dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio pakeitimo. Pereinamosios nuostatos dėl kalbų režimo

(2006/2244(REG))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 20 d. Pirmininko laišką,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0391/2006),

A.  kadangi 2004 m. balandžio 1 d. Parlamentas į savo Darbo tvarkos taisykles įtraukė straipsnį, pagal kurį numatoma, kad taikant Parlamento nuostatas dėl kalbų režimo naujoms, nuo 2004 m. gegužės mėn. prisidėjusioms devynioms kalboms iki 2006 m. pabaigos „išimties tvarka būtina atsižvelgti į realiai turimus vertėjus žodžiu ir raštu bei reikalingą jų skaičių“,

B.   kadangi atsižvelgiant į vertimo į šias kalbas srityje pasiektą pažangą būtų nepagrįsta nustoti taikyti pereinamąsias nuostatas šių metų pabaigoje niekuo jų nepakeičiant, priešingai, reikėtų pasinaudoti galimybe pratęsti šio straipsnio galiojimą,

C.  kadangi nuo 2007 m. sausio 1 d. prisidėjus bulgarų ir rumunų kalboms kurį laiką bus susiduriama su panašiais sunkumais ir kadangi ypač didelių praktinių problemų kils dėl tuo pat metu oficialiąja kalba tapsiančios airių kalbos,

D.  kadangi siekiant atsižvelgti į šias aplinkybes galiojančios pereinamosios nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija ir jų galiojimas pratęstas iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos,

E.   kadangi toliau siekiama Darbo tvarkos taisyklių 138 straipsnyje numatyto tikslo įgyvendinti visiškos daugiakalbystės režimą,

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;

2.  nusprendžia, kad šis pakeitimas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Dabartinis tekstas   Pakeitimai Pakeitimas 1 139 straipsnis 1. Taikant 138 straipsnį, dėl 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių oficialių kalbų nuo minėtos datos iki 2006 m. gruodžio 31 d. išimties tvarka būtina atsižvelgti į realiai turimus vertėjus žodžiu ir raštu bei reikalingą jų skaičių. 2. Kiekvieną ketvirtį generalinis sekretorius biurui pateikia išsamią ataskaitą apie pažangą, siekiant pilnai taikyti 138 straipsnį, ir jos kopiją nusiunčia visiems Parlamento nariams. 1. Pereinamuoju laikotarpiu iki šeštosios Parlamento kadencijos pabaigos leidžiama nukrypti nuo 138 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į tai, jei nepaisant deramų pastangų vis dar trūksta tam tikros oficialiosios kalbos vertėjų žodžiu ir raštu ir atsižvelgiant į šio trūkumo mastą. 2. Remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu, biuras nustato, ar kiekviena atitinkama oficialioji kalba atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas ir, atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus pateikiamą pažangos ataskaitą, kas pusę metų iš naujo apsvarsto šį savo sprendimą. Biuras patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles. 2a. Taikomos remiantis Sutartimis Tarybos priimtos laikinos išimtinės nuostatos dėl teisės aktų, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtus reglamentus, rengimo.   3. Remdamasis motyvuota biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą. 3. Remdamasis motyvuota biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą. Pagrindimas Siūlant naują straipsnio redakciją norima patikslinti, kaip biuras turėtų taikyti pereinamąsias nuostatas siekdamas, kad Parlamento kalbų režimas palaipsniui įsigaliotų visoms oficialiosioms kalboms. Ši redakcija neutrali kalbų požiūriu, t. y. neišskiriamos „senosios“ ir „naujosios“ kalbos. Pagal pirmąją dalį pereinamųjų nuostatų galiojimas apribojamas iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos. Kaip numatyta ir pagal galiojančią redakciją, Parlamentas gali nuspręsti pereinamąsias nuostatas panaikinti anksčiau arba pratęsti šio straipsnio galiojimą. Pirmojoje dalyje pabrėžiama, kad vertėjų žodžiu ir raštu trūkumas savaime nepateisina nukrypimo nuo normalaus režimo, nustatyto pagal 138 straipsnį, tai galima tik tuo atveju, jei šio trūkumo nepavyko panaikinti, nors buvo dedamos „deramos pastangos“, t. y. taikomos priemonės siekiant priimti naujus darbuotojus ir organizuoti darbuotojų mokymus. Antroje straipsnio dalyje numatyta administracijos ir biuro pareiga atskirai patikrinti, ar būtina, kad kiekviena atitinkama kalba nukryptų nuo visaverčio kalbų režimo ir jei taip, kokiu mastu, bei iš naujo apsvarstyti šią padėtį kas 6 mėnesius. Administracijai neišrašomas „tuščias čekis“. Biuras jau ir anksčiau naudojosi įgaliojimais patvirtinti pereinamąsias nuostatas, šie įgaliojimai dabar aiškiai nustatomi. Į ypatingus sunkumas įdarbinant vertėjus žodžiu, kurių gali kilti tik ieškant airių ir maltiečių kalbų vertėjų, pagal šias nuostatas galėtų būti atsižvelgiama numatant, jog Parlamento narių teisė, kad per plenarinį posėdį jiems kalbant pasirinkta kalba būtų verčiama žodžiu, gali būti užtikrinta tik tuo atveju, kai minėtieji nariai prieš atitinkamą laiko tarpą iš anksto pranešė apie šį savo ketinimą. 2a straipsnio dalyje nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu Parlamentas taiko išimtines nuostatas, numatytas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 930/2004 dėl laikinų leidžiančių nukrypti priemonių, susijusių su Europos Sąjungos institucijų aktų rengimu maltiečių kalba, ir pagal reglamentą Nr. 920/2005 dėl airių kalbai taikomų panašaus pobūdžio priemonių.

1.        Siūlomi Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai

Remiantis administracijos duomenimis, 2006 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 2004 m. prisidėjusioms 9 naujoms oficialioms kalboms taikomam pereinamajam laikotarpiui, šioms kalboms iš esmės dar negali būti visavertiškai taikomas Darbo tvarkos taisyklių 138 straipsnyje numatytas visiškos daugiakalbystės režimas. Taigi būtina pratęsti 139 straipsnyje numatytų pereinamųjų nuostatų, taikomų tik minėtosioms „naujosioms kalboms“, galiojimą.

2007 m. sausio 1 d. prisidėjus bulgarų ir rumunų kalboms kils tokia pati problema. Taigi rengiant naująsias pereinamąsias nuostatas turėtų būti atsižvelgta ir į šias kalbas.

Be to, 2007 m. sausio 1 d. airių kalba bus pripažinta oficialiąja ir Bendrijos institucijų, t. y. ir Parlamento, darbo kalba.

2.        Pagrindas

2006 m. gegužės 10 d. biurui pateiktoje naujausioje pažangos ataskaitoje(1) generalinis sekretorius informuoja apie padėtį šiose 3 srityse (vertimo raštu, teisininkų lingvistų atliekamo teksto tikrinimo ir vertimo žodžiu).

2.1      Vertimas raštu

Visiškos daugiakalbystės principas šioje srityje beveik įgyvendintas.

Metų pradžioje labai didelė tekstų dalis(2) buvo verčiama į naująsias oficialiąsias kalbas, išskyrus maltiečių kalbą. Į maltiečių kalbą verčiami visi dokumentai, dėl kurių balsuojama per plenarinį posėdį, taip pat tam tikri kiti bendros svarbos dokumentai.

Šiuo metu 90 proc. visų vertimų laiku pateikiami tiems posėdžiams, kuriems jie buvo užsakyti.

Maždaug trečdalį vertimų vis dar atlieka išorės vertėjai ir šie vertimai ne visada atitinka kokybės reikalavimus.

Papildomi darbuotojai bus įdarbinti tik 2007 m. antroje pusėje(3). Maltiečių kalbos vertėjų trūkumas vis dar išliks.

2.2      Teisinis-lingvistinis tekstų tikrinimas

Visi dokumentai, priimami pagal bendro sprendimo procedūrą, tikrinami prieš Pirmininkui juos pasirašant. Teisininkai-lingvistai iš Bulgarijos ir Rumunijos jau įdarbinti ir šiuo metu mokomi.

2.3      Vertimas žodžiu

Vis dar kyla sunkumų įdarbinant lenkų, vengrų ir čekų kalbų vertėjus žodžiu ir yra „didelių sunkumų“ ieškant latvių, lietuvių, slovakų ir slovėnų kalbų vertėjų žodžiu. Galimybė pagerinti padėtį įdarbinant papildomus darbuotojus priklausys nuo to, ar Parlamentas galės pasiūlyti kandidatams pakankamai patrauklias darbo sutarčių sąlygas, palyginti su laisvos rinkos atlyginimų lygiu(4).

Vis dar „itin sunku“ rasti maltiečių kalbos vertėjų žodžiu, panašūs sunkumai kils ir dėl airių kalbos vertėjų žodžiu.

3.        Teisinis pagrindas

3.1      Visoms institucijoms taikomas reglamentavimas Bendrijos lygmeniu

Svarbu pabrėžti, kad pagal Steigimo sutartis, t. y. vadinamąją pirminę teisę, tiesiogiai nereglamentuojamas kalbų vartojimas institucijose(5).

EB sutarties 290 straipsnyje nurodoma, kad „kalbų vartojimą Bendrijos institucijose reglamentuojančias taisykles, nepažeisdama Teisingumo Teismo statuto nuostatų, vieningai nustato Taryba“.(6) 1958 m. balandžio 15 d. Taryba, kuriai šiuo atveju nereikia laukti Komisijos pasiūlymo, priėmė reglamentą Nr. 1, pagal kurį keturios valstybinės tuometinių valstybių narių kalbos buvo paskelbtos Bendrijos institucijų „oficialiomis ir darbo kalbomis“. Pagal šį reglamentą taip pat nustatyta, kad visi reglamentai ir kiti bendro taikymo dokumentai rengiami visomis keturiomis oficialiosiomis kalbomis ir kad Bendrijos oficialusis leidinys leidžiamas visomis oficialiomis kalbomis. Vis dėlto Taryba nenurodė, kaip konkrečiai kalbos turi būti vartojamos Bendrijos institucijoms vykdant savo veiklą, tačiau įgaliojo šias institucijas savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyti išsamias kalbų vartojimo taisykles(7). Šis reglamentas buvo pritaikomas po kiekvienos plėtros ir galioja taip pat ir šiuo metu. Išskyrus airių kalbą, atitinkamos valstybinės įstojusių šalių kalbos tapo oficialiosiomis ir Bendrijos institucijų darbo kalbomis. Airijos prašymu airių kalba šį statusą įgis nuo 2007 m. sausio 1 d.(8) Tuo pat metu įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, šių šalių kalbos taip pat taps oficialiomis kalbomis.

Nukrypstant nuo reglamento Nr. 1/58 nuostatų, airių kalbai taikoma taisyklė, kad iki 2011 m. pabaigos visos institucijos atleidžiamos nuo pareigos visus teisės aktus rengti ir skelbti Oficialiajame leidinyje airių kalba. Tai vėlgi netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimamiems reglamentams. Kas penkerius metus Taryba gali vienbalsiai nuspręsti, ar panaikinti minėtąją išimtį, tačiau jei toks sprendimas nepriimamas, jos galiojimas tęsiasi(9).

Tokia pati išimtis iki 2007 m. balandžio 30 d. taikoma maltiečių kalbai(10). Taryba gali pratęsti šios išimtinės tvarkos galiojimą dar vieniems metams. Pasibaigus išimties taikymui, visi teisės aktai, kurie dar nėra skelbiami maltiečių kalba, bus šia kalba paskelbti.

Abi minėtosios išimtys taikomos valstybėms, turinčioms daugiau negu vieną valstybinę kalbą. Maltiečių ir anglų kalbos yra lygiavertės valstybinės Maltos kalbos, Airijoje pirmąja valstybine kalba laikoma nacionalinė airių kalba, antroji valstybinė kalba - anglų. Reglamente Nr. 1/58 numatyta, kad tokių valstybių prašymu Taryba nustato kalbos vartojimą pagal atitinkamos šalies teisės aktų bendrąsias nuostatas.(11)

Apibendrinant galima atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Sutartis ir jomis pagrįstą išvestinę teisę kalbų vartojimas Bendrijos institucijose reglamentuojamas tik bendrais bruožais. Nors Sutartys visų valstybių narių oficialiomis kalbomis turi vienodą teisinę galią, tačiau institucijos savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse gali numatyti išimtines taisykles dėl kalbų vartojimo, jei tai pagrįsta praktiniais sumetimais ir suderinama su šių institucijų užduotimis ir bendraisiais Bendrijos teisės principais.

Parlamentas turėtų ypač atsižvelgti į savo demokratinę užduotį atstovauti į Bendriją susijungusių valstybių piliečiams ir į laisvo Parlamento narių mandato principą.

3.2      Reglamentavimas Europos Parlamento lygmeniu

Parlamentas pagal savo Darbo tvarkos taisyklių 138 straipsnį atitinkamai vadovaujasi visiškos daugiakalbystės principu, kuriuo remiantis visi Parlamento dokumentai sudaromi oficialiomis kalbomis ir visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti jų pasirinktomis oficialiomis kalbomis, o jų sakomos kalbos yra verčiamos į kitas oficialiąsias kalbas.(12) Komiteto ir delegacijų posėdžiams numatyti tam tikri apribojimai, t. y. žodžiu verčiama į tas kalbas ir iš tų oficialiųjų kalbų, kurias iš tikrųjų vartoja pasėdžio dalyviai. Toks pats principas taikomas ir tyrimo komiteto darbui.(13)

Prieš įvykstant naujausiai plėtrai, kai nuo 2004 m. gegužės 1 d. įstojo 10 naujų valstybių narių ir oficialiųjų kalbų skaičius padidėjo nuo 12 iki 21, buvo akivaizdu, kad visiškos daugiakalbystės principo bent jau pereinamuoju laikotarpiu nebus įmanoma įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, buvo numatyta iki šių metų pabaigos taikyti pereinamąsias nuostatas, pagal kurias „išimties tvarka būtina atsižvelgti į realiai turimus vertėjus žodžiu ir raštu bei reikalingą jų skaičių“.(14)

Biuras pasinaudojo šia galimybe ir patvirtino išsamias naujas generalinio sekretoriato darbo taisykles, kurios parengtos remiantis „kontroliuojamos visiškos daugiakalbystės“ koncepcija ir siekiu geriau panaudoti vertimo raštu ir žodžiu pajėgumus bei juos didinti.(15)

Atsižvelgiant į būsimą Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą bei į airių kalbos pripažinimą oficialiąja ir darbo kalba, būtina atitinkamai pritaikyti arba iš naujo apsvarstyti galiojančias Darbo tvarkos taisyklių pereinamąsias nuostatas.

Pranešėjas mano, kad šios nuostatos turėtų būti išdėstytos visiškai nauja redakcija, ir atkreipia dėmesį į atitinkamą pagrindimą.

(1) Pagal Darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio 2 dalį generalinis sekretorius kiekvieną ketvirtį turi informuoti biurą apie Parlamento pasiektą pažangą siekiant užtikrinti, kad daugiakalbystės principas būtų visiškai taikomas 9 naujoms oficialiosioms kalboms. Minėtosios ataskaitos kopija pateikiama visiems Parlamento nariams. (2) Pranešimų projektai ir galutiniai pranešimai, nuomonių projektai ir nuomonės, komitetų ir plenarinio posėdžio pakeitimai, per plenarinį posėdį teikiami pasiūlymai dėl rezoliucijų, komitetų posėdžių ir plenarinio posėdžio darbotvarkės ir protokolai, tam tikri biuro ir administracijos vidaus dokumentai. (3) Šiuo metu Parlamente dirba 252 naujųjų kalbų vertėjai. (4) Parlamentas siūlo pradinės AD5 kategorijos sutartis. (5) EB sutarties 7 straipsnyje nurodomos šios institucijos: Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai. (6) Ši nuostata taikoma taip pat ir „antrajam ramsčiui“, t. y. bendros užsienio ir saugumo politikos sričiai, ir „trečiajam ramsčiui“, t. y. policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sričiai (Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 1 dalis). (7) Reglamento Nr. 1 4 ir 6 straipsniai, OL 17, 1958 10 06, p. 385. (8) 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 920/2005, OL L 156, 2005 6 18, p. 3. (9) Reglamento Nr. 920/2005 2 ir 3 straipsniai. (10) 2004 m. gegužės 1 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 930/2004, OL L 169, 2004 5 1, p. 1. (11) Reglamento Nr. 1/58 8 straipsnis. (12) Ši teisė dabar aiškiai įtvirtinta 2005 m. birželio 23 d. Parlamento priimto Parlamento narių statuto 7 straipsnyje. (13) Darbo tvarkos taisyklių 138 straipsnio 3 ir 4 dalys bei 176 straipsnio 7 dalis. (14) Darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnis, patvirtintas 2004 m. balandžio 1 d. remiantis G. Dell'Alba parengtu Konstitucinių reikalų komiteto pranešimu (A5-153/2004). Šios nuostatos atitinkamai taikomos balsavimui dėl pakeitimų pagal 150 straipsnį. (15) 2004 m. balandžio 19 d. Daugiakalbystės kodeksas, pakeistas pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. biuro sprendimą.