PRANEŠIMAS dėl imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonių

17.5.2006 - (2006/2056(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Stavros Lambrinidis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonių

(2006/2056(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendros integracijos darbotvarkės. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa (KOM(2005)0389),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, pagal kurią Bendrijai suteikiamos galios ir atsakomybė imigracijos ir prieglobsčio srityje, ir ypač į Sutarties 63 straipsnio 3 punkto a dalį,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje, 2001 m. gruodžio 14–15 d. Lekene, 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijoje ir 2003 m. 19–20 d. Salonikuose vykusių Europos Tarybos posėdžių metu pirmininkavusių valstybių priimtas išvadas, kuriose pabrėžiama, kad svarbu vystyti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija naujai sukurtuose nacionaliniuose informacijos centruose integracijos klausimais, ypač atsižvelgiant į atitinkamų politikos sričių koordinavimo gerinimą valstybių ir Europos Sąjungos lygmeniu,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Tarybos priimtą Hagos programą, nustatančioje tikslus, kuriuos reikia įgyvendinti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse 2005–2010 metais,

–   atsižvelgdamas į neformalų 2004 m. lapkričio 9 d. Groningene vykusį ministrų susitikimą, kuriame pirmą kartą susitiko už integracijos politiką atsakingi ministrai,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2004 m. lapkričio 19 d. priimtus Bendrijos pagrindinius integracijos principus, [1]_.

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 18, 20, 21 bei 22 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto(A6‑0190/2006),

A. kadangi imigrantų integracijos problema ES jau yra kilusi; prieš ketvirtį amžiaus didžioji dalis imigrantų į ją atvykdavo iš Pietų Europos; kadangi dabar Pietų Europa yra klestinti Sąjungos dalis, o jos piliečiai daugiau nebelaikomi imigrantais, nors anksčiau daug kas juos laikė svetimais ir „neintegruojamais“; kadangi šių žmonių kilmės šalių narystė Sąjungoje sustiprino visą ES; kadangi taip pat ir neseniai įstojusių šalių piliečiai yra visateisiai ES piliečiai,

B.  kadangi ES susiduria su įvairiapuse integracijos problema ir jau nebegalima manyti, kad didžioji dauguma imigrantų galės tapti visateisiais ES piliečiais jų kilmės šalims įstojus į Europos Sąjungą,

C. kadangi imigrantų ES skaičius siekia 40 mln., o jų palikuonių – dar daugiau milijonų; kadangi šių gyventojų nuolat daugėja, jie labai skirtingi, tačiau susiduria su panašiomis problemomis – dirbančių darbingų žmonių koeficientas yra gerokai mažesnis už vidurkį, o jų mokymosi rezultatai gana žemi; kadangi jie susiduria su diskriminacija visuomeninėse ir privačiose institucijose; kadangi jiems politiškai neadekvačiai mažai atstovaujama visuose vyriausybės lygmenyse, taip pat valstybių narių politinėse partijose ir Europos institucijose,

D. kadangi nors daugiau nei 40 mln. imigrantų galėtų sudaryti 26-ąją ES valstybę narę (ir penktą pagal gyventojų skaičių valstybę narę), o ES siekis ir pastangos integruoti šiuos gyventojus turėtų būti lygiavertės ES įsipareigojimams integruoti stojančiųjų šalių gyventojus, šios integracijos problemos sprendimui Sąjunga skyrė labai mažai išteklių, o nepajėgus jos išspręsti, tai pakenktų ES socialiai, ekonomiškai ir politiškai; kadangi naujajam Trečiųjų šalių piliečių integravimo fondui (INTA) reikia skirti ne tik ilgalaikį finansavimą, bet ir užtikrinti, kad atitinkami Komisijos GD ES integracijos politikai skirtų dalį savo lėšų,

E.  kadangi ilgą laiką Europos Sąjungos įsipareigojimas dėl integracijos buvo menkinamas naudojant plačiai paplitusią sąvoką, teigusią, kad integracija yra vietinio pobūdžio; kadangi iš tiesų integracijos (ypač nesėkmingos integracijos) pasekmės yra globalaus pobūdžio, nes vienos valstybės narės nesugebėjimas sėkmingai įgyvendinti integracijos politikos gali turėti neigiamų padarinių visai Europos Sąjungai, pavyzdžiui:

- nepakankamas imigrantų užimtumas silpnina visos Sąjungos ekonomiką ir trukdo įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę;

- aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, kurių labai reikia ES, matydami, kokia nesvetinga Europa jiems gali būti, gali pasirinkti pogrindinę ekonomiką arba ES ekonominius konkurentus;

- veiksmingos integravimo politikos trūkumas gali nulemti neigiamą nusistatymą imigrantų atžvilgiu ir ginamąją imigracijos politiką;

- piliečių baimė gali sumažinti pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

-   nuomonė ir nusistatymas neintegruotų imigrantų atžvilgiu gali kliudyti sėkmingai plėstis Europos Sąjungai,

F.  kadangi sėkminga integracija sustiprintų Sąjungos ekonomiką pasaulinės konkurencijos atžvilgiu; kadangi Sąjunga pritrauktų reikalingus darbuotojus ir verslininkus, taip pat mokslininkus ir studentus, kurie yra jos novatoriškumo pamatas; kadangi ES miestai būtų saugesni, o bendrijos stipresnės, jei būtų įgyvendinama tikslinga, suderinta ir pakankamai finansuojama integracijos politika; kadangi sumažėtų ksenofobijos tendencija ir būtų labiau gerbiamos visos pagrindinės teisės; kadangi sustiprėtų ES padėtis pasaulyje;

G. kadangi vietos, regionų ir valstybių valdžios institucijos, kurių kompetencija urbanistikos, būsto, švietimo ir kitose srityse gali turėti tiesioginių padarinių integravimosi pricesui; ragina šias valdžios institucijas aktyviau dalyvauti Europos diskusijose; pabrėžia Europos Sąjungos paramos iniciatyvoms, kurių buvo imtasi šiuose lygmenyse nadojant Bendrijos struktūrinius fondus, svarbą;

H. kadangi nėra vieno aiškaus Europos Sąjungos integracijos būdo; kadangi vietos, regionų ir valstybių valdžios institucijos (ypač esančios tuose miestų centruose, kuriuose sukoncetruota dauguma imigrantų) turėtų turėti galimybių ir lėšų nustatyti ir įgyvendinti tikslias integracijos priemones, o valstybės narės turi kartu uoliai plėtoti integracijos strategijas ir aktyviau bei veiksmingiau stebėti šių integracijos priemonių veiksmingumą bei rezultatus, tuo būdu užtikrindamos tų integracijos strategijų įgyvendinimą, kurių rezultatai padeda siekti bendrų Sąjungos interesų, ir kadangi Komisija turi atlikti siūlomų tyrimų siekdama apibrėžti dalyvavimo ir integracijos lygį visoje ES,

