyse;

c) skurdo naikinimo besivystančiose šalyse kampaniją;

d) demokratijos principų plėtrą ir stiprinimą, įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms.

Pagrindimas

2 straipsnio 1 dalyje („Paramos aprėptis“) turi būti pateiktas aiškus visų tikslų sąrašas, kadangi ši priemonė taikoma regionui, kur daugelis valstybių yra besivystančios šalys, o jų ekonominė integracija su ES valstybėmis dėl akivaizdžių geografinių priežasčių yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Todėl šiame straipsnyje yra išskirti keturi bendrieji tikslai, kurie ypač svarbūs visuose ES ir atitinkamų valstybių bendradarbiavimo etapuose, ir pateiktas sąrašas priemonių, kurios turėtų būti pripažintos tinkamos, kad joms būtų skirta Bendrijos pagalba. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai minimi „politikos struktūroje“ 3 straipsnyje, todėl dar kartą jų minėti nėra reikalo.

e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių valdymą;

e) skatinti aplinkos apsaugą, gamtos apsaugą ir tvarų gamtos išteklių valdymą;

Pagrindimas

Gamtosauga į pradinę formuluotę įtraukiama kaip papildomas aspektas, rodantis, kad gamtą ne tik galima „naudoti“, bet reikia ir „saugoti“, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tvarumas.

f) remti skurdo mažinimo politiką;

f) remti skurdo panaikinimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo politiką;

Pagrindimas

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystymosi paramos komiteto (VPK) tarptautiniu mastu pripažintą klasifikaciją daugiau kaip 70 proc. šalių, kurioms taikomas EKPP reglamentas, yra besivystančios šalys.
2000 m. pritarusios Tūkstantmečio vystymosi tikslams, Europos Sąjunga ir jos narės prisiėmė ypatingą pareigą visiškame skurde gyvenantiems Moldovos, Gruzijos ir Palestinos gyventojams. Tad bendradarbiavimas su šiomis šalimis turėtų būti grindžiamas pagrindiniais ES vystymosi politikos uždaviniais: išnaikinti skurdą įgyvendinant TPT.

fa) skatinti lyčių lygybę ir moterų teises;

Pagrindimas

Barselonos deklaraciją pasirašę vyriausybių atstovai pripažino svarbų aktyvėjančių moterų vaidmenį ir įsipareigojo skatinti aktyvų jų dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir kuriant darbo vietas.
MEDA reglamentai (1 ir 2) remia moterų mokymąsi ir darbo vietų kūrimą ir rekomenduoja planuojant ir įgyvendinant ES vystymosi bendradarbiavimą (MEDA 2 reglamento 5-as uždavinys, 2 priedas) atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą. Rytuose perėjimo nuo planinės prie atviros rinkos ekonomikos procesas nebuvo neutralus lyčių atžvilgiu. Nutraukus valstybės paramą šeimoms, padidėjo našta vaikus auginančioms moterims. Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje didėjančios kliūtys moterims mokytis, dirbti ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas stabdo ekonomikos augimą. Jos taip pat trukdo mažinti skurdą ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Moterys tampa vis labiau pažeidžiamos, o dėl prekybos žmonėmis gresia pavojus jų gerovei.

h) palaikyti sveikatos, švietimo ir mokymo rėmimo politiką;

h) palaikyti sveikatos, švietimo ir mokymo rėmimo politiką, įskaitant ne tik labiausiai paplitusias užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas ir sutrikimus, bet ir prieigą prie paslaugų ir švietimo apie gerą sveikatą bei apie reprodukcinę ir kūdikių sveikatą mergaitėms ir moterims;

o) skatinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant tokius klausimus kaip prieglobstis ir migracija, taip pat kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jo finansavimą, pinigų plovimu ir mokestiniu sukčiavimu, ir šios veiklos užkardymas;

o) skatinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant tokius klausimus kaip prieglobstis ir migracija, taip pat kova su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jo finansavimą, pinigų plovimu ir mokestiniu sukčiavimu, ir šios veiklos užkardymas;

Pagrindimas

Moterys tampa vis labiau pažeidžiamos, o dėl prekybos žmonėmis gresia pavojus jų gerovei.

s) skatinti kultūrų savitarpio supratimą, tiesioginius žmonių ryšius, pilietinių visuomenių bendradarbiavimą ir jaunimo mainus;

s) skatinti kultūrų savitarpio supratimą, tiesioginius žmonių ryšius, pilietinių visuomenių bendradarbiavimą, emigrantų integraciją į priimančios šalies visuomenę ir jaunimo mainus;

y) spręsti bendras temines problemas, kylančias bendro intereso srityse, ir imtis bet kurių kitų tikslų, derančių su šio reglamento taikymo sritimi.

Išbraukta.

Pagrindimas

Kadangi priemonių sąrašas yra jau labai platus, galima daryti prielaidą, kad jis kažkiek apima ir kiekvieną veiksmų tipą.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro atitinkami tarptautiniai susitarimai, įskaitant JTO deklaracijas, susitarimus bei konvencijas ir ypač Tūkstantmečio vystymosi tikslus, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkamos Europos Parlamento rezoliucijos, Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Pagrindimas

Planuojant Bendrijos pagalbą, visuomet turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas tarptautines konvencijas ir susitarimus, pvz., Tūkstantmečio deklaraciją ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje taip pat dalyvauja atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje dalyvauja nacionalinės, regionų ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

Pagrindimas

Barselonos proceso dvasia ir antrasis MEDA reglamentas skatina pilietinę visuomenę ir gyventojus dalyvauti planuojant ir įgyvendinant vystymosi priemones. Pilietinė visuomenė ir vietos bendruomenės norėdamos gauti paramą vystymuisi dažnai sugeba geriau formuluoti regionų prioritetus ,o jie yra labai svarbūs įgyvendinant programas šalyse, kuriose didelis skurdas. Todėl pilietinės visuomenės vaidmuo derinant veiksmų programas, jose dalyvaujant, jas įgyvendinant ir atliekant jų stebėseną turėtų būti visiškai aiškiai apibrėžtas ir sustiprintas pritaikytais mechanizmais ir fondais.

3) Valstybės – paramos gavėjos atitinkamus partnerius, ypač regionų ir vietos lygiu, įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose.

3) Valstybės – paramos gavėjos partnerius, ypač regionų ir vietos lygiu, įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose.

Pagrindimas

Barselonos proceso dvasia ir antrasis MEDA reglamentas skatina pilietinę visuomenę ir gyventojus dalyvauti planuojant ir įgyvendinant vystymosi priemones. Pilietinė visuomenė ir vietos bendruomenės norėdamos gauti paramą vystymuisi dažnai sugeba geriau formuluoti regionų prioritetus ,o jie yra labai svarbūs įgyvendinant programas šalyse, kuriose didelis skurdas. Todėl pilietinės visuomenės vaidmuo derinant veiksmų programas, jose dalyvaujant, jas įgyvendinant ir atliekant jų stebėseną turėtų būti visiškai aiškiai apibrėžtas ir sustiprintas pritaikytais mechanizmais ir fondais.

b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių;

b) temines programas tokiais klausimais kaip žmogaus teisės ir aplinka, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių;

Pagrindimas

Teminės programos bus taikomos EKP priemonei ir Bendradarbiavimo vystymosi labui ir ekonominio bendradarbiavimo priemonei. Komisijos komunikate dėl EKP strateginio dokumento aplinka ir tiesioginiai žmonių ryšiai, įskaitant pilietinės visuomenės plėtrą, įvardijami kaip regioninio bendradarbiavimo prioritetai. Be to, nors galimybė rengti temines programas šiais klausimais minima pasiūlymo priede (p. 44), ji turi būti nustatyta ir naujojo reglamento pagrindiniame tekste, kad taptų privaloma.

1. Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1. Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje, atsižvelgiant į Europos Parlamento išsakytus prioritetus tarpinstituciniame strateginiame dialoge. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, įskaitant daugiamečius finansinius asignavimus. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pagrindimas

Trišalėse (Komisijos, Tarybos ir Parlamento) derybose dėl įstatyminių priemonių, sudarančių dalį ES išorės veiksmų, paketo buvo nuspręsta pradėti strateginį dialogą dėl daugiamečio finansinio planavimo, siekiant įtraukti Europos Parlamentą į pagrindinius jo įgyvendinimo proceso etapus. Kadangi šiame etape nėra aišku, kokia forma vyks minėtas strateginis dialogas, negalima pateikti tikslesnių detalių. Vis dėlto manome, kad yra naudinga siūlyti straipsnius, kuriuose būtų pateikta nuoroda į šį dialogą.

1a. Strateginiai dokumentai ir vėlesnės šalies, daugiašalės arba teminės programos turi būti parengtos po išsamių konsultacijų, kuriose dalyvautų atitinkamų valstybių regioninės, nacionalinės ir vietos institucijos, nacionaliniai parlamentai ir pagrindinės interesų grupės, įskaitant atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas.

