dėl pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu
(8174/2006 – KOM(2005)0503 – C6-0129/2006 – 2003/0196(CNS))

(Konsultavimosi procedūra – pakartotinė konsultacija)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos projektą (8174/2006),

–   atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0503)(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 13 d. poziciją(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 62 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 3 dalį, 66 straipsnį, 179 straipsnį ir 181a straipsnį bei 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0129/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 43 straipsnio 1 dalį, 55 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0215/2006),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 75.

Bendrosios aplinkybės

Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir protokolai dėl neteisėto įvežimo ir dėl prekybos žmonėmis grindžiami 1998 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 53/111. Šioje rezoliucijoje buvo numatyta įsteigti tarpvyriausybinį komitetą, kurio užduotis buvo parengti tarptautinę konvenciją prieš organizuotą nusikalstamumą ir papildyti ją protokolais.

Komisija dalyvavo derybose glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Derybos dėl konvencijos baigtos 2000 m. liepos mėn., o derybos dėl protokolų dėl neteisėto įvežimo ir prekybos tęsėsi iki 2000 m. spalio mėn. Siekiant pasirašyti Konvenciją ir protokolus, 2000 m. gruodžio mėn. Palerme buvo sušaukta aukšto lygio konferencija. Šioje konferencijoje Komisija oficialiai pasirašė tris priemones, iš kurių viena, t. y., Konvencija, įsigaliojo 2003 m. rugsėjo 29 d., po to, kai buvo deponuotas keturiasdešimtasis ratifikavimo dokumentas. Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo įsigaliojo 2004 m. sausio 28 d.

Konvencijos tikslas

Konvencija siekiama, kad ją pasirašiusios šalys galėtų veiksmingai bendradarbiauti kovodamos su organizuotu nusikalstamumu ir derindamos skirtingų nacionalinių teisės sistemų naudojamus nusikaltimo asmeniui apibrėžimus, kad veiksmas, laikomas nusikaltimu vienoje Konvenciją pasirašiusioje valstybėje, būtu pripažįstamas tokiu ir kitose valstybėse signatarėse. Taigi tam tikrų pagrindinių baudžiamosios teisės sąvokų, susijusių su kova su organizuotu nusikalstamumu, visuotinių apibrėžimų nustatymas yra pirmoji ir bendra priemonė, skirta kovoti su nusikalstamų organizacijų tinklais. Tai taip pat pirmoji teisiškai įpareigojanti šios srities Jungtinių Tautų priemonė.

Pagal Konvenciją reikalaujama bausti už keturis tipus sunkių nusikaltimų: dalyvavimą nusikalstamų organizacijų tinklų veikloje, pinigų plovimą, kliudymą vykdyti teisingumą ir korupciją. Joje taip pat nustatomos valstybių bendradarbiavimui gerinti skirtos priemonės, ypač susijusios su tarpusavio teisine pagalba, bendrais tyrimais ir ekstradicija. Specialiosiose nuostatose taip pat nagrinėjamos nusikalstamu būdu įgytų pinigų suradimo ir išreikalavimo galimybės, nusikalstamų būdu įgytų pajamų areštas ir konfiskacija, aukų ir liudytojų apsauga. Čia nagrinėjamuose dviejuose protokoluose numatomos griežtos priemonės, skirtos kovoti su neteisėtu migrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, siekiant apsaugoti tokius žmones nuo vergijos, seksualinio išnaudojimo ir nelegalaus darbo. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad Protokole dėl prekybos numatytos teisinės ir materialinės pagalbos aukomis priemonės. Šio protokolo 6 straipsnyje reikalaujama, kad visos dalyvaujančios šalys užtikrintų, jog būtų ne tik galima gauti informaciją apie atitinkamus teismo ir administracinius procesus, bet ir būtų imamasi priemonių norint, kad aukos atsigautų fiziškai ir psichologiškai.

Pranešėjo požiūris

Pranešėjas besąlygiškai pritaria tam, kad Bendrija pasirašė šias tarptautinės teisės priemones, priimtas remiant Jungtinėms Tautoms, ir kad tik tokiomis priemonėmis galima spręsti pasaulinio masto problemas. Siekiant susidoroti su labai gerai organizuotais tinklais, kurie iki galo pasinaudoja bet kuriomis nacionalinių teisės sistemų spragomis, reikia kaip įmanoma glaudžiau bendradarbiauti remiantis bendromis procedūromis ir suderinant būtiniausius teisinius standartus. Atsižvelgiant į tai sveikintina, kad Konvenciją ratifikavo 121 valstybė ir Europos bendrija. Tačiau apgailestautina, kad 7 valstybės narės Konvencijos dar neratifikavo(1)

Nuo 2000 m. gruodžio mėn., kai Bendrija pasirašė Konvenciją, ES siekis įkurti laisvės, saugumo ir teisingumo zoną buvo reiškiamas rengiant priemones, kurios priklausė Konvencijos taikymo sričiai, įskaitant Europos arešto orderį ir priemones, priimtas siekiant įveikti (jeigu minėsime tik keletą pavyzdžių) pinigų plovimo, prekybos žmonėmis ir nelegalios migracijos problemas. Priimdama šias priemones, ES sugebėjo žengti toliau už Jungtines Tautas dėl ne tokio gausaus ją sudarančių šalių skaičiaus, dėl tarpusavio pasitikėjimo, kuriuo daugeliu atveju grindžiami valstybių narių santykiai, bei dėl santykinai vientisų teisės sistemų ir procedūrų. Be to, panaikinus vidaus sienas ES buvo priversta žengti toliau, nes radosi stiprių paskatų panaikinti glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis.

(1) 2006 m. gegužės 1 d. Konvencijos dar buvo neratifikavę šios šalys: Čekijos Respublika, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija ir Luksemburgas.