I.   kadangi integracija – tai dviejų krypčių procesas, kurio metu daroma prielaida, kad imigrantai nori integruotis į priimančią visuomenę bei prisiimti atsakomybę už šį integravimąsi ir kad ES piliečiai nori priimti ir integruoti migrantus, ir kuris apima sudėtinius veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką imigrantų ir priimančiosios šalies gyventojų elgsenai visuose atitinkamuose lygmenyse bei telkti abejų pusių išteklius siekiant įgyvendinti šią politikos sritį; šis dviejų krypčių procesas numato abišalį dalyvavimą, įskaitant ir priimančios valstybės, ir imigrantų teises bei įsipareigojimus;

J.   kadangi be kitų prioritetinių veiksmų, kurie lemia ES veiksmus šioje srityje, taip pat reikėtų:

- tobulinti imigrantų įdarbinimo planus bei mažinti jų užimtumo atotrūkį nuo vietinių gyventojų, įskaitant valdžios institucijų ir socialinių partnerių teikiamą reikalingą informaciją ir rengiamas mokymų programas bei imigrantų mokymo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimą, ypač daug dėmesio skiriant migrančių, kurios daug dažniau patiria nedarbo problemas, padėčiai,

- suteikti daugiau galimybių imigrantams ir jų vaikams šviestis bei mokytis kalbų, taip pat Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui teikiant finansinę paramą, palaipsniui mažinant jų veiklos atotrūkį nuo kitų, pripažįstant, inter alia, kad migrantų vaikai, besimokydami kita kalba ir bandydami prisitaikyti prie naujų papročių, gali patirti daugiau sunkumų nei jų mokslo draugai, ir tie sunkumai gali nulemti migrantų vaikų prisitaikymo ir integravimosi į visuomenę problemas;

- daugiau šviesti politiniais ir pilietiniais klausimais, skatinti imigrantus aktyviau dalyvauti ir siekti, kad jiems būtų daugiau atstovaujama visuose atitinkamuose valdymo, pilietinės visuomenės, sprendimų priėmino ir politikos formavimo srityse,

- kovoti su rasizmu, ksenofobija bei diskriminacija, nukreipta prieš imigrantus, ypač darbo vietose, mokyklose, sprendžiant būsto klausimus, teikiant visuomenines paslaugas, žiniasklaidoje ir politikoje, bei didinti tarpusavio pagarbą ir suvokimą apie vieno kito panašumus bei skirtumus ir pagerinti prieigą prie informacijos apie lygias teises ir galimybes,

o ES institucijos turėtų užtikrinti, kad ad jų geranoriškos iniciatyvos netaptų tiesiog simboline politika, neteikiančia jokios pridėtinės vertės,

K. kadangi siekimas užtikrinti pagrindines teises, lygias galimybes visiems ir nediskriminaciją yra kertiniai integravimosi elementai; kadangi pasiūlymai paskelbti 2007 m. Europos lygių galimybių metais, o 2008 m. – Europos tarpkultūrinio dialogo metais, yra labai svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama geriau supažindinti su esamomis problemomis ir kurios padės pasiekti minėtųjų tikslų;

L.  kadangi integracijos politikos sėkmė ir ES siekis plėtoti legalios imigracijos ir migracijos politiką yra akivaizdžiai susiję; kadangi pirmasis realus žingsnis turėtų būti valdžios institucijų, atsakingų už imigrantų priėmimą ir jų integravimų, veiksmų derinimas,

1.  ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą dabartinių direktyvų, susijusių su integracija, įgyvendinimą; ypač reikia užtikrinti įgyvendinimą Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą[2], Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso[3], Tarybos direktyvos 2000/43/EB, kuria įgyvendinamas vienodų sąlygų taikymo principas asmenims, nepaisant jų rasinės ar etninės kilmės[4] ir Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus; daugybė valstybių narių atsilieka veiksmingai įgyvendindamos šias direktyvas, ir todėl yra labai svarbu, kad Komisija griežčiau kontroliuotų su integracija susijusių direktyvų perkėlimą ir administruojamosios veiklos veiksmingumą, kai įgyvendinami su kasdieniu imigrantų gyvenimu susiję teisės aktai;

2.       pritaria Komisijos pasiūlymui įkurti Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos fondą 2007–2013 m. ir ragina naudojant šio fondo lėšas vadovautis šiais konkrečiais šešiais principais:

a)   skirstant išmokas kasmet turėtų būti nustatytas tik vienas pagrindinis tikslas, kad Komisija galėtų geriausiai pasirengti kompetencijos atžvilgiu, griežčiau atlikti vertinimus ir investuoti į programas; investicijų tikslai turėtų apimti šias sritis: užimtumo atotrūkio tarp imigrantų ir kitų piliečių mažinimas, sėkmingesnis imigrantų dalyvavimas švietimo programose ir susiję pasiekimai, moterų švietimo ir užimtumo galimybių didinimas, kalbos ir įvadinių kursų programos, sveikata, būstas ir gyvenimas mieste ir politinio bei pilietinio imigrantų aktyvumo skatinimas;

b)  iš fondo lėšų turėtų būti finansuojamos didžiausią potencialą turinčios iniciatyvos visoje Europos Sąjungoje;

c)  Komisija kasmet turėtų panaudoti tinkamą nustatytą lėšų dalį, kad nepriklausomi ekspertai įvertintų Komisijos finansuojamų programų efektyvumą;

d)  ekspertams nustačius, kokios programos teikia daugiausia vilčių, nedelsiant pirmenybė turėtų būti teikiama šių programų geriausios patirties pavyzdžių sklaidai ir pritaikymui kitose valstybėse narėse;

e)  turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos suderinti savo integravimo veiksmus ir keistis geriausia patirtimi;

     f)   naujųjų atvykėlių integracijai turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, tačiau turi būti užtikrinama, kad su antrosios ir trečiosios kartos imigrantais susijusioms programoms taip pat būtų skiriama lėšų; taip pat reikėtų atsižvelgti į programas, skirtas pabėgėliams remti, nes jomis padedama įsilieti ir integruotis į ES visuomenes;

3.  džiaugiasi Komisijos komunikato nuoroda į bendrus pagrindinius principus (BPP); tvirtai įsitikins, kad BPP yra patikimos rekomendacijos, kurios turėtų būti ES integracijos politikos pagrindu; apgailestauja, kad valstybės narės nesugebėjo bent kiek prasmingiau laikytis BPP nuo jų priėmimo 2004 m.; ragina būsimo Suomijos pirmininkavimo metu grąžinti BPP svarstymą į darbotvarkės svarbiausių klausimų sąrašą, ypač principą, susijusį su užimtumu (nr. 3), bendravimu (nr. 7) ir dalyvavimu (nr. 9);

4.  pritaria Komisijos pasiūlymui rengti kasmetį Integracijos forumą, kuriuo siekiama palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi ypač tose politikos srityse, kuriose ES turi rbotos įtakos, bet kuriose valstybės narės įgyvendina priemones, galinčias tapti gairėmis kitoms valstybėms narėms; mano, kad šiame forume turėtų dalyvauti visos susijusios – vietos, regionų, nacionalinės ar Europos Sąjungos– institucijos bei imigrantai;