Pagrindimas

Platus ir visa apimantis požiūris yra itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad programose atsispindėtų teisingi prioritetai ir kad būtų užtikrinama projektų nuosavybė, kuri turėtų būti visose ES išorės pagalbos programose.

5) Bendros programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

5) Bendros programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus, ypač kai nustatomas neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenei, ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

Pagrindimas

Tam tikrais atvejais (pvz., plėtojant infrastruktūrą pagal TEN-T tinklo programą, kuri buvo išplėsta ir pradėta vykdyti šalyse partnerėse) nacionalinio, regioninio arba tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, finansuojami iš ES išteklių (EKPP ir kitų), gali turėti ypač didelį neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Todėl labai svarbu, kad reglamente būtų numatyta prievolė peržiūrėti projektus, kai vertinant nustatomas toks neigiamas poveikis.

4. Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia veiksmų programas ir bendras pasienio bendradarbiavimo programas susipažinti valstybėms narėms.

4. Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia veiksmų programas ir bendras pasienio bendradarbiavimo programas susipažinti valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.

Pagrindimas

Siekiama labiau įtraukti Europos Parlamentą įgyvendinant šį reglamentą.

4. Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti valstybėms narėms.

4. Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.

Pagrindimas

Žr. 18 pakeitimo pagrindimą.

(2) Komisijai ir Audito Rūmams tokiuose susitarimuose turi būti aiškiai suteikta teisė atlikti bet kurio Bendrijos lėšų gavusio rangovo arba subrangovo dokumentų auditą arba auditą vietoje. Be to, Komisija juose turi būti aiškiai įgaliota vykdyti patikrinimus ir inspekcijas vietoje, kaip numatyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96.

(2) Komisijai ir Audito Rūmams tokiuose susitarimuose turi būti aiškiai suteikta teisė atlikti bet kurio Bendrijos lėšų gavusio rangovo arba subrangovo dokumentų auditą arba auditą vietoje, taip pat tais atvejais, kai norima nustatyti, ar pagal šią priemonę sudaryti susitarimai ir numatytos priemonės vykdomos laikantis ES pripažintos bendrosios tarptautinės teisės normų ir Bendrijos teisyno reikalavimų. Be to, Komisija juose turi būti aiškiai įgaliota vykdyti patikrinimus ir inspekcijas vietoje, kaip numatyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96.

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia metinę paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita taip pat pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Joje pateikiama su praėjusiais metais susijusi informacija apie finansuotas priemones, stebėseną bei vertinimo veiklos rezultatus ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų įgyvendinimą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorių.

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia metinę paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita taip pat pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Joje pateikiama su praėjusiais metais susijusi informacija apie finansuotas priemones, stebėseną bei vertinimo veiklos rezultatus, atitinkamų partnerių dalyvavimą ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų įgyvendinimą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorių.

Finansinė orientacinė suma šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 14 929 mln. eurų. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Finansinė orientacinė suma šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 14 929 mln. eurų. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Į metinį biudžetą įtraukiama bent jau:

- finansinių išteklių paskirstymas įvairiems geografiniams regionams, daugiausia Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos valstybių šalims partnerėms;

- išsami įvairioms teminėms programoms skirtų sumų struktūra.

Pagrindimas

Paprastinant ir racionalizuojant biudžeto eilutes reikėtų atsižvelgti į geografinius ir teminius prioritetus, taip pat tai sprendžiant reikėtų remtis ne vien Komisijos ad hoc pagrindu – reikėtų ir kokios nors biudžeto valdymo institucijos priežiūros. Be to, išankstinis lėšų paskirstymas tarp buvusių MEDA ir TACIS valstybių užtikrins geografinę pusiausvyrą, pagrįstą ilgalaikiais tikslais, ir padės išvengti paskutinės minutės sprendimų nenumatytais išorės politikos atvejais. Taip pat lėšų paskirstymas teminėms programoms užtikrins subalansuotą požiūrį, atitinkantį tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi tikslus.

Komisija iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymus dėl šio reglamento ateities ir bet kokias reikiamas pataisas.

Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 10 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie pirmųjų trejų metų programos įgyvendinimą ir siūlomą teisės akto projektą, kuriame pateikti reikiami priemonės pakeitimai.

Pagrindimas

Standartinė peržiūros sąlyga bus įtraukta į visas kitas Bendrijos išorės pagalbos priemones.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagrindimas

Standartinė peržiūros sąlyga sutaps su kitos finansinės perspektyvos trukme ir bus įtraukta į visas kitas Bendrijos išorės pagalbos priemones.

(6a) Įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir kiekvienai šaliai partnerei įgyvendinus jos taisykles turėtų būti ženkliai paveiktos prekybos ir ekonomikos politikos reformos. Be to, PPO taisyklės yra laisvos prekybos sutarties, kuri turi būti sudaryta iki 2010 m., išeities taškas.

Pagrindimas

ES turi remti šalių partnerių siekius kuo anksčiau prisijungti prie PPO ir vykdyti dabartinius įsipareigojimus ir naujas Dohos plėtros darbotvarkės taisykles.

(7a) Siekiant padidinti Europos Bendrijos pagalbos veiksmingumą, atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos kiekvienos šalies prioritetinius tikslus.

Pagrindimas

Nors išplėstinis galimų tikslų sąrašas, išdėstytas 2 straipsnio 2 dalyje, gali būti reikalingas siekiant atsižvelgti į gana skirtingas situacijas šalyse partnerėse, svarbu atrinkti ribotą prioritetų skaičių kiekvienai šaliai ir regionui, kad būtų išvengta per mažų Bendrijos lėšų skyrimo.

(10) Parama Viduržemio jūros regiono partneriams ir bendradarbiavimas su jais turėtų vykti per Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, įsteigtą 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaracija, ir atsižvelgiant į šiame kontekste pasiektą susitarimą, nustatantį laisvosios prekių prekybos zoną ir pradedantį asimetriško liberalizavimo procesą.

(10) Parama Viduržemio jūros valstybėms ir bendradarbiavimas turėtų vykti iki 2010 m., įgyvendinant Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, įsteigtą 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaracija, ir atsižvelgiant į šiame kontekste pasiektą susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos prekėms sukūrimo ir netolygaus liberalizavimo pradžios. Bendradarbiaujant ir teikiant pagalbą reikėtų atsižvelgti į patirtį, sukauptą nuo to laiko, kai buvo priimta Barselonos deklaracija, kad minint Barselonos proceso dešimtmetį būtų pabrėžta Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystės reikšmė.

Pagrindimas

Naujoji priemonė turi būti pagrįsta 10 metų trunkančia Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partneryste, turi būti išlaikytas paramos projektų tęstinumas ir naudojamasi programų MEDA ir MEDA II patirtimi. Turi būti dar kartą patvirtintas Barselonoje nustatytas tikslas iki 2010 m. įkurti laisvos prekybos zoną

(3) Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir, naudodama dialogą bei bendradarbiavimą, siekia skatinti valstybių partnerių įsipareigojimą šiems principams.

(3) Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir dialogo ir bendradarbiavimo keliu siekia skatinti valstybes partneres laikytis šių vertybių bei rinkos ekonomikos, laisvos ir sąžiningos prekybos principų.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama daugiau aiškumo Sąjungos vertybių ir principų požiūriu.

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

(k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių bei skatinančias investicijas ir tarptautinę prekybą, ypač atsižvelgiant į PPO ir į Dohos plėtros darbotvarkės taisyklių įgyvendinimą;

Pagrindimas

Iš 17 1 straipsnyje paminėtų šalių partnerių, 6 šiuo metu derasi dėl įstojimo į PPO (Alžyras, Azerbaidžanas, Baltarusija, Libanas, Rusijos Federacija ir Ukraina), keturios prisijungė per pastaruosius penkerius metus (Armėnija, Gruzija, Jordanija ir Moldova), viena yra PPO stebėtoja (Libija), kitos nepatenka į PPO rėmus, (Vakarų kranto ir Gazos ruožo Palestinos savivalda ir Sirija). Visoms joms reikia žymios techninės paramos įgyvendinti tiek jų dabartiniams įsipareigojimams, tiek tiems, kurie atsiras po dabar vykstančių derybų, ir ruoštis stojimui.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui politikos pagrindus sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi sutartiniai santykiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai, Tarybos išvados ir Europos Parlamento rezoliucijos, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Pagrindimas

Reglamentas turi būti tvirtinamas per bendro sprendimo procedūrą, todėl visi politikai turi atsižvelgti į visų trijų institucijų pozicijas.

1) Bendrijos parama pagal šį reglamentą papildo atitinkamas nacionalines, regionines ar vietines priemones arba prie jų prisideda.

2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje taip pat dalyvauja atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

(3) Valstybės – paramos gavėjos atitinkamus partnerius, ypač regionų ir vietos lygiu, deramai įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose.

(4) Valstybės – paramos gavėjos paprastai pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių.

(1) Bendrijos parama pagal šį reglamentą papildo atitinkamas nacionalines, regionines ar vietines priemones arba padeda jas užtikrinti.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje taip pat dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

3) Valstybės – paramos gavėjos atitinkamus partnerius, ypač regionų ir vietos lygiu, įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose.

