dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo, patikslinančio Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas

(5417/2006 – C6-0072/2006 – 2006/0803(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos iniciatyvą (5417/2006)(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos akto, nustatančio Europolo darbuotojų tarnybos nuostatus (toliau – Tarnybos nuostatai), 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0072/2006),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Demokratinė Europolo kontrolė“ (COM(2002)0095),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 30 d. rekomendaciją Tarybai dėl būsimos Europolo plėtros ir savaiminio jo įsiliejimo į institucinę Europos Sąjungos sistemą(2),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 10 d. rekomendaciją Tarybai dėl būsimos Europolo plėtros(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d. poziciją dėl Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą, patikslinantį Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0278/2006)

A.  kadangi į Parlamentą nebuvo kreiptasi dėl konsultacijos ar jam nebuvo pranešta apie jokias su Europolu susijusias veikimo ar organizacines priemones ar Europolo dabartinę veiklą ir būsimas programas reaguojant į ES ir valstybių narių poreikius; kadangi Parlamentas, neturėdamas tokios informacijos, negali vertinti pasiūlyto sprendimo aktualumo ir adekvatumo; kadangi reikia nedelsiant Europolą pertvarkyti į ES agentūrą siekiant padidinti jo skaidrumą ir priežiūrą, o Taryba, blokuodama pažangą šioje srityje, nesilaiko savo įsipareigojimų;

1.  atmeta Austrijos Respublikos iniciatyvą;

2.  ragina Austrijos Respubliką atšaukti savo iniciatyvą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Austrijos Respublikos vyriausybei.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 187 E, 2004 8 7, p. 144. (3) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 588. (4) 1 Priimti tekstai, P6_TA(2005)0290.

Į Europos Parlamentą buvo kreiptasi dėl konsultacijos dėl Austrijos Respublikos pateiktos iniciatyvos, pagal kurią patikslinami Europolo darbuotojams mokami baziniai atlyginimai ir išmokos nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d.

Sprendimo, parengto remiantis Austrijos Respublikos iniciatyva, projekte numatoma patikslinti Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas, atsižvelgiant į Valdybos sekretoriato atliktos peržiūros rezultatus. Valdyba atsižvelgė į pragyvenimo išlaidų pasikeitimą Nyderlanduose, taip pat į valstybių narių valstybės tarnautojų atlyginimų pasikeitimą. Atlikus peržiūrą, buvo leista 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. liepos 1 d. atlyginimus padidinti 1,6%.

Europos Parlamentas aiškiai supranta minėtos organizacijos poreikį, atsižvelgiant į padidėjusias pragyvenimo išlaidas, patikslinti ir iš naujo apsvarstyti savo darbuotojų atlyginimus ir tam neprieštarauja.

Vis dėlto Europos Parlamentas mano, kad konsultavimasis su juo dėl tokio finansinių pasekmių galinčio turėti dokumento yra gana provokacinio pobūdžio. Visiems žinoma, kad Europolas – kiekvienos ES valstybės narės finansuojama tarpvyriausybinė institucija. Europos Parlamentas neturi jokios įtakos Europolo biudžeto formavimui ir nepriima jokių administracinių sprendimų, susijusių su šia organizacija. Todėl kreipimasis dėl konsultacijos dėl finansinių pasekmių galinčio turėti dokumento laikytinas grynu formalumu, tačiau nėra numatyta konsultacijos su Parlamentu dėl Europolo biudžeto patvirtinimo.

Toliau pranešėjas nurodo kelis iš pačių svarbiausių klausimų, kuriuos reikia pradėti spręsti prieš pateikiant Europos Parlamentui nagrinėti finansinio pobūdžio klausimus.

1. Europos Parlamento vykdoma Europolo priežiūra

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog konsultacija su Europos Parlamentu dėl klausimų, susijusių su Europolo, tarpvalstybinio organo, veikla, būtina tik tada, kai ji padeda padidinti šios organizacijos skaidrumą ir atskaitingumą.

Šiuo metu Europos Parlamentas neprižiūri Europolo veiklos, o Teisingumo Teismas nevykdo jos teisminės kontrolės(1).

Nors ES sutarties 39 straipsnyje numatyta, kad Taryba, prieš priimdama teisiškai privalomas priemones, pavyzdžiui, pamatinius sprendimus, sprendimus ir konvencijas, turi konsultuotis su Parlamentu, to nepakanka demokratinei kontrolei užtikrinti. Be to, „Europos Parlamentas dalyvauja priimant tam tikrus su Europolo plėtra susijusius sprendimus, pvz., dėl bet kokių Konvencijos pakeitimų, išskyrus prioritetinių Europolo veiklos sričių nustatymą“(2).

Įvairiomis progomis(3) Europos Parlamentas pareiškė, kad esamos parlamentinės kontrolės priemonės yra per daug sudėtingos ir, atsižvelgiant į tarpvyriausybinį sprendimų policijos bendradarbiavimo srityje priėmimo pobūdį, neefektyvios.

Parlamentinės kontrolės klausimu Parlamentas jau kreipėsi į Tarybą, prašydamas sustiprinti Europos Parlamento demokratines galias, susijusias su Europolo kontrole(4). Šis prašymas kol kas nebuvo patenkintas.