5.  ragina Komisiją tiksliau apibrėžti, praplėsti ir koordinuoti atsakomybės už integraciją generaliniuose direktoratuose sritis, taip pat atkurti ir remti bendrą darbo grupę, kuri spręstų integracijos klausimus, bei tiksliau apibrėžti atsakomybės už integraciją tarp generalinių direktoratų sritis; taip pat ragina imtis veiksmų, kad nauji Integracijos fondas ir Europos socialinės integracijos fondas taptų papildomais;

6.  džiaugiasi, kad Komisija pripažino poreikį surinkti duomenis apie valstybių narių integracijos politiką ir imigrantų dalyvavimo lygį ir tai išanalizuoti; mano, kad ši informacija yra būtina sąlyga ES politikos, kuria siekiama skatinti geresnę integraciją 25 valstybėse narėse, įgyvendinimui ir kad siekiant tai įgyvendinti, turi būti susitarta dėl pačios ES integracijos apimties, turint omenyje, kad pats žodis „integracija“ gali būti aiškinamas įvairiai;

7.  ragina Komisiją sudaryti imigrantų atstovų, ekspertų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų nuolatinę kontaktinę grupę, kuri patartų jai visais politikos sričių, susijusių su integracija, klausimais;

8.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti imigracijos ir įvairovės ES skatinimui ir visuomet įtraukti integravimąsi į savo komunikacijos strategiją ir iniciatyvas; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacijos ir supažindinimo su minėtąja problema kampanijas, kad būtų geriau suvokta migracija ir imigrantų ekonominis ir socialinis įnašas į visuomenę;

9.  ragina Komisiją, taip pat pasitelkus ir nepriklausomus specialistus, sudaryti griežtus stebėsenos mechanizmus integracijos programoms įvairiose valstybėse narėse įvertinti, bei pradėti skelbti tikslią ir praktinę Migracijos ir imigracijos metinę ataskaitą; atsižvelgiant į tai, ragina Komisiją ataskaitą teikti kas dveji metai ir:

- sutelkti dėmesį į griežtus kriterijus, kurie padėtų įvertinti kaip valstybė narė laikosi bendrųjų pagrindinių integracijos principų,

- įpareigotų valstybes nares pateikti tikslius ir išsamius duomenis; tuo atveju, jei duomenų nėra, turi būti ieškoma kitų duomenų rinkimo būdų, kurie atitiktų ataskaitos kriterijus,

- stiprintų Nacionalinių kontaktinių centrų vaidmenį ir jų bendradarbiavimą su nepriklausomais ekspertais;

- pastebi, kad Jungtinių tautų Vystymo programos ataskaita ir Europos įtraukties indeksas galėtų būti geras pavyzdys,

          -     išleisti metiniame ES integracijos ministrų susitikime;

10. skatina Komisiją, konsultuotis, kur reikia, su imigrantų bendruomenėmis, apibrėžiant ir įgyvendinant Europos pagalbos ir vystymo politiką jų gimtinėse;

11. prašo Komisiją parengti daugiau mokslinių tyrimų ir analizės iniciatyvų, kurių tikslas būtų nustatyti, kas yra naudinga imigracijai, ir dėti gerokai daugiau veiksmingų pastangų kartu su valstybėmis narėmis ir vietos vadovybe dalinantis geriausia patirtimi ne tik siūlomose tinklavietėse, bet ir naudojant kiek įmanoma daugiau kitų tinkamų priemonių;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti galimybę pasitelkti Komisijos delegacijas ir konsulines įstaigas visame pasaulyje, siekiant integruoti potencialius imigrantus, juos supažindinant su ES ir valstybių narių kultūra, istorija, kalba ir pilietinėmis teisėmis bei pareigomis;

13. pabrėžia, kad svarbu, jog Europos institucijų ir valstybių narių valdymo institucijų personalo sudėtis atspindėtų Sąjungos gyventojų sudėtį;

14. ragina Tarybą taikyti Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytą vadinamąją passerelle sąlygą, pagal kurią Parlamentui būtų suteikta bendro sprendimo teisė sprendžiant integracijos ir teisinės migracijos klausimus bei kvalifikuotos daugumos balsavimas Taryboje; mano, kad Europos Parlamento nariam integracijos politikoje svarbu turėti bendro sprendimo priėmimo galias, atsižvelgiant į tai, kad jie išreiškia ES politinę poziciją, ir kad jie turi atstovauti ir piliečiams ir imigrantams, ir turi dalytis atsakomybe siekdami, kad integracijos politika būtų ES teisėkūros dalimi;

15. ragina Tarybą nustatyti, kad 2004 m. Groningene Tarybai pirmininkavusios Nyderlandų valstybės pradėti kasmetiniai Integracijos ministrų susitikimai taptų nuolatiniais;

16. ragina valstybes nares, galutinai apsisprendžiant dėl ES pagrindinių teisių agentūros, rimtai apsvarstyti, kad agentūrai būtų suteiktas vaidmuo skatinti paitikėjimą ir gerus santykius su kaimynais ir toliau plėtoti šį vaidmenį agentūros numatytų kasmetinių programų pagrindu;

17. ragina Tarybą apsvarstyti Komisijos pasiūlymą taikyti atvirą integravimo politikos koordinavimo metodą; taigi ragina Europos Parlamentą dalyvauti visoje procedūroje;

18. ragina Tarybą sudaryti išsamią ir perspektyvią pagrindų direktyvą dėl legalios migracijos , siekiant integracijos;

19. ragina valstybes nares atsakomybę stebėti imigrantų integracijos politikos sritis paskirti visam ministrų kabinetui, užtikrinti, kad pasitelkus agentūras jos yra integruojamos visuose vyriausybės lygmenyse ir apsvarstyti Vyriausiojo integracijos komisaro arba Integracijos ombudsmeno skyrimą kiekvienoje valstybėje narėje, kuris koordinuotų politikos sričių įgyvendinimą, informuotų migrantus, peržiūrėtų jų skundus, bei imtųsi veiksmų spręsti problemas;

20. ragina valstybes nares atlikti visų vyriausybės agentūrų lygmenų, atsakingų (arba kurie būtų atsakingi) už imigrantų integraciją, auditą;

21. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti trečiųjų valstybių piliečių integracijos klausimą į daugiametes Pagrindinių teisių agentūrų rengiamas ateityje programas;

22. ragina valstybes nares skatinti imigrantus dalyvauti politikoje ir mažinti jų politinę bei socialinę izoliaciją; ragina Komisiją iš naujo teisiškai išnagrinėti esamas valstybių narių nuostatas, susijusias su įvairių ES piliečių teisėmis ir pareigomis, ir konkrečios valstybės narės veiksmus, atsižvelgiant į imigrantų, turinčių teisę nuolat gyventi šalyje, teisę dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose;