4) Valstybės – paramos gavėjos pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių.

(4a) Kol nėra partnerystės arba asociacijos susitarimo, ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais Komisija išimties tvarka gali sudaryti programą, neatitinkančią prieš tai nurodytų principų. Tokiu atveju Komisija turi pagrįsti savo sprendimą 25 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje.

Pagrindimas

Jei šiuos principus siekiama taikyti bendrai, tekste neturėtų būti apribojančių sąvokų „paprastai“ ir „atitinkamus“, kurios trukdo siekti ES ir jos kaimynų partnerystės tikslų. Tai nėra partnerystė, dėl kurios sprendžiama vienašališkai ir šios šalys turi būti partnerės visais lygiais. Nors pagrindinė taisyklė turi būti bendras finansavimas, svarbu išlaikyti nepriklausomų veiksmų naudingumą, nes tokius veiksmus remia žmogaus teisių NVO tose šalyse, kur politinė padėtis įtempta.

1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai ir prioritetiniai kiekvienos šalies ar regiono, išrinktų iš 2 straipsnio 2 dalyje pateikto sąrašo, tikslai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pagrindimas

Kalbant apie 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą išplėstinį tikslų sąrašą, svarbu nustatyti ribotą prioritetinių sektorių kiekvienos šalies ar regiono programai, siekiant, kad nebūtų skiriama per mažai lėšų. Šiuo pakeitimu siekiama suteikti teisinio aiškumo Komisijos administracijos darbiniame dokumente SEC(2000) 1049 išdėstytiems principams. Reikia atsiminti, kad dabartinėse TACIS finansinių priemonių taisyklėse patariama kiekvienai šaliai pasirinkti daugiausia tris prioritetinius tikslus.

(1) Bendras programas įgyvendina bendra valdymo institucija, įsikūrusi vienoje iš valstybių narių.

(2) Išskirtiniais atvejais dalyvaujančios valstybės gali Komisijai pasiūlyti, kad bendra valdymo institucija įsikurtų valstybėje partnerėje, jeigu paskirtasis subjektas gali visapusiškai taikyti kriterijus, išdėstytus atitinkamose Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 nuostatose.

1) Bendras programas vadovaujantis padalinto administravimo principu įgyvendina bendra valdymo institucija, bent laikinai įsikūrusi vienoje iš valstybių narių.

2) Dalyvaujančios valstybės gali Komisijai pasiūlyti, kad bendra valdymo institucija įsikurtų valstybėje partnerėje, jeigu paskirtasis subjektas gali visapusiškai taikyti kriterijus, išdėstytus atitinkamose Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 nuostatose.

Pagrindimas

Labiausiai pabrėžiamas turi būti žodis „partnerystė“, bet ne „parama“. Tai taip pat taikoma delegacijų šalyse partnerėse galios decentralizavimo principui: „bet kas, ką galima reguliuoti ar spręsti vietoje, neturi būti sprendžiama Briuselyje" ar kitur. Be to, šalys partnerės savo dvišaliuose ir pasienio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga santykiuose gali pagrįstai tikėtis, kad turės lygias teises ir įsipareigojimus, ypač finansinio paramos valdymo požiūriu.

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia metinę paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita taip pat pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Joje pateikiama su praėjusiais metais susijusi informacija apie finansuotas priemones, stebėseną bei vertinimo veiklos rezultatus ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų įgyvendinimą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorių.

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir iki rugsėjo 1 d. pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai metinę paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita taip pat pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Joje pateikiama su praėjusiais metais susijusi informacija apie finansuotas priemones, stebėseną bei vertinimo veiklos rezultatus ir biudžetinių įsipareigojimų bei mokėjimų įgyvendinimą pagal šalis, regionus ir bendradarbiavimo sektorių.

Pagrindimas

Šis galutinis terminas yra reikalingas tam, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų svarstyti metinį pranešimą iki kitų metų pabaigos.

Kai šalis partnerė nesilaiko I antraštinėje dalyje nustatytų principų, Taryba, neapribodama paramos sustabdymo nuostatų, numatytų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su valstybėmis ir regionais partneriais, ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl bet kokios paramos, suteiktos valstybei partnerei pagal šį reglamentą.

Kai šalis partnerė nesilaiko I antraštinėje dalyje nustatytų principų, Taryba, nepažeisdama paramos sustabdymo nuostatų, numatytų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su valstybėmis ir regionais partneriais, ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, tuo pačiu metu pateikiamu Europos Parlamentui ir Tarybai, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl bet kokios paramos, suteiktos valstybei partnerei pagal šį reglamentą.

Pagrindimas

Šis reglamentas turi būti tvirtinamas per bendro sprendimo procedūrą, todėl Europos Parlamentas turi galėti bent išreikšti nuomonę dėl svarbiausių politinių sprendimų, pvz., dėl pagalbos sustabdymo.

Orientacinė lėšų suma šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 14 929 mln. eurų. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Orientacinė lėšų suma šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 14 929 mln. eurų. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos. Metiniame biudžete turi būti pateikta bent jau:

–pagal pietų ir rytų šalis paskirstytos lėšos, kaip nustatyta I priede;

– duomenys apie tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir dvišalio bendradarbiavimo finansavimo paskirstymą,

–bendras lėšų paskirstymas pagal temas, viršijantis su veiksmų planais susijusio paskirstymo ribas.

Pagrindimas

Priemonės MEDA II ir TACIS, kurios pradedamos vertinti dėl jų veiksmingumo, neturi būti susilpnintos Siekiant užtikrinti lėšų skyrimo tęstinumą, turi būti toliau vykdomas toks lėšų paskirstymas regionams, koks vykdomas dabar.

Taigi biudžetą valdanti institucija turi galėti persvarstyti lėšų skyrimą siekiant, kad būtų tinkama pagrindinių geografinių regionų, pasienio ir dvišalio bendradarbiavimo bei teminių programų pusiausvyra, kartu atsižvelgiant į reformų pažangą.

PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytos šalys partnerės

Alžyras

Armėnija

Azerbaidžanas

Baltarusija

Egiptas

Gruzija

Izraelis

Jordanija

Libanas

Libija

Moldova

Marokas

Palestinos savivalda (Vakarų krantas ir Gazos ruožas)

Rusijos Federacija

Sirija

Tunisas

Ukraina

PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytos šalys partnerės

Pietų šalys:

Alžyras

Egiptas

Izraelis

Jordanija

Libanas

Libija

Marokas

Palestinos savivalda (Vakarų krantas ir Gazos ruožas)

Sirija

Tunisas

Rytų šalys:

Armėnija

Azerbaidžanas

Baltarusija

Gruzija

Moldova

Rusijos Federacija

Ukraina

Pagrindimas

Atsižvelgiant į ankstesnį pakeitimą, šis pakeitimas reikalingas siekiant patikslinti 29 straipsnį.

(16) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės yra patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(16) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės yra:

a) po svarstymo su Taryboje susirinkusių valstybių narių atstovais: priemonės, tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką;

b) po svarstymo su Europos Parlamento nariais: priemonės, tvirtinamos 26 a straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagrindimas

Būtina, kad Parlamentas taip pat turėtų įtaką strateginiams dokumentams, nes pasiūlytas reglamentas yra bendro pobūdžio. Nepriimtina, kad dėl strategijos sprendimą priimtų tik Taryba, pritaikydama bendro sprendimo procedūrą. Tai gali būti užtikrinta naudojant procedūrą, atitinkančią esamas teisines, biudžeto ir komitologijos nuostatas, tuo pačiu metu užtikrinant, kad nebūtų pernelyg griežto reguliavimo, dėl kurio būtų sunku reaguoti į besikeičiančius poreikius tarptautinėje srityje.

(4) Valstybės – paramos gavėjos paprastai pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių.

4) Valstybės – paramos gavėjos pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių.

Bendro finansavimo norma sudaro nuo 20 % iki 50 %. Deramai pagrįstais atvejais, kai veiksmus vykdyti būtina, jų bendro finansavimo norma gali būti mažesnė arba jie gali būti finansuojami tik ES biudžeto lėšomis.

Pagrindimas

Turi būti nurodyta, kad bendras finansavimas nėra tik savanoriškas gestas, jis yra būtinas, norint gerai valdyti programas ir joms vadovauti. Šis principas taip pat apibrėžtas Finansiniame reglamente, ypač 109 ir 169 straipsniuose.

(1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje ir 26 a straipsnyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Prireikus jie persvarstomi ir gali būti taisomi 26 straipsnio 2 dalyje ir 26 a straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagrindimas

Būtina, kad Parlamentas taip pat turėtų įtaką strateginiams dokumentams, nes pasiūlytas reglamentas yra bendro pobūdžio. Nepriimtina, kad dėl strategijos sprendimą priimtų tik Taryba, pritaikydama bendro sprendimo procedūrą. Tai gali būti užtikrinta naudojant procedūrą, atitinkančią esamas teisines, biudžeto ir komitologijos nuostatas, tuo pačiu metu užtikrinant, kad nebūtų pernelyg griežto reguliavimo, dėl kurio būtų sunku reaguoti į besikeičiančius poreikius tarptautinėje srityje.

