dėl moterų perspektyvų tarptautinėje prekyboje

(2006/2009(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2836/98 dėl lyčių klausimų integravimo į vystomojo bendradarbiavimo sritį(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2001/51/EB, patvirtinantį programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001–2005),(2) ir jos darbo programą,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. priimtą JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (angl. CEDAW) ir jos papildomą protokolą,

–   atsižvelgdamas į Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos Pekine 1995 m. rugsėjo 15 d. priimtą „Deklaraciją ir veiksmų platformą“,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio mėn. JT rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos tolesnių priemonių ir Pekino veiksmų platformos peržiūros bei įvertinimo ir į 2005 m. kovo mėn. Generalinės asamblėjos dvidešimt trečiosios specialiosios sesijos baigiamąjį dokumentą,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Europos bendrosios socialinės atsakomybės pagrindų skatinimas“ (KOM(2001)0366),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“ (KOM(2006)0136),

–   atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos pakomitečio 2003 m. rugpjūčio 13 d. patvirtintas Jungtinių Tautų tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių įsipareigojimų žmogaus teisių požiūriu normas,

–   atsižvelgdamas į 1977 m. lapkričio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos ir į 2000 m. birželio 27 d. EBPO gaires,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 18 d. TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, TDO rekomendaciją R 100 dėl darbuotojų migrantų apsaugos besivystančiose šalyse ir teritorijose, TDO rekomendaciją R 111 dėl diskriminacijos užimtumo ir profesinėje srityje, TDO rekomendaciją R 156 dėl darbuotojų apsaugos nuo profesinės rizikos darbo aplinkoje dėl oro užterštumo, triukšmo ir vibracijos ir TDO rekomendaciją R 191 dėl rekomendacijos dėl motinystės apsaugos persvarstymo,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2000 m. rugsėjo mėn. Tūkstantmečio deklaraciją (TD) ir jos persvarstymą ir papildymą 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikime,

–   atsižvelgdamas į Briuselyje 2004 m. gruodžio 16–17 d. vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas, patvirtinančias visus Europos Sąjungos įsipareigojimus dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) ir politikos darnumo,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų XI generalinės asamblėjos 2004 m. birželio 18 d. konferencijoje dėl prekybos ir vystymo priimtos San Paulo deklaracijos dvasią,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl socialinio globalizacijos aspekto(3),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6 0254/2006),

A. kadangi tarptautinė prekyba gali prisidėti prie lyčių lygybės ir skatinti moterų ekonomines, socialines ir politines teises tiek gamybos, tiek reprodukcijos srityse; kadangi prekybos globalizacijos procesas prisidėjo prie to, kad darbo santykiai tapo neformalūs, padaugėjo laikinų darbo vietų ir daugelyje ekonomikos sektorių nedarbas labiausiai palietė moteris,

B.  kadangi pasaulyje iš 1,3 mlrd. skurdžiai gyvenančių žmonių 70 proc. yra moterys; kadangi moterims dažnai sunkiau prieinamas išsilavinimas, nuosavybė, kreditai ir kiti ištekliai bei gamybos veiksniai, jos taip pat turi mažiau galimybių dalyvauti politinius sprendimus priimančių institucijų veikloje, jas varžo lyčių stereotipai ir ši lyčių nelygybė trukdo moterims naudotis prekybos liberalizavimo pranašumais; kadangi visame pasaulyje moterims nesuteikiama galimybių, kurios būtinos siekiant pagerinti savo ekonominę ir socialinę padėtį, o tuo pat metu jos turi papildomą atsakomybę rūpintis vaikais ir namų ūkiu,

C.  kadangi ilgainiui lyčių nelygybė, dėl kurios moterys gali mažiau prieiti prie gamybos priemonių ir turi mažiau rinkos galimybių, stabdo augimą dėl tos priežasties, kad moterys išleidžia palyginti daug savo uždirbtų pajamų švietimui, sveikatos priežiūrai ir maistui, ir dėl to, kad nėra tinkamai panaudojamas visų gyventojų ekonominis potencialas,