23. ragina valstybes nares nustatyti skaidrias, žmogiškas, greitas ir logiškas procedūras, pagal kurias būtų galima suteikti ilgalaikio rezidento statusą, siekiant užtikrinti šeimos vientisumą, ir natūralizuoti ilgą laiką valstybėje gyvenančius imigrantus bei jų vaikus, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis iš šių vaikų yra gimę valstybių narių teritorijoje;

24. atkreipia valstybių narių dėmesį į imigrančių moterų priklausomybę nuo vyrų siekiant išlaikyti šeimą ir ragina valstybes nares vėl svarstyti savo teisės aktus, tam, kad užtikrinti, kad sutuoktiniai ir vaikai kiek galima greičiau gautų individualų statusą ir darbo leidimą nepriklausomai nuo pagrindinio sutuoktinio teisinio statuso, taip siekiant visiškai garantuoti ir apginti jų teises ir palengvinti jų socialinę integraciją;

25. ragina politines partijas, profesines sąjungas ir visą pilietinę visuomenę nacionaliniu lygmeniu įtraukti imigrantus, kaip pilnaverčius narius, į visus atitinkamos sistemos lygmenis;

26. pritaria tam tikrų valstybių narių vykdomoms integracijos programoms, kuriose įsipareigoja ir priimančioji šalis ir imigrantai; tikisi, kad imigrantai šiuo būdu gali geriau susipažinti su Europos Sąjungos pagrindinėmis vertybėmis ir gali tuo pat metu įgyti pagrindines žinias apie priimančią visuomenę; pabrėžia, kad svarbu skatinti mokytis priimančios visuomenės kalbos ir rengti pilietinius švietimo kursus;

27. ragina valstybes nares stiprinti teisės aktus, skirtus kovai su diskriminacija ir rasizmu, bei įgyvendinti jau esamus teisės aktus, taip pat apsvarstyti atitinkamus teigiamų veiksmų teisės aktus visose atitinkamose srityse ir imti pavyzdį iš tų valstybių narių, kuriose teigiami veiksmai buvo sėkmingi;

28. ragina valstybes nares, ypač siekiant apsaugoti imigrantes moteris nuo blogo elgesio su jomis, sudaryti šioms moterims galimybę lengvai gauti informaciją apie priimančios šalies teisės aktus apie lyčių lygybę ir teises ir apsaugą, kurią šie teisės aktai suteikia, įskaitant teisinį ir administracinį žalos atlyginimą;

29. ragina valstybes nares ir vietines bei regionines valdžios institucijas skatinti priimančios visuomenes ir imigrantų sąveiką , skatinant, inter alia, bendras diskusijas, tarptautinį ir kultūrinį dialogą, seminarus, parodas, kultūrinę ir sportinę veiklą; toliau ragina kurti naujas ir išlaikyti senas struktūras, siekiant integruoti imigrantus į priimančiąją visuomenę, norint išvengti naujai atvykusiųjų ir seniau įsikūrusiųjų, bet kuriems sunkiai iki šiol sekėsi integruotis, socialinės atskirties, o taip pat palaikant migrantų organizacijas, įsikūrusias migrantų teritorijose, ir stiprinant ryšius su migrantų kilmės šalimis;

30. skatina valstybes nares priimti nuostatas, susijusias su integracijos priemonėmis dėl pabėgėlių jų priėmimo metu, pavyzdžiui, kalbos kursai ar savanoriškas darbas, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių integracijos procesas prasideda jų priėmimo metu;

31. pabrėžia, kad svarbu sudaryti išsamius Europos pilietybės pagrindus bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, Taryba ir Komisija;

32. pabrėžia kasmetinių klausymų integracijos klausimais, kuriuose dalyvautų Europos Parlamentas, valstybių parlamentai, pilietinė visuomenė, ypač nevyriausybinės organizacijos ir imigrantų asociacijos, svarbą siekiant įvertinti Sąjungos integracijos pastangų efektyvumą ir su imigrantų integracija susijusią pažangą, padarytą valstybės narės lygmeniu;

33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms.

• [1]  2004 m. lapkričio 19 d. dokumentas Nr.14615/04.
• [2]  2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimų susijungimą, OL L 251, 2003 10 3, p. 0012–0018.
• [3]  2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso. OL L 016, 2004 1 23, p. 0044–0053.
• [4]  2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, kuria įgyvendinamas vienodų sąlygų taikymo principas asmenims, nepaisant jų rasinės ar etninės kilmės. OL L 180, 2000 7 19, p. 0022–0026.

AIŠKINAMOJI DALIS

I.         Įvadas

Ar ES turėtų priimti daugiau imigrantų? Jeigu taip, tai kiek? Šiems klausimams daugelio valstybių narių ilgalaikiuose viešuosiuose debatuose skiriama daugiausia dėmesio. Naujausi tyrimai rodo, kad išmintingai valdoma nuolatinė imigracija sukuria didelę ekonominę ir socialinę naudą. Tačiau daugeliui imigracija sukelia vis daugiau nerimo ir nesaugumo.

O atsakymas į klausimą, ar turėtume integruoti jau gyvenančius ir dirbančius tarp mūsų imigrantus, kurie nedaro jokios žalos ir, priešingai, gerina mūsų gyvenimą, yra akivaizdus. Jie turi tapti visateisiais Europos visuomenės nariais ir galiausiai gauti pilietybę. Jeigu taip nebus, tai rodys, kad Sąjunga palaiko dvisluoksnę visuomenę, o tai prieštarauja mūsų kertinėms vertybėms.

Šis pranešimas yra pagrįstas įsitikinimu, kad integracija savo svarba prilygsta sėkmingos ES plėtros problemai ar visuotiniam judėjimui už moterų teises. Iškilus šiai problemai, tapo aišku, kad Sąjunga iki šiol jai skyrė per mažai dėmesio. Užuot sėkmingai priėmusios imigrantus į mokyklas, darbo vietas ir politines sistemas, Europos bendruomenės dažnai tarsi pereina į „dezintegracijos“ būseną.

Vis dėlto ES integracijos sunkumams įveikti (nesėkmė šioje srityje padarytų ES socialinę, ekonominę ir politinę žalą) skyrė labai mažai lėšų.

Nors 1999 m. Tamperėje Europos Taryba tvirtai teigė apie savo įsipareigojimus dėl imigrantų integracijos ir vėl pabrėžė tai Tesalonikuose 2003 m., deja, realybė neatitiko lūkesčių.

Nesėkminga integracija – nesuskaičiuojamų problemų šaltinis, o sėkminga iš esmės sustiprins ES. Mūsų bendri integracijos laimėjimai sustiprins Sąjungos ekonomiką visuotinės konkurencijos aplinkoje, tai pritrauks darbuotojų ir verslininkų, kurių reikia mūsų rinkoms, taip pat mokslininkų ir studentų, nes jie yra mūsų sugebėjimo kurti naujoves pamatas, mūsų miestai bus saugesni, mūsų bendruomenės stipresnės. Integracijos nauda yra gerokai platesnė nei BVP augimas, tai stipresnė pensijų sistema ir sumažėję neramumai. Europos imigrantai gali tapti Sąjungos tiltu į globalėjantį pasaulį: pagerinti mūsų prekybos perspektyvas, praplėsti socialinius ryšius ir sutvirtinti Sąjungos, kaip pasaulinės lyderės, galinčios nugalėti kultūrinius ir religinius skirtumus, pozicijas.