Tokia procedūra leistų Parlamentui apibrėžti, pavyzdžiui, kiek (procentais) gali panaudoti regionai, kiek turėtų būti skirta konkrečioms temoms, konkrečiai šaliai ir pan.

(3) Tik pasienio bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3) Tik pasienio bendradarbiavimo tikslais Komisija 26 straipsnio 2 dalyje ir 26 a straipsnyje nustatyta tvarka priima vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų, kuriuose ji nurodo 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašą, daugiamečius asignavimus ir teritorinius vienetus, turinčius teisę dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagrindimas

Toks pats kaip 5 pakeitimo.

4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia specialiąsias priemones susipažinti valstybėms narėms.

4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija supažindina valstybes nares ir Europos Parlamentą su specialiosiomis priemonėmis.

Pagrindimas

Toks pats kaip 5 pakeitimo.

26a straipsnis

Ne vėliau kaip iki n–2 metų rugsėjo 30 d. Komisija pateikia kiekvienos užsienio politikos priemonės daugiametės politikos strategijos dokumentą, apimantį specialų skyrių apie orientacinę daugiametę finansinę struktūrą. Šis dokumentas paprastai turėtų apimti trejų metų laikotarpį. N–1 metais Europos Parlamentas, priėmęs rezoliuciją dėl n metų Metinės politikos strategijos (MPS), pateikia kiekvienos politikos dokumento vertinimą ir orientacinę finansinę struktūrą. Ši procedūra nepažeidžia Parlamento, kaip biudžetą valdančios institucijos galių, ir užtikrina nuoseklumą nustatant politinius prioritetus ir jų atitikimą biudžetui.

Prieš patvirtindama 7 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus strateginius dokumentus, kuriais remsis atskirų šalių, daugiašalės arba teminės ir bendros programos, Komisija turi pateikti teksto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai. Per tris mėnesius nuo teksto projekto pateikimo kiekviena institucija gali siūlyti pakeitimus, jeigu mano, kad tekstas neatitinka teisės aktų leidybos institucijos nustatytų tikslų, arba prieštarauti šio teksto priėmimui ir galbūt reikalauti Komisijos pateikti teisės akto pasiūlymą, kuris būtų priimtas pagal 251 Sutarties straipsnį.

Pagrindimas

Būtina, kad Parlamenta taip pat turėtų įtaką nustatant šalies ir/arba temines strategijas ir veiksmų planus, nes siūlomas reglamentas yra panašus į pagrindų reglamentą ir jame beveik nenumatyta konkreti politika. Tai gali užtikrinti procedūra, suderinama su galiojančiomis teisės aktų ir biudžeto nuostatomis, tuo pat metu užtikrinanti, kad nebūtų priimtas nelankstus reglamentas, kuris apsunkintų reagavimą į kintančius poreikius tarptautinėje sferoje.

Būtina, kad Parlamentas turėtų įtaką priimant strateginius dokumentus, kadangi pasiūlymas dėl reglamento yra labai bendro pobūdžio, o strateginiai dokumentai yra labiau politinės, bet ne vien techninės įgyvendinimo priemonės. Iš esmės EP galėtų reikalauti, kad tvirtinant strateginius dokumentus būtų išlaikyta 251 straipsnyje nustatyta teisėkūros procedūra. Tačiau siekiant suteikti Komisijai šiek tiek lankstumo, siūloma, kad dėl strateginių dokumentų būtų sprendžiama laikantis komitologijos procedūros, jei nė viena iš institucijų neprieštarauja. Tai reikštų, kad tik tais atvejais reikėtų laikytis teisėkūros procedūros, kai Komisijos tekstų projektams stipriai prieštarautų teisėkūros institucija.

Finansinė orientacinė suma šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 14 929 mln. eurų. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Finansinė orientacinė suma šios priemonės įgyvendinimui yra 16 978 mln. eurų 7 metų periodui, prasidedančiam 2007 m. sausio 1 d. Metinius asignavimus pagal finansines perspektyvas patvirtina biudžeto valdymo institucijos.

Pagrindimas

Orientacinė suma atitinka EP derybų poziciją (R. Böge pranešimas). Ji yra apskaičiuota pagal Komisijos parengtą šios programos finansinę ataskaitą (dabartinėmis kainomis), prie tos sumos pridėta 2 049 mln. eurų suma (dabartinėmis kainomis).  

Be to, šios finansinės struktūros orientacinė suma negali būti nustatyta tol, kol nebus susitarta dėl finansinės perspektyvos. Dėl jos susitarus, Komisija, jei reikės, pateiks teisės akto pasiūlymą, siekdama nustatyti orientacinę sumą pagal finansinės perspektyvos atitinkamą viršutinę ribą (žr. teisėkūros rezoliuciją.

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais.

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat socialinės rinkos ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais.

(12) Vengiant naujų skiriamųjų linijų, ypač svarbu pašalinti veiksmingo pasienio bendradarbiavimo kliūtis prie Europos Sąjungos išorės sienų. Pasienio bendradarbiavimas turėtų prisidėti prie integruoto ir tvaraus regioninio kaimyninių pasienio regionų vystymosi ir darnios teritorinės integracijos Bendrijoje bei su kaimyninėmis valstybėmis. Šį tikslą galima geriausiai pasiekti derinant išorės politikos tikslus su aplinkos požiūriu tvaria ekonomine ir socialine sanglauda.

(12) Vengiant naujų skiriamųjų linijų, ypač svarbu pašalinti veiksmingo pasienio bendradarbiavimo kliūtis prie Europos Sąjungos išorės sienų. Pasienio bendradarbiavimas turėtų prisidėti prie integruoto ir tvaraus regioninio kaimyninių pasienio regionų vystymosi, socialinės įtampos naikinimo ir darnios teritorinės integracijos Bendrijoje bei su kaimyninėmis valstybėmis. Šį tikslą galima geriausiai pasiekti derinant išorės politikos tikslus su aplinkos požiūriu tvaria ekonomine ir socialine sanglauda.

Pagrindimas

Ekonomikos skirtumai prie ES išorės sienų pasienio regionuose abejose pusėse sukelia socialines įtampas. Tokių įtampų pašalinimas yra esminė harmoningo vystymosi siekiant abipusės naudos sąlyga.

(3) Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir, naudodama dialogą bei bendradarbiavimą, siekia skatinti valstybių partnerių įsipareigojimą šiems principams.

Versijai anglų kalba įtakos neturi.

Pagrindimas

(Versijai anglų k. įtakos neturi.)

1) Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą.

(1) Bendrijos parama pagal kaimynystės ir partnerystės priemonę skatina aktyvesnį Europos Sąjungos ir valstybių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę ir socialinę integraciją, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų bei būsimų susitarimų įgyvendinimą.

Pagrindimas

Remiamasi Komisijos komunikato (KOM(2004)0795) antraštine dalimi: Tiesioginis bendravimas, programos ir agentūros.

aa) teisinių reformų ir priemonių, skirtų diskriminavimui panaikinti, ypač dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatumų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausomybės tautinei mažumai, turto, gimimo, neįgalumo, amžiaus ar lytinės orientacijos skatinimas;

Pagrindimas

Šis tekstas atitinka Europos Konstitucijos II straipsnio 81 dalį ir yra objektyviai pagrįstas EKP strateginiame dokumente (KOM(2004)0373), antraštinėje dalyje „Veiksmų planai“: įsipareigojimas bendroms vertybėms. Kova su diskriminavimu čia paminėta kaip veiksmų planų objektas, nors tai nėra atspindėta 2 straipsnio 2 dalyje, nes 2 straipsnio 2 dalies g punktas remiasi tik Konstitucijos II straipsnio 83 dalimi ir III straipsnio 210 dalimi.

(b) skatinti teisės aktų leidybos ir priežiūros suderinimą visose svarbiose srityse, ypač skatinti valstybes partneres vis aktyviau dalyvauti vidaus rinkoje ir aktyvinti prekybą;

(b) skatinti teisės aktų leidybos ir priežiūros suderinimą visose svarbiose srityse, ypač skatinti valstybes partneres vis aktyviau dalyvauti vidaus rinkoje ir aktyvinti prekybą, atsižvelgiant į palaipsnį įsiliejimą į pasaulinę prekybą;

Pagrindimas

Ne mažiau už dalyvavimą vidaus rinkoje ypač svarbu siekti, kad nuolatinės kaimyninių šalių plėtros politika būtų tokia, kad ekonominę pažangą kurtų laipsniškas rinkos suderinimas ir liberalizavimas.

f) remti skurdo mažinimo politiką;

(f) remti skurdo mažinimo politiką; skatinti socialinei integracijai skirtas struktūras;

Pagrindimas

Remiamasi Komisijos komunikatu (KOM(2004)0795) dėl veiksmų planų pagal antraštinę dalį „Pagrindiniai EKP bruožai“ , kurioje taip pat paminėta socialinė politika.