D. kadangi prekybos susitarimams privalu taikyti galiojančius tarptautinius įstatymus dėl žmogaus, socialinių ir darbo teisių ir jie privalo atitikti galiojančias tarptautines konvencijas, raginančias siekti tvaraus vystymosi,

E.  kadangi reprodukcinės ir buitinės pareigos bei pareiga išlaikyti šeimą ir užtikrinti socialinę globą paprastai beveik visose visuomenėse laikomos svarbiausiomis moterų funkcijomis, kurios beveik visada neįvertinamos ir neatlyginamos,

F.  kadangi rinkos liberalizavimas, jei nebus atsižvelgiama į su lytimis susijusius veiksnius, skatins tokius procesus, kaip moterų daugėjimą nestabilaus užimtumo darbuose, vis didesnį moterų išnaudojimą, ir sukels sunkumų skurdžiai gyvenančioms moterims visame pasaulyje, įskaitant problemas, kylančias moterims migrantėms ieškant pragyvenimo šaltinių,

G. kadangi prekybos liberalizavimas labai prisidėjo prie to, kad daugiau moterų dalyvauja neformalioje ekonomikoje,

H. kadangi TDO neformalią ekonomiką apibūdina kaip pagrįstą įdarbinimu be sutarties, be papildomų išmokų darbuotojams arba socialinės apsaugos tiek neformaliose įmonėse, tiek už jų ribų,

I.   kadangi neskiriama pakankamai dėmesio tam, kad daugėja į kitas šalis migruojančių moterų; kadangi migruojantiems darbuotojams dažnai neleidžiama reikalauti gerų darbo sąlygų ir migrantus priimančių valstybių apsaugos,

J.   kadangi 1995 m. į PPO įtrauktas Susitarimas dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių (TRIPS) taip apribojo prieigą prie nepatentuotų vaistų, kad 2005 m. gruodžio mėn. Honkonge buvo sutarta, jog TRIPS reikia pataisyti,

1.  pabrėžia, kad prekybos liberalizavimo įtaka vyrams ir moterims yra nevienoda, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia suderinti Europos lyčių lygybės politikos ir prekybos bei vystymo ir pagalbos politikos tikslus siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę šiose politikos srityse; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas ekonominėje veikloje yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti moterų teises ir įveikti jų struktūrinę diskriminaciją, siekiant pagerinti moterų ir jų šeimų gyvenimo sąlygas, užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą politikoje ir padidinti socialinę sanglaudą; vienintelis siektinas tikslas – teisingas nuosavybės paskirstymas, lygios teisės ir ekonominis nepriklausomumas,

2.  pažymi, kad nors daug moterų turi privalumų dėl prekybos liberalizavimo ir tiesioginių užsienio investicijų, dėl kurių padaugėjo užimtumo galimybių, tačiau liberalizavimas prisidėjo prie to, kad darbo santykiai tapo neformalūs, pablogėjo darbo sąlygos ir atskiruose ekonomikos sektoriuose pagrindinę darbuotojų dalį sudaro moterys;

3.  ragina Komisiją kreiptis į tarptautines ekonomines institucijas siekiant prekybos politikoje įgyvendinti veiksmų planą dėl lyčių integravimo, įskaitant aiškius stebėsenos ir vertinimo mechanizmus; ragina esamas politikos kryptis, taisykles ir programas skubiai pertvarkyti taip, kad jos taptų lyčių teisingumo ir lygybės instrumentais bei priemonėmis;

4.  ragina Tarybą ir Komisiją teikti prioritetą tam, kad visos valstybės partnerės panaikintų visas išlygas dėl CEDAW ir ratifikuotų jos papildomą protokolą;

5.   ragina Komisiją dukart per metus Parlamento komitetams, atsakingiems už moterų teises ir tarptautinę prekybą, pateikti ataskaitą, pasirašytą asmenų, administruojančių paramą teikiančias organizacijas ir moterims skirtos finansinės paramos teikimą, siekiant įrodyti, kad parama iš tiesų pasiekė tuos, kam ji buvo skirta ir kad buvo panaudota iš pradžių numatytais tikslais;