Jau anksčiau esame patyrę sunkumų, susijusių su imigrantų integracija. Be to, Europos Sąjunga, be abejonės, yra pats sėkmingiausias imigrantų integracijos projektas per visą istoriją. Prieš ketvirtį amžiaus daugelis imigrantų, gyvenusių tuometinėje Europos bendrijoje, buvo Pietų europiečiai. Šiandien Pietų Europa yra klestinti Sąjungos dalis, jos gyventojai nebelaikomi imigrantais, nors kitados daugelis juos laikė pašaliečiais ir „neintegruojamais“. Jų priėmimas į Europos Sąjungą sustiprino pačią Sąjungą. Rytų europiečiai dabar taip pat yra visateisiai ES nariai.

Tačiau pastarųjų 50 metų imigrantai turi pranašumų prieš savo kolegas šiandien. Jie atvykę daugiausia iš šalių, kurios neišvengiamai taps Sąjungos valstybėmis narėmis.

Galbūt visai naudinga būtų tuos 40 mln. užsienyje gimusių piliečių laikyti 26-a ES valstybe nare (penkta pagal dydį)? Tuomet galėtume paklausti: kiek mūsų pastangos integruoti šiuos gyventojus atitinka prisiimtus įsipareigojimus integruoti naujai įstojusias šalis? Sėkmingai integracijai reikia nemažai žmogiškųjų išteklių ir finansinių lėšų. Mes taip pat turime surasti Sąjungoje ir pasaulyje taikomą praktiką, kuri galėtų iš esmės padidinti tikimybę sėkmingai integruoti imigrantus. Taip pat turime imtis įvairesnių priemonių veiksmingai skleisti šias idėjas.

Turbūt svarbiausias klausimas, susijęs su imigrantų integracija, yra tas, apie kurį kalbama mažiausiai: į kokią visuomenę norime integruoti žmones? Pagrindinė priežastis integruoti Europos imigrantus – to nepadarę, išduotume idealus ir principus, kuriais yra paremta Sąjunga. Per dažnai reakcija į imigrantus atskleidžia siaurą mūsų mąstymą, susirūpinimą savimi, šališkumą ir priešiškumą. Ilgainiui mūsų visuomenės perima šias savybes.

Integracijos negali būti be tų, kurie integruoja, ir tų, kurie turėtų būti integruojami. Taigi migrantų integracija suponuoja mūsų norą priimti ir integruoti migrantus. Todėl mūsų politika turi išspręsti sutarimo klausimus, darydama įtaką tiek imigrantų, tiek juos priimančių visuomenių elgesiui ir mobilizuodama visas atsargas, kad politika būtų veiksmingai įgyvendinta.

II.   Pagrindinė ES įsitraukimo į integraciją priežastis

Kodėl ES turėtų įsitraukti į imigrantų integraciją? Todėl, kad net ir vienos valstybės narės nesėkmė įgyvendinant integracijos politiką gali turėti neigiamų padarinių visai Sąjungai.

· Nepakankamas imigrantų įdarbinimas silpnina ne tik konkrečios šalies, bet ir visos Sąjungos ekonomiką.

· Aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, kurių reikia mūsų rinkoms, gali tapti šešėlinės ekonomikos dalimi ar juos gali pavilioti Europos konkurentai ekonomikos srityje.

· Veiksmingos integracijos politikos nebuvimas gali lemti neigiamą nuostatą, stereotipus apie imigrantus ir galiausiai – gynimosi nuo imigracijos politiką.

· Baimė tarp piliečių gali pažeisti pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, taip pat ir mažumoms priklausančių žmonių teisėms.

· Kraštutinis susvetimėjimas gali sukelti radikalių pokyčių, ir tai gali tapti grėsme ES bendram saugumo jausmui.

· Neigiami stereotipai apie neintegruotus imigrantus gali pakenkti sėkmingai Sąjungos plėtrai.

Tačiau, nepaisant šių faktų, Sąjunga ilgą laiką buvo paralyžiuota plačiai paplitusios idėjos, kad „integracija yra vietinė“. Integracijos iniciatyvos iš tiesų yra diegiamos vietos lygiu. Kaimyninės mokyklos, sąjungos, įmonės, bažnyčios ir kitos institucijos daug nuveikia, stengdamosi suvesti draugėn naujai atvykusius ir vietos gyventojus, taip kurdamos bendruomenes ir gerindamos gyvenimą. Tačiau integracija yra visuotinė savo prasme – ypač tuo atveju, kai ji yra nesėkminga.

Todėl vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų nustatyti tikslias integracijos priemones, kurios buvo įgyvendintos, o valstybės narės turi laikytis veiksmingų integracijos strategijų, kurių įgyvendinimo rezultatai teikia Sąjungai bendrą naudą. Būtent šiuos rezultatus ir turėtų stebėti ES institucijos – ir tai daryti galėtų ir turėtų daug aktyviau ir veiksmingiau.

III.      Ankstesni ir būsimi veiksmai – pranešėjo rekomendacijos

Anksčiau pirmininkavusios ES šalys ir Europos Komisija daug nuveikė plėtodamos integravimo politiką. Tačiau įgyvendinimo lygmeniu bendros ES pastangos buvo gerokai per mažos – net labai ribotoje srityje, kurioje Komisija turi teisę veikti. Šį teiginį iliustruoja du pavyzdžiai: Europos migracijos stebėjimo tarnyba, apie kurią iškilmingai paskelbta 2003 m., taip ir nebuvo sukurta. O inauguracinis Metinio pranešimo dėl migracijos ir integracijos numeris, kurį kasmet leisti Europos Taryba pavedė Komisijai, išėjo laiku 2004 m. birželio mėn., o šiandien, 2006 m. balandžio mėnesį, vis dar laukiame pasirodant antrojo numerio.

2006 m. ir vėliau Europos Komisija ir kitos Europos institucijos turės išskirtines galimybes daryti įtaką imigrantų integracijai. Tad jų nederėtų praleisti ir jomis reikėtų optimaliai pasinaudoti.

Tačiau prieš imantis naujų rizikingų sumanymų, kuriems reikia Sąjungos dėmesio ir išteklių, būtina užtikrinti veiksmingą esamų su imigrantų integracija susijusių direktyvų įgyvendinimą. Komisija privalo daug kruopščiau stebėti tiek su integracija susijusių direktyvų perkėlimą, tiek veiksmingumą administracinių veiksmų, kuriais įgyvendinami atitinkami teisės aktai kasdieniame imigrantų gyvenime.