(g) remti politiką, skatinančią socialinę raidą ir lyčių lygybę, užimtumą ir socialinę apsaugą, įskaitant socialinį dialogą, paramą profesinių sąjungų teisėms ir pagrindinius darbo standartus;

(g) remti politiką, skatinančią socialinę raidą ir lyčių lygybę, nediskriminaciją, užimtumą ir socialinę apsaugą, įskaitant migruojančių darbuotojų apsaugą, socialinį dialogą, paramą profesinių sąjungų teisėms ir vienodus darbo standartus;

Pagrindimas

Remiamasi Komisijos komunikato (KOM(2004)0795) antraštine dalimi „Veiksmų planai: ekonomikos ir socialinio vystymosi politika“.

(h) palaikyti sveikatos, švietimo ir mokymo rėmimo politiką;

(h) palaikyti sveikatos, švietimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo rėmimo politiką;

Pagrindimas

Šis papildymas būtinas net jei sąvoka „profesinis mokymas“ būtų formaliai teisinga, nes ji apima visas mokymo formas, tačiau, kadangi sąrašo tikslas yra įvardinti įvairias bendradarbiavimo formas, jis taip pat turi būti išsamus ir atitikti galiojančias ES.

(ha) instituciniu lygmeniu užtikrinti užimtumui gerinti skirtų instrumentų taikymą, ypač skatinti savarankišką veiklą imant smulkius kreditus;

Pagrindimas

Užimtumo skatinimas ir nedidelių kreditų schemų, siekiant skatinti savarankišką veiklą, įgyvendinimas yra labai svarbūs partnerystės veiksniai.

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

(k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių, o ypač smulkųjį ir vidutinį verslą, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

(n) užtikrinti veiksmingą ir patikimą sienų valdymą;

(n) užtikrinti veiksmingą ir patikimą sienų; taip pat kovos su nelegalia prekyba žmonėmis valdymą;

(r) skatinti valstybių narių ir valstybių partnerių bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir skatinti mokytojų, mokslininkų ir studentų mobilumą;

(r) skatinti valstybių narių ir valstybių partnerių bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir skatinti mokytojų, mokslininkų ir studentų mobilumą, taip pat jų bendravimą Europos lygmeniu;

(u) remti pasienio bendradarbiavimą siekiant skatinti tvarią pasienio regionų ekonominę, socialinę ir aplinkos raidą;

(u) remti pasienio bendradarbiavimą siekiant skatinti tvarią pasienio regionų ekonominę, socialinę ir aplinkos raidą, kad vėliau tai galėtų tapti platesniu negu regiono mastu jų vystymosi pagrindu;

Pagrindimas

Įgyvendinant tikslą stabilizuoti ES pasienio regionus, pirmiausiai turi būti sukurtos sąlygos, kurios generuotų teigiamą išorinį poveikį ir šie regionai būtų visos teritorijos pažangos ir stabilumo pagrindas.

(v) skatinti regioninį bendradarbiavimą ir integravimą;

(v) skatinti regioninį bendradarbiavimą ir socialinį ir ekonominį integravimą;

Pagrindimas

Tai atspindi tikslą, kad priemonės pasienyje turi būti skirtos užtikrinti, kad dideli ekonomikos skirtumai neigiamai nepaveiktų tiek Sąjungos regionų prie išorinių sienų, tiek šalia išorinės sienos esančių valstybių partnerių regionų.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai, kurie turi remtis Europos Sąjungos siūlomu socialiniu modeliu bei Lisabonos strategijos tikslais.

Pagrindimas

Be socialinių modelių konsolidavimo ir adaptavimo negali būti pasiektas tvarumas, o partnerystės susitarimuose turi būti pabrėžti Lisabonos strategijos tikslai.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje taip pat dalyvauja atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje taip pat dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos. Jų pozicijos yra neatskiriama šių dokumentų dalis.

Pagrindimas

Partnerystės principas čia tampa ypač svarbus, kaip Europos struktūrinių fondų atveju. Kartu EKP taikomos standartinės pasienio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo valdymo procedūros.

(3) Valstybės – paramos gavėjos atitinkamus partnerius, ypač regionų ir vietos lygiu, deramai įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose.

(3) Valstybės – paramos gavėjos atitinkamus partnerius, ypač socialinius ir regionų ir vietos lygiu, įtraukia programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos etapuose. Jų pozicijos yra neatskiriama šių dokumentų dalis.

Pagrindimas

Partnerystės principas čia tampa ypač svarbus, kaip Europos struktūrinių fondų atveju, ir jos standartai yra tokie pat, kaip ir Europos struktūrinių fondų.

i. Viešosios ar pusiau valstybinės įstaigos, vietos valdžios institucijos ar administracijos ir jų konsorciumai;

i. Viešosios ar pusiau valstybinės įstaigos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ar administracijos ir jų konsorciumai;

Pagrindimas

Turi būti atskirai paminėti trys valdymo lygiai, kad būtų išvengta valdžios sąvokos ribojamojo interpretavimo.

iv. kooperatyvai, profesinės sąjungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos;

iv. kooperatyvai, profesinės sąjungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos, socialinės gerovės ir socialiniai susivienijimai;

Pagrindimas

Šios organizacijos yra atsakingos už socialinę integraciją.

1a) Prie pagalbinių priemonių taip pat priskiriami praktiniai mokymai ir mokymo priemonės, suteikiančios galimybę 4 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje išvardintiems partneriams įgyvendinti 4 straipsnyje numatytus partnerystės uždavinius.

Pagrindimas

4 straipsnio 2 ir 3 dalyse paminėtas principas gali būti sėkmingai įgyvendinamas tik esant šiai nuostatai, nes EKP šalyse šiam tikslui sąlygų dar nėra.

2) Komisija nusiunčia savo įvertinimo ataskaitą 26 straipsnyje minimam komitetui susipažinti.

2) Komisija nusiunčia savo įvertinimo ataskaitą 26 straipsnyje minimam komitetui ir Europos Parlamentui susipažinti.

Pagrindimas

Kaip viena iš biudžetą valdančių institucijų, Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti stebėsenos įgyvendinimo procese.

2a) Parlamentas patikrinęs įvertinimo ataskaitą savo pasiūlymus pateikia 26 straipsnyje minimam komitetui.

Pagrindimas

Kaip viena iš biudžetą valdančių institucijų, Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti stebėsenos įgyvendinimo procese.

Kai šalis partnerė nesilaiko I antraštinėje dalyje nustatytų principų, Taryba, neapribodama paramos sustabdymo nuostatų, numatytų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su valstybėmis ir regionais partneriais, ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl bet kokios paramos, suteiktos valstybei partnerei pagal šį reglamentą.

Kai šalis partnerė nesilaiko I antraštinėje dalyje nustatytų principų, Taryba, neapribodama paramos sustabdymo nuostatų, numatytų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su valstybėmis ir regionais partneriais, ir remdamasi Komisijos pasiūlymu ir Europos Parlamentui pritarus, kvalifikuota balsų dauguma gali imtis atitinkamų priemonių dėl bet kokios paramos, suteiktos valstybei partnerei pagal šį reglamentą.

Pagrindimas

Kaip viena iš biudžetą valdančių institucijų, Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti stebėsenos įgyvendinimo procese.

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais.

(4) Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai bus grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisės viršenybę, gerą valdymą, prieigą prie informacijos, visuomenės dalyvavimą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat ekonomikos, laisvosios prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais.

Pagrindimas

„Aarhus“ kriterijus būtina įtraukti į nacionalinius įstatymus siekiant užtikrinti tinkamą prieigą prie aplinkos apsaugos informacijos ir visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus.

(3) Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir, naudodama dialogą bei bendradarbiavimą, siekia skatinti valstybių partnerių įsipareigojimą šiems principams.

3) Sąjunga remiasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei aplinkai principais ir, naudodama dialogą bei bendradarbiavimą, siekia skatinti valstybių partnerių įsipareigojimą šiems principams.

Pagrindimas

Pagarbą aplinkai puikiausiai galima įtraukti greta keleto kitų pagrindinių ES principų; pagarba aplinkai taip pat reikštų įsipareigojimą būsimoms kaimyninių valstybių (KV) kartoms.

c) stiprinti nacionalines įstaigas ir institucijas, atsakingas už politikos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą asociacijos susitarimų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų bei kitų panašių būsimųjų susitarimų numatytose srityse;

c) stiprinti nacionalines įstaigas ir institucijas, atsakingas už politikos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą asociacijos susitarimų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, daugiašalių ES valstybių ir valstybių partnerių susitarimų bei kitų panašių būsimųjų susitarimų numatytose srityse;

Pagrindimas

Visų pirma turi būti siekiama ugdyti valstybių partnerių sugebėjimus įgyvendinti daugiašalių susitarimų įsipareigojimus, ir ypač dėl aplinkos apsaugos.

d) skatinti tvarų vystymąsi;

d) skatinti tvarų vystymąsi visais aspektais, taip pat kuriant ir įgyvendinant tarptautinių sutarčių ir programų projektus, regioninį bendradarbiavimą siekiant puoselėti jūrų zonų apsaugą;

Pagrindimas

Būtina nurodyti tarptautinius susitarimus, pvz., protokolą dėl klimato pokyčių arba emisijų prekybos schemą.