6.  pabrėžia, kad reikia tirti, kaip prekybos liberalizavimas galėtų teikti privalumų moterims, ir sistemingai rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis siekiant atitaisyti dabartinės prekybos politikos ir pasaulinių ekonominių institucijų trumparegiškumą lyčių atžvilgiu; skatina Komisiją pateikti Parlamentui metinę pažangos šioje srityje ataskaitą; primena, kad dabar Komisijos atliekamuose prekybos susitarimų tvarumo poveikio vertinimuose (SIA) visuomet būtina pateikti analizę lyčių požiūriu;

7.  ragina Komisiją prieš sudarant su trečiosiomis šalimis bet kokius prekybos susitarimus atlikti poveikio lyčių požiūriu vertinimą (angl. GIA) ir numatyti veiksmingą sąlyginumo straipsnį šalims, kuriose labai pažeidžiamos žmogaus, ypač moterų, teisės;

8.  ragina Komisiją oficialiai įsteigti Prekybos generaliniame direktorate Prekybos ir lyčių pagalbos tarnybą, kuri privalėtų stebėti, ar šalys, su kuriomis ES palaiko prekybinius ryšius, paiso žmogaus, ypač moterų, teisių, ir aktyviai reaguotų žmogaus teisių pažeidimų atvejais;

9.  prašo Komisijos išanalizuoti PPO apibūdintą gamybos ir procesų metodiką (PPM) lyčių požiūriu, siekiant vadovaujantis CEDAW ir žmogaus teisių paktais nustatyti, kurios metodikos prisideda prie atskirų lyčių diskriminavimo, ir sukurti strategijas siekiant eksportuojančias šalis skatinti laikytis tarptautinių standartų;

10. ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos bendrovės, gaunančios pelno iš ES rinkos prieigos programų pagal ES bendradarbiavimo politiką, neprisidėtų prie nežmoniško darbuotojų, ypač moterų, išnaudojimo;

11. pabrėžia, kad užimtumo formalioje ir neformalioje ekonominėje veikloje privalumai priklauso nuo daug įvairių veiksnių, įskaitant atlyginimą, darbo sąlygas ir darbo vietos saugumą, o moterys šių privalumų požiūriu yra diskriminuojamos; todėl ragina Komisiją įsteigti specialų fondą, kuris būtų sudėtinė būsimų prekybos ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis ir būtų skirtas atitinkamose šalyse remti moteris tokiomis priemonėmis, kaip prieiga prie kreditų, švietimo ir profesinio mokymo paslaugų, siekiant sumažinti moterų dalį (proporciją) neformalaus užimtumo veikloje; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą su rėmėjų ir paramos gavėjų parašais siekiant įrodyti, kad specialaus fondo lėšos nenaudojamos kitiems tikslams, negu iš pradžių numatytieji;

12. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares Europos globalizacijos reguliavimo fondo veikloje skubiai pradėti taikyti nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus siekiant užtikrinti, kad šio fondo parama nepakeistų socialinio draudimo išmokų;

13. pabrėžia, kad Europoje daug žmonių netenka darbo ir šis reiškinys patvirtina spartėjančios industrinės pertvarkos tendenciją; pažymi, kad labiausiai šis reiškinys palietė gamybos, transporto, telekomunikacijų ir finansinių paslaugų sektorius; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares naudojant EGF lėšas itin atsižvelgti į nediskriminavimo ir vyrų ir moterų lygybės aspektus;

14. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares lyčių aspektą ir lygių galimybių siekį integruoti į visų Europos fondų veiklą; pabrėžia, kad reikalingi rodikliai pažangai, pasiektai skatinant vyrų ir moterų lygybę ir kovojant su visų rūšių diskriminacija, įvertinti; reikalauja, kad vadovaujantis Bendrojo reglamento 1260/1999 dėl struktūrinių fondų 35 straipsnio nuostatomis Priežiūros komitete būtų vyrų ir moterų narių skaičiaus pusiausvyra;