Turbūt reikšmingiausia iš naujų iniciatyvų yra naujasis Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondas. Sudarant naująjį ES integracijos fondą, šiame pranešime Komisijai siūloma vadovautis šešiais principais:

a) išlaidas turėtų nustatyti vienintelis metinis veiklos centras; kasmet reikėtų skirti lėšų priemonėms, mažinančioms vietos gyventojų ir imigrantų užimtumo skirtumus, gerinančioms imigrantų studijų rezultatus, remiančioms moterų švietimo ir užimtumo planus, kalbos ir įvadinėms programoms, taip pat priemonėms, didinančioms politinį imigrantų dalyvavimą;

b) fondas turėtų palaikyti tas iniciatyvas, kurios turi didžiausią potencialą būti plačiai pritaikytos visoje Sąjungoje;

c) Komisija kasmet turėtų skirti tinkamą nustatytą sumą iš fondo išteklių, kad užtikrintų nepriklausomų ekspertų įvertinimus apie Komisijos finansuojamų programų veiksmingumą;

d) ekspertams nustačius perspektyvias programas, pirmenybė turėtų būti teikiama šioms programoms platinti ir pritaikyti kitoms valstybėms narėms, kad jas galėtų naudoti tų valstybių miestai ir vietos valdžios institucijos;

e) derėtų remti valstybių narių iniciatyvas koordinuoti integracijai skiriamas pajėgas ir keistis geriausia patirtimi,

f) atvykėliams skirtos programos turėtų būti finansuojamos pirmiausia, bet programos, skirtos antros ir trečios kartos imigrantų palikuonims, taip pat turėtų gauti finansavimą.

Kaip numatyta ką tik Komisijos išleistoje „Veiksmų programoje dėl legalios migracijos“, taip pat labai svarbus Komisijos ketinimas parengti bendrosios pagrindų direktyvos dėl legalios migracijos projektą ir direktyvas, pagal kurias Sąjunga galėtų sėkmingiau pritraukti aukštos kvalifikacijos imigrantų, sezoninių darbuotojus ir stažuotojų. Ši programa – tai svarbiausias žingsnis pripažįstant, kad imigracija ir integracija turi vykti kartu ir kad viena be kitos jos negali būti sėkmingos. Programą reikėtų gerokai sukonkretinti ir pripažinti, kad įvairių kategorijų imigrantų integracijos poreikiai labai skiriasi.

Komisija taip pat paskelbė ketinanti sukurti prototipinę interneto svetainę geriausiai praktikai integracijos srityje platinti. Kadangi tokia svetainė yra svarbi, Komisija neturėtų apsiriboti pastangomis nustatyti, analizuoti ir skatinti geriausią praktiką – tai skubiai turėtų daryti visose kritinėse srityse (tokiose kaip kalbos mokymas, apgyvendinimas, švietimas, žiniasklaida, tarpkultūrinis dialogas ir t. t.).

Taip pat gyvybiškai svarbu pakeisti tai, kaip Komisija ir valstybės narės valdžios institucijos tvarko imigrantų integraciją. Taigi šiame pranešime Komisija raginama paaiškinti, išplėsti ir koordinuoti integracijos įsipareigojimus visuose generaliniuose direktoratuose, atgaivinti tarp visų generalinių direktoratų veikiančią darbo grupę integracijos klausimams ir apibrėžti tikslius kiekvieno generalinio direktorato integracijos įsipareigojimus. Raginama imtis veiksmų, kad naujasis Integracijos fondas papildytų Europos socialinio fondo tikslus.

Pranešime valstybės narės skatinamos vienam ministrų kabinetui paskirti atsakomybę numatyti imigrantų integracijos politikos kryptis ir užtikrinti politikos darnumą visais valdžios lygmenimis ir su kitomis suinteresuotomis šalimis. Jame taip pat raginama pagalvoti apie vyriausiojo integracijos komisaro ar integracijos ombudsmeno paskyrimą, kad būtų stebimas politikos įgyvendinimas, skleidžiama informacija ir nagrinėjami migrantų skundai.

Jokia rimta integracijos politika negali būti plėtojama patiems migrantams aktyviai nedalyvaujant. Todėl pranešime Komisija yra raginama suburti nuolatinę informacinę grupę, kurią sudarytų religiniai vadovai, ekspertai ir, žinoma, migrantai, kad patartų Komisijai su integracija susijusios politikos klausimais.

Ir galiausiai ne mažiau svarbus dar vienas dalykas: akivaizdu, kad galutinis integracijos etapas yra kelias į pilietybę. Kadangi pilietybės teises nustato kiekviena valstybė narė, turi būti išplėtota Komisijos remiama pilietiškos pilietybės koncepcija – griežtas teisių ir įsipareigojimų rinkinys, galėsiantis pasitarnauti kaip pirmas žingsnis pilietybės link. Pranešime valstybės narės raginamos skatinti politinį imigrantų dalyvavimą ir mažinti jų politinę ir socialinę izoliaciją, tiriant, be kita ko, galimybes suteikti nuolat gyvenantiems imigrantams teisę balsuoti vietos ir savivaldybių rinkimuose, nustatyti skaidrias, humaniškas, greitas ir tinkamas procedūras nuolatinio gyventojo statusui gauti ir nuolat gyvenančių imigrantų ir jų vaikų natūralizacijai, paraginti politines partijas, profesines sąjungas ir visą pilietinę visuomenę nacionaliniu lygmeniu priimti imigrantus kaip visaverčius narius visais atitinkamų jų struktūrų lygiais.

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (23.3.2006)

teikiama Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijų ir priemonių
(2006/2056(INI))

Nuomonės referentas: Dimitrios Papadimoulis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos komunikatu (KOM(2005)0389) siekiama nustatyti ES ir valstybių narių integracijos politikos gaires. Daugiausia dėmesio nuomonėje skiriama trečiųjų šalių piliečių integracijai į darbo rinką, pabrėžiant dvipusį integracijos procesą ir su šiuo procesu susijusius socialinius aspektus. Tai atitinka komunikato struktūrą, kurioje gairės skiriamos į du lygius: nacionalinį ir europinį.

Nacionaliniu lygiu pranešėjui labiausiai rūpi ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimas visiems migrantams, nesvarbu, kokia jų teisinė padėtis, kartu skatinant migrančių užimtumą. Kitas rūpimas klausimas yra priimančios visuomenės prisitaikymo prie didėjančios socialinės ir darbo įvairovės stiprinimas.

Integracija yra dvipusis procesas, kuriame ir imigrantai, ir priimančioji visuomenė turi tam tikrų teisių ir įsipareigojimų. Jos metu numatoma laipsniškai suvienodinti imigrantų ir kitų gyventojų teises ir pareigas, taip pat prieigą prie prekių, paslaugų ir galimybę dalyvauti pilietiniame gyvenime užtikrinant lygias galimybes ir vienodą požiūrį. Užimtumas siekiant imigrantų integracijos yra svarbiausias dalykas. Todėl Lisabonos strategijos ir Europos užimtumo strategijos tikslai kurti daugiau ir gerų darbo vietų apima ir imigrantus. Socialiniai partneriai ir visuomenės institucijos privalo dirbti kartu tam, kad imigrantai atlyginimo ir darbo sąlygų srityje nebūtų diskriminuojami.