1.1 Reikėtų prisiminti, kad aiškus Konstitucijos Europos Sąjungai, nepriklausomai nuo balsavimo dėl jos rezultatų, tikslas buvo gerinti esamą padėtį, kaip numatyta III-276 straipsnyje(5). Įsigaliojus Konstitucijai, Parlamentas, taikydamas bendro sprendimo procedūrą, turėtų galimybę kartu su Taryba „nustatyti Europolo struktūrą, funkcijas, veiklos sritį ir uždavinius“, taip pat „kartu su nacionaliniais parlamentais numatyti su Europolo veikla susijusių klausimų nagrinėjimo Europos Parlamente procedūras“.

Tai, kad šis straipsnis įtrauktas į Sutarties dėl Konstitucijos projektą, rodo bendrą valstybių narių sutarimą dėl poreikio didinti Europolo veiklos skaidrumą ir su jos kontrole susijusį Europos Parlamento vaidmenį.

2. Europolo pertvarkymas į ES agentūrą

Turėtų būti numatyta Europolą pertvarkyti į ES agentūrą, kad pagrindinį darbuotojų kontingentą sudarytų nuolatiniai darbuotojai, o ne, kaip šiuo metu, valstybių narių laikinai komandiruoti pareigūnai. Ši reforma padėtų išvengti didelės kadrų kaitos, kuri trukdo nuoseklios Europolo veiklos plėtrai. Įgyvendinus tokius pakeitimus, visa Europolo veikla būtų finansuojama tiesiogiai iš ES biudžeto, be to, Europos Parlamentui būtų žymiai lengviau patikrinti jo veiklą. Pranešėjas ypač pritaria idėjai kartu su nacionaliniais parlamentais įsteigti jungtinį Europolo veiklos kontrolės organą. Ministrų Tarybos sprendimu Europolo reformos metu taip pat turėtų būti pakeista Europolo konvencija su trimis dar neįgyvendintais protokolais. Pranešėjas tvirtai remia Europolo reformą ir siekį pertvarkyti jį į ES agentūrą, nes tai sudarytų EP nariams galimybę prižiūrėti Europolo veiklą. Tik tokiu atveju klausimo dėl Europolo darbuotojams mokamų bazinių atlyginimų ir išmokų nagrinėjimą būtų galima laikyti deramu ir vertingu.

Išvados

Europos Parlamentas neabejoja, kad reikia remti Europolo, kaip veiksmingos kovos su organizuotu nusikalstamumu Europos Sąjungoje priemonės, plėtrą. Taigi Parlamentas išreiškia tvirtą ryžtą reformuoti Europolą į visavertę ES agentūrą. Pranešėjas mano, kad Europos Parlamento nuomonė su Europolo darbuotojais susijusiais finansiniais klausimais bus laikoma reikšminga tik po šios reformos įvykdymo.

Dėl šios priežasties ir siekiant laikytis Parlamento nustatytos praktikos pranešėjas siūlo atmesti iniciatyvą, dėl kurios kreiptasi į Parlamentą.

(1) Kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; policijos bendradarbiavimas Europoje: Europolo vaidmuo, Jens Henrik Højbjerg, Europolo direktoriaus pavaduotojo, pranešimas bendrame Parlamento posėdyje, 2005 m. spalio 18 d., p. 1. (2) Kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; policijos bendradarbiavimas Europoje: Europolo vaidmuo, Briuselis, 2005 m. rugsėjo 27 d. (3) CNS/2005/0803 dėl Europolo: 2004 m. liepos mėn. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės iniciatyva siekiant priimti Tarybos sprendimą, patikslinantį Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas, pranešėjas Claude Moraes. CNS/2004/0817 dėl Euro: Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyva, siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo, paskiriant Europolą centriniu kovos su eurų padirbinėjimu biuru, pranešėjas Díazas de Mera García Consuegra Agustín. CNS/2004/0806 dėl Europolo: Europolo darbuotojams mokamų bazinių atlyginimų ir išmokų patikslinimas, pranešėjas Turco Maurizio. CNS/2002/0822 dėl Europolo: Danijos Karalystės iniciatyva, siekiant patvirtinti Tarybos aktą, iš dalies keičiantį Europolo tarnybos nuostatus, pranešėjas Turco Maurizio. CNS/2002/0814 dėl Europos policijos tarnybos, Europolo: protokolas prie Konvencijos, pinigų plovimas. Danijos Karalystės iniciatyva, pranešėjas Christian Ulrik von Boetticher. (4) Žr. 2003 m. balandžio 10 d. EP rekomendacijos Tarybai P5_TA (2003)0186 4 rekomendaciją: parlamentinė kontrolė. (5) III-276 straipsnyje nurodyta: 1. Europolo užduotis yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais. 2. Europiniai įstatymai nustato Europolo struktūrą, veikimą, veiksmų ir užduočių sritis. Tos užduotys gali apimti: a) informacijos, ypač perduotos valstybių narių arba trečiųjų šalių ar organų, rinkimą, kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja; b) valstybių narių kompetentingų institucijų arba jungtinių tyrimo grupių, prireikus kartu su Eurojust, bendrai atliekamų tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą. Šie įstatymai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos analizės ir priežiūros procedūras. 3. Bet kokį operatyvinį veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės, su kurios teritorija tai susiję, institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas yra kompetentingų nacionalinių institucijų išimtinė pareiga.