Be to, jūrų klausimai yra svarbūs ES darbotvarkės klausimai: 2005 m. bus priimta teminė strategija (ES jūrų strategija), taip pat Pirmininko Jose Manuel Barroso ir Komisijos nario Joe Borg pasiūlytas ES jūrų politikos projektas. Abiejose iniciatyvose siekiama padidinti saugumą ir gerovę ES pasienio regionuose. Kaimyninės valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti nuo pat pradžių.

e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių valdymą;

e) skatinti aplinkos apsaugą, gamtos išsaugojimą ir tvarų gamtos bei atsinaujinančių išteklių valdymą, ypač tvarų gėlo vandens išteklių valdymą ir gėlo vandens ekosistemų apsaugą visapusiškai įtraukiant Bendrosios vandens politikos direktyvos principus ir požiūrį į nacionalinius teisės aktus ir įgyvendinant regionines iniciatyvas, pvz., ES vandens iniciatyvą;

Pagrindimas

„Gamtos išsaugojimas“ turi būti skatinamas taip kaip ir „naudojimas“ bei gamtinių išteklių valdymas. Be to, aplinkos apsauga turi būti teikiama atsinaujinantiems ištekliams, ypač gėlam vandeniui.

Iš tikrųjų gėlo vandens valdymas yra svarbiausias klausimas kaimyninėse valstybėse (KV). Viduržemio jūros regione gėlo vandens ištekliai labai menki, ir jų valdymas glaudžiai susijęs su regioninio saugumo klausimais. Visose KV grėsmę gėlo vandens ekosistemoms kelia netvaraus vystymosi iniciatyvos, dėl to ES pasienio regionai jaučia įtampą ir yra nesaugūs. Su aplinkos apsauga susijusių Bendrijos teisyno nuostatų dalis, skirta gėlam vandeniui (Bendrosios vandens politikos direktyva)KV turi būti įgyvendinama visų pirma.

ea) skatinti jūrų ir žvejybos sektoriaus bendradarbiavimą, įskaitant valstybių partnerių dalyvavimą įgyvendinant ir valdant su ES jūrų strategija ir būsima ES jūrų politika susijusias iniciatyvas;

Pagrindimas

Jūrų klausimai yra svarbūs, šiais klausimais kaimyninės valstybės turi bendradarbiauti.

eb) skatinti valstybių kaimo vertybes;

Pagrindimas

Kaimo vertybių skatinimas yra svarbus siekiant tvaraus vystymosi.

t) remdamas šalių partnerių dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrose

t) remdamas šalių partnerių dalyvavimą Bendrijos programose, agentūrose, mokymų programose ir būsimoje Europos mokslinių tyrimų taryboje bei technologijų platformose;

Pagrindimas

Svarbu investuoti į atitinkamų valstybių partnerių pareigūnų ir vadovų mokymą, kad dalyvavimas programose būtų efektyvesnis. Dalyvavimas Europos mokslo tyrimų tarybos bei technologijų platformų veikloje paskatins geresnį europinio „modelio“ supratimą ir pritaikymą.

b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių;

b) temines programas, skirtas vienai ar daugiau specifinių problemų, kurios yra būdingos keletui valstybių partnerių ir kurios gali būti aktualios vienai ar daugiau valstybių narių, ypač aplinkos apsaugos, sveikatos ir pilietinės visuomenės vystymosi rėmimo klausimais,

Pagrindimas

Aplinka ir „tiesioginiai žmonių klausimai, įskaitant pilietinės visuomenės vystymąsi“ yra nurodyti Komisijos komunikate dėl EKP strateginio dokumento, kaip dalis regioninio bendradarbiavimo prioritetų. Tai taip pat privalu įtraukti į naujojo reglamento tekstą.

Rengdama atskiros šalies ar daugiašalę programą, Komisija asignavimus kiekvienai programai nustato atsižvelgdama į specifines atitinkamos valstybės ar regiono ypatybes ir poreikius, Sąjungos partnerystės su tokia valstybe lygį, administracinius gebėjimus ir galimybes panaudoti lėšas.

2) Rengdama atskiros šalies ar daugiašalę programą, Komisija asignavimus kiekvienai programai nustato atsižvelgdama į specifines atitinkamos valstybės ar regiono ypatybes ir poreikius, Sąjungos partnerystės su tokia valstybe lygį, administracinius gebėjimus ir galimybes panaudoti lėšas bei aplinkos apsaugos aspektus.

Pagrindimas

Reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos kompensacijas sudarant strateginius dokumentus.

5) Ištikus krizei ar iškilus grėsmei demokratijai, teisės viršenybei, žmogaus teisėms ar pagrindinėms laisvėms, gali būti pritaikyta nepaprastųjų situacijų procedūra, siekiant ad hoc pervarstyti strateginius dokumentus. Šiuo persvarstymu suderinama Bendrijos parama, teikiama pagal šį reglamentą, ir parama, teikiama pagal kitas Bendrijos finansines priemones, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. … , nustatantį stabilumo priemonę.

5) Ištikus krizei ar iškilus grėsmei demokratijai, teisės viršenybei, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ar ekologiškai tvariam vystymuisi, gali būti pritaikyta nepaprastųjų situacijų procedūra, siekiant ad hoc pervarstyti strateginius dokumentus. Šiuo persvarstymu suderinama Bendrijos parama, teikiama pagal šį reglamentą, ir parama, teikiama pagal kitas Bendrijos finansines priemones, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. […] , nustatantį stabilumo priemonę.

Pagrindimas

Teikiant Bendrijos paramą, jei iškyla grėsmė aplinkos apsaugai ar susirūpinimas dėl jos, (atsižvelgiant į svarbą) reikia pataisyti ir strateginius dokumentus.

5) Bendros programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės ar Komisijos iniciatyva, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

5) Bendros programos gali būti pataisytos dalyvaujančios valstybės ar Komisijos iniciatyva, ypač kai nustatomas rimtas neigiamas aplinkos apsaugos ir socialinis poveikis, siekiant atsižvelgti į bendradarbiavimo prioritetų pokyčius, socialines ir ekonomines tendencijas, aplinkos apsaugos poveikį, atitinkamų priemonių įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo proceso rezultatus ir į poreikį pakoreguoti turimas pagalbos sumas bei perskirstyti išteklius.

Pagrindimas

Kai kuriais atvejais (pvz., infrastruktūros plėtra TEN-T tinkle, išplėstame valstybėms partnerėms) iš ES išteklių (EKPP ir kitų) finansuojami nacionalinio, regioninio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektai gali turėti didžiulį neigiamą aplinkos apsaugos ir socialinį poveikį. Todėl labai svarbu, kad reglamente būtų numatyta prievolė peržiūrėti projektus, kai vertinant nustatomas toks neigiamas poveikis.

h) tokie nevalstybiniai subjektai:

h) tokie nevalstybiniai subjektai, kurie turi juridinio asmens statusą:

Pagrindimas

Žr. 14 straipsnio g punkto v papunkčio pakeitimo pagrindimą.

aa) stiprinti pilietinės visuomenės galias ir užtikrinti jos dalyvavimą įgyvendinant šį reglamentą;

Pagrindimas

Pilietinės visuomenės palaikymas yra labai svarbus skatinant demokratinį ir skaidrų dalyvavimą, taip pat sėkmingiems vietos projektams.

ba) dotacijoms, skirtoms remti pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir užtikrinti jų dalyvavimą įgyvendinant šį reglamentą;

Pagrindimas

Pilietinės visuomenės organizacijų galių didinimas yra labai svarbus norint, kad jos prisidėtų prie Kaimynystės priemonės tikslų įgyvendinimo, kad iš esmės pritartų projektams ir kad projektų įgyvendinimas būtų sėkmingas.

ia) padengti teritorinio kartografavimo, aplinkos stebėsenos, įskaitant stebėseną iš kosmoso, išlaidas;

Pagrindimas

Svarbu valstybėms partnerėms suteikti galimybę dalyvauti ES sukurtuose stebėsenos tinkluose.

(j) pagalbai maistu;

j) pagalbai maistu ir maisto saugai;

Pagrindimas

Priemones, susijusias su maisto saugumu, reikia skatinti 2 straipsnio 2 dalies m punkte nurodytose srityse.

(9a) Reikia ir toliau pasitelkiant Šiaurės dimensijos pagalbą ir jos veiksmų programas remti Europos Sąjungos ir jai artimų šiaurinių regionų, t. y. Šiaurės Vakarų Rusijos, Baltijos jūros ir Arktikos regionų, bendradarbiavimą.