ES lygmeniu stebint, kaip vykdoma migrantų integracija, ir šiuo tikslu teikiant valstybėms paramą ES atlieka pagrindinį vaidmenį. Iki 2020 m. 25 šalis turinčioje Europos Sąjungoje gyventojų turėtų sumažėti nuo 303 mln. iki 297 mln., o iki 2030 m. – iki 280 mln., beveik dvigubai didėjant senatvės išlaikymo išmokoms. Kadangi ekonomikos augimas yra užimtumo ir produktyvumo didėjimo pasekmė, toks bendro užimtumo nuosmukis gali turėti neigiamą poveikį ekonomikos augimui. Dėl šios priežasties atvykėlių įgūdžių integracija ir panaudojimas ES yra itin svarbūs.

Geriausios patirties mainai ir didesnis koordinavimas aukštesniu lygiu yra būtini, nes skirtingoms migrantų grupėms turi būti taikoma skirtinga integracijos politika, apimanti ne tik neseniai atvykusius, bet ir nuolat gyvenančius, taip pat antrosios ir trečiosios kartos migrantus, ir į tai turėtų būti atsižvelgiama formuojant politikos priemones. Taip pat labai svarbu, kad ES migracijos politika užtikrintų saugią teisinę padėtį ir užtikrintą teisių rinkinį, skirtą padėti atvykėliams integruotis, skatinant jų integraciją ne tik darbo rinkoje, bet ir visais kitais visuomeninio gyvenimo aspektais.

Nuomonės pranešėjas džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl ESF (2007–2013), kuriuo siekiama remti konkrečius veiksmus, stiprinant socialinę migrantų integraciją ir didinant jų įtraukimą į užimtumą, kaip antai: orientavimas ir kalbos mokymas, užsienyje įgytos kompetencijos pripažinimas, įvairovės darbo vietoje skatinimas ir kova su diskriminacija.

Jis taip pat džiaugiasi siūloma finansine priemone, papildančia ESF migracijos srautų valdymo sistemoje, kuria siekiama stiprinti valstybių narių pastangas kurti ir įgyvendinti integracijos politikos priemones, sudarančias galimybę skirtingą kultūrinį, religinį, kalbinį ir etninį pagrindą turintiems migrantams įsitvirtinti ir aktyviai dalyvauti visose Europos valstybių visuomenės gyvenimo srityse, kaip tai yra numatyta bendruosiuose pagrindiniuose principuose.

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina valstybes nares:

a.   vengti socialinio dempingo, patvirtinant aiškias taisykles, reglamentuojančias migrantų darbuotojų kaip legalių gyventojų padėtį, organizuojant informavimo kampanijas apie valstybių narių darbo teisę ir migrantų socialines teises bei pareigas ir skatinant visų migrantų darbuotojų statuso įteisinimą;

b.   steigti informacijos centrus, kurie trečiųjų šalių piliečiams teiktų informaciją apie tai, kokias socialines paslaugas jie turi teisę gauti priimančiojoje šalyje, pvz., dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi, būsto, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros, švietimo ir įvadinėse programose;

c.   patvirtinti priemones šalinti diskriminaciją darbo vietoje, kaip antai: įvairovės valdymas, tinkamas įdarbinimas pagal valstybių narių vidaus teisės aktus, darbo vietos išsaugojimas ir paaukštinimas pagal nuopelnus ir neatsižvelgiant į rasinę ar etninę kilmę, religiją, lytį, neįgalumą, lytinę orientaciją, lyties raišką, lytinę tapatybę ar amžių; ragina į tokių priemonių kūrimą ir veiksmingą įgyvendinimą įtraukti socialinius partnerius, ypatingą dėmesį skiriant migrančių, kurių nedarbo lygis dažnai yra didesnis, užimtumui ir integracijai; imtis priemonių į švietimo ir rūpybos programas įtraukti migrantų vaikus ir šeimos narius;

d.   stiprinti priimančios visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie didėjančios įvairovės darbo vietoje įgyvendinant priimančiosios visuomenės informavimo ir suvokimo, kad reikia vengti rasizmo, ksenofobijos ir socialinės atskirties, skatinimo priemones, taip pabrėžiant, kad integracija yra dvipusis procesas, kurio tikslas – didinti socialinę sanglaudą ir stiprinti konsultacijas su socialiniais partneriais ir institucijomis, atsakingomis už įvairių politikos krypčių įgyvendinimą regioniniu ir vietos lygmenimis, ypač su kaimyninėmis organizacijomis;

e.   didinti konsulatų darbuotojų išteklius ne ES šalyse siekiant teikti informaciją apie vykimą į ES darbo, mokymosi ar mokslo tyrimų tikslais; išduoti darbo leidimus ir leidimus gyventi, nustatant sąlygas, reglamentuojamas vidaus teisės aktų pagal nacionalinę kompetenciją; siekiant sumažinti išnaudojimo pavojų užtikrinti, kad šiuos leidimus turėtų patys migrantai, o ne juos samdantys darbdaviai;

f.    skatinti naujai atvykusiųjų integravimąsi į darbo rinką, pavyzdžiui, rengiant kombinuotus kursus;

g.   pagal 7-ąją mokslinių tyrimų programą išnagrinėti galimybę atlikti migrantų grįžimo ir jų ES įgytų įgūdžių panaudojimo jų kilmės šalyse tyrimą;

h.   informuoti migrantus apie galimybę būti atstovaujamiems profesinėse sąjungose ir skatinti profesines sąjungas priimti migrantus;

i.    užtikrinti galimybes mokytis ir įgyti profesinį išsilavinimą, taip pat nepilnamečių teises į mokslą, įskaitant finansavimą ir stipendijas;

j.    ratifikuoti JT konvenciją (1990) dėl visų migrantų darbininkų ir jų šeimų narių apsaugos; parengti aiškią politiką dėl migrantų darbuotojų partnerių teisės dirbti; mano, kad labai svarbu priimti nuostatas, užkertančias kelią priverstinei migracijai, ypač nuostatas dėl prekybos žmonėmis prevencijos, stebėsenos ir mažinimo;

k.   visapusiškai bendradarbiauti su atliekančiu savo funkcijas ir pareigas Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju migrantų žmogaus teisių klausimais, pateikti jam visą prašomą informaciją ir operatyviai reaguoti į kitus jo prašymus;

l.    bendrą migrantų ir jų (naujosios) tėvynės ir migracijos kilmės šalių istoriją įtraukti į švietimo įstaigų mokymo programas;

m.  parengti integracijos programas, pritaikytas pagal naujai ir (arba) seniau atvykusių migrantų poreikius;

n.   skatinti pripažinti privalomą formalią ir neformalią kvalifikaciją, įgytą trečiųjų šalių piliečių kilmės šalyse arba ES;