15. ragina kasmet vertinti, kaip ES valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindinius darbo standartus ir kitų TDO konvencijų nuostatas, skatina lyčių lygybę darbo rinkoje siekiant užtikrinti visiems prieinamas tinkamas darbo sąlygas; pažymi, kad darbo vietos, užimtumas ir tinkamos darbo sąlygos turi būti aptariama devintajame TPT, kurį reikia kuo greičiau priimti, ir ragina įtraukti pagrindinius darbo standartus į daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, o lyčių lygybės principą – į visus Tūkstantmečio plėtros tikslus;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad universali ir prieinama prieiga prie svarbiausių paslaugų, pvz., prie vandens tiekimo, išsilavinimo, sveikatos apsaugos ir energijos tiekimo, yra būtina išankstinė sąlyga siekiant sustiprinti moterų teises; tačiau pabrėžia, kad paslaugų liberalizavimas pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) siekiant šio tikslo gali turėti teigiamos įtakos tik tuomet, jeigu vykstančiose dvišalėse ir daugiašalėse derybose bus kruopščiai laikomasi GATS nacionalinio lankstumo ir politinės erdvės principų;

17. pažymi, kad TRIPS susitarime numatyta jį persvarstyti praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo, ir tai dar nėra padaryta, todėl ragina susitarimą persvarstyti atsižvelgiant į jo įgyvendinimo išlaidų poveikio besivystančioms šalims įvertinimą;

18. ragina Komisiją įvertinti, ar PPO ministrų 2005 m. gruodžio mėn. konferencijoje Honkonge pasiekto susitarimo dėl privalomo ŽIV/AIDS antivirusinių vaistų licencijavimo įgyvendinimas iš tiesų suteikia daugiau vaistų įsigijimo galimybių, ir į šį įvertinimą įtraukti lyčių aspektą;

19. pabrėžia, kad su tradiciniu moterų ir vyrų vaidmenų paskirstymu kai kuriose šalyse susiję prekybos iškraipymai, ypač tai, kad moterims uždedama pareiga užtikrinti saugų maistą, vandenį ir saugoti aplinką, neturėtų būti laikoma techninėmis prekybos kliūtimis arba perduodama reglamentuoti tarptautinės prekybos taisyklėmis;

20. ragina kurti nacionalines politines priemones, kuriomis būtų skatintinama lyčių lygybė, apsauga ir užimtumas, socialinė gerovė, gerinamos moterų ir vyrų sveikatos ir darbo sąlygos ir prisidedama prie tvaraus vystymosi; pažymi, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinį lankstumą ir politinę erdvę visose prekybos ir vystymosi politikos derybose; prašo užtikrinti besivystančioms šalims ir pažeidžiamoms ekonominėms sistemoms teisę rinktis, kuriems paslaugų sektoriams turėtų arba neturėtų būti taikomas rinkos liberalizavimas;

21. ragina Komisiją palaikant dialogą su trečiosiomis šalimis ir su jomis bendradarbiaujant ypatingą dėmesį skirti teisiniams moterų prieigos prie gamybos priemonių, pvz., kreditų, teisės į žemės nuosavybę ir kapitalą, apribojimams;

22. pabrėžia, kad atsižvelgiant į svarbų moterų vaidmenį šeimos vykdomoje žemės ūkio veikloje reikia vertinti ir stiprinti, ypač vadovaujantis PPO susitarimu dėl žemės ūkio, besivystančių šalių teisę plėtoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką, užtikrinančią jiems nepriklausomumą maisto požiūriu, ypač PPO derybose; pabrėžia mažų sumų kreditų, kurie gali būti skurdo mažinimo priemonė, svarbą; ragina Komisiją dukart per metus pateikti ataskaitą, pasirašytą paramą teikiančių institucijų vadovų ir paramą gaunančių organizacijų siekiant įrodyti, kad parama iš tiesų pasiekė tuos, kam ji buvo skirta;

23. ragina Komisiją ir Tarybą padėti besivystančioms šalims ugdyti savo pajėgumus formuoti, derinti ir įgyvendinti prekybos politiką tokiu būdu, kad ji būtų pritaikoma prie kiekvienos valstybės reikmių ir skatintų tvarią, lyčių atžvilgiu darnią ekonomikos raidą; reikalauja, kad visa teikiama techninė pagalba lyčių atžvilgiu būtų subalansuota;

24. mano, kad poveikio skirtingoms lytims įvertinimus reikia atlikti ankstyvu pagalbos besivystančioms šalims planavimo ir biudžeto lėšų numatymo etapu; mano, kad tuomet politikos vykdytojai galės tiksliau įvertinti tam tikros politikos poveikį moterims ir vyrams, dabartinę padėtį ir tendencijas galės palyginti su laukiamais siūlomos politikos rezultatais; mano, kad į metinę ataskaitą reikia įtraukti skirsnį apie tolesnes priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į poveikio skirtingoms lytims įvertinimus;

25. džiaugiasi Norvegijos vyriausybės sprendimu pagal teisės aktus nustatyti 40 proc. moterų atstovavimo akcinių bendrovių tarybose kvotą; ragina visas ES valstybes nares sekti Norvegijos pavyzdžiu;

26. reikalauja kasmet klasifikuoti ES valstybes nares pagal jų paramą lyčių lygybei darbo rinkoje siekiant visiems užtikrinti tinkamą darbą, kuris atitiktų pagrindinius darbo standartus ir kitų TDO konvencijų nuostatas;

27. ragina vadinamosiomis pagalbos prekybai programomis siekti skatinti lyčių lygybę ir tvarųjį vystymąsi, finansuojamą iš papildomų fondų; pabrėžia, kad pagalbos prekybai finansavimas turi prisidėti prie prekybai reikalingų pasiūlos pajėgumų didinimo, o jį gaunančioms vyriausybėms neturėtų būti keliama sąlyga liberalizuoti žemės ūkio, pramonės arba paslaugų rinkų;

28. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prekybos politikoje biudžeto lėšų numatymas lyčių klausimams spręsti (angl. gender budgeting) – tai lyčių lygybės siekti padedanti strategija; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares kuo greičiau biudžete numatyti lėšų lyčių klausimams spręsti, ir tai turėtų tapti įprastine visų lygmenų biudžeto politikos priemone (angl. gender budgeting);

29. pabrėžia, kad moterų dalyvavimas ekonominėje veikloje yra būtinas siekiant suteikti joms pasitikėjimo ir gebėjimų ir pagerinti jų padėtį visuomenėje; be to, pabrėžia, kad prieiga prie išteklių suteikia moterims galimybę gauti pajamų ir įgyti turto, o tai sudaro prielaidas mažas pajamas gaunančioms ir skurdžiai gyvenančioms moterims pradėti verslą, pagerinti gyvenimo sąlygas, tinkamai maitinti šeimas ir rūpintis jų sveikata, lavinti vaikus, pelnyti pagarbą namuose ir bendruomenėje ir dalyvauti politikoje; pabrėžia, kad didelės mažų sumų kreditų teikiamos galimybės yra neįkainojama skurdo mažinimo, ekonominės nepriklausomybės ir ekonominės veiklos skatinimo priemonė kai kuriose skurdžiausiose ir neturinčiose palankių sąlygų pasaulio šalyse;

30. ragina valstybes nares dėti visas pastangas, kad moterys būtų įdarbinamos prekybos ministerijose visais lygmenimis, įskaitant ministro, siekiant užtikrinti, kad pasaulio prekybos derybose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą; taip pat ragina valstybes nares skatinti moteris kelti savo kandidatūras į tarptautinių organizacijų, pvz., PPO, Pasaulio banko, TVF, TDO, postus ir remti moteris, kurios iškelia savo kandidatūras;

31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) OL L 354, 1998 12 30, p. 5. (2) OL L 17, 2001 1 19, p. 22. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0427.

Įvadas

2005 m. buvo svarbūs metai tarptautinei plėtrai, moterims ir prekybai. Iš svarbiausių įvykių reikia paminėti Tūkstantmečio plėtros tikslų penkerių metų apžvalgą, Pekino + 10 konferenciją, ES vystymosi politikos deklaracijos peržiūrą, 6-ąją PPO ministrų konferenciją Honkonge ir tolesnes derybas dėl ES ir AKR šalių ekonominės partnerystės susitarimo. Abipusė lyčių ir prekybos sąveika (lyčių poveikis prekybai ir prekybos poveikis lytims) yra naujas klausimas ne tik moterims, bet ir vyriausybėms bei prekybos politikos kūrėjams.

Apie prekybos arba apie ekonomikos globalizacijos įtaką moterims žinoma mažai. Iš dalies taip yra todėl, kad trūksta pagal lytis suskirstytų duomenų, iš dalies todėl, kad ekonominėse analizėse ir modeliuose nepakankamai atsižvelgiama į lytis. Lyčių ir prekybos santykiuose moteris ir vyrus skirtingai veikia ne vien prekyba. Regis, yra ir atvirkštinė sąveika, t.y. lyčių nelygybės poveikis prekybai.

Pateikiami du sudėtingų lyčių ir prekybos santykių pavyzdžiai(1).

Pvz., Pietų Azijoje pramonės eksporto sėkmė labai priklauso nuo moterų diskriminacijos darbo užmokesčio atžvilgiu. Dėl mažų moterų atlyginimų (jos gauna apie 85 proc. vyrams mokamo atlyginimo) kai kurios šalys, kaip antai Korėja, Taivanas ir Singapūras, gali eksportuoti produktus mažomis kainomis. Dėl šios priežasties diskriminacija tampa Pietų Azijos ekonominio augimo varikliu.

Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, lyčių nelygybė irgi veikia prekybą, tačiau kitaip. Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, žemės ūkio darbai yra griežtai suskirstyti pagal lytis. Moterys augina maistinius javus, skirtus šeimai išmaitinti, o vyrai augina parduoti, t. y. pelnui gauti, skirtus javus.. Pasaulio banko nuostabai, nepaisant daug struktūrinio reguliavimo programų žemės produktų eksportas iš Afrikos tebėra nedidelis. Praėjo ne vieni metai, kol Pasaulio bankas suprato, kad darbų paskirstymas pagal lytis yra eksporto iš Afrikos augimą ribojantis veiksnys.

Moterys ūkininkės nesutinka padėti savo vyrams auginti parduoti skirtų javų, nes jos už tai nieko negauna, o maistinių javų augintojams daroma žala, nes auginant parduoti skirtus javus skverbiamasi į jų sklypus. Taigi žemės ūkio produkcijos eksporto iš Afrikos į pietus nuo Sacharos atveju / Gal? Eksportuojant....?lyčių nelygybė mažina prekybos sėkmę. Jeigu būtų lyčių lygybė, eksportas būtų didesnis ir teiktų daugiau naudos moterims(2).

Pranešime dėl moterų perspektyvų tarptautinėje politikoje turėtų būti nagrinėjami tiek teigiami, tiek neigiami ekonominės globalizacijos padariniai, atsižvelgiama į su šiais dalykais susijusių klausimų ir veiksnių sudėtingumą.

Kartais moterys laikomos pasaulinės prekybos laimėtojomis, nes vis daugiau moterų gali rasti darbą. Prekybos liberalizavimas iš tikrųjų atvėrė naujų galimybių, ypač išsivysčiusių šalių išsilavinusioms, jaunesnėms, profesinių įgūdžių turinčioms moterims, ir suteikė joms anksčiau neprieinamų galimybių gauti naujų, geriau mokamų darbų ir kitų galimybių.

Moterys, prekyba ir darbo santykiai

Prekybos plėtra prisidėjo prie to, kad moterys lengviau ir greičiau įsitraukė į šiuolaikinę pramonės ekonomiką. Tai davė teigiamų rezultatų lyčių lygybės požiūriu: net kai moterų darbo sąlygos yra mažiau palankios negu panašios profesijos vyrų, jos gauna darbo užmokestį ir dėl šių nuolatinių pajamų jos tampa savarankiškesnės.

Prekybos plėtros poveikis moterų ekonominei veiklai turi daugiau privalumų žmogiškuoju ir vystymosi požiūriais. Ji suteikia galimybę moterims labiau kontroliuoti savo pajamas, nors ne visuomet savarankiškai. Paprastai moterų išlaidų struktūra labiau negu vyrų orientuota į šeimą, todėl padidėjus moterų galimybėms gauti pajamų daugiau investuojama į vaikų asmenybių vystymą, jų švietimo galimybes ir pragyvenimo šaltinius.

Šalyse, kuriose rinkos yra atviros užsienio mažmeniniams prekiautojams, dideliems maisto parduotuvių tinklams, prekybos centrams, savivaldybės tarsi ekonomiškai „išvalo“ prekyvietes. Gatvių prekiautojos, daugelį metų kovojusios dėl vietos vietinėse rinkose, išstumiamos, nes klientai turi galimybę pirkti didelėse parduotuvėse ir firminiuose prekybos centruose.

Visa tai neleidžia paneigti, kad daugybei aukštos kvalifikacijos moterų prekybos liberalizavimas yra naudingas. Tačiau kartu milijonai darbininkių, smulkių ūkininkių ir prekiautojų netenka prieigos prie gamybos išteklių, ir prekybos liberalizavimas nepasiturintiems darbuotojams, ypač moterims, nesuteikia daugiau erdvės prekybai. Priešingai. Pekino veiksmų platformoje išdėstytos moterų ekonominės teisės ignoruojamos arba netgi apibūdinamos kaip prekybos kliūtys, kuriom reikėtų panaikinti valstybės reguliavimą.

Vienas pastarųjų dviejų dešimtmečių ekonominės globalizacijos padarinių buvo neformalaus darbo plitimas. Neformalią ekonomiką TDO apibūdina kaip neformalų įdarbinimą be sutarties, be priemokų darbuotojui arba be socialinės apsaugos tiek pačiose neformaliose įmonėse, tiek už jų ribų(3). TDO (1999 m.) neformalioje ekonomikoje nurodo trijų rūšių užimtumo statusą. Tai mikroįmonių savininkai ir savo sąskaita arba savisamdos pagrindais dirbantys darbuotojai, įskaitant gatvių pardavėjus ir smulkius ūkininkus. Trečiajai rūšiai priklauso visu etatu arba ne nuolat dirbantys darbuotojai.

Būdingas neformalios ekonomikos bruožas – tai mažesnės darbuotojų pajamos, didesnė finansinė rizika, žemesni žmogaus tobulėjimo standartai ir didesnė socialinė atskirtis nei dirbant formalios ekonomikos sąlygomis(4). Kaip minėta, dėl neišvengiamos bendrovių konkurencijos vis labiau globalizuotoje ekonomikoje atsirado atlyginimų ir veiklos sąnaudų mažėjimo tendencija Pigesnės darbo jėgos galima gauti neformalios ekonomikos sąlygomis, kai nereikia mokėti mokesčių ir nėra valstybės reguliavimo. Globalizacija – tai tik vienas iš daugelio veiksnių, kuriais galima aiškinti neformalios ekonomikos plėtrą. Iš kitų veiksnių galima paminėti privatizaciją, struktūrinio reguliavimo procesą, socialinės apsaugos sumažėjimą, kultūrines ir socialines permainas.

Moterys ir prekyba paslaugomis (GATS)

Anksčiau paslaugų sektorius buvo laikomas neprekybiniu sektoriumi. Tačiau PPO Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) buvo nustatytos pasaulinės prekybos paslaugomis ir investavimo į jas taisyklės. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl paslaugos buvo įtrauktos į PPO derybas, – tai paslaugų, kaip ūkio sektoriaus, išaugimas per pastaruosius du dešimtmečius ir jo svarba šalių vystymuisi (pvz., komunikacijų paslaugos, turizmo ir kelionių paslaugos, transporto paslaugos, statybos ir platinimo paslaugos)(5).

Moterys, prekyba ir tarptautinės nuosavybės teisės

Nuo 1996 m. galiojantis susitarimas dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių TRIPS – tai labai svarbus daugiašalio požiūrio į intelektinę nuosavybę (IPR) pagrindas. Atsižvelgiant į TRIPS nuostatas, įrengimų, mikroorganizmų, biotechnologijų metodikos, maisto produktų ir pagrindinių vaistų vartojimas gali būti ribojamas patentų apsaugos. Tai turi sunkių padarinių nepasiturintiems žmonėms, ypač moterims, turint mintyje, kad iš 1,3 mlrd. skurde gyvenančių žmonių 70 proc. yra moterys.

Pagrindiniai diskusijų dėl intelektinės nuosavybės teisių klausimai yra sudėtingi(6). Vienas esminių spręstinų uždavinių – tai galimybė gauti vaistų nuo ŽIV/AIDS, infekcinių ligų ir reprodukcinei sveikatai skirtų vaistų. Antroji spręstinų uždavinių, kuriuos TRIPS kelia moterims, grupė – tai galimybės gauti maisto gamybai auginamų augalų sėklų, apsirūpinti maistu ir užtikrinti tinkamą mitybą. Trečioji uždavinių grupė – tai prieiga prie žemės ir jos valdymas: gamtinių išteklių naudojamas, prieiga prie technologijų ir trąšų siekiant pagerinti nuolat žemą moterų ūkininkių produktyvumą.

Tarptautinė prekyba ir nacionalinio pajėgumo stiprinimas

Pats laikas keisti ES prekybos politikos modelį. Prekybos susitarimai turi būti reguliuojami esamų tarptautinių susitarimų dėl žmogaus ir moterų teisių, ekologinės darnos ir teisės lavintis ir mažinti skurdą.

Poveikio lytims vertinimas

Poveikio lytims vertinimas yra svarbus daugumai politikos sričių, nes jos tiesiogiai arba netiesiogiai veikia moterų ir vyrų gyvenimus. Pastaraisiais metais vis svarbiau sukurti ir taikyti kokybinius ir kiekybinius rodiklius siekiant suprasti moterų padėties ir lyčių santykių tendencijas.

Poveikio lytims vertinimas suteikia galimybę sukurti veiksmingesnę politiką, kadangi įtikina atsakingus asmenis pagalvoti apie skirtingą politikos sričių poveikį moterims ir vyrams. Tai leidžia politikos kūrėjams tiksliau parodyti konkrečios politikos srities poveikį, palyginti esamą padėtį ir tendencijas su tikėtinais siūlomos politikos rezultatais ir šią patirtį įvertinti.

Lyčių poveikio vertinimas gali būti taikomas teisės aktams, politiniams planams ir programoms, biudžetams, ataskaitoms ir esamoms politikos kryptims. Tačiau geriausių rezultatų gaunama taikant jį ankstyvuoju sprendimų priėmimo etapu, kol politikos sritis galima pakoreguoti ir netgi nukreipti kita linkme(7).

(1) WIDE, Network Women in Development (Moterų tinklas), Informacinis lapelis, 2002 m. vasario mėn. (2) WIDE, ibid. (3) Women and Men in the Informal Economy: A Statistical Picture, ILO, 2002. (Moterys ir vyrai neformalioje ekonomikoje: statistinis paveikslas, TDO, 2002 m.). (4) SOLIDAR, Decent Work, decent Life (Geras darbas, geras gyvenimas), p. 11. (5) European Women's Lobby: Does trade in services also concern women, 6/6/2001 (Europos moterų lobizmas: Ar prekyboje paslaugomis atsižvelgiama ir į moteris, 2001 6 6). (6) ILO, Gender Implications of TRIPS, July 2003 (TDO, TRIPS reikšmė lytims, 2003 m. liepos mėn.). (7) European Commission, Women Equality Unit, Gender Impact Assessement (Europos Komisija, Moterų lygybės skyrius, Lyčių poveikio vertinimas).