Pagrindimas

Šiaurės dimensija, kurios gaires Europos Taryba patvirtino 1999 m., yra svarbus veiksnys siekiant stabilios ir tvarios regionų, besiribojančių su šiaurinėmis Europos Sąjungos dalimis, plėtros. Šiaurės dimensija sukurta atsižvelgiant į praktinio bendradarbiavimo daugelyje sričių poreikį, pavyzdžiui, siekiant išvengti grėsmės aplinkai ir sveikatai, kuri kyla dėl nusikaltimų, bei skatinti bendradarbiavimą prekybos, transporto ir energetikos srityse.

(13a) Tokios bendros politikos priemonės pamatinė logika turi būti svarstoma atsižvelgiant į Sutartyje dėl Konstitucijos Europai numatytą užsienio politiką, labiausiai sritis, susijusias su energijos tiekimo saugumu ir telekomunikacijų bei tarptautinio transporto tinklų ir sąveikų skatinimu.

aa) skatinti kurti naujus energetikos srities įrenginius ir tinklus, taip užtikrinant energijos tiekimo saugumą;

da) remti regionų ir vietos masto raidos pastangas, siekiant sumažinti regioninius skirtumus ir padidinti vystymosi potencialą;

Pagrindimas

Šis tikslas nenumatytas, tačiau manoma, jog jis yra svarbus skatinant paramą gaunančių šalių gebėjimus mažinti skirtumus tarp regionų ir šalinti pagrindines disbalanso tarp regionų priežastis.

e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių valdymą;

e) skatinti aplinkos apsaugą ir gerą gamtos išteklių ir atsinaujinančių išteklių valdymą;

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama sukurti trūkstamą grandį: gamtiniai ir atsinaujinantys ištekliai turėtų būti valdomi kartu skatinant aplinkos apsaugą.

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias privatų sektorių, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

k) skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, remiančias verslo aplinką ir privatų sektorių, ypač mažas ir vidutines įmones, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

Pagrindimas

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) kuria darbo vietas ir pritaiko mokslinių tyrimų rezultatus pramonės sektoriuose, todėl jos vaidina pagrindinį vaidmenį siekiant šio pasiūlymo tikslų.

ka) skatinti EB ir šalyse partnerėse įsteigtų MVĮ bendradarbiavimą, ypač naujovių srityje, perkeliant praktinę patirtį ir pažangias technologijas;

Pagrindimas

MVĮ yra pagrindinė rinkos ekonomikos ląstelė; jos yra dinamiškesnės ir lankstesnės už dideles įmones, tačiau joms trūksta išteklių moksliniams tyrimams tinkamai vykdyti. Todėl bendradarbiavimas šioje srityje tarp smulkių bendrovių gali būti naudingas ir paskatinti ES valstybių narių bei valstybių partnerių pažangą.

l) skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip tinklų sujungimas, tinklai ir jų eksploatavimas, tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumas bei sauga, energijos vartojimo efektyvumas ir švarus transportas;

l) skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip jų tinklų sujungimas, jų tinklai ir jų eksploatavimas, užtikrinti tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumą bei saugą ir skatinti naujus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą ir švarų transportą;

Pagrindimas

Šio tikslo formuluotėje, išskyrus sektorius, yra visapusiškesnė, nelieka neteisingo interpretavimo galimybių.

q) skatinti dalyvavimą Bendrijos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veikloje;

q) skatinti dalyvavimą Bendrijos kartu vykdomoje mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veikloje, kuri gali būti pritaikyta pramonės ir paslaugų srityse;

Pagrindimas

Joks mokslo tyrimas nebus vertingas, jei jo rezultatai nebus naudingai pritaikyti. Tai yra pagrindinė prielaida, kuria grindžiamas šis pakeitimas.

t) remti valstybių partnerių dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrose;

t) remti valstybių partnerių dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrose, turinčiose juridinio asmens statusą;

Pagrindimas

Tai yra aiškinamasis pakeitimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šios nuostatos nebūtų įvairiai interpretuojamos – nurodoma, kad tik agentūros, turinčios juridinio asmens statusą, gali gauti Bendrijos paramą.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkami Komisijos komunikatai ir Tarybos išvados, nustatančios Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Paramos pagal šį reglamentą planavimui bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi ryšiai tarp valstybių partnerių, taip pat atitinkamos Tarybos išvados ir Komisijos komunikatai, kurie turi būti patvirtinti pasikonsultavus su Europos Parlamentu, nustatantys Europos Sąjungos politikos šių šalių atžvilgiu gaires. Pagrindinės gairės nustatant paramos prioritetus yra suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama užpildyti demokratijos spragas šioje srityje, jis grindžiamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai idėjomis. Taigi su EP turėtų būti konsultuojamasi dėl visų Tarybos arba Komisijos siūlomų „gairių“.

1a) Jei Europos Sąjunga ir valstybės partnerės nėra sudariusios tokių susitarimų, deramai pagrįstais atvejais pagalba vis tiek gali būti teikiama, jeigu remiantis Komisijos pasiūlymu ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu manoma, kad tai naudinga siekiant Europos Sąjungos politikos tikslų; tokiais atvejais pagalbos teikimas planuojamas remiantis šiais tikslais.

Pagrindimas

Šiame pakeitime numatoma į pasiūlymo nuostatas neįtraukta galimybė, t.y. susitarimo ir, tokiu atveju, procedūrų nebuvimas EB paramai teikti. Tačiau EP dalyvavimas yra privalomas.

(2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje prireikus dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos.

2) Bendrijos parama pagal šį reglamentą paprastai nustatoma bendradarbiaujant Komisijai ir paramos gavėjams. Partnerystės veikloje prireikus dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios įstaigos, ekonominiai bei socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kitos susijusios įstaigos, kaip nurodyta 14 straipsnyje ir pagal jame numatytas sąlygas.

Pagrindimas

Šis paaiškinimas yra būtinas, jį reikėtų vertinti kartu su 14 straipsnio dėl EB finansavimo tinkamumo pakeitimais.

(4) Valstybės – paramos gavėjos paprastai pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių.

4) Valstybės – paramos gavėjos pagal šį reglamentą teikiamą Bendrijos paramą bendrai finansuoja iš valstybės lėšų arba paramos gavėjų įnašų ar paramos teikėjų. Deramai pagrįstais atvejais iš valstybių - paramos gavėjų nereikia reikalauti prisidėti teikiant finansavimą.

Pagrindimas

„Kitų šaltinių“ naudojimas gali sukelti nesusipratimų ir tuo gali būti piktnaudžiaujama. „Paramos teikėjai“ – tai trečiosios šalys ir kitos institucijos, norinčios prisidėti prie bendro finansavimo.

(2) Komisija ir valstybės narės suderina Bendrijos paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, ir finansinę paramą, kurią Bendrija ir valstybės narės teikia per kitas vidaus bei išorės finansines priemones ir kurią teikia Europos investicijų bankas.

2) Komisija ir valstybės narės suderina Bendrijos paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, ir finansinę paramą, kurią Bendrija, Bendrijos finansų įstaigos, pvz., Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas ir valstybės narės teikia per kitas vidaus bei išorės finansines priemones ir kurią teikia Europos investicijų bankas.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti, kokios yra Bendrijos suinteresuotosios institucijos, ir suteikti EIF galimybę įrodyti savo vertę pagal savo įgaliojimus.

(1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos, 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1) Atskirų šalių arba daugiašalėms bei teminėms programoms būtina, pasitarus su Europos Parlamentu ir prieš taikant 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimti strateginius dokumentus. Strateginiai dokumentai atspindi politikos struktūrą ir veiksmų planus, minimus 3 straipsnyje. Strateginiai dokumentai priimami laikotarpiui, atitinkančiam politikos struktūroje nustatytus prioritetus, ir apima daugiametes programas, kuriose nurodyti daugiamečiai asignavimai. Kai būtina, jos yra persvarstomos ir gali būti pataisytos, pasitarus su Europos Parlamentu ir prieš taikant 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką. Strateginiai dokumentai, kurie priimami ketveriems metams arba ilgesniam laikotarpiui, peržiūrimi įpusėjus įgyvendinimo laikotarpiui.

Pagrindimas

Tai dar vienas poreikio užpildyti demokratijos spragas aspektas. Su EP turėtų būti konsultuojamasi dėl visų programų prieš jas teikiant Valdymo komitetui pagal sprendime 1999/468/EB nustatytą tvarką.

(3) Tik pasienio bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3) Tik pasienio bendradarbiavimo tikslais būtina priimti vieną ar, jei būtina, daugiau konkrečių strateginių dokumentų 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų parengtas 9 straipsnio 1 dalyje minimų bendrų programų sąrašas, daugiamečiai asignavimai ir teritoriniai vienetai, tinkami dalyvauti kiekvienoje programoje. Toks (-ie) konkretus (-ūs) strateginis (-iai) dokumentas (-ai) iš esmės apima septynerių metų laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Reikalui esant, valstybei narei pateikus pasiūlymą Komisijai, strateginiai dokumentai peržiūrimi laikantis 26 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos. Strateginiai dokumentai peržiūrimi įpusėjus įgyvendinimo laikotarpiui.

Pagrindimas

Komisijos pasiūlyme nenumatomos procedūros pasienio bendradarbiavimo strateginiams dokumentams tikslinti. Būtinybė atsižvelgti į galimus politinės padėties valstybėse partnerėse pasikeitimus reiškia, kad turėtų būti numatytos lanksčios strateginių dokumentų tikslinimo procedūros. Pasienio bendradarbiavimo strateginiai dokumentai rengiami septynerių metų laikotarpiui, todėl laikotarpio viduryje jie turėtų būti tikslinami.

4a) Ruošiant daugiašales, temines ir tarpvalstybines bendradarbiavimo programas būtina atsižvelgti į valstybėms narėms ir jų regionams būdingus bruožus, pvz., su gamtiniais ištekliais susijusią veiklą valdymo ir žmogiškųjų išteklių pajėgumą, regiono gyventojų skaičių ir t. t.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas sukurtų pridėtinės vertės, svarbu atsižvelgti ne tik į valstybėse partnerėse esančias sąlygas, bet ir ES valstybių narių, kurios dalyvaus šiose programose, siekius.

4) Per vienerius metus nuo 7 straipsnio 3 dalyje minimo strateginio dokumento patvirtinimo dalyvaujančios valstybės Komisijai kartu pateikia pasiūlymus dėl bendrų programų. Komisija patvirtina kiekvieną bendrą programą, prieš tai įvertinusi, ar ji atitinka šį reglamentą ir įgyvendinimo taisykles.

4) Per vienus metus nuo 7 straipsnio 3 dalyje minimo strateginio dokumento patvirtinimo valstybės narės ir valstybės partnerės ir/arba, jei reikia, jų partneriai iš nacionalinių, regioninių arba vietinių valdžios institucijų bei ekonominiai ir socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė arba kitų atitinkamų kompetentingų institucijų atstovai. Komisijai kartu pateikia pasiūlymus dėl bendrų programų. Komisija patvirtina kiekvieną bendrą programą, prieš tai įvertinusi, ar ji atitinka šį reglamentą ir įgyvendinimo taisykles.

Pagrindimas

Turėtų būti aiškiai apibrėžta, kas gali teikti pasiūlymą dėl bendros programos. Itin svarbu numatyti, kad ši teisė būtų suteikta ne tik nacionalinėms, regionų ar vietos institucijoms, bet ir ekonominiams ir socialiniams partneriams, pilietinei visuomenei ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Tokios teisės suteikimas ekonominiams ir socialiniams partneriams arba kitiems pilietinės visuomenės atstovams užtikrins, kad rengiant bendras programas dalyvautų kuo daugiau įvairių dalyvių.

(8) Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai bendra programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių valstybių santykių problemų, Komisija gali patvirtinti programą, kuri nebūtų bendra programa, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, tačiau leistų atitinkamam valstybės narės pasienio regionui ar regionams pasinaudoti šiame reglamente numatyta parama.

8) Tais atvejais, kai bendra programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių valstybių santykių problemų, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali patvirtinti programą, kuri nebūtų bendra programa, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, tačiau leistų atitinkamam valstybės narės pasienio regionui ar regionams pasinaudoti šiame reglamente numatyta parama.

Pagrindimas

Problemos tarp dalyvaujančių valstybių gali kilti ne tik dėl jų santykių, bet ir bandant pasiekti susitarimą dėl bendrų pasiūlymų dėl bendrų programų (4 dalis), bendrų veiksmų (7 dalis) ir kt.

3) Bendra valdymo institucija – tai kokia nors nacionalinė, regioninė arba vietos valstybinė arba privati įstaiga ar subjektas (įskaitant pačią valstybę), kurį kartu paskiria pagal bendrą programą veikianti valstybė narė arba valstybės narės ir valstybė partnerė arba valstybės partnerės, kuris turi finansinius ir administracinius gebėjimus valdyti Bendrijos paramą ir kuris yra veiksnus sudaryti susitarimus pagal šį reglamentą.

3) Bendra valdymo institucija – tai kokia nors nacionalinė, regioninė arba vietos valstybinė arba privati įstaiga ar subjektas (įskaitant pačią valstybę), kurį kartu paskiria pagal bendrą programą veikianti valstybė narė arba valstybės narės ir valstybė partnerė arba valstybės partnerės, kuris turi finansinius ir administracinius gebėjimus valdyti Bendrijos paramą ir kuris yra veiksnus sudaryti susitarimus pagal šį reglamentą. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju bendra valdymo institucija įkuriama atitinkamos valstybės narės pasienio regione.

Pagrindimas

Subsidiarumo principas turėtų būti taikomas paskiriant pasienio bendradarbiavimo programų valdymo instituciją. Didesnio lankstumo ir didesnio kaimyninių regionų tikslų ir poreikių atitikimo galima būtų pasiekti, šią atsakomybę priskyrus tiesiogiai suinteresuotų regionų valdžios institucijoms.

2) Veiksmų programose nurodomi įgyvendinami tikslai, intervencijų sritys, planuojami rezultatai, valdymo tvarka ir bendra planuojamo finansavimo suma. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis.

2) Veiksmų programose nurodomi įgyvendinami tikslai, intervencijų sritys, planuojami rezultatai, valdymo tvarka ir bendra planuojamo finansavimo suma. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis. Be to, jose nurodoma, kokie veiklos rodikliai turi būti tikrinami, įgyvendinant pagal programas finansuojamas priemones.

Pagrindimas

Kai kurie kiekybiniai rodikliai turėtų būti taikomi stebėsenos veiksmų programoms.

4) Per mėnesį nuo sprendimo priėmimo Komisija siunčia veiksmų programas ir bendras pasienio bendradarbiavimo programas susipažinti valstybėms narėms.

(4) Per mėnesį nuo jo priėmimo Komisija pateikia valstybėms narėms veiksmų programų ir galutinį bendrų pasienio bendradarbiavimo programų variantą.

Pagrindimas

Švelnesnė formuluotė pašalins neteisingo interpretavimo galimybes ir parodys, kad programos buvo sudarytos bendradarbiaujant suinteresuotoms šalims.

v. fiziniai asmenys;

Išbraukta.

Pagrindimas

„Fiziniai asmenys“ gali būti suprantami plačiąja prasme, jiems priskiriant visus asmenis, todėl tai gali sudaryti sąlygas sukčiavimui bei netinkamam viešųjų lėšų valdymui.

x. nevyriausybinės asociacijos ir nepriklausomi fondai, galintys prisidėti prie plėtros;

x. nevyriausybinės asociacijos ir nepriklausomi fondai, turintys juridinio asmens statusą, kurie, manoma, gali prisidėti prie plėtros;

Pagrindimas

Pasiūlymo formuluotę reikia iš esmės keisti, siekiant aiškiau nurodyti, kad „asociacijos“ ir „fondai“ turėtų būti juridiniai asmenys, kad būtų užtikrintas tinkamas EB paramos valdymas.

i) subjektai ar dalyviai, būtini siekiant šio reglamento tikslų.

Išbraukta.

Pagrindimas

Ši kategorija neturėtų būti siūloma, nes tai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui ir sukčiavimui.

(a) finansuoti tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, kuriose dalyvauja valstybių narių viešojo sektoriaus ekspertai, siunčiami pagal specialiai parengtas taisykles;

a) finansuoti techninės paramos ir tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, kurias įgyvendinant dalyvauja programą vykdančių valstybių narių viešojo sektoriaus ekspertai, siunčiami pagal specialiai parengtas taisykles;

Pagrindimas

„Techninė parama“ trečiosioms šalims pasiteisino, todėl turėtų būti skatinama.

aa) finansuoti investicijas ir su investicijomis susijusią veiklą;

Pagrindimas

Investicijos yra vystymosi pagrindas, tačiau dėl neaiškių sąlygų investicijų finansavimas tampa problemiškesnis. EB parama prisidėtų prie stabilesnės aplinkos investicijoms kūrimo ir galėtų padėti sumažinti riziką.

(k) atitinkamais atvejais – kitiems tikslams.

k) kitoms priemonėms, kuriomis skatinama siekti 2 straipsnyje minimų tikslų.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti, kokiomis aplinkybėmis gali būti siūlomos papildomos priemonės.

(3) Komisija su valstybėmis partnerėmis sudaro bendruosius susitarimus, numatančius visas priemones, būtinas veiksmingam Bendrijos paramos įgyvendinimui ir Bendrijos finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

3) Komisija, apie numatomą jų turinį informavusi Europos Parlamentą ir Tarybą, su valstybėmis partnerėmis sudaro bendruosius susitarimus, numatančius visas priemones, būtinas veiksmingam Bendrijos paramos įgyvendinimui ir Bendrijos finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

Pagrindimas

Teisėtas valdymas bus neįmanomas, jeigu EP nebus bent informuojamas apie pagrindų susitarimų turinį.

(2) Komisija nusiunčia savo įvertinimo ataskaitą 26 straipsnyje minimam komitetui susipažinti.

2) Komisija nusiunčia savo stebėsenos ir įvertinimo ataskaitą Europos Parlamentui susipažinti.

Pagrindimas