o.   parengti priemones, kurios padėtų užkirsti kelią darbuotojų iš trečiųjų šalių vaikų atsilikimui moksle ir kurios padėtų baigti mokyklas, ypač organizuojant daugiau kalbų mokymo kursų; pripažinti, kad migrantų vaikai, besimokantys jiems svetima kalba ir mėginantys prisitaikyti prie naujų papročių, mokymosi procese gali susidurti su daugiau sunkumų nei jų bendraklasiai, o dėl to ateityje jiems gali būti sunku prisitaikyti ir integruotis į visuomenę;

p.   kovoti su nepilnamečių išnaudojimu ir sudaryti geresnes sąlygas išnaudojamiems nepilnamečiams vėl integruotis į visuomenę; sukurti veiksmingas struktūras ir priemones, padedančias nepilnamečiams dialogo su socialinėmis tarnybomis forma įveikti traumas ir socialines bei kultūrines kliūtis;

q.   skatinti imigrantų ir juos priimančios visuomenės sąveiką skatinant kurti bendrus forumus, vesti kultūrinius ir religinius dialogus, rengti seminarus, parodas ir kultūrinius ir sporto renginius daugiakultūrėje aplinkoje; sukurti struktūras, leidžiančias trečiųjų šalių piliečiams integruotis į priimančiąją visuomenę, kad naujai atvykusieji ir tie, kurie jau įsikūrę, bet sunkiai integruojasi, nebūtų atskirti nuo visuomenės;

2.  ragina Europos Komisiją:

a.  užtikrinti finansavimą iš struktūrinių fondų, PROGRESS ir tokių Bendrijos iniciatyvų kaip EQUAL ir URBAN ir siūlomo Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondo lėšų įgyvendinant pagrindų programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“; užtikrinti, kad geriausia patirtis ir žinios, įgytos įgyvendinant šias programas, būtų skleidžiamos ir panaudojamos formuojant atitinkamą politiką;

b.  skatinti keitimąsi informacija apie įdarbinimo ir priėmimo politikos priemones ir keitimąsi geriausia patirtimi šioje srityje; dalyvauti nuolat vykstančiame dialoge su visais suinteresuotais asmenimis, įskaitant pilietinę visuomenę; remti migrantų organizacijų tinklų kūrimą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos keistis geriausia patirtimi;

c.  finansiškai remti valstybėse narėse vykdomus mokslinius tyrimus, skirtus analizuoti migrantų padėties įteisinimo poveikį, ir pasinaudoti įvairių valstybių narių patirtimi kuriant ilgalaikę Europos migracijos politiką;

d.  sukurti tokią sistemą, kad vietos, regioninės ir nacionalinės institucijos galėtų bendradarbiauti ir vesti dialogą su socialiniais partneriais ir migrantams atstovaujančiomis organizacijomis, – toks dalijimasis patirtimi tarp šių suinteresuotų grupių būtinas norint geriau patenkinti įvairių tikslinių grupių poreikius;

e.  rengti statistines prognozes, numatant ES darbo rinkos poreikius, ir kviesti Ministrų Tarybą nurodyti tuos su migracija ir įdarbinimu susijusius aspektus, kurios turėtų reglamentuoti bendrosios taisyklės, siekiant toliau vystyti Europos bendrosios migracijos politiką;

f.   sukurti trečiosiose šalyse įgytos kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo sistemą, kuri padėtų įsidarbinti;

g.  inicijuoti trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso vertinimą ir didinti valstybių narių gebėjimą savo nacionalines strategijas pakoreguoti pagal naujas socialines, kultūrines ir ekonomines sąlygas, atsižvelgiant į šių vertinimų rezultatus;

h.  stebėti Direktyvų 2003/109/EB, 2000/43/EB, 2000/78/EB ir Reglamento EB Nr. 859/2003 įgyvendinimą; užtikrinti, kad ES įstatymai atitiktų TDO standartus;

i.   remti valstybių narių iniciatyvas didinti visuomenės informuotumą, gerinti informavimą apie priemones, skirtas kovoti su prekyba žmonėmis, taip pat rasizmu ir ksenofobija darbo vietoje, ir teikti informaciją apie migracijos poveikį užimtumui ir produktyvumui; taip pat ragina Komisiją į Europos pilietiškumo skatinimo programas įtraukti migrantus;

j.   diegiant 2007–2013 m. septintąją mokslinių tyrimų ir plėtros (RDTD) pagrindų programą pritraukti mokslininkų iš trečiųjų šalių, sudarant jiems sąlygas atlikti mokslinius tyrimus ir dirbti Europos Sąjungoje ir jos labui;

k.  pradėti trečiųjų šalių piliečių integravimo kampaniją, pasinaudojant patirtimi, įgyta Europos darbuotojų judumo metais, ir šį projektą pritaikant pagal specifines imigrantų savybes.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonės
Procedūros numeris	2006/2056(INI)
Atsakingasis komitetas	LIBE
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	EMPL 16.3.2006
Nuomonės referentas         Paskyrimo data	Dimitrios Papadimoulis 14.9.2005
Svarstymas komitete	21.2.2006		20.3.2006
Priėmimo data	21.3.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	už: prieš: susilaikė:	22 20 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Roselyne Bachelot-Narquin, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Proinsias De Rossa, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Stephen Hughes, Ona Juknevičienė, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Mario Mantovani, Ana Mato Adrover, Maria Matsouka, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Őry, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Jacek Protasiewicz, Kathy Sinnott, Jean Spautz, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Edit Bauer, Mihael Brejc, Françoise Castex, Dimitrios Papadimoulis, Leopold Józef Rutowicz, Agnes Schierhuber, Elisabeth Schroedter, Georgios Toussas, Anja Weisgerber, Tadeusz Zwiefka
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonės
Procedūros numeris	2006/2056(INI)
Atsakingasis komitetas   Paskelbimo per plenarinį posėdį data	LIBE 16.3.2006
Nuomonę teikiantis(-ys) komitetas(-ai)   Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 16.3.2006		CULT 16.3.2006			EMPL 16.3.2006		DEVE 16.3.2006		AFET 16.3.2006
Nuomonė nepareikšta   Sprendimo priėmimo data	FEMM 21.3.2006		CULT 21.3.2006			DEVE 25.1.2006		AFET 21.3.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas   Paskelbimo plenariniame posėdyje data
Pranešėjas(-ai)   Paskyrimo data	Stavros Lambrinidis 4.10.2005
Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)
Svarstymas komitete	20.3.2006			19.4.2006	15.5.2006
Priėmimo data	15.5.2006
Galutinio balsavimo rezultatai	+ - 0	33 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Nuno Alvaro, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Johannes Blokland, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Maria Carlshamre, Giusto Catania, Carlos Coelho, Fausto Correia, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Elly de Groen-Kouwenhoven, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Romano Maria La Russa, Sarah Ludford, Antonio Masip Hidalgo, Claude Moraes, Lapo Pistelli, Martine Roure, Inger Segelström, Antonio Tajani, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Stefano Zappalà, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Camiel Eurlings, Giovanni Claudio Fava, Sophia in 't Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Bill Newton Dunn, Marie-Line Reynaud
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Panagiotis Beglitis, Emine Bozkurt, Pasqualina Napoletano
Pateikimo data	17.5.2